Erikas013

Freona kondiškėm jau pernai pirkt reikėjo.

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

O aš manau, kad nusišikt. Irgi siunčiau atidėjimo dokumentus: nuomos sutartį, individualias veiklas(2x), darbo sutartį prikabinęs ir pajamas buvau ir sutartį su klientų, tai neatidėjo. Argumentas buvo, kad aš žinojau, jog šauks į kariuomenę ir turėjau arba eit savanoriškai ankščiau arba nieko neveikt ir laukt. Gavęs atsakymą į prašymą, siunčiau skundą krašto apsaugos ministrui, žinoma manau ne jis tą skundą skaitė, bet atsakė, kad sprendimas yra tinkamas, nes aš turėjau arba eiti savanoriu arba laukti kol pašauks nieko neveikus.

epolicijoje dar pažiūrėti gali

Nelabai suprantu, dėl ko čia visi taip stresuoja dėl to GDPR... Net pardavinėja kažkokias paslaugas, sutvarkymus, "pritaikymus"..? Visų pirma, ar tikrai galvojat, kad kažkas ties tuo Jus tikrins? Jei ir tikrins, čia pilnai užtenka šiek tiek kitaip apsirašyti privatumo politikas/taisykles/nuostatas ir sąlygas (nesvarbu, kaip pas Jus tai pavadinta) ir įdėti Check box'ą su "Sutinku" kiekvieną kartą, kai user'is atlieka tam tikrus action'us (sakykim, pateikia savo data). Dėl cookies, analytics ir pan. tas pats - vos apsilankius, išmeti svetainėje pranšimą su Accept mygtuku ir viskas. Bet ir tai... Ar bent dalis iš čia rašančių, ypač tie, kurie pardavinėja kažkokias GDPR paslaugas (:D), skaitėt patį reglamentą..?
 
"...Kad būtų atsižvelgta į ypatingą labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį, šiame reglamente įrašų laikymo atžvilgiu organizacijoms, kuriose dirba mažiau kaip 250 darbuotojų, numatyta nukrypti leidžianti nuostata..."
 
Pas kuriuos iš Jūsų, e-shop'eriai, dirba 250 ar daugiau darbuotojų? :D
 
Kažkiek gal ir pasikeis, bet iš esmės viskas liks kaip ir buvę... Tad per daug nestresuokit, pasirašykit protingus tekstus pagal save ir tiek. ;)

O aš manau, kad nusišikt. Irgi siunčiau atidėjimo dokumentus: nuomos sutartį, individualias veiklas(2x), darbo sutartį prikabinęs ir pajamas buvau ir sutartį su klientų, tai neatidėjo. Argumentas buvo, kad aš žinojau, jog šauks į kariuomenę ir turėjau arba eit savanoriškai ankščiau arba nieko neveikt ir laukt. Gavęs atsakymą į prašymą, siunčiau skundą krašto apsaugos ministrui, žinoma manau ne jis tą skundą skaitė, bet atsakė, kad sprendimas yra tinkamas, nes aš turėjau arba eiti savanoriu arba laukti kol pašauks nieko neveikus.

Tesiog įdomu.
Kaip Tu susijęs su Zizu?

Taip nebus, kad kažkas parašys kuo Tau užsiimt ir pradėsi krautis pinigus, nes taip darytų visi.
Kaip čia minėjo, pradėk domėtis kažkuo, kas tau patinka ir pradėk konsultuoti kitus(pradžiai žinoma save), taip įgausi patirties ir gal kažką įsuksi.
Šio forumo dėka pradėjau intensyviai domėtis programavimu ir elektronine komercija, tik tai prasidėjo nuo 9kl. mokykloje. Dabar dirbu ir samdomą darbą ir vystau savo veiklas, bet tikslas yra nebedirbti dėdei. Ką norėjau pasakyti, tai, kad viskas ateina su laiku, kai kažko sieki, dabar iš dangaus niekas nenukris.
Aukštąjį mokslą mečiau po kelių mėnesių, supratęs, kad didelės naudos man jis neatneš, o žinias parodyti galiu ir be popieriaus.

