Komentaras tau nepatinka - tai jau pažeidžia taisykles? Turbūt atėjai iš supermamų. Čia kitokios taisyklės.
Vienoj vietoj rašai, kad Norvegijoj 'ragas' su darbais, kitoj jau giedi, kad 'kažkas jūsų tikrai ieško'. Rašai, kad rašytum ar turi ką nors pasakyt?
Darbuotojų Norvegijoj jau seniai niekas neieško, ypač be sugebėjimų. Darbuotojai ieškosi darbų. Padidėjo darbo jėgos pasiūla, o paklausa - nepasikeitė.
Nori darbų - finn.no, nav.no pilna, tik sugebėk ką nors. Būk kažkuo geresnis, nei kiti (www.kernius.lt gali pasiskaityt, gal motyvacijos pridės).
Siūlot Jurijui užsikrauti kažkokius žmones.. Tegu tie žmonės patys ką nors daro (pvz gražiai paprašo Jurijaus, nusiunčia CV, nuotraukas - gal žulikai?, rekomendacijas). O dabar vos ne - Jurijau, duok visiems darbo, o kai mes prisidirbsim, raudonuosi Tu.
Tai jeigu tu nepradėsi nieko pasakot, tai nenorėk ir sulaukt supratimo. Gerai, kad turi burtininkės išsilavinimą ir iškart nuspėjai, kad esu neišsilavinęs, nekultūringas žmogus.
Ačiū už sarkastišką palinkėjimą, bet realybė tokia, kad mūsų naivumas tikrai skiriasi :) Gali vadinti tai savo optimizmu, jeigu nuo to geriau. Tik vat, yra riba tarp naivumo ir optimizmo.
Norvegija - ne ta šalis, kur reikia kažko ieškoti internetu. Būk savikritiška bent kiek ir pripažink, kad neieškai to darbo taip, kaip galėtum. O dabar įsijautei į nuskriaustosios vaidmenį.
Siūlau grįžti į Lietuvą, jeigu nėra motyvacijos dirbti ten. Pernai birželį išvažiavo draugas su panele, tai dirbo tą patį valymo darbą (ir dabar dirba). Panelė dabar jau kalba ir susikalba norvegų kalba, o draugas supranta ir gali atsakyti minimaliai. Panelė mokėsi per tris kursus po darbų ir pasiekė.
Lietuvoje jūsų laukia Maxima, 'stroikės', ką čia bandot apsimest emigrantais..ne jums.
Na, aš dar prieš pirmą kursą pabaigdamas radau darbą pagal savo specialybę mažoj programinės įrangos kompanijoj UK. Vėliau draugei pagelbėjau gaut projektų vadovės internship'ą The Body Shop headquarter'iuose. Galbūt turėsiu idėjų, ką daryt. Čia žinoma iš savo patirties pasakosiu ir stipriai supynus su savo požiūriu į gyvenimą. Kiti sukasi kitaip, todėl tai bus tik viena medalio pusė.
Pirmiausia atsimink vieną dalyka: Niekam. Nereikia. Tavo. Diplomų. Pirmas išsilavinimas reikalingas gaut teorinėm žiniom. Vėliau visi magistrai, kursai ir stažuotės, be patirties, nereiškia nieko. Labai dažnai įjungt smegenis ir elgtis kūrybiškai yra daug sunkiau nei keliaut vedamu už rankos per laipsnius ir kursinių rašymus įvairiems balams, dėl to dauguma jaunų žmonių renkasi tą lengvesnį kelią.
Svarbiausia ieškant darbo yra du dalykai:
Patirtis ir pažintys.
Kaip gaut patirties? Visiem darbdaviam tu esi reikalingas dėl vienos priežasties: jie turi kažkokią problemą, kuriai išspręst jiems reikalingas kitas žmogus, kad įmonė ar verslas veiktų efektyviau ir galėtų uždirbt daugiau pinigų. Vos tik tavo atlyginimas ima kainuot brangiau, nei uždirbi verslui pinigų, tampi potencialiu kandidatu sekančiam įmonės darbuotojų valymui. Jei negali gaut oficialios darbo patirties - susikurk patirtį pats. Parodyk savo iniciatyvumą, parodyk savo kitokį mąstymą.
Vos pradėjęs universitetą aš žinojau, kad noriu kaip nors patekt į digital marketingą. Dėl to skaičiau knygas, kūriau svetaines, rašiau straipsnius ir tyrinėjau google analytics diena iš dienos. Kol mano kursiokai savaitgaliais linksminosi, aš dirbau. Kol jie mokėsi nemaišyt jėgermaisterio su šampanu, aš mokiausi sukurt svetainę nuo 0, pritraukt lankytojų, ištyrinėt kiekvieną socialinį tinklapį, kokį tik galėjau rast ir kūriau netikras reklamos kampanijas neegzistuojantiems produktams. Tai nebuvo nei unikalu, nei gerai padaryta, nei kam nors naudinga - tai buvo iniciatyvumo pavyzdys ir praktika.
Tu gali daryt lygiai tą patį. Priklausomai nuo to, kokį darbą nori dirbt, imk patirtį kurt pats. Nežinau, ką finansuose nori daryt, bet jei pavyzdžiui bandyčiau tapt buhalteriu, atsispausdinčiau įmonių finansinius duomenis ir labai gerai išsityrinėčiau kaip juos reik skaityt ir suprast. Prisijungčiau prie 2-3 forumų, kuriuose renkasi buhalteriai ir sekčiau naujienas. Perskaityčiau bent 2-3 knygas apie buhalterinę apskaitą ir panašius dalykus. Galiausiai, pamėginčiau vest balance sheet'us, cashflow statement'us ir visus kitus esminius darbo reikalus, o tada 2-3 mėnesius už dyką pradedančiam verslui finasus tvarkyčiau. Štai ir turi patirties. Turi ką papasakot, turi kaip išsiskirt. Gali dar papildomai susirast norimo darbo skelbimų, žvilgtelt į reikalavimus ir keliaut per vieną po kito, kol išmoktum savarankiškai daryt kiekvieną ten prašomą punktą.
Tuomet gali pradėt ieškot darbo skelbimų, tačiau čia nesustok. Ieškok pažinčių. Verslo parodos, networking event'ai, chambers of commerce ir specializuoti forumai - tavo draugai. Britanijoj jie yra gan populiarūs, tad rasi nesunkiai. Ieškok žmonių dirbančių ten, kur norėtum dirbt tu. Rašyk jiem laiškus. Klausk jų patarimo ieškant darbo, klausk kaip jie pradėjo. Būk mandagus ir rašyk labai trumpai - tai bus greičiausiai užimti žmonės. Atrašys gal 5, gal 10 iš 100 išsiųstų laiškų. Bet 5 pažintys yra 5 pažintim daugiau nei 0. Nuo čia jau gali judėt toliau.
Atsiradus darbo galimybėm - neskubėk. Greičiausias kelias gaut darbą - įdėt pastangų ruošiantis. Darbo skelbimui pritaikytas CV ir Covering letter - būtini (praleidau daugiau nei 15 valandų besiruošdamas savo interviu darbui, kurį dar ir dabar dirbu). Toliau - gerai išsinagrinėk kompaniją, gerai žinok savo CV, pasidomėk suktais ir populiariais klausimais, kurie užduodami per interviu. Google pateikia nerealų kiekį specifinių patarimų kiekvienai gyvenimo situacijai.
Galiausiai - nepamiršk, kad interviu ir įsidarbinimo procesas yra žaidimas. Turi žaist pagal darbdavio taisykles. O žaist iš karto gali ir nepavykt. Teks mokytis ir priprast. Rašyk CV ir tą motyvacinį laišką pagal tai, ko darbdavys ieško. Pademonstruok, kad sugebi atlikt kiekvieną reikalavimą. Tekdavo matyt CV, kuriuose žmonės pabrėžia savo darbo komandoj ir organizacinius sugebėjimus, kai darbdavys ieško žmogaus, kuris mokėtų dirbt vienas ir praktiškai nemotyvuojamas iš šono. Stiprus CV, bet tiesiai į šiukšledėžę.
