Mano pasyvumas "stabdo" judėti toliau...

Laba diena, Jums tariu,

Dažnai skaitau temas šiuose forumuose ir vis norėdavau parašyti savo, bet visgi nedrįsdavau. Laukiau savo dienos, kai ji pribręs. Manau, dabar pats tinkamiausias metas, pakalbėti su Jumis apie mano sunkumus. Žinoma, mano sunkumai yra mano, bet jei atvirai - daugiau neturiu su kuo apie tai pakalbėti. Kodėl? Visi mano aplinkiniai - ne iš "mano pasaulio". Turbūt skamba absurdiškai! Nenustenbčiau.

Visų pirma, ačiū Jums už tai, jog kantriai skaitote mano rašliavą.

Jau seniai (net sunku tiksliai atminti), pradėjau žengti savęs ieškojimo keliu ir turiu pripažinti, sunkiai sekasi juo keliauti. Iš pažiūros gali atrodyti, kas čia sunkaus, bandai ir ieškai galimybių. Visgi nėra paprasta.

Aš galvoju, kad pagrindinė viso to priežastis - motyvacijos gebėjimo trūkumas. Kodėl taip nusprendžiau?

Pirmiausia, sunku užbaigti pradėtus darbus, ypač jei jais užsiimu savarankiškai. Kartais atrodo, kad darbas komandoje duoda daugiau galimybių man užbaigti darbą (kitų parama, spyris), bet tenka pripažinti, žmonių, kurie "spardytų" man šikną - tikrai nėra ir tai graudu.

Antra, aš žinau, kuriuo keliu noriu keliauti, tik yra vienaas sunkumas - nežinau kaip pradėti.

Mano kelias - tai pasaulis, kuriame nėra daug skaičių ir "logikos". Aš visada jaučiau, kad tokie darbai/veikla kaip finansai, buhalterija, administravimas ir panašiai - ne man. Kitaip tariant - veikla, kuri reikalauja griežtos disciplinos. Ir šiuo keliu tikrai nenoriu eiti, patikėkite manimi. Tačiau taip sunku, kai aplinkui sukiojasi tik toks gyvenimas.

Labai sunku, kai mano mintys blaškosi nuo vieno prie kito. Sunku sukoncentruoti dėmesį ties vienu. Viską noriu padaryti iš karto: čia ir dabar. Juk tai neįmanoma ir puikiai tai suprantu. Tai ką daryti, kad išmokčiau susitelkti ties vienu dalyku?

O taip, daug kas pasakytų, kad reikia skaityti knygų, dalyvauti kažkur ir pan. Taip, skaičiau ir knygų ir patarimų kažkokių turiu, bet man trūksta motyvacijos iki galo tai įgyvendinti. Čia slypi mano "blogio" sėkla, kuri man neparanki, jog įleistų giliai savo šaknis į mane. Aš noriu ją "numarinti".

Aš žinau, jog manyje slypi meniški ir psichologiniai gebėjimai, tačiau šiuo metu jie labai "silpni" ir manau, kad tai žinių ir įgūdžių trūkumo priežastis. Jie dar neišvystyti. Ar taip gali būti?

Mano galvoje dažniausiai sukiojasi klausimai: Kaip užbaigti tai, ką pradėjai? Kaip nemesti pradėto darbo, kuris man iš pradžių sekasi sunkiai (nesiseka)? Kaip nuspręsti, kuris sritis tikrai mano?

Man būtų labai malonu, jei pasidalintumėte su manimi savo patarimais ir žiniomis.

Pirmiausia reiktų savęs paklaust kodėl ir kam tai darai, ką darai?

Ar dėl to, kad kiti tą daro, tai ir tau reikia? O gal kažkas kitas nori, kad tu tą darytum?

Ir galų gale ar turi kažkokį tikslą numačius ateity? :)

Aš noriu tobulėti pedagoginėje/psichologinėje srityje. Šiaip ne taip, sugebėjau perlipti per save ir paduoti dokumentus mokymuisi, bet širdyje neramu, kaip man seksis studijuoti. Pirmasis mano bakalauras buvo tik pradžia - stojau bet kur, kad tik stoti ir pataikiau, tik dar kažko trūko. Tad stojau toliau tęsti ką pradėjau link tobulėjimo.

Aš jaučiu malonumo jausmą (tik supraskite teisingai), kai galiu padėti kitiems iš psichologinės pusės. Mėgstų rašyti straipsnius psichologinėmis temomis ir rašau, bet ne visada išeina palaikyti nuoseklumo ir siekti daugiau. Būna taip, kad užsiimu veikla ilgą laiką ir staiga viskas BUM, dingsta, sustoja ir aš to nebedarau. Kodėl? Nežinau. Bet visada grįžtu atgal prie to paties. Kitaip tariant, turiu tikslą, bet daug kartų jį "metu" ir vėl grįžtu. Ir gaunasi užburtas ratas.

