Mommyme

Man asmeniskai nei viena jauna mergina turinti 50+seniuka neatrodo normaliai.Grynai isskaiciavimas.Pinkevicius su Valentaite,Rudokas su zmona,Vilcinskas su jaunele.
Taip pat nenormaliai neatrodo vyrukas 30-35m be seimos.Reiskias kazkas su tuom zmogum negerai.Ne todel,kad yra kazkokios tai normos ar standartai,tiesiog..Seima,gimtoji salis,yra tas dalykas kuris veza.
Turi seima,vaika,vaiku,normaliai uzdirbi=gyveni pilnaverti gyvenima.Uzdirbi pakankamai,gali keliauti kur tik nori.Gali socializuotis kaip uzsinori ir kur uzsinori.Seima tikrai nera kliutis.Pagrindine kliutis-pinigai.Pinigai suteikia laisve.
Galit aiskinti iki pamelynavimo savo vienisiaus gyvenimo privalumus,bet manes neitikinsit:)

Ar tai butu 30 ar 35 nesvarbu, tiksliu ribu niekam ir nereikia cia nustatinet. Esme, kad laikas bega ir prabega. Ir ko neprivalgei neprilaizysi.
 
Sakai gali "pasiimt" pana? Nu aisku, kad gali, gali ta padaryt ir 45 budamas, ypac jeigu turi BMW ir uzkacelinta bicepsa, pilna tokiu pavyzdziu aplink. Bet as ne apie tokius pasiemimus kalbu, o apie tikra pilnaverte seima. Ir ne, cia ne romantika, cia reikalaujantis dideliu bendru pastangu kurinys. Daug didesniu pastangu, nei pinigu uzdirbimas arba keliones.
Ar gal tau prie sirdies tokios poros, kaip ponas Trampas ir Melanija?
 
Kitas aspektas - jeigu sugebi mastyti/kalbeti risliai, gerai uzdirbi ir save prisiziuri tai turedamas seima gyvensi daug geresni gyvenima negu vienisius, nes kai yra su kuom laime pasidalint tada ji dar didesne. Ir po pasauli pakeliausi ir visas kitas svajones igyvendinsi.
 
Galbut tau pagalvojus apie seima iskyla pries akis scena is "Married with Children", kur Bandis sedi ikises ranka i klyna? Tada itariu augai netinkamoje aplinkoje.
 
Su pagarba.

Nors viską jau parašė LukasKuc, bet aš dar jam paantrinsiu - po 30 metų socializuotis bus LABAI sunku ir nauji ryšiai nesimezga. Ypač kai iš anksčiau pažinoti draugai turi susikūrę šeimas ir turi savo interesų ratą, tu su savo kelionėmis iškritai iš artimų draugų rato ir su savo poreikiais būsi nebeįdomus. Be to, yra dar vienas dalykas - kai tu būsi kokių 30 ir sugalvosi, kad jau laikas kurti naujus santykius, pamatysi, kad visos geros merginos išgraibstytos/užimtos/vedusios. O tos kurios liko - arba daužtos, arba "su bagažu", arba jeigu ji maždaug normali tai tu joms reikalingas tik kaip "nice to have" priedas gyvenime, arba dar blogiau - iš viso neįdomus. (Aišku, gali pasitaikyti išimčių). Vadinasi, norėdamas sukurti savo šeimą arba turėsi arba lįsti tarp dviejų žmonių ir griauti kažkieno kurtus santykius, arba tikėtis kad dar bus užsilikusi gera mergina kurią tu kažkur kažkokiais būdais sutiksi.
 
Na dar gali būti kad jei turėsi pakankamai pinigų tai šitas afrodiziakas gerai suveiks. :)
 
Aišku, aš kalbu čia iš savo patirties. Kol stressed sulauks 30-ties gal visas pasaulis pasikeis ir kitaip žiūrės.

Šiaip kuo vyresnis žmogus tampa, tuo sunkiau jam susirasti draugų. Grįžus į Lietuvą, būnant 30-ies, taip ir gali nesusirasti rimtų draugų. Panašiai gali nutikti ir su santykiais - būnant 30-ies gal jau ir pačiam norėtųsi antros pusės, bet juk neimsi pirmos pasitaikiusios, o laikas eis. Kas čia žino, kaip pasisektų tokiu atveju.
 
