Mommyme

Video super, puikiai supratai savo pagrindines klaidas, nemokėjimą kontroliuoti emocijų bei turėjai tikslą kuo greičiau atsilošti, kas forex rinkoje atsirems į emocijas ir sudegsi. Bet kai pradėjai kalbėti apie kazino.. Sorry, bet pasirodė, kad ir be emocijų valdymo ir tikslo kuo greičiau užsidirbti dar trūko ir geros strategijos su gerais techninės bei fundamentinės analizės pagrindais.
 
Iš savo patirties galiu patarti naujokam, kad nepasiklystu forex informacijos sraute ir nedarytu autoriaus klaidų.
 
1. Turėk laisvų pinigų prekybai, kurie nekeltu jums jokių emocijų. Nelengvas uždavinys žinant kad su €100 depozitu į rinką neisi. Ties čia ir prasideda emocijų valdymas
2. Kontroliuok savo emocijas. Stebėk save kainai artėjant prie T/P arba S/L. Užsirašyk kaip jauteisi iki atsirandant baimei ir kaip jauteisi iki atsirandant godumui. Taip išmoksi atpažint tą emociją dar jai neprasidėjus ir geriau seksis kontroliuot save su realia sąskaita. Taip pat padeda prekybos dienoraštis. Kuo aiškiau aprašykit dėl ko priėmei sprendimą atidaryti poziciją, kaip jauteisi ir ko tikėjaisi. Rinkai pradėjus erzinti bus žymiau lengviau susidoroti su mintimis dar kartą perskaičius ir mintimis gryžus į sandorio pradžią.
3. Turėk kelias išbandytas stategijas. Dažna naujokų klaida yra pamačius video su pelninga forex strategija iškart pult ją naudot su real sąskaita. Turėkit kantrybės bent kelis mėnesius išbandymui bei koregavimui.
4. Valdyk savo riziką. Nuo tavęs priklauso kiek % yra tau normalu rizikuoti. Pradžioje klaidų neišvengsi, bet turi sau leist sudegt 4-5 sandorius iš eilės to nepajaučiant.
5. Skirk tam laiko. Priklausomai nuo stretegijos reiktu susideliot tikslias valandas kuomet žiūrit į grafiką ir priėminėjat sprendimus. Tai leis išvengti nuolatinio grafiko peržiūrinėjimo ir patiriamo streso.
 
Viskas kaip ir paprasta, elementaru, tačiau video autorius prašoko pro pagrindus ir subankrutaves pradėjo kalbėti apie kazino. Lošt tikrai čia įmanoma, bet manau autoriaus tikslas buvo pelningai investuot. Galėčiau vardindi ir vardinti iki top 15 punktų kurie yra neišvengiami sėkmingai prekybai, bet pradžiai manau reikėtu nenutolti nuo pagrindų.

Forex'e negalima uzdirbti, forex'as - kazino.... Ai.... Gal tu nebesvaik... :)
Sorry, bet rimtai... :) Forex'as - ganetinai sudetingas darbas, jei skiri daug laiko, pastangu ir kitu resursu - labai dideles grazos galima tiketis. Bet tu pabandei viena, du, tris kartus - sudegei, nepadarei isvadu jau po pirmo karto, todel tu esi ne traderis, tu esi losejas. Lygiai toks pat, kaip sedi kiekviena nakti kazino... :)

va va, tikslus pastebėjimas. Mane vietinė tv žurnalistė taip buvo pradėjus kalbinti, atrodė lyg kokia studentė apklausą daro, paskui žiūriu čiuvakas už nugaros jau kamerą stato. Tada kažkaip susivokiau paprašyti prisistatyti, tai sako mes čia iš tokios ir tokios tv laidą darom, ok sakau neturiu daugiau ką pasakyti :D nesu aš kažkoks kurį turėtų per tv rodyti ir nuomonės ar komentaro klausti

Klausimėlis būdavo greičiausiai surežisuotas, buvo, kad pažįstamą užkalbino tai siūlė 20 ar 30 litų, už tai, kad nusifilmuos ir ir atsakys į klausimą su jų pateiktu atsakymu.

O tai kas per mada nezinant kazka komentuoti?

Ar man vienam ši istorija visiškai nejuokinga ?:) Dar viena Šalčiūtė, cmon. Nustokim daryti idiotus žvaigždėmis

Taip pat, gal kas norėtumėte pasimokinti vokiečių kalbos? Darbo reikalais buvau ūkyje Vokietijoje ir ofise esanti moteriškė (kaip supratau, viena iš savininkų) paprašė pasidalinti darbo pasiūlymu, kurį apimtų įvairūs darbai laukuose susiję su sodinukų sodinimu ir sandėlyje jų rūšiavimu, surišimu ir paruošimu eksportui. Apgyvendina kelių aukštų darbuotojų name (iš išorės tikrai gerai atrodė), alga 8eurai į valandą. Tereikia minimalios anglų arba minimalios vokiečių kalbos. Daugiau nieko papasakoti negaliu, galiu tik perduoti vizitinę kortelę.

