Kuo naudinga grožinė literatūra?

Na, paaiškinkite man, kuo naudinga ta grožinė literatūra. Visi tik rėkia: oi, haris poteris, biblija ir kitas š. Iki ~10 metų skaičiau pasakas (ir tai - retai), nuo 10 metų pradėjau domėtis moksline literatūra, kurią skaitau iki dabar. Puikiai suvokiu bendravimo, jausmų estetiką, dalyvauju rašinių konkursuose, darau mažai gramatinių klaidą bei kalbu įtaikingai. Tai kokią naudą teikia ta grožinė literatūra, aa? :)

Grožinė literatūra plečia žodyną. Daug lengviau rašyti ir apibūdinti dalykus. Taipogi ir rašymo stilistika tobulėja stipriai.

Iškalba ženkliai gerėja. Pasaulėžiūra labai prasiplečia, dvasiškai tobulėji, jei gerą literatūrą skaitai.

Manau dauguma tokios literatūros yra bereikalinga apskritai. Viskas turi būti atsirinkta ir tikrai manau nereikia švaistyti laiko su abejotinai vertingais tekstais.

Manau dauguma tokios literatūros yra bereikalinga apskritai. Viskas turi būti atsirinkta ir tikrai manau nereikia švaistyti laiko su abejotinai vertingais tekstais.

Dauguma grožinės, "pop" literatūros tikrai šlamštas. Bet beveik visi kūriniai, kuriuos duoda mokykloj 11-12 klasėse, yra tikrai verti skaitymo. Pradedant lietuvių šedevrais (kurių, didesnės apimties, yra gal tik keliolika), tokiais kaip "Dievų miškas" ar "Altorių šešėly" ir baigiant Europos geriausiais - "Hamletu", "Faustu", Kamiu ar Kafkos kūryba.

Tik šios "geros' knygos paskęsta milžiniškame kiekyje dabartinio šlamšto (aišku, yra išimčių). Pats žmogus turi atsirinkti, ką skaityti, ir ar išvis ką nors skaityti.

Bet kokios knygos skaitymas, filmo žiūrėjimas ir pan. turi kažkokių pasekmių. Iškalba, veiksmai, žinojimas, kaip galima elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Arba po prastos knygos/filmo/laidos/ pasirodymo suprantam, ko daugiau nedaryti, nežiūrėti, neskaityti...