Anyway, esmė tame, kad, jei dabar Lietuvoje nėra artimų ryšių su kažkuo, tai arba gyventi Lietuvoje reikia ir tuos ryšius vystyti, arba susitupėti užsienyje.
 
Jei galimybės leidžia, manau, bene tobuliausias variantas būtų gyventi Lietuvoje ir paprasčiausiai kartais pakeliauti - pavyzdžiui, kas metus po mėnesį-tris praleisti kažkokioje šalyje (tarkim, išvyksti į Ispaniją, ten mėnesiui išsinuomoji namą ir pabūni).
 
Kitas kultūras pažinti ir pamatyti pasaulio daug laiko nereikia. Be to, retas kuris gali nuolatos būti ant lagaminų, o vienoje šalyje užsisėdėti ilgam ir po to išvykti? Kas iš to?
 
Dauguma žiūri tik į tą kaifą keliauti, kažką pamatyti ir t.t., tačiau viskas turi ir kitą pusę. Nejau šeimos nesinori? Ir šiaip, manau, dauguma tų, kurie vis keliauja, arba galiausiai susitupės arba praleis didžiąją gyvenimo dalį ir depresuos senatvėje, kai neturės artimo žmogaus.
 
Be to, nežinau, kaip Jums, bet bent jau man asmeniškai nesinorėtų tapti tėvu 40-ies... kol vaikas pilnametis taptų, jau ir pensija netoli būtų. Nekažką.

Ne visus atsakymus temoje perskaičiau, bet asmeniškai pats pasirinkau išvykti iš Lietuvos ir pasibandyti save svetur. Tiesa sakant visko per daugiausiai neapgalvojau, susikroviau daiktus ir išvykau, kol buvo galimybių ir tai tikrai davė naudos. Tiesa, mano darbas taip pat remote. Smagu, faina pamatyt kitą šalį, pirmi 3-4 mėnesiai praktiškai vieni įspūdžiai, atrodo, kad nieko daugiau gyvenime ir nereikia, žmonės žymiai draugiškesni. Daug visko pamatai ir viskas ties tuo atrodo nuostabu kai galvoji apie tai iš šono.
 
Bet po kokių tiesiog 6-7 mėn. galutiniai atsibodo būti vienam, kad ir susirandi ten tų draugų / pažįstamų, bet jie niekuomet nepakeis tų senųjų Lietuvoje ir vis tiek traukia grįžt. Žmonės vis tiek svetur yra kitokie, savotiški ir kardinaliai skiriasi nuo mūsų tautiečių.
 
Moralas labai paprastas - reikia nusiteikti tam, kad pagrinde visą laiką praleisi vienas ir nebus su kuo tais įspūdžiais pasidalint ir skaipo tam tikrai neužteks. Bet asmeniškai siūlyčiau kiekvienam išbandyti tokį gyvenimo būdą, nes išties labai gera gyvenimiška mokykla ir praktiškai po poros mėnesių supranti ko nori iš gyvenimo ir ar tai tikrai tau.

Būtent, kad viską, ką išvardinai ir socializuotis gimtojoje šalyje jis gali, nors po 5m, o dabar neturėdamas jokių įsipareigojimų gali laisvai keliauti, patirti naujų įspūdžių, o eiti į pėsčiųjų žygius po cepelininiu dangumi galės, kai ir bus tu 30m :D

Aš pasirinkau gyvenimą Lietuvoje, tačiau kas porą mėnesių keliauju. Taip ir čia susikuri gerą gyvenimą, artimųjų ratą ir tuo pačiu pamatai daug skirtingų kultūrų, vietų.

Aš pabūsiu velnio advokatas, nes aš niekaip nesuprantu šiuolaikinių NOMAD'ų.
 
