Django

Man ir idomu, ar daug cia tokiu, kurie keliasdesimt kartu daugiau nei 2k euro uzdirba per nestumo laikotarpi. Pats nesu verslininkas, o ir geros darbo vietos neturiu, bet nuosirdziai nenoriu eit. Gal ateityje kasnors pasikeis, bet siuo gyvenimo momentu esu pilnai patenkintas: turiu viska, ko kazkada norejau, turiu nemazai laisvo laiko, gerus santykius su draugais ir artimaisiais. Tiesiog gyvenu ir dziaugiuos gyvenimu.

Man ir idomu, ar daug cia tokiu, kurie keliasdesimt kartu daugiau nei 2k euro uzdirba per nestumo laikotarpi. Pats nesu verslininkas, o ir geros darbo vietos neturiu, bet nuosirdziai nenoriu eit. Gal ateityje kasnors pasikeis, bet siuo gyvenimo momentu esu pilnai patenkintas: turiu viska, ko kazkada norejau, turiu nemazai laisvo laiko, gerus santykius su draugais ir artimaisiais. Tiesiog gyvenu ir dziaugiuos gyvenimu.

Man ir idomu, ar daug cia tokiu, kurie keliasdesimt kartu daugiau nei 2k euro uzdirba per nestumo laikotarpi. Pats nesu verslininkas, o ir geros darbo vietos neturiu, bet nuosirdziai nenoriu eit. Gal ateityje kasnors pasikeis, bet siuo gyvenimo momentu esu pilnai patenkintas: turiu viska, ko kazkada norejau, turiu nemazai laisvo laiko, gerus santykius su draugais ir artimaisiais. Tiesiog gyvenu ir dziaugiuos gyvenimu.

Baik tu, nereikia cia desimties metu :)Du metai. Ir dar nevisiskai susivarzius. Jeigu jau esi sportuojantis ir nori pasiryskinti, meti iki 1kg per savaite. Jei esi stambesnis ir tik nori ryskintis, gali numest iki 2kg per savaite. Zinau, kad sveikatai tai neatsiliepia. Galiu keleta tokiu nenuosekliu patarimu duot. Jie tikrai pravers.
 
Turi skaiciuoti kalorijas. Turetum suvalgyt tiek, kiek suvalgytu zmogus, sveriantis 3-4-5kg maziau negu tu.
 
Valgyti turi dazniau. 5-6-7 kartai per diena pagerintu tavo medziagu apykaitos darba.
 
Valgyk kuo maziau apdorota maista. Geriausia butu pradet viska virt. Taip pat reiketu primazint riebiu padazu, druskos ir cukraus.
 
Pirmoj dienos pusej - angliavandeniai. Nebent treniruojiesi. Tokiu atveju po treniruotes gali suvartoti siek tiek paprastuju angliavandeniu, t.y. vaisiu. Siaip stenkis naudot kompleksinius angliavandenius (ryziai, avizos, grikiai, darzoves).
 
Baltymai vartojamis visa diena. Jie yra raumenu statybine medziaga. Puikiai tiktu tunas, lasisa, virta vistienos ar kalakutienos krutinele, kiausinio baltymas. Pries miega puikiai tiks kazeino baltymas, kurio gausu varskej. Kazeino baltymas yra letai pasisavinamas, tad organizmas bus aprupintas maistinem medziagom per nakti. T.y., organizmas nebadaus. Kuomet organizmas badauja, o po to gauna maisto, tai jis stengiasi pasisavint viska. Cia kaip ir superkompensacija. Realiai, nevalgant tik per nakti, raumens augimas suletes.
 
Riebalai taip pat gali buti geri. Nesotieji riebalai naturaliai padeda pakelti testosterono lygi. Tai, ka kiekvienas sunkumu kilnotojas labai vertina. Gerieji riebalai yra riebiosios rugstys ir yra tikrai naudingi tavo kunui. Jei valgai zuvi, tai su zuvimi gausi daug sveiko riebalo. Jei ka kepsi, naudok alyvu alieju. Jei vis tik pritruksti riebalu racione, gali suvalgyt sauja riesutu dienoj.
 
Cia bendri mitybos patarimai. Receptu pasiieskok internete. Valgyk sveikai ir skaniai - taip neprapulsi ir pamazu igyvendinsi savo tiksla. Jokiu budu nedaryk visko grieztai, nes pavargsi ir mesi. Esu patyres ta pats.
 
Maisto papildu, kuriu tau reikes - multivitaminai, zuvu taukai. L-karnitinas, sako, gerai metant svori. Pats niekada nevartojau ir galiu tik pamineti tai, jog pasiskaitytum daugiau.
 
Nuomone apie treniruotes isreiskiau ankstesniame pranesime.
 
