Tw1stex

Šie žodžiai priklauso žmogui, kuris buvo užkariavęs beveik pusę pasaulio - Čingischanas
 
"Elikis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi" - Jėzus
 
"Protas nuveda iš taško A į tašką B. Vaizduotė nuveda bet kur" - Albertas Einšteinas
"Jokia dantų pasta neapsaugo dantų taip gerai, kaip laiku grąžintos skolos" :D - Liaudies išmintis :D

Sveiki, Bendruomenės Nariai!

Mano vardas Laima (47), esu iš Vilniaus. Nuo 17 metų dirbu medicinoje. Ir taip 28 metus„valdiškam" darbe. Bet gyvenimas nepastovus ir ne visuomet gailestingas.Šiuo metu turiu neįgalumą, ir vargu ar galėsiu sugrįžti į dirbą pagal savo įgytą specialybę. Bet gal tai likimas, jog naršydama po interneto platybės,pakliuvau būtent čia.
Dar gerai neįsigilinau, bet supratau, jog būtent čia, turėsiu galimybę pasisemti žinių, surasti bendraminčių. Arba tiesiog gerų žmonių.
Šiuo metu mokausi Corelio ir Photoshopo programomis. Tikiuosi pritapti šioje srityje. Pakankamai gerai valdau kompiuterį ir mėgstu su juo dirbti.
Kaip hobi – rankdarbiai, dalyvavau mugėse. Bet rimtai nesugebėjau jų realizuoti. Daugiau išdovanojau. Išbandžiau save darbuose su molių ir kituose technikuose. Bet ir tai išdovanojau.
 
Tad tik dabar, kai rimtai yra pavojus likti be darbo, pradėjau galvoti,jog reikia išmokti savo sukurtus darbus, mokėti parduoti, o ne atidavinėti.
Tad ieškosiu galimybių verstis toliau.
Pagal charakterį esu kovotoja, ir nuleisti rankų nenoriu, kas be nutiktu gyvenime.
Ačiū Jums už dėmesį. Geros Jums kloties! Iki malonaus :)
 
 
 

Pasakiau, kad nieko nesirašysiu ir nepriversit to daryti, o iš darbo savo noru tikrai neisiu, tai pasakė "Nu tai paimk kortele ir GAL kitą mėnesį gausi daugiau algos". Jo pasakomis netikiu ir vistiek pasakiau NE. Tai nieko nebesakė.

neveikia registracijos linkas tavo ,
 
va sitas geras :
 
https://changex.com/

https://www.youtube.com/watch?v=3j7qDB-DwOo

Įvadas
 
Visi užaugę norėjome tapti gelbėtojais, policininkais, medikais ar net prezidentais, bet paaugus mūsų norai pasikeitė. Ar visi susimąstėme kodėl?
Pagrindinis ir ko gero vienintelis šito „kaltininkas“ ‒ aplinka ir jos įtaka žmogui. Iš aplinkos mes paveldime viską ‒ kalbą, elgesį, charakterio savybes ir aplamai visą požiūrį į kiekvieną gyvenimo smulkmeną. Jeigu jums nepatinka kažkoks maistas ‒ skonio receptoriai čia nieko dėti.
Taip taip, kiekvienas mūsų noras ir sprendimas yra ne mūsų pačių nuopelnas, o aplinkos, nors visada manėme atvirkščiai. Viskas labai paprasta jeigu suvoksime, kad niekas iš niekur neatsiranda.
 
 
Savęs atradimo paslaptys
 
Šiandien matome tonas knygų, straipsnių, filmų ir begales seminarų mokančių „atrasti save“. Deja, neegzistuoja jokia paslaptis kaip tai padaryti. Nėra jokių būdų atrasti save. Paprasčiausiai to daryti ir nereikia, nes tai būtų analogiška pasivaikščiojimui po dykumą ‒ nepamatytume nieko.
Visiškai nėra prasmės savęs ieškoti, nes niekada nieko ir nesurastume. Tai yra todėl, kad nei vienas žmogus neturi jokio savyje užslėpto talento ar pašaukimo. Žinau, skamba kaip visiškas absurdas, bet jeigu grįšime atgal į pačią pirmąją pastraipą, po truputį pradėsime suprasti.
Tokie dalykai kaip gražu-negražu, priimtina-nepriimtina, normalu-nenormalu mūsų galvose yra suformuoti aplinkos. Jeigu gatvėje pamatome atsitiktinę merginą, kokios mintys pirmiausia mums šaus į galvą? Teisingai ‒ graži arba negraži. Deja, nei vienas iš mūsų nepagalvojame kas nustato ‒ kas yra gražu, o kas ne ir aplamai ‒ kas yra tas grožis. Tačiau pagalvoję suprantame, kad tai ir vėl aplinka, o ne mes patys.
 
 
(Ne)žinomos žmogaus galimybės
 
Tiesa ta, kad visi turime vienodas galimybes mąstyti. Visi turime tokias pačias smegenis. Nėra tokio dalyko kaip geresnės ar blogesnės smegenys. Taip, vieno žmogaus smegenų audiniai gali būti šiek tiek kokybiškesni už kito, tačiau tai visiškai nieko nelemia. Žinoma, nekalbu apie išskirtinius atvejus kaip įgimtos protinės ligos ir panašiai.
Juk visi galime išmokti skaičiuoti, važiuoti dviračiu ar plaukti. Tai reiškia galime išmokti bet kokio amato. Statybininkas gali tapti fiziku, santechnikas ‒ biologu, valytojas ‒ inžinieriumi ir taip toliau. Tačiau, visą tai nulemia aplinka ir dėl to negalime padaryti nieko... iki tol kol pradedame suvokti kaip viskas vyksta!
 
 
Noriu bet nemoku
 
„Norėčiau būti tuo, bet nemoku ir turbūt neišmoksiu...“ — tokią frazę neretai galime išgirsti iš draugų ar pažįstamų. Tačiau kyla klausimas ‒ kam tada skirtos mūsų smegenys? Būtent tam jos ir skirtos, tik nežinia kodėl ne visi tai suprantame. Dažnai nesusimąstome, kad galime būti kažkuo daugiau nei esame dabar.
Visos mus ribojančios kliūtys ir barjerai yra tik mūsų pačių galvose. Niekas negimė menininkais, mokslininkais, verslininkais, žemdirbiais, statybininkais, programuotojais ir taip toliau. Visu tuo yra tampama ir viso to yra išmokstama.
Nėra tokio dalyko kaip talentas, yra tik toks dalykas kaip įdėtas darbas ir pastangos. O pašaukimas? Dar viena mums į galvas įkalta nesąmonė.
 
 
Man nepatinka
 
Pabandžius kažkuo tapti neretai susiduriame su viena problema ‒ nors imk ir nusišauk, bet mums visiškai nepatinka mūsų naujoji veikla. Arba ‒ pabandžiau, bet nepatraukė. Tačiau viskas daug paprasčiau nei atrodo.
Kaip niekas pirmą kartą sėdęs ant dviračio nepradeda važiuoti, taip niekas pirmą kartą prisėdęs prie kompiuterio nepradeda programuot. Visų pirma reikėtų savęs paklausti ‒ kiek į tai buvo įdėta laiko ir pastangų. Viskas už to ir slypi. Nepamėgsime nieko, jei tam neskirsime laiko ir viską darysime atmestinai.
 
 
Nuo ko pradėti?
 
Norėčiau parekomenduoti gana neblogą straipsnelį apie tikslų nusistatymą ir jų siekimą, bei labai susijusį ir taip pat labai gerą straipsnį apie motyvacijos atradimą.
Sakote, kad kažkuo taptum reikia mokslo, o mokslas kainuoja daug pinigų? Turbūt dar negirdėjote apie nemokamą išsilavinimą internetu.
Suprantate mokslo svarbą, bet neturite motyvacijos mokytis? Šis straipsnis kaip tik tau.
Ir galiausiai ‒ Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?.
 
 
Pabaigai
 
Labai dėkoju už jūsų sugaišta laiką skaitant šį mano minčių kratinį. Atsiprašau, jeigu nesužinojote kažko konkretaus, ko tikėjotės. Tai nebuvo ir neturėjo būti kažkoks gidas, kaip tapti bet kuo. Mano tikslas buvo tiesiog užvesti ant kelio ir įžiebti bent mažytę motyvacijos liepsnelę.
Pabaigai linkiu didžiausios sėkmės tobulėjant ir siekiant savo tikslų. Niekada nepamirškite, kad tobulėti niekada nevėlu. Gyvenimo laiptai, į kuriuos lipame, nesibaigia niekada, bei tobulėjimui ribų nėra!
 
Sėkmės.

