Apako šuo

Situacija tokia, suniui 7-8 metai, kaime ikando erke, susirgo babelioze (berods tokia liga). Inkubacinis laikotarpis ten 10 dienu turbut, tada pasireiske simptomai, - suo apatiskas, nieko neede, nevaiksciojo, ant koju nepastovejo. Po 2 dienu tokiu simptonu nuveze pas veterinara (pirmadieni), padare tyrimus, konstatavo ta liga, suleido vaistu, suo po 2 dienu atsigavo (treciadieni), pradejo biski est, ant koju stovi, taciau vakar pastebejom kad eidamas trankosi i daiktus. Pirmadieni dar tikrai mate, nes reagavo i aplinka, o dabar nieko, galima sakyti per 2 naktis, o gal per viena apako visiskai. Nezinau sutapimas ar kas...

Gal kas turejo problemu su apakusiais augintiniais? Ka daret: auginot toliau ar atsisveikinot? Suo ne mano, drauges. Ji sako, kad jeigu neatsistatys reikes uzmigdyt. As sakau kad savo gyvuno nemigdyciau.

Maniškiam buvo su skrandžiu blogai berods, vanduo kaupdavosi pilve ir reikėdavo vis ištraukt, sakė, kad mėnesio netemps, tačiau vis vežiojau į Kauną (100+ kilometrų) po du kartus į savaitę ir išgyveno metus, tačiau teko užmigdyti, nes kuo toliau tuo labiau spartėjo. Iš tiesų gaila, kad nieko negalima padėti ir juo labiau, kad jis nenusipelnė to. Čia labiau nuo žmogaus priklauso, apakimas dar nėra taip baisu, kadangi šuniui nesukelia tiek fizinio skausmo kaip manajam teko, tik tiek, kad jau turės daugiau priežiūros skirt. Atrodys, kad auginant toliau kankini šunį, o nusprendus užmigdyt - nužudei, taip man jau buvo:)

Draugo suo irgi apako, ir keli metai kaip augina ir viskas normalei su juo , ir zmones atpazysta viskas ciki su juo laimingas ir panasei :)

Kai suniui jau nemazai metu, ir tapus aklam viena diena, tai bus ziauriai sunku jam priprasti... Bet as turbut nemigdyciau..., auginu suni ir pats zinau kai prie ju pripranti...

Tai kas čia per ######ed up logika? Maždaug šuo nebemato, tai nafik jis man čia bereikalingas? Užmigdysiu ir ramu bus. Baisu... :) Žiūrėk kad ir tavęs kurią dieną tokia draugė nepaliktu, kai kokia didesnė nelaimė ištiks.

Nu apakimas tai nėra tai, dėl ko reikėtų užmigdyti. Mano senelio šuo nukrito, susilaužė stuburą ir nebevaldė galinių kojų, nelaikė šlapimo ir pnš. Tačiau senelis jį mylėjo ir dar kelis metus globojo. Čia kaip rašė kolega, kad reikėdavo dėl skrandžio vėžioti, tai suprantu. Papildomos išlaidos, laikas + pats šuo kankinasi. Tačiau su aklumu tik pradžioje būtų sunku susitaikyti, veliau priprastumėt ir viskas būtų po senovei :)

Nu matot cia tokia idomi problema yra... As to suns nemegau, jis kvailas ganetinai, taciau kai taip atsitiko, man asmeniskai pagailo. Yra taip, kad drauge gyvena su manim, suo nuo vaikystes "priklauso jai", bet likes pas tevus. Tevai nelabai reiskia nora rupintis juo tokiu (bent jau mano pirminis ispudis toks), ir galvoja kad suniui nebera gyvenimo dziaugsmo. Panasiai ir drauge galvoja, nes suo liudnas atrodo. Suo svetimu zmoniu atzvilgiu agresyvus, bijo kad neikastu kam nors (nors mano nuomone daugiau loja negu kanda), jeigu nepazins.

Pas save jo imt nenoreciau, nesu sunu myletojas, bet buvo idomi jusu nuomone, nes jeigu mano katei atsitiktu taip, nemanau kad migdyciau... Keista, kad jos tevai ta suni tiek metu augine, gali priimti toki sprendima.

Na ziuresim kaip cia nuspres daryt, planuoja dar vezt pas kazkoki sunu okulista, bet mano nuomone, tai jau viskas. Vyzdziai i sviesa nereaguoja (pasvietus turetu susitraukt).

Nu apakimas tai nėra tai, dėl ko reikėtų užmigdyti. Mano senelio šuo nukrito, susilaužė stuburą ir nebevaldė galinių kojų, nelaikė šlapimo ir pnš. Tačiau senelis jį mylėjo ir dar kelis metus globojo. Čia kaip rašė kolega, kad reikėdavo dėl skrandžio vėžioti, tai suprantu. Papildomos išlaidos, laikas + pats šuo kankinasi. Tačiau su aklumu tik pradžioje būtų sunku susitaikyti, veliau priprastumėt ir viskas būtų po senovei :)

Apie išlaidas nemanau, kad turėtų būti kalba, gyvūnas tau suteikia džiaugsmo, visad šalia, o sunkiu momentu tau gaila pinigų juo pasirūpinti, kai jis pats negali, štai kas baisiausia, laiko visados atrasi jei noro yra. Vienintelė priežąstis dėl ko užmigdyt verta - kad nesikankintų, visos kitos priežąstys nemanau, kad yra pateisinamos, juolabiau geriau atiduoti prieglaudai. :)