Stanley

Registruoti galima, bet šiuo metu TA nepraeisi. O be TA ir neužregistruosi.
 
O kad užregistruoti su permestu vairu, darbai turi būti atlikti sertifikuotam servise ir po to dar turėsi pereiti ekspertizę. Taigi nebeapsimoka.

Esmė, kad čia taip tik pačiame Londone, o ne visoje Anglijoje. Nori užsirbti tik ir susikaupti parsivežimui? važiuok į kitą miestą. Kituose miestuoe pažystami, už tiek kiek aš moku už kambarį išsinuomoja visą butą. Valandinius fabrikuose gauna po 10-12, viršvalandžiai po 15 svarų į valandą ir užsidirba parsivešti.
Londonas yra galimybių miestas o ne per 3-4 mėn užsirbti parsivešti, čia žmonės ieško galimybių, mega pažintis, kaupia patirtį, poros metų bėgyje čia kas sukasi, ne po 7-10 svarų į valandą gauna, o po 30-50 svarų į valandą gauna, tada ir gyvena

Pasidalinsiu įspūdžiais ir patirtimi iš Kretos. Kol kas pirma tokia kelionė į šiltus kraštus, prieš tai keliaudavau tik automobiliu - sėdi ir važiuoji kur nori :) Nepasakosiu kažkokių ilgų pasakojimų ir t.t., pateiksiu tik svarbius faktus, nes tik jie įdomūs skaitančiam :)
 
Skridom savaitei dviese. Anksti ryte išvažiavom iš Vilniaus su mašina, paėmėm pakeleivį Kaune, per maždaug 7 valandas atvažiavom iki Varšuvos Modlin oro uosto. Ten palikom mašiną parkinge ir išskridom į Kretą su trumpu persėdimu Vroclave. Į vietą atskridom vėlai - 21:30. Ten įsėdom į nuomotą automobilį.
Kelionė buvo ne poilsinė, o pažintinė. Maudėmės tik 2 kartus. Praktiškai visą laiką važinėjom visur kur įmanoma.
Oras spalio gale buvo kiek vėsokas, pirmas dvi dienas lijo, po to arba debesuota arba saulėta, bet vėjuota. Oro temp. buvo apie 15 salos viduryje ir apie 20-23 prie jūros. Bet vistiek džiaugiesi šiltu oru, nes pas mus tuo metu buvo apie +5. Bet geriau skristi rugsėji arba spalio pradžioje. Vasarą ten net nelįsčiau.
Vanduo jūroje labai švarus, skaidrus ir šiltas kaip arbata :) Ir labai sūrus. Paplūdimiai pasakiški kaip iš atviruko.
Turistų jau buvo labai mažai, viešbutis praktiškai tuščias, tik paskutinę dieną sutikom ką tik atvykusią lietuvių porelę :) Kiek teko sutikti, tai daugiau nei pusė vokiečiai. Dėl jų matyt ir sukeltos kainos visur.
Pirmoms trims naktims ėmėm viešbutį vienoje salos pusėje, kitoms trims naktims kitoje. Taip dariau tik dėl įdomumo, bet neapsirikau, nes sala tik žemėlapyje atrodo maža, iš tikro po ja važinėjant atstumai labai jaučiausi, nes visi keliai vingiuoti, daug ribojimų ir t.t. Per dieną nuvažiuoti daugiau nei 300km praktiškai neįmanoma. Jeigu būtų tik vienas vienas viešbuti vienam salos gale, tai į kitą galą ir atgal per dieną nelabai spėtum nuvažiuoti.
Viešbutis buvo neblogas, aptarnavimas aukščiausio lygio, labai malonus šeimininkas, atvažiavus iš karto padarė šviežiai spaustų apelsinų sulčių nemokamai. Kambaryje pintinė šviežių vaisių ir du naminio vyno buteliai už dyką :) Ryte pusryčiai buvo galingi - nesuvalgėm nei trečdalio :) Apelsinų ir alyvuogių valgyk kiek telpa :)
Vakarienę gaminomės patys (kambaryje buvo virtuvėlė), o pietūs valgėm tavernose, kad paragauti vietinio maisto. Bet kainos nedžiugino. Mes valgom nedaug, po pusę porcijos, tai dviems išleisdavom 10-14€. Bet kai statistinis lietuvis įpratęs persivalgyt, tai jam reiktų išleist po 15€ vienam. Sriuba 4€, salotos 4-6€, pagrindinis patiekalas 6-10€. Gėrimai irgi brangūs, nuo 2€ už kavą ar arbatą. Pigūs tik kebabai (Gyros Pita). Nei vienoj tavernoj nematėm, kad būtų pilama Raki nemokamai, kaip daug kas rašė. Užsisakėm, paragavom - samagono skonio likeris, nepatiko. Kas nervindavo, tai kad vos užtenka praeinant pažiūrėti į tavernos pusę, kai iš karto iš jos išbėgdavo pardavėjas ar šeimininkas ir primygtinai įkalbinėdavo užeiti.
Lidl'e maisto kainos panašios kaip pas mus, kažkas netgi pigiau. Kitose parduotuvėse šiek tiek brangiau.
Miestai ir kaimai atrodo skurdokai, akivaizdžiai matosi, kad buvo praūžus krizė. Pilna nebaigtų statyti apleistų pastatų, apleistos degalinės ir pan. Gamtos kraštovaizdžiai gražūs, visur vien kalnai, lygumas matėm vos keliose vietose. Visas važiavimas buvo serpantinais į kalną arba nuo kalno. Užmiestyje eismo mažai, keliai vingiuoti, kartais lygūs, kartais ne. Teko ir žvyrkeliais pavažinėt. Vairuoti ten smagu jeigu esi tikras vairuotojas - vadovaujiesi ne KET ir ženklais (kurių beveik nėra), o sveiku protu ir patirtim. Būna važiuoji pagrindiniu plačiu keliu, o prasidėjus kaimui pasijunti kaip kažkieno kieme. Vietiniai nepaiso jokių ženklų ir taisyklių, nerodo posūkių, lenkia kur nori. Bet tuo pačiu vairuoja labai pagarbiai ir mandagiai. Niekada neužkišinėja, visada praleidžia ir t.t. Policiją matėm tik du kartus.
Miestuose jau visiškai kitaip - visur chaosas, kamščiai net ne piko metu. Pilna motorollerių, kurie važiuoja kaip nori, lenda, lenkia iš visų pusių ir t.t.
Jeigu norėsit vaikščiot gamtoj - paimkit patogią avalynę su storais padais, nes visur aštrūs akmenys.
Kretoj jokių pabėgėlių nėra. Čigonų matėm tik didmiesčiuose.
Miestas Iraklio nelabai patiko, toks visas vienspalvis, daug šurmulio. Xania kažkaip malonesnė, spalvingesnė.
 
