Straipsnis: Interneto juodadarbiai

Interneto juodadarbiai

Autorius: Saulius Pakrijauskas, www.nkm.lt

Iš reklamos daug kas bandė uždarbiauti, tačiau ne kiekvienas buvo pakankamai užsispyręs, kad spaudinėtų šokinėjančius paveikslėlius ir už tai gautų ne tokią jau įspūdingą sumą. Tačiau yra ir konkretesnių būdų užsidirbti būtent internete; kai kurie jų atrodo net neįtikėtini.

Tarpininkavimas

Tarpininkas atlieka pirkimo ar pardavimo veiksmus, kuriais nenori ar neturi laiko užsiimti tikrasis prekiautojas. Yra keletas standartinių situacijų, kuriose tarpininkas gali padėti.

Norint įsigyti naudotą ar tiesiog pigesnį daiktą, paprasčiausia pasinaudoti aukcionų teikiamomis galimybėmis. Pasiūla tikrai didelė, o kainos ? viliojančios. Vienintelis trūkumas ? reikia laukti iki aukciono pabaigos, kol daiktą tikrai galėsite įsigyti. Be to, pretendentų būna daugiau. Taigi šiuo atveju tarpininkas vietoj jūsų sėdi prie kompiuterio ir stato iki nurodytos maksimalios sumos arba ieško iš karto parduodamų prekių. Už šias paslaugas jam mokama nuo 10 iki 25 proc. prekės vertės. Beje, populiarias prekes įsigyti elementariu būdu nėra paprasta, nes jau sukurta programinė įranga, kuri automatiškai stato sumas paskutinėmis sekundėmis. Tarpininkai dėl didesnio veiksmingumo naudojasi būtent šiuo metodu ir taip aptarnauja ne vieną klientą.

Kai kuriais atvejais perkant iš aukciono ar internetinės parduotuvės pristatymas į Lietuvą neįmanomas. Tada gali padėti tarpininkai, gyvenantys „tinkamoje” šalyje. Užsakę ir gavę prekę jie ją persiunčia ar net pristato asmeniškai galutiniam gavėjui.

Kartais prireikia tarpininko, kai nėra galimybės pačiam sumokėti už prekę. Tarkim, jūsų kortelė nepriimama „PayPal” sistemoje arba negalite nusipirkti „Skype” kredito, nes turite tik debetinę mokėjimo kortelę. Šiuo atveju tarpininkas tiesiog suteikia galimybę pasinaudoti jo turimomis priemonėmis pinigų perlaidai atlikti.

Pardavėjams aukcionuose paprastai tenka daugiau vargo nei pirkėjams ? jiems reikia laukti, kol prekė bus parduota, ir ją išsiųsti pirkėjui. D. Britanijoje yra parduotuvių, kurios ne tik pačios pardavinėja savo prekes interneto aukcionuose, bet ir priima prekes iš privačių asmenų bei jas perparduoda.

Internete skelbiasi nemažai įmonių, kurios pačios nekuria jokios produkcijos, o tik perparduoda kitų paslaugas. Dažnai tai būna ir pavieniai asmenys. Paprastas pavyzdys ? virtuali kelionių agentūra, kuri kliento pageidavimu surenka pasiūlymus iš kitų įmonių. Už parduotas keliones ar bilietus tarpininkas gauna komisinių. Dar vienas pavyzdys galėtų būti informacijos teikimas. Užuot skambinus daugeliu numerių įvairioms įmonėms norint išsirinkti geriausią, užtenka parašyti el. laišką tarpininkui ir jis tai padarys už jus. Komisinius tarpininkui paprastai moka jo rekomenduota įmonė, tam tikrais atvejais – interesantas.

