Šiuolaikinis švietimas, bei baimė, kad netapsi tuo, kuo svajoji

Sveiki, taigi norėčiau pakalbėti apie kelias problemas kamuojančias mane jau kurį laiką..

Pirma būtų "mokslas"

Šiuo metu mokausi 11-oje klasėje, pažymiai nepagirtini, tėvai bei mokytojai nuolat skaito paskaitas, kad ateityje būsiu niekas jei nesimokysiu, matau draugų pastangas įdėtas į mokslus, ir bėgant laikui, vis labiau jas nuvertinu, tiesiog nematau tame prasmės.. Pamokas 10-os klasės pasirenkamuose dalykuose rinkausi kuo lengvesnes, na ir aišku ekonomiką, nes tik ji iš visų pamokų man atrodo svarbi. Draugams vis bandau aiškinti, kad dirbdami profesinį darbą, jie nieko negaus, jis bevertis, bet jie mane vis ignoruoja, tapau kažkoks apsėstas maniakas, kuriam atsiprašant nusiš*kt ant mokslų, kuriam svarbiausia mąstyti tik apie save, kuo aš būsiu, koks yra mano verslumo lygis ir bandau į tai įtraukti kuo daugiau kitų žmonių. Ankščiau, buvau vienas geriausių mokinių klasėje bei mokykloje, dalyvaudavau olimpijadose, buvau tikrai imlus mokslams, bet viskas pradėjo keistis, kai pamačiau tikruosius mokytojų "perliukus" pavyzdžiui: kai kažkada turėjau svajonę būti advokatu, ir biologijos mokytoja kalė į galvą, kad turiu pasitempti jos dėstomame dalyke, kitaip niekuo nebūsiu, jai buvo nesvarbu ko aš noriu, jai buvo svarbu, kad aš sedėčiau per pamokas tylus kaip pelė po šliuota, nesesu labai įžūlus, nuolat prieštarauju tam, kas mano galva yra visiška netiesa ir gaučiau kiaurus dešimtukus, tačiau turbūt labiausiai mane sukrėte viena technologijų pamoka, kai vienąsyk reikėjo daryti pusmečio darba, piešiau senovinio peilio eskizą (iš medžio) nunešęs jį mokytojui, gavau 2, nes mano darbas buvo per daug kėblus (nors mano manymu man tikrai būtų pavykę jį išdrožti, jeigu ir nebūtų, bent jau būčiau pabandęs), ir mokytojo pasiteisinimas buvo, toks: "aš tokio išdrožti negalėčiau, vadinasi negali ir tu" taip susinervinęs dar nebuvau gyvenime, bet tylėjau dantis sukandęs ir nieko nesakiau. Tada jau buvau įsitikinęs, kad šiuolaikinis švietimas yra taip atgyvenęs, kad mokytojai (kalbu apie daugumą) moko ne dėl to, kad išmokytų, o, kad atsedėtų pamokas, gautų algą ir greičiau eitų namo. Ateitį labai noriu sieti su investicijomis, šiuo metu labiausiai domiuosi Forex, tai dabar kai tik randu laisvo laiko, mokinuosi kiek galėdamas daugiau, tėvai to nevertina, nes nesupranta išvis kas tai per dalykas. Taigi norėčiau paklausti jūsų, kokia jūsų nuomonė apie mokslą? Ar šiuolaikinės švietimo įstaigos ugdo šiuolaikinį jaunimą, ar kaip tik, daro tokį, kokio nori valstybė (darbuotoją kuris dirbs taip, kaip jam liepiama ir kuriam nusispjaut dėl didelių darbo valandų bei nuovargio, kuriam svarbiausia didesnis čekis) ir ar jis toks jau svarbus planuojant investuojant/kuriant verslą.

Kita būtų baimė, kad ateityje nebūsiu tas, kuo svajoju būti.

Kaip ir minėjau, ateitį planuoju sieti su investicijomis, na o po to kai turėsiu didesni kapitalą, investuoti ar nusipirkti kokią įmonę, kad kai pasensiu, pinigų srautas nesustotu. Tačiau šiuo metu, būdamas 17 metų, vis labiau įgaunu baimę, kad kažkur kažko neišmoksiu, ir ateityje man nieko nesigaus, kartais apsvarstau galimybę stoti į armiją ar dirbti kitus profesinius darbus, tokiais momentais būnu labiausiai išsigandęs, kad iš visų svajonių gausis šnipštas. Motyvacijos man pakanka, nes pagrindinė motyvacija yra išbristi iš dabartinio gyvenimo, ir pereiti į aukštesnį gyvenimo lygį (vis peržiūriu brangių butų, automobilių, kelionių bilietų kainasinternetu, tai mane ir stumia tolyn, noras pasiekti tai, apie ką visada svajojau). Nesupraskite manęs klaidingai, mano baimė pasibaigia toje vietoje, kur prasideda investavimas, investuoti niekada nebijodavau, šiuo metu investuočiau praktiškai bet kur sau įdomioje sferoje, nes tai suteiktų man patirties, ir žinočiau ką daryti bei ko nedaryti ateityje, prarasti pinigų aš nebijau, mano didžiausia baimė yra ta, kad aš tų pinigų niekada ir neturėsiu, kad visi mano išmokti dalykai, bus beverčiai ir niekada taip ir nepadarys naudos. Tai ar yra kokių būdų išvengti šios baimės? Ar ji normali, ar aš tiesiog perdedu, ir turiu gyventi toliau, mokytis, ir tikėtis geriausio iš savo įgytų žinių?

Prirašiau pakankamai daug, taip kad ačiū tiems, kurie nuoširdžiai skaitė, nieko tokio, jei nenorite išreikšti savo nuomonės. Linkiu visiems sekmės finansiniame bei vidiniame tobulėjime. :)

Įdomi tavo mokykla, pas mus pasakydavai kad nelaikysi egzo ir tik minimaliai bereikdavo atsiskaityti. Ir įdomus darbų mokytojo požiūris, na nzn niekur neteko tokių girdėti, net univere dėstytojai pasako šito aš nepadaryciau bet jei padarai iš bakalauro 10gauni :-D

Siaip į tavo pasvarstymus tai nelabai supratau tu stengsies kur įstoti ar panašiai, bet siaip kiekvienu atveju geriausias visada yra mokytis kad poto nereiktų gailėtis... Nes patikėk gailisi daug kas, aš pvz gailiuosi kad per rusų pamokas durniu stumdavau. :-D kai mokytoja sakė kad gailiesies netikėjau :-D o db yra kitaip. Šiaip ar taip jeigu nori ko pasiekti, nesvarbu ar su diplomais ar ne mokytis reiks visa gyvenima.

Kai gavai 2, reikėjo eit pas direktorių ir paaiškint, jeigu jis toks pats priekvaiša, išdraskyt akis ir pasikviest tėvus.

O dėl nerimo kad susimausi - tai normalu, nes prieštarauji tam, ką tau į galvą kišo beveik visą gyvenimą.

Pasakojimas tai gryn kaip is knygos du teciai: turtingas ir vargsas. Svarbiausia mokykla pabaik ir uzsiimk tuo kuo tikrai nori :)

Įdomi tavo mokykla, pas mus pasakydavai kad nelaikysi egzo ir tik minimaliai bereikdavo atsiskaityti. Ir įdomus darbų mokytojo požiūris, na nzn niekur neteko tokių girdėti, net univere dėstytojai pasako šito aš nepadaryciau bet jei padarai iš bakalauro 10gauni :-D

 

 

Siaip į tavo pasvarstymus tai nelabai supratau tu stengsies kur įstoti ar panašiai, bet siaip kiekvienu atveju geriausias visada yra mokytis kad poto nereiktų gailėtis... Nes patikėk gailisi daug kas, aš pvz gailiuosi kad per rusų pamokas durniu stumdavau. :-D kai mokytoja sakė kad gailiesies netikėjau :-D o db yra kitaip. Šiaip ar taip jeigu nori ko pasiekti, nesvarbu ar su diplomais ar ne mokytis reiks visa gyvenima.

Stoti kolkas neketinu, nerandu gal tiesiog norimos specialybės, labiau norėčiau dalyvauti įvairiuose paskaitose/seminaruose ir semtis iš ten žinių investavimui. Ačiū už nuomonę.

Kai gavai 2, reikėjo eit pas direktorių ir paaiškint, jeigu jis toks pats priekvaiša, išdraskyt akis ir pasikviest tėvus.

O dėl nerimo kad susimausi - tai normalu, nes prieštarauji tam, ką tau į galvą kišo beveik visą gyvenimą.

Tame esmė, kad man pažymiai yra visiškas nulis, ignoruoju juos ir tiek, nors sako, kad pažymiai atspindi kiek tu mokais, bet kai tokie šposai vyksta, nebe tiek jie jau ir parodo, nutariau praignoruot visą šitą įvykį, ir pyktis su mokytojais noriu mažiausiai, stengiuos nekelt bangų, kad neužsisėstų. Ačiū už nuomonę.

Stoti kolkas neketinu, nerandu gal tiesiog norimos specialybės, labiau norėčiau dalyvauti įvairiuose paskaitose/seminaruose ir semtis iš ten žinių investavimui. Ačiū už nuomonę.

 

 

 

Tame esmė, kad man pažymiai yra visiškas nulis, ignoruoju juos ir tiek, nors sako, kad pažymiai atspindi kiek tu mokais, bet kai tokie šposai vyksta, nebe tiek jie jau ir parodo, nutariau praignoruot visą šitą įvykį, ir pyktis su mokytojais noriu mažiausiai, stengiuos nekelt bangų, kad neužsisėstų. Ačiū už nuomonę.

Jeigu nori dalyvauti paskaitose tai Jokūbas Jonaitis ar kaip ten jis tas Ale jaunasis verslininkas, irgi niekur nestojo po vidurinės o uzsirase harvarde ar kur ten į laisvojo klausytojo vieta, eina klauso paskaitas nemokamai pasisemia ziniu ir pan. Manau ir Lietuvoje galima užsirašyti į tokius klausytojus tik nezinau ar verta nes viskas šiais laikais yra internete