Taip nebus, kad kažkas parašys kuo Tau užsiimt ir pradėsi krautis pinigus, nes taip darytų visi.
Kaip čia minėjo, pradėk domėtis kažkuo, kas tau patinka ir pradėk konsultuoti kitus(pradžiai žinoma save), taip įgausi patirties ir gal kažką įsuksi.
Šio forumo dėka pradėjau intensyviai domėtis programavimu ir elektronine komercija, tik tai prasidėjo nuo 9kl. mokykloje. Dabar dirbu ir samdomą darbą ir vystau savo veiklas, bet tikslas yra nebedirbti dėdei. Ką norėjau pasakyti, tai, kad viskas ateina su laiku, kai kažko sieki, dabar iš dangaus niekas nenukris.
Aukštąjį mokslą mečiau po kelių mėnesių, supratęs, kad didelės naudos man jis neatneš, o žinias parodyti galiu ir be popieriaus.

Taip nebus, kad kažkas parašys kuo Tau užsiimt ir pradėsi krautis pinigus, nes taip darytų visi.
Kaip čia minėjo, pradėk domėtis kažkuo, kas tau patinka ir pradėk konsultuoti kitus(pradžiai žinoma save), taip įgausi patirties ir gal kažką įsuksi.
Šio forumo dėka pradėjau intensyviai domėtis programavimu ir elektronine komercija, tik tai prasidėjo nuo 9kl. mokykloje. Dabar dirbu ir samdomą darbą ir vystau savo veiklas, bet tikslas yra nebedirbti dėdei. Ką norėjau pasakyti, tai, kad viskas ateina su laiku, kai kažko sieki, dabar iš dangaus niekas nenukris.
Aukštąjį mokslą mečiau po kelių mėnesių, supratęs, kad didelės naudos man jis neatneš, o žinias parodyti galiu ir be popieriaus.

1. Teisingai pasirinkai, jeigu nuolat gyveni Lietuvoje. Kaip isivaizduoju, tai pagal tai jie filtruoja zmones, priskyre mokescius ir pns.
2. Nepamenu ar prase, bet rasyciau veiklos pavadinima.
3. Saves nereikia.
4. Pjauni gryba, individualioje veikloje mokescius moki tik nuo pajamu, o kiek laiko vykdai nesvarbu.

Man patiko vien tai, kad tu nepradėjai įžeidinėti ir piršti savo nuomonės. Malonu.
Tu sakai, kad tavo dedukas dirbo fizinį darbą ir už tai neturi jam duoti didesnės pensijos, bet nėra labai sąžininga, kai vistiek privalo būti tų "juodadarbių" ir jie yra pasmerkti blogai pensijai, vien dėl to, kad dirbo juodą darbą. Aš nesakau, kad privalo mokėti tūkstančius, bet tiek, kiek pakaktų pragyvent neprašant išmaldos t.y. susimokėti už būtą/namą, mokesčius ir liktų sočiai pavalgyti, o ne rinkti centus duonai su vandeniu. Žiauriai gaila žiūrėti, kai bobutės prašo išmaldos vien tam, kad galėtų prasimaitinti, tai pačiai duonai. Tai arba didinti pensijas iki tokio lygio, arba duoti kažkokias nuolaidas, kad pakaktų pragyventi normaliam lygyje. Šiuo atveju aš kalbu apie tuos, kurie tikrai jau dirbti negali, o tokiu daug.
Tu dar sakai, kad emigravimas visus žmones vistiek veda į niekur, aka pabėgimas nuo savęs, bet žmonių yra daug ir skirtingų. Lietuvoje sėdžiu laimingas, uždirbu virš vidurkio, bet manęs netenkina, nepatinka draudimai ir jų požiūris, tuo labiau, kad net negali garantuoti, kad aš gausiu pensiją. Tai jei aš pasirenku man palankesnį nuosprendį aš būsiu emigrantas, kuris pabėgo nuo problemų? Nemanau. Aš trykštų noru gyventi tėvynėje, mokėti čia tuos pačius didelius mokesčius, bet jų durni sprendimai, man kaip mokesčių mokėtojui, nepatinka, aš matau, kad mūsų mokami pinigai nueina ne ten, kur reikia labiausiai.
Jeigu politikai atvirautų, paaiškintų kur keliauja pinigai, kodėl pvž. į A, o ne į B, tai būtų labai gerai, nes dabar mes imam tankus už kelis milijonus(ar daugiau, nežinau), tai blemba, kam??? Nėra kur pinigų kišti? Jei reikia, tai gerai, bet reikia paaiškinti žmonėms kodėl jiems nuo to bus geriau.
Aš nepolitikas, gal tai neįmanoma, bet atvirumas išgelbėtų nuo viso šio brūdo, nes dabar tas atvirumas atsispindi tipo "Perkam tankus, rusas puls", tai cmon, keli tankai situacijos neišgelbės :)

