Keičiasi stojimo į Universitetus tvarka, Nuo 2019 metų.

Jau 2019-aisiais abiturientams stojant į aukštąsias mokyklas – universitetus ir kolegijas – bus atsižvelgiama ne tik į jų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, bet ir į turimus mokomųjų dalykų metinius įvertinimus.

2019-aisiais priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama į stojančiųjų brandos egzaminų rezultatus, taip pat ir į metinių pažymių vidurkį.

"Siekiame, kad į aukštąsias mokyklas ateitų visapusiškai išsilavinę žmonės. Tad stojant į aukštąsias mokyklas bus vertinami ne tik brandos egzaminų rezultatai, bet ir pagrindinių dalykų metiniai pažymiai " - Giedrius Viliūnas

Naujoji tvarka numato, kad 2019-aisiais stojantieji į aukštąsias mokyklas privalės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos brandos egzaminus tokiu rezultatu, kad bendras jų įvertinimų aritmetinis vidurkis būtų nemažesnis negu 40. Stojant į kolegijas, šių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų vidurkis turės būti ne mažesnis negu 25.

2019-aisiais stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, reikalavimai įsigalios nuo 2019 metų rugsėjo 1 d.

###### mokslus.

Juokaujat, kad metiniai pažymiai tokie jau svarbūs. Po 10 iš kūno kultūros ir technologijų, po 5 iš lietuvių, anglų kalbų, biologijos. Vidurkis 7, turi teisę stoti į universitetą. Neklausiu ar taip besimokęs įstos, bet tai ką daro ŠMM yra tik vaidinimas kad kažką ministerija dirba.

Mano nuomone isvis tokia, kad nereikia isvis i pazymius ziureti ar i popierius, svarbu pats zmogus ant kiek yra motyvuotas. Jug daug yra zmoniu tokiu, kad tik baigti teigiamai 12 klasiu ir vsio, bet jie nezino ko nori, tiesiog galvoja apie uzsieni ir panasiai.

Bet kai zmogus po keliu metu atranda save, nori kazkur mokintis yra motyvuotas 120 procentu, ir nuvykes i Kolegija ar Universiteta, jam parodo vidurini pirsta, motyvacija krenta ir turim dar daugiau emigrantu. O tas motyvuotas zmogus kuris jau gal "ciupinejo" "apsiuostinejo" tam tikroje srityje, ir dabar nori siekti karjeros, butu geresnis uz ta kuris grauzia knygas iki 12 klasiu ir istojo lengvai.

Mano tokia nuomone.

Juokaujat, kad metiniai pažymiai tokie jau svarbūs. Po 10 iš kūno kultūros ir technologijų, po 5 iš lietuvių, anglų kalbų, biologijos. Vidurkis 7, turi teisę stoti į universitetą. Neklausiu ar taip besimokęs įstos, bet tai ką daro ŠMM yra tik vaidinimas kad kažką ministerija dirba.

Technologijos ir kūno kultūra tikrai nėra pagrindiniai dalykai :D

Mano nuomone isvis tokia, kad nereikia isvis i pazymius ziureti ar i popierius, svarbu pats zmogus ant kiek yra motyvuotas. Jug daug yra zmoniu tokiu, kad tik baigti teigiamai 12 klasiu ir vsio, bet jie nezino ko nori, tiesiog galvoja apie uzsieni ir panasiai.

Bet kai zmogus po keliu metu atranda save, nori kazkur mokintis yra motyvuotas 120 procentu, ir nuvykes i Kolegija ar Universiteta, jam parodo vidurini pirsta, motyvacija krenta ir turim dar daugiau emigrantu. O tas motyvuotas zmogus kuris jau gal "ciupinejo" "apsiuostinejo" tam tikroje srityje, ir dabar nori siekti karjeros, butu geresnis uz ta kuris grauzia knygas iki 12 klasiu ir istojo lengvai.

Mano tokia nuomone.

I pazymius reikia ziuret, nes jie nusako ant kiek tu buvai motyvuotas mokytis mokykloje, kiek esi gabus/pajegus studijuoti tam tikrus mokslus.

O apie uostinetojus, tokiais dalykais reikia pradeti dometis mokykloje ir su dabartine edukacine sistema taves uz tai niekas nepadarys. Tavo apskritai poziuris i "knygu grauzima" jau nusako koks tu geras studentas butum ir kodel nereikia taves universitetui.