Atgal buvo pusės dienos persėdimas Atėnuose. Pamatėm Akropolį, senamiestį ir t.t. Šiaip, miestas nesužavėjo, daug bardako ir visokio brudo. Nematėm nei vieno pabėgelio, taip kad netikėkit ką jums farširuoja į galvas žurnaliūgos, kad pilni miestai jų, nėra kur praeiti ir t.t.
Autobusas iš oro uosto į centrą kainuoja 5€ į vieną pusę vienam, važiuoja valandą.
 
Mūsų Fail'ai:
Lėktuvo bilietus kažkodėl sugalvojau nusipirkti tik prieš du mėnesius, nors apytikslę datą žinojau jau prieš metus.
Atvažiavus į Varšuvos oro uostą, atrodė, kad laiko nebėra, todėl mašiną pasistatėm artimiausiame parkinge, kad būtų arčiau eiti. Tačiau pasirodo, kad jie nuveža iki oro uosto nemokamai, o tolimesniuose parkinguose ir kainos geresnės. O oro uoste dar teko laukti beveik valandą, nes jis mažiukas ir visas patikras praėjom per porą minučių.
Nepagalvojau, kad lėktuvas atskrenda vėlai ir tuo metu automobilių nuomos kompanijos jau nebedirba, o viešbutis tolokai. Liko dirbti tik viena, todėl teko rinktis tik iš jos. O taip buvo iki 100€ pigesnių firmų.
Grįžimo lėktuvas išvyko labai anksti, 06:40, o atmetus visą papildomą laiką nuvykimui būtų tekę keltis apie 2 nakties. Todėl paskutinės nakties net neėmėm, o nusnūdom mašinoj ant jūros kranto :)
Reikėjo atsivežti arbatos, cukraus, druskos, prieskonių maistui gaminti. Nes viską pirkti dideliais kiekiais ir po to palikti nesinorėjo.
 