Gali skirti metus pasiruošimui, spręsti kiekvienų metų matematikos egzus ir laisvai manau gautum 90proc. Daug kam ta matematika yra kosmosas, bet reik suprast kad čia panašiai kaip su kokia kalba - mokais mokais, nieko atrodo nesupranti, bet tada ateina lūžio taškas, kai pradedi kirst viską. Ir dar kad ir nemėgsti to dalyko, tai yra savotiškas iššūkis ir valios ugdymas mokytis tą dalyką, kuris sukelia nemalonias mintis, bet tuo pačiu galėsi didžiuotis savimi, kad visgi sugebedai pasitempt ir įstot į tą uniką kur ir norėjai

"Tuk tuk, kas ten, cbet.lt!" Pirmą kartą išgirdus šią frazę mane apėmė juokas, tačiau dabar jau norisi vemti. Lažybų ir kazino verslas taip klesti, jog atrodo, kad nuo jų reklamų niekur nepabėgsi. Jas tenka 10 kartų per dieną išgirsti žiūrint televizorių, pamatyti naršant internete ar žiūrint komercinę reklamą. Šiomis dienomis tenka labai daug išgirsti ir pamatyti apie "ekspertus" siūlančius savo "prognozes" už dideles sumas bei pastebėti daug grupių ar platformų, kur žmonės dalijasi savo patarimais kaip laimėti, tačiau šiandien ar rašysiu "šiek tiek kitaip", t.y. apie kitą lažybų ir kazino pusę, kuri vos man nesugriovė gyvenimo ir duosiu pora patarimų, kaip išbristi iš šio liūno.
 
Trumpai apie save
 
Nors ir esu jaunas, tačiau su azartiniais žaidimais patirties turiu daug ir savo istorijas galėčiau pasakoti ištisą dieną ar net parašyti knygą. Kaip dabar atsimenu, viskas prasidėjo dar vaikystėje nuo nelemtingo sumąnymo nusipirkti bilietą. Kad tik tada būčiau žinojęs, kokią priklausomybę auginu... Tiesa, bilietams tikrai turėjau gan laiminga ranką. Laimėdavau taip dažnai, jog mano atneštus bilietus tikrindavo su padidinimo stiklu. Laikui bėgant bilietus pradėjau pirkti vis dažniau, vis brangesnius. Jau tada kai kurie žmonės mane įspėjo, kuom tai gali baigtis, tačiau tada tik juokdavausi, nesuprasdamas, kad kažkada tas juokas virs į ašaras.
Sulaukus paauglystės, pirmą kartą išgirdau apie lažybas. Keliais metais vyresnis draugas pasiūlė "pastatyti" lapelį. Žinoma, tada nežinojau, kaip viskas vyksta lažybose, tačiau vis rasdavau pilnamečių draugų, kurie pastatydavo mano pinigus ant lažybų kortelės.
Kitas etapas mano istorije buvo pilnametystė. Dar net nesulaukus 18 metų mane be jokio vargo įleisdavo į lažybų punktus, kur aš sėkmingai lažindavausi iš kelių litų. Laikui bėgant sumos vis didėjo, kaip ir pati mano priklausomybė. Lažindavausi vis iš didesnių sumų, kol galiausiai per pora valandų pralošiau visus 18 gimtadienio proga gautus pinigus. Tada atrodė, kad nesinori nieko. Mano mergina viską pasakė mano tėvam, o tai kuriam laikui padėjo pristabdyti šią ligą.
Dauguma mano draugų lažinosi, internete mirga marga skelbimai apie lažybas, jų prognozes, lažybų agentūros kasdien siunčia savo "viliojančius" pasiūlymas - ir štai ar vėl paslapčia įsitraukiu į azarto kupiną gyvenimą. Laikui bėgant pralaimėdavau visus uždirbtus pinigus, pasisekdavo jei spėdavau nusipirkti vieną kitą daiktą. Ne kartą teko ir skolintis ir būti nevalgiusiam.
Paskutinė stadija mano ligos istorijoje buvo tragišką, tačiau leido atmerkti akis. Lažybas ir kazino žaidimus pradėjau perprasti vis geriau. Na, bent jau man taip atrodė, kad einasi viskas geriau. Kiauras dienas praleisdavau žaisdamas. Jei pasisekdavo, būdavo gerai, jeigu ne, pyktį išliedavau ant aplinkinių. mėnėsį laiko kaip sakoma vien tik "pliusinau". Laimėjau nemažai pinigų ir tada atrodė, jog man daugiau nereikia nei dirbti, nieko, galiu gyventi iš lažybų. Lengvi pinigai man visiškai apsuko galvą, ko pasekoje pralaimėjau visus savo pinigus ir tėvų santaupas... Kas tada vyko mano galvoje gali suprasti, tik tas, kam yra tekę būti panašioje situacijoje...
 