Svietimas ir butent stojimas i universitetus turi buti keiciamas ir cia yra pradzia. Rinka perpildyta universitetuose baigusiu bakalauru/magistru kurie niekam nera reikalingi.

Mano nuomone isvis tokia, kad nereikia isvis i pazymius ziureti ar i popierius, svarbu pats zmogus ant kiek yra motyvuotas. Jug daug yra zmoniu tokiu, kad tik baigti teigiamai 12 klasiu ir vsio, bet jie nezino ko nori, tiesiog galvoja apie uzsieni ir panasiai.

Bet kai zmogus po keliu metu atranda save, nori kazkur mokintis yra motyvuotas 120 procentu, ir nuvykes i Kolegija ar Universiteta, jam parodo vidurini pirsta, motyvacija krenta ir turim dar daugiau emigrantu. O tas motyvuotas zmogus kuris jau gal "ciupinejo" "apsiuostinejo" tam tikroje srityje, ir dabar nori siekti karjeros, butu geresnis uz ta kuris grauzia knygas iki 12 klasiu ir istojo lengvai.

Mano tokia nuomone.

Ir tikrai manai, kad tas, kuris mokykloje nesimokė ir tiesiog stūmė laiką, būtų pajėgus gerai mokytis universitete, kai visiškai neturi reikalingų žinių? Nes universitete niekas mokyklos kurso nebedėsto, einama toliau, ir be mokyklos kurso ten galima nieko ir nebeišmokti. Jeigu tokia motyvacija atsiranda, yra suaugusiųjų mokyklos, galų gale bet kada galima išsilaikyti egzaminus pasimokius savarankiškai. Galimybių yra, reikia tik noro. Bet deja, to noro nelabai atsiranda. :) Kaip bus po 2019 m. nežinau, bet kol dar nežiūrima į vidurkius, galimybių tikrai yra įstoti net ir nesimokius mokykloje, nes visgi galima pakartotinai išsilaikyti brandos egzaminus ir įstoti su jais į universitetą. Bet tam reikia pastangų ir laiko.

bet tai čia labai kvailai su tuo metiniu vidurkiu, nes ne visų mokyklų lygis yra vienodas. Kokiam licėjuje 7 yra sunkiau gauti nei kaimo mokykloje 10. O dėl stojamo balo kėlimo sutinku, galėtų būti jis dar didesnis, nes dabar įstoti į kai kuriuos universitetus gali bet kas.

bet tai čia labai kvailai su tuo metiniu vidurkiu, nes ne visų mokyklų lygis yra vienodas. Kokiam licėjuje 7 yra sunkiau gauti nei kaimo mokykloje 10. O dėl stojamo balo kėlimo sutinku, galėtų būti jis dar didesnis, nes dabar įstoti į kai kuriuos universitetus gali bet kas.

Licejuj ar ktu gimnazijij besimokantiems 7 vidurki pagr dalykuos tureti yra maziausias ju galvos skausmas

Manau, tokie pakeitimai turėtų duoti teigiamų rezultatų:

• Veiks kaip filtras, todėl universitetai negalės priiminėti studentų su žemu stojamuoju balų vien tik kad gautų pinigų;
  
• Mažiau stojančiųjų į universitetus - kyla universitetinio išsilavinimo vertė (bent jau pagal pasiūlos-paklausos dėsnius);
  
• Mažesnis studentų skaičius universitete skatins universitetų skaičiaus mažėjimą (ar jiems užsidarant, ar susijungiant)
  

I pazymius reikia ziuret, nes jie nusako ant kiek tu buvai motyvuotas mokytis mokykloje, kiek esi gabus/pajegus studijuoti tam tikrus mokslus.

 

O apie uostinetojus, tokiais dalykais reikia pradeti dometis mokykloje ir su dabartine edukacine sistema taves uz tai niekas nepadarys. Tavo apskritai poziuris i "knygu grauzima" jau nusako koks tu geras studentas butum ir kodel nereikia taves universitetui.

 

Svietimas ir butent stojimas i universitetus turi buti keiciamas ir cia yra pradzia. Rinka perpildyta universitetuose baigusiu bakalauru/magistru kurie niekam nera reikalingi.

Yra ir tavo tiesos. O apie "knygu grauzima" as tik taip issireiskiau, turedamas omeni kad tiesiog daug mokinosi, ir nieko pries neturejau taip sakydamas.