Na ir įdomiausia dalis - biudžetas ir kainos:
Lėktuvai dviems į abi puses 190€. Bilietus pirkom per Azuon, visi buvo Ryanair.
Viešbučiai šešioms naktims: pirmas 67€ su pusryčiais ir antras 34€ be pusryčių. Tai laikau labai labai pigiai, nes pvz., Vokietijoje moku apie 30€ už naktį vienam.
Automobilio nuoma 140€ (su 1200€ frančize įvykio atveju) ir +70€ pilnas draudimas, kad tos frančizės nebūtų. Šiaip nebūčiau jos ėmęs, tiesiog tą savaitę norėjau dėl nieko nesiparint :) Mašiną ėmėm Budget firmoje, Compact klasės, kad nebūtų taburėtė, bet ir nelimuzinas, kad nebūtų sunku kalnais lipt. Pavyzdys buvo Renault Meganė - mums davė 2008m. Volvo S40, bet jau kiek pavargusį. Tai irgi laikau nebrangiai, nes Vokietijoje moku beveik tiek pat už 2-3 dienas. Už nuomą mokėjom kortele iš anksto, už draudimą grynais vietoje. Jokių depozitų neprašė.
Kuras 170€. Nuvažiavome ~1300km, benzino kaina apie 1,45-1,50€ (pas mus apie 1,10€).
Nuvykimas iki oro uosto 30€ (60€ kuras minus 30€ pakeleivis). Jei būtų po du pakeleivius į abi puses, tai būtumėm netgi uždirbę :)
Kuklus maistas tavernose apie 50€.
Oro uosto parkingas 25€.
Na ir visokios smulkios išlaidos - maistas parduotuvėse, užkandžiai, suvenyrai, parkingai ir pan.
Visa suma dviems sudėjus absoliučiai viską - 890€.
Aišku, tą sumą galima buvo sumažinti keliais šimtais, kiek protingiau suplanavus kelionę, nevalgant tavernose, neužkandžiaujant oro uostose, neperkant suvenyrų ir nevažiuojant į Atėnus.
 
Tikiuosi kam nors ši info buvo naudinga. Jei dar kas įdomu - klauskit :)

Anksčiau girdėjau apie kelis savitarnos servisus Lietuvoje, bet kai pačiam prireikė, tai taip ir neradau. Dabar jau nėra laiko prie mašinos krapštytis, bet prieš kelis metus būčiau nuolatinis tokio dalyko klientas. Nes noro pasidaryt pačiam pilna, o sąlygų ir normalių įrankių nėra. Kaip ir pas daugelį mano pažįstamų.
 
Vokietijoje savitarnos servisai labai populiarūs, kiekviename mieste dešimtys. Tik ten būna ne vienas garažas, o kokie 3-7 keltuvai ir vienas prižiūrintis žmogus, kuris išduoda įrankius. Keltuvo valanda prieš kelis metus kainavo apie 5€ + įrankių nuoma, priklausomai nuo įrankio. Yra viskas - raktų ir atsuktuvų kompl., puška, svarkės, bulgarkės, specifiniai įrankiai ir t.t. Tikrai naudočiausi tokiom paslaugom, jei reiktų smulkaus remonto, pvz., pasikeisti stabdžių kaladėles. Ir žinai, kad jeigu kas netaip, tai nereikės niekur važiuot, kad surasti įrankį.

Aš kebabus mėgstu ir valgau gan dažnai tiek Lietuvoje tiek užsienyje, nes pigu, greita ir sveikiau už picas ar kokį McŠ*dą. Bet turiu kelis pastebėjimus kebabinėms, kurie pasikartoja labai dažnai ir erzina:
1. Meniu turi būti platus, o ne tik mažas ir didelis kebabai lavaše. Taip pat turėtų būti kebabas pitoje, kebabas iš vištienos, ar iš jautienos, ar iš avienos (nebūtinai visos mėsos, bent jau dvi), taip pat kartais norisi tik užkast, o ne prisivalgyt, todėl būtų gerai ir mini kebabas. Jeigu yra staliukų, tai turi būti ir kebabas lėkštėje. Taip pat siūlykite ir įvairius kompleksus.
2. Jeigu meniu platus, tai turėtų būti ir viskas iš jo. O ne kaip dažniausiai būna kad meniu per visą langą, o iš tikro turi tik jau minėtus du kebabus.
3. Padažo dėkite su protu, geriau jau mažiau, nes užknisa kai visur teka, o pats valgai išsimurzinęs kaip kiaulė.
4. Jeigu klientas prašo aštraus kebabo, tai padarykite tikrai aštrų, nes Lietuvoj dar nevalgiau aštraus kebabo.
5. Plaukite rankas arba dėkites pirštines visada prieš darant kebabus, o ne vieną kartą atėjus į darbą.
6. Jeigu siūlote didelį kebabą už mažo kainą tai ir darykite didelį.
7. Kebabas tai ne patiekalo pavadinimas, kebabu vadinama pati mėsa, todėl jos negailėkite.
8. Pardavėjai turi būti mandagūs ir prisitaikyti prie klientų. Kartais paprašau kad kebabą perpjautų per pusę, tai vieną kartą žalgirio g. pardavėja atrėžė kad negali, nes kamera stebi, o šefas uždraudė taip daryt. Tai apsisukau ir nuėjau į kitą, kur perpjovė be jokių kalbų.
 
