6 litrai - tiek vandens standartiškai išnaudojame vienu kartu nuplaudami unitazą.
Sakykim, šeimoje gyvena trys žmonės. Įsivaizduokim, kad į tualetą namie jie eina po 4 kartus per dieną, taigi vandeniu nuplauna unitazą 12 kartų.
Per dieną taip išnaudojami 72 litrai geriamo vandens.
Per mėnesį - 2160 litrų geriamo vandens = 2.1 m3
Vandens kaina Vilniuje šiuo metu yra 5,88 m3
Per mėnesį: 12.34 lt Per metus: 148.08 lt
Suma gal ir neatrodo labai įspūdinga kai imi vieną namų ūkį. Tačiau padauginkim iš 1000:
25920 litrų (vienos šeimos geriamo vandens unitaze išnaudojamas kiekis per metus) * 1000 (šeimų) = 25920000 litrai = 25920 m3 * 5.88 lt = 152409.6 lt
Bet esmė čia ne pinigai, o pats vanduo, kuris nėra amžinas dalykas. Kiek man yra tekę būti užsienio didmiesčiuose - niekur vanduo iš krano nebuvo geriamas. Na, gal ir galima jį gerti, bet chloro skonis tiesiog vimdo.
Aš tiesiog susimąsčiau apie tai, kad turime neįkainojamą turtą, kuris ateityje gali būti vertinamas labiau, nei dabar nafta.
Idėja paprasta:
Gal tai galėtų išaugti į verslą? Visas sistemos sumontavimas ir pajungimas neturėtų brangiai kainuoti. Tik, žinoma, problema būtų tokios sistemos pritaikymo senos statybos daugiabučiams.
Dažnai šiame forume yra prašoma įvertinti idėją arba tiesiog žmogui reikia patarimo kaip elgtis jo projekte. Ką mes gauname uždarbyje - aišku, krūvą kritikos, užvažiavimų ir panašiai, t.y. dažnai kalbama apie tai ko NEdaryti ar kas blogai, bet retai patariama ką iš tikro daryti.
Taigi, idėja: sukurti projektą bendruomenės, kur žmogus ateis kaip į anoniminių alkoholikų klubą - "Sveiki, aš Povilas, ir aš alkoholikas turiu internetinį projektą. Idėja tokia ir tokia, situacija tokia ir tokia, didžiausios problemos yra tokios ir tokios. Patarkite".
Ir tada visi choru sakys "SVEIKAS POVILAI. Mes tave suprantam, ir norim tau padėti, tai štai ką, mūsų manymu, reikia daryti". Ir kiekvienas pridės kažko nuo savęs - kuo daugiau skirtingų požiūrių tuo geriau.
Iš ko kilo ši idėja? Pradėjau klausytis tokio naujo podcasto One-day business breakthrough ir labai sužavėjo formato idėja: yra imamas vienas konkretus žmogus-svečias ir jo konkreti problema/idėja yra išnarstoma po kaulelius, jam patariama ką daryti jo konkrečiu atveju.
Tai sprendžia dvi problemas:
Daug kur gauname visokių bendrų patarimų, bet mažai gauname patarimų kaip elgtis būtent mūsų atveju, o tai toli gražu ne tas pats Kaip sakiau, daug gauname kritikos ir trolinimo, bet mažai normalių konstruktyvių nuomonių, padrąsinimų ir vėlgi patarimų
Kaip manote, ar toks projektas kažkokiu pavidalu galėtų gyvuoti? Turiu omenyje Lietuvos realybę, kur labai daug trolių ir dauguma klaus "o kas man iš to, kad patarsiu". Galima aišku būtų ir monetizuoti tokius patarimus, bet jei tai tikrasis ekspertas tai tie keli eurai jiems bus juokingas užmokestis, o be to norisi labiau community projektą suorganizuoti.
Beje, labai panašus projektas yra LRT laida Lietuva gali kur rodomi lietuviai kaimo verslininkai, ir jiems patariama kaip augti būtent jų konkrečiu atveju. Labai užskaitau tos laidos idėją.