Pridedu dar viena transformacija, kas mano akimis, yra normalus rezultatas, kokio ir turetum pasiekti per panasu laika.
 
http://www.bodybuilding.lt/kuno-transformacija-mindaugas-vilnius/

Ech, na as neanalizuoju ju pardavimu bendrai. Tiesiog atkreipiau demesi i tai jog sie akiniai nebus realizuoti artimiausiu metu. Jei bus tuomet google sakes.
Kas labai abejotina. Taciau jei WOR aplenks google su sia technologija tai neisvengiamai numus google akciju verte birzose. To pasakoje ims viskas labai idomiai keistis.
Butu idomu tai pamatyti, taciau mazai tiketina.
WOR marketingo kampanija saldi. Tikrai saldi. Taciau tai tik meginimas kelti savo verte rinkoje. Ar jiems pavyks, ziuresime.
Siu akiniu teks dar ilgai palaukti.
Jei juos isleis as asmeniskai vienus is siu isigysiu.
Man siulai pasidometi WOR kompanija taciau ispudis susidaro jog pats nieko doro nezinai apie ja. Zinai tai ka jie pateikia rinkai. Taciau kas istiesu dedasi nesuvoki.
Tad nedraskyk akiu kaip kokia moteris per savo perioda ir argumentuotai rasyk ko taves ir prasiau. Gi tu atstovauji si produkta sioje temoje. Ir nieko negalejai geriau parasyti kaip ''daug visokiausiu visko pardave''?
Gi toki promo video gali sukurti mano kolega per viena diena. Tik ka perziurejome ji kartu. Taciaujame nieko nera realaus. Tiesiog efektai kuriuos su Cinema4d galima uzmesti.
Kokia technologija orientuosis i projekcijos pateikima ant tam tikru pavirsiu. Atsikelus is lovos uzsidedi akinius ir stai tau ant sienos matosi neva projekcija. Taciau atsisukus matai savo mergina darancia pratimus ir jos projekcija matai taciau is savo kampo. Tu bent isivaizduoji koks cia fantastinis filmas.
Viena yra pateikti fiksuota vaizda per stikla. Taip tai imanoma ir atlikta. Tobulinama ir siekiama geresniu rezultatu. Taciau automatinis projekciju pateikimo prisitaikymas prie aplinkos, kitu projekciju matymas oh wow.
Way to much bro.
 
Nei vieno. Patikslinsiu NEI VIENO Space Lumina review nera padaryto asmenu kurie nuolat tai daro. Nekyla itarimas joks ?
Web svetaine. Saules modulius pardavineja. :D Rimtai? Zinoma viskas gerai su saules energija taciau 14 metu berniukas sugebejo israsti 3D solar cell tad tokios korporacijos parduodami tikrai ne patys geriausi saules kolektoriai tiesiog juokingi.
Neveltui WOR yra marketingo specialistai. Taciau nepatys geriausi.
 
Jei tiki siais akiniais, tai kaledu seneliu tiketi siulau pradeti isnaujo, jei esi nustojes.
Atsiprasau del kiek agresyvoko turinio, taciau tikrai pats nesi is mandagiuju tad esi vertas visko ka gauni.

Miegi namie, dirbi namie, visas prekes priimi i namus, o laisvalaikiu kontaktuoji su visu pasauliu... budamas namie. Juk zmonems patinka ir i lauka islist. As, nors ir moku kelias kalbas, ir internete zinau, kaip ir kas veikia, nedaznai apsipirkineju online. Ir tam nera jokios reiksmingos priezasties, tiesiog islendu kazkur: ar tai vietine parduotuve kitapus gatves, ar tai tas pats Kauno akropolis. Savotiska socializacija, kuomet buni tarp kitu zmoniu. Man atrodo, kad ir ateityje isliks savotiska riba tarp interneto ir realaus pasaulio: net jei kazkam ir patogiau sedet namie ir viska gaut i rankas, kazkas to paties feirio eis i uz kilometro esancia parduotuve, nes jam tai savotiskas atsipalaidavimas nuo to, ka jis veike. Na, bet cia tik tokia nuomone. Niekada negalvojau apie tai, ar geriau maxima uz lango, ar maxima internete.

Mazdaug. Sugalvoju nusivest simpatiska tauragiske filmo pasiziuret. Nueini i parduotuve limonado, sokolado, Minde dar ir savo spragesiu patare atsinest, nes namie ant petelnes tik duona kepa. Gerai. Rajonas nedidelis, galima pestute, o ir siaip grynas oras... Prieini nama gatves gale, kieme sunys loja, sviesos languos pamazu uzsidega, iseina pagyvenusio amziaus moteriske ir ziuredama i kita puse saukia "kas cia?!". Is tamsos isnyru as su drauge ir sakau:
 
- "Labas vakaras, ponia, mes cia pas Mindauga".
- "Ojezau, vaikai, kokie grazus! Uzeikit uzeikit, nesisaldykit. Al, nesimauk tu batu, trobos netvarkytos, dar nusipurvinsi, eik tiesiai. Jo jo jo, tenais"
 
Ieini i kino sale, o ten sedi Rytis, Gytis, Vytis ir tas, su pravarde Storas. Kiek toleliau pasimato pora pusseseriu is ukmerges. Ir mes su Vilma. Pasisveikini su visais, atsisedi. Dairais po kambariuka, kol projektorius ruosiamas pagal atstuma ir raiska - apziuri tapetus, sena babules sekcija su tuo nuleidziamu mini bariuku, kur kiek prisvilusi babules kepta duona garuoja (kur ten neprisvils, kai zioplys Minde pamirso projektoriu patikrint 0 juk visus svecius mocia priimt turejo).
 
- "Ziek, dar nenusikabine eglutes lempuciu nuo lubu", - tyliai pasakau draugei.
- "Tss, dar isgirs. Nebuk toks bjaurus."
 
