Andrius.

Išsigalvoji skaičius.
 
Pasirodo buvo sistemos klaida. Dabar leido pasitikrinti. Nelaimėjau...bandžiau 5 metus iš eilės jau.

O kur tu matai pavydą? Aš asmeniškai niekur straipsnyje nemačiau parašyto atlyginimo (tai nelabai yra ir ko pavydėti, taip?). Esmė tame, kad mokykla atveria duris į aukštąją, o aukštoji atveria duris į platesnį suvokimą apie specialybę.
 
Beto tas tavo pasakymas "žmonės juodai pavydi programuotojams" kažkaip keistai skamba. Toks įspūdis, kad programuotojai vieninteliai uždirbantys didelius pinigus ir jiems nieko nereikia daryti. Bet realybėje viskas kitaip. Pats pažįstu ne vieną ir ne du programuotojus ir jie "aria" dieną, naktį kad tuos pinigus gautų (tai ko čia pavydėti?). Geriau būtų žmones skirstyti ne į programuotojus ir ne programuotojus o į tinginius ir ne tinginius :)

programuotojo profesijos alga nekris, galbūt svyruos ,bet tikrai nekris, nebent atsiras technologijos kurios pakeis kompiuterius, bet kolkas čia iš fanatsikos srities. O programuotojas yra plati profesija, ir tik nuo pačio programuotojo priklauso, nes nemanau kad paprastas PHP scripteris gauna daugiau už maximos kasininkę.
 
P.S. aš tai labiau sulaukiu pastebėjmų iš aplinkinių, ne dėl algos, o kad programuotojo darbas tai praktiškai prilygsta nieko neveikimui, nes sedi prie pc ir stebisi kaip gali buti pavarges, juk ne plytas nesiojai, nors galiu pasakyti plytas nesiot daug lengciau ir fizinis nuovargis zymiai lengvesnis nei protinis

Nė vienas buvęs grupiokas ar šiaip pažįstamas programuotojas negauna daugiau, negu yra vertas. Čia mano subjektyvus vertinimas.
Jei lyginat programuotojus su statybininkais, tai reiškia, kad nieko apie programavimą nesuprantat. Ko gero, nesuprantat dar ir apie daugelį kitų dalykų gyvenime.
Būdamas 14-17 m. dirbau statybose, alga svyruodavo tarp 100 ir 200 lt už dieną. Šiuo metu esu diplomuotas 23 m. informatikas. Buvusioje darbovietėje man, kaip IT specialistui, pradirbus pusę metų mokėjo 80 lt už dieną.
Dirbdamas statybose darbo specifiką išmaniau gerai, dirbau ne tik pagalbinius darbus, viskas buvo gan elementaru.
Pradirbęs ~ metus IT sferoje jaučiuosi žalias ir pradedu suprasti, kiek dar reikia apšikti.
Jei lygintume IT darbuotojui keliamus reikalavimus su statybininkui keliamais reikalavimais, tai pagalbinio darbuotojo ieškančiame skelbime būtų kažkas panašaus į:
 
Cemento cheminės sudėties žinojimas ir tai ptvirtinantys sertifikatai;
Darbo patirtis su įvairiais įrankiais, jų elektroninės dalies išmanymas, fizikinis elektros srovės supratimas, Niutono dėsnių žinojimas;
Patirtis statant dangoraižius virš 100 aukštų, būtini darbų pavyzdžiai.
Lietuvių, rusų kalbos būtinos, anglų, vokiečių - privalumas.
Ir t.t.
 
Manau mintį supratot. Statybininkais būti sugeba ir sugebės būti kur kas daugiau žmonių nei programuotojais.

Bet kuriam programuotojui to 10k ar daugiau nemoka. Jei tiek moka vadinasi yra už ką tiek mokėti, nes yra ir tokių kurie dirba už minimumą.
 