Mane tas negatyviai veikia, aš noriu pasiekti tikslą ir tada tik tobulėti toje srtityje. Bet susidūrus su sunkumais, aš prieš save matau tunelį be šviesos, iš dešinės pusės - tuščia, iš kairės - tuščia. Aklavietė ir aš viską metu.

Ten, kur viskas trunka trumpai - aš pajėgi pasiekti, bet kur kelias ilgas - sunkiai. Man reikai iš kitų spyrio, bet jo nėra.

Aš viską aiškiai suvokiu, tik problema, jog neužbaigiu pradėto kelio. Būtų gerai, jei jį numesčiau kitai dienai, bet ne, aš jį numetu net metams ar daugiau. Bet visada grįžtu.

Aš noriu tobulėti pedagoginėje/psichologinėje srityje. Šiaip ne taip, sugebėjau perlipti per save ir paduoti dokumentus mokymuisi, bet širdyje neramu, kaip man seksis studijuoti. Pirmasis mano bakalauras buvo tik pradžia - stojau bet kur, kad tik stoti ir pataikiau, tik dar kažko trūko. Tad stojau toliau tęsti ką pradėjau link tobulėjimo.

 

Aš jaučiu malonumo jausmą (tik supraskite teisingai), kai galiu padėti kitiems iš psichologinės pusės. Mėgstų rašyti straipsnius psichologinėmis temomis ir rašau, bet ne visada išeina palaikyti nuoseklumo ir siekti daugiau. Būna taip, kad užsiimu veikla ilgą laiką ir staiga viskas BUM, dingsta, sustoja ir aš to nebedarau. Kodėl? Nežinau. Bet visada grįžtu atgal prie to paties. Kitaip tariant, turiu tikslą, bet daug kartų jį "metu" ir vėl grįžtu. Ir gaunasi užburtas ratas.

 

 

Mane tas negatyviai veikia, aš noriu pasiekti tikslą ir tada tik tobulėti toje srtityje. Bet susidūrus su sunkumais, aš prieš save matau tunelį be šviesos, iš dešinės pusės - tuščia, iš kairės - tuščia. Aklavietė ir aš viską metu.

 

 

Ten, kur viskas trunka trumpai - aš pajėgi pasiekti, bet kur kelias ilgas - sunkiai. Man reikai iš kitų spyrio, bet jo nėra.

 

Aš viską aiškiai suvokiu, tik problema, jog neužbaigiu pradėto kelio. Būtų gerai, jei jį numesčiau kitai dienai, bet ne, aš jį numetu net metams ar daugiau. Bet visada grįžtu.

Tai ir tobulėk. Tik klausimas ar tavo tikslas tik tobulėt toj srity ir viskas?

Nes paprastai, jei darai, kas patinka ir turi tikslą -- su motyvacija neturėtų kilt problemų. Variantas -- tikslas per daug abstraktus arba tolimas.

Pvz.: "tobulėt" -- iš kur žinai, jog jau patobulėjai arba patobulėjai nepakankamai ir t.t.?

Nusistatyk labiau apčiuopiamą tikslą. Jis gali būt ir grandiozinis, bet jį suskaidyk į 'tarpines stoteles' -- tai kas bus pakeliui į tavo didijį tikslą, bet labiau apčiuopiama. Ir kai matysi, kad kasdien padarai bent kažką, kas veda tave link savo užsibrėžto tikslo -- bus ir motyvacija.

Tai ir tobulėk. Tik klausimas ar tavo tikslas tik tobulėt toj srity ir viskas?

 

Nes paprastai, jei darai, kas patinka ir turi tikslą -- su motyvacija neturėtų kilt problemų. Variantas -- tikslas per daug abstraktus arba tolimas.

Pvz.: "tobulėt" -- iš kur žinai, jog jau patobulėjai arba patobulėjai nepakankamai ir t.t.?

 

Nusistatyk labiau apčiuopiamą tikslą. Jis gali būt ir grandiozinis, bet jį suskaidyk į 'tarpines stoteles' -- tai kas bus pakeliui į tavo didijį tikslą, bet labiau apčiuopiama. Ir kai matysi, kad kasdien padarai bent kažką, kas veda tave link savo užsibrėžto tikslo -- bus ir motyvacija.

Taiklus pastebėjimas. Man patinka tavo mintis!

Iš tikro, teisybę sakai, jog turbūt mano tikslas per daug abstraktus, todėl jis atrodo nepasiekiamas. Galbūt todėl yra taip sunku judėti toliau susidūrus su sunkumais - nematau kito žingsnio.

Ačiū už pastebėjimus! Manau, man pravers :)