Man patiko vien tai, kad tu nepradėjai įžeidinėti ir piršti savo nuomonės. Malonu.
Tu sakai, kad tavo dedukas dirbo fizinį darbą ir už tai neturi jam duoti didesnės pensijos, bet nėra labai sąžininga, kai vistiek privalo būti tų "juodadarbių" ir jie yra pasmerkti blogai pensijai, vien dėl to, kad dirbo juodą darbą. Aš nesakau, kad privalo mokėti tūkstančius, bet tiek, kiek pakaktų pragyvent neprašant išmaldos t.y. susimokėti už būtą/namą, mokesčius ir liktų sočiai pavalgyti, o ne rinkti centus duonai su vandeniu. Žiauriai gaila žiūrėti, kai bobutės prašo išmaldos vien tam, kad galėtų prasimaitinti, tai pačiai duonai. Tai arba didinti pensijas iki tokio lygio, arba duoti kažkokias nuolaidas, kad pakaktų pragyventi normaliam lygyje. Šiuo atveju aš kalbu apie tuos, kurie tikrai jau dirbti negali, o tokiu daug.
Tu dar sakai, kad emigravimas visus žmones vistiek veda į niekur, aka pabėgimas nuo savęs, bet žmonių yra daug ir skirtingų. Lietuvoje sėdžiu laimingas, uždirbu virš vidurkio, bet manęs netenkina, nepatinka draudimai ir jų požiūris, tuo labiau, kad net negali garantuoti, kad aš gausiu pensiją. Tai jei aš pasirenku man palankesnį nuosprendį aš būsiu emigrantas, kuris pabėgo nuo problemų? Nemanau. Aš trykštų noru gyventi tėvynėje, mokėti čia tuos pačius didelius mokesčius, bet jų durni sprendimai, man kaip mokesčių mokėtojui, nepatinka, aš matau, kad mūsų mokami pinigai nueina ne ten, kur reikia labiausiai.
Jeigu politikai atvirautų, paaiškintų kur keliauja pinigai, kodėl pvž. į A, o ne į B, tai būtų labai gerai, nes dabar mes imam tankus už kelis milijonus(ar daugiau, nežinau), tai blemba, kam??? Nėra kur pinigų kišti? Jei reikia, tai gerai, bet reikia paaiškinti žmonėms kodėl jiems nuo to bus geriau.
Aš nepolitikas, gal tai neįmanoma, bet atvirumas išgelbėtų nuo viso šio brūdo, nes dabar tas atvirumas atsispindi tipo "Perkam tankus, rusas puls", tai cmon, keli tankai situacijos neišgelbės :)