Nors gyvenime ir esu padaręs labai daug klaidų, skaudinau artimuosius dėl to, kad turėjau priklausomybę lažybom, tačiau dabar apie viską noriu pakalbėti atvirai ir duoti keletą patarimų kaip stengtis atsikratyti šios priklausomybės.
 
Prisipažink, kas esi ligonis
 
Kaip ir kiekvienoje priklausomybėje, taip ir šioje - svarbiausia nemeluoti sau! Pameluoti svetimam yra palyginus nieko, tačiau kaip meluoji pats sau, tada jau reikia sunerimti. Savo akiratyje turiu daug draugų, pažįstamų ar šiaip asmenų, kuriuos esu sutikęs lošdamas, kurie nesugebėtų pripažinti, kad turi priklausomybę. Dažnai kitiems meluodavau, sakydamas: Uuuoooj, aš jau seniai nebeužsiemu šitom nesąmonėm, dabar nebent nueinu dėl įdomumo, su smulkiais pinigais... Net iki dabar nesuprantu kodėl taip dariau ar dėl to, kad norėjau paguosti save ar dėl to, kad sudaryčiau apie save kitokį įvaizdį kitiems. Tačiau tas momentas, kaip pats sau prisipažinau, kad turiu priklausomybę, tai pasakiau savo merginai ir geriausiam draugui, padarė didelį žingsnį gijimo link.
 
Visi lažybų ir kazino draugai - Pamiršk juos
 
Eilinį kartą prisiekiau sau ir draugei, kad dabar paskutinis kartas. Tačiau tema apie lošimus manęs niekaip nepalikdavo. Visi draugai pasakodavo savo "sėkmės" istorijas, kviesdavo keliauti kartu iki kazino ar lažybų punko. Taip paslidau eilinį kartą. Jau tikriausiai 100-tąjį... Galiausi suprasti, kad tokių draugų man nereikia leido momentas, kaip lažinausi 1000-nėm sumom, o jie tik juokėsi. Tikrai draugai, kurie patys nėra įklimpę į lošimų liūną, jus visada perkalbinėtų nelošti ir bandytų padėti, o ne žiūrėtų, kaip pralaimit paskutinius pinigus.
 
Galvoji apie prašymo neleisti lošti pildymą - pildyk tuoj pat!
 
Jeigu mąstote, jog reikia užpildyti leidimą neleisti lošti, reiškia du dalykus: 1. Esate kaip reikiant įklimpęs. 2. Pripažinote priklausomybę ir pradėjo mąstyti tinkame linke. Dėja, labai gaila, kad pats labai ilgai ruošiausi užpildyti prašymą, kuris užkirstų man kelią lošti. Prašymo užpildymas užtrunka vos kelias minutes ir yra begalo paprastas. Žinoma, šis prašymas negali visiškai užkirsti kelio lošimams, tai galite tik jūs pats, tačiau labai palengvėja, kaip kasdien nebegauni daugybės laiškų ir žinučių su "viliojančiais" pasiūlymais lažinti.
 
Netylėk, pasikalbėk su kitais.
 
Didžiausia klaida, kurią aš dariau, buvo ta, jog šią priklausomybę bandžiau nugalęti tyliai, užsidaręs savyje. Kaip pralošiau tėvų santaupas, visiem buvo labai didelis šokas bei nusivylimas. Tačiau, kaip tėvai sužinojo apie mano ligą, man palėngvėjo. Išsikalbėti ir pasakyti ką jauti visada yra gerai ir gali labai padėti. Žinoma, visada bus žmonių, kurie tave smerks, tačiau visada bus ir tų, kurie tave paguos ir padės, kaip tau bus sunku.
 
Taigi, man užtruko daug metų, kol supratau, kaip esu giliai įklimpęs ir nors per tuos metus pridariau daug blogų dalykų ir įskaudinau savo mylimiausius žmones, tačiau jei šiuo tekstu nors vienam žmogui ir nors kiek padėsiu kovoti su priklaumybe lošti, būsiu pats laimingiausias žmogus pasaulyje.
 