Dar viena tarpininkavimo rūšis yra vadinamieji „referalai”. Pagrindinis šio uždarbio internete principas toks: tarpininkas susiranda vadinamąjį rėmėją ? įmonę, kuri moka pinigus už kitus pritrauktus žmones, pradedančius savo verslą. Užsiregistravę pas rėmėją gaunate nuorodą, kurią reikia „pakišinėti” kitiems, kad jie taip pat pritraukinėtų „referalus”. Tam yra du metodai: pirmasis ? tiesiog dalyti savo nuorodą, kad žmonės per ją registruotųsi, o antrasis ? susikurti savo interneto svetainę ir ją kaip įmanoma daugiau reklamuoti. „Referalų” rėmėjai taiko įvairias mokesčių sistemas ir įvairius „referatų” lygius. Šie yra piramidės formos: pirmasis ? tiesiogiai tarpininko pritraukti žmonės, antrasis ? tų pritrauktų žmonių pritraukti žmonės ir t. t. Pavyzdžiui, galimas apmokėjimo variantas už „referatų” lygius ? 1?20 proc., 2?15 proc., 3?10 proc. ir t. t. Šie procentai rodo, kiek viršutinis tarpininkas uždirba nuo „referatų” pinigų. Pinigus moka rėmėjas, iš „referalo” jie neatimami.

„Referalų” pritraukimo principas ? tik viena pusė. Reikia nemažai paplušėti norint surinkti bent kelis šimtus pirmo lygio „referatų”. Tam būtina investuoti į reklamą ? susirasti įmonę ar asmenį, kuris galėtų jus reklamuoti. Taip pat patartina įdėti savo reklamą į kitus panašiu dalyku užsiimančius tinklapius. Paprastai „referatų” rinkimas derinamas su registracija pas rėmėjus, kurie moka už interneto tinklapių peržiūrinėjimą. Į šias įmones reikia investuoti, o nuo investuotų pinigų kaupiasi palūkanos. Be to, kuo daugiau investuojama, tuo mažiau reikia peržiūrėti tinklapių, kad būtų uždirbtos dienos palūkanos.

Reitingų kėlimas

Tai yra netgi oficiali paslauga, teikiama kai kurių įmonių. Sukūrus interneto svetainę yra svarbu, kad ieškant pagal tam tikrus raktažodžius ta svetainė būtų pateikiama aukščiausiose vietose. Tačiau net ir geriausias raktažodžių išdėstymas svetainės tekste gali neduoti reikiamo rezultato. Paieškos sistemos naudoja ir ieškomų raktažodžių statistiką. Taigi ieškant svetainės pagal tam tikrus žodžius ir spaudinėjant nuorodą į ją paieškos sistemoje galima pakelti svetainės reitingą. Tam pasitelkiamos specialios programinės priemonės ir tarpiniai serveriai. Paieškos sistemos šiais laikais yra gana sumanios ir atpažįsta netikėtą paieškų antplūdį, todėl darbas turi būti atliekamas tiksliai ir „žmogiškai”, vien programinių priemonių tam nepakanka. Tokių „darbininkų” paslaugos nebūna labai brangios, daugiausia ? keli šimtai dolerių.

Panašiai persukinėjami ir svetainės „skaitliukai”. Pasitelkus specialią programinę įrangą imituojamas svetainės lankymas ir netgi tam tikri veiksmai joje, bet, žinoma, nelabai sudėtingi. Sudėtingiausias iš jų paprastai būna tam tikras paieškos organizavimas bei rastų rezultatų peržiūra. Ir, žinoma, reklaminių skydelių atidarinėjimas minėtoje svetainėje ? realūs pinigai svetainės savininkams.

Reitingams pakelti naudojamos ir apklausos didesniuose interneto portaluose. Įsivaizduokite, kad vienas mobiliojo ryšio operatorius portale užsako apklausą „Kurį mobiliojo ryšio operatorių laikote geriausiu?”. Ir, žinoma, tikisi, kad rezultatai bus jo paties naudai. Čia užtenka pasitelkti eilinį programuotoją, kuris sukurtų nedidelę programėlę, didinančią operatoriaus procentus apklausoje.

Prie reitingų kėlimo galima priskirti ir tam tikrą reklamos rūšį ? propagandą. Įmonė, norinti parduoti savo produkciją, samdo žmones, kurie reklamuoja jos prekes „nekaltais” pranešimais forumuose ir naujienų grupėse. Dažniausiai taip reklamuojami smulkesni gaminiai – MP3 grotuvai, fotoaparatai, kompiuterių komponentai. Kartais ši „reklama” įgauna agresyvią išraišką: peikiami konkurentų gaminiai, vardijami nesantys trūkumai ar privalumai. Internete teko rasti įtarimų, kad „Apple” naudoja panašų principą. Prie prekių galima palikti atsiliepimų apie jas. Tačiau kyla įtarimas, kad atsiliepimai filtruojami ir neigiamų tiesiog nelieka. Kai kurios įmonės tokius forumus pildo pačios ar užsako kitų firmų paslaugas.

