Django

The poor stay poor, the rich get richer

Na, jeigu sukurtum personaza, kuris keliauja po Lietuva, bei turi zmonems pasiulyti kai ka, ka "palikai" po saves, skambetu idomiai. Peliukas, keliaujantis po Lietuva. Stirniukas. Karlsonas ar Frekenbok. Tam, kad suprasti esme. Nukeliauji kazkur ir palieki si bei ta. Dezute, panasia i geocatch. Toje dezuteje kodas. Ta koda prisijungi ir dalyvauji zaidime, kur gali laimeti ipoda. Taip pat nuolaidos kodas, jei jau surenki srauta. Nuolaida karuselei ar nuolaida nakvynei. Galu gale "Peliukas po Lietuva" marskineliai, termosiukai, kelionnes tasytes. Buk kelioniu kakis makis.

Buvau parases asarini teksta, bet nutryniau. Supratau, kad sunku garsiai istarti, jog blogai jautiesi. Kazkokia uzuojauta is uz nugaros kvepia. Tai tik apie pati karantina galiu pasisakyti. Laikausi pavyzdingai, per visa ta laika daugiau nei du namu ukiai buvom gal 4-5 kartus. Cia jau prie atlaisvinimu, kuomet galejai keliauti nevarzomai. Neblogai man namie, bet jau siek tiek stoga rauna. Sia karantino parodija supratau tada, kai prie juros nuvares issigandau, jog gausiu bauda. Prie juros buvo 7 zmones. Griztant isskirtiniu atveju uzsukau i prekybos centra. Zmoniu buvo gal 50. Na, vercia susimastyti, kaip neteisingai valdoma pandemija. Kad jokiu lengvatu man nepriklauso, nors pajamos smuko baisiai. Tuomet vercia pagalvoti, kad valdzia (iskaitant ir kitu saliu) nemoka elgtis tokiais atvejais. Pagalvoji, kiek perkama karines technikos, nors ir kare niekas pas mus nedalyvavo. Reziumuoji, kad ir ten butu fiasko, jei jau ne tu puoli. Ir kas tikrai smarkiai pas mane pasikeite, tai pasitikejimas valdzios sprendimais. Manau, kad isryskejo visa tai, kiek operatyviai galima priimt sprendimus, kokia atsakomybe kur sudeliot. I mane iaugo visuotinis nepasitenkinimas, tik gal labiau pagristas saviargumentais, o ne psichoze, jog virusas ne tikras. Virusas tikras, bet tikri ir tie netike sprendimai, griaunantys kai kuriu zmoniu gyvenimus.
 
Puiku skaityti, jog kai kuriems niekas nepasikeite, jog susitinka su begale zmoniu. Saunu, bet susitikinet su zmonem nera karantinas. Saunu, kad skaitot knygas, bet sakiniuose pritruksta kableliu. Gal ir tos knygos tokios. Kad prikuret verslu pandemijos metu... na, cia jau nebe saunu. Gal padaret tai turedami daugiau laisvo nuo kaviniu laiko metu. Tada gerai. Jei verslai nukreipti pasipinigaut is situacijos, cia man butu amoralu.

Buvau parases asarini teksta, bet nutryniau. Supratau, kad sunku garsiai istarti, jog blogai jautiesi. Kazkokia uzuojauta is uz nugaros kvepia. Tai tik apie pati karantina galiu pasisakyti. Laikausi pavyzdingai, per visa ta laika daugiau nei du namu ukiai buvom gal 4-5 kartus. Cia jau prie atlaisvinimu, kuomet galejai keliauti nevarzomai. Neblogai man namie, bet jau siek tiek stoga rauna. Sia karantino parodija supratau tada, kai prie juros nuvares issigandau, jog gausiu bauda. Prie juros buvo 7 zmones. Griztant isskirtiniu atveju uzsukau i prekybos centra. Zmoniu buvo gal 50. Na, vercia susimastyti, kaip neteisingai valdoma pandemija. Kad jokiu lengvatu man nepriklauso, nors pajamos smuko baisiai. Tuomet vercia pagalvoti, kad valdzia (iskaitant ir kitu saliu) nemoka elgtis tokiais atvejais. Pagalvoji, kiek perkama karines technikos, nors ir kare niekas pas mus nedalyvavo. Reziumuoji, kad ir ten butu fiasko, jei jau ne tu puoli. Ir kas tikrai smarkiai pas mane pasikeite, tai pasitikejimas valdzios sprendimais. Manau, kad isryskejo visa tai, kiek operatyviai galima priimt sprendimus, kokia atsakomybe kur sudeliot. I mane iaugo visuotinis nepasitenkinimas, tik gal labiau pagristas saviargumentais, o ne psichoze, jog virusas ne tikras. Virusas tikras, bet tikri ir tie netike sprendimai, griaunantys kai kuriu zmoniu gyvenimus.
 