Daug kas mėgsta laukt tos naujųjų metų dienos tam, kad galėtų užsibrėžt kažkokius tikslus ateinantiems metams, bet vien pažiūrėjus į tikslus matosi, kad dauguma tų pažadų sau yra pasmerkti jau pačią sausio 1-ą dieną. Kai kurie net kartoja tuos pačius, kaip ir praeitais metais (iš kur ir juokelis "2016-iems pasižadu įgyvendint tuos tikslus, kuriuos buvau užsibrėžęs 2015-iems"), kai kurie dukart pabandę daugiau jų neužsibrėžia apskritai. Aš irgi buvau tame tarpe vienąkart, ir įgyvendinau visus 50% savo pažadų, bet tikrai ne todėl, nes tai buvo "New Year's resolution", bet dėl to, nes buvo kitų motyvatorių. :) Taigi, keletas priežasčių, kodėl TU neįgyvendinsi savo pažadų ir ką daryt, kad taip nebūtų:
 
Vizija be planavimo = useless
 
Čia bene pagrindinė priežastis, iš kurios išplauks visa kita. Tie, kurie turi patirties su projektų valdymu žino dvi skirtingas sąvokas "vizija" ir "planavimas", kur viena apibrėžia ko yra norima ir kas turėtų būt įgyvendinta, o kita - kaip ir kada. Pvz. užsibrėžiamas tikslas "mesti rūkyti", bet nežinomos jokios metodikos (daroma prielaida, kad "per metus kažką sugalvosiu") ir laiko tarpas yra 365 dienos, tai gaunasi taip, kad pusė metų nėra daroma visiškai nieko, nes dar ir taip likę daug laiko, ar ne? O po pusės metų arba pasimirštama, arba dar nukeliama toliau ir t.t., kol galiausiai gruodžio mėnesį padaroma išvada, kad per mėnesį jau sunkiai pavyks rasti tinkamą metodą metimui, tai gal tegu lieka jau kitiems metams...
 
Norint įgyvendint savo tikslą, jį reikia pradėt jau sausio 1-ą dieną, susidaryt bent jau minimalų planą, rasti norimus išmėginti tikslo įgyvenimo būdus (pvz. metimo rūkyti atveju gali būt "perskaitysiu populiarią knygą apie metimą", "mažinsiu po truputį", "naudosiu med. priemones (pleistus ir etc)"), apgalvoti, kas bus daroma, kai priemonės nepasiteisins (po savaitės metimo vėl traukiu cigaretę drebančiom rankom prie -20 C). Pirmosios metų dienos turi būt panaudojamos šių problemų sprendimui - metodų atradimui, planavimui, savo tikslų apgalvojimui ir jų įprasminimui.
 
Pažadas sau nėra "ką aš turėčiau daryt", o "ką aš norėčiau daryt"
 
Labai dažnai tarp daugumos pažadų gali pamatyt tokį dalyką kaip "Reikia pradėt sportuot", "Reikia pradėt sveikai maitintis", "Reikia daryt tą ar aną". T.y. asmuo, sukūręs šiuos pažadus, nenori jų vykdyt, bet žino, kad būtų gerai, kad taip tiesiog nutiktų (na būtų gerai numest tuos 10 kg, būtų gerai užsiaugint šiek tiek raumenukų ir pan.). Pažadai sau savaime neįsivykdys, o pažadai, kurių pats autorius nenori vykdyt (nieko nenoriu keist, bet noriu numest 10 kg) yra tiesiog pasmerkti jų numetimui į šalį.
 
Bet, žinoma, visi norim būt gražūs, produktyvūs ir kt., todėl norint įgyvendint pvz. norą sveikai maitintis, reikėtų jį užsibrėžt kitaip - galbūt tikslą apibrėžt kaip "per parą neviršyti X kcal" ar "atsisakyti šių maisto produktų". Tokiu atveju planavimas yra daug paprastesnis ir kiek labiau įgyvendinamas - per pirmąsias metų dienas galima susidaryti lenteles kalorijoms skaičiuoti ar naudoti app tam, susigalvoti "nuobaudas sau", jeigu režimo nebus laikomasi. Tokiu atveju turint aiškų tikslą ir būdus jam įgyvendinti, įmanoma pradėt jį vykdyt iškart. Abstraktus "reikia sveikai maitintis" dažniausiai reiškia, kad "ai gal nevalgysiu šito burgerio, gi užsibrėžiau sveikai maitintis", bet grįžęs namo tas asmuo sušmaukščia porą steikų. :)
 
Tikslų kopijavimas nuo kitų
 
Na, ir šitam forume pamatom tokių pavyzdžių. Pirmieji postų autoriai parašo kažkokius savo tikslus ir galima matyt, kaip tie patys tikslai kartojasi ir pas kitus. Taip pat, kaip viduryje temos iš niekur nieko atsiradęs tikslas po to pradeda kartotis ir vėliau. Paprastai tariant kai kurie žmonės sudarydami savo tikslus skaito kitų žmonių pažadus ir pagalvoja "jo jo, sportuot būtų gerai, reikia įsirašyt ir man", nors nei jie nori sportuot, nei yra tam pasiryžę. T.y. vėl išlenda tas mąstymas "būtų gerai", ignoruojant tai, kad pats autorius to daryti visai nenori.
 
Sprendimas gana paprastas: nekopijuoti, neskaityti kitų žmonių tikslų nesusidarius savųjų ir užsibrėžt tik tokius tikslus, kuriuos pats nori įgyvendint (ne tuos, kur "būtų gerai <insert stuff>", bet kur "noriu būt <insert stuff>") ir kurių įgyvendinimui jauti, kad turėsi ryžto. Jeigu darai kažką tik dėl to, nes kažkas kitas tą daro, tikėtina, kad to ir neįgyvendinsi.
 
Motyvacijos trūkumas
 
Žinoma, kai pamatai skaičius 2016-01-01 būna motyvacijos įgyvendint tikslus, kuriuos užsibrėžei vakar, bet ar tos motyvacijos užteks visiems metams? Ar jausiesi taip pat pamatęs pvz. 2016-07-14? Paprastai tariant, ar tavo tikslas yra tau tiek svarbus, kad net be jokio papildomo stimulo tu būsi motyvuotas jį įgyvendint? Ar visgi reikės vasarį jau eit į /r/GetMotivated subredditą ir bandyt ieškot kažkokio stimulo? :) Naujųjų metų pažadas yra ypatingai prastas motyvatorius, ir tą reikėtų suprast iškart užsibrėžus tikslus. Paprastai tariant, tu nedarysi kažko dėl to, nes užsibrėžei tokį tikslą praeitų metų gale.
 
Sprendimas būtų neužsibrėžt tikslų, kurie tau nėra labai svarbūs, tokių, kurių įgyvendinimui neturėjai motyvacijos praeitais metais. Stebuklingai šiais metais tos motyvacijos neatsiras ir tikėtina, kad jau vasarį būsi pamiršęs savo tikslą. Taip pat netgi atradus tokius tikslus (ir nepamiršus planavimo stadijos, žinoma), reikėtų rast kažkokių external motivators. Retas žmogus sugeba įgyvendint tikslą vien dėl to, nes užsibrėžė tą padaryt gruodžio 31-ą. Paprastai tikslai yra įgyvendinami dėl kitų, dažniausiai asmeninių, priežasčių.
 
Per daug tikslų
 
Šitas ypatingai aktualus, ir labai yra susijęs su kopijavimu tikslų. Daug žmonių užsibrėžia ypatingai daug tikslų, darydami prielaidą, kad metai juk ilgi (nors dažniausiai nepradeda vykdyt jų iškart dėl tos pačios priežasties - juk dar daug laiko). Deja, metai nėra ilgi, ir dauguma tikslų yra tokie, kuriuos įmanoma įgyvendint tik part-time (darbo metu juk štangų nekilnosi, ar ne?). O to part-time kiekis pas daugumą nėra toks didelis, kad į jį tilptų daug tikslų+liktų laisvo laiko.
 
Savaime nėra blogai užsibrėžt daug tikslų, kurių negali įgyvendint, tačiau reiktų nusistatyt prioritetus ir atsirinkt tikslus taip, kad nebūtum pernelyg perkrautas. Jeigu visgi pasisekė ir iki rugsėjo spėjai įgyvendint savo aukščiausio prioriteto tikslus (kuriuos ir pasižymėjai, kaip 2016-ųjų tikslus), kas dabar draudžia imt sekantį žemesnio prioriteto tikslą ir dirbt prie jo? :) Jeigu visgi nespėjai įgyvendint per visus metus, kitąmet įgausi naudingos patirties ir išmoksi geriau planuot savo tikslus bei laiką - žinosi, kiek gali užsibrėžt tikslų, kad juos įgyvendintum! T.y. tavo kiti metai yra jau užprogramuoti būt geresni! O kai tikslai yra įgyvendinami, tai ir motyvacijos yra daugiau juos vykdant.
 
