Kūryba...

Sveiki, bandau kurti nežinau net kaip pavadinti ką kurti.. Daug kas skaitė, patiko lyg ir. Man idomu jūsų nuomone ar idomu tokius skaityt ar tik bevertis laiko gaišimas?

Mano pačio kurti:

I krūtine beldžiasi dar vienas šauksmas... Tai tarytum nesustojanti meilė...

Meilė - lyg kulka skriejanti i mane... lyg dar vienas šuolis į nežinia...

Ta kraujo užlieta širdys... Tas kūno virpesys, drebina lyg nesustojantis šaltis...

Tas akių spindesys...

Tas bučinys...

Sugrižtu į vaikyste... Lyg žaisčiau mama ir tėtis...

Ką bedaryčiau... Prisimenu tave...

Pakomentuokite šita, aišku turiu daugiau sukūres, bet manau jog šitas geriausias.

Ačiū už nuomones, kokios jos bebūtų.

Sveikas, yra kelios gramatinės klaidos, eilėraščiuose jų neturėtų būti :) o šiaip kūryba gerai, tau juk tai patinka, tai semkis įkvėpimo ir liek mintis popieriaus lape!

Klaidas žinau, pamiršau pataisyti. Kai čia papostinau, nes vis dėl to rašau ant aplankalo .txt . Man idomu ar tai patinka ar sudomina?

biški popsinė pastraipa :)

nu kaip čia pasakius originalumo šiek tiek trūksta.

Aišku tuoj supuls visi sakyt kaip gražu kaip nuoširdu, bet man tai atrodo taip paviršium nueita.

Patiko šitas - ,,Tas kūno virpesys, drebina lyg nesustojantis šaltis" nžn kodėl.

Kaip pradžiai tai normaliai.

Aišku kurk toliau tobulėk, nėr laiko švaistymas, gal ir per baisiai parašiau, bet kžn. :D

Dėkui, man patinka toks platus nuomones išdėstymas. Originalumo ir man atrodo, jog trūksta... Tikrai kažko trūksta.. Bet dar nebuvau skaites kitų autorių kurtas eiles :D Bandau kažkaip pats :)

I krūtine beldžiasi dar vienas šauksmas... Tai tarytum nesustojanti meilė...

Meilė - lyg kulka skriejanti i mane... lyg dar vienas šuolis į nežinia...

Ta kraujo užlieta širdys... Tas kūno virpesys, drebina lyg nesustojantis šaltis...

Tas akių spindesys...

Tas bučinys...

Sugrižtu į vaikyste... Lyg žaisčiau mama ir tėtis...

Ką bedaryčiau... Prisimenu tave...

Kūryba gerai, bet čia kone grafomanija. Kalnas daugtaškių, kaip kažkas minėjo, yra ir gramatinių klaidų. Na, jei po kokių keturių metų dar rašysi, kažkada gal dar perskaitysi dar kartą mano komentarą ir suprasi ką turėjau omeny, o dabar tai tikrai nesuprasi :) nieko tokio - pats pergyvenau tokią fazę ;). Kūryba tai gerai, bet tokius geriausia pasilaikyti sau :) nebent tas "rašymas" dabar nėra savatikslis, t.y. neskirtas greičiau terapinei funkcijai atlikti. Taip pat, nenoriu įžeisti kaip nors, bet man įdomu, koks tavo amžius.

O šiaip tai vertėtų rimtų mūsų tautiečių poetų eiles paskaitinėti, jei išties nuoširdžiai jaučiamas potraukis poezijai. Pvz. A. Marčėno, D. Kajoko, S. Parulskio, P. Norvilos. Aišku, čia labai maža dalis viso to aruodo. Apie klasikines S. Nėris ir kt. nekalbu - mokykloj dar ne tiek prievartaus jų skaitymo - bent jau interpretacijos juokingai lengvos :). O toliau, tai ir be tautiečių yra daug perliukų rimtų, bet čia jau su laiku :). Nenustebsiu, jei rašymą primirši už kelių metų visiškai - bent taip su didžiąja dalimi jaunų žmonių nutinka, kai jie pradeda rašyti dėl panašių kaip tamstos (ir ganėtinai atvirai pastebimų) motyvų.

Na man neužkalnu 17 metų, taip ko gero nesupratau ką tu būtent norėjai čia paaiškinti.. Tų autorių knygas mielai imsiu ir paskaitysiu kūriba patraukė mane turbūt vien dėl to, jog kūryboje galima išreikšti jausmus,nepykanta,išgyvenimus.. Tai pat manau, jog šitoj kūryboje nėra tu vadinamu "žodelių užkoduotu". Acidminde, labai man patiko, jog suradai šita tema kurį jau buvo nugarmėjusi, bet atsiradai tu ir pakomentavai. Tokie komentarai, tik skatina. Tai pat negalėčiau pasakyti ar aš tesčiau po kokių 2,3,4 metų kūryba, nes mano gyvenimas toks šoklus tai nuo vieno tai iki kito. Tu galbūt kurį eiles ar eilėraščius?