O aš tai siūlyčiau rinktis 1 variantą ir socializuotis čia, gimtojoje šalyje. Atvažiavęs ir nieko neturėdamas gali pradėti vaikščioti į visokius meetup'us pagal savo pomėgius, gali pradėti užsiiminėti patinkančia veikla (joga, laipiojimas, skaidymas, dviračiai, pėsčiųjų žygiai, baidarės, wake, kite ir kitas sportas, knygos - veiklų yra sočiai). Atsiras draugų pagal pomėgius, su kai kuriais gal ir artimesnis ryšys bus. O keliaujant po pasaulį sutiksi daug įdomių ir gerų žmonių, bet jie ir liks tik blyksnis tavo gyvenime.
 
Čia daugiau požiūrio klausimas. Yra žmonės, kuriems labai svarbu turėti vaikų ir tai visa gyvenimo prasmė. Kiti netgi turėdami artimą žmogų nenori turėti vaikų. Dar kiti iš viso nenori nieko prisileisti ir geriausiai jaučiasi vieni. Pamąstyk kas tau labiausiai patinka. Nes aišku kad su vaikais po pasaulį tikrai nepakeliausi, tai 2 variantas atpuola. Jei nori sukurti rimtus santykius, turėti žmoną - manau kad 2 variantas irgi atpuola. 1 Variantas atrodo žaviai, kol esi jaunas, viskas gerai, tūsai ir draugai supa kasdien. O po to kas? Apie 30 gyvenimo metus po truputį draugai pradeda atkritinėti - vesti, susilaukti vaikų, nusėda į šeimyninį gyvenimą ir savaime aišku su savo gyvenimo ritmu jau tu iškrenti iš jų rato. Arba jie iškrenta (čia požiūrio klausimas). Vėliau jau ir prasideda visokie sveikatos sutrikimai (neduok dieve kokia nors trauma ar pan., o vėliau dėl ligų). Būdamas nomad pamatysi, kad lieki vienas kaip pirštas - nei draugų, nei šeimos, jokios socialinės aplinkos.
 
Tas Nomad judėjimas dabar yra labai smagus, kol visi nomadai yra jauni ir sveiki, saulė šviečia ir t.t.. Kaip bus po kokių 10 - 20 metų? Kaip sakiau - priklauso nuo to, koks tu žmogus. Jei tu būdamas 1 jautiesi gerai - viskas ok. Bet žmopgus yra socialinė būtybė, pvz., man pati geriausia diena - praleista su savo vaikais. Bet ką reiškia vaikas supras tik tas, kas turi vaikų ir kas jų nori. Tad ir grįštant prie tavo klausimo - ką daryti - sakyčiau pirmiausia pagalvok kokie tavo ateities planai. Kokią įsivaizduoji senatvę - su banglente kažkur paplūdymyje ar su vaikais ar anūkais kažkur prie namų?

Man asmeniskai gaila taves :) Siulyciau tau isbandyk keliavima vienam. Pasikeistu poziuris i gyvenima

Šitas vadinimas digital nomad gyveminas kuo toliau, tuo labiau populiarės. Žmonės pradeda suprasti kad sėdėjimas vienoje darbo vietoje ir vergavimas yra tuščias ir iššvaistytas gyvenimas. Aš ir pats dabar stengiuosi kuo daugiau sutaupyti ir susikurti kuo stabilesnes internetines pajamas ir žadu rudenį išvykti pagyventi į Ispaniją/Kanarų salas ar kitur kur šilta, nes jau negaliu pakęti lietuviškos žiemos, o paskui bus matyt kur patrauksiu. Toks gyvenimo būdas traukia ne vien dėl to kad ten šilta, pamatai naujas šalis ir pan, bet ir dėl to kad nuolatos turi būti mąstymo režime, nebūni konforto zonoje, bėda ta kad dauguma mėgsta saugų gyvenimą. O jei žmogus nesugeba vienas keliauti ar tuo labiau nueiti į akrą, tuomet jis yra labai prichologiškai silpnas.

Atlek i Tailanda, Phuketa. :D Jau kokie 5 metai cia.... cepelinu gaminimo issuki galesi primt :D
 

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Situacija tokia jog baigiau uni, padirbau 2 ofisinius darbus(abu po ~1m.) ir siuo metu is side projektu jau uzsidirbu antra alga. Turiu santaupu ir ideju tai planas yra palikti dabartini darba ir dirbti sau kad maximizuoti savo dabartines pajamas.
 
