Dėl perrašytų straipsnių

Norėčiau pasikonsultuoti su jumis, žodžiu yra originalus straipsnis kuris atrodo štai šitaip:

Jei norime namuose turėti rūpestėlį – laikykime šunį, katę, žiurkėną, papūgėlę arba dar kokį nors padarą, kuris lauktų mūsų dėmesio, neleistų naktį ramiai miegoti. Daugelis įsitikinę, kad paprasčiausias būdas suteikti namams daugiau gyvumo, praskaidrinti nuotaiką ir papuošti interjerą – akvariumas. Spalvingas jo pasaulis nuolat juda, kruta ir niekada neįkyri. Nei pakrato keisti, nei į lauką vesti pasivaikščioti akvariumo gyventojų nereikia.

Dažnas mėgsta gėrėtis paslaptingu gėlavandenių akvariumų pasauliu. Tačiau tikri akvariumininkai neatsilaiko pagundai sukurti įspūdingą, nors ir ne itin didelį, koralinį rifą savo namuose. Jūriniai akvariumai būna be galo įvairūs, pradedant nuo šaltų jūrų, pusiau sūrių ir baigiant atogrąžų jūromis bei vandenynais. Lietuvoje populiariausi – atogrąžų jūrų koraliniai akvariumai, kuriuose gali būti auginami vien koralai arba dar ir šalia jų galintys gyventi kiti gyvūnai bei augalai.

Pasak vieno nedaugelio Lietuvoje jūrinių akvariumų specialistų vilniečio Liutauro Savičiaus, jūriniu akvariumu galima pavadinti ir tokį, kuriame gyvena viena jūrų žvaigždė ar krabukas vienuolis, arba krevetė Mantis.

„Jei vanduo sūrus – 35 promilių, vadinasi, turime atogrąžų jūrą ar vandenyną, – aiškino pašnekovas. – Tokio akvariumo negali pavadinti tiesiog akvariumu, nes šis pavadinimas dažniausiai siejasi su gėlu vandeniu. Iš tiesų – tai jūrinis akvariumas, tik pats primityviausias, kuriam nereikia ypatingos įrangos ir didelių investicijų. Tokį akvariumą galima gauti ir dovanų. Beje, tokia dovana pavojinga, nes tada susergama nepagydoma, bet ne mirtina meilės jūriniams akvariumams liga ir žengiami pirmieji žingsniai savojo koralinio rifo kūrybos link“.

L. Savičius tikino, kad visi norintieji gali namuose turėti jūrinį akvariumą. „Juose viskas ypatinga: sūrus vanduo, o jame – devynios galybės įvairiausių padarėlių – pradedant sunkiai įžiūrimais mikroskopiniais dumbliais, planktonu, gruntiniais vėžiagyviais, daugiašerėmis žieduotosiomis kirmėlėmis, kempinėmis, sraigėmis, žvaigždėmis, krabais, krevetėmis, jūrų ežiais ir baigiant aktinijomis, koralais bei įvairiaspalvėmis keisčiausių formų ir dydžių žuvimis. O kur dar medūzos, jūrų obuoliai ir agurkai, šie dažni jūrinių akvariumų gyventojai ir puošmenos, – vardijo specialistas. – Beje, medūzos, jūrų obuoliai ir agurkai gali išnuodyti visą akvariumą“.

Gyvybė atsirado vandenyje, todėl jūrose ir vandenynuose jos įvairovė, pasak akvariumininko, didesnė nei sausumoje. Pirmą kartą pamatę jūrinį akvariumą stebisi, girdi, tų padarėlių net nepavadinsi gyvūnais, jie labiau primena krūmus, medžius, gėles ar grybus. „Tačiau tai gyvūnai, tarp jų būna ir plėšrių grobuonių, puikių cheminio karo žinovų“, – aiškino L. Savičius. Žvelgiant į koralus sunku suvokti, kad Didysis barjerinis rifas pastatytas ne iš ko kito, o iš milimetro dydžio gyvūnėlių – koralinių polipų“. Pasak akvariumų žinovo, gėlo vandens akvariumai nepalyginti skurdesni, juose mažiau gyvūnų, tačiau daug daugiau įvairios augalijos. Jūrose auga tik kelios rūšys augalų, pagrindinė augmenijos dalis – dumbliai.

Norintieji pasipuošti būstą koraliniais akvariumais turėtų žinoti labai daug arba nieko, tik turėti pakankamai lėšų savo norams įgyvendinti. Koralinis akvariumas – tai jautrus vientisas, gyvas organizmas, jam reikia sudaryti kuo geresnes sąlygas. Tada jis ne tik džiugins, bet ir pakeis žmogaus požiūrį į aplinką. L. Savičius sako, kad niekas nedavė teisės žmogui kankinti kitos gyvybės, neprašė, kad ją pagautų ir įleistų į akvariumą, kuriame blogas vanduo, netinkamas apšvietimas, maistas ar agresyvūs kaimynai.

