Danija ar Klaipėda?

Kas čia nusisvaigo kad Danai nekalba angliškai? Danai puikiausiai angliškai šneka...

Kas čia nusisvaigo kad Danai nekalba angliškai? Danai puikiausiai angliškai šneka...

na taip, tačiau Danų kalbos vistiek turėsiu mokytis :)

sveikas, turėjau prieš metus ir aš tokią diliemą. Klaipėda/Kaunas ar Danija. Tačiau pasirinkau Daniją ir tikrai nesigailiu, gaunam nemokamus danų kalbos kursus 9h per savaitę ir taip tęsis pusantrų metų. Siūlau paskaityti mano istoriją jei įdomu :)

ji skirta kastu.lt, bet tiks ir čia :

Sveiki, būsimieji studentai. Praėjus pusketvirto mėnėsio po įstojimo į University College of Northern Denmark (UCN)pagaliau nusprendžiau parašyti savo istoriją. Pradėkime nuo to, jog prieš 12kl net nemąsčiau stoti į užsienį, maniau liksiu Lietuvoje, Klaipėdoje arba Kaune. Tačiau viskas pasikeitė. Mano geras draugas pernai įstojo į Daniją, tad jis 6iek tiek papasakojo kaip ten viskas yra. Man buvo įdomu klausytis, tačiau rimtų ketinimų vykti studijuoti į užsienį dar neturėjau. Maždaug sausio pradžioje man dingstelėjo mintis, jog būtų visai nieko vykti studijuoti į užsienį. Nebūtinai Danija, tačiau ji buvo prioritetas, veikiausiai dėl nemokamo mokslo, kadangi mano šeimos finansai neleistų mokėti ir už mokslus ir už pragyvenimą. Pradėjau plačiau domėtis studijomis užsienyje, skaičiau forumus, kastu.lt forumo archyvus, bet man tai pasirodė labai tolimas ir sunkiai pasiekiamas tikslas (kaip ir daugeliui, pačioje pradžioje), tačiau ryžtingai siekant tikslo – viskas įmanoma. Po kelių savaičių paieškų jau tvirčiau nusprendžiau, kad rinksiuos Daniją, žinojau ir ką noriu studijuoti, tik pirmiausiai mano prioritetas buvo turizmo vadyba, tačiau vėliau apsigalvojau ir 1 numeriu pasirinkau gamtos ir kultūros paveldo vadyba (Natural and Cultural heritage management), ir tikrai to nesigailiu. Tada buvo pats laikas pasikalbėti su tėvais apie tai, kadangi, be jų pagalbos šis tikslas būtų įgyvendinamas tik po metų ar kelių, kai pats turėčiau užsidirbęs pinigų. Pirmiausiai jie į tai reagavo abejingai, nes patys nežinojo nieko apie tai, kadangi neteko sisidurti praeityje, tačiau aš viską paaiškinau ir diena iš dienos – jų palankumas kilo. Tada prasidėjo popierizmas. Reikėjo suskaičiuoti kiek valandų kokį dalyką mokiaus, nuo pat 10kl. Visa laimė, kad mokyklos turi tokius archyvus. Reikėjo pažymių išrašo, o nuoširdžiai sakant – mano pažymiai buvo vidutiniški. Tada atėjo metas motyvaciniui laiškui. Maniau, kad jį bus sunku parašyti, tačiau kai pradėjau – nebegalėjau sustoti. Mintys liejosi per kraštus, gyvenime patyriau įvairių dalykų, buvau ir esu aktyvus žmogus, nestovėjau vietoje, todėl pabaigti teko taip ir nepasakius visko ko norėjau, nes ir taip peržengiau leistinų simbolių (4000) skaičių. Išvertus į anglų kalbą bei davus jį pataisyti anglų mokytojai turėjau sunkiausia užduotį – sumažinti simbolių skaičių nuo maždaug 5000 iki 4000. Kiekvieną aprašytą gyvenimo patirtį buvo labai gaila ištrinti, tačiau neturėjau kito pasirinkimo ir galiausiai, vasario pabaigoje, turėjau baigtą motyvacinį. Sekantis etapas buvo kastu.lt anglų kalbos testas. Sprendžiau preitų metų užduotis, sekėsi gan neblogai, todėl labai nepergyvenau prieš testą, nors atėjus testo dienai buvo baisoka. Testą, akivaizdu, išlaikiau, tikrai ne tobulai, bet pakankamai gerai. Kai viskas buvo baigta, kovo pradžioje anketa išsiųsta į Daniją, beliko laukti universitetų atsakymų. Tai buvo pati nervingiausia stojimo dalis. Atsakymą sužinojau tik gegužės 19 dieną, vieną dieną prieš tai pats parašiau universitetui laišką, o kitą dieną ir gavau atsakymą – AŠ PRIIMTAS. Tai buvo viena iš laimingiausių dienų mano gyvenime. Žinoma, dar reikėjo išlaikyti egzaminus ir nusiųsti brandos atestatą, be tai jau tik formalumai. Galiausiai atėjo egzaminų sesija, į kurią aš ėjau tik su šiokiu tokiu jauduliu, tikrai mažesniu, nei tie, kurie ruošėsi pasilikti Lietuvoje nes jiems egzaminai lemia daug, o man praktiškai nieko, nebent neišlaikyčiau, o tam reikia būti visiškai buku. Egzaminus išlaikiau daug geriau nei tikėjaus, ir manau būtent dėl to, kad nebuvo streso prieš laikant. Atšventus išleistuves ir gavus atestatą, tuoj pat jį išsiunčiau į Daniją ir po poros savaičių gavau kontraktą. Taip ir baigės mano stojimo istorija. Jaučiuosi kaip rašydamas knygą, tad pereikime prie kitos dalies.

Studijos bei gyvenimas Danijoje

Į Daniją išvykau rugpjūčio 28 dieną, autobusiukų, kuriame buvo labai nepatogu :). Prieš vykstant jau žinojau, kad pirmas porą savaičių visi tarptautiniai studentai gyvens Nørlev Strand miestelyje, nuošaliame vienkiemio vasarnamyje, prie pat Šiaurės jūros pakrantės. Gamta ten nerealiai graži, vieta labai rami ir atpalaiduojanti. Taigi atvykau į pačią Danijos šiaurę, Hjørring miestą, kuriame mane paleido prieš pat būsimo universiteto paradines duris. Po minutės išgirdau kažką šaukiant iškraipytą mano vardą. Tai buvo universiteto darbuotojas, kurio pareigos buvo pasirūpinti naujai atvykusiais tarptautiniais studentais. Taip pat su juo buvo ir portugalas Migelis, kuris studijuoja UCN Ålborgo mieste, tačiau mes – tarptautiniai studentai, buvome vienas iš jo studijų projektų, jis taip pat mums labai padėjo ir rūpinosi. Įsėdęs į jų mašiną, buvau labai nedrąsus, taip pat reikėjo pradėti kalbėti angliškai, ir nors su anglų kalba problemų nebuvo, tačiau taip staigiai persimesti nuo gimtosios kalbos į užsienio, taip pat nėra lengva. Kai aš paklausiau kiek naujų studentų jau yra Nørleve, jie atsakė, jog aš pirmas. Tai buvo netikėta. Vakare atvyko vengrė, kitą dieną 2 slovakai, dar viena vengrė, 6 rumunai, po savaitės dar viena vengrė ir galiausiai jau prieš pat išvykstant iš Nørlevo – lietuvis. Mes su juo esame pirmieji ir vieninteliai lietuviai Hjørringo UCN, kaip ir visi kiti tarptautiniai studentai yra pirmieji savo šalių atstovai čia, nes prieš mus šiame mieste, nėra buvę tokių, todėl mumis dar labiau rūpinosi ir padėjo (patys pagalvokit, kokią pagalbą gali gauti keletas šimtų naujų studentų iš tūkstančių tarptautinių studentų Ålborgo UCN, o kokią 11 iš 11 ?). Dar gyvendami Nørleve nuo rugsėjo kasdien važiuodavom į Hjørring , o tai apie 11km, į mūsų naująjį universitetą. Pirmas įspūdis buvo – OU MAI GAD. University College of Northern Denmark yra PATS moderniausias universitetas Danijoje, kapitalinė renovacija buvo baigta tik prieš keletą metų. Viskas yra modernu, nauja, gražu. Patalpose yra praktiškai viskas ko reikia: milžiniška biblioteka, kurioje nemokamai galima užsisakyti knygas iš visos Danijos, jei jų nėra bibliotekoje, baseinas, pirtis, sporto salė, muzikos salė, valgykla, kurioje maisto kainos priklauso nuo svorio, taip pat baras kuris vadinasi Fredagsbar (penktadienio baras), ten renkasi studentai – išgerti alaus, pažaisti biliardą, pašnekėti ir t.t. Ir kainos ten mažesnės nei miesto baruose. Būstą gyvenimui buvo susiradę jau liepos pradžioje, gyvename 5 kambarių bute (du lietuviai, 4 rumunai), 1 aukštu žemiau gyvena likusieji tarptautiniai studentai, tad visi sutilpom į vieną namą J. O jis yra 5 minutės kelio pesčiom iki UCN, 2 minutės iki pagrindinės miesto alėjos, o mokame tikrai nedaug, palyginus su daniškom kainom (apie finansus pakalbėsime pabaigoje). Tad prasidėjo mūsų studentiškas gyvenimas, pirmosiomis savaitėmis daug šventėm, bet po to nusiraminom, gi nešvęsim visą laiką :D Paskaitos yra labai įdomios, o visa edukacinė sistema paremta grupiniu darbu ir praktika. 4 semestre turėsime atlikti 20 savaičų praktiką bet kurioje pasirinktoje pasaulio šalyje.O paprastai vienam semestrui turime vieną projektą, kurį darome grupėse po 3-5 žmones. Pavyzdžiui mano grupė daro projektą apie restoraną, kuris bus piramidės formos, su lietaus vandens efektais bei padavėjom, apsirengusiomis kaip egiptietės, tačiau apie tai ilgai pasakoti, tad kas norės plačiau – klauskit. Kitas puikus dalykas kurį gauname čia – nemokamos danų kalbos pamokos. Būtų labai kvaila atsisakyti tokio pasiūlymo, ypač kai mokant danų kalbą bent minimaliai, susirasti darbą yra žymiai lengviau. Šiuo metu jau moku pačius pagrindus, galiu pasakyti pagrindinius dalykus ir kai ką suprasti bei skaityti. Pagal planą danų kalbą išmoksime per pusantrų metų. Turime apie 9 valandas danų pamokų per savaitę. Danai yra labai draugiški žmonės, tačiau vos susipažinus, jie drovūs. Kultūra visiškai skiriasi nuo Lietuvos, čia visi ramūs, niekur neskuba, per pusketvirto mėnesio dar negirdėjau besiriejančių danų. Jų vakarėliai irgi ramūs, kas neįprasta mums, tačiau prisitaikėm. Taigi, kas susidomėjote studijomis Hjørring UCN – nedvejokite ir pasirinkite šį universitetą, šiame mieste ir papildykite lietuvių gretas. Sulauksite tiek pagalbos, kiek didesniuose miestuose nesulauktumėt, o taip pat ir mes, pirmieji tarptautiniai studentai – padėsime jums kaip tik galėsime. Mane galite rasti facebooke, o ten yra gausybė nuotraukų, kurios puikiai iliustruotu šį pasakojimą, taip pat jei turite klausimų – tiesiog pakvieskite į draugus ir aš jums pasistengsiu atsakyti kuo išsamiau. Vi ses! (Daniškai – iki)

Priedas apie finansus Hjørringe:

Finansai: University College of Northern Denmark yra išsidėstęs 3 miestuose Šiaurinėje Danijos dalyje, tad jei planuojate stoti į šią mokymo įstaigą ir neturite daug pinigų ar norite sutaupyti, nuoširdžiai rekomenduoju stoti į Hjørring miestą (žinoma jei jame yra jūsų pageidaujama studijų programa). Kai aš įstojau į Hjørringa, o ne į Aalborgą, maniau jog, tai blogai (nes Aalborge ~ 200 000 gyventojų, Hjørringe - ~30 000. ) Tačiau viskas yra atvirksčiai. Aalborgas jau yra perpildytas tarptautiniųl studentu ir būsto bei kitos kainos yra daaaug kartu didesnes nei Hjørringe. Pvz. mano draugas Aalborge gyvena su drauge ir moka 4000 dkk už 2 kambarių butą, Hjørringe, mes mokam 6000 dkk už 5 kambarių butą :)) gaunasi po 1000 dkk į mėnesį su mokesčiais. Dar vienas pliusas, Hjørringe iki šių metų nebuvo jokių tarptautinių studentų, mes esam pirmoji karta, todėl viskas nauja ne tik mums, bet ir mes esame nauji tiek miestui, tiek mokytojams, tiek vietiniams studentams ir mumis rūpinasi aukščiausia klase. pvz atvykę į Daniją rugpjūčio gale, visi tarptautiniai studentai (mūsų yra 11) 2 savaites gyvenom Nørleve, miestelyje prie Šiaurės jūros, apsuptame nerealios gamtos, o tai tuo pačiu buvo ideali vieta susipažinti (vakarėliai ir t.t. :)) ). Darbą Danijoje rasti visur yra sunku, bet Hjørringe esant tarptautiniu studentu jį rasti tikrai lengviau nei perpildytame Aalborge.

Kas čia nusisvaigo kad Danai nekalba angliškai? Danai puikiausiai angliškai šneka...

tai jau tikrai, visi anglų moka. na yra išimčių, senyvo amžiaus žmonės, bet kokie 6/10 sutiktų senų žmonių irgi angliškai kalba. :)