Gyvenimo kryžkelėj

Sveiki, ilgą laiką nedrįsau savo problemos perteikti raštu. Visgi ta diena atėjo ir šiandien man labai svarbi jūsų nuomonė.

Taigi, taip „nelauktai“ atėjo 12-ta klasė: laikas nuspręsti dėl savo ateities. Jau nuo pat mažumės žinojau, jog būsiu „tiksliukas“. Deja, didesnis galvos skausmas buvo suprasti kuris iš tiksliųjų mokslų man patinka labiausiai.

Būdamas jaunesnis, nuvykau į Molėtų astronomijos observatoriją, kurioj susižavėjau teleskopais, ten vykdomais tyrimais ir iš to gimė potraukis fizikai. Nuo to laiko regis, nežinia ar sąmoningai, ėmiau dalyvauti projektuose ir veiklose susijusioje su šia sritimi. Užėmiau porą prizinių vietų nacionaliniuose konkursuose, rajoninėse olimpiadose, įstojau į „Fotono“ mokyklą, buvau priimtas į NMA (deja, vėliau iš jos išėjau). Trumpiau tariant, dariau viską kas susiję su fizika. Tik vienintelis klausimas man nedavė ramybės: ar tai tikrai yra tai, ką noriu veikti gyvenime? O gal tai darau tik tam, kad kažką daryčiau?

Tuomet, kone lygiai prieš metus, kai reikėjo tvirtai nustatyti prioritetus (11kl diferencijavimas), pradėjau mąstyti ar man patinka fizika kaip mokslas, ar tai tiesiog aklas smalsumas: eksperimentai, formulių išvedinėjimai ir pan. Tada prisiminiau, jog be minėto gamtos mokslo dar yra informatika. Ir ką gi: man patinka loginės užduotys, patinka technologijos, įdomu aiškintis kaip, kas, iš kur, galiu sėdėti kiaurą dieną, kol išsiaiškinsiu ko man reikia, o ir darbo perspektyvos itin geros. Taip vis labiau ir labiau klaidindamas save negaliu nuspręsti, ko iš tikrųjų noriu...

Tačiau tai dar ne viskas - yra kita problema: mano didelis noras stoti į Didžiąją Britaniją. Nepaisant mano neapsisprendimo tarp dviejų minėtų mokslų, situaciją apsunkina stojimo sąlygos. Stojant, reikia parašyti Personal Statement (gyvenimo aprašymo ir CV junginys), kuriame nurodai kodėl būtent nori studijuoti vieną ar kitą specialybę. Nuo šio laiško didžiąja dalimi priklausytų mano priėjimo sąlygos (offer). Tad kame problema, kodėl nepaimu ir neparašau? Vėlgi sunku apsispręsti. Jei apsistoju ties fizika – Personal Statement rašymas man nesukelia problemų – aprašau savo pasiekimus, aktyvų socialinį gyvenimą ir tiek. Dėja, jei gaučiau offer‘į, kuriame man reikėtų geru balu išlaikyti valstybinį fizikos egzaminą (~90%), abejotinai tai sugebėčiau. Kitas variantas – bandyti aplikuotis į vadinamą Computer Science. Tačiau vėlgi problema – kuo aš galiu pasigirti? Niekuo. Neturiu jokių akademinių pasiekimų šioje srityje. O ir mokėjimas mano apsiriboja ties vidutiniu HTML lygiu, bei Pascal‘iu. Kas liečia egzaminą – manau spėčiau jam tinkamai pasiruošti.

Kadangi jau susipažinot su mano situacija, būtų įdomu sužinoti, kaip pasielgtumėte Jūs? Būtų ypač šaunu, jei savo atsiliepimą apie studijas parašytų kurios nors iš minėtos srities buvusių ar esamų studentų. Tikrai labai padėtumėt apsisprendžiant. (Laisvų metų imti neketinu).

Imčiau tai, kas man labiausiai patiktų, su fizika labai sudėtingai, ypač užsienyje. Apsvarstyk dar savo galimybes, ir troškimus, nes jeigu išlaikęs egzaminus ir įstojęs į aukštąją suprasi, kad ne tą norėtum daryti visą gyvenimą, gali būti ir per vėlu.

Gyvenimas pakankamai ilgas, kad galėtum daryti klaidų ir iš jų mokytumeis. Jeigu vieną kartą pasirinkai ne savą kelią, antrą kartą surasti savąjį tikimybė didėja. Klausti, ką pasirinktų kiti šiuo atveju neprotinga, kiekvienas elgtųsi individualiai, žmonės skirtingi. Jei pasirinkęs vieną ar kitą karjeros kelią, suprasi, kad suklydai, niekas nemuš už tai, kad jį meti, JAV žmonės darbus keičia n kartų metuose, o gyvena, ir visai neblogai. Bet kokiu atveju įgysi patirties, kuri formuos tavo mentalitetą. Jeigu jau tikrai nori pastūmėjimo vieno ar kito kelio link, konsultuokis su profesionalais, tos srities specialistais, karjeros planuotojais, konsultantais, toks jų darbas.