Puiku skaityti, jog kai kuriems niekas nepasikeite, jog susitinka su begale zmoniu. Saunu, bet susitikinet su zmonem nera karantinas. Saunu, kad skaitot knygas, bet sakiniuose pritruksta kableliu. Gal ir tos knygos tokios. Kad prikuret verslu pandemijos metu... na, cia jau nebe saunu. Gal padaret tai turedami daugiau laisvo nuo kaviniu laiko metu. Tada gerai. Jei verslai nukreipti pasipinigaut is situacijos, cia man butu amoralu.

Na, jeigu sukurtum personaza, kuris keliauja po Lietuva, bei turi zmonems pasiulyti kai ka, ka "palikai" po saves, skambetu idomiai. Peliukas, keliaujantis po Lietuva. Stirniukas. Karlsonas ar Frekenbok. Tam, kad suprasti esme. Nukeliauji kazkur ir palieki si bei ta. Dezute, panasia i geocatch. Toje dezuteje kodas. Ta koda prisijungi ir dalyvauji zaidime, kur gali laimeti ipoda. Taip pat nuolaidos kodas, jei jau surenki srauta. Nuolaida karuselei ar nuolaida nakvynei. Galu gale "Peliukas po Lietuva" marskineliai, termosiukai, kelionnes tasytes. Buk kelioniu kakis makis.

Buvau parases asarini teksta, bet nutryniau. Supratau, kad sunku garsiai istarti, jog blogai jautiesi. Kazkokia uzuojauta is uz nugaros kvepia. Tai tik apie pati karantina galiu pasisakyti. Laikausi pavyzdingai, per visa ta laika daugiau nei du namu ukiai buvom gal 4-5 kartus. Cia jau prie atlaisvinimu, kuomet galejai keliauti nevarzomai. Neblogai man namie, bet jau siek tiek stoga rauna. Sia karantino parodija supratau tada, kai prie juros nuvares issigandau, jog gausiu bauda. Prie juros buvo 7 zmones. Griztant isskirtiniu atveju uzsukau i prekybos centra. Zmoniu buvo gal 50. Na, vercia susimastyti, kaip neteisingai valdoma pandemija. Kad jokiu lengvatu man nepriklauso, nors pajamos smuko baisiai. Tuomet vercia pagalvoti, kad valdzia (iskaitant ir kitu saliu) nemoka elgtis tokiais atvejais. Pagalvoji, kiek perkama karines technikos, nors ir kare niekas pas mus nedalyvavo. Reziumuoji, kad ir ten butu fiasko, jei jau ne tu puoli. Ir kas tikrai smarkiai pas mane pasikeite, tai pasitikejimas valdzios sprendimais. Manau, kad isryskejo visa tai, kiek operatyviai galima priimt sprendimus, kokia atsakomybe kur sudeliot. I mane iaugo visuotinis nepasitenkinimas, tik gal labiau pagristas saviargumentais, o ne psichoze, jog virusas ne tikras. Virusas tikras, bet tikri ir tie netike sprendimai, griaunantys kai kuriu zmoniu gyvenimus.
 
Puiku skaityti, jog kai kuriems niekas nepasikeite, jog susitinka su begale zmoniu. Saunu, bet susitikinet su zmonem nera karantinas. Saunu, kad skaitot knygas, bet sakiniuose pritruksta kableliu. Gal ir tos knygos tokios. Kad prikuret verslu pandemijos metu... na, cia jau nebe saunu. Gal padaret tai turedami daugiau laisvo nuo kaviniu laiko metu. Tada gerai. Jei verslai nukreipti pasipinigaut is situacijos, cia man butu amoralu.

