Kaip susitaikyti su artimo žmogaus netektimi?

Niekada negalvojau, kad taip atsitiks, niekada nemaniau, kad gali būti taip skaudu ir, kad taip galima kardinaliai pasikeisti neatpažįstant savęs.

Paprastas klausimas, kaip su tuo greičiau susitaikyti? Kaip Jūs tai išgyvenot?

Nes šiuo metu jausmas ######nas. Kam teko su tuo susidurti tikrai žinos ir supras.

Jei gausim naudingos info, tikiuosi ir kitiems žmonėms ši tema padės.

Manau laikas viską išspręs. Juk nieko nėra amžino...

Bandyk rašyt į forumą, gal kas duos patarimų.

Susirask papildomos veiklos, labai svarbu protinės, kad būtum užimtas ir mažiau galvotum. O šiaip, sunku visiems. Laikas išgydo žaizdas, niekas kitas. Teks susitiakyt

Visas šitas sielvartas yra savotiška savanaudiškumo išraiška. Tu prisimeni, kaip TAU buvo gera su tuo žmogumi, kaip TAU jo trūksta. Tavo artimas žmogus paliko šį kančių ir skausmo pasaulį ir dabar ilsisi ramybėje. Laikui bėgant suprasi, kad ir tau reikia artimą žmogų paleisti.

Užuojauta.

Visas šitas sielvartas yra savotiška savanaudiškumo išraiška. Tu prisimeni, kaip TAU buvo gera su tuo žmogumi, kaip TAU jo trūksta. Tavo artimas žmogus paliko šį kančių ir skausmo pasaulį ir dabar ilsisi ramybėje. Laikui bėgant suprasi, kad ir tau reikia artimą žmogų paleisti.

 

Užuojauta.

Gera pieva cia parasei.Kausas....

Manau kad niekaip, teks biski pakentet. Visi energetiniai kanalai kirviu buvo nukirsti, taip kad dalinai ir tu saves netekai, laikui begant nauji kanalai, naujos gyslos issivinguriuos.

Tai mes visi mirsim ir tavęs kažkas gedės, stenkis negalvot, kad praradai labai daug. Susitaikyk, kad jau viskas neįmanoma sugražint žmogaus, pasinaudok tuo, kad jis mirė. Galbūt jis dabar stebi tavę, tai parodyk, kad nepalūši ir būsi stiprus. ;) atrask tai kas užimtu tavę.