2012 žurnalo "veidas" universitetų reitingai

Nesenai pasirodė žurnalas "veidas", kuriame yra skelbiami šių metų universitetų reitingai. Gal kas turite pdf ir galėtumėt pasidalint? Labai norėtusi visą straipsnį paskaityt. Arba galbūt patį žurnalą turit ir galėtumėt nufotagrafuot?

Šiemet visas aukštąsias universitetines mokyklas, tiek valstybines, tiek privačias, reitingavome kartu. Šito pageidavo pačių aukštųjų mokyklų vadovai bei atstovai, susirinkę į mūsų savaitraščio vasarį surengtą pirmąją aukštųjų mokyklų reitingavimo konferenciją. Mat pernai dėl geriausiai mokyklas baigusių jaunuolių studijų krepšelių galėjo konkuruoti jau visi universitetai.

Iki šiol rezultatai buvo nesunkiai prognozuojami – lyderių pozicijas užimdavo tie patys universitetai. Didžiausias šiųmečio reitingo netikėtumas: vietomis pirmajame ketvertuke pasikeitė Kauno technologijos ir Vytauto didžiojo universitetai, o nevalstybiniai universitetai, reitinguojami kartu su visais universitetais, neatrodo taip gerai, kaip reitinguojami atskirai.

Pagrindiniai universitetų vertinimo kriterijai buvo šie:

I. Vykdoma mokslo ir / ar meno veikla (20 taškų)

II. Aukščiausi veiklos įvertinimai (2 taškai)

III. Akademinis personalas (7 taškai)

IV. Universiteto tarptautiškumas (13,75 taško)

V. Studijų programų įvairovė (11 taškų)

VI. Studijų sąlygos (12,75 taško)

VII. Studentų nuomonė (10 taškų)

VIII. Paklausa darbo rinkoje (18 taškų)

IX. Finansavimo struktūra (4 taškai)

Taigi, kokio universiteto diplomas garantuoja karjeros ir gyvenimo sėkmę? Pirmoji išvada – nei magistro, nei juolab bakalauro diplomas nebegarantuoja darbo vietos. Faktas tas, kad darbo rinka visiškai nutolo nuo studijų. Nei universitetai, nei valstybių ekspertai nesugeba tiksliai prognozuoti, ko reikės po penkerių metų, nes dauguma sektorių dėl moderniųjų technologijų tobulėjimo labai sparčiai progresuoja, kad tokių specialistų, kokių reikėjo rinkai prieš ketvertą metų, šiandien jau nebereikia.

Tad šiandieniniai abiturientai, rinkdamiesi, ką ir kur studijuoti, turi galvoti apie būsimos srities eksponentinį vystymosi šuolį: ar reikės to, ką jie išmoks universitete, ir kokių žinių bei gebėjimų prireiks.

Ta pačia kryptimi turėtų galvoti ir universitetai. Bet galvoja ne visi.

Kita vertus, ne visų universitetų gebėjimai, o ir sritys yra tokios, kad sudomintų verslo užsakovus; bet jungtis su kitais universitetais ir tapti stipriais didžiųjų fakultetais irgi nenori.

Vis dėlto, kaip pastebi švietimo ir mokslo viceministrė dr. Nerija Putinaitė, tik laiko klausimas, kada mažesni ir silpnesni universitetai arba turės prisijungti prie stipresnių Lietuvos universitetų, arba išnyks iš rinkos. “Lietuvoje universitetų yra per daug, – vienareikšmiškai nukerta viceministrė. – Dėl to premjero sudaryta darbo grupė ir parengė universitetų optimizavimo gaires. Pagaliau kuriasi globalūs universitetų tinklai, tad ateityje išliks tik tie universitetai, kurie kels mokslo ir studijų kokybės lygį.”

Universitetų stiprybę rodo mokslo lygis ir tarptautiškumas

ŠMM, atrinkusi pagal “The Times” skelbiamą universitetų reitingą 40 geriausių Jungtinės Karalystės universitetų, nusamdė ekspertą, kuris kvietė britų aukštąsias mokyklas ateiti į Lietuvos aukštojo mokslo rinką ir steigti bendrus fakultetus ar centrus. Mat universitetų tarptautiškumas yra vienas šansų, galinčių padėti Lietuvos aukštosioms mokykloms ne tik išlikti, bet ir sustiprėti. Daugiausiai vilčių dėta į Didžiosios Britanijos technikos mokslų universitetus.

Į lietuvių kvietimą atsiliepė kiti, daugiausia už keturiasdešimtuko ribos esantys universitetai. Iš pradžių jie kalbėjosi su mūsų universitetais dėl savo filialų steigimo, bet pamatę akademinių bendruomenių priešiškumą ėmė tartis dėl bendrų su mūsiškiais universitetais padalinių steigimo.