Nenumatoma, kas bus daroma nepasisekus
 
Šitai galima pridėt prie planavimo stadijos, tačiau norėčiau išsiplėst. Jeigu esi projektų vadovas, visad turi apgalvot variantą, kad kažkas kažko nespės padaryti, kad pritrūks lėšų ar pan. ir susidaryt "kompromisų matricą", t.y. nusibrėžt, kurie kintamieji yra lankstūs, o kurie - ne. Įsivaizduokime situaciją, kuomet mano tikslas yra "mesti rūkyti", bet jau rugsėjis, aš visą šitą laiką labai stengiausi, bet vis tiek surūkau po pakelį per dieną. Ką man dabar daryti? Tikėtina, kad iki gruodžio aš jau nebemesiu rūkyt ir su tuo susitaikau. Mano galimi sprendimai tokiu atveju:
1. Pakeist tikslą iš metimo rūkyti į pvz. "pakeisti įpročius ir rūkyt dvigubai mažiau - po pusė pakelio per dieną". T.y. aš pakeičiu savo tikslo apimtį. Nors ir nebūsiu įgyvendinęs savo tikslo pilnai, bet būsiu jį įgyvendinęs dalinai.
2. Galbūt derėtų patį tikslą perkelti į kitus metus ir toliau stengtis naudojant įvairias metodikas, kurių dar neišbandžiau? Šiuo atveju mano lankstusis kintamasis yra laikas.
3. Sekantis kintamasis būna piniginės lėšos, tačiau jis šiame pavyzdyje nelabai tinka. :)
 
Tikėtina, kad tau nepavyks įgyvendint visų tikslų, tikėtina, kad susidursi su sunkumais, apie kuriuos nepagalvojai planuodamas ar užsibrėždamas viziją. Reiktų būt tam pasiruošus iškart - nuspręst, ką esi pasiryžęs paaukot, jeigu tau nepasiseks.
 
Atidėliojimas
 
Metai - ilgas laiko tarpas. Ypač sausį atrodo, kad gal dar galima patūsint, o viską palikt vėlesniam laikui. Juk iš 365 dienų liks visos 334 dienos - menkas praradimas, ar ne? Ne. Galbūt tavo tikslams įgyvendinti ir užtektų 334 dienų, bet atėjus vasariui atrodys, kad užteks ir 300 ir t.t. Įsisuksi į procrastinatinimo spiralę, iš kurios ištrūkt nėra lengva, todėl reikėtų į ją neįsisukt apskritai.
 
Sprendimas yra nurodytas pirmajame punkte - planavimo stadijoje reikia nusibrėžt aiškiai, kada kas bus bandoma įgyvendinti. Ir tas laikas neturi būt "iki gruodžio 31", tai turi būt konkretūs laikai, nurodyti kiekvienam iš tikslų. Taip pat tikslai turi būt pradedami vykdyti iškart.
 
Išvados!
 
Neužsibrėžkit naujųjų metų tikslų. Tokia metodika neveikia. :) Bet jeigu visgi nusprendėt, pasinaudokit patarimais viršuje. Didžiosios kompanijos yra sėkmingos ne dėl to, nes jos turi geriausius programerius, ne dėl to, nes ten dirba labai talentingi UX specialistai ar pan., bet pagrinde dėl to, nes jos sugeba ypatingai gerai ir tiksliai planuot visus procesus - t.y. ne tik taip, kad kažkas išleidžiama laiku, bet ir taip, kad darbuotojai būtų laimingi dirbdami ten. Panašią praktiką (žinoma, ne visiškai tiesiogiai) visad įmanoma panaudoti ir asmeniniame gyvenime. :)
 
Sėkmingų naujųjų 2016-ųjų metų, uždarbiečiai!

Labai jau ilgai nerašiau straipsnių... Tikrai atsiprašau. Buvau itin užsiėmęs, tačiau dabar, kai turiu šiek tiek laisvesnio laiko - "grįžtu" į rašymo kelią ir pateikiu Jums naują straipsnį
 
Ne vieną kartą esu susidūręs su personalo atranka, kai reikia pasamdyti tinkamiausią žmogų vienai ar kitai darbo vietai užimti. Ir tikrai pakankamai dažnai tenka ieškoti pardavimų vadybininkų. Kaip taisyklė – į šias pareigas kandidatuoja būtent „verslo vadybą ir administravimą“ baigę studentai. Rašau kabutėse ne tik todėl, kad Lietuvoje vos keliose aukštosiose tikri verslininkai turi galimybę dėstyti jaunimui, koks yra tas „tikrasis verslo pasaulis“, bet ir todėl, kad mokymo programos dar nėra pakankamai tobulos.
 
Jeigu studijuojate verslo vadybą – užduokite sau klausimą, ko, iš tikrųjų, Jus moko? Jeigu jau esate baigę šiuos mokslus – galite pabandyti atsiminti, ko Jus mokė ir palyginti su tuo, kaip iš tikro yra. Ar bent jau panašu?
 
Juk mokotės (ar mokėtės) tokių dalykų: kaip vertinti multi-milijonines kompanijas; kaip analizuoti ir optimizuoti gamybinius procesus; kaip, statistinės analizes pagalba, dideliame duomenų sraute identifikuoti reikiamą informaciją; kaip įvertinti naujas geografines rinkas ir galimybes tose rinkose įvairiausiems produktams (nuo dantų krapštukų iki kreditinių kortelių). Ne? Tuomet – iš viso nelabai aišku, ko mokotės. Tačiau, galiu tiksliai identifikuoti, ko tikrai nesimokote. O reikėtų…
 
Kaip tapti lyderiu tiems, kurie nėra Jūsų pavaldiniai
 
Tai – vienas iš didžiausių iššūkių, su kokiais teko susidurti visoje karjeroje. Kaip ir kokiais būdais įtikinti žmones priimti vienus ar kitus sprendimus, kai tie žmonės nėra Jums pavaldūs? Nekalbu apie tai, kaip vadovauti, įsakinėti ar panašiai. Kaip tik – atvirkščiai. Juk tai ir yra pati sunkiausia užduotis – kad ant to pačio „karjeros laiptelio“ stovintys žmonės išklausytų Jūsų argumentų ir patarimų.
 
Kaip pasidalinti nuomone, patirtimi ar istorija taip, kad priversti besiklausančius veikti
 
Patys sėkmingiausi lyderiai moka tai daryti. Jie pasakoja istorijas užlipę ant kokio nors verslo forumo ar konferencijos scenos ir daro tai taip įkvepiančiai, kad norisi tuojau pat pakilti ir veikti. Dažnai, tas noras išgaruoja, kai išeini iš tos konferencijos/forumo, įsėdi į savo 1988 Opel Astrą ir pilnais plaučiais įkvepi praėjusią savaitę kažkur tarp sėdynių įkritusio kebabo gabaliuko kvapą. Tačiau, kai toks lyderis yra darbe – tai tampa visai kitokia istorija. Tuomet – darbas vyksta kaip iš pypkės, visi užsivedę kaip kokiame amerikiečių filme rodoma nevykėlių futbolo komanda, įkvėpta praeityje garsaus, tačiau dabar prasigėrusio trenerio kalbos. Ir, mokydamasis verslo vadybos, tikrai turėtum išmokti, kaip kalbėti, kad įkvėpti kitus žmones veikti.
 
Kaip sukurti ir išlaikyti teigiamą reputaciją
 
Oi, kaip šio dalyko niekas nedėsto… Ir koks jis, iš tikrųjų, yra svarbus! Ypač tokiais laikais, kai esame taip „skaitmenizuoti“. Praktiškai viskas apie visus yra prieinama internete. Dabar, internetas gali tiek padėti sukurti tą teigiamą reputaciją, tiek ją per vieną dieną (ar naktį) sunaikinti. Ir sunaikinimas gali būti negrįžtamas.
 
Žinojimas, kaip sukurti ir išlaikyti savo reputaciją (nebūtinai asmeninę; juk įmonės taip pat turi reputaciją), yra tiek mokslas, tiek ir savotiška meno forma. Ir nors praleidžiate valandų valandas mokydamiesi, kaip apskaičiuoti kažkokios kompanijos vertę – Jūsų niekas nemoko, kad Jūsų pačių vertė – reputacija, yra ne mažiau svarbus dalykas. Gaila, kad niekas nedėsto, kaip kompanijų klientų aptarnavimo skyrius dirba ne tik tam, kad įtikti klientams, tačiau ir tam, kad verslas turėtų gerą reputaciją. Niekas nedėsto, kaip kompanijos, kurių reputacijai buvo suduotas smūgis, po to smūgio taip ir nebeatsigavo.
 
Kaip nenustoti viskuo domėtis ir tobulėti
 
Ateina ta diena, kai gauni savo diplomą ir galvoji, jog Tavo mokymosi procesas pasibaigė. Aš lygiai taip pat galvojau: „kam daugiau mokytis, jeigu jau viską, ko man reikia, išmokau?“. O, Dieve mano, kaip aš klydau…
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/12/mcdonalds-696x948.png

 
Pradėjau savo pirmąjį (nuosavą) verslą ir… Netekau visko. Ne tik į tą verslą investuotų pinigų ir/ar laiko, bet ir pasitikėjimo savimi. Supratau, kad man dar mokytis ir mokytis… Kad reikia pastoviai domėtis viskuo, kas mane supa, skaityti, ieškoti informacijos apie vienus ar kitus dalykus, analizuoti gaunamą informaciją (taip, internetas tikrai nėra toks šaltinis, kuriame galima tikėti absoliučiai viskuo) ir taip toliau. Supratau, kad mokysiuosi visą savo gyvenimą. Žinoma, tai darai tik tuomet, kai nori neatsilikti nuo rinkos, nuo technologijų, nuo bendro civilizacijos progreso. Nes toks atsilikimas labai stipriai įtakoja galimybes darbo rinkoje, o toliau, manau, jau ir tęsti nebereikia.
 