Buvau parases asarini teksta, bet nutryniau. Supratau, kad sunku garsiai istarti, jog blogai jautiesi. Kazkokia uzuojauta is uz nugaros kvepia. Tai tik apie pati karantina galiu pasisakyti. Laikausi pavyzdingai, per visa ta laika daugiau nei du namu ukiai buvom gal 4-5 kartus. Cia jau prie atlaisvinimu, kuomet galejai keliauti nevarzomai. Neblogai man namie, bet jau siek tiek stoga rauna. Sia karantino parodija supratau tada, kai prie juros nuvares issigandau, jog gausiu bauda. Prie juros buvo 7 zmones. Griztant isskirtiniu atveju uzsukau i prekybos centra. Zmoniu buvo gal 50. Na, vercia susimastyti, kaip neteisingai valdoma pandemija. Kad jokiu lengvatu man nepriklauso, nors pajamos smuko baisiai. Tuomet vercia pagalvoti, kad valdzia (iskaitant ir kitu saliu) nemoka elgtis tokiais atvejais. Pagalvoji, kiek perkama karines technikos, nors ir kare niekas pas mus nedalyvavo. Reziumuoji, kad ir ten butu fiasko, jei jau ne tu puoli. Ir kas tikrai smarkiai pas mane pasikeite, tai pasitikejimas valdzios sprendimais. Manau, kad isryskejo visa tai, kiek operatyviai galima priimt sprendimus, kokia atsakomybe kur sudeliot. I mane iaugo visuotinis nepasitenkinimas, tik gal labiau pagristas saviargumentais, o ne psichoze, jog virusas ne tikras. Virusas tikras, bet tikri ir tie netike sprendimai, griaunantys kai kuriu zmoniu gyvenimus.
 
Puiku skaityti, jog kai kuriems niekas nepasikeite, jog susitinka su begale zmoniu. Saunu, bet susitikinet su zmonem nera karantinas. Saunu, kad skaitot knygas, bet sakiniuose pritruksta kableliu. Gal ir tos knygos tokios. Kad prikuret verslu pandemijos metu... na, cia jau nebe saunu. Gal padaret tai turedami daugiau laisvo nuo kaviniu laiko metu. Tada gerai. Jei verslai nukreipti pasipinigaut is situacijos, cia man butu amoralu.

Buvau parases asarini teksta, bet nutryniau. Supratau, kad sunku garsiai istarti, jog blogai jautiesi. Kazkokia uzuojauta is uz nugaros kvepia. Tai tik apie pati karantina galiu pasisakyti. Laikausi pavyzdingai, per visa ta laika daugiau nei du namu ukiai buvom gal 4-5 kartus. Cia jau prie atlaisvinimu, kuomet galejai keliauti nevarzomai. Neblogai man namie, bet jau siek tiek stoga rauna. Sia karantino parodija supratau tada, kai prie juros nuvares issigandau, jog gausiu bauda. Prie juros buvo 7 zmones. Griztant isskirtiniu atveju uzsukau i prekybos centra. Zmoniu buvo gal 50. Na, vercia susimastyti, kaip neteisingai valdoma pandemija. Kad jokiu lengvatu man nepriklauso, nors pajamos smuko baisiai. Tuomet vercia pagalvoti, kad valdzia (iskaitant ir kitu saliu) nemoka elgtis tokiais atvejais. Pagalvoji, kiek perkama karines technikos, nors ir kare niekas pas mus nedalyvavo. Reziumuoji, kad ir ten butu fiasko, jei jau ne tu puoli. Ir kas tikrai smarkiai pas mane pasikeite, tai pasitikejimas valdzios sprendimais. Manau, kad isryskejo visa tai, kiek operatyviai galima priimt sprendimus, kokia atsakomybe kur sudeliot. I mane iaugo visuotinis nepasitenkinimas, tik gal labiau pagristas saviargumentais, o ne psichoze, jog virusas ne tikras. Virusas tikras, bet tikri ir tie netike sprendimai, griaunantys kai kuriu zmoniu gyvenimus.
 