Filmas jungiamas, sviesos gesta, sunys, lyg nujausdami, nustoja loti. Ekrane pasimato pirmosios pavardes ir pasigirsta tas pazistamas Rycio Zemkausko balsas: "Kevinas Kosneris, Meri MakDonald ir kiti". Visi isijaute, tik visi savaip: kas i alu su duona, kas i feisbuka telefone. Vietos gal ir mazoka - net snabzdejimasis siek tiek trukdo ziuret, bet man gerai, va, su maziuku sau dviese megaujames pramogom, kurias anksciau tik didmiesty rades butum. O kur dar 3euru mokestis uz bilieta... Tik Mindaugas, gaila, filmo neziuri. Sake, kad mates, bet man atrodo, jog radiatorius nuorint reikejo.
Viskas. Paskutiniai buciniai, operatoriu ir rezisieriu pavardes, sviesos vel ijungtos. Vytis praso pasilikt pas puske kambary. Storas girtas. O mes ramiai atsisveikinam ir kupini ispudziu puskuojam namo.
 
 
 
Jei atvirai, Mindaugai, tai nei paeis tavo ideja, nei ji bus igyvendinama. As gal ir nesugaisau tiek laiko rasydamas pranesima, kiek tu sugaisai galvodamas apie ideja, bet vistiek gaila.

Miegi namie, dirbi namie, visas prekes priimi i namus, o laisvalaikiu kontaktuoji su visu pasauliu... budamas namie. Juk zmonems patinka ir i lauka islist. As, nors ir moku kelias kalbas, ir internete zinau, kaip ir kas veikia, nedaznai apsipirkineju online. Ir tam nera jokios reiksmingos priezasties, tiesiog islendu kazkur: ar tai vietine parduotuve kitapus gatves, ar tai tas pats Kauno akropolis. Savotiska socializacija, kuomet buni tarp kitu zmoniu. Man atrodo, kad ir ateityje isliks savotiska riba tarp interneto ir realaus pasaulio: net jei kazkam ir patogiau sedet namie ir viska gaut i rankas, kazkas to paties feirio eis i uz kilometro esancia parduotuve, nes jam tai savotiskas atsipalaidavimas nuo to, ka jis veike. Na, bet cia tik tokia nuomone. Niekada negalvojau apie tai, ar geriau maxima uz lango, ar maxima internete.

Mazdaug. Sugalvoju nusivest simpatiska tauragiske filmo pasiziuret. Nueini i parduotuve limonado, sokolado, Minde dar ir savo spragesiu patare atsinest, nes namie ant petelnes tik duona kepa. Gerai. Rajonas nedidelis, galima pestute, o ir siaip grynas oras... Prieini nama gatves gale, kieme sunys loja, sviesos languos pamazu uzsidega, iseina pagyvenusio amziaus moteriske ir ziuredama i kita puse saukia "kas cia?!". Is tamsos isnyru as su drauge ir sakau:
 
- "Labas vakaras, ponia, mes cia pas Mindauga".
- "Ojezau, vaikai, kokie grazus! Uzeikit uzeikit, nesisaldykit. Al, nesimauk tu batu, trobos netvarkytos, dar nusipurvinsi, eik tiesiai. Jo jo jo, tenais"
 
Ieini i kino sale, o ten sedi Rytis, Gytis, Vytis ir tas, su pravarde Storas. Kiek toleliau pasimato pora pusseseriu is ukmerges. Ir mes su Vilma. Pasisveikini su visais, atsisedi. Dairais po kambariuka, kol projektorius ruosiamas pagal atstuma ir raiska - apziuri tapetus, sena babules sekcija su tuo nuleidziamu mini bariuku, kur kiek prisvilusi babules kepta duona garuoja (kur ten neprisvils, kai zioplys Minde pamirso projektoriu patikrint 0 juk visus svecius mocia priimt turejo).
 
- "Ziek, dar nenusikabine eglutes lempuciu nuo lubu", - tyliai pasakau draugei.
- "Tss, dar isgirs. Nebuk toks bjaurus."
 
Filmas jungiamas, sviesos gesta, sunys, lyg nujausdami, nustoja loti. Ekrane pasimato pirmosios pavardes ir pasigirsta tas pazistamas Rycio Zemkausko balsas: "Kevinas Kosneris, Meri MakDonald ir kiti". Visi isijaute, tik visi savaip: kas i alu su duona, kas i feisbuka telefone. Vietos gal ir mazoka - net snabzdejimasis siek tiek trukdo ziuret, bet man gerai, va, su maziuku sau dviese megaujames pramogom, kurias anksciau tik didmiesty rades butum. O kur dar 3euru mokestis uz bilieta... Tik Mindaugas, gaila, filmo neziuri. Sake, kad mates, bet man atrodo, jog radiatorius nuorint reikejo.
Viskas. Paskutiniai buciniai, operatoriu ir rezisieriu pavardes, sviesos vel ijungtos. Vytis praso pasilikt pas puske kambary. Storas girtas. O mes ramiai atsisveikinam ir kupini ispudziu puskuojam namo.
 
 
 
Jei atvirai, Mindaugai, tai nei paeis tavo ideja, nei ji bus igyvendinama. As gal ir nesugaisau tiek laiko rasydamas pranesima, kiek tu sugaisai galvodamas apie ideja, bet vistiek gaila.

Miegi namie, dirbi namie, visas prekes priimi i namus, o laisvalaikiu kontaktuoji su visu pasauliu... budamas namie. Juk zmonems patinka ir i lauka islist. As, nors ir moku kelias kalbas, ir internete zinau, kaip ir kas veikia, nedaznai apsipirkineju online. Ir tam nera jokios reiksmingos priezasties, tiesiog islendu kazkur: ar tai vietine parduotuve kitapus gatves, ar tai tas pats Kauno akropolis. Savotiska socializacija, kuomet buni tarp kitu zmoniu. Man atrodo, kad ir ateityje isliks savotiska riba tarp interneto ir realaus pasaulio: net jei kazkam ir patogiau sedet namie ir viska gaut i rankas, kazkas to paties feirio eis i uz kilometro esancia parduotuve, nes jam tai savotiskas atsipalaidavimas nuo to, ka jis veike. Na, bet cia tik tokia nuomone. Niekada negalvojau apie tai, ar geriau maxima uz lango, ar maxima internete.

Mazdaug. Sugalvoju nusivest simpatiska tauragiske filmo pasiziuret. Nueini i parduotuve limonado, sokolado, Minde dar ir savo spragesiu patare atsinest, nes namie ant petelnes tik duona kepa. Gerai. Rajonas nedidelis, galima pestute, o ir siaip grynas oras... Prieini nama gatves gale, kieme sunys loja, sviesos languos pamazu uzsidega, iseina pagyvenusio amziaus moteriske ir ziuredama i kita puse saukia "kas cia?!". Is tamsos isnyru as su drauge ir sakau:
 
- "Labas vakaras, ponia, mes cia pas Mindauga".
- "Ojezau, vaikai, kokie grazus! Uzeikit uzeikit, nesisaldykit. Al, nesimauk tu batu, trobos netvarkytos, dar nusipurvinsi, eik tiesiai. Jo jo jo, tenais"
 
Ieini i kino sale, o ten sedi Rytis, Gytis, Vytis ir tas, su pravarde Storas. Kiek toleliau pasimato pora pusseseriu is ukmerges. Ir mes su Vilma. Pasisveikini su visais, atsisedi. Dairais po kambariuka, kol projektorius ruosiamas pagal atstuma ir raiska - apziuri tapetus, sena babules sekcija su tuo nuleidziamu mini bariuku, kur kiek prisvilusi babules kepta duona garuoja (kur ten neprisvils, kai zioplys Minde pamirso projektoriu patikrint 0 juk visus svecius mocia priimt turejo).
 
- "Ziek, dar nenusikabine eglutes lempuciu nuo lubu", - tyliai pasakau draugei.
- "Tss, dar isgirs. Nebuk toks bjaurus."
 
Filmas jungiamas, sviesos gesta, sunys, lyg nujausdami, nustoja loti. Ekrane pasimato pirmosios pavardes ir pasigirsta tas pazistamas Rycio Zemkausko balsas: "Kevinas Kosneris, Meri MakDonald ir kiti". Visi isijaute, tik visi savaip: kas i alu su duona, kas i feisbuka telefone. Vietos gal ir mazoka - net snabzdejimasis siek tiek trukdo ziuret, bet man gerai, va, su maziuku sau dviese megaujames pramogom, kurias anksciau tik didmiesty rades butum. O kur dar 3euru mokestis uz bilieta... Tik Mindaugas, gaila, filmo neziuri. Sake, kad mates, bet man atrodo, jog radiatorius nuorint reikejo.
Viskas. Paskutiniai buciniai, operatoriu ir rezisieriu pavardes, sviesos vel ijungtos. Vytis praso pasilikt pas puske kambary. Storas girtas. O mes ramiai atsisveikinam ir kupini ispudziu puskuojam namo.
 
 
 
Jei atvirai, Mindaugai, tai nei paeis tavo ideja, nei ji bus igyvendinama. As gal ir nesugaisau tiek laiko rasydamas pranesima, kiek tu sugaisai galvodamas apie ideja, bet vistiek gaila.

Manes niekas dar jokioj prekybvietej nebuvo uzpuoles. Cia jau reiketu susirupint ir atitinkamom institucijom pranest. Pabandyk kreiptis kurnors, negalima taip tiesiog ranka numot.

Manes niekas dar jokioj prekybvietej nebuvo uzpuoles. Cia jau reiketu susirupint ir atitinkamom institucijom pranest. Pabandyk kreiptis kurnors, negalima taip tiesiog ranka numot.

Miegi namie, dirbi namie, visas prekes priimi i namus, o laisvalaikiu kontaktuoji su visu pasauliu... budamas namie. Juk zmonems patinka ir i lauka islist. As, nors ir moku kelias kalbas, ir internete zinau, kaip ir kas veikia, nedaznai apsipirkineju online. Ir tam nera jokios reiksmingos priezasties, tiesiog islendu kazkur: ar tai vietine parduotuve kitapus gatves, ar tai tas pats Kauno akropolis. Savotiska socializacija, kuomet buni tarp kitu zmoniu. Man atrodo, kad ir ateityje isliks savotiska riba tarp interneto ir realaus pasaulio: net jei kazkam ir patogiau sedet namie ir viska gaut i rankas, kazkas to paties feirio eis i uz kilometro esancia parduotuve, nes jam tai savotiskas atsipalaidavimas nuo to, ka jis veike. Na, bet cia tik tokia nuomone. Niekada negalvojau apie tai, ar geriau maxima uz lango, ar maxima internete.

