Šeimos verslas: pliusai ir minusai

Verslo pradžioje, dauguma naujojo verslo savininkų net negalėtų funkcionuoti be savo šeimos narių pagalbos. Bet ar palikti šeimos narius versle vėliau – gera mintis? Žemiau, pateikiu Jums šeimos verslo pliusus ir minusus.

Didžioji smulkaus verslo dalis yra valdoma šeimos narių. Pagrindines (vadovaujančias) pareigas versle užima taip pat šeimos nariai. Teoriškai – tai yra geras veiklos modelis, kadangi šeimos nariai, paprastai, bus ištikimi ir atsidavę verslui, dirbs jo labui, atliks užduotis kartu ir taip sudarys gerus ir tvirtus verslo pamatus. Tie šeimos nariai, kurie dalyvavo verslo įkūrimo procese ir pradinėse jo stadijose, yra suinteresuoti sėkme ir verslo tikslų pasiekimais. Šeimos nariai stulbinamai gerai dirba komandoje, dalinasi užduotimis, pasisekimais ir sunkumais, kartu mokosi ir įgyja patirties. Kaip šeimos nariai, greičiausiai, jie mėgaujasi ilgalaikiu darbu, jo pastovumu ir stabilumu.

Taigi, kur toks verslo modelis veikia – jis gali veikti itin gerai. Tačiau, kartais, turėti savo šeimos narius kaip pavaldinius gali būti problematiška. Ypač tuomet, kai verslas pradeda augti. Žmonės, kurie buvo tinkami verslo įkūrimo proceso metu, retai kada išlieka tinkamais tam verslui augant ir plečiantis.

Jeigu verslas išaugo iki to, kad pradedami samdyti žmonės – reikia labai atsargiai žiūrėti į tai, kas paskiriamas į vadovaujančias darbo vietas. Labai dažnas atvejis, kad verslo savininkai į vadovaujančias vietas priima savo vyriausiuosius vaikus (taip, taip… Politikoje turime tokį patį “fenomeną”) ir šioje vietoje, jau turime problemą – sūnus/duktė nedalyvavo verslo kūrimo metu, nedirbo įmonės “žemesnėje grandyje” ir nežino, kaip tas verslas funkcionuoja. Generalinio (ar vykdančiojo) direktoriaus vieta, tokiu atveju, yra labai netinkamas pasirinkimas.

Kartais, su šeimos nariais versle yra elgiamasi kitaip nei su samdomais darbuotojais. Teko turėti klientą, kurio įmonėje, optimizuojant veiklą, reikėjo atlikti darbuotojų “valymą”. Verslo savininkas griežtai atsisakė pridėti savo sūnų į galimai atleidžiamų darbuotojų sąrašus (nors jis ten tikrai priklausė pirmuoju numeriu). Suprantamas noras apsaugoti savo šeimos narius (o ypač – artimus), tačiau toks protekcionizmas yra kenksmingas verslui, nepriverčia neveiklų šeimos narį tapti kuriančiu pridėtinę vertę, sukompromituoja teisingą darbuotojų atranką (ką atleisti, o ką palikti) ir, galu gale, to saugomo vaiko autoritetas įmonėje labai stipriai nukentės.

Šeimos nario, kaip darbuotojo, skatinimas už atliktus darbus yra viena medalio pusė. Visai kas kita yra papildomų lengvatų ar paskatinimų skyrimas jam vien todėl, kas jis/ji yra šeimos narys (-ė). Ne, toks veiksmas tikrai nepažeidžia jokio įstatymo (išskyrus valstybės tarnyboje), tačiau tokie veiksmai tikrai pažeis kitų darbuotojų pasitikėjimą Jumis, kaip darbdaviu, ir Jūsų nešališkumu. Vieno pažįstamo valdomoje įmonėje, jo sūnus dirba pardavimų vadybininku.

Daugiau - skaitykite čia.