Taip, mokantis verslo vadybą, dėstytojai tikrai galėtų bent jau informuoti, jog diplomu mokymosi procesas nesibaigs. Norintiems kažką pasiekti – mokymasis niekada nesibais. O ir turėtumėte nenorėti nustoti pastoviai tobulėti.
 
Kaip rasti save už darbo ribų
 
Šio dalyko mokausi iki šiol. Dar nemoku palikti darbo – darbe, o pats atsipalaiduoti. Kadangi esu dirbęs su tikrai daugeliu verslo sričių – tempiu tą patirtį su savimi visur, kur tik atsiduriu: užeinu pas ką nors į namus ir tuojau pat pastebiu statybininkų paliktą broką; nueinu į naktinį klubą ir greitai pastebiu, kad barmenai „nusukinėja“ gėrimus nuo klientų, pildami mažiau ir nuo klubo savininkų, pildami tą gėrimą iš savo atsinešto butelio; nueinu į parduotuvę ir matau, kokia yra uždėta pelno marža ant produkto, kurį nori įsigyti mano žmona…
 
Patikėkite – tai nėra geri jausmai. Taip, tikrai džiaugiuosi mokėdamas identifikuoti problemas ir pastoviai tobulėdamas. Tačiau nemokėjimas rasti savęs už darbo ribų tikrai trukdo džiaugtis gyvenimu. Tiesa, neseniai dirbau (neatlygintinai) vaikų krepšinio trenerio padėjėju. Nuostabi patirtis! Šios veiklos metu tiesiog nebuvo prie ko prikibti, tad džiaugdavausi kiekviena minute.
 
Ir Jums siūlau išmokti tai daryti – džiaugtis gyvenimu už darbo ribų. Gaila, kad mokantis verslo vadybos ir mokant už tuos mokslus tūkstančius – taip būtinų dalykų niekas neišmoko…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Sveiki uždarbiečiai,
 
Skaitinėjau visą forumą ir supratau, kad čia yra daug žmonių kurie nori studijuoti, todėl sugalvojau papasakoti apie įspūdžius Danijos universitete.
 
Kaip gimė mintis važiuoti į Daniją?
 
Baigęs 12 klasę, stojau mokytis į Kauno kolegiją Interjero ir baldų projektavimo vien dėl to, nes pamačiau, kad įstojau į nemokamą vietą, ir kaip ir buvo galima tikėtis viską mečiau po dvejų mėnesių, nes studijos netenkino mano poreikių. Metęs studijas, galvojau padirbsiu ir kitais metais vėl bandysiu stoti į universitetą, tik šįkart stosiu kur nors kitur. ~Lapkričio mėnesį pradėjau dirbti mašinų plovykloj ir išdirbau ten iki liepos mėnesio. Buvo puiki patirtis, nes dirbdamas tokį darbą supratau, kad negaliu visą gyvenimą tuo užsiimt. Dirbant plvoykloj visada galvojau, kad reikia imtis kažkokių veiksmų. :) Grį-ęs namo visiškai netyčia naršiau po internetą ir radau informacijos apie Danijos univerus, ko gero visą dieną naršiau kol galiausiai įsitikinau, jog čia mano vieta.
 
Stojimo procesas
 
Stojimo procesas buvo sunkiausia dalis. Mano univeras nežiūri į žmonių pažymius, man reikėjo tik gauti rekomendacijas iš darbdavių ir akademinių žmonių, bei parašyti stiprų motyvacinų laišką, nes Danijoj svarbiausia yra žmogaus motyvacija ir ką jis gali duoti pačiai mokymo įstaigai. Kai kurioms studijų programoms reikia tam tikro išklausytų valandų skaičiaus, bet Lietuvos švietimo sistema suteikia tai. Pvz.: matematikos B lygio valandų skaičiaus užtenka tam, kad atitiktum Computer Sciense keliamus reikalavimus, taip, kad jei ir nesat pats gabiausias matematikas, vistiek turite šansų čia patekti. :) Motyvacinį laišką rašiau kokius 2 mėnesius, nes norėjau parašyti kažką išskirtinio. Stojimas vyksta prioritetų tvarka, kol negavai atsakymo iš aukščiau esančio prioriteto, tol nepradės svarstyti sekančiojo.
 
Birželio 1-oji
 
Dirbau plovykloj ir pagalvojau, kad laikas pasitikrinti savo el-paštą. Ir pamačiau, kad aš priimtas į University College of Northern Denmark į Multimedia Design & Communication programą. Tą dieną nelabai sekėsi dirbti, nes visiškai ne mašinos buvo galvoje.. :)) Laiške gavau prisijungimo duomenis į universiteto sistemą, kurioje turiu patvirtinti, jog nuo rugsėjo 1-os studijuosiu Danijoje. Taip pat buvo parašyta, jog reikia sumokėti 749Danijos Kronų (100 eurų) startinį mokestį, į kurį įeina dokumentai reikalingi gyventi ir studijuoti Danijoje, 4 intro dienos bei vakarėlis su nemokamais gėrimais. Investicija verta pinigų, nes susipažinsi su būsimais pirmakursiais, be to vakarėlis buvo labai geras.. :))))
 
Pasiruošimas išvykti
 
Šis periodas prabėgo labai greitai, atrodo nespėjau net su visais atsisveikinti, o štai ir reikia išvažiuoti į svetimą šalį. Prieš išvykdamas studijuoti turėjau uždaryti savo individualią veiklą, pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę ir patį sunkiausią dalyką - SUSIRASTI APGYVENDINIMĄ. Aš studijuoju Aalborgo mieste (4 pagal dydį Danijoje) o čia laaabai sunku rasti gyvenamąją vietą, man pasisekė ir aš apgyvendinimą radau per savaitę. Beje, Aalborgo mieste yra taip vadinamas "Roof over head guarantee" - jei neturi gyvenamos vietos iki atvažiuojant turėsi galimybę apsigyventi Danhostel. Kiek girdėjau iš pasakojimų ta vieta yra baisi. Gyvena 6 žmonės 15m2 namukuose, bet iš kitos pusės ši vieta yra pati smagiausia. Tiek daug naujų žmonių, o ir vakarėliai jų yra švelniai tariant stiprūs :)
 
Rugpjūčio 20 diena
 
Važiavau į Daniją su kažkokiu mikriuku, tai buvo pati baisiausia patirtis mano gyvenime, bet nesiskųsiu, ką mokėjau tą ir gavau :) Po 24 valandų kelionės aš pagaliau atvykau į savo butą ir likau nemaloniai nustebintas, butas skyrėsi nuo to ką mačiau nuotraukose, bet gyvent tai netrukdė. Tik atvažiavęs išsikroviau lagaminus ir iškart išėjau į miestą pasivaikščiot, miestas tikrai nuostabus, gyvenu pačiam miesto centre, tai savaitgaliais miegot beveik neįmanoma, visi baliavoja, bet įprantama. :) Tik atvykęs supratau, kad be dviračio aš čia nepajudėsiu, nes autobuso bilietas kainuoja 3 eurus, o nuolatinis bilietus visam mėnesiui 50 eurų. Tai nusipirkau dviratį už kurį permokėjau kone dvigubai, bet vistiek atsipirko viskas :) Paskui sekė introduction days, per kurias papasakojo, kaip viskas vyksta - kokia mokymo sistemą, problem-based learning ir t.t
 
Studijos
 
Mano programa trunka 2 metus, po 2 metų galiu eiti top-up studijos, galiu rinktis iš E-concept development, Software development, bei Web development. Pirmus 2 metus yra mokoma 4 dalykų Communication, Business, Design ir Interaction Development(programavimas), kiekvieno dalyko yra po lygiai. 1 semestrą turėjau 5 egzaminus, kas mėnesį po vieną, į egzaminą įeina visi mokomieji dalykai, mėnesį prieš deadline'ą gauni užduotį su tikru klientu ir turi su juo komunikuodamas išspręsti jo problemą, mano studijų programoje tai būna sukurti pilnai veikiantį puslapį. Darydamas puslapį turi rašyti reportą, čia daug kam yra didžiausia problema, bet kai juos perpranti, tai irgi nėra sudėtinga. Kita dalis 15 minučių prezentacija ir 45 minučių feedback'as iš dėstytojų, bei pažymys. Toks modelis yra patrauklus, nes tikrai jauti, kad kažką išmoksti, kai prie naujo išmokto dalyko iškart prikišamos rankos. Darbas visada vyksta grupėmis, į egzamino patalpą eini su grupe, taip išmokstama dirbti grupėse.
 