Puiku skaityti, jog kai kuriems niekas nepasikeite, jog susitinka su begale zmoniu. Saunu, bet susitikinet su zmonem nera karantinas. Saunu, kad skaitot knygas, bet sakiniuose pritruksta kableliu. Gal ir tos knygos tokios. Kad prikuret verslu pandemijos metu... na, cia jau nebe saunu. Gal padaret tai turedami daugiau laisvo nuo kaviniu laiko metu. Tada gerai. Jei verslai nukreipti pasipinigaut is situacijos, cia man butu amoralu.

Na, jeigu sukurtum personaza, kuris keliauja po Lietuva, bei turi zmonems pasiulyti kai ka, ka "palikai" po saves, skambetu idomiai. Peliukas, keliaujantis po Lietuva. Stirniukas. Karlsonas ar Frekenbok. Tam, kad suprasti esme. Nukeliauji kazkur ir palieki si bei ta. Dezute, panasia i geocatch. Toje dezuteje kodas. Ta koda prisijungi ir dalyvauji zaidime, kur gali laimeti ipoda. Taip pat nuolaidos kodas, jei jau surenki srauta. Nuolaida karuselei ar nuolaida nakvynei. Galu gale "Peliukas po Lietuva" marskineliai, termosiukai, kelionnes tasytes. Buk kelioniu kakis makis.

As valia bandziau ugdytis per appsa sprendziant pasaulio geografija - atspet, kur kokia salis ir pan. Ismokau visas salis, iskaitant salas bei vandenynus, bet valios ugdyma laikiau kaip kasdieni 20min prisedima mokytis, ko nebeatlikau. Is panasiu, zinoma, skaitymas, sachmatai, savo srities ziniu saltiniu perskaitymas. Pastebejau, kad kur kas lengviau daryti tai, kai nori tai daryti, kai nesitrukdai. Su sportu siek tiek lengviau, nes tuo metu galiu skirti visa demesi sportui. Nors skaiciau straipsni, kuriame moteris butent taip ir sake - uztrunki 6-9men, kol pasiemes knyga nebesinori patikrinti telefono, nebegalvoji, ka veikia vaikai. Tai kazkur egzistuoja ir mano riba tarp issiblaskymo bei priverstinio demesio sutelkimo gerais tikslais.

Nustok but perfekcionistu. Kad pradet nauja gyvenimo etapa, nereikia dienorasciu, temu forume, uzsibreztu tikslu, 100 punktu savo bucket liste ir kitu intravertisku nesamoniu. Dabar jauti savo manija, nes naujo gyvenimo planavima tapatini su situacijos valdymu, kas nera teisinga. Valdysi situacija tik tada, kai tiesiog nebenoresi nei rukyt, nei valgyt snikeriuku valdant savo versliuka. Kai viso to nori, bet stengiesi atsisakyti, yra ne situacijos valdymas, bet bandymas save idealizuot, atsisakant tikrojo saves. Nereiketu saves idealizuot, nemanai?
 
Esi susipainiojes, ir gal tai tavo normali busena? Ar tu taip negalvoji? "Po mokyklos kazkas kazkiek pasikeite, nebejudu tiek, kiek seniau, bet nebedirbu niekam, nors ta rutina mane vargina bla bla bala zino ka" ir tuo paciu "nebegersiu, neberukysiu, sportuosiu 6 is 7 dienu, valgysiu sveikai, mylesiu tik moteris". Jei tu begi nuo rutinos, kam tau list i dar grieztesne rutina? Pasivalkiok su benamiais, ar pasimylek uz pinigus. Tai nebus rutina, nes tai kiek neiprasta tavo mamyciukiskam gyvenimo budui. Issitatuiruok ant siknos, kad tau truksta nuotykiu, nes ant kaktos tai jau parasyta.
 
Nestatyk saves i remus.
Nedrausk sau myleti keistu savo pomegiu.
Nebeziurek i laikrodzius, nebebrauk kryziuku kalendoriuje.
Nustok ieskot stabu tarp per daug sekmingu zmoniu.
Nebebendrauk su lohais.
Nustok buti perfekcionistu.