Įdomi tema :) Ir atsakymai jau bus kažkur anksčiau surašyti, kartosimės, bet...

Tau patinka fizika? Ar tu tik galvoji, kad tau patinka fizika, t.y. tau ji turėtų patikti? Ar tau tikrai patinka informatika? O gal apskritai tau patinka kažkas kita, tik neįvardiji? Laisvų metų po mokyklos, jei nenori, tai ir neimk - vistiek pakankamai jų iššvaistysi gyvenime šokinėdamas nuo profesijos iki profesijos :) Skirtumas neesminis, nebent planuoji mirti sulaukęs 33 metų, tada suprantu savo apsisprendimą griežtai kontroliuoti savo gyvenimą. Kitu atveju - yra posakis "jei nori prajuokinti Dievą, papasakok jam savo planus".

Studijavau ir fiziką, ir informatiką, ir muziką. Visur, išskyrus muziką, stojau tik todėl, kad taip reikia, galvojau kad man tie dalykai patinka ir t.t. Tada lengvai pridariau pasirinkimo klaidų, galiausiai tų tiksliųjų mokslų taip ir nebaigiau. Pasirodo, manęs tie mokslai visai netraukė, o tiksliau - manęs apskritai netraukė mokytis (tik nebuvo kaip sau tai prisipažinti). Esu diplomuotas menininkas :)

Jei pasirinkęs vieną ar kitą karjeros kelią, suprasi, kad suklydai, niekas nemuš už tai, kad jį meti.

Galbūt to ir labiausiai bijau - pačio suklydimo fakto, o ne klaidingos profesijos.

As ilga laika apie savo studijuojama profesija net negalvojau, tai buvo ar politika, ar istorija, ar drama. 12 klase buvo reveliacija, supratau, kad turiu studijuoti ta, kas mane labiausiai visa gyvenima trauke, kas maniau, kad gali but tik hobis, ar siaip aistra. Bet pagalvojau - kodel nesusieti savo gyvenimo su tuo, ka nori daryti visa likusi gyvenima? Jau praejo pirmas menuo studiju, ir tikrai zinau, kad padariau geriausia sprendima. Nereikia sekt madu, ar ka tevai, draugai sako. Uzsimerk, ir isivaizduok save ateityje, keletoje scenariju. Kuris tave labiausiai dziugina? Tuo keliu ir sek. Toks mano patarimas :)

Galbūt to ir labiausiai bijau - pačio suklydimo fakto, o ne klaidingos profesijos.

Man ir taip buvo, visa laika zinojau kuo noriu buti, bet 12kl suabejojau, bet ejau vistiek kaip buvau nusprendes - pasirodo klydau ir pasigailejau. Klaidos taisomos, dabar jau jas istaisiau perstojes kitur.

Man ir taip buvo, visa laika zinojau kuo noriu buti, bet 12kl suabejojau, bet ejau vistiek kaip buvau nusprendes - pasirodo klydau ir pasigailejau. Klaidos taisomos, dabar jau jas istaisiau perstojes kitur.

Galvojau rašysi, jog ėjai toliau ir nepasigailėjai :D Kažkodėl mane irgi labiau pradėjo viliot ta kryptis, kurioj išmanau mažiau, tačiau turiu nemažai idėjų, kurias norėčiau įgyvendint. Tik gaila, kad kol kas stinga žinių :)

Galvojau rašysi, jog ėjai toliau ir nepasigailėjai :D Kažkodėl mane irgi labiau pradėjo viliot ta kryptis, kurioj išmanau mažiau, tačiau turiu nemažai idėjų, kurias norėčiau įgyvendint. Tik gaila, kad kol kas stinga žinių :)

Visada spėsi tų žinių įgyti ir toj informatikos srityje. Turi labai gerai apsispręst, bet visiškai nieko tokio neįvyks, jeigu ir stosi ne ten, perstosi, tikrai šiam 21 amžiui, sunku apsispręsti kuo nori būti, ką nori veikti, nes yra žiaurei daug galimybių, ypač suprantu, kad gerai mokais.

Vertinant galimybes, šiuo metu daugiau galimybių turėtum fizikos srityje, tačiau jei tikrai nori eik į informatiką, visada spėsi sugrįžt į fiziką, nes žinių ten tikrai turi. Lyginant darbo perspektyvas, irgi kolkas šiuo momentu geriau fizika, nes jų labiau trūksta, negu informatiku.