Finansai
 
Danijoje yra laaabai aukštas pragyvenimo lygis, kainos didesnės nei Lietuvoje 2-3 kartus, bet jei žinai kaip ir kur apsipirkinėt, galima apsipirkti pigiau nei Lietuvoje. Alus pavyzdžiui kainuoja 30 euro centų :) aišku, jei norit lietuviško alaus - pasiruoškit sumokėt 2 eurus :) Darbą susirasti Aalborgo mieste yra laaabai sunku, bet jei ieškosi tikrai rasi, bet pasiruoškit iki pusės metų neturėt jokio darbo.. Bet kai gauni darbą ir dirbi bent jau 43 valandų į mėnesį gauni stipendiją kuri siekia 500 eurų į mėnesį + atlyginimas iš darbo, taip kad į mėnesį turi 1000 eurų. Nuoma kainuoja nuo 200 iki 300 euru į mėnesį, maistui, ir savo malonumui išleidžiama dar apie 200 eurų, taip, kad studentai Danijoje yra turtingi, gali sau leist ir pakeliauti. Mano grupiokai pavyzdžiui išvyko Kalėdoms į Kanarų salas, manau tai daug ką pasako.. :D Aš pats darbo ieškojau, bet galiausiai nuleidau rankas po kelių apgavysčių ir tiesiog sėkmingai freelancinu, gaudamas stipendiją tą pačią stipendiją iš valstybės, be to ir mokesčiai nelabai kandžiojasi.
 
Sorry, jei nerišliai parašiau kažką, bet jei kažkas įdomu dar - prašau diskutuokit, jei nedrąsu rašykit į PM. :)

Labas vakaras, aš čia pirmą kartą, tad dar nelabai orentuojuosi uzdarbis.lt , bet laikui bėgant manau viskas bus gerai :rolleyes:
Taigi, pirmiausia ką supratau, tai reikia pristatyti save :lol:
Manau 10 punktų tikrai pakaks :D
1.Mano vardas Ernesta
2.Iš Kupiškio
3.Man rugsėjo mėnesį suėjo 21 metai :rolleyes:
4.Esu išprotėjusi dėl kačių :lol:
5.Esu baigusi fotografiją, dabar esu fotografė su diplomu :rolleyes:
6.Esu labai mažutė panelė :D
7.Save laikau komunikabilia, draugiška, bendraujančia, turinčia daug idomių idėjų
8.Esu bedarbė, bet mažais žingsneliais lipu savo svajonių link :rolleyes:
9.Mėgstu susipažinti su naujais žmonėmis :rolleyes:
10. Didžiausias gyvenimo tikslas dirbti sau, savo pačios įkurtoje fotostudijoje! :)
Tai tiek apie mane :) Rekomendavo uzdarbis.lt man draugai, todėl labai tikiuosi, kad jis man padės tuo, ko aš čia atėjau :rolleyes: :rolleyes:
P.S. čia viena iš mano darytų nuotraukų :)

.

Garry & Larry - du balandžiai beieškantys draugų. :D
 
Tikiuosi patiks. Kiekvienas appreaciate behancei labai padeda. :D
 
Pirma dalis gimė per 4 dienas, antra per 3 dienas, video per 2 dienas.
Pirmas toks darbas, klaidų yra, bet kaip pirmas blynas, manau, visai neblogas.
 

 
Pirma dalis:
https://www.behance.net/gallery/31813711/Garry-Larry-adventures
 
Antra dalis:
https://www.behance.net/gallery/31949903/Garry-Larry-Vol-II
 
Ačiū.

Važiuok padirbk, pamatysi, kad niekas niekur tavęs nelaukia (daug kur pigesnių privažiavę ir vieni kitus atsiveža, nemažai šalių ir vietiniai darbo neranda, daug kur kalbos reik jei ne angliakalbėse šalyse) ir nors didesnės galimybės užsidirbt, bet padaugink visas išlaidas iš N kartų užsienyje (ypač sveikatos ir kitas paslaugas, maistas ne visada rodiklis) ir gaunamą atlyginimą, suprasi, kad lietuvoje gaunant vidutinį visai neblogai yra.
Prieš pora vasarų juokingai atrodė vienos pažįstamos išvažiavimas į UK užsidirbt vasarą, labai džiaugėsi kad tvarkymo ir valymo paslaugose apie 2-2,5k LITŲ uždirbdavo (jau ir čia nėra sunku tiek uždirbt), o kur dar pragyvenimas belenkiek žmonių vienam bute ir t.t. (tik dėl kelionės apsimoka).
Pats po daug vasarų sezonų žemės darbų (Lietuvoje) praėjo noras kažką daryt su žeme ir net namą turėt, kuriame vistiek pastoviai prižiūrėt reik (nesamdysi kiekvieną dieną sniego kasėjo 6h, kad nukastų į darbą automobiliui kelią). Taip pat buvau JAV (ne pirmuose kursuose) daugiau dėl pamatymo, o ne uždarbio, tai va ten pamačiau, kad žmonės dirba 2-3 darbus ir nesiskundžia, kad turi tik 1 laisvą dieną savaitėje. Ir visiems px, kad ir jų vaikai niolikiniai dirba po 1-2 darbus, nes tiesiog taip sistema padaryta, kad dirbi ir užsidirbi, tada gali tūsintis, o čia grįžti, pasižiūri, kad visi po 1 darbą dirbą ir skundžias neieškodami alternatyvų užsidirbt. Japonai ten irgi nesveiki su darbais, kažin kodėl šios šalys klesti.
O baigt reik, kad išmoktum komandiškiau ir logiškiau mastyt, o ne "prisiskaičiau ir man px" (jei taip yra, tai eik ir daryt tuos verslus, bet ar žinosi ko trūksta, kaip atsirinkt poreikius, kaip paskaičiuot, kokių išlaidų reik, kokios rinkos situacija su tiekėjais ar klientais ir t.t.t.t. - kol nepadirbi panašios srities įmonėje net ir barą atidaryt atrodo nesunku).
Žinoma besimokant reik pradėt ir dirbt, nes kitaip irgi nieko nebus, nes baigusių niekam nereik. O kad būtum kažkokios srities entuziastas nesimato, nes tiem tai baigt nereik, bet tokiu vos keli procentai nuo visumos.
O nenori šimtui metų imt - neimk, nuomuokis kaip užsienyje įprasta, nes ten niekas neįperka ir nuomuojas arba irgi išsimokinėja dešimtmečiais, net leidžia paveldėt ir pratest paskolas vaikams (jei nori, jei nenori tiesiog parduoda neišmokėtus butus). Taip pat užsienyje žmonės gaudami pajamas jas kaupia, investuoja, reinvestuoja, ieško kur įdarbint ir pan. o ne ant minusinių indėlių laiko.
Ir didelis dalykas ne teorija, kad noriu, o praktikos daug bei pastoviai pozityvus požiūris "darysiu ir pavyks".
Ir t.t. ilga tema, bet iš savo mokslų bei tam tikros srities išmanymo bei ankstesnio, logiškesnio, rizikingesnio pamastymo nei kiti tą padarę ir kelių metų įmonėje, kol supranti kas kaip vyksta verslo pasaulyje. O dabar gyvenu (ne egzistuoju), darbo valandas pasidarau kada noriu, nereik vargintis dėl paskolų ar dar kažko.
Ir dar... NIEKADA neturėk vieno pajamų šaltinio (95+ proc žmonių, tiksliau lietuvių, bėda), net jei ir esi geras specas ir gauni alga, sukurk beveik pasyvias pajamas kurioms reikia valandos per savaitę, išskaidyk į skirtingas rizikas ir dar šimtas dalykų, kurių nemažai universitete mokino, bet ne pagrindėje specialybėje, o tiesiog galima pasiimt papildomų pageidaujamų dalykų kurie galbūt tave domina ir išmokt visko papildomai, bet aišku tada mažai laiko laisvalaikiui ir t.t.

Iliustracija daryta savais tikslais, vieno nelaimingo žmogaus atminimui.
 
https://www.behance.net/gallery/30994845/In-memorian

Sveiki,
Noriu papasakoti apie mano pagaliau įgyvendintą savo svajonę - įrašyti savo podkastą. (čia paaiškinimas tiems, kas nežino kas yra podkastas)
 
Jau kokių 5 metų pats klausausi daug užsienio podkastų, o po to kai pačiam teko garbė sudalyvauti lietuviškame podkastas.lt projekte kaip svečiui (EP 12: Povilas Korop apie programuotojo karjerą, Lietuvos ir Anglijos rinkų skirtumus), tai įkvėpė ir pačiam imtis iniciatyvos.
 
Taigi, imkit ir klausykit: Podkastas "Programuotojo karjera"
 
Idėja - trumpi 5-10 minučių trukmės epizodai, kur pasakosiu apie savo patirtį programuotojo karjeros vingiuose. Kalbėsiu ne apie technologijas ir ne apie kodo rašymą, bet apie tai, kaip geriau išnaudoti savo talentus, kaip efektyviau dirbti ir gal daugiau uždirbti. Panašiai kaip tai dariau neseniai savo išleistoje knygoje.
 