Taip pat turiu kelis patarimus verslininkams:
1. Prižiūrėkite savo kebabines, nes pamačius apdriskusį vagonėlį iškart galvojama kad maisto kokybe taip pat nesirūpinama.
2. Naudokite tik šviežius produktus, nes nuo to labiausiai priklauso kebabo skonis.
3. Daugiau įtakos turi ne kebabo skonis, o įtikinimas kad jis skanus. Daug kartu mane draugai vedę į įvairias kebabines, sakė kaip ten skanu, nerealūs kebabai ir t.t.. O paragavus nieko ypatingo, kebabas ir tiek.
4. Svarbiausia yra įvaizdis, jis ir traukia klientus ir dėl jo jie galvoja kad kebabai skanūs.
Pvz. Klaipėdoje, nžn kuriam rajone, prie maximos stovi dvi kebabinės, viena visa graži, tviskanti, matosi kad padirbėta prie marketingo. O šalia paprastas vagonėlis be jokių įmantrybių. Produktus perka iš tenpat, skonis toks pat, vienodo dydžio kebabas negražiam vagonėlyje 5lt, gražiam 7lt. Prie gražaus eilė, o prie negražaus nei vieno.
5. Pavažinėkite po užsienį, pavalgykite ten kebabų, pasižiūrėkit į jų paruošimą, meniu, kebabines, pasisemkit įdėjų, nes toks įspūdis, kad nei vienas kebabinės savininkas nėra buvęs užsienyje.

Zinot kaip buna, jeigu zinau, as , tu , dar 1000 kitu ,bet yra vienas , kitas, kuris to nezino, ir priima sau kaip naudinga informacija :)

Po naujo įstatymo nereikės nurodyti nei defektų, nei istorijos nei ridos. Reikės tik nurodyti ar buvai patekęs į avariją per tą laiką kai turėjai tą mašiną. Čia daroma tam, kad tie kurie tvarko daužtas pardavimui baigtų meluoti, kad ji nebuvo daužta ir t.t. Bet ir šį įstatymą galima legaliai nesunkiai apeiti, sulipdžius automobilį iš gabalų jį užregistruoti ant kito žmogaus ir jo vardu pardavinėti. Juk tas antras žmogus automobilį gavo jau sveiką ir avarijų neturėjo.
 
O dėl defektuotų automobilių pardavimo jau gan plačiai išdiskutavom prieš kokius pusę metų. Jeigu esi privatus pardavėjas, tai atsakai tik už tuos defektus, kuriuos tikrai žinojai ir tyčia nuslėpei. Tai yra atsakai už apgavystę. O jeigu esi prekeivis, tai atsakai už visus trūkumus, kurių nepasakei pirkėjui. Nesvarbu, kad apie juos nežinojai ir su ta mašina išvis nebuvai važiavęs, tik nukrovei nuo tralo į turgaus aikštelę. Ir nesvarbu, ar veiklą vykdai oficialiai ar ne. Teismas nuspręs ar tu esi prekeivis pagal regitros duomenis kiek paskutiniu metu esi pardavęs mašinų. Beveik visos tokios teismui iškeltos bylos buvo laimėtos pirkėjų.

ir ta ir ta patikima svetaine.

Man irgi panaši idėja jau seniai sukasi galvoje.
 