„Svajojantiems įsirengti ir prižiūrėti koralinį akvariumą vertėtų pasikalbėti su specialistais. Svarbu apsidrausti nuo apsišaukėlių, todėl patarčiau nepatingėti ir apžiūrėti specialistu prisistačiusio asmens akvariumą, užuot pasikliovus parodytomis ar internetu atsiųstomis nuotraukomis, – perspėjo ilgametę patirtį turintis Liutauras. – Pasiteirauti, ar taikomas gyvūnams karantinas, adaptacija, ar atliekama ligų prevencija ir visa kita. Nevertėtų susigundyti variantu „pigiau nei ten“, nes tas „pigiau“ dažniausiai tampa du tris kartus brangiau. O dažnai po nepavykusio bandymo išvis praeina noras turėti jūrinį akvariumą“.

Sakoma, kad iš klaidų mokomasi, tačiau šis posakis netinka kalbant apie gyvybę. Netinkamai ar nekokybiškai įrengus akvariumo sistemą, nepakankamai įvertinus aplinkos veiksnius, netinkamai atlikus arba neatlikus gyvūnų karantino ir adaptacijos, netinkamai prižiūrint, šeriant, nepaisant gyvūnų suderinamumo ir aibės kitų veiksnių, pasak L. Savičiaus, pradedančiuosius domėtis jūriniais akvariumais gali ištikti nesėkmė ar totali katastrofa. „Koralų mirtis gali trukti 6 mėnesius, o žuvys žūva per 2–10 dienų. Padarytos klaidos gali atsiliepti ir po kelių mėnesių, todėl reikia žinoti, ką darai, kam darai ir kodėl darai būtent taip ir ne kitaip, – sakė pašnekovas. – Per metus ar dvejus to neišmoksi, gali neišmokti ir visą gyvenimą. Ne veltui jūrinė akvariumininkystė laikoma labiau menu nei mokslu“.

„Nemėgstu kišti nosies į kitų prižiūrimus ar įrengtus akvariumus, – sakė pašnekovas. – Jūrinis akvariumas – individualus menas, o kiekvienas kūrėjas kuria, kaip jam atrodo geriau ar kaip jis išmano. Tačiau jei koralinis rifas nyksta, savininkui leidus viską perdarau iš naujo taip, kaip reikia man, tiksliau – akvariumui“. Konsultacijos – akvariumininko kasdienybė. L. Savičius atsako į laiškus, bendrauja internetu, rengia projektus kavinėms, restoranams, privatiems asmenims. Jis prisipažįsta, kad konsultuodamas turi progos ir pasimokyti, nes jo namuose esantis 700 litrų jūrinis akvariumas kelia mažai problemų.

Smalsaujantiems, kiek galėtų kainuoti jūrinis akvariumas, L. Savičius paaiškino, kad čia – kaip automobilių rinkoje. Nelygu pageidavimas. 700 litrų jūrinis akvariumas, pasak specialisto, gali kainuoti nuo 8000 iki 70–100 000 Lt.

ir yra pagal šį straipsnį perrašytas mano straipsnis kuris atrodo štai šitaip:

Jei jums norisi kuo nors rūpintis, tuomet namuose auginkite šunį, katę, jūros kiaulytę, kanarėlę ar kokį kitą gyvūną kuris nuolat reikalautu dėmesio ir priežiūros. Tačiau jei norite suteikti namams jaukumo, nuskaidrinti nuotaiką ir papuošti interjerą, tuomet akvariumas geriausias pasirinkimas. Kad ir nedidelis, tačiau be galo spalvotas pasaulis nuolat kruta, juda ir niekuomet neįkyri.

Daugelis mėgsta gėrėtis gėlavandenio akvariumo pasauliu, tačiau atsiranda ir tokių entuziastų kurie ryžtasi sukurti koralinį rifą tiesiog savo namuose. Šio tipo akvariumai yra be galo įvairūs, – šaltų jūrų, pusiau sūrių jūrų, atogrąžų jūrų, vandenynų ir t.t. Mūsuose populiariausi atogrąžų jūrų akvariumai, kuriuose auginami arba vieni koralai arba kartu su gyvūnais ir augalais gyvenančiais koraliniuose rifuose.

Jei akvariumo vanduo sūrus, siekiantis 35 promiles, toks akvariumas laikomas atogrąžų jūrų arba vandenynų akvariumu. Tokio akvariumo nederėtu vadinti tiesiog akvariumu, kadangi šis pavadinimas dažniausiai siejasi su gėlavandeniais akvariumais.

Jūriniai akvariumai taip traukia žmones galbūt dėl to, kad juose viskas ypatinga, – pirmiausia tai sūrus vanduo, o vandenyje devynios galybės įvairiausių gyvūnėlių nuo sunkiai įžiūrimų mikroskopinių dumblių, planktono, gruntinių vėžiagyvių, žieduotųjų kirmėlių, kempinių, sraigių, jūros žvaigždžių, krevečių, krabų, jūros ežių iki koralų bei įvairiaspalvių keisčiausių formų ir dydžių žuvų. O kur dar medūzos, beje šie padarėliai gali išnuodyti visą akvariumą.