Virtualios vertybės realiomis kainomis

Reitingų kėlimas taip pat yra virtuali vertybė, tačiau ji paprastai turi komercinę prasmę. Bet, pasirodo, žmonės yra linkę sumokėti už virtualias gėrybes, kurios realiame gyvenime yra visiškai nevertingos. O ir komercinės naudos iš jų negausi.

Internete išpopuliarėjo strateginiai žaidimai, kai virtualiame pasaulyje realiems žmonėms atstovauja virtualūs herojai, ? tai „Everquest”, „Star Wars Galaxies”, „World of Warcraft”. Įsivaizduokime situaciją, kad į tokį žaidimą atėjo naujas žmogus. Jis iš pradžių yra nepatyręs herojus, neturi ginklų, virtualių pinigų, patirties ir žaidžiant įgyjamų galių. Visoms šioms virtualioms vertybėms reikia daug laiko. O įsivaizduojamas žaidėjas jo gali skirti tik šiek tiek po darbo, tačiau nori būti tobulas. Belieka viena išeitis – už realius pinigus nusipirkti jau patyrusį herojų arba papildyti savo herojaus arsenalą. Tokias paslaugas teikiančių žmonių, pasirodo, yra. Žaidime „World of Warcraft” atsirado net specialus terminas šiems herojams įvardyti ? „aukso ūkininkas”. Tai toks veikėjas, kuris ilgas valandas žaidžia, kaupia taškus, pinigus, ginklus, galias ir kitas priemones, kurios yra neįkainojamos žaidimo pasaulyje, o paskui tas pačias vertybes virtualaus sandorio metu parduoda kitiems herojams. Tačiau už virtualaus sandorio slypi realaus pasaulio sandoris, įvykdytas pavedimu „PayPal” ar grynaisiais. Vienas vaikinas, žaidime „Star Wars Galaxies” sėkmingai įsijautęs į „džedajaus” vaidmenį, pastebėjo, kad tai atsiliepia jo tiesioginiam darbui. Jo herojus buvo ganėtinai pažengęs, turėjo sukaupęs virtualaus turto ir pinigų, todėl vaikinas už 510 dolerių jį pardavė „eBay” aukcione.

Šiuo metu yra pakankamai daug žmonių ir net grupių Azijoje bei Rytų Europoje, kurie už užmokestį „uždirbinėja” virtualius pinigus, o paskui juos perleidžia sumokėjusiam „herojui”. Jie paprastai ilgai sėdi prie kompiuterio ir užmušinėja monstrus, kurie palieka daug pinigų, ar dalyvauja dvikovose, garantuojančiose geresnius ginklus ir šarvus.

Internete sklando gandai, kad virtualios problemos persikelia į realų pasaulį. Pasakojama, kad vienas kinas buvo mirtinai užbadytas peiliu už tai, kad bandė parduoti ne jam priklausiusį virtualų kardą. Japonijoje buvo areštuotas jaunuolis, kuris parašė programinę priemonę, žudančią ir plėšiančią kitus herojus žaidime „Lineage II”.

Žaidimo kūrėjų atžvilgiu šie sandoriai yra neteisėti. Virtuali vertybė yra jų sukurto žaidimo kodo dalis, kuri priklauso patiems kūrėjams ir niekas kitas neturi teisės iš to pasipelnyti realiame pasaulyje. Tačiau bendrovė „Sony Online Entertainment” nusprendė palaikyti prekybą virtualiomis gėrybėmis už realius pinigus. Per 30 dienų apyvarta pasiekė apie 180 000 dolerių. Didžiausia išleista suma buvo apie 2000 dolerių už herojų, vienas asmuo iš viso išleido apie 8000 dolerių.

Mano darbo pobudi aprase :) Idomu visai pasiskaityti.

Visai nieko strategijacia :)

na Edd manau straipsnelis neprastas :)

geras straipsnis

juodadarbiai rulz B) kuo ju daugiau tuo geriau B)