Padėkit pataisyti pastraipą

Sveiki, gal atsirastų šiame forume lituanistų, kurie galėtų pataisyti stiliaus, gramatikos ir kitas klaidas? Gal galėtumete pridėti ir komentarus prie klaidų, kad galėčiau iš jų pasimokyti? :)

"Viešai pripažinti savo kaltę geba tik drąsųs žmonės. Girdint skandalus ir neaiškumus šių dienų Lietuvos politikoje, televizijos ekranuose retai šviesteli drąsaus politiko veidas, kuris išdrįstų pripažinti savo kaltę. O juk tai mūsų valstybės išrinktieji! Tai turėtų būti drąsūs ir ryžtingi žmonės, tačiau jie savo klaidas glaisto prieš rinkiminiais pažadais. Žmogiškąją pareigą pripažįstant savo kaltę iškėlė XXa. antros pusės lietuvių rašytojas Bronius Radzevičius kurinyje "Kaltė". Lyrinis "aš" prisimindamas savo rūpestingą senolę bando suprasti, kodėl jis jos vengia. Nerasdamas atsakymo, o galbūt drąsos savyje pripažinti savo kaltę jis ima ieškoti kėlio apeinant tą veidą, prieš kurį jaučiasi kaltas. Tad žmogus turėtų stengtis viešai pripažinti savo kaltę, nes tai drąsos požymis. Juk drąsūs žmonės patyria dažniausiai daugiau skaudžių gyvenimo pamokų, nei tie, kurie yra linkę užsisklęsti savyje, tačiau rezultate laimingesnis lieka tas, kuris išdrįso pripažinti tai viešai."

Dėkui padėjusiems :)

pripažistant => pripažįstant

Perrašinėdamas įvėliau klaidą, dėkui, kad pastebėjai :)

Sveiki, gal atsirastų šiame forume lituanistų, kurie galėtų pataisyti stiliaus, gramatikos ir kitas klaidas? Gal galėtumete pridėti ir komentarus prie klaidų, kad galėčiau iš jų pasimokyti? :)

 

"Viešai pripažinti savo kaltę geba tik drąsųs žmonės. Girdint skandalus ir neaiškumus šių dienų Lietuvos politikoje, televizijos ekranuose retai šviesteli drąsaus politiko veidas, kuris išdrįstų pripažinti savo kaltę. O juk tai mūsų valstybės išrinktieji! Tai turėtų būti drąsūs ir ryžtingi žmonės, tačiau jie savo klaidas glaisto prieš rinkiminiais pažadais. Žmogiškąją pareigą pripažistant savo kaltę iškėlė XXa. antros pusės lietuvių rašytojas Bronius Radzevičius kurinyje "Kaltė". Lyrinis "aš" prisimindamas savo rūpestingą senolę bando suprasti, kodėl jis jos vengia. Nerasdamas atsakymo, o galbūt drąsos savyje pripažinti savo kaltę jis ima ieškoti kėlio apeinant tą veidą, prieš kurį jaučiasi kaltas. Tad žmogus turėtų stengtis viešai pripažinti savo kaltę, nes tai drąsos požymis. Juk drąsūs žmonės patyria dažniausiai daugiau skaudžių gyvenimo pamokų, nei tie, kurie yra linkę užsisklęsti savyje, tačiau rezultate laimingesnis lieka tas, kuris išdrįso pripažinti tai viešai."

 

Dėkui padėjusiems :)

"Viešai pripažinti savo kaltę geba tik drąsūs žmonės. Girdint skandalus ir neaiškumus šių dienų Lietuvos politikoje, televizijos ekranuose retai švysteli(?) drąsaus politiko veidas, kuris išdrįstų pripažinti savo kaltę. O juk tai mūsų valstybės išrinktieji! Tai turėtų būti drąsūs ir ryžtingi žmonės, tačiau jie savo klaidas glaisto prieš rinkiminiais pažadais. Žmogiškąją pareigą pripažįstant savo kaltę iškėlė XXa. antros pusės lietuvių rašytojas Bronius Radzevičius kūrinyje "Kaltė". Lyrinis "aš" , prisimindamas savo rūpestingą senolę , bando suprasti, kodėl jis jos vengia. Nerasdamas atsakymo, o galbūt drąsos savyje pripažinti savo kaltę jis ima ieškoti kelio apeinant tą veidą, prieš kurį jaučiasi kaltas. Tad žmogus turėtų stengtis viešai pripažinti savo kaltę, nes tai drąsos požymis. Juk drąsūs žmonės dažniausiai patiria daugiau skaudžių gyvenimo pamokų, nei tie, kurie yra linkę užsisklęsti savyje, tačiau rezultate laimingesnis lieka tas, kuris išdrįso pripažinti tai viešai."

Manau taip turėtų būti.

edit: nespėjau

Dėkui, sąsiuvinyje viską gerai parašiau, o perrašinėdamas įvėliau tiek daug klaidų, siaubas. Dėkui, kad pataisei. :) O stiliaus klaidų daugiau nepastebėjote ?

Prikelsiu temą, bet ateičiai, kad žinotum. Padarei labai grubią faktinę klaidą. " Lyrinis "aš" , prisimindamas savo rūpestingą senolę". Pasakotojas prisimena savo rūpestingą senolę.