Kadangi gyvybė atsirado vandenyje tad ir jos įvairovė jūrose bei vandenynuose daug gausesnė lyginant su sausuma. Pirmą kart pamačiusieji jūrinį akvariumą žmonės stebisi, kad kai kurios jo gyventojus sunkoka vadinti gyvūnais, savo išvaizda jie veikiau primena grybus augalus ar medžius. Tačiau šiame pasaulyje išvaizda mažai ką reiškia, kai kurie iš jų apsiginklavę cheminiais ginklais, kuriais iškilus pavojui tuoj pat pasinaudoja. Žvelgiant į koralus sunku suvokti, jog didysis koralinis rifas sudarytas iš milimetro dydžio gyvunėlių vadinamų koraliniais polipais. Lyginant su tradiciniais gėlavandeniais akvariumais pastarieji nepalyginamai skurdesni, juose žymiai mažiau gyvūnų, tačiau daug gausesnė augalija. Jūriniame akvariume auga tik keletas rūšių augalų, pagrindinė jūros augmenija – dumbliai.

Norintieji savo būstą papuošti koraliniais rifais turėtu žinoti jog jūrinis akvariumas, tai jautrus, vientisas, gyvas organizmas kuriam reikalingos kuo geresnės sąlygos. Tuomet jis ne tik džiugins, bet ir pakeis požiūrį į aplinką. Tačiau reikia atminti, jog niekas nedavė teisės žmogui kankinti kitos gyvybės, neprašė ją pagauti ir įleisti į aplinką kurioje blogos gyvenimo sąlygos, netinkamas maistas ar kaimynai.

Čia be specialisto pagalbos neišsiversite, tačiau pasitaiko atveju, kuomet akvariumistais prisistato apsišaukėliai. Kad to išvengti vertėtu apžiūrėti specialistu prisistačiusio asmens akvariumą, užuot pasikliovus parodytomis ar internetu atsiųstomis nuotraukomis. Pasiteiraukite ar gyvūnams taikomas karantinas, adaptacija, ar atliekama ligų prevencija, ir t.t. Tikrai nevertėtu susigundyti pasiūlymų įsigyti pigiau, kadangi neretai pigiau tampa keletą kartų brangiau, o dažnai po tokio bandymo išvis dingsta noras turėti akvariumą.

Sakoma jog iš klaidų mokomasi, tačiau šio posakio nevertėtu taikyti kuomet kalba eina apie gyvybę. Netinkamai įrengus akvariumo sistemą, nepakankamai įvertinus aplinkos veiksnius, netinkamai prižiūrint, šeriant, nepaisant rūšių suderinamumo ir daugelio kitų veiksnių, pradedančiuosius akvariumistus gali ištikti nesėkmė. Koralų mirtis trunka apie pusę metų, o žuvys žūva per 2 – 10 dienų. Padarytos klaidos gali atsiliepti ir po keleto mėnesių, todėl žinoti ką darai, kodėl darai ir kam darai. Todėl jūrinė akvariumininkystė laikoma labiau menu nei mokslu.

Pasak specialistų tokio akvariumo kaina su visa įranga sudarytu apie 8000 – 100 000 lt.

Klausimas, ar tai skaitosi plagijavimas ir originalaus straipsnio autorius galėtu man pareikšti pretenzijas?

Aišku, kad galėtų, ką tik prisipažinai, kad nuplagijavai

Aišku, kad galėtų, ką tik prisipažinai, kad nuplagijavai

O jei būčiau neprisipažinęs?

O jei būčiau neprisipažinęs?

Tada nežinau, dviejų straipsnių dėl smagumo skaityti ir ieškoti skirtumų neturiu nuotaikos, bet nebus tavo projektas super huge net tas autorius neras to straipsnio.Visgi nesiūlyčiau straipsnių perrašinėti, kam šikti į internetą, jei kurti tai kurk gerą kokybišką produktą, o ne kitų ten apgraužinėk.Gali paprašyti autoriaus leidimo naudoti arba rasti žmogų kuris parašytų unikalų remdamasis informacija knygose tiek virtualiose tiek ne.

Jau pirma sakini perskaicius jauciasi kad perrasytas :D

Suprantu, kad nesi tos srities mokslininkas ar profesionalas, bet čia jau primeną rankinį kopijavimą... Net ne perrašymas. Jei jau reikia +- tokio straipsnio, paimk dar vieną šaltinį, palygink juos ar panašiai, bet remtis vienu šaltiniu ir išlaikyti jo stilių, kopijuoti jo bendravimą - tai plagijavimas.

Juk nereikia, kad daina būtų 1:1, kad būtų laikoma plagiatu, tiesa?