Tavo postu negalima skaityt - kazkokia svetima geda apima

Tavo postu negalima skaityt - kazkokia svetima geda apima

Tu atsargiai, yra tokia nostradamo pranasyste:
 
Jeigu piniga radai, tai ir moteri tu rasi,
Jei pinigu turi, bet moters ner salia,
Tai, kai surasi ja, ir pinigus prarasi

Nustok but perfekcionistu. Kad pradet nauja gyvenimo etapa, nereikia dienorasciu, temu forume, uzsibreztu tikslu, 100 punktu savo bucket liste ir kitu intravertisku nesamoniu. Dabar jauti savo manija, nes naujo gyvenimo planavima tapatini su situacijos valdymu, kas nera teisinga. Valdysi situacija tik tada, kai tiesiog nebenoresi nei rukyt, nei valgyt snikeriuku valdant savo versliuka. Kai viso to nori, bet stengiesi atsisakyti, yra ne situacijos valdymas, bet bandymas save idealizuot, atsisakant tikrojo saves. Nereiketu saves idealizuot, nemanai?
 
Esi susipainiojes, ir gal tai tavo normali busena? Ar tu taip negalvoji? "Po mokyklos kazkas kazkiek pasikeite, nebejudu tiek, kiek seniau, bet nebedirbu niekam, nors ta rutina mane vargina bla bla bala zino ka" ir tuo paciu "nebegersiu, neberukysiu, sportuosiu 6 is 7 dienu, valgysiu sveikai, mylesiu tik moteris". Jei tu begi nuo rutinos, kam tau list i dar grieztesne rutina? Pasivalkiok su benamiais, ar pasimylek uz pinigus. Tai nebus rutina, nes tai kiek neiprasta tavo mamyciukiskam gyvenimo budui. Issitatuiruok ant siknos, kad tau truksta nuotykiu, nes ant kaktos tai jau parasyta.
 
Nestatyk saves i remus.
Nedrausk sau myleti keistu savo pomegiu.
Nebeziurek i laikrodzius, nebebrauk kryziuku kalendoriuje.
Nustok ieskot stabu tarp per daug sekmingu zmoniu.
Nebebendrauk su lohais.
Nustok buti perfekcionistu.

Nustok but perfekcionistu. Kad pradet nauja gyvenimo etapa, nereikia dienorasciu, temu forume, uzsibreztu tikslu, 100 punktu savo bucket liste ir kitu intravertisku nesamoniu. Dabar jauti savo manija, nes naujo gyvenimo planavima tapatini su situacijos valdymu, kas nera teisinga. Valdysi situacija tik tada, kai tiesiog nebenoresi nei rukyt, nei valgyt snikeriuku valdant savo versliuka. Kai viso to nori, bet stengiesi atsisakyti, yra ne situacijos valdymas, bet bandymas save idealizuot, atsisakant tikrojo saves. Nereiketu saves idealizuot, nemanai?
 
Esi susipainiojes, ir gal tai tavo normali busena? Ar tu taip negalvoji? "Po mokyklos kazkas kazkiek pasikeite, nebejudu tiek, kiek seniau, bet nebedirbu niekam, nors ta rutina mane vargina bla bla bala zino ka" ir tuo paciu "nebegersiu, neberukysiu, sportuosiu 6 is 7 dienu, valgysiu sveikai, mylesiu tik moteris". Jei tu begi nuo rutinos, kam tau list i dar grieztesne rutina? Pasivalkiok su benamiais, ar pasimylek uz pinigus. Tai nebus rutina, nes tai kiek neiprasta tavo mamyciukiskam gyvenimo budui. Issitatuiruok ant siknos, kad tau truksta nuotykiu, nes ant kaktos tai jau parasyta.
 
Nestatyk saves i remus.
Nedrausk sau myleti keistu savo pomegiu.
Nebeziurek i laikrodzius, nebebrauk kryziuku kalendoriuje.
Nustok ieskot stabu tarp per daug sekmingu zmoniu.
Nebebendrauk su lohais.
Nustok buti perfekcionistu.