Absoliučiai visų restoranų problema tame, kad jiems visi žmonės valgo vienodai. Nesvarbu, ar tu jaunas ar senas, ar didelis ar mažas, ar tavo medžiagų apykaita greita ar ne - tavo porcija bus tokia pati kaip ir visų kitų. Restoranas už tave nusprendė kiek tu valgysi. Daug valgantys turi išeitį - gali pasirinkti dvi porcijas. Bet mažai valgantiems pusę porcijos sutiks parduoti tik labai maža dalis kavinių ir valgyklų. Ir tai tik tuo atveju, kai ji susideda iš dviejų dalykų, pvz., cepelinai, blynai ir t.t. O kai tau atneša visą didelę porciją - tu jau negali rinktis, suvalgai viską, nors ir būtum pilnai sotus nuo pusės lėkštės. Nes gaila palikt (toks jau tas mūsų mentalitetas) ir apetitas auga bevalgant.
 
Nors nekenčiu fastfoodų (Mcd, BurgerKing ir t.t.), bet būnant užsienyje juose tenka valgyti dažnai dėl didelio kainų skirtumo nuo normalių kavinių ar tiesiog todėl, kad daugiau nieko nėra pakeliui. Problema juose tame, kad neleidžia rinktis tarp sveiko ir nesveiko maisto. Pigiausios salotos kainuoja 2,79€, o skonis šlykštus, daržovėm net nekvepia. Salotos su mėsa nuo 4€ ir daugiau. Tuo tarpu paprastas Hamburgeris kainuoja 1€ ir jo man užtenka, kad numalšinti alkį ir visai skaniai nueina, nors ir žinai, kad tas skonis dirbtinis. O jeigu imi kompleksą, tai turi rinktis - arba bulvytės arba salotos. Abiejų po biškį negalima. Arba mokėk dvigubai ir persivalgyk.
 
Apie verslo idėją. Pradžiai sveiką fastfood'ą galima daryti ne kaip restoraną, o kaip kioską, pvz., kaip kebabinės-vagonėliai, tada investicijos būtų ženkliai mažesnės. Jeigu maistas būtų tikrai sveikas, be E, be krūvos padažo, be nereikalingų riebalų, jeigu būtų galima pasirinkti ingredientus, norimos porcijos dydį ir produktų santykį jame - aš būčiau pastovus klientas.
 
Taip pat idėja jau turintiems restoranus - už tą pačią kainą dėkite žmonėms mažesnes porcijas su nemokama galimybe pasipildyti suvalgius. Šitaip sutaupysite pinigus produktams, prisidėsite prie žemės gelbėjimo, nes išmesite mažiau maisto ir padėsit sumažinti tautos nutukimą.
 

Man irgi panaši idėja jau seniai sukasi galvoje.
 
Absoliučiai visų restoranų problema tame, kad jiems visi žmonės valgo vienodai. Nesvarbu, ar tu jaunas ar senas, ar didelis ar mažas, ar tavo medžiagų apykaita greita ar ne - tavo porcija bus tokia pati kaip ir visų kitų. Restoranas už tave nusprendė kiek tu valgysi. Daug valgantys turi išeitį - gali pasirinkti dvi porcijas. Bet mažai valgantiems pusę porcijos sutiks parduoti tik labai maža dalis kavinių ir valgyklų. Ir tai tik tuo atveju, kai ji susideda iš dviejų dalykų, pvz., cepelinai, blynai ir t.t. O kai tau atneša visą didelę porciją - tu jau negali rinktis, suvalgai viską, nors ir būtum pilnai sotus nuo pusės lėkštės. Nes gaila palikt (toks jau tas mūsų mentalitetas) ir apetitas auga bevalgant.
 
Nors nekenčiu fastfoodų (Mcd, BurgerKing ir t.t.), bet būnant užsienyje juose tenka valgyti dažnai dėl didelio kainų skirtumo nuo normalių kavinių ar tiesiog todėl, kad daugiau nieko nėra pakeliui. Problema juose tame, kad neleidžia rinktis tarp sveiko ir nesveiko maisto. Pigiausios salotos kainuoja 2,79€, o skonis šlykštus, daržovėm net nekvepia. Salotos su mėsa nuo 4€ ir daugiau. Tuo tarpu paprastas Hamburgeris kainuoja 1€ ir jo man užtenka, kad numalšinti alkį ir visai skaniai nueina, nors ir žinai, kad tas skonis dirbtinis. O jeigu imi kompleksą, tai turi rinktis - arba bulvytės arba salotos. Abiejų po biškį negalima. Arba mokėk dvigubai ir persivalgyk.
 
