Nereikalingų daiktų atsisakymas arba kaip minimalizmas įtakoja mano gyvenimą

Dėl knygų tau pritariu :). Nors, tiesą sakant, pats jų turiu prikaupęs nemažai, tačiau jau seniai nebeperku nė vienos. Geriau iš ko nors pasiskolinu ir perskaitau. Man keista, kaip kitiems taip patinka jas beatodairiškai kaupti. Gali būti, kad ir aš sumanysiu kokį kartą gerokai apsivalyti :)

Dėl elektronikos - mėtosi irgi daug dalykų, daugumos nebenaudoju, kiti būna, kad retais atvejais tampa nepakeičiami :). Irgi reiks kažką mąstyti, nes užima vietą, greičiausiai atidavinėsiu.

Pats neseniai, kai dariau "generalinę" tvarką, tai praktiškai visus savo žaidimų CD ir DVD išdalinau pažįstamiems ir jų vaikams, nes jau tų žaidimų nebežaidžiu. Pasilikau sau tik pačius pačiausius, kuriuos kartais dar įsijungiu :)

Minimalizmas - sveikintinas dalykas, bent jau mano akimis.

Sovietų požiūris į daiktų kaupimą. Gal ir kvepia propaganda, bet alternatyvus požiūris sudomina ir verčia susimąstyti.

http://www.youtube.com/watch?v=V4NZBDZ-7j8

Šaunuolis :)

Na, daiktai iš tiesų apkrauna, todėl palaikau temos autorių (iki tam tikros ribos, nes visur turi būti pusiausvyra). Tačiau iš tiesų turime daugybę daiktų, kurių nenaudojame, o kurių galbūt labai reikia kitiems žmonėms. Ir net ne dykai. Štai mano draugė prieš mėnesį nusipirko vieną kulinarinę knygą anglų kalba, kurios labai norėjo ir kuri paprastai kainuoja 250 lt. Tokie pinigai pernelyg dideli. Tačiau netyčia skelbimuose užtiko, kad būtent tokią kažkas parduoda už 50 lt. Ir nusipirko. Manau - puikus sandoris abiems pusėms. Viena atsikratė gatvės plytelės svorio knygos, kita - įsigijo apie ką labai svajojo.

Išorinis švarinimasis švarina ir iš vidaus, todėl noras atsikratyti daiktų geras požymis. Iki "balto lapo" galima švarintis, tačiau svarbu, kad tas lapas nepradėtų po truputį trupėti. Kaip ir minėjau, visur svarbi pusiausvyra. O temos autoriui linkiu kūrybinių minčių ir naujų jėgų apsivalius :)