Vienintelis vergas Žemėje

Kas diskutuojat šia tema ir ji jums įdomi, rekomenduočiau pažiūrėti filmą "Kovos klubas"(Fight club) pats ką tik pažiūrėjau, labai įdomus :)

Aa.... Taigi reikia išvykt jog būtum aktyvus? Kas čia do čiūdai?

Tiems 17,8 procentų, kuriems po 20 nepriklausomybės metų svajonių Lietuva suteikė galimybę tik užsiregistruoti darbo biržoje ir laukti manos iš dangaus, aš nematau didelių galimybių. Pasyvūs laukia, aktyvūs veikia. Jeigu jie tik pakeis lokaciją ir toliau lauks, niekas nepasikeis.

Čia ne mano išmislas, o Lietuvos Statistikos Departamento skaičiai. Spauskit ant nuorodos ir skaitykit ir tatai skaitydami permanykit. Daugelis tikriausiai tik mato skaičių 17,8 ir net nesuvokia, kad už to skaičiaus stovi 291000 gyvų žmonių - lietuvių. Ar kada nors matėte tiek žmonių? Tai yra 29 pilnos Siemens arenos arba pusė Vilniaus jei norit.

Dar kartą priminsiu, kad ir Anglijoje, ir Airijoje darbo užtenka ne tik vietiniams, bet ir imigrantams, tame tarpe ir lietuviams. Pagalvokit apie paprastą dalyką. Kuo Airija geresnė? Kodėl ten yra darbo?

O gal ji geresnė tuo, kad ten daugiau aktyvių žmonių, kurie ir sukuria darbo vietas? Kaip jums toks raskladas? A?

Tiems 17,8 procentų, kuriems po 20 nepriklausomybės metų svajonių Lietuva suteikė galimybę tik užsiregistruoti darbo biržoje ir laukti manos iš dangaus, aš nematau didelių galimybių. Pasyvūs laukia, aktyvūs veikia. Jeigu jie tik pakeis lokaciją ir toliau lauks, niekas nepasikeis.

 

Čia ne mano išmislas, o Lietuvos Statistikos Departamento skaičiai. Spauskit ant nuorodos ir skaitykit ir tatai skaitydami permanykit. Daugelis tikriausiai tik mato skaičių 17,8 ir net nesuvokia, kad už to skaičiaus stovi 291000 gyvų žmonių - lietuvių. Ar kada nors matėte tiek žmonių? Tai yra 29 pilnos Siemens arenos arba pusė Vilniaus jei norit.

 

Dar kartą priminsiu, kad ir Anglijoje, ir Airijoje darbo užtenka ne tik vietiniams, bet ir imigrantams, tame tarpe ir lietuviams. Pagalvokit apie paprastą dalyką. Kuo Airija geresnė? Kodėl ten yra darbo?

 

O gal ji geresnė tuo, kad ten daugiau aktyvių žmonių, kurie ir sukuria darbo vietas? Kaip jums toks raskladas? A?

Matau daug ironijos :>.

Airija - buvo Jungtinės Karalystės dalis, jau daugiau kaip 70 metų - atskira valstybė. Mes kitą vertus 20 metų, prieš tai okupuoti sovietų, kaip tau toks raskladas? A? :>

P.S.

Airijos nedarbo lygis 15% :)

Čia tai pritaru, jei nesugebi prasisukt mažoj rinkoje, eik į didesnę. O jei ir ten nesiseka eik į dar didesnę.

Pvz: Lietuva -> Uk -> Jav. Bet tai tik parodo tavo silpnumą sukurt kažka ypatingo. Kuo didesnės darbo rinkos tau reikia kad isidarbintum tuo tu esi didesnė vidutinybė.

Čia tai pritaru, jei nesugebi prasisukt mažoj rinkoje, eik į didesnę. O jei ir ten nesiseka eik į dar didesnę.

Pvz: Lietuva -> Uk -> Jav. Bet tai tik parodo tavo silpnumą sukurt kažka ypatingo. Kuo didesnės darbo rinkos tau reikia kad isidarbintum tuo tu esi didesnė vidutinybė.