Apie verslo idėją. Pradžiai sveiką fastfood'ą galima daryti ne kaip restoraną, o kaip kioską, pvz., kaip kebabinės-vagonėliai, tada investicijos būtų ženkliai mažesnės. Jeigu maistas būtų tikrai sveikas, be E, be krūvos padažo, be nereikalingų riebalų, jeigu būtų galima pasirinkti ingredientus, norimos porcijos dydį ir produktų santykį jame - aš būčiau pastovus klientas.
 
Taip pat idėja jau turintiems restoranus - už tą pačią kainą dėkite žmonėms mažesnes porcijas su nemokama galimybe pasipildyti suvalgius. Šitaip sutaupysite pinigus produktams, prisidėsite prie žemės gelbėjimo, nes išmesite mažiau maisto ir padėsit sumažinti tautos nutukimą.
 

Taip, anabolinis langas egzistuoja, tačiau kaip ir sakiau, jis nėra vienintelis valgymas dienoje. Mano rasta problema - laiko stoka dirbančiam žmogui, kuris siekia rezultatų sporte. Problemos sprendimo būdas - maistą gauti kaip įmanoma greičiau, pasitelkiant išmaniąsias technologijas. Pagrindinis tikslas pas mane valgyti - surinkti reikalingas kalorijas, batonėliai, kokteiliai tik priedas.
 
Mano restoranas sprendžia problemą - kalorijų surinkimas. Eiliniai restoranai - skrandžio užkišimas. Todėl pas manęs mobiliojoj programėlėj galės pasirinkti, kiek gramų norėsi vištienos, žuvies ar kitos mėsos, kiek gramų ryžių, grikių ar ką kitą siūlysime, kiek ir kokių daržovių. Kad maisto planas būtų vykdomas tikslingai.

Geriau tu savo verslo nekurk. Nes rašydamas verslo planą totaliai nusišneki.
 
 
Na viskas, kas čia yra parašyta jaunąjį verslininką nuvarys į bankrotą.
Visu pirma jokia savo kavine į save neįsileis savo busimų/konkurentų ir tikrai nereklamuos kito prekes ženklo.
Įdarbins jis vyrėjus/ mokės patalpų nuoma, virtuvės įrankių eksplotavimą, ir visa kitą. Plius jam dar reikia pirkti maisto produktų. Tai, ką jis ten toje kavinėje pasieks ? Paskui atidarys savo vėl viską išnaujo ?
 
- pazadek, kad padauges klientu, ir kokybeskesniu, ne pijoku kokiu, o sveikuoliu.
 
Pijiokai jiems didžiausias pelnas :).

Idėja nebloga, ne kartą esu pagalvojęs, kodėl dar nėra tokio sveiko fast food restorano.
Bet man pasirodė kažkaip per ilgai pradedamas gaminti maistas, nes laukiama kol suvaikšto visi procesai ("tada paspaudi mygtuką „užsakymas" ir su gautu QR kodu eini atsiskaityti, kasininkas nuskenuoja, paklausia vietoje valgysite, ar išsinešimui, paima pinigus ir užsakymas pradedamas vykdyti.")
Manau užsakymas turėtų būti vykdomas iš karto, o tik po to atsiskaitoma arba per app'są apmokama, nes yra toks vadinamasis anabolinis langas, kur per pirmąsias 20 minučių po treniruotės, baltymų ir angliavandenių (bet ne riebalų) vartojimui, būna atviras potreniruotinis langas. Viskas, ką suvalgysite tuo metu, bus panaudota raumenų atstatymui ir raumenų masės augimui, ir nė viena maisto kalorija nepavirs riebalais. Jis trunka iki 1val. kitu atveju treniruotė neteks prasmės.
 
Taigi sportuojantis norės įsimesti maistą į skrandį kuo greičiau. Asmeniškai būdamas sporto salėje norėčiau viską susiplanuoti iš anksčiau ir pvz gera proga tarp priėjimų susimesti į krepšelį norimus sveikus produktus, apmokėti per apps'ą ir dar tarkim būtų opcija su galimybe atsiimti maistą tam tikrą valandą ir pažymėti varnele vietoje ar išsinešimui. Po treniruotės šoki į auto, važiuodamas išgeri dar kokį baltyminį izoliatą (greito pasisavinimo) ir atvažiavęs iš karto pasiemi sveiką, šviežią ir karštą maistą vuolia ;)

Labas rytas.
 