P.s. "tuk tuk, kas ten, cbet.lt" tikrai netikus reklama :D :)

tokia laida kaip klausimėlis tiesiog provokuoja atsakyti į tikslų atsakymą turintį klausimą.
Pats pagalvok, jei tave apstotų minimum du babaužiai vienas su kamera ir vienas su garso mikrafonu ir paklaustų kiek kilometrų iki saulės. Kaži ar taip staigiai paklaustas ir be google pagalbos kažką protingo atsakytum. Paskui rodo kaip per lietuvą keliauja ir duhina žmones. Ot tai smagu žiūrėt ane?

tai tada kam dalyvaut? as uzpildziau ir pamirshau ir ant greicio viska susiorganizavom ir pazystamu atradom ir t.t. :D

Sveiki visi,
 
Kaip matome ši forumo skiltis šiek tiek aprimo. Kadangi mūsų pažintis su Kalifornijos sliekais prasidėjo šiame forume, nusprendėme trumpai pasidalinti savo patirtimi ir tuo, ką patyrėme per pastaruosius du veiklos metus. Galbūt perskaičius šią temą, daliai Jūsų praeis noras užsiimti Kalifornijos sliekų auginimu, o tiems, kurie vis dėl to imsis šios veiklos, bus „maistas smegenims“.
 
Pradžių pradžia. Pirmasis žingsnis ir didesnis finansinis įsipareigojimas buvo gamybinių patalpų įsigijimas. Kadangi įtarėme, jog šia veikla užsiimsime ilgesnį laiko tarpą, buvo tvirtai nusprendę ne nuomotis, o pirkti pastatą. Šioje vietoje mums labai pasisekė, nes pavyko rasti, šiek tiek apleistą ir šiek tiek apgriuvusią fermą, tačiau pažvelgus į ją supratome, kad investavus dar šiek tiek pinigų ir turint laiko, bei didžiulį norą mes ją tikrai susitvarkysime ir turėsime puikias patalpas. Šiuo metu esame pusiaukelėje iki savo tikslo. Sekantis pirkinys buvo Kalifornijos sliekai. Juos pavyko įsigyti gan sklandžiai, tačiau vertinant iš dabartinės perspektyvos, mes už juos gan smarkiai permokėjome, nes pirkome ne gryną sliekų masę, o kiekį skaičiuojamą pagal teorinę formulę, tad ir kiekis nebuvo tas pagal, kurį skaičiavome verslo planą ir verslo atsipirkimą, tačiau tuo metu visi taip pirko ir tai buvo to meto norma, kuri iš esmės keičiasi. Taip pat vis dar turime nesuvestų skolų su savo tiekėjais, nes per 2 metus jie neįvykdė, savo papildomų įsipareigojimų.
Konkurencinė aplinka. Didžiausia konkurencija Lietuvos rinkoje buvo jaučiame praeitų metų pabaigoje bei šių metų pradžioje, tačiau ne dėl didelio kompetentingų konkurentų skaičiaus, o dėl didelio bankrutuojančių ir išsiparduodančių augintojų skaičiaus. Pabendravę su keletu iš jų įsitikinome, kad daugeliui kiti sliekų augintojai suteikė labai daug vilčių ir šį verslą nurodė, kad super pelningą ir laiko nereikalaujantį, tačiau, kad būtų taip paprasta... :) Šiuo metu vis dar išlenda vienas kitas prekeivis, kuris pabando konkuruoti kaina, tačiau neturėdami pigių pristatymo įkainių ir pastovaus užsakymo srauto, neišlaiko reikiamo pelningumo ir pasitraukia iš kovos. Didžiausią konkurenciją ir labiausiai iškraipo rinkos kainas, tie kurie prekiauja be sąskaitų ir nemokėdami mokesčių arba parduoda prekes klaidindami vartotoją. Trumpa istorija – vienu metu turėjome didelį užsakymą, tačiau kadangi lauko temperatūra buvo gan vėsi mūsų pačių sliekai buvo vis dar šiltesniuose ložės sluoksniuose ir juos rinkti buvo gan komplikuota, tad internete susiradome keletą pardavėjų, kurie Kalifornijos sliekus pardavinėjo už tokią kainą, kad net nusipirkę iš jų ir pardavę būtume galėję suteikti savo klientui gerą kainą ir susimokėjus mokesčius minimaliai iš to uždirbti. Tačiau perskambinus keletą pardavėjų paaiškėjo, kad didžioji jų dalis negali nei išrašyti sąskaitų, nei pasirašyti pirkimo / pardavimo sutarties, nes nenori oficialiai rodyti savo pardavimų. Kas labiausiai nustebino, kad buvo net gi stebimasi, kam tos sąskaitos, jeigu be jų galima nusipirkti pigiau.Kiti pardavėjai „atkrito“, nes deklaruodami, kad parduoda kilogramą Kalifornijos sliekų, vis dėl to parduodavo jų teorinį kiekį, o tai reiškia, kad pirkdami kilogramą, Jūs iš tikrųjų gausite tik 500 – 600 gr. Kalifornijos sliekų. Buvo ir vieni, kuri tiesiog sakė, kad iš akies įdės komposto su sliekais ir kiek jų ten bus, tiek bus. Žinoma mums šis variantas netiko, nes mes parduodame gryną sliekų masę ir jeigu klientas perka kilogramą Kalifornijos sliekų, tai jis ir gauna kilogramą Kalifornijos sliekų. Tokie principu dirbame tik mes ir dar 1 ar 2 oficialūs pardavėjai.
 