O dabar labai atvirai, čia pusė esančių forumo dalyvių jaučiu yra buvę taip susidomėję informatika, nors norėjo visai kitos srities, tačiau mano atviras patarimas tau, kolkas nesiblaškyt, jeigu dar turi tą potraukį fizikai imk ir griebk ją, tikrai turėsi galimybių perstoti į informatiką, į šitą sritį spėsi įšokt bet kada. Sėkmės.

Aš irgi svyruoju tarp fizikos ir informatikos. Labiau turbūt traukia informatika. Bet kaip dozzaz parašė:

Ar tu tik galvoji, kad tau patinka fizika, t.y. tau ji turėtų patikti?

taip ir yra realybėje. Bet nenoriu stoti grynai į informatiką, nes visas darbas tada taptų sėdėjimas ofise prie kompiuterio, o noriu ko nors įdomesnio, ne vien protinio darbo nuo 8h iki 17h prie kompiuterio. Šiemet esu 11kl., bet iš anksto jau renkuosi specialybę, universitetą, šalį. Ir specialybės sprendimas labiausiai dominantis šiuo metu būtų elektronikos inžinerija. Kaip pats manau - šį specialybė fizikos ir informatikos (programavimo) mišinys, todėl turėtų man tikti ir patikti.

Nežinau ar pagelbėsiu, bet jei rašysi tą aprašymą, tai kažkada senai senai esu gavęs tokį patarimą, kuris iš tikrųjų nenuvylė: Nesvarbu, ką gyvenime esi nuveikęs, kur dalyvavęs, bet koks naudingas dalykas gali pagelbėti bet kur. Tavo atveju, labai daug užsiimta fizika. Jei stosi tarkim į informatiką, paminėk ją, pagalvok kaip galėtum susieti fiziką su informatika? Kaip informatikoje galėtum pritaikyti savo savybes išsiugdytas fizikoje? Dar kaip pavyzdį pasakysiu, kad esu lankęs šaudymą, ir vieną kart man davė naudos, kai kalbėdamas apie matematiką paminėjau, kad užsiiminėdamas šiuo sportu išsiugdžiau kantrybę, tikslumą, kruopštumą. Kaip matai sąsajų galima rasti bet kur. Toks nedidelis patarimas, tik negarantuoju veiksmingumo. Kad man pasisekė nereiškia, kad visiem tas išdegs, bet gal pabandyti verta?

O dabar labai atvirai, čia pusė esančių forumo dalyvių jaučiu yra buvę taip susidomėję informatika, nors norėjo visai kitos srities, tačiau mano atviras patarimas tau, kolkas nesiblaškyt, jeigu dar turi tą potraukį fizikai imk ir griebk ją, tikrai turėsi galimybių perstoti į informatiką, į šitą sritį spėsi įšokt bet kada. Sėkmės.

Tik įdomu, kokie darbo variantai fizikui? Kalba eitų apie užsienio darbo vietą.

Tik įdomu, kokie darbo variantai fizikui? Kalba eitų apie užsienio darbo vietą.

O kokie ne? Taigi visos technologijos paremtos fizika praktiškai. Įvairų technologiniai parkai, inžinerija, trūksta ne tik LT tokių specų bet ir užsienį, jei žadi prieštaraut, rašyk į pm, nes prasidės kita tema.

Stop, stop, stop!!! Who said anything about getting a job?

Darbo gavimas nėra tiesiogiai susijęs su universiteto baigimu. Taip pat studijuota sritis (IT ar fizika) nebūtinai turi atitikti dirbamą darbą - galimi visokie variantai, tikrai po baigimo niekas per prievartą jūsų nepaims ir į neįdomius darbus likusiam gyvenimui neuždarys. Bus net įdomiau - po baigimo darbdaviai žiūrės ne diplomą, o jūsų pomėgius ir kur link "vairavote" savo žinias per visus studijų metus. Jei studijavai fiziką, bet tik tam, kad baigtum - tavo diplomas nereikš nieko daugiau, nei kad išklausei studijų kursą ir išlaikei egzaminus.

Lietuvoje beveik visų profesijų specialistai yra vertinami ir jų trūksta, o siūlomi atlyginimai dažnai labai konkurencingi užsienyje mokamiems. Tačiau, kas yra tas geras specialistas? Tai žmogus, kuriam nekyla klausimas "kodėl tai darau" - jis tiesiog tai daro. Domisi savo sritim išsamiai ir daug metų, tuo gyvena, aišku, jis ir dirba savo srityje (kiek studentų dirba padavėjais, nes labai geri arbatpinigiai? Tokie ir tampa programuotojais, kuriems darbas per prastas). Kiek sėkmingų žmonių jums pasakys, kad jiems nepatinka jų darbas, sritis kurioje jie veikia? Kitaip tariant, tavo diplomas praktiškai nieko nelemia dėl darbo.

Gali rinktis Computer science AND Physics...:) pvz Glasgow universitete