Kol kas pasirodė pirmi du epizodai, gal šįvakar įrašysiu ir 3-čiąjį. Turinį klausytojai priėmė teigiamai, yra ir pirmų followerių/like'ų, su garso kokybe dar teks padirbėti, bet bendrai projektas startavo. Tad pasiklausykite ir jūs!
 
Jei turėsite idėjų, apie ką galėčiau papasakoti ateities epizoduose, pirmyn prie komentarų!

Labai slidi tema, netgi sakyčiau tuštoka, kadangi laimė apskritai yra subjektyvus dalykas. Kai kam tai milijonų turėjimas, kai kam ir paukščių čiulbėjimas yra pati didžiausia laimė.
 
Nereikėtų primesti kitam savo "teisingo" supratimo, kiekvienam savo kaip sakoma. Sveikata ir pinigai, mano manymu, tikrai turi stiprias sąsajas. Galima argumentuoti, jog liga užklumpa tiek turtinguosius, tiek nepasiturinčius, tačiau galimybė sau leisti kokybiškiausią gydymą, geriausius vaistus yra tik turtingųjų privilegija. Tokia realybė. Pensininkė iš provincijos, gyvenanti nuo 700lt iki 700lt, vargu, ar galės leisti sau prabangą gydytis pas geriausius Europos gydytojus kur nors Skandinavijoje ar Vokietijoje.
 
Kita vertus, meilė ir pinigai bent jau man bendro nelabai ką turi. Mano vyras irgi buvo paprastas studentas, neturėjo jokio automobilio, skaičiavo kiekvieną litą, daug dirbo, mokėsi, tačiau visada atrodė, kad radau patį geriausią vyrą pasaulį, joks milijonierius man jo neatstotų. Patys savo darbu ir bendrom jėgom susikūrėm gerbūvį, dabar tie sunkūs laikai praeity, bet ir tada mylėjau jį ne mažiau nei dabar.
Aišku, buičiai finansinis stabilumas labai svarbu, dabar, kai turim sūnų tuo labiau. Širdį skaudėtų, jeigu negalėčiau jam batų ar striukės nupirkti, tačiau tiek, kiek dabar turim pajamų pilnai užtenka. Milijonų nereikia, pakankama savo namuko, sodo. Puikiai apsieinu ir be mandrų drabužių ar dar kokio briedo.
 
Tiesiog, nereikia pulti į kraštutinimus. Pinigai gerai. Jie reikalingi, visi norime gyventi oriai, visi norime valgyti skanų maistą, turėti jaukius namus ir atsitikus nelaimei, išgalėti nusipirkti reikalingus vaistus ar padėti savo artimui, kuriam trūksta lėšų, tačiau tegul jie neužtemdo proto, o arogancija neužgožia žmogiškumo :)

O gal geriau džiaugtis, koks geras gyvenimas sėdint troleibuse, nei verkti sėdint feraryje?

Jei pinigai laimes neatnesa, tai reikia lyginti milijonieriu su ubagu. Dauguma cia susirinkusiu studentu postringauja, kaip baigs univera susiras darba ir vazines su senu trantu is nuomojamo buto i darba... Tik dar reiktu paskaiciuot, kad vidutinis lietuvis uzdirbdamas 1500LT niekada gyvenime netures nuosavo buto ir naujesnes masinos :) arba jei ir tures, tai tas gyvenimas jam 30-40 metu bus gyvenimas del budos, kuria reikia ispirkt is banko.
Jei pinigai taip neatnesa laimes, tai kodel visi ima kreditus budai isigyti, perka lizingines masinas, savaitgaliais varo i barus/klubus ir "svencia" savaitgali? Vedasi panas i restoranus, vaziuoja su taxi, o ne autobusu ar pieskom... Aisku yra ir tokiu, kur nevaro i klubus, bet draugu rate pucia, niuxina ir leidziasi.. ir visa tai greiciausiai daro be pinigu?:D
 
Studentai ir moksleiviai greiciau supraskit tiesa: nesvarbu koks tavo statusas mokykloj/univere ir kaip gerai gyvena tavo teveliai - viskas priklauso nuo taves, tavo poziurio ir kaip stipriai sieksi savo tikslu. PVZ. Dauguma mano mokyklos ereliu, verchu ir net turtingu tevu vaikeliu dabar yra gyvenimo L O X A I. Dirba visokius s.udinus darbus, vazineja su senais lauzais arba sedi lageriuose... O mokyklos L O X U tarpe yra tokiu, kurie bent jau vizualiai gyvena geriau :) Geras pvz, galetu buti vaikis su Ferari Kaune, sulei buvo "loxas", o dabar vazineja su ferariu... ir greiciausiai ji del to grauzia sazine :D Pinigai yra svarbiausias faktorius siekiant asmenines laisves ir laimes, kaip ju gauti yra simtai budu tiek svariu tiek nesvariu, bet teikti, kad pinigai neatnesa laimes, gali tik vidutines klases naivuolis, kuris slopina savo poreikius ir apsimeta laimingu... Zinoma, tau nereikia pinigu jei tu neturi svajoniu, gyveni kaime(tevu palikime) ir augini sau maista.
 
Nėra nieko ko negalima nupirkti už pinigus tik nereikia įsivaizduoti pažodžiui. Meilė, sveikata, gyvybė... wtf?
Jei as turiu pakankamai pinigu, kad galiu nedirbti, tai galiu skirti ta laika rodyti demesi ir meile betkokiai moteriai, kuri man patinka... jei turiu pakankamai pinigu, galiu skirti daug laiko sveikai gyvensenai=sveikatai (valgyti laiku ir gera maista reikia ir laiko ir pinigu), givybe tam tikra prasme irgi perkama, gali tureti saugesne masina ir neuzsimust papuoles i avarija, gali naktim nevaiksciot rajone ir nebut uzverstas girtu d.ebilu uz cigareciu pakeli, kurio neturi...
Nera vienos teisybes, bet visada yra nesamone, kad pinigai laimes neatnesa

Tu atsargiai, yra tokia nostradamo pranasyste:
 
Jeigu piniga radai, tai ir moteri tu rasi,
Jei pinigu turi, bet moters ner salia,
Tai, kai surasi ja, ir pinigus prarasi

Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo pastebėjimais ir patirtimi kaip sekėsi išvažiuoti į Angliją.
Taigi nuo pat studijų baigimo galvojau ir norėjau pabandyti emigranto duonos, bet vis bijojau, kai norėdavau nerasdavau galimybių, vis atidėliojau, buvo trukdžių, draugė kuri nenorėjo važiuoti, po to šiokia tokia karjera ir jau nebloga alga. Draugė pasikeitė, darbas pasidarė nuobodus, nusprendėm, kad su drauge varysim į Angliją. Radome pasiųlymą draugei į virtuvę indų plauti, ir staigiai per 1 savaitę susiradau mikriuką, susitvarkėme viską ir išvarėme. Pasiūlymas į Londoną, nors aš Londono labai nenorėjau, man per didelis, ir brangus miestas atrodo.
Kelionė:
Važiavome autobusiuku, nes tiesiog lėktuvu negali daiktų imti daug, tai prisikrovemė pradžiai gyvenimo 4 tašes ir išvarėme, kelionė buvo man net smagi, ta para autobusiuke tikrai visai normaliai. Vairuotojas buvo geras, tikrai nebuvo baisu važiuoti, nuvežė nuo durų iki durų. Ir pamatyti per autobusiuko langą gali europos kažkiek.
Darbas:
Nuvykom penktadienio dieną, draugė jau šeštadienį ėjo į darbą. Aš tik nuvykęs sužinojau, kad ir man jau surasta vieta kitame restorane indus plauti. Taigi sekmadienį jau ir aš ėjau į darbą. Draugė nuo pat pradžių gavo normaliai valandų, su normaliu grafiku, aš dirbau tik kada reikia. Važiuoti į darbą man reikėjo puse val, draugei valandą. Draugės alga 7 svarai, mano minimumas 6,5 svaro, pradžiai viskas atrodė normaliai. Draugė turėjo pastovų grafiką, aš buvo savaičių, kada dirbau tik po 15 val per savaitę. Tas labai nervino pradžioje, po to darbe pastebėjo, kad dirbu geriau, pradėjo leisti ne tik indus plauti, pradėjau ir maistą gaminti, atsirado ir valandų daugiau ir po 40 valandų per savaitę ir daugiau, darbe vien lietuviai, lenkai, italai. Aišku virtuvė lenkai-lietuviai, padavėjai italai. Darbas nesunkus, tik tiek kad visada ant kojų stačiomis.
Institucijos:
Reikėjo kuo greičiau susitvarkyti visus popierius: NIN, bankas
Su NIN buvo lengva, aš dar neatvykęs buvau užregistruotas pokalbiui, tai jau kitą savaitę ėjau į pokalbį. Pokalbis nesunkus, bet labai kabliukų ieškojo, kodėl būtent Londonas, kodėl ne Paryžius, klausinėjo ką veikiau Lietuvoje, ir dar daugybės klausimų. Mano anglų kalba labai prasta, bet susikalbėti pavyko. Viskas tvarkoje, išdavė laikiną ir sakė lauk laiško mėnesio laikotarpį.
SU banku sunkiau, visi reikalauja adreso patvritinimo, o aš beveik benamis, tai tokio dalyko niekaip. Šitame forume sužinojau, kad Barclay bankui tinka NIN laiškas, taigi variau į Barclay banką, prieš tai turbūt apėjau 15-20 kart visų kitų bankų padalinius bandydamas laimę su darbdavio laiškais ir NIN laišku, nesėkmingai. Barclay bankas atmetė mano prašymą, turbųt mano turimas adresas pagal NIN buvo prisidirbęs. Su banku vargau 1,5 mėn, kol galų gale su vadovo pagalba atsidariau HSBC banke. Atrodo visus popierius turiu, palengvės.
Problemos:
Kai atėjo laikas mokėti algą, darbe prasidėjo problemos, vadybininkai pradėjo šnekėti, ai dar sąskaitos neturi, kai atsidariau sąskaitą, tai dabar reikia sutvarkyti viską kol valdžia patvirtins, pirma algą gavau po mėnesio 300 svarų į ranką, kad turėčiau tipo už ką gyventi, pradėjo ir valandas nusukinėti, dirbi iki 23,50 uzraso 23,00, pietauti neini, nes darbo daug, pamatai vistiek valandą pietų pertrauką išminusuoja ir panašiai. Pradėjo nervinti, dar pradėjo skaudėti dantį nuėjus pas dantistą sužinojau, kad normalus tvarkymas apie 700-1000 svarų, truputį žiauru. Dėl darbo grafikų skritumų ir problemų išsiskyriau su drauge.
Pokyčiai:
Susiradau kitame name kambarį, išsikrausčiau, apsitvarkiau dantį pigiausiu variantu, tik tam laikui iki kol grišiu į Lietuvą. Pradėjau darbe reikšti pretenzijas ir ieškotis kito darbo, radau kitame restorane runerio darbą, kažkas vidurį tarp padavėjo ir virtuvės pagalbinio darbuotojo. Restoranas prabangus, viskas tvarka, ne taip kaip aname, labai norėjau, ir priėmė. Viskas pasitaisė
Darbas:
Šiaip darbą susirasti Londone tikrai lengva, darbo pasiūlymų daug. Mano anglų kalba labai silpna, bet dirbu kur darbe internacionalinė komanda, esame 3 lietuviai, aš realiai virtuvėje, vienas bare ir viena vadybininkė. Darbą susirasti kaip sakiau lengva, jeigu esi ne durnas, darbe taip pat gali kilti karjeros laiptais net be kalbos. Tik rodykite norą ir stenkitės, tikrai nėra taip, kai dauguma sako, kad Anglija jau atgyvenusi ir čia jau darbo rinka perpildyta, darbų tikrai pilna ir galimybių daug, aišku jei norite lengvų pinigų jų ilgai ir daug nebūna niekur.
Lietuviai:
Lietuviai užsienyje turi labai blogą sindromą – bijoti ir vengti kitų lietuvių. Taip čia daug atbukusių Lietuvių, kurie nieko nenori, tik atidirba statybose ir varo linksmintis ir pirktis savo NIKE ir ADIDAS. Bet tas keistas dalykas, kai iš visų normalesnių Lietuvių girdi, kad noneri dirbti su Lietuviais, nenori su jais bendrauti ir jų sutikti. O pvz darbe italai, prancūzai, lenkai, jie tik ir stengiasi vienas kitam padėti, vienas kitą šalia įkišti ir burtis į grupes ir padėti vieni kitiems, nesuprantu kodėl Lietuviai tokie bjaurūs vieni kitiems.
Išvada:
Anglija dar tikrai nėra pergrūsta, ir čia darbo yra, aišku Londonas brangus miestas, nuoma ir transportas tragiškai brangūs. Bet darbo pilna ir galimybių kosmosas. Ir tikrai nėra taip, kad be Anglų kalbos čia nieko negalima padaryti, aišku siekti karjeros ar kažko geresnio, reikia kalbos, bet čia atvykus ją lengviau mokytis. Aišku depresija, išvykus ir išsispyrus iš komforto zonos vis dar yra, ir kartais nervina, bet po kolkas manau, kad viskas bus gerai, ir džiaugsiuosi šiuo savo sprendimu
Tai tiek iš mano 3 mėnesių Londone pastebėjimų. PYPT kiek daug gavosi rašliavos ir kokia padrika, reiks po kurio laiko iš naujo perskaityti ir pataisyti, kad rišlesnė būtų
P.S. spjaukite į visuas įdarbinimo agentūras Lietuvoje, jos tikrai šaraškinų kontoros, o realiai pagalbos reikia minimaliai, kad galėtum išvykti ir pradėti viską pats 
 
Šiaip papildymui, gal apie uždarbį, kokia ir viso forumo šio tema :)
Tai dabar galiu paskaičiuoti Jums iš savo pusės:
Alga minimali 6,5 svaro, jeigu susitvarkai mokesčių kodą, į ranką lieka apie 6, jeigu ne apie 5,2, bet metų gale susigrąžini.
5,2*40*4,5=940 svarų į ranką.
Jeigu normaliai atvykus galima gauti 7 svarus, geru atveju pasisekus, arba jau paiklus karjeroje 8 svarai į valandą.
Su 1000 svarų į ranką gaunasi:
~500 nuoma, jei nenori gyventi mažame kambariuke ar kažkur toli nuo centro. Aš gyvenu vienas dviviečiame kambaryje, geroje vietoje, kur ir prekybos centras ir stotys pasiekiamos pėsčiomis 1 mylios spinduliu.
~100 svarų transporto bilietas
~100 svarų kitos išlaidos, maistas, apranga, kitkas įvairūs
~300 lieka pramogoms ar taupymui
 
Taigi nežinau kaip kažkas gali skųstis, kad Londone neina pragyventi iš minimumo. Aišku jei nori viską Londone išbandyti, pamatyti ir daug linksmintis, čia tai kainuoja daug :D

Matau tik jaunatvišką maksimalizmą, nieko daugiau. Ieškai žmonių patarimų, kurių gyvenimas yra verslas? Žinojai, kad reikia ir atsipalaiduoti nuo to verslo, kad kiltų daugiau idėjų ir t.t.? PIRMIAUSIA reikia atrasti sritį, kuri tau patiks, kurią darysi kad ir pinigų negausi kol tapsi toje srityje geriausias - TADA tai taps verslu ir darys pinigus. Dabar pas tave tik tas nesveikas noras uždirbti pinigus, toks jausmas kad uždirbdamas pinigus gerai jausies ir viskas bus ok. NE, taip nėra. Dirbdamas mylimą darbą už kurį dar ir pinigus gauni, tada jausies laimingas, o kaip tu sakai - sausų pinigų darymas, tai grynai visiškai sausiems vaizduotės neturintiems žmonėms nebent ir tinka.
 
 
Sapalionės. Kokius 6 metus, kalbi apie bakalaurą+magistrą, jeigu jau toks gabus kaip tau atrodo tai ir bakalauro pakaktų, kas yra 4 metai.
 
 
Vėl maksimalizmas.. Atknisęs kokioje Anglijoje 8-12h darbo dieną ir grįžęs po darbo tu nebent alaus įkalt ir kokį league of legends sužaist norėsi, o ne domėtis kaip pinigus daryti, nes net nežinai kas tau patinka, ir tą dieną nieko naujo nedarei, kad atrasti kas tau patinka.
 
Judant pinigų link su seminarais? Kokius seminarus tu nueisi ukuose 'rabatalindamas'? Knygų prisiskaitysi nebent, video prisižiūrėsi ir tai neįgyvendinsi savo tikslų.
 
Kam daug pasiekusiems žmonėms kurt knygas apie tai kaip uždirbami dideli pinigai? Tam, kad tokiems kaip tu parduoti, o jeigu žiūrint realiai blaiviom akim pastebėtum, kad dauguma jų šarlatanai ir didžioji jų pajamų dalis ir sudaro tokių knygų pardavimai. Rekomenduočiau domėtis nebent asmeninio tobulėjimo knygomis, pvz. Robert Greene 48 laws of power, 33 strategies of war - kai išmoksi atskirti pelus nuo grūdų, TADA gilintis kaip tu sakai į 'pinigų' darymą.
 
 
 
Kokį dar verslą kurti nuo tokių metų kai iki 18m nesugebėjai išsiugdyti jokių įgūdžių kuriuos galėtum greitai monetizuoti? Link kokių pinigų tu judėsi čia prisiskaitęs visokio motyvacinio š*do, tuo pačiu metu žuvis skrosdamas kokiam fabrike, ką? Supranti, kad pats savęs neparuoši, nes ikišiol nesugebėjai sistemingai nieko naujo išmokti, tai ta mokymosi įstaiga po mokyklos bent kažkokius sistemingo mokymosi įgūdžius įskiepytų.
 