Tai vis dėl to kaip mums sekasi? Mums sekasi gerai ir pagal tiek vietinės rinkos, tiek pasaulines tendencijas, matome, kad bus geriau. Tačiau savęs vertinimas labai priklauso nuo keltų šiam verslui tikslų. Jeigu save vertintume kaip kompaniją, kuri ketino užsiimti pasauliniu eksportu ir būti šios veiklos lyderiu pasauliniu mastu, tada vertinimas būtų prastas ir ne dėl to, kad kažko nepadarėme ar šis verslas yra apgavystė, o tik dėl to, kad neinvestavome šimtatūkstantinių sumų į gamybinius įrengimus, tokius kaip pastovaus judėjimo sliekų ložės, traktoriai, krautuvai bei komposto paruošimo įranga. Tačiau tai darėme sąmoningai, mūsų užsibrėžtas tikslas, buvo išvystyti šį verslą su kuo mažesnėmis sąnaudomis, tačiau su sąlyga, kad tai neturės neigiamos įtakos produkcijos kokybei. Tai mums pavyko. Šiai dienai turime smulkų verslą / hobį, kuris leidžia turėti papildomas pajamas, oficialiai susimokant visus mokesčius, dėl ko galima ramiai miegoti naktį :) Didžiąją dalį produkcijos eksportuojame, turime mažą el. parduotuvę Lietuvos rinkoje, kurios pagalba komunikuojame ir informaciją Lietuvos gyventojams, apie kompostavimą, Kalifornijos sliekus ir Biohumuso naudą.
 
 
 
Tad norėtume palinkėti, nebūti patikliais, kad lengvai pavyks „uždirbti milijoną“, tačiau ir nebijoti iššūkių ir užsiimti šia veikla, ne tik dėl finansinės naudos, bet ir dėl galimybės prisidėti prie aplinkosaugos ir ekologiškesnio rytojaus.
 
Jeigu kas nors norėsite plačiau padiskutuoti šia tema, privačiai, lauksime žinučių forume, o jeigu gyvai prie puodelio arbatos arba mūsų fermoje, kontaktus rasite mūsų svetainėje www.balticworm.lt

Kadaise domejausi sinsilu auginimu. Buvo skelbiama, kad rinka yra beribe, paklausa visada virsija pasiula ir tt. Mane nustebino tai, kad sinsilu augintojai labai noriai dalijosi informacija apie ju auginima su potencialiais naujokais - na, pameginkite ka nors ispesti is lapiu ar audiniu augintojo...taigi jus jo potencialus konkurentas. Ogi paaiskejo, kad visa sinsilu kailiu rinka - Kopenhagos aukcionas, i kuri galima patekti tik su dideliais kiekiais kailiuku. Taigi senu sisnsilininku biznis - pritraukti naujokus, pripumpuoti juos ideju apie greita praturtejima, parduoti jiems sinsilus kaip veisline medziaga, gaunant trigubai negu gautu uz ju kailiukus, o kai tie prisiveis ju ir ims ieskoti rinkos kailiukams - paaiskes, kad tik perpardavinetojai siulo labai mazas kainas, taigi sie savo ruoztu ima sekti pasakas apie turtus ir pritraukineja naujus naujokus.
 
Ar ne panasiai yra su sliekais - gal visas biznis yra vermikulturos pardavinejimas naujokams, sekant jiema pasakas apie simtus tukstanciu, kuriuos jie atseit uzdirbs is humuso?

Namas gal ir padorus, bet ne vieta. 60K uz triju miegamuju prie Cikagos - i ta kaina turbut nepersaunamos liemenes visai seimai ir granatsvaidis iskaiciuota....