Tai ta geležinkelio linija susijungia su Lietuvos geležinkelių linija kažkurioje vietoje? Jei taip tai galima daryt daug ką, tik investicijos bus didesnės nei į šrotus. Pavyzdžiui viena įmonė turi irgi savo geležinkelio liniją, kuri susijungia su Lietuvos geležinkeliais, tai anie varosi vagonus kieto parafino iš Rusijos, jį suskystina ir tada perparduoda visoje Europoje, smulkiems žvakininkams ir kitoms mažoms gamyklėlėms, kurioms nereikia viso vagono o tik kelių tonų. Na čia tik kaip pavyzdį pasakiau, jog galima būtų kažką gabenti dideliais kiekis ir poto perpardavinėt :)
Geležinkelį ir didelį angarą galima išnaudoti eksportuojamai medienai, pvz rąstams (perkrauti, sandeliuoti, fumiguoti). Jie dažnai į Klaipėdą vagonais važiuoja ir yra perkraunami į konteinerius. Tik idėja :) Dabar sunkus metas medienos eksportui.
Kad ir daug laiko praėjo, bet pakomentuosiu truputį ILTS pranešimus. <<<Lietuvoje vienas avilys vidutiniškai duoda 40kg medaus. Jeigu pasiseks, - o sėkmę įtakoja labai daug faktorių (motininė, tranai, peržiemojimo sąlygos ir k.t.), tuomet gali ir 60kg ištraukti.>>>
Jeigu bitininkaujant pagrinde " ant rapso", tai taip, galima pasiekt apie 60kg, bet iškart kažin ar pavyks, labai nuo orų bus priklausoma, taip pat turint daugiau bičių šeimų, vidurkis smuks, nes bus sunkiau jas apžiūrėt ir tik turint bent 5 metų patirtį galima produktyviai dirbt, nes kitaip bus daug darbo dėl nieko, taigi pirmiausia reikalinga šiokia tokia praktika ir mokslai, bent savarankiški, kad galėtum tuo užsiimt rimčiau.
<<< Priklausomai nuo medaus rūšies (rapsas, grikiai, saulėgrąžos, lapuočiai ir t.t.) didmeninės kainos yra nuo 10 iki 7 LT/KG.>>> Praktiškai Lietuvoj, jei nori eit į didmeną, gali bitininkaut tik su rapso kultūra, kadangi grikių pas mus tokių masyvų nelabai yra, tai tik priedas, saulėgrąžų plotai būdinga ne Lietuvai, o lapuočių ir kitą poliflorinį medų geriausiu atveju superka kaina kaip rapso medų ( bet jei poliflorinis- tai tikrai pigiau, ir tuos 7lt/kg sunku gaut).
<<< Ištikrųjų skaičiai labai neviliojantys, tačiau įsivaizduok dabar turint 100 avilių. Vidutiniškai iš avilio per sezoną ištraukiate 40KG. 40x100=4000KG. Keturios tonos. 4000x7 LT/KG=28000 LT per sezona. Čia skaičiavimai yra beveik tikslūs, atsižvelgiant kad jūsų medus bus lapuočių mišku arba miksuotų laukų. Jei rapsas čia galima dauginti iš 8. Kad pasiekti 100 avilių, reikia išgyventi bent du sezonus. Tačiau parduodant supirkėjams nereikai rūpintis nei transportu, nei bačkom kurias jie patys skiria, nei kitais dalykais. Vienintėlis dalykas, kuriuo reikai pasirūpinti tai veterinarijos patikrinimai bei sertifikatai, kurių reikalauja pirkėjai. Tačiau galiu nudžiuginti - Lietuvos medus yra vienas geriausių Europoje, o bičių šimos išgyvena mažiausiai du sezonus.>>>
Taip, sutinku kad pajamos tokios, čia net labiau pesimistinis variantas, šiaip turėtų būt bent kokia 60k lt, bet tik PAJAMOS. Visgi pelnas skiriasi stipriai, ypač pradžioj, kai reikia pirkti visą įrangą ( ir aš neturiu omeny, kad tie 50k ir skirti avilių įsigijimui ir technikai, realiai iš 60k lt pelnas yra 30-40k lt, tačiau nereikia pamiršti, jog būni įdėjęs visą vasarą ( tiksliau: balandis- rugsėjis) darbo, taigi jeigu dar atskaičiuoji darbo užmokestį ( svarbu darbą įvertint, to daug kas nedaro), tai pelnas nesigauna toks jau didelis, ypač kai ir žiemą turi kažkaip pragyvent. Taip pat, vien aviliams teks išleisti tikrai apvalią sumelę, kokia 20-30k lt, taip pat technika, kadangi šeimas gali tekt pervežinėt, taip pat ir medų akute neakiuosi, nesuksi rankiniu medsukiu. Taigi visgi išlaidos didelės ir atsiperka tik per ilgesnį laikotarpį, taigi arba reikia investuot pradžiai, arba pradėt nuo mažiau ir plėstis per kelis metus.