Man patiko vien tai, kad tu nepradėjai įžeidinėti ir piršti savo nuomonės. Malonu.
Tu sakai, kad tavo dedukas dirbo fizinį darbą ir už tai neturi jam duoti didesnės pensijos, bet nėra labai sąžininga, kai vistiek privalo būti tų "juodadarbių" ir jie yra pasmerkti blogai pensijai, vien dėl to, kad dirbo juodą darbą. Aš nesakau, kad privalo mokėti tūkstančius, bet tiek, kiek pakaktų pragyvent neprašant išmaldos t.y. susimokėti už būtą/namą, mokesčius ir liktų sočiai pavalgyti, o ne rinkti centus duonai su vandeniu. Žiauriai gaila žiūrėti, kai bobutės prašo išmaldos vien tam, kad galėtų prasimaitinti, tai pačiai duonai. Tai arba didinti pensijas iki tokio lygio, arba duoti kažkokias nuolaidas, kad pakaktų pragyventi normaliam lygyje. Šiuo atveju aš kalbu apie tuos, kurie tikrai jau dirbti negali, o tokiu daug.
Tu dar sakai, kad emigravimas visus žmones vistiek veda į niekur, aka pabėgimas nuo savęs, bet žmonių yra daug ir skirtingų. Lietuvoje sėdžiu laimingas, uždirbu virš vidurkio, bet manęs netenkina, nepatinka draudimai ir jų požiūris, tuo labiau, kad net negali garantuoti, kad aš gausiu pensiją. Tai jei aš pasirenku man palankesnį nuosprendį aš būsiu emigrantas, kuris pabėgo nuo problemų? Nemanau. Aš trykštų noru gyventi tėvynėje, mokėti čia tuos pačius didelius mokesčius, bet jų durni sprendimai, man kaip mokesčių mokėtojui, nepatinka, aš matau, kad mūsų mokami pinigai nueina ne ten, kur reikia labiausiai.
Jeigu politikai atvirautų, paaiškintų kur keliauja pinigai, kodėl pvž. į A, o ne į B, tai būtų labai gerai, nes dabar mes imam tankus už kelis milijonus(ar daugiau, nežinau), tai blemba, kam??? Nėra kur pinigų kišti? Jei reikia, tai gerai, bet reikia paaiškinti žmonėms kodėl jiems nuo to bus geriau.
Aš nepolitikas, gal tai neįmanoma, bet atvirumas išgelbėtų nuo viso šio brūdo, nes dabar tas atvirumas atsispindi tipo "Perkam tankus, rusas puls", tai cmon, keli tankai situacijos neišgelbės :)

Django, sakai, kad perskaitai kiekvieną dieną perskaitai džiuginančią naujieną, bet kiek išgirsti ar perskaitai naujienų, kurios susiję su mokesčių didinimų? Draudimais? Kainų kilimų? Naujų mokesčių įvedimu ir t.t.. Aš nesakau, kad jie nieko gero nedaro, bet formulė maždaug blogai > gerai. Tos pačios naujienos kaip seimo narys girtas darbe, seimo narys ištvirkavo su jaunom panelėm kitas mokesčių vengė. Seimas kaip ir turėtų būti pavyzdžiu visuomenei, bet taip nėra, tai kodėl jie nebando problemos spręsti iš vidaus? Suprantu įstatymai ir t.t., bet kaip buvo DK pakeitimai, kad darbdavys gali lengviau atleisti žmogų iš darbo, tai tegul pakeičia ir ten, kad nusižengus, būtų laikinai nušalintas iš pareigų(algos) iki teismo nuosprendžio, kaltas - leki lauk, nekaltas - tęsi darbus.
Kova su alkoholizmu... Juokas pro ašaras. Sekmadienis, užsimaniau pasiimti porą alaus su drauge prie filmo(šiaip negeriu visiškai, todėl ir nekaupiu atsargų), bet alkoholis iki 15h.?? Nu ok, išeini į kiemą tie patys girtuokliai iš onutės pirkta spiritą geria, vynelį iš taškų pasiima be problemų, tai ar čia problemos sprendimas? Nepatogus draudimas yra - problema išliko tokia pati.
Man patinka Lietuva, gyvenu gerai, nėra kuo skūstis, bet matant senjorus, kaip jiems sunku, man pačiam baisu darosi, o jeigu kažkas man atsitiks ir tapsiu nedarbingu? Mano gyvenimas bus pasmerktas, gyvensiu nuo pašalpos iki pašalpos(jeigu dar gausiu), lysiu į skolas.
Aš nežinau kiek tiesos, bet daugelis emigravusių pažįstamų pastebi, kad užsienio televizija yra visiškai kitokia, ten žymiai daugiau pozityvo, nėra taip, kaip pas mus. Patys žmonės laimingesni, daugiau bendrauja, daugiau šypsosi.
TAI, renkam partiją ir varom į seimą? :)