Jų požiūris į manę toks, kad jiems atrodo, jog man čia labai nuobodu, aš labai vienišas, šeima toli ir panašiai. Nes jie visada visur buriais. Tai jiems atrodo, kad as čia bliaunu namie is vienatves, tai visi vadovai stengiasi man surasti draugu ir merginą :D nes prieš mane dirbusi slovake per metus laiko susirado kinieti vyra ir jau istekejo. Tai jie nori, kad ir aš taip :D
 
I negrus poziuris ne koks, cia tobulumas kuo sviesesne oda, sviesus plaukai, ir melynos akys. VIenu zodziu jei tikras vokietis pagal visus apibrezimus atvaziuotu visos susilydytu cia :D
 
Kas dar apie merginas, tai bent man asmeniškai čia tiek galimybių akis paganyti.....
Mano požiūriu čia ledinių merginų labai daug, ir tikrai ateina tokių klienčių, kad akių neina atitraukti, bet kai pabandai pakalbinti, supranti kad apart hello ir thank you daugiau nemoka nei žodžio angliškai.
 
Bet smagu būna su italų klientų grupele aptarinėti klientes :D

Išvyka į miestą
Vieną savaitgalį išvažiavome su kolegėmis į miestą, tai pasijutau kaip koks ateivis. Metro visi vaikai pirstais bado, visi žiūri. Prekybos centre ale slapta nuotraukas daro su telefonais. Tėveliai atneša vaikus, išlemena angliškai pora žodžių, kad vaikas nori hello pasakyti, bet priėjus arčiau, tas vaikas pradeda bliauti ir šoka mamai į glėbį :D
Komplimentų per pirmą savaitę turbųt girdėjau daugiau nei per visą savo gyvenimą prieš tai :D iš visų, koks grazus, koks aukstas. O kokios grazios akys ir panasiai.
Nauja supervisere, visiskai nesneka angliskai, bet antra diena sugebejo islementi vieną sakinį, ir pats pirmasis sakinys buvo: „kokios dideles, melynos ir grazios tavo akys“.
Mieste zmones mojuoja pasako hello, jeigu atsakai tuo paciu pilnes kelnes laimės, bet jeigu paklausiu „ how are you“ ar ka nors panasaus, nieko nesupranta ir tiesiog toliau sypsosi.
Restorane kai pietauju, tai beveik kiekviena diena atsiranda kleintų kurie eina paskui mane ir į savo lesktę dedasi ta patį ką ir as. Nesuprantu koks tikslas sito.
Ir šiaip dar už savo viesbučio ribų tesugebejau sutikti 2 žmones kurie angliskai sugebejo pasakyti daugiau nei hello.

Darbinė aplinka
Dirbu viešbučio restorane, planas yra toks, kad per dar 1-2 mėn turiu apmokyti personalą, sutvarkyti klaidas, sutvarkyti aptarnavimą, ir tada perkels į kitą skyrių.
Darbas visiškai lafa, pabendrauju su klientais, pasišneku su verslininkais iš viso pasaulio, pasiklausau istorijų, pastebiu kokį porą klaidų, paaiškinu manadžeriui susirašau sau komentarus, ką parašyti direktoriams ataskaitose ir darbas baigtas.
Esu vienintelis atvykėlis visame viešbutyje. Todėl visi manę pažysta, visi iš tolo atpažysta, o aš dar vis nelabai jų skiriu :D Visi iš tolo mojuoja, sveikinasi, ir tuo pačiu bijo. Geriausias aekdotas jiems: „hello“ prieini pasakai, pažiūrį į veidą, o tas jau išsišiepęs iki ausų ir juokiasi.
Gyvenimo kokybė labai gera, gyvenu vienas 100 kv.m. 3 kambarių apartamentuose. 2 telikai, vonia, dušas, virtuvė, panoraminiai langai. Maitinimas 6 kart dienoje.
Rūpinasi viskuo, ką bepasakyčiau, ar užsiminčiau viską sutvarko. Viena menedžerė net labai intensyviai ieško man merginos, nes nenori, kad pasijusčiau vienišas. Tai kas savaite suranda po pora naujų darbutojų kurios neturi vaikinų.
Viena didžiausių problemų, kad visam viešbutyje yra tik kokie 5 vadovai, kurie neblogai šneka angliškai ir eina normaliai susišnekėti. Ir dar per visą iešbutį yra 5 darbuotojai su kuriais galima pasikalbėti, ir jeigu šneku lėtai, tai pakankamai pavyksta pasišnekėti tik kartais pasinaudojant vertėju. Dauguma kitų išvis nei žodžio, arba tik labai labai basic.
Į miestą visur veža su taksi ar net limuzinu su asmeniniu vairuotoju. Visus popierius ir leidimus sutvarko labai tvarkingai su kyšiais. Tik man patinka tvarka, kai kyšius ramiai bendroje kasoje sumoka prie visų akių tiesiog pinigai yra padedami į kitą rkūvelę ir neduoda kvito.