Tie kurie pavydi, geriau tegul pasidomi kiek darbo reikia įdėti ir kiek pastoviai reikia mokytis, kad uždirbti tą sumą dėl kurios yra pavydima. Kai jie savo srityje tiek darbo įdės, tada jie galės pasireikšti. Galų gale, kas jiems trukdo persikvalifikuoti į programuotojus ir nebereiks pavydėti :D
Kalbant apie freelancerius tai dar reiktų pridurti, kad tenka ir savaitgaliais pasidarbuoti ar ilgiau vakarais, kad projektą užbaigti ar kokį bugą sutvarkyti, kai tuo metu tie pavyduoliai jau namuose sėdi ir žiūri savo "Kelią į žvaigždes"
 
Čia kas kalba apie pigius programuotojus iš kokios rusijos, indijos, kinijos ar dar velniai žino kur, šneka nesamones. Gausi pigų programuotoją, bet paskui pačia komunikacija su juo bei darbo rezultatais nesidžiaugsi. Ieškosi naujo, kuris perimtu darbus ar perdarytų viską naujai ir visumoje būsi sugaišęs daugiau laiko ir pinigų nei, kad iškart darbavesis su geru programuotoju, nors jis ir nepigiai apmokamas yra. Nesakau, kad tarp tų pigių programuotojų neįmanoma rasti gerų, bet jei tokį ir pavyks rasti, tai jis pats greit supras, kad dirba už mažiau nei, kad galėtų :)
 
Apie algų kritimą arba rinkos užpildymą programuotojais irgi nėra ką kalbėti ir nėra čia ko lyginti su statybininkais. Kiekvienais metais, vis daugiau atsiranda prietaisų kuriuose veikia kažkokia programinė įranga. Paklausa vis didėja. Čia nėra taip kaip su kokiais namais, kad pristačius tam tikrą kiekį niekas nebeperka.
Pasižiūrėkit kiek kiekvienas turite visokių smartaphonų, tabletų, laptopų, mp3 grotuvų ir dar kitos įrangos kuriai reikia programavimo. Ir dar turit ne po vieną! O kur dar visokie telefonų app'sai, web'ai, game'ai, darbo įrankiai ir dar n sričių kur reikalingas programavimas ir nuolatinis tos programinės įrangs tobulinimas, bei priežiūra. Kiek statybininkų reikia, kad pastatytą nama prižiūrėti ir toliau jį plėtoti? :)
 
Apie tuos kurie pabaigia universitetus, pradirba n metų ir vis tiek nieko doro neuždirba tai jų visur yra. Tarp programuotojų jų taip pat rasit. Aš asmeniškai manau, kad bet kurioje srityje galima uždirbti tuos pinigus, jei tik pastoviai įdėsi darbo, nuolat tobulėsi ir dirbsi daugiau nei kiti. Verkt ir pavydėti gerų rezultatų visi gali, bet kažkodėl dauguma nepagalvoja (ir apie tai nerašo visokie delfi), kad reikia ir sunkiai dirbti. To tai kažkaip niekas nepavydi.
 
Tai kaip sakant, kai tu įdėsi tiek darbo kiek aš idedu ir nebūsi arti tos sumos kurią aš uždirbu, tada turėsi teisę pavydėti. Žodžiu aš juočiuosi gerai ir gali visi man pavydėti kas tik netingi B-)

Tėvai ne pavydi, o piktinasi, kad uždirbi kiek jie, bet visdar ant sprando sėdi. ^_^

Pirmas dalykas - kaip ten sakoma apie tris keblias temas pokalbiuose: pinigai, seksas ir religija. Tai apie tuos reikia kalbėti kuo mažiau, jei nenori nieko įžeisti :)
 
Kitas dalykas - haters gonna hate. Jei jie nesugeba uždirbti daugiau, oh well, aš nuo to nesiruošiu būti smukdomas. Bendrai Lietuvoje yra tokia susiklosčiusi visuomenė, kuri neleidžia kažkam iškilti. Kai tik kažkas pradeda uždirbti daugiau ar atsidaryti verslą, jam pradeda visi pavydėti, kišti pagalius į ratus ir "traukti atgal" nes atseit tu negali būti "kitoks". Čia iš sovietmečio likęs mąstymas, kurio tarp jaunos kartos, laimei, daug mažiau.
 
Žodžiu, kaip sakė Džekas Sparrow, "jūsų problema nėra problