Andrius Plečkaitis apie tai, kodėl Lietuvoje trūksta IT specialistų

Įdomus straipsnis IT specialistams ir jais norinčiais tapti žmonėms :)

IT specialistai Lietuvoje tarsi dar nespėjusios prisirpti uogos – vieni „studentauja“, o tik vėliau ieško su specialybe susijusio darbo, kiti į darbo rinką bando brautis anksčiau, tačiau tiek studijas baigę, tiek jas pradėję praktinių įgūdžių beveik neturi. Rodos, išugdyti gerus specialistus turi patys darbdaviai. Bet kaip yra iš tiesų? Ar jaunuoliams tikrai stinga praktinių žinių, o uždarbio užmojai neatitinka galimybių?

„Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis sutiko pasidalyti mintimis ir atskleidė, kad Lietuvoje specialistų stygius jaučiamas dėl įvairių veiksnių – patirties stygius tik vienas daugelio aspektų.

Plačiau: http://itnaujienos.lt/naujienos/lietuva-ir-pasaulis/interviu/andrius-pleckaitis-apie-tai-kodel-lietuvoje-truksta-it-specialistu-8885.html

Sunkūs mokslai.

Kokie dar sunkūs :D Jei kažkiek atsakingumo jausmo turi, tai galima ten lengvai praeit.

Pritarciau komentarui straipsnio apacioje.

IT'išnikų išleidžia nemažai kiekvienais metais tiek VU, KTU ar VGTU. Pasotinti dabartinius įmonių plėtimosi tempus tiesiog fiziškai neįmanoma, todėl net tų išleidžiamų 500-600 žmonių Lietuvoje neužtenka. Universitetai nespėja net ir tų gerai paruošti. Kvailas įsitikinimas, jog IT specialistai ruošiami vos ne konvejerio principu - atrodo, tik padidink tempą, paruošimo linijų skaičių ar pakelk temperatūrą ir iš to išeis daug kvalifikuotų IT specialistų. Reikia gerų mokymo programų, naujų technologijų diegimo, mokyti nuo pat pradžių griežtai laikytis kodavimo standartų/stiliaus - nes juk tai pamatiniai dalykai. Be to didžiulė problema - žmogus turi pats norėti tobulėti savo srityje. Dabar IT sričių yra nesuskaičiuojama begalė - viską padengti vėl fiziškai neįmanoma ir universitetas visko neišmokys niekada. Kažkaip neseniai visur skalambijo, jog reikia IT vadovų, nes universitetas tokių neruošia. Dabar - IT specialistų. Vadovu netampama, jeigu nežinai iš vis ką reiškia būt paprastu pėstininku. Kas liečia kompetenciją - nereikia norėti, jog išėjęs studentas mokės tai, kuo galbūt užsiima įmonė. Tiesiog naivu to tikėtis - vis tiek, kad ir koks žmogus bebūtų - jį reikia apmokyti, skirti laiko ir t.t. iš to, kaip bebūtų gaila, nevisada irgi gaunasi specialistas. Studentas patyrusių profesionalų akyse vis tiek yra "studentas" - nieko nežino, neišmano. Pripažinimas ir profesionalumas ateina su patirtimi, bet tik tada, jeigu žmogus stengiasi. Profesionalai-specialistai iš universiteto neišeina! Jeigu per visus keturis bakalauro metus būtų specializuojamasi į vieną dalyką - tai galbūt. Bet ir tai, suprantama, dažna utopija. Per du pradinius metus apie kažkokį profesionalumą universitete net nešnekama, o galbūt kai kur ir iki studijų pabaigos. Esti visai kitoks mąstymas, pradžioje I-II kurse kamuoja visi baziniai dalykai (matematikos ir pan.). Daugelis net negalvoja kaip patapti savo srities profesionalu, o labiau - kaip neiškristi ar atsiskaityti dalykus. Per tuos metus atsisijoja nemažai "plaukiojančių" ir ne ten papuolusių asmenų. Tie, kurie lieka iki galo - "išsigrynina". Iš tų 260 baigiančiųjų KTU kasmet tikrais programuotojais galima pavadinti 10-15%. Tai tie, kurie domisi savo dalyku, užsiiminėja savo sritimi papildomai, domisi geromis programavimo praktikomis, kodo kokybe, naujovėmis, kiekvieną sekantį darbą darydami stengiasi vis pasitobulinti - panaudoti kažką naujo, efektyvesnio ir pan. Tai pat rimtas dalykas yra studentų ir dėstytojų abejingumas savo dalykams - paplitęs požiūris: "kaip čia viską prastumti greičiau, kad kuo mažiau būtų vargo ir mažiau dirbt reiktų". Renkantis pasirenkamus modulius kai kurie vadovaujasi irgi tuo pačiu principu. Gerbiu tuos dėstytojus, kurie rodo savo srities profesionalumą, paruošia gerą medžiagą, moką ją perteikti ir nesiūlo studentams rašyti referatus (iš vis IT srityje referato rašymas - vos ne įžeidimas studentui!) ar daryti seminarus, nes neturi medžiagos, kurią galėtų dėstyti. Apibendrinus galioja iki seno žinoma taisyklė - jog kiekvienas tik už save. Dar labiau stebina, susiskaldymas ir "specializacija" visų informatikos studentų. Atsiranda kvailas mąstymas, jog informatikos "inžinieriams", "duombazistams" ir pan. nereikia mokėti programuoti. Tai palaukit!??? Į kokią specialybę jūs įstojot - tikrai turbūt ne į informatiką. Kompiuterių ardytojui/surinkėjui ar serverio įjungimo mygtuko spaudytojui aukštojo išsilavinimo tikrai nereikia! IT įmonėse vis tiek teks programuoti bei kurti sistemų architektūras ir kitokių specialistų čia nereikia! Apibendrinus: kokybiškos patirties įgauti galima dirbant tik su profesionalais, kompetetingose įmonėse. Ten užsakymai rimtesni ir darbai rimtesni. Pasimato visi IT veiklos procesai, išmokstama laikytis standartų ir tvarkos. O "žaliam" jaunimėliui nereikia galvoti, jog viskas rožėmis klota ir IT srityje jums pinigai į kišenes byrės vien Facebook'ą tikrinantis darbe ar Twitter'yje rašant: "mama, žiūrėk aš IT specialistas".

Ir jau nereikia sakyt, kad visiem truksta ir visi graibsto juos. Dauguma visu skelbimu reikalauja 2-3 ar daugiau metu patirties. Is kur tokia gaut, jei visiem tokiu tereik? Ar eit belekur uz minimuma dirbt ir patirti kaupt? Ar tinka maximos kasininko patirtis?

Ir jau nereikia sakyt, kad visiem truksta ir visi graibsto juos. Dauguma visu skelbimu reikalauja 2-3 ar daugiau metu patirties. Is kur tokia gaut, jei visiem tokiu tereik? Ar eit belekur uz minimuma dirbt ir patirti kaupt? Ar tinka maximos kasininko patirtis?

Na iš mano asmeninės patirties, tikrai neretai tenka matyti skelbimus taip vadinamiems "junior" programuotojams, kur darbas ir reikalaujantis smegenu, atlygis ne stebuklingas, bet gyvent įmanoma. O universitetai tuo atžvilgiu irgi turėtų suteikti geresnes sąlygas kaupti patirtį ir praktinius gebėjimus jau 3 ar 4 kurse.