Jei jau list i krastutinumus, tai tas jamam tikrai nera tai, apie ka snekejau. Tokie kaip svieziu produktu turgus, specializuotos nekasdieniu pirkiniu parduotuveles ar tai tas pats pabraidymas po rimi (porakart i savaite) man patinka ir nepakeis to jokie tualetinispopieriusirtriusikaiinamus. Aisku, yra ir inovatyviu sprendimu, kurie atrodo idomiai: tas amazono mygtukas, eshopas, kur elektronikos prekes pries perkant gali isbandyt ar rubu nuoma, kur, atrodo, uz 50 zaliu, gali menesiui rengtis. O kam nepatinka naujoves... tik, mano nuomone, tas apsipirkinejimas su dinozaurais ne tiek konservatyvus poziuris i prekyba, kiek patogus ir naudingas.

Manes niekas dar jokioj prekybvietej nebuvo uzpuoles. Cia jau reiketu susirupint ir atitinkamom institucijom pranest. Pabandyk kreiptis kurnors, negalima taip tiesiog ranka numot.

Miegi namie, dirbi namie, visas prekes priimi i namus, o laisvalaikiu kontaktuoji su visu pasauliu... budamas namie. Juk zmonems patinka ir i lauka islist. As, nors ir moku kelias kalbas, ir internete zinau, kaip ir kas veikia, nedaznai apsipirkineju online. Ir tam nera jokios reiksmingos priezasties, tiesiog islendu kazkur: ar tai vietine parduotuve kitapus gatves, ar tai tas pats Kauno akropolis. Savotiska socializacija, kuomet buni tarp kitu zmoniu. Man atrodo, kad ir ateityje isliks savotiska riba tarp interneto ir realaus pasaulio: net jei kazkam ir patogiau sedet namie ir viska gaut i rankas, kazkas to paties feirio eis i uz kilometro esancia parduotuve, nes jam tai savotiskas atsipalaidavimas nuo to, ka jis veike. Na, bet cia tik tokia nuomone. Niekada negalvojau apie tai, ar geriau maxima uz lango, ar maxima internete.

Jei jau list i krastutinumus, tai tas jamam tikrai nera tai, apie ka snekejau. Tokie kaip svieziu produktu turgus, specializuotos nekasdieniu pirkiniu parduotuveles ar tai tas pats pabraidymas po rimi (porakart i savaite) man patinka ir nepakeis to jokie tualetinispopieriusirtriusikaiinamus. Aisku, yra ir inovatyviu sprendimu, kurie atrodo idomiai: tas amazono mygtukas, eshopas, kur elektronikos prekes pries perkant gali isbandyt ar rubu nuoma, kur, atrodo, uz 50 zaliu, gali menesiui rengtis. O kam nepatinka naujoves... tik, mano nuomone, tas apsipirkinejimas su dinozaurais ne tiek konservatyvus poziuris i prekyba, kiek patogus ir naudingas.

Miegi namie, dirbi namie, visas prekes priimi i namus, o laisvalaikiu kontaktuoji su visu pasauliu... budamas namie. Juk zmonems patinka ir i lauka islist. As, nors ir moku kelias kalbas, ir internete zinau, kaip ir kas veikia, nedaznai apsipirkineju online. Ir tam nera jokios reiksmingos priezasties, tiesiog islendu kazkur: ar tai vietine parduotuve kitapus gatves, ar tai tas pats Kauno akropolis. Savotiska socializacija, kuomet buni tarp kitu zmoniu. Man atrodo, kad ir ateityje isliks savotiska riba tarp interneto ir realaus pasaulio: net jei kazkam ir patogiau sedet namie ir viska gaut i rankas, kazkas to paties feirio eis i uz kilometro esancia parduotuve, nes jam tai savotiskas atsipalaidavimas nuo to, ka jis veike. Na, bet cia tik tokia nuomone. Niekada negalvojau apie tai, ar geriau maxima uz lango, ar maxima internete.

Mazdaug. Sugalvoju nusivest simpatiska tauragiske filmo pasiziuret. Nueini i parduotuve limonado, sokolado, Minde dar ir savo spragesiu patare atsinest, nes namie ant petelnes tik duona kepa. Gerai. Rajonas nedidelis, galima pestute, o ir siaip grynas oras... Prieini nama gatves gale, kieme sunys loja, sviesos languos pamazu uzsidega, iseina pagyvenusio amziaus moteriske ir ziuredama i kita puse saukia "kas cia?!". Is tamsos isnyru as su drauge ir sakau:
 
- "Labas vakaras, ponia, mes cia pas Mindauga".
- "Ojezau, vaikai, kokie grazus! Uzeikit uzeikit, nesisaldykit. Al, nesimauk tu batu, trobos netvarkytos, dar nusipurvinsi, eik tiesiai. Jo jo jo, tenais"
 
Ieini i kino sale, o ten sedi Rytis, Gytis, Vytis ir tas, su pravarde Storas. Kiek toleliau pasimato pora pusseseriu is ukmerges. Ir mes su Vilma. Pasisveikini su visais, atsisedi. Dairais po kambariuka, kol projektorius ruosiamas pagal atstuma ir raiska - apziuri tapetus, sena babules sekcija su tuo nuleidziamu mini bariuku, kur kiek prisvilusi babules kepta duona garuoja (kur ten neprisvils, kai zioplys Minde pamirso projektoriu patikrint 0 juk visus svecius mocia priimt turejo).
 
- "Ziek, dar nenusikabine eglutes lempuciu nuo lubu", - tyliai pasakau draugei.
- "Tss, dar isgirs. Nebuk toks bjaurus."
 