Dar Karlas Marksas yra pastebėjęs, kad alkanas žmogus simfonijos nesupras. Taigi ir nesukurs. Lietuvoj taip gerai, kad net vergauti nėra sąlygų.

@Zylius

Aš negirdėjau, kad airiai važiuotų į Lietuvą darbo ieškoti. Ir apskritai ši tema yra ne tiek apie procentus, kiek apie pasyvumą ir prikrautas kelnes ;) Pacituosiu savo mėgstamą blogą.

Tūkstantmečiais pagrindinis žemės gyventojas buvo valstietis. Kaip jis mąstė? Jis žinojo viena, kad atlyginimą (derlių) jis gaus jei investuos: suars, pasės, prižiūrės, nupjaus, iškuls, suveš į aruodus. Ir dar jis žinojo, kad atlyginimas-derlius ne visada gali būti didis (liūtys, sausros ir kt).

 

O kaip jis mąstė apie pensiją (vartoju XX amžiaus terminologiją). O jis žinojo, kad norint turėti aprūpintą senatvę, jam reikia gimdyti vaikus, juos auklėti pagal Bibliją ir tik tuomet, jei gerai išauklės, jis turės gerą aprūpintą senatvę.

 

O kaip mąstė XX amžiaus vaikas? Priešingai. Jis galvojo, kad viskuo jį aprūpins valdžia, o jam pačiam nieko daryti nereikia: vaikų gimdyt nereikia, auklėti taip pat ir t.t.

 

XX amžius išaugino grynaveislį infantilą. Ir turim ką turim.

Oj čia tai geras buvo, kad alkanas simfonijos nesukurs.

Aš vieną kart dariau socialinį eksperimentą (viena mėn išleit kuo mažiau pinigų maistui, bet gaut ne mažiau 1600-2000 kaloriju. Valgyt 2-3k per dieną. Nu kaip normalus žmogus). Gavosi ~300lt. O jei tiek nesugebi užsidirbt yra trys keliai.

Vienuolynas, Armija arba Kalėjimas.

Oj čia tai geras buvo, kad alkanas simfonijos nesukurs.

Aš vieną kart dariau socialinį eksperimentą (viena mėn išleit kuo mažiau pinigų maistui, bet gaut ne mažiau 1600-2000 kaloriju. Valgyt 2-3k per dieną. Nu kaip normalus žmogus). Gavosi ~300lt. O jei tiek nesugebi užsidirbt yra trys keliai.

Vienuolynas, Armija arba Kalėjimas.

Nezinau kaip tu suvartodamas tiek kaloriju neisdziusi, dabar paskaiciuok dvigubai tiek. Kokie dabar lieka keliai? Eiti vogti?

Dar Karlas Marksas yra pastebėjęs, kad alkanas žmogus simfonijos nesupras. Taigi ir nesukurs. Lietuvoj taip gerai, kad net vergauti nėra sąlygų.

 

@Zylius

Aš negirdėjau, kad airiai važiuotų į Lietuvą darbo ieškoti. Ir apskritai ši tema yra ne tiek apie procentus, kiek apie pasyvumą ir prikrautas kelnes ;) Pacituosiu savo mėgstamą blogą.

O kodėl turėtu? Posovietinės valstybės nepasižymi turtingumu... Pirmasis pradėjai verkšlent apie tuos procentus, temos autorius, tačiau dabar jau jie nebesvarbūs?

O kodėl turėtu? Posovietinės valstybės nepasižymi turtingumu... Pirmasis pradėjai verkšlent apie tuos procentus, temos autorius, tačiau dabar jau jie nebesvarbūs?