Čia kai kurie rašė, kad kariuomenę atnaujino dėl karo, "o jei Latviai užsimanys Palangos ar Baltarusai Druskininku", bet tikriausiai suprantat logiškai, kad tai neįmanoma? Čia nebūtų taip, kad ateini pas kaimyna ir pasakai imu tavo žemę ir viskas, čia kažkiek rimčiau ir kiltų visas sujudimas, kas reiškia, kad tiek Latviai, tiek Baltarusai nepasiryžę tokiam scenarijui.
Apskritai, karas vyksta jau gan ilgą laiką, tik jis (gal kolkas tik) yra tik informacinis, bet jei vis dėlto kiltų karas, kaip galvojat koks jis būtų? Tipo varom su šautuvais, tankais? Baikit, pasaulis išbandęs tą pačią atominę bombą, kokia šalis lauktų kol ant jos paleis? Tikiuosi suprantat apie ką aš šneku. Lietuvos šauktiniai manau maximum galėtų eiti "ant mėsos", daugiau nelabai įsivaizduoju kokia naudą galėtų atnešti. Jau nebe 20 amžius ir karas truktų ne kelis metus, o žymiau trumpiau.
Man patiko vieno asmens įdėja, kad jaunimas ruošiamas sėdėti valdžiai po padu ir ginti nuo tų pačių piliečių. Man visai reali tokia mintis, kadangi valdžia bijo savo piliečių, jei netgi prieš pora metų pirko vandens partrankas, kad galėtų "nuskinti" jiems nepatikusius asmenys iš jų kelio...
Aš labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje tarp jaunimo yra daug protingai ir blaiviai mąstančių žmonių, kurie suvokia, kad panika yra sukuriama dirbtinai, nepasiduoda spaudimams ir nesikiša į galvą visko, kas rodoma per TV.
Aš tikrai nesiruošiu eiti į kariuomenę(esu sąraše ir gan nedidelis nr.), sumokėsiu tas baudas, reikės ir pasibilinėsiu, bet aš tikrai nesiruošiu pakeisti esamas pajamas į jų varganus 2k./9mėn., nesiruošiu paimti ir mesti savo pastangų ateities planams, o po 9mėn. vėl pradėti iš naujo. Pilietinę pareigą aš atlieku mokėdamas gan nemažus mokesčius, iškeldamas trispalvę per šventes ir palaikant tvarką savo visuomenėje pranešdamas įvairią info į įvairias instancijas.
Vyras nėra tas, kuris klauso paliepimus, vyras tas, kuris gali apsirūpinti ir aprūpinti viskuo savo šeimą ir brangius žmones. Deja, kariuomene tam man naudos neatneš ir valstybė taip pat.

Turbut uzmerktom akim ir uzkistom ausim ten buvai. Arba ir pas tave vakumas galvoj kaip ir 98% kariuomenes publikos iskaitant vadus. Kariuomene yra degradu susirinkimo vieta, kurie nemegsta mastymo reikalaujancios veiklos. Kitaip tariant - gatviniai marozai. Kariuomenej visiskai jokio mastymo nereikia. Butent todel ten yra tokia sistema sukurta, kad tu vergautum hierarchijai. Nemastanciais labai lengva zaist. Viskas paremta fizine jega ir staugimu/rekimu. Ten ju tos sapaliones kiekviena ryta, kad jus cia susirinke ginti Lietuva ir pan. tai toks absoliutus bullshit. Nugirdau kaip vienas vyr.eil sako: as atidirbu nuo 8 iki 17 val ir man ****** tie sauktiniai, gali cia jie kad ir pasikart. Kai baigsiu liepos 2 tarnyba as cia romana parasysiu apie viska, kas ten vyksta. Puse tu vadu zole tasko kiekviena diena, tik niekas to nezino, nes ju netikrina. Visokie eiliniai, vyr. eiliniai uztinusiais veidais po savaitgaliu pastoviai grista. Dabar aisku, kodel dauguma ju yra tokie psichiniai. Nieko nevartojantis zmogus tokiu negaletu buti niekaip naturaliai, nebent suvaidintu.
 