Siuo metu gyvenu ne LT tai naturalu jeigu palieku darba nebera prasmes gyventi dabartineje salyje. Tai yra 2 variantai:
 
1. Gryzti i LT kad minimaliai isleisti, pvz. Vilniu, issinuomoti pigiai buta ir dirbti sau.
 
Siuo atveju jeigu gryztu i Lietuva ir apsistoju kokiame vln. bijau socialines izoliacijos. Neturiu ten nei seimos, nei panos, nei draugu. Realiai gyvenima pradeciau nuo 0. Kadangi dirbciau sau tai netureciau jokio kolektyvo. Gautusi taip jog sedeciau uzsidares tarp 4 sienu. Tokiu atveju reiketu pradeti eiti i sporto sale, nuomotis ofiso space kokiame nors hube kad susipzinti su zmonemis, lankyti visokius renginius, nuomotis kogero kambary bute kad tik susipazinti su daugiau zmoniu. Bet klausimas ar verta? Pradeti gyvenima nuo 0 galima kur kas geresnemis salygomis.
 
2. Keliauti po pasauli ir dirbti sau remotely kaip digital nomad.
 
Kadangi pastoviai keliauciai tai mokeciau uz nuomas ir uz bilietus. Nepatirciau socialines izocialijos kadangi pastoviai kazka naujo daryciau. Mainais pamatyciau daugiau pasaulio, buciau pastoviai apsuptas nauju dalyku ir apskritai daugiau patirciau gyvenime kol dar esu jaunas. Aisku sitoje situacijoje prarandu betkoki stabiluma kadangi dirbu sau ir niekas mano algos nematys (nebent Lietuvoje, kadangi dirbu pagal IV). Taciau yra tikimybe kad kazkuri salis patiks ir nuspresiu ten ileisti saknis, galbut vel susirasti ofiso darba ir .t.
 
TL;DR
 
Zadu palikti fulltime darba ir dirbti sau. Tokiu atveju esu priverstas pradeti visa gyvenima nuo 0. Siuo metu esu jaunas ir nzn ar tikrai noriu sieti ateiti su LT, bet taip pat nezinau ar geriau butu pakeliauti po pasauli tuo paciu dirbant sau ar ne?

As nepritariu teiginiui, kad nelysti ten kur nieko neismanai. Jeigu turi tam tikru kitu igudziu - pardavimo, prezentacinius, astrus ir greitas mastymas, prisitaikymas prie pokyciu, greitas nauju procecsu ismokymas ju valdymas bei isvadu darymas, puikus kitu zmoniu "skaitymas", gebejimas suburti komanda ir priversti ja nesti rezultatus tiek individualiai tiek kaip komanda ir pan - tikrai kai kuriais atvejais gali sektis geriau, nei tam zmogui kuris savo amata ismano, bet neturi kitu igudziu. Viskas ok - reikia gi ir amatininku. Abejoju ar Hanner ar panasaus dydzio statybu bendroviu vadovai ismano daug apie statybas, nes jei valdyboje butu tik statybininkai - greitai butu bankrotas. Esu mates daug tokiu pvz. Savaime aisku esu mates daug ir nesekmingu pvz.
 
Taciau is tavo klausimu apie dokumentacija/leidimus ir galu gale net apie LEGALIZAVIMASI (rimtai?!?!?!?) - drisciau teigti, jog igudziu lyderiauti amatininkams neismanant ju amato tau truksta ir netgi labai kaip ir finansu valdymo gabumu (nes jau butum suskaiciaves koki juridini asmeni tau labiausiai apsimoka atsidaryt pagal planuojamas pajamas/islaidas ir neklaustum ar verta buti seselyje), taigi tavo vietoje dar siek tiek igyciau patirties (nebutinai statybose).

Jei statybose nusimanot minimaliai patarciau pasigilint i ta sriti, padirbeti patiem ir pamatyti kaip tos statybos vyksta is vidaus. Statybos toks jau dalykas, kad nenusimanydamas nei iskilusiu problemu neisspresi(o ju buna gana daug) nei klientui patarsit o ir kainos neapskaiciuosit.
Geri darbuotojai ir taip turi darbo pusmeciui i prieki, o "chalturscikai" tiketina atnes daugiau nuostoliu nei pelno.