Zyliau, temos idėja - žmonių pasyvumas ir prie ko tai veda. Procentus aš pasirinkau, kaip iliustraciją, kad geriau matytųsi, ką noriu pasakyti. Čia buvo daug lyrinių nukrypimų ir nors jie ir labai įdomūs, bet noriu grįžti prie temos. Pažiūrėk į grafiką. Kaip ir matosi kažkokios tendencijos ar ne?

http://www.stat.gov.lt/uploads/images/uzimtumas_110218_1.gif

Dabar. Žiūrint į šį grafiką, reikia prisiminti kad čia nėra įskaičiuoti tie 20%, kurie pabėgo per pastaruosius 20 metų. Jeigu jie būtų Lietuvoj - bedarbių būtų beveik 40%. Aš nežinau, kiek žmonių pabėgo iš Airijos ar iš Amerikos per paskutinius 20 metų. Ką aš matau, tai, kad Lietuvos emigracijos vidurkis 6 kartus viršija pasaulinį. Apie TAI aš kalbu. Situacija Lietuvoj yra ch***va. Tai net ežiukui aišku.

Todėl aš ir pilu alyvos ant šitos ugnies. Jeigu žmonės ir toliau bus pasyvūs, tai aktyvieji galų gale juos nupirks ne už grašius, o už dyką. Už tas kelias kalorijas, kaip rašo ekiskis, kurių pakanka, kad nenumirti badu. Kas link kūrybos, tai aš negaliu patvirtinti nei Markso, nei ekiskio. Manau, kad kūrybiškiausias yra subalansuotas žmogus t.y. ne persivalgęs, bet ir nebadmiriaujantis.

Akivaizdu, kad šita mano tema čia yra ne visai vietoj, kadangi uzdarbis.lt forumas automatiškai yra aktyvių žmonių susibūrimo vieta. Čia renkasi ne tie, kurie laukia, bet tie, kurie ieško. Bet kaip ten bebūtų, diskusija vyksta ir tai yra gerai.

Net ir patiems aktyviausiems retkarčiais sveika prisiminti link ko veda pasyvumas (žr. diagramą).

Kas liečia posovietines valstybes, tai jos neturi normalaus mokslo tradicijų anei specialistų. Kas tave gali išmokyti verslo pagrindų? Buvęs mokslinio komunizmo profesorius, kuris pasikeitus valdžiai pakeitė skūrą, kad neliktų be darbo? Bet jo smegenys tai nepasikeitė!

Dalis tiesos tame yra ką sako akagintaras su grafiku. Bet problema abipusė ir gan gili.

Visu pirmą kas išrenka valdžia? Ogi patys žmones. O kaip valdžia atsidėkoja ogi smaugdama žmogu ir neleisdama jam tobulėt.

Didžiausia samokslo teorija sako jei visi žmonęs butų išsilavinę ir supratingi, tada butų sunku meluot ar galbėt prisidengus moksliniais terminais. O pati esmė kad norint durnam išlikt seime, reikia rinkėjus paverst dar durnesniais.

Nenaudot probleminio mokymosi galymybių mokyklose, nekreip dėmesio į universitetus, apsunkint verslo kūrimo sąlygas ir prie to dideliam verslui ypač tinka durni žmonęs kurie perka bet ką ir už bet kiek.

Taigi problema daug gilesnė nei žmonių pasyvumas. Tai neapsakomas noras valdžios ir didelio verslo išlaikyt bet kokia kaina žmones bukus ir pasyvius. Nes kitaip nebegalės vogt ir pardavinėt šudo ar kitų preku su 1000% antkainiu mūsų taip vadinamas seimo ir verslo elitas.

Aa.... Taigi reikia išvykt jog būtum aktyvus? Kas čia do čiūdai?

Tame daug tiesos yra. Aplinka stipriai veikia žmogų ir tą savo kailiu patyriau. Kai aplinkui pasyvūs ir neturintys jokių tikslų žmonės, pats irgi pradedi toks darytis ir kažką pasiekti atrodo labai sunku. Dar vienas įdomus dalykas, kad kai pradedi siekt savo tikslų, dalis tų pasyvių aplinkinių, tave bando sumenkinti, pašiepti, kad pasijaustum daug prastesnis nei esi ištikro, kad ir toliau pasiliktum jų rate. Manau taip jie ieško patvirtinimo, kad pasiekti nieko neįmanoma ir taip pateisina savo pasyvumą. Labai kvaila meluoti pačiam sau, bet taip jau daro didelė dalis žmonių, kad tik liktų savo komforto zonoje.

Visiškai priešingą situaciją matau tarp aktyvių žmonių. Išvykti į užsienį gal nereikia, bet rinktis su kuo nori bendraut yra būtina.