Tai pradzioje tie pagrindiniai klausimai, kas nepasitvirtino, is to, kuo visi gasdino, ar sakė.
Kultūrinis šokas? – Jokio, man londone didesnis kultūrinis šokas buvo, ir daugiau nesamonių mačiau. Čia viskas labai normaliai, ypac pekine nusileidus aerouoste visiškai viskas normaliai, neskaitant to, kad visas personalas moka vos pora žodžių angliškai.
Žmonių masės, stumdymasis? – Jokio išskirtinio, žmonių masės kaip bet kokiame didmiestyje, o šiaip aišku dar ir tas, kad aš kitoks, tai manę visi pamato ir išvis visur praleidžia
Čia viskas labai pigu? – Tikrai ne, yra pilna prekių kurios brangesnės nei Lietuvoje, o ką bekalbėti, kad daug prekių tikrai brangiau nei Anglijoje. Kinija tikrai nebėra pigi šalis, kur galėtum su pora šimtų eurų gyventi.
Kinai jau moka anglų kalbą, tą vadinamą kinietišką anglų? – Nė velnio, jie išvis nemoka anglų kalbos, ir pamiršk, kad lengvai rasi žmogų kuris bent porą žodžių angliškai suprastų.
Jie viską nori parduoti, ir pamatę užsienietį, galvoja kad jis pinigų maišelis ir viską siūlo? – Tikrai ne, gal ir mano, kad aš pinigų maišelis, bet realiai dar niekur niekas nebandė man kažko įsiūlyti, pakelti kainą ar kitaip apgauti. Turguose jie išvis manęs bijo, ir slepiasi, kad tik nieko nepaklausčiau, nes bijo, kad nesupras ką sakau.
 
O dabar įspudžiai iš pačios kelionės
Nusileidau pekine ryte 7 val, aerouostas buvo beveik tuščias, eini pagal rodykles, dauguma ženklų ir anglų kalba. Atgavau sėkmingai lagaminus, dar Vilniaus aerouoste sutikau porele kuri irgi skrido kartu į Pekiną savaitei atostogų, tai jiem dar pagelbėjau, nes aš galėjau nusileidęs Kinijoje naudotis aerouosto WIFI, jie ne, nes turėjau wechat acc. Aeruoste susiradau pirmus vartus, nes nuo tų vartų buvo tiesioginis autobusas į mano miestą. Iš darbuotojų turbūt 5 kartus išgirdau klausimą ar tikrai noriu vykti į Tianjin. Labai nustebino, kad prie bet kurių durų įeiti ar išeiti iš aerouosto stovi po 3-5 apsauginius su metalo detektoriais ir kitais aparatais, apsaugos belekiek. Prasinešiau darbovietei,kad sėkmingai nusileidau ir jau lipu į autobusą.
Autobuse griežtai visi keleiviai turi prisisegti, tikrino darbuotoja kokius 3 kart, ar visi prisisege. Puse valandos trukome vien iš aerouosto teritorijos išvažiuoti. Po to 2 val kelionė į savo miestą. Įdomiausia ką mačiau per autobuso langą, kad realiai pervažiuoant iš vieno miesto į kitą, nelabai ir pastebėjau kad būtų miestas baigesis :D kaip visą laiką mačiau daugiaaukščius taip ir mačiau. Pilnos pakelės ir grioviai dviračių. Vairavimas tragedija, keliai geros kokybės, visur išbraižytos linijos, bet niekam nerūpi, visi važiuoja kaip nori, jeigu autostrada 3 juostų, mašinos vietomis važiavo 5 eilėmis, svarbu telpi, ir viskas. Bet ir avarijų kas pora kilometrų mačiau.
Atvykus į savo stotį išlipau, apsižvalgiau, vaizdas primena Lietuvą prieš 20 metų, ant langų grotos, daug duobių, aptriuše pastatai. Įėjęs į vidų panelę sedinčia ir rankose sukinėjančią mano vardą. Aišku to vardo net nereikėjo, nes buvau vienintelis ne kinietis autobuse. Po poros minučių supratau, kad ji nė žodžio nešneka angliškai. Išėje lauk pradėjom laukti taksi. Net sakinė „wait taxi“ ji man parodė telefone su vertėju. Su taksi važiavome 1,5 val, kad iš miesto centro stoties pasiekti miesto pakraštyje esantį viešbutį. Per tą laiką pabendravome telefonais su translatu. Ji man bandė paaiškinti kas manęs laukia atvykus į viešbutį, ir ką aš dar šiandien turėsiu padaryti, bet dėl klaidų gausybės nelabai supratau.
Viešbutyje pasitiko visa delegacija, visi ranką spaudė, prisistatinėjo. Po visų tų pasitikimų, pietų. Dingau miegoti, nes buvau nemiegojęs ~50 val. Vakare pabudęs išėjau pasivaikščioti, tai gatvės aplink buvo visiškai tuščios.
 