Vien tas dalykas, kad turi mokytis visokias nesamones apie granatsvaidzius ir kulkosvaidzius, kuriu daugiau gyvenime niekada i rankas nepaimsi, tik dar prideda daugiau beprasmiskos egzistencijos tiem 9 menesiam. Kokios tau ten naudingos zinios? Liepos 2 iseisi ir realiam gyvenime nieko nepanaudosi. Tas pats, kas issilaikyt masinos teises, bet gyvenime niekada nevairuot masinos. Miske po suda pabraidzioji pora kartu, wow, such an unbelievable experience. Galiu i savo miskeli prie namu nueit ir po ta pati suda pabraidziosiu ir nereikes 40 kg sveriancios kuprines tyst ant nugaros su dalbajobu is nugaros rekianciu ir gadintis sau sveikata. Kaip tobula komentara parases Softeriz minejo jiem ten ****** ant musu sveikatos ir musu psichologines busenos. Turi daryt, nes taip pasake vakuma galvoj turintis, bemokslis, dalbajobas vadas. Kitu atveju gi nebusi stereotipinis "kariuomenes bahuras". Ir visada prides savo beviltiska argumenta: "O tai ka, jeigu karas butu tai tipo neitum su luztancia nugara nuo svorio"?
 
Sestadieni parvaziuoju namo savaitgaliui ir mano lova neklota visa diena ir man ****** ir niekas neaiskina kaip gyvent. Kita diena gal atsikelsiu ir nuspresiu, kad noriu lova pasiklot, nes man taip susisviete ir man joks dalbajobas atejes neprades svaigt, kad kaldros kampas 1 centimetru blogai uzlenktas - gulkis ir pumpuok pidisoka. Jeigu pats susivoki, kada ir ka reikia daryti, tau nereikia, kad kazkas tau aiskintu ir sektu pamokslus. Butent todel sugebanciam mastyti zmogui kariuomene yra visiskas laiko svaistymas, nes jis pats susivokia, ka ir kada reikia daryti, ir kas jam svarbu/naudinga/nenaudinga. Ka tai pasako? Pasako vel, kad kariuomene skirta degradam, kurie nesugeba mastyt, o hierarchija jais gali manipuliuot savo naudai. Jeigu tu pats nesusivoki, kada tau reikalinga disciplina, o kada gali pohujisto rezima ijungt, tai tau jokios armijos nepades. Armijoj tu viska darai ne del to, kad pats uzsinorejai ir sumastei. Tu darai, nes tau pasake. Sugrisi i civilini gyvenima ir vel darysi tai, ka tu jau anksciau darydavai ir kariuomene jokios naudos nebus davusi. Jeigu kazkas nori pasikeist kaip asmenybe tai jis pats turi tai susivokti, o ne kad jam kazkas kitas pasakytu. Cia tas pats, kas alkoholika vest per prievarta atsikoduot. Jei jis pats nesupranta, jis niekada neatsikoduos, kad ir 10 armiju sukviestum ji i blaivykla isvezt per prievarta.
 
As siaip nesikeikdavau, bet kaip matot buvimas tarp degradu 4 men kiekviena diena jau pradeda daryti neigiama poveiki mano psichologijai. Pats pradedu jaust, kad vis maziau kantrybes turiu ir jau savaitgali namie visokios smulkmenos nervina, kas anksciau nenervindavo.

Nuo penktadienio vyksta akcija ovh.lt.
.com ir .lt galūnės domenai metams kainuoja €1.00
 
Jei nematėt, griebkite:
-20171125-[cta]"]Spausti čia

Prekes vedu į excelį, kad žinočiau, kokių prekių dar nepardaviau. Vesk su kodais, bus lengviau atskirt. Yra nemažai programų, tinklalapių teikiančių apskaitos paslaugas, bet jei įmanoma vesk į excelį.
O šiaip gali apskaitą vesti ir e-parduotuvėje su excelio pagalba, parduotuvę naudosi kaip sandelio programa kartu, žinosi kokios prekės dar yra likusios.

Is kur tokia statistika?