<<< Dabar atmeskite išlaidas už avilius (tiek mediena, tiek jų gamyba), peilius, medsukį (ar kelis), komunalines, indus ir specialius konteinerius - pirmi du sezonai nedžiugins. Džiugins tik vienas dalykas, kad medus 100 procentų bus iš jūsų nupirktas. Mūsų klimatui geriausiai daryti avilius iš pušies.>>>
Iš smulkmeninių išlaidų ( kurios mums tokios atrodo) susideda išties apvalios sumos ir jas įvertinti tikrai reikia. Netgi jei ir pats gaminies avilius ir kitas dalis, nereikia pamiršti jog kainuoja ne tik medžiagos, kurias perki, bet ir darbas kurį įdedi, taigi reikia gerai apskaičiuot, ar tikrai verta pačiam darytis ( yra situacijų, kai reikia, bet ir būna, kai tikrai neverta).
<<< Kad labiau nudžiuginti, parašysiu dar jog viskas čia nėra taip sudėtinga kaip atrodo. T.y. viskas skamba sudėtingai, tačiau reikia labai tuo domėtis ir važinėti į seminarus. Bet nepamirškite vieno esminio dalyko - kiekvieną sezoną jūs patys galite mažiausiai iš 20 šeimų padaryti 15 naujų. Motininės išvedamos taip pat. Šeimos yra atskiriamos būreliais, todėl įmetus prie atskirtos šeimos dar ir motininę, sekmės atveju jos susigyvena ir tampa nauja šeima, kuri jau tą patį sezoną darys savo darbą. Ne visada motininė yra priimama, tokiu atveju bitės ras kitus namus. Tačiau tokių atveju ne taip dažnai pasitaiko. Ta gamta įspūdinga. :) Galite motinines atsivežti iš Karpatų (Ukrainos vakarų dalies) kalnų, ten jos didesnės ir ištvėrmingesnės. Lietuvoje jos sugyvena greitai, o ir šeimos tampa kitokios, kadangi motininė vadovauja visam paradui.>>>
Kad galėtum prisidaugint šeimų- jas taip pat stipriai ir susilpnini. Aišku, jei motinos neselekcionuotos, tai gresia spietimas ir tai geriau, nei nei prarasti didelę dalį bičių, medaus, tačiau šeima tikrai susilpnėja ir derliaus kiekis mažės, o nauja šeima beveik nieko neįneš, tokia tikrovė. Su motinų auginimu irgi yra daug niuansų, reikia ir veislinės medžiagos, ir augint tėvines šeimas, turi būt gana tinkama vietovė, kad būtų didesnė tikimybė, kad motinos apsivaisins kaip norima. O jeigu nori pirkti jau apvaisintas motinas- prašom, viena kainuoja 35-55lt, ne visas jas priima, nevisos ir bitėms įtinka. Beje, norint pasiekti tą "lygį", kai jau sugebėsi praktiškai nedaryt klaidų ir pastoviai gaut panašų kiekį medaus, t.y. išlaikyt vidurkį, kad nebūtų "kaip Dievas davė", teks mokytis labai daug ir intensyviai, ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, tai kaip minėjau, reikės iš pradžių laikyt mažiau šeimų, arba eiti praktikuotis pas stambų bitininką, bet čia irgi loterija, nes galima pataikyti ant tokio "mokytojo", ant kurio nereikėtų pataikyt.