Suprantu, kad pinigai nesmirda, bet ar toks darbo pobudis jus tenkina? Pardavinet maybacho aksesuarus ar fidzet spinerius vaikams? Atsikelt ryte ir galvot, kokia strategija sukurus, koki posta parasius, kaip daugiau to sudo parduot. Susirasyt ivairiais klausimais: "gal yra kitu spalvu?", "ar cia tikrai ne kinijos?"; "o jei dydis netiks, ar pinigus grazinsit?". Tada ziuret, kaip kiekvienas euras ikrenta is ju tevu banko saskaitos, kartkartemis pagalvojus, kaip tas vaikis turejo issiprasyt tevu, jog ta suda nupirktu. Galu gale pasiimat to rudo pakavimo popieriaus, kuris kvepia kazkuo daugiau nei popieriumi, kuris kvepia galimybemis ir beikrentanciais pinigais. Vyniojat savo prekes i ta popieriu, skubat i artimiausia pasto skyriu, siek tiek paflirtuojat su ta darbuotoja, kuri su susidomejimu mato jus visa savaite su siuntiniais beslankiojanti. Po viso savo darbo iseinat is pasto, is kisenes issitraukiat malborkes pakeli, dedat sprigta i apacia, kad issoktu cigarete, ja prisidegat ir gurkstelit to saldaus laimes dumo - aah, kaip gerai, kad gimiau verslininku.
 
Kuo tokios halturkes geriau uz fabrikus ir sandelius britanijoj didziojoj?

Suprantu, kad pinigai nesmirda, bet ar toks darbo pobudis jus tenkina? Pardavinet maybacho aksesuarus ar fidzet spinerius vaikams? Atsikelt ryte ir galvot, kokia strategija sukurus, koki posta parasius, kaip daugiau to sudo parduot. Susirasyt ivairiais klausimais: "gal yra kitu spalvu?", "ar cia tikrai ne kinijos?"; "o jei dydis netiks, ar pinigus grazinsit?". Tada ziuret, kaip kiekvienas euras ikrenta is ju tevu banko saskaitos, kartkartemis pagalvojus, kaip tas vaikis turejo issiprasyt tevu, jog ta suda nupirktu. Galu gale pasiimat to rudo pakavimo popieriaus, kuris kvepia kazkuo daugiau nei popieriumi, kuris kvepia galimybemis ir beikrentanciais pinigais. Vyniojat savo prekes i ta popieriu, skubat i artimiausia pasto skyriu, siek tiek paflirtuojat su ta darbuotoja, kuri su susidomejimu mato jus visa savaite su siuntiniais beslankiojanti. Po viso savo darbo iseinat is pasto, is kisenes issitraukiat malborkes pakeli, dedat sprigta i apacia, kad issoktu cigarete, ja prisidegat ir gurkstelit to saldaus laimes dumo - aah, kaip gerai, kad gimiau verslininku.
 
Kuo tokios halturkes geriau uz fabrikus ir sandelius britanijoj didziojoj?

Penkios zinutes, o tu jau kaip smelis prezervatyve

Nustok but perfekcionistu. Kad pradet nauja gyvenimo etapa, nereikia dienorasciu, temu forume, uzsibreztu tikslu, 100 punktu savo bucket liste ir kitu intravertisku nesamoniu. Dabar jauti savo manija, nes naujo gyvenimo planavima tapatini su situacijos valdymu, kas nera teisinga. Valdysi situacija tik tada, kai tiesiog nebenoresi nei rukyt, nei valgyt snikeriuku valdant savo versliuka. Kai viso to nori, bet stengiesi atsisakyti, yra ne situacijos valdymas, bet bandymas save idealizuot, atsisakant tikrojo saves. Nereiketu saves idealizuot, nemanai?
 
Esi susipainiojes, ir gal tai tavo normali busena? Ar tu taip negalvoji? "Po mokyklos kazkas kazkiek pasikeite, nebejudu tiek, kiek seniau, bet nebedirbu niekam, nors ta rutina mane vargina bla bla bala zino ka" ir tuo paciu "nebegersiu, neberukysiu, sportuosiu 6 is 7 dienu, valgysiu sveikai, mylesiu tik moteris". Jei tu begi nuo rutinos, kam tau list i dar grieztesne rutina? Pasivalkiok su benamiais, ar pasimylek uz pinigus. Tai nebus rutina, nes tai kiek neiprasta tavo mamyciukiskam gyvenimo budui. Issitatuiruok ant siknos, kad tau truksta nuotykiu, nes ant kaktos tai jau parasyta.
 