Prisižiūrėjau gyvenime jau pakankamai tokių verslininkų kurie 'JUDA BABKIŲ LINK', kurie net vieno sakinio suregzt nemoka, normalaus pokalbio palaikyti, visą laiką nervuoti ir ieško kur kokį eurą liaudiškai tariant iš*ist ar šiaip iš š*do vašką išspaust. Patikėk, tokiu būti tu tikrai nenori.
 
Žmogau, esi jaunas, net jeigu dabar tik į mokamą įstosi gali perstoti į nemokamą vietą jeigu tik pasistengsi. Tie 4 metai skirti tiek ištobulinti tavo socialinius įgūdžius, tiek pagerinti atmintį ir svarbiausia paruošti gyvenimui - išmokti užmegzti naujas pažintis, išlaikyti sveiką protą po mokyklos baigimo. Tu galvoji univeras tai tik suolas ir diplomas? Klysti. Universitetai ir kolegijos turi ištisas studentų sąjungas, į kurias įsipaišęs gali stengtis universiteto labui, įgyti pelningų ateityje ryšių ir pamatyti, iš vidaus, kaip vyksta finansavimas pačiam universitetui ir pan. Jeigu kaip sakai nesi durnas - tai ir studijuodamas nebijosi klausinėti ir pasiimti tai, ko tau reikia iš tų studijų.
 
 
 
Irgi pradėjau nuo žaidimo serverių, per juos išmokau PHP+MySQL+Javos, tereikia noro ieškoti atsakymų į kylančias problemas.
 
 
Matyt dūrą stūmei visą gyvenimą toje mokykloje, dabar ieškai pasiteisinimo paskutiniais metais pasiplaut ir ale RIMTĄ verslą daryti, prisiskaitęs vėlgi kaip sakiau, kažkokio š*do. Nafik tu žiūri tik į DIPLOMĄ? Nafik? Įgysi tokias žinias, pažintis, kurios tau gyvenime pravers, jeigu tik mokėsi pasinaudoti tuo, kas duodama. Nuo to ir pradėk, tvarkytis su savimi per tą vasarą. Pasakysiu paprastai - tu dar vaikas ir tavo mąstymas dar kelis kartus keisis.
 
Kodėl aš čia tau knisu protą? Nes turiu kelis pažįstamus, kurie kaip ir tu manė jog PATYS be jokio pasiruošimo gyvenime, net neturėję normalios tėvo figūros, galvojo kad jiems visko gyvenime užtenka. Rezultatas: vienas dirba mašinų plovykloje lietuvoje jau 2 metai, dirba 12h/diena 6d/sav ir grįžęs prie lol sėdi. Prieš pat metimą dar sakė, kad pradės IT dirbti, į kažką pabandė pasigilint mėnesį(per pirmą sav dingo motyvacija, per antra disciplina) nu ir vsio. Antras: dirba sandėly, nieko neatsideda ir svajoja kaip būtų gerai išvykti į Angliją ale pinigų užsidirbt.
 
Trumpai apie mane: Man beveik 22, irgi visada norėjau uždirbti pinigus, po gimnazijos įstojau į sritį susiją su IT dėl visuomenės spaudimo :) Baiginėju priešpaskutinį kursą, per tą laiką išmokau tiek manipuliuoti laisva informacija, tiek pamačiau akademinį gyvenimą, tiek įgijau kitų svarbių įgūdžių gyvenime (laiko, ryšiai, kelionų, finansų planavimas ir t.t.). Įsigilinau labiau į sritį, kuri visada mane traukė - elektronika ir programavimas, iš to dabar užsidirbu ir turiu porą verslų. Pradžia buvo klaikiai sunki, visą pirmą kursą kasdien galvojau, kad mesiu (kaip žmogui kuris niekad nesimokydavo ir sėdėdavo su 7-8 vidurkiu gimnazijoje, univere pradėti mokytis buvo šokas), bet persilaužiau ir viskas atsistojo į savo vietas. Lipau per save, užsigrūdinau, subrendau.
 
 
Viskas ką noriu pasakyti, kad pats univeras kaip gyvenimo mokykla, nes turėsi perlipti per save, daryti tai ko nemėgsti, kaip ir gyvenime (nes kol kas tau atrodo jog tu darysi tik tai ką mėgsti ale VERSLĄ suksi), išmoksi tokio dalyko kaip deadline svarbą.
 
Sėkmės, jeigu dar turėsi klausimų, rašyk AŽ.

su 86$ jis svarsto poker pro kelia, nu auksciausio lygio trolinimas cia vyksta sioje temoje

Naudojau akrilinius dažus, kadangi stinga kantrybės su aliejiniais. Tapiau iš galvos, tokį hibridišką variantą, susidariusį iš užsilikusių vizualų pasąmonėje.
 

Sveiki,
 
mūsų komandos planuose yra sukūrti socialinį projektą apie azartinius lošimus.
 
Visų pirma, tai projektas apie lošėjus, jų gyvenimus, jų pasisekimus ir nesekmes. Mūsų nuomone, Lietuvoje per mažai yra pabrėžema lošimų gresmė žmogaus psichologinei būsenai, finansinei, santykiais su artimaisiais ir draugais. Ši priklausomybė nėra traktuojama, kaip kažkas siaubingo ir pražūtingo, bet jau pradeda ligiuotis su didžiausiomis priklausomybėmis - alkoholis, narkotikai.
 
Visų antra, mum įdomi ne tik lošėjų nuomonė, mum įdomu jų šeimų, draugų, ką jie galvoji apie šį polinkį žaisti. Kokios pasekmės, kokie lošėjų veiksmai, žiūrint iš šalies. Šeimos kenčia labiau nei pats lošėjas. Lošėjai praranda savikontrolę, dažniausiai ir jausmus. Tampa šalti visų atžvilgiu, išskyrus - lošimui.
 
Dažnam praeiviui sunku skirti lošėją, jie ne tik iš vargingų šeimų, kaip dauguma alkolizmu sergančiu žmonių. Tai aukštas pareigas užimantys žmonės valstybinėse įstaigose, savo įmones turintys, gerus atliginimus gaunantys žmones. Jie atrodo galbūt linksmesni už kitus, bet viduje slepia savo blogąją pusę. Dažnas lošėjas nelinkęs kalbėti apie savo problemas, sako, jog tai nėra liga. „Norėčiau - nežaisčiau“ – pasakė Jonas, grįžęs namo pralošęs trečią algą, savo žmonai. Ne, Jonai, tu negalėtum taip lengvai visko sustabdyti.
 
Kokių priemonių imtis? Vaistų nėra. Šiuos žmones reikia kalbinti, kad jie atsiskleistų, atvertų save, paprašytų JŪSŲ pagalbos ir pripažintų jog yra priklausomas lošėjas. Reikia norėti pakeisti gyvenimą, kol nevėlu. Skolos, greitieji kreditai, visa tai lyg uodega pradeda sekti lošėjus. Yra pralošiami ne tik savi pinigai, bet ir skolinti. O baisiausia, jog pralošiamas stogas virš galvos ir šeima.
Azartinių lošimų pelnas kiekvienais metais didėja. Sumos beveik šimtą milijonų eurų per metus. Pradeda darytis keista, kad mažesniuose miestuose azartinių lošimų įstaigų yra daugiau nei kavinių pasedėti, bendrauti su žmonėmis.
 
Taip, azartiniai lošimai sukurti pramogai, atsipalaidavimui. Visiškai sutinku. Bet yra žmonių, kai juos kontruoliuoja azartas ir tai veda mažais žingsniais į sunkų gyvenimą, o blogiausia – savižudybę.
Neleisk artimui daryti šios klaidos, kreipkites pagalbos kol nevėlu. Anoniminiai lošėjų susirinkimai vyksta kiekviename mieste, psichologai taip pat gali Jums padėti.
 
Mūsų tikslas išklausyti Jūsų istorijas, jūsų gyvenimo patirtį ar ji buvo sėkminga ar ne? Ar pavyko atsitiesti? Kokiomis priemonėmis? Ar kas žinojo šią Jūsų priklausomybę?
Viskas yra anonimiška. Mums nereikia jokios jūsų kontaktinės informacijos, jokių vardų, miestų ar telefono numerių. Galbūt Jums bus geriau, jei mums viską išsipasakosite, nes visa tai slepiate nuo visų?
 
Mūsų šūkis – „kalbėk – netylėk!“ . Bendravimas gydo žaizdas ir motyvuoji gyventi laimingą gyvenimą!
 
Laukiame Jūsų laiškų : [email protected]
Laukiame ir komentarų!
 
Gražaus vakaro ir prasmingo rytojaus!

Pirmiausia pagalvok kaip nuo siu dvikojiu apsisaugosi ,o tada apie realizavimą nes jie tokia pirtį gali užkurt ,kad neliks ir patiems ko paragauti :D