Kaip reitingavome universitetus

Šiemet visus universitetus rangavome pagal iš anksto su universitetų atstovais vasarį vykusioje pirmojoje aukštojo mokslo reitingavimo konferencijoje pristatytus ir aptartus kriterijus bei pokriterijus.

Kad nenukentėtų mažieji universitetai, daugelį absoliučiųjų skaičių vertinome išvesdami santykį su studentų arba su jiems paslaugas teikiančių dėstytojų skaičiumi.

Problemiškiausias šiųmetis parametras – mokslo ir meno veikla, nes trečius metus iš eilės universitetų mokslo pasiekimus vertinome pagal pasenusius 2008 m. duomenis. Tačiau daugumos universitetų rektoriai išreiškė tokią poziciją: kadangi finansavimas universitetams skiriamas pagal šiuos, tegul ir nusenusius, duomenis, taigi šis rodiklis turi būti vertinamas aukščiausiu svorio koeficientu.

Kiek universitetas yra universitetas, o kiek tik tokio vardo turėtojas, puikiai parodo, keliose srityse universitetui suteikta teisė rengti ir teikti mokslo daktaro laipsnį. Kai kurie universitetai turi daugybę bakalauro ir magistro studijų programų, bet negeba parengti daktarų. Daugiausiai doktorantūros programų turi VU, KTU ir VDU.

Tradiciškai du itin svarbius kriterijus mums apskaičiuoti padėjo savaitraščio “Veidas” rengiamo universitetų reitingo partneriai: sociologinių ir rinkos tyrimų bendrovė “Prime consulting” apklausė darbdavius, o Lietuvos studentų atstovybių sąjunga atliko 3060 universitetų studentų apklausą. Tiesa, trijų universitetų – LKKA, EHU bei LCC tarptautinio universiteto (pastarojo studentams jau prieš mėnesį prasidėjo atostogos) studentai buvo labai neaktyvūs ir dėl per menkos imties jų nuomonė reitinge neatspindima. Dėl šios priežasties šie universitetai prarado dalį galimų surinkti taškų.

Labiausiai šiemet nustebinęs reiškinys – kai kurių universitetų akademinis nesąžiningumas pateikiant duomenis: kai kurie universitetai skaičius gerokai “pasigražino”, žinoma, į sau naudingą pusę.

Universitetų reitingas

1. Vilniaus universitetas

2. Vytauto Didžiojo universitetas

3. Mykolo Romerio universitetas

4. Kauno technologijos universitetas

5. Vilniaus Gedimino technikos universitetas

6. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

7. Lietuvos muzikos ir teatro akademija

8. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

9. Šiaulių universitetas

10.Vilniaus dailės akademija

didesnės nesąmonės nesu matęs....

ISM'as 6oje vietoje - tai aiškiai pasako "reitingo" lygį.

didesnės nesąmonės nesu matęs....

ISM'as 6oje vietoje - tai aiškiai pasako "reitingo" lygį.

Turbut pats mokais ISM`e? :) Kur zmogus mokosi, ten atrodo geriausias universitetas..

Turbut pats mokais ISM`e? :) Kur zmogus mokosi, ten atrodo geriausias universitetas..

Deja nea :) mokausi viename iš reitingo Top 3 universitetų :)

MRU auksciau uz KTU,VGTU,ISM :lol: geras pokstas , tikriausiai pagr. priezastis pigus maistas :lol:

Truputį universitetų prūksta sąraše, gal pamiršo įrašyti :D

Visi kiti, matyt nesumokėjo "Veidui"

O mokėtą sumą atspindi vieta reitinge

Problemiškiausias šiųmetis parametras – mokslo ir meno veikla, nes trečius metus iš eilės universitetų mokslo pasiekimus vertinome pagal pasenusius 2008 m. duomenis. Tačiau daugumos universitetų rektoriai išreiškė tokią poziciją: kadangi finansavimas universitetams skiriamas pagal šiuos, tegul ir nusenusius, duomenis, taigi šis rodiklis turi būti vertinamas aukščiausiu svorio koeficientu.

Šita dalis tikrai atspindi reikalo rimtumą :|

O daugiau nėra straipsnio? Kiek kiekvienas atskirai gavo balų iš kiekvieno įvertinimo ir panašiai?

P.S. Juoko formuoj tai išvis keista. Vilniaus universiteto rektorius atrodo tarsi kokių 1898 gimimo :) Kiti irgi nemažai atsilieka. Išskyrus ISM. Tai kaip tokie seni krienai, kuriems jau vieniems sriubos išsivirt sunku, gali vadovaut universitetui? Juolabiau, kai šiuo metu inovacijos visur neįtikėtinu greičiu įsigali.

Manau kvaila vadovautis tokiu bendru reitingu. Juk dauguma yra specializuoti, ir savo strity yra lyderiai. Pavyzdžiui VDA tikrai lenkia KTU meno strity, o ISM verslo strityje.. :)