Nestatyk saves i remus.
Nedrausk sau myleti keistu savo pomegiu.
Nebeziurek i laikrodzius, nebebrauk kryziuku kalendoriuje.
Nustok ieskot stabu tarp per daug sekmingu zmoniu.
Nebebendrauk su lohais.
Nustok buti perfekcionistu.

Nustok but perfekcionistu. Kad pradet nauja gyvenimo etapa, nereikia dienorasciu, temu forume, uzsibreztu tikslu, 100 punktu savo bucket liste ir kitu intravertisku nesamoniu. Dabar jauti savo manija, nes naujo gyvenimo planavima tapatini su situacijos valdymu, kas nera teisinga. Valdysi situacija tik tada, kai tiesiog nebenoresi nei rukyt, nei valgyt snikeriuku valdant savo versliuka. Kai viso to nori, bet stengiesi atsisakyti, yra ne situacijos valdymas, bet bandymas save idealizuot, atsisakant tikrojo saves. Nereiketu saves idealizuot, nemanai?
 
Esi susipainiojes, ir gal tai tavo normali busena? Ar tu taip negalvoji? "Po mokyklos kazkas kazkiek pasikeite, nebejudu tiek, kiek seniau, bet nebedirbu niekam, nors ta rutina mane vargina bla bla bala zino ka" ir tuo paciu "nebegersiu, neberukysiu, sportuosiu 6 is 7 dienu, valgysiu sveikai, mylesiu tik moteris". Jei tu begi nuo rutinos, kam tau list i dar grieztesne rutina? Pasivalkiok su benamiais, ar pasimylek uz pinigus. Tai nebus rutina, nes tai kiek neiprasta tavo mamyciukiskam gyvenimo budui. Issitatuiruok ant siknos, kad tau truksta nuotykiu, nes ant kaktos tai jau parasyta.
 
Nestatyk saves i remus.
Nedrausk sau myleti keistu savo pomegiu.
Nebeziurek i laikrodzius, nebebrauk kryziuku kalendoriuje.
Nustok ieskot stabu tarp per daug sekmingu zmoniu.
Nebebendrauk su lohais.
Nustok buti perfekcionistu.

Suprantu, kad pinigai nesmirda, bet ar toks darbo pobudis jus tenkina? Pardavinet maybacho aksesuarus ar fidzet spinerius vaikams? Atsikelt ryte ir galvot, kokia strategija sukurus, koki posta parasius, kaip daugiau to sudo parduot. Susirasyt ivairiais klausimais: "gal yra kitu spalvu?", "ar cia tikrai ne kinijos?"; "o jei dydis netiks, ar pinigus grazinsit?". Tada ziuret, kaip kiekvienas euras ikrenta is ju tevu banko saskaitos, kartkartemis pagalvojus, kaip tas vaikis turejo issiprasyt tevu, jog ta suda nupirktu. Galu gale pasiimat to rudo pakavimo popieriaus, kuris kvepia kazkuo daugiau nei popieriumi, kuris kvepia galimybemis ir beikrentanciais pinigais. Vyniojat savo prekes i ta popieriu, skubat i artimiausia pasto skyriu, siek tiek paflirtuojat su ta darbuotoja, kuri su susidomejimu mato jus visa savaite su siuntiniais beslankiojanti. Po viso savo darbo iseinat is pasto, is kisenes issitraukiat malborkes pakeli, dedat sprigta i apacia, kad issoktu cigarete, ja prisidegat ir gurkstelit to saldaus laimes dumo - aah, kaip gerai, kad gimiau verslininku.
 
Kuo tokios halturkes geriau uz fabrikus ir sandelius britanijoj didziojoj?