Šovė, mano manymu, puiki mintis. Todėl rašau Jums čia, kad išsiaiškinčiau ant kiek ji puiki.
 
Atėjo tokie laikai, kai žmonėms nėra nieko svarbiau nei „kaip aš atrodau kitų akyse", todėl labai daug žmonių sportuoja, kad numestų papildomą kilogramą ar padidintų raumeninę masę. Daugumos sportuojančių tikslas - atrodyti estetiškai, patikti tiek sau tiek kitiems. Šiais laikais, kai internetas pasiekiamas ranka, fitnesas ir kulturizmas populiarėja žaibiškai, vis daugiau žmonių pasirįžta žengti savo pirmąjį žingsnį sporto klubo link, kad pasiektų savo tikslus, svajones ir atrodytų nepriekaištingai.
 
BET.
 
Kad ir kaip bebūtų gaila, kur yra tikslai - ten yra ir problemos. Problema yra ta, kad norint pasiekti atitinkamų rezultatų sporte, turi ne tik palaužyti štangas, palieti prakaitą staklėse, bet ir suderinti mitybą.
 
Mano idėja - sveikas fast food'o restoranas. Ne, čia nebus kebabų, bulvyčių fri ir kitokio briedo. Mano restorane - tik sveikas maistas.
 
Pradėkime nuo pradžių. Atėjęs į restoraną, kavinę pirmiausiai tu atsisėdi prie staliuko ir lauki, kol ateis padavėja ir paklaus "nu ko nori?". Šis visiems įprastas būdas, principas naudojamas jau daugybę metų norint užsisakyti maistą, tačiau, technologijoms tobulėjant galima palengvinti tiek kavinės personalo, tiek kliento gyvenimą bei suteikti galimybę skubančiam klientui palikti maisto įstaigą greičiau (nereikės laukti, kol ateis padavėja norint kažką užsisakyti, pavalgius, nereikės laukti kol paklaus ar dar ko norėsite, o paprašius sąskaitos, nereikės laukti, kol ją atneš bei po to laukti grąžos).
 
Šią problemą galima išspręsti mobiliosiomis aplikacijomis, kadangi išmaniuosius telefonus turi dauguma pajėgiančių sportuoti žmonių. Atėjęs į restoraną, jei esi pirmą kart, matysi reklamas ant sienų, stendų atsisiųsti mobilią aplikaciją, kurioje susidėsi maistą kokį nori.
 
Pavyzdžiui: pietums man reikia suvalgyti 100g vištienos, 100g ryžių, 100g daržovių ir bananą.
 
Programėlėje susidedi viską ko tau reikia, iškart matai kiek surinksi kalorijų, baltymų, riebalų, agliavandenių bei kiek tau visa tai kainuos, tada paspaudi mygtuką „užsakymas" ir su gautu QR kodu eini atsiskaityti, kasininkas nuskenuoja, paklausia vietoje valgysite, ar išsinešimui, paima pinigus ir užsakymas pradedamas vykdyti.
 
O ką daryti tiems, kurių telefonas išsikrovė, sugedo, pametė ar patogiau naudotis old-school'iniais telefonais?
 
Atsakymas: planšetiniai kompiuteriai restorane. Tiesiog paspaudus „užsakymas", po kiekvienu QR kodu būtų ir unikalus užsakymo numeris, kurį padiktavus kasininkei įvyktų tas pats, kas nuskenavus kodą.
 
Šiuo atveju išmaniosios technologijos dar labiau sutrumpintų buvimo laiką restorane, kadangi valgiaraštį būtų galima susidėti prieš darbą, ar žmonėms, kurie turi laisvo laiko būnant darbe, todėl atėjus į restoraną, būtų galima iškart eiti pas kasininkę susimokėti.
 
 
Užsisakius, būtų duodamas lapelis, kaip bankuose, su eilės numeriu ir švieslentėje užsidegus Jūsų numeriui nužingsniuotumėte prie prekystalio ir pasiimtumėte savo pusryčius/pietus/vakarienę.
 