Manyčiau, kad mums visiems trūksta vieningumo ir suprantingumo. Jeigu būtume vieningi, vieni kitus palaikytume ir gerbtume kitų nuomonę būtų viskas žymiai paprasčiau ir lengviau.
Pats gyvenu Vilniuje, aš matau kokie čia žmonės: kaimynai nesisveikina(pirmas pasisveikinu be atsako), parduotuvėje jeigu ko nors paklausi, tai ir nuotaika gali dingti, nepagarba keliuose. Ir čia maža dalis to, kas vyksta tarp žmonių. Jeigu Lietuviai suprastų, kad visi esame lygūs, kad ne pinigai kelia "karmos" taškus, kad vienas pasakytas žodis kaimynui, kasininkei pakeltų nuotaiką, būtų žymiai geriau.
Aš pats visada pasisveikinu su kaimynais, palinkiu parduotuvės darbuotojoms geros dienos, stengiuosi vaikščioti su šypsena veide, stengiuosi būti mandagus visiems. Ir tikrai matosi, kad jūsų pozityvumas užkrečia kitus, padaro kitus laimingesnius.

Manyčiau, kad mums visiems trūksta vieningumo ir suprantingumo. Jeigu būtume vieningi, vieni kitus palaikytume ir gerbtume kitų nuomonę būtų viskas žymiai paprasčiau ir lengviau.
Pats gyvenu Vilniuje, aš matau kokie čia žmonės: kaimynai nesisveikina(pirmas pasisveikinu be atsako), parduotuvėje jeigu ko nors paklausi, tai ir nuotaika gali dingti, nepagarba keliuose. Ir čia maža dalis to, kas vyksta tarp žmonių. Jeigu Lietuviai suprastų, kad visi esame lygūs, kad ne pinigai kelia "karmos" taškus, kad vienas pasakytas žodis kaimynui, kasininkei pakeltų nuotaiką, būtų žymiai geriau.
Aš pats visada pasisveikinu su kaimynais, palinkiu parduotuvės darbuotojoms geros dienos, stengiuosi vaikščioti su šypsena veide, stengiuosi būti mandagus visiems. Ir tikrai matosi, kad jūsų pozityvumas užkrečia kitus, padaro kitus laimingesnius.

Manyčiau, kad mums visiems trūksta vieningumo ir suprantingumo. Jeigu būtume vieningi, vieni kitus palaikytume ir gerbtume kitų nuomonę būtų viskas žymiai paprasčiau ir lengviau.
Pats gyvenu Vilniuje, aš matau kokie čia žmonės: kaimynai nesisveikina(pirmas pasisveikinu be atsako), parduotuvėje jeigu ko nors paklausi, tai ir nuotaika gali dingti, nepagarba keliuose. Ir čia maža dalis to, kas vyksta tarp žmonių. Jeigu Lietuviai suprastų, kad visi esame lygūs, kad ne pinigai kelia "karmos" taškus, kad vienas pasakytas žodis kaimynui, kasininkei pakeltų nuotaiką, būtų žymiai geriau.
Aš pats visada pasisveikinu su kaimynais, palinkiu parduotuvės darbuotojoms geros dienos, stengiuosi vaikščioti su šypsena veide, stengiuosi būti mandagus visiems. Ir tikrai matosi, kad jūsų pozityvumas užkrečia kitus, padaro kitus laimingesnius.

Manyčiau, kad mums visiems trūksta vieningumo ir suprantingumo. Jeigu būtume vieningi, vieni kitus palaikytume ir gerbtume kitų nuomonę būtų viskas žymiai paprasčiau ir lengviau.
Pats gyvenu Vilniuje, aš matau kokie čia žmonės: kaimynai nesisveikina(pirmas pasisveikinu be atsako), parduotuvėje jeigu ko nors paklausi, tai ir nuotaika gali dingti, nepagarba keliuose. Ir čia maža dalis to, kas vyksta tarp žmonių. Jeigu Lietuviai suprastų, kad visi esame lygūs, kad ne pinigai kelia "karmos" taškus, kad vienas pasakytas žodis kaimynui, kasininkei pakeltų nuotaiką, būtų žymiai geriau.
Aš pats visada pasisveikinu su kaimynais, palinkiu parduotuvės darbuotojoms geros dienos, stengiuosi vaikščioti su šypsena veide, stengiuosi būti mandagus visiems. Ir tikrai matosi, kad jūsų pozityvumas užkrečia kitus, padaro kitus laimingesnius.

Ne, pardavimai.