Jei nesugebi kažko iš reikalavimų - išmok ir tada ieškok. Taip tapsi rimtu kandidatu be 10 metų patirties, nes patirtis metais yra praktiškai nieko nesakantis dalykas. O kas jei aš tuos 10 metų šūdą pramaliau? Kai sugebi pateikt konkrečius pavyzdžius ir, ypač kai bandai darbintis į pradedančiųjų pozicijas, savo iniciatyvumą - bet kuris mąstantis darbdavys įžvelgia tai kaip entuziazmą ir nuoširdų domėjimąsi tuo darbu į kurį kandidatuoji. Tai, labai dažnai, daug svarbiau, nei 2, 5 ar 10 metų patirties (bet čia priklauso nuo situacijos).
Žodžiu, pirmiausia nuspręsk kokio darbo maždaug nori. Jei nežinai kaip koks darbas atrodo - ieškok linkedin'e tos profesijos atstovų, kviesk į draugus ir rašyk asmenines žinutes su būtent tokiais klausimais. Kai išsiaiškinsi ką norėtum daryt - rask konkrečių darbo skelbimų ir susirašyk reikalavimus. Laisvu laiku dirbk ties kiekvienu reikalavimu, kol galėsi savo CV ir motyvacinį sudaryt taip, kad aiškiai pademonstruotum, jog gali padaryt viską, ko darbdavys gali tikėtis. Kai sulauksi kvietimo į interviu, investuok pakankamai laiko, kad būtum visiškai pasikaustęs bet kokiem klausimam. Iš pirmo, antro, penkto karto gali nepavykt - nepasiduok. Šiaip ar taip, kai pradedi nuo dugno, nėra jokio kito kelio kaip tik eit į priekį :)
Jei tau Lietuvoj inžinerija neperspektyvi, tai pasikliauk Pumpučio mainstreamu ir po 4 metų galėsi art 12val per parą susmirdusiam ofise dėl išsvajotų pusantro tūkst. litų.
Tu gal koks būsimas lietuvių kalbos mokytojas? Rado kur klaidas taisyt - internete.
Pažįstu visiškų beraščių, kurie lietuvių vbe išlaikė geriau už mane, todėl suprantu kai kurių žmonių pyktį dėl subjektyvus vertinino. Jei žmonės rašydami "ikį", "ačių" ir t.t. išlaiko, tai manau tikrai problema su tuo egzaminu yra.
Juokingai atrodo pasisakymai kai kuriu, kad reikia ziuret ne i darbo perspektyvas, o i tai kas tau labiau patinka. Is dalies tiesos tame yra, taciau yra ir kita puse. Juk beveik visi dirba tam, kad uzdirbtu pinigu ir kuo daugiau tuo geriau. Juk dauguma noretu tiesiog keliaut, pramogaut, kad pinigai patys ateitu. Taip nebus, tad dauguma studentu ir abejoja kur stoja, nes gal but dirbdami toj srity kuria pasirinko ir nebus laimingi, taciau gales aprupinti savo seima. Ir tik mazai daliai zmoniu pasiseka pasirinkti pelninga profesija kuriai jie tiesiog sukurti. Tad manau renkantis reiktu rinktis ta profesija krui gal but nebus labai maloni, taciau mokantis, dirbant nebus labai diddelio diskonforto.
Didžiausia nemokama firmų,bei agentūrų,įdarbinančių naftos platformose Norvegijoje,UK ir visame pasaulyje,kontaktinių duomenų bazė(adresai,emailai,tel.numeriai,svetaines}. Pravers ieškantiems būtent šio darbo. http://www.bite82.com/darbas-naftos-platformose.html
Gal jau kantrybė trūko. :D Žodžiu, mano galva, verta bandyt dalyvaut antram etape, jeigu negausi norimos VF vietos. Tu bet kokiu atveju jau turėsi pasirašęs sutartį, taigi kvietimas neatkris. Galbūt ir VF pavyks gaut (bet kokiu atveju tu jį gausi, jeigu būsi pasirašęs tik VNF sutartį, kad ir į kitą programą), o tai jau būtų labai gerai.