Esmė tame, kad sportininkai turi susidarę mitybos planus, kurių vieni laikosi griežčiau, kiti mažiau, tačiau visi stengiasi pasiekti rezultatų, todėl stengiasi valgyti atitinkamai. Maistas būtų gaminamas nenaudojant riebalų (cooking spray aliejaus pakaitalas), viskas būtų daroma, kad atitiktų sportininkų poreikius. Valgiaraštį sudarytų ne tik mėsa, košės, ryžiai, grikiai, daržvovės, žuvis, bet būtų galima rinktis ir vaisius, batonėlius, vietoje suplakamus šviežius kokteilius. Tiems, kuriems patogiau valgyti darbe, ar kur kitur tik ne restorane, būtų galimybė pasiimti išsinešimui ir maistą pasišildyti vėliau ar suvalgyti, kur nors už kampo.
 
Mano galva, radus problemą bei jos sprendimo būdą, sujungus sveiko maisto idėją bei šiuolaikines technologijas gautųsi kažkas gero. O kaip atrodo Jums? Ar ši idėja ko nors verta? Ką reiktų tobulinti? Kokia Vilniaus vieta tam labiausiai tiktų? Jūsų nuomonė, kritika, komentarai :)

Pipirmetė - neįsižeisk, bet nei tu kariuomenėj buvai, nei tau apie ją šnekėt. Man juokinga kai daugelis, ypač moterys sako "va, atitarnaus kariuomenėje - taps vyru". Absurdas. Taip buvo gal prieš 30 ir daugiau metų, ir tai dar klausimas. Dabar šauktinių kariuomenė nuo kalėjimo nedaug kuo skiriasi, nes pagrindinis kontingentas ten narkomanai ir kiti asocialūs asmenys. Daug pažįstamų prieš kariuomenę buvo emociškai stiprūs, turintys gyvenimo tikslą, planus, kūrybiškai mąstantys. O atitarnavę grįžo visiškais degradais, nulinės asmenybės, iki šiol pasimetę gyvenime, negali jokio normalaus darbo rasti apart fizinio. Kai kurie ten net ant narkotikų užsėdo.
Visiškai kitaip su savanoriais, visai kitas principas, kitos sąlygos, kitas žmonių mąstymas. Keli draugai vaikšto ten - visiškai normalūs žmonės.

Ne vieną žmogų pažįstu, kuris išvažiavęs su antrąja puse po kiek laiko išsiskyrė. Iš kitos pusės gerai - atsikratai nereikalingo š*do, kuris su tavim tik dėl patogumo ;)

Duodu 99% kad čia pati įmonė save reklamuoja :D

Visų pirma prie išorinių ES sienų saugojimo turi prisidėti visos šalys be išimties, o ne tik tos, kurios su jomis ribojasi. Tada Europa nebūtų tokia skylėta.
Kai jau būtų sienos normaliai saugomos, tada visus pabėgėlius būtų galima priiminėti pro vienus vartus ir atfiltruoti apsimetėlius.

Visų pirma prie išorinių ES sienų saugojimo turi prisidėti visos šalys be išimties, o ne tik tos, kurios su jomis ribojasi. Tada Europa nebūtų tokia skylėta.
Kai jau būtų sienos normaliai saugomos, tada visus pabėgėlius būtų galima priiminėti pro vienus vartus ir atfiltruoti apsimetėlius.

Ne vieną žmogų pažįstu, kuris išvažiavęs su antrąja puse po kiek laiko išsiskyrė. Iš kitos pusės gerai - atsikratai nereikalingo š*do, kuris su tavim tik dėl patogumo ;)

Jiems nebus problemos nusišlifuoti pirštus su švitriniu dėl allacho :)

Ne vieną žmogų pažįstu, kuris išvažiavęs su antrąja puse po kiek laiko išsiskyrė. Iš kitos pusės gerai - atsikratai nereikalingo š*do, kuris su tavim tik dėl patogumo ;)

Sutinku. Taip pat daugelis žodį amatas supranta kaip kažkokį senovės tautinį meno dalyką, kaip kalvystė, medžio drožimas, mezgimas ir t.t. Iš tikro amatas tai viskas, ką darai pats. Pvz., programavimas, automobilių remontas, ir pan. O kai už tave darbą daro kiti, o pats tik reguliuoji - tada tai verslas.

Visų pirma prie išorinių ES sienų saugojimo turi prisidėti visos šalys be išimties, o ne tik tos, kurios su jomis ribojasi. Tada Europa nebūtų tokia skylėta.
Kai jau būtų sienos normaliai saugomos, tada visus pabėgėlius būtų galima priiminėti pro vienus vartus ir atfiltruoti apsimetėlius.