Suprantu, kad pinigai nesmirda, bet ar toks darbo pobudis jus tenkina? Pardavinet maybacho aksesuarus ar fidzet spinerius vaikams? Atsikelt ryte ir galvot, kokia strategija sukurus, koki posta parasius, kaip daugiau to sudo parduot. Susirasyt ivairiais klausimais: "gal yra kitu spalvu?", "ar cia tikrai ne kinijos?"; "o jei dydis netiks, ar pinigus grazinsit?". Tada ziuret, kaip kiekvienas euras ikrenta is ju tevu banko saskaitos, kartkartemis pagalvojus, kaip tas vaikis turejo issiprasyt tevu, jog ta suda nupirktu. Galu gale pasiimat to rudo pakavimo popieriaus, kuris kvepia kazkuo daugiau nei popieriumi, kuris kvepia galimybemis ir beikrentanciais pinigais. Vyniojat savo prekes i ta popieriu, skubat i artimiausia pasto skyriu, siek tiek paflirtuojat su ta darbuotoja, kuri su susidomejimu mato jus visa savaite su siuntiniais beslankiojanti. Po viso savo darbo iseinat is pasto, is kisenes issitraukiat malborkes pakeli, dedat sprigta i apacia, kad issoktu cigarete, ja prisidegat ir gurkstelit to saldaus laimes dumo - aah, kaip gerai, kad gimiau verslininku.
 
Kuo tokios halturkes geriau uz fabrikus ir sandelius britanijoj didziojoj?

Nustok but perfekcionistu. Kad pradet nauja gyvenimo etapa, nereikia dienorasciu, temu forume, uzsibreztu tikslu, 100 punktu savo bucket liste ir kitu intravertisku nesamoniu. Dabar jauti savo manija, nes naujo gyvenimo planavima tapatini su situacijos valdymu, kas nera teisinga. Valdysi situacija tik tada, kai tiesiog nebenoresi nei rukyt, nei valgyt snikeriuku valdant savo versliuka. Kai viso to nori, bet stengiesi atsisakyti, yra ne situacijos valdymas, bet bandymas save idealizuot, atsisakant tikrojo saves. Nereiketu saves idealizuot, nemanai?
 
Esi susipainiojes, ir gal tai tavo normali busena? Ar tu taip negalvoji? "Po mokyklos kazkas kazkiek pasikeite, nebejudu tiek, kiek seniau, bet nebedirbu niekam, nors ta rutina mane vargina bla bla bala zino ka" ir tuo paciu "nebegersiu, neberukysiu, sportuosiu 6 is 7 dienu, valgysiu sveikai, mylesiu tik moteris". Jei tu begi nuo rutinos, kam tau list i dar grieztesne rutina? Pasivalkiok su benamiais, ar pasimylek uz pinigus. Tai nebus rutina, nes tai kiek neiprasta tavo mamyciukiskam gyvenimo budui. Issitatuiruok ant siknos, kad tau truksta nuotykiu, nes ant kaktos tai jau parasyta.
 
Nestatyk saves i remus.
Nedrausk sau myleti keistu savo pomegiu.
Nebeziurek i laikrodzius, nebebrauk kryziuku kalendoriuje.
Nustok ieskot stabu tarp per daug sekmingu zmoniu.
Nebebendrauk su lohais.
Nustok buti perfekcionistu.

Suprantu, kad pinigai nesmirda, bet ar toks darbo pobudis jus tenkina? Pardavinet maybacho aksesuarus ar fidzet spinerius vaikams? Atsikelt ryte ir galvot, kokia strategija sukurus, koki posta parasius, kaip daugiau to sudo parduot. Susirasyt ivairiais klausimais: "gal yra kitu spalvu?", "ar cia tikrai ne kinijos?"; "o jei dydis netiks, ar pinigus grazinsit?". Tada ziuret, kaip kiekvienas euras ikrenta is ju tevu banko saskaitos, kartkartemis pagalvojus, kaip tas vaikis turejo issiprasyt tevu, jog ta suda nupirktu. Galu gale pasiimat to rudo pakavimo popieriaus, kuris kvepia kazkuo daugiau nei popieriumi, kuris kvepia galimybemis ir beikrentanciais pinigais. Vyniojat savo prekes i ta popieriu, skubat i artimiausia pasto skyriu, siek tiek paflirtuojat su ta darbuotoja, kuri su susidomejimu mato jus visa savaite su siuntiniais beslankiojanti. Po viso savo darbo iseinat is pasto, is kisenes issitraukiat malborkes pakeli, dedat sprigta i apacia, kad issoktu cigarete, ja prisidegat ir gurkstelit to saldaus laimes dumo - aah, kaip gerai, kad gimiau verslininku.
 
Kuo tokios halturkes geriau uz fabrikus ir sandelius britanijoj didziojoj?