Jei kas turi kokių klausimų, klauskite tiksliai

Sveiki, aš vis dar gyvas :)
 
Taigi jau 1,5 mėn aš čia Kinijoje. Bet niekaip nerasdavau laiko ir nusiteikimo prisėsti ir parašyti. Siaip turbut pacioje pradzioje atsakysiu į keletą esminių klausimų kurie kilo kitiems ir buvo įdomūs man.
 
Ar atvykus į Kiniją tikrai ištinka didelis šokas? - NE, niekas čia tikrai nėra taip labai jau kitaip ir WOW. Ypač jei vyksti į didžiuosius miestus kaip kad aš.
 
Ir pratesiu po darbo, nes ką tik paskambino supervaizerė ir iškvietė į darbą, kažkas nutiko.

Tai vat tas ir yra, kad dauguma kas reklamuojasi garsiai, greitai yra blokuojami, arba tiek plačiai naudojami, kad greitis tragiskas.
 
Po kolkas OPenvpn tikrai atrodo neblogai, reiks daugiau pasiskaityti
 
 
Po kolkas man ir taip rašymo užtenka, o ir šiaip nežinau kiek verta ir kiek bus skaitančių, nes pats nesu didelis rašytojas.
 
Dabar ir taip daug reikalų. VPN kaip ir aišku jau, bes su draudimu problemos didelės, Lietuvoje visi palyginus brangiai nori, o su tarptautiniais sunku susišnekėti ir atsakymus gauti. Nors ir Lietuvoje tikrai turėjau juokingų situacijų kada nueini pas draudėją gyvai ir susiduri su tokiomis situacijomis, kada net nežino kur randasi kinija. Beveik niekas negalėjo atsakyti kokia tvarka su kinijos ligoninėmis, į kurias galėčiau kreiptis į kurias ne. O ir kainos nuo 400 iki 1500 eurų metams

Mano nuomone isvis tokia, kad nereikia isvis i pazymius ziureti ar i popierius, svarbu pats zmogus ant kiek yra motyvuotas. Jug daug yra zmoniu tokiu, kad tik baigti teigiamai 12 klasiu ir vsio, bet jie nezino ko nori, tiesiog galvoja apie uzsieni ir panasiai.
Bet kai zmogus po keliu metu atranda save, nori kazkur mokintis yra motyvuotas 120 procentu, ir nuvykes i Kolegija ar Universiteta, jam parodo vidurini pirsta, motyvacija krenta ir turim dar daugiau emigrantu. O tas motyvuotas zmogus kuris jau gal "ciupinejo" "apsiuostinejo" tam tikroje srityje, ir dabar nori siekti karjeros, butu geresnis uz ta kuris grauzia knygas iki 12 klasiu ir istojo lengvai.
Mano tokia nuomone.

Geriau padarytu mokama registracija, bent tokie lempiniai nesiregistruotu.

Aš linkusi nepritarti. Kadangi pačiai teko skaityti B. Gylio knygą ir jau nuo pirmo puslapio įtraukė visų pirma savo išskirtiniu rašymo stiliumi. Tokiu laisvu, neįpareigojančiu, nesausu. Informacija pateikiama tikrai įdomiai, su palyginimais, per patirties prizmę. Pati dirbu su internetiniu verslu - patarimų gavau nemažai. knygoje akcentuojami tam tikri dalykai marketinge, apie kuriuos kartais nė nesusimąstai, pateikiamos sėkmės istorijos - taip pat į naudą, kadangi šį bei tą ar tam tikras įžvalgas gali ir pats pritaikyti savo versle. Perskaityta knyga tikrai paskatino sudalyvauti ir seminare, nes bus ne tik kaip sakot "motyvacinis" seminaras - bet ir atnešantis realios naudos, kaip rašoma, bus galima užduoti ir rūpimus klausimus. O šio to pasimokyti iš sėkmingų žmonių - naudinga investicija

mes susituokem 2002m. geguzes gale, po 2-ju sav. suzinojom apie ZK ishloshima, ishvykom 2003m. Spalio 1 :) sumos neatsimenu, bet tikrai vezemes ishklotine ish banko apie turimas santaupas... kiek pamenu, tai turi tureti tiek, kad galetum isikurti ir uz ka pragyventi, kol isidarbinsi... JAV taip apsaugo save nuo "pashalpiniu", kurie vos izengia koja ir jau "grezia"

tai tada kam dalyvaut? as uzpildziau ir pamirshau ir ant greicio viska susiorganizavom ir pazystamu atradom ir t.t. :D