O kas liečia nedarbą, tai didelė dalis tų bedarbių nelabai ir nori dirbti. Teko jau ne iš vieno įmonės vadovo girdėti, kaip ne vieną mėnesį ieško darbuotojo ir neranda tinkamo žmogaus, tai ką galima galvot apie tuos 20% bedarbių? Reiškia aktyvių, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas Lietuvoje, o iš tų 20% bedarbių dauguma arba visai nenori dirbt arba nesiekia nieko daugiau kaip tik darbo už 800 Lt maximoj ar kokioj lenpjūvėj, kur darbuotojų tikrai netrūksta.

Dar vienas įdomus dalykas, kad kai pradedi siekt savo tikslų, dalis tų pasyvių aplinkinių, tave bando sumenkinti, pašiepti, kad pasijaustum daug prastesnis nei esi ištikro, kad ir toliau pasiliktum jų rate. Manau taip jie ieško patvirtinimo, kad pasiekti nieko neįmanoma ir taip pateisina savo pasyvumą.

Bet kurį, bandantį kažko pasiekti žmogų, aplinka (gal tiksliau jo buvusi aplinka) visada stengiasi nutempti atgal.

Yra net patarlė sugalvota - savam krašte pranašu nebūsi.

Bet kurį, bandantį kažko pasiekti žmogų, aplinka (gal tiksliau jo buvusi aplinka) visada stengiasi nutempti atgal.

 

Yra net patarlė sugalvota - savam krašte pranašu nebūsi.

Viskas, absoliučiai viskas, priklauso nuo žmogaus požiūrio.

visu pirma Lietuvoje nera demokratijos :) tarkime isrinko kaunieciai i miesto valdzia konservatorius. nuo antros vietos dviguba persvara turejo. bet kas is to? visokie veikejai sulipde savo koalicija ir paeme dauguma. konservai, kaip ir juos isrinke kaunieciai liko durniu vietoje be nieko. ar cia demokratija, kai tavo isrinktas kandidatas laimi, bet isties tai pralaimi? tas pats nutiko ir kituose miestuose. ka jau bekalbeti apie mandatu atsisakyma, kai kandidatuoja "grazus ir populiarus veidai", bet vos laimeje rinkimus tuos postus perduoda seselyje sedejusiems kolegoms, kuriu ne uz ka nebutu niekas isrinkes. ir visa tai buna suplanuota dar pries rinkimus. tai ka tu is tiesu sprendi braukdamas savo biuleteni, jei ji valdziazmogiai interpretuoja taip, kaip Simonyte finansine situacija - t.y. taip, kaip graziau, patogiau, naudingiau. bet tikrai ne taip, kaip turetu buti ar yra. taigi sia pastraipa pasiulyciau atsiriboti nuo pareiskimu apie neva "kokia tauta - tokia ir valdzia". nes realiai tauta valdzios nerenka. yra didelis ir stiprus klanas, kuris vienaip ar kitaip - vistiek laimes. nesvarbu uz ka tu balsuosi. o tu pilieti esi reikalingas tiek, kiek gali sumoketi mokesciu. net liudnas anekdotas apie Lietuvos realijas yra: "tau atrodo kad esi nereikalingas, kad valdzia tave pamirso? pabandyk nesumoketi mokesciu!".

toliau apie gyvenimo trukmes ir klimato pokycius. zmones nesileiskit kvailinami. Senoveje zmogus mirdavo sulaukes 30 metu ir tai budavo naturalu. siuo metu gyvename ilgiausiai is visu laiku, kurie yra buve. ivertinus technologiju tobulejima - galbut greitai galesime gyventi amzinai (kad ir masinu pavidalu, kaip kyborgai. visgi mirstame del organu susidevejimo, o ne smegenu). apie klimato kaita - zmogus nedaro BEVEIK JOKIOS ITAKOS klimato pokyciams. visa tai yra tiesiog milziniski pinigai, renkami uz tarsa ir pan. Klimato pokyciai zemeje vykdavo nuo amziu amzinuju, kai cia dar tik muses gyvendavo ar tarakonai. tai Zeme susildavo, tai ledynai ateidavo ir pan. zmogus per menkas padarelis kad galetu itakoti tokius procesus. pazvelkite vien i situ "mokslininku" straipsnius. tiesiog juoka kelia. pries 10 metu klyke apie pasaulini atsalima, kad tuoj tuoj ledynai ateis, po 5 metu jau pakeite giesmele ir eme saukti apie pasaulini atsilima. dabar jau patys nebesusitaria - atsalimas ar atsilimas bus. juokinga ir tiek :)