Filmas jungiamas, sviesos gesta, sunys, lyg nujausdami, nustoja loti. Ekrane pasimato pirmosios pavardes ir pasigirsta tas pazistamas Rycio Zemkausko balsas: "Kevinas Kosneris, Meri MakDonald ir kiti". Visi isijaute, tik visi savaip: kas i alu su duona, kas i feisbuka telefone. Vietos gal ir mazoka - net snabzdejimasis siek tiek trukdo ziuret, bet man gerai, va, su maziuku sau dviese megaujames pramogom, kurias anksciau tik didmiesty rades butum. O kur dar 3euru mokestis uz bilieta... Tik Mindaugas, gaila, filmo neziuri. Sake, kad mates, bet man atrodo, jog radiatorius nuorint reikejo.
Viskas. Paskutiniai buciniai, operatoriu ir rezisieriu pavardes, sviesos vel ijungtos. Vytis praso pasilikt pas puske kambary. Storas girtas. O mes ramiai atsisveikinam ir kupini ispudziu puskuojam namo.
 
 
 
Jei atvirai, Mindaugai, tai nei paeis tavo ideja, nei ji bus igyvendinama. As gal ir nesugaisau tiek laiko rasydamas pranesima, kiek tu sugaisai galvodamas apie ideja, bet vistiek gaila.

Mazdaug. Sugalvoju nusivest simpatiska tauragiske filmo pasiziuret. Nueini i parduotuve limonado, sokolado, Minde dar ir savo spragesiu patare atsinest, nes namie ant petelnes tik duona kepa. Gerai. Rajonas nedidelis, galima pestute, o ir siaip grynas oras... Prieini nama gatves gale, kieme sunys loja, sviesos languos pamazu uzsidega, iseina pagyvenusio amziaus moteriske ir ziuredama i kita puse saukia "kas cia?!". Is tamsos isnyru as su drauge ir sakau:
 
- "Labas vakaras, ponia, mes cia pas Mindauga".
- "Ojezau, vaikai, kokie grazus! Uzeikit uzeikit, nesisaldykit. Al, nesimauk tu batu, trobos netvarkytos, dar nusipurvinsi, eik tiesiai. Jo jo jo, tenais"
 
Ieini i kino sale, o ten sedi Rytis, Gytis, Vytis ir tas, su pravarde Storas. Kiek toleliau pasimato pora pusseseriu is ukmerges. Ir mes su Vilma. Pasisveikini su visais, atsisedi. Dairais po kambariuka, kol projektorius ruosiamas pagal atstuma ir raiska - apziuri tapetus, sena babules sekcija su tuo nuleidziamu mini bariuku, kur kiek prisvilusi babules kepta duona garuoja (kur ten neprisvils, kai zioplys Minde pamirso projektoriu patikrint 0 juk visus svecius mocia priimt turejo).
 
- "Ziek, dar nenusikabine eglutes lempuciu nuo lubu", - tyliai pasakau draugei.
- "Tss, dar isgirs. Nebuk toks bjaurus."
 
Filmas jungiamas, sviesos gesta, sunys, lyg nujausdami, nustoja loti. Ekrane pasimato pirmosios pavardes ir pasigirsta tas pazistamas Rycio Zemkausko balsas: "Kevinas Kosneris, Meri MakDonald ir kiti". Visi isijaute, tik visi savaip: kas i alu su duona, kas i feisbuka telefone. Vietos gal ir mazoka - net snabzdejimasis siek tiek trukdo ziuret, bet man gerai, va, su maziuku sau dviese megaujames pramogom, kurias anksciau tik didmiesty rades butum. O kur dar 3euru mokestis uz bilieta... Tik Mindaugas, gaila, filmo neziuri. Sake, kad mates, bet man atrodo, jog radiatorius nuorint reikejo.
Viskas. Paskutiniai buciniai, operatoriu ir rezisieriu pavardes, sviesos vel ijungtos. Vytis praso pasilikt pas puske kambary. Storas girtas. O mes ramiai atsisveikinam ir kupini ispudziu puskuojam namo.
 
 
 
Jei atvirai, Mindaugai, tai nei paeis tavo ideja, nei ji bus igyvendinama. As gal ir nesugaisau tiek laiko rasydamas pranesima, kiek tu sugaisai galvodamas apie ideja, bet vistiek gaila.

Mazdaug. Sugalvoju nusivest simpatiska tauragiske filmo pasiziuret. Nueini i parduotuve limonado, sokolado, Minde dar ir savo spragesiu patare atsinest, nes namie ant petelnes tik duona kepa. Gerai. Rajonas nedidelis, galima pestute, o ir siaip grynas oras... Prieini nama gatves gale, kieme sunys loja, sviesos languos pamazu uzsidega, iseina pagyvenusio amziaus moteriske ir ziuredama i kita puse saukia "kas cia?!". Is tamsos isnyru as su drauge ir sakau:
 
- "Labas vakaras, ponia, mes cia pas Mindauga".
- "Ojezau, vaikai, kokie grazus! Uzeikit uzeikit, nesisaldykit. Al, nesimauk tu batu, trobos netvarkytos, dar nusipurvinsi, eik tiesiai. Jo jo jo, tenais"
 
Ieini i kino sale, o ten sedi Rytis, Gytis, Vytis ir tas, su pravarde Storas. Kiek toleliau pasimato pora pusseseriu is ukmerges. Ir mes su Vilma. Pasisveikini su visais, atsisedi. Dairais po kambariuka, kol projektorius ruosiamas pagal atstuma ir raiska - apziuri tapetus, sena babules sekcija su tuo nuleidziamu mini bariuku, kur kiek prisvilusi babules kepta duona garuoja (kur ten neprisvils, kai zioplys Minde pamirso projektoriu patikrint 0 juk visus svecius mocia priimt turejo).
 
- "Ziek, dar nenusikabine eglutes lempuciu nuo lubu", - tyliai pasakau draugei.
- "Tss, dar isgirs. Nebuk toks bjaurus."
 
Filmas jungiamas, sviesos gesta, sunys, lyg nujausdami, nustoja loti. Ekrane pasimato pirmosios pavardes ir pasigirsta tas pazistamas Rycio Zemkausko balsas: "Kevinas Kosneris, Meri MakDonald ir kiti". Visi isijaute, tik visi savaip: kas i alu su duona, kas i feisbuka telefone. Vietos gal ir mazoka - net snabzdejimasis siek tiek trukdo ziuret, bet man gerai, va, su maziuku sau dviese megaujames pramogom, kurias anksciau tik didmiesty rades butum. O kur dar 3euru mokestis uz bilieta... Tik Mindaugas, gaila, filmo neziuri. Sake, kad mates, bet man atrodo, jog radiatorius nuorint reikejo.
Viskas. Paskutiniai buciniai, operatoriu ir rezisieriu pavardes, sviesos vel ijungtos. Vytis praso pasilikt pas puske kambary. Storas girtas. O mes ramiai atsisveikinam ir kupini ispudziu puskuojam namo.
 
 
 
Jei atvirai, Mindaugai, tai nei paeis tavo ideja, nei ji bus igyvendinama. As gal ir nesugaisau tiek laiko rasydamas pranesima, kiek tu sugaisai galvodamas apie ideja, bet vistiek gaila.

Mazdaug. Sugalvoju nusivest simpatiska tauragiske filmo pasiziuret. Nueini i parduotuve limonado, sokolado, Minde dar ir savo spragesiu patare atsinest, nes namie ant petelnes tik duona kepa. Gerai. Rajonas nedidelis, galima pestute, o ir siaip grynas oras... Prieini nama gatves gale, kieme sunys loja, sviesos languos pamazu uzsidega, iseina pagyvenusio amziaus moteriske ir ziuredama i kita puse saukia "kas cia?!". Is tamsos isnyru as su drauge ir sakau:
 
- "Labas vakaras, ponia, mes cia pas Mindauga".
- "Ojezau, vaikai, kokie grazus! Uzeikit uzeikit, nesisaldykit. Al, nesimauk tu batu, trobos netvarkytos, dar nusipurvinsi, eik tiesiai. Jo jo jo, tenais"
 
Ieini i kino sale, o ten sedi Rytis, Gytis, Vytis ir tas, su pravarde Storas. Kiek toleliau pasimato pora pusseseriu is ukmerges. Ir mes su Vilma. Pasisveikini su visais, atsisedi. Dairais po kambariuka, kol projektorius ruosiamas pagal atstuma ir raiska - apziuri tapetus, sena babules sekcija su tuo nuleidziamu mini bariuku, kur kiek prisvilusi babules kepta duona garuoja (kur ten neprisvils, kai zioplys Minde pamirso projektoriu patikrint 0 juk visus svecius mocia priimt turejo).
 
- "Ziek, dar nenusikabine eglutes lempuciu nuo lubu", - tyliai pasakau draugei.
- "Tss, dar isgirs. Nebuk toks bjaurus."
 
Filmas jungiamas, sviesos gesta, sunys, lyg nujausdami, nustoja loti. Ekrane pasimato pirmosios pavardes ir pasigirsta tas pazistamas Rycio Zemkausko balsas: "Kevinas Kosneris, Meri MakDonald ir kiti". Visi isijaute, tik visi savaip: kas i alu su duona, kas i feisbuka telefone. Vietos gal ir mazoka - net snabzdejimasis siek tiek trukdo ziuret, bet man gerai, va, su maziuku sau dviese megaujames pramogom, kurias anksciau tik didmiesty rades butum. O kur dar 3euru mokestis uz bilieta... Tik Mindaugas, gaila, filmo neziuri. Sake, kad mates, bet man atrodo, jog radiatorius nuorint reikejo.
Viskas. Paskutiniai buciniai, operatoriu ir rezisieriu pavardes, sviesos vel ijungtos. Vytis praso pasilikt pas puske kambary. Storas girtas. O mes ramiai atsisveikinam ir kupini ispudziu puskuojam namo.
 
 
 
Jei atvirai, Mindaugai, tai nei paeis tavo ideja, nei ji bus igyvendinama. As gal ir nesugaisau tiek laiko rasydamas pranesima, kiek tu sugaisai galvodamas apie ideja, bet vistiek gaila.

Mazdaug. Sugalvoju nusivest simpatiska tauragiske filmo pasiziuret. Nueini i parduotuve limonado, sokolado, Minde dar ir savo spragesiu patare atsinest, nes namie ant petelnes tik duona kepa. Gerai. Rajonas nedidelis, galima pestute, o ir siaip grynas oras... Prieini nama gatves gale, kieme sunys loja, sviesos languos pamazu uzsidega, iseina pagyvenusio amziaus moteriske ir ziuredama i kita puse saukia "kas cia?!". Is tamsos isnyru as su drauge ir sakau:
 
- "Labas vakaras, ponia, mes cia pas Mindauga".
- "Ojezau, vaikai, kokie grazus! Uzeikit uzeikit, nesisaldykit. Al, nesimauk tu batu, trobos netvarkytos, dar nusipurvinsi, eik tiesiai. Jo jo jo, tenais"
 
Ieini i kino sale, o ten sedi Rytis, Gytis, Vytis ir tas, su pravarde Storas. Kiek toleliau pasimato pora pusseseriu is ukmerges. Ir mes su Vilma. Pasisveikini su visais, atsisedi. Dairais po kambariuka, kol projektorius ruosiamas pagal atstuma ir raiska - apziuri tapetus, sena babules sekcija su tuo nuleidziamu mini bariuku, kur kiek prisvilusi babules kepta duona garuoja (kur ten neprisvils, kai zioplys Minde pamirso projektoriu patikrint 0 juk visus svecius mocia priimt turejo).
 
- "Ziek, dar nenusikabine eglutes lempuciu nuo lubu", - tyliai pasakau draugei.
- "Tss, dar isgirs. Nebuk toks bjaurus."
 
Filmas jungiamas, sviesos gesta, sunys, lyg nujausdami, nustoja loti. Ekrane pasimato pirmosios pavardes ir pasigirsta tas pazistamas Rycio Zemkausko balsas: "Kevinas Kosneris, Meri MakDonald ir kiti". Visi isijaute, tik visi savaip: kas i alu su duona, kas i feisbuka telefone. Vietos gal ir mazoka - net snabzdejimasis siek tiek trukdo ziuret, bet man gerai, va, su maziuku sau dviese megaujames pramogom, kurias anksciau tik didmiesty rades butum. O kur dar 3euru mokestis uz bilieta... Tik Mindaugas, gaila, filmo neziuri. Sake, kad mates, bet man atrodo, jog radiatorius nuorint reikejo.
Viskas. Paskutiniai buciniai, operatoriu ir rezisieriu pavardes, sviesos vel ijungtos. Vytis praso pasilikt pas puske kambary. Storas girtas. O mes ramiai atsisveikinam ir kupini ispudziu puskuojam namo.
 
 
 
Jei atvirai, Mindaugai, tai nei paeis tavo ideja, nei ji bus igyvendinama. As gal ir nesugaisau tiek laiko rasydamas pranesima, kiek tu sugaisai galvodamas apie ideja, bet vistiek gaila.

Mazdaug. Sugalvoju nusivest simpatiska tauragiske filmo pasiziuret. Nueini i parduotuve limonado, sokolado, Minde dar ir savo spragesiu patare atsinest, nes namie ant petelnes tik duona kepa. Gerai. Rajonas nedidelis, galima pestute, o ir siaip grynas oras... Prieini nama gatves gale, kieme sunys loja, sviesos languos pamazu uzsidega, iseina pagyvenusio amziaus moteriske ir ziuredama i kita puse saukia "kas cia?!". Is tamsos isnyru as su drauge ir sakau:
 
- "Labas vakaras, ponia, mes cia pas Mindauga".
- "Ojezau, vaikai, kokie grazus! Uzeikit uzeikit, nesisaldykit. Al, nesimauk tu batu, trobos netvarkytos, dar nusipurvinsi, eik tiesiai. Jo jo jo, tenais"
 
Ieini i kino sale, o ten sedi Rytis, Gytis, Vytis ir tas, su pravarde Storas. Kiek toleliau pasimato pora pusseseriu is ukmerges. Ir mes su Vilma. Pasisveikini su visais, atsisedi. Dairais po kambariuka, kol projektorius ruosiamas pagal atstuma ir raiska - apziuri tapetus, sena babules sekcija su tuo nuleidziamu mini bariuku, kur kiek prisvilusi babules kepta duona garuoja (kur ten neprisvils, kai zioplys Minde pamirso projektoriu patikrint 0 juk visus svecius mocia priimt turejo).
 
- "Ziek, dar nenusikabine eglutes lempuciu nuo lubu", - tyliai pasakau draugei.
- "Tss, dar isgirs. Nebuk toks bjaurus."
 
Filmas jungiamas, sviesos gesta, sunys, lyg nujausdami, nustoja loti. Ekrane pasimato pirmosios pavardes ir pasigirsta tas pazistamas Rycio Zemkausko balsas: "Kevinas Kosneris, Meri MakDonald ir kiti". Visi isijaute, tik visi savaip: kas i alu su duona, kas i feisbuka telefone. Vietos gal ir mazoka - net snabzdejimasis siek tiek trukdo ziuret, bet man gerai, va, su maziuku sau dviese megaujames pramogom, kurias anksciau tik didmiesty rades butum. O kur dar 3euru mokestis uz bilieta... Tik Mindaugas, gaila, filmo neziuri. Sake, kad mates, bet man atrodo, jog radiatorius nuorint reikejo.
Viskas. Paskutiniai buciniai, operatoriu ir rezisieriu pavardes, sviesos vel ijungtos. Vytis praso pasilikt pas puske kambary. Storas girtas. O mes ramiai atsisveikinam ir kupini ispudziu puskuojam namo.
 
 
 
Jei atvirai, Mindaugai, tai nei paeis tavo ideja, nei ji bus igyvendinama. As gal ir nesugaisau tiek laiko rasydamas pranesima, kiek tu sugaisai galvodamas apie ideja, bet vistiek gaila.