Tiesiog didzioji dalis minciu, ideju ar verslu zlunga, kai norima daryti idealiai, o stengiantis daug kas pasiekiama

Kaip sakoma "Sėkmingas verslas kaip nėštumas: visi mato rezultatą, bet nežino kiek kartų buvai išpistas"

Jei per daug neinvestuosi, gali bandymo keliu eiti ir kaip sakai pasiseka
Vieniem reklamos nereikia ir laisvo laiko nelieka, kiti per kitus nežinančius prasisuka. Jei naujakuriai rekomenduoja dar vienam kitam, taip ir populiarėji.

Dabar labai populiaru žiūrėti į kitus. Jei mano draugas/pažįstamas/pusbrolis prasisuko, prasisuksiu ir aš. Jei jau jie gali, galiu ir aš, kuo aš kitoks?
Bet niekas nekreipia dėmesio, kiek kartų tas asmuo buvo degęs, kokį kapitalą turėjo, kiek vargo ir t.t. Tiesiog, jei gali kiti - galiu ir aš :)

Nelisk ten kur beveik nieko nesupranti ir niekas negali padėti nes tam žmogui kuris moka dirbti tavo tarpininkavimo tikrai nereikia.

https://m.facebook.com/groups/157210108035165?view=permalink&id=404653259957514
 
darbeliai

Tikrų specialistų, kurie mažiau kalba, bet daugiau daro, šiame forume labai trūksta

Nusipirk 4 parkavimo vietas Perkūnkiemy, dėl dabar ten vykstančių statybų su akivaizdžiai per mažu kiekiu parkavimo vietų, po 5 metų tie parkingai tikrai bent 1,5 karto brangiau kainuos :)
O kol turėsi parkavimo vietas, jas galėsi nuomoti. 40 eurų mėnesiui = 480 eurų per metus. O tai yra 2400 per 5 metus. Turint 4 parkavimo vietas, tai jau 9600 eurų.
 
So, perki už 20k 4 vietas. Po 5 metų parduodi jas už 30k ir dar per tą laiką surenki 9600 eurų už nuomą :D

Skirk verslą nuo investavimo. Verslui reikia investicijų - taip, tačiau nėra investavimas.
 
O toks dalykas kaip "gera verslo idėja" nelabai egzistuoja netgi, nes viskas priklauso nuo išpildymo. Jei pasiruošęs esi dirbti dieną naktį, kelis metus be poilsio, tai bet kokią idėją galima paversti į gerą ir kažkiek sėkmingą. Ir taip pat nėra tokios idėjos, kad nieko nedarytum, o pinigai patys ateitų savaime. :D
 
Biudžetą pasakei, bet nepasakei konkrečiai, kokios grąžos (ir per kiek laiko) tikiesi, kiek pats laiko galėtum skirti viso to įgyvendinimui ir t.t. Čia yra tūkstančiai įvairiausių faktorių, tad į šį klausimą atsakyti galima siūlant viską nuo kriptovaliutų iki runkelių auginimo. :)
 
Klausimas vos ne toks kaip iš serijos "turiu 10 000 eurų, kokią mašiną pirkt?".
 
Todėl šiuo metu siūlyčiau investuoti į save, skirti laiko domėjimuisi (užsiprenumeruok žurnalą Investuok - bus įdomu ir naudinga) ir neklausyk kitų nuomonių. Pats dėsi savo pinigus kažkur ir pats būsi atsakingas už susikurtas rizikas ar grąžą. Yra daugybė žmonių, kuriems nepriimtinas joks kitas investavimo būdas kaip tik akcijų pirkimas, o kiti geriausiomis investicijomis laiko tik kriptovaliutos. :) Kiekvienam pagal save.

prekybai suma tikrai per maža. jei pats nori dirbt su savo pinigais galvok geriau apie kokios nors įrangos įsigijimą, verslo įkurimą kuriant tik infrastruktūrą ir nuomojant darbo vietas ar pan.