<<< Apie visa tai reikia skaityti ir domėtis, aš papasakojau faktus iš savo patirties, nors realiai visiškai nieko neskaitęs apie tai. Viską sužinojau iš tėčio ir parodų į kurias teko važiuoti. Verslas yra nešantis pelną, ir kas svarbiausia - nereikia sukti galvos dėl pardavimų. Konditerijos gamyklos, o ypatingai supirkėjai perka medų kad ir po 20 tonų (Euro furos standartai). Todėl nebijokite bandyti. Dirbti reikės labai daug, mano tėtis, priešingai nei aš, jautė aistrą šitam, todėl dabar yra daug lengviau. O šiaip darbo ir ypač žinių reikės labai daug pirmiems 3 metams.>>> Kuo daugiau medaus turi, tuo esi patrauklesnis ir tuo geresnes sąlygas gauni. Sugebėdamas patiekti 10-20 tonų medaus jau gauni 9lt su trupučiu už kg, gal net ir 9,5lt.
<<< Jeigu turėsite 500 avilių, juos skirstikyte sektoriais skirtingose rajono ar apskirties teritorijose pvz po 60 (priklausomai kiek ir kokia augmenija). Nevenkite akacijų ir liepų, asmeniškai liepos yra viena iš daugiausiai paklausos turinčių medaus rūšių. Ukraina yra ta šalis, kuri Europoje dominuoja pagal kokybę, kainas ir kiekį. Ukraina pirmauja pasaulyje pagal grikių (tamsus medus), saulėgrąžų (sukristalizuotas iš karto ir šviesus), kukūrūzų (labai šviesus ir saldus) importą. Tokios ten sąlygos, ir derlinga žemė. Tačiau lietuvių medus vertinamas dėl būtent mišriųjų miškų ir rapsų kokybės (kadangi miškų ir rapsų tręšimas dar nėra toks perdėtas kaip vakaruose). Bandykite apsodinti kokią teritoriją avietėmis (labai geras medus), mėlynėmis ir t.t. Čia pagal fantaziją. Beje, pienių medus vienas iš brangesnių iš visų medaus rušių, o pačios pienės kaip piktžolės, jų nereikia visiškai prižiūrėti. Todėl pabandykite eksperimentą, prisodinkite didelę pievą apskodinti pienėmis, pamatysite kokia medaus spalva. Kiekviena medaus rušis turi savo unikalių sąvybių bei naudą, todėl šis produktas dar ilgai turės poreikį. Nes ką duoda gamta - tą ima ir žmogus.>>>
Na, manau nelabai verta pačiam bandyt dar ir " su žeme dirbt", nes tada bus sunku prižiūrėt didesnį skaičių bičių šeimų. Visgi Lietuvoje galima remtis tik rapso kultūra, kitos gali būt tik priedai, nes liepų medaus pas mus galima išgaut tik keliose vietose grynesnį, o jei jis toks nėra- tai jis poliflorinis ir kaina jo maža. Aviečių rast taip pat sunku, nes reikia didesnio kiekio, mažai kas augina, bet jos tikrai medingos. Apie šiuos augalus reikėtų labiau domėtis tada, jei tavo klientūra yra mažmeniniai pirkėjai, t.y. žmonės, kurie ieško skanaus ir kokybiško medaus, bet sudėtinga su jomis prasimušt į didmeną. Aišku, rapso pilna tik pietvakarių ir vidurio Lietuvoj labiau, tai kitur sunkiau su čia kultūra, bet Lietuvoje nėra tokie dideli atstumai, tai jei teks pavažiuot 50km- neturėtų būt bėda, pasaulyje profesionalai važinėja šimtus ar tūkstančius kilometrų.
<<< Neparašiau, kad dar be naujų šeimų išvedimo, galima gaudyti speičius. Ant medžių dedami tam tikri mediniai aviliai (dėžės), vidus sutepamas medumi ar ėdedama korys. Bitės iš aplinkinių teritorijų suskrenda ir apsigyvena ten. Jūs nuimate, nuvežate su visa dėže jas ir permetate į avilį. Štai jums ir naują šeima. Tai čia antras būdas šeimų skaičiui padidinti. Dar vienas - paprasčiausias yra pirkti motininę ir dėti kelias bites. Gan brangiai išeina, tačiau viską automatizavus jūs per sozoną galite labai praplėsti savo avilių skaičių. Ir nepamirškite, kad maždaug kas du sezonus reikai keisti motininę avilyje. Tie, kurie užsiima profesionaliai tuom, tai daro kas metus. Motininės efektyvumas pasireiškia būtent jos amžiuje - kuo jaunesnė, tuo efektyvesnė. Jug ji deda kiaušinėlius iš kuriu išsirita tūkstančiia naujų bičių. Tad rūpinkitės motininėmis. Beje, 500 avilių = 20 tonų = 140000 LT. Kaip sezoniniam darbui - tai labai padorūs skaičiai, o ir darbi, kai viskas automatizuota - nėra daug. Tiksliau darbo yra, tačiau sistemingai veikia ir nėra sudėtiningumo. O per žiemą galite ruoštis artėjančiam vasaros sezonui, bei užsiimti kita veikla. Čia aš rašau iš patirties, kadangi pinigus investuoju į savo web projektus.>>> Spiečiai gali užsiimti būdamas mėgėjas, o ne profesionalas, nes visgi reikalinga laiko, būna lūkesčių nepatenkina, taip pat gali gauti ligotų spiečių ( kažkada teko tokį pasigaut, tai gerai kad gerai baigės ir šeima pati susitvarkė, nes dar kiek, ir gali būt reikėję skyrių visą naikint, t.y. ir avilius degint, ir bičių šeimas nužudyt, nuo to niekas neapsaugoti). Kaip minėjau, nauja motina yra brangi, dar nevisos priimamos, būna problematiškų, traninių ir etc, taigi išlaidų gaunasi, pačiam augint irgi sudėtinga, nes reikia ir žinių, šiokios tokios įrangos ir labai svarbu- tikslumo. Turint 100 b.š. galima augintis, 500 b.š.- ne. Vienam apžiūrėt 500 b.š. yra ŽIAURIAI sunku, t.y. neįmanoma, nes pirmiausia po tokio sezono mirsi, nes darbo tikrai daug, taip pat ir vidurkis stipriai kris, nes nespėsi prižiūrėt, keist motinas ir pnš. Tokiu atveju reikia samdomos jėgos, kas kainuos papildomai, ypač kai už minimumą tau tokio rizikingo darbo niekas nedirbs ;) Žiema tikrai gana ramoka, t.y. aplankai kartais bičių šeimas, skuti rėmukus, lydai vašką, gramdai pikį ir tvarkai inventorių, nes kažkokį procentą vis reikia pataisyt, tačiau reikia paskirt tą laiką ir žinių gilinimui,t.y. knygų skaitymui, seminarų lankymui ir pnš. Tikrai nenoriu atbaidyt nuo šio verslo, tačiau noriu parodyti realiai, kas ir kaip, kad jeigu kas norėtų tuo užsiimti, iškart „matytų visą vaizdą“. Kaip tik labiau skatinu imtis šio verslio profesionaliu lygiu, kadangi mums profesionalų tikrai trūksta.
Projekte yra pasiūlymas Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos palengvinimas". Esmė prailginti parašų rinkimo terminus ir įteisinti galimybę visą pilietinių iniciatyvų procesą vykdyti elektroniniu būdu. Atkrenta popierinis parašų rinkimas, kas yra vienas iš stabdžių patiems žmonėms prisidėti prie įstatymų. Prisidėkit prie internetų kartos žmonių, homosovieticus jau laikas istorijos šiukšlynan. Prašau pasirašyti šį pasiūlymą. Daugiau info pačiame pasiūlyme.
O pati idėja- atsvara partinei sistemai. Prisijunkite!