yra toks geras posakis: "žmogus gyvenime gali būti bet kuo, daryti bet ką, bet nebūti tinginys". keista, tačiau vadovaujantis šiuo požiūriu sprendžiasi dauguma problemų.

Be komentarų.

Однажды два мудреца проходили мимо горы, к вершине которой тащил свой камень Сизиф. Один мудрец, глядя на Сизифа, заметил:

— О, да, в жизни всегда есть место выбору: делать то, что хочешь, или то, что не хочешь. Этот человек выбрал второе.

— Его заставили заниматься этой работой обстоятельства, — ответил другой мудрец, — увы, выбора у него не было.

— Был! — воскликнул первый мудрец. — Он мог или подчиниться обстоятельствам, или нет!

— Но если бы он не подчинился, его бы за это жестоко наказали! — возразил другой мудрец.

— А разве, следуя чужой воле, он наказан не более ужасно, чем если бы он не подчинился? — спросил первый.

 

Этот разговор услыхал Сизиф.

 

— Эй, вы! — прокричал он мудрецам, — вы это о чём? И не стыдно вам, бездельникам, лицемерить? Да, жизнь моя тяжела. Однако я ею доволен. Ибо если не можешь изменить обстоятельства, измени к ним своё отношение и радуйся тому, что назначено тебе судьбой. Это и есть мой выбор.

Сказав это Сизиф дотащил глыбу до вершины, но она в очередной раз сорвалась и с грохотом полетела вниз.

 

— Ну и дурак же ты, Сизиф, — ответил ему первый мудрец, — наверное, твой отец слишком хорошо приучил тебя к труду. А к любому делу с умом подходить нужно. Что ты всё тащишь и тащишь наверх этот камень? Неужели ещё не понял, что не по силам тебе взгромоздить его на вершину?

— Это моя Судьба, — ответил Сизиф, спустился вниз, и снова покатил наверх камень.

— А хочешь я тебе расскажу что нужно сделать, чтобы камень сам на гору выпрыгнул? — сказал мудрец.

— Сам? Неужели это возможно? — почесал затылок Сизиф, и камень снова полетел вниз.

— Подойди ко мне, — позвал его мудрец.

 

Сизиф подошёл к мудрецу и тот что-то прошептал ему на ухо.

Сизиф задумался, глянул на камень, на вершину…

— Эврика! – подпрыгнул Сизиф.

Он побежал к верхушке горы, стал там на четвереньки, быстро-быстро заработал руками. Из-под его рук во все стороны разлетелась земля. Затем он вернулся к глыбе, покатил её наверх, докатил до вырытой им у самой вершины ямки, взгромоздил глыбу в ямку, и глыба остановилась. Затем Сизиф начал сбрасывать землю с вершины. Она сравнялась с уровнем камня и камень сам скатился на верхушку горы.

 

Сизиф стукнул себя кулаком в грудь:

— Я сделал это! У меня получилось! Спасибо тебе, мудрец, за совет. Теперь я знаю, как закатывать камень на вершину!

 

Сказав это, Сизиф сбросил глыбу вниз, спустился, и, как обычно, снова покатил её наверх.

Мудрецы посмотрели ему вслед.

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/0/0f/Sisyphus_by_von_Stuck.jpg

Galimas atsakymas į temos klausimą:

Sizifo darbas daro žmones laimingus

Tačiau yra ir kitokių žmonių.

http://www.youtube.com/watch?v=yX39J_YyKbs

...and no one will tell me who and what I am and can be. Belief will change my world. It has moved continents, and countries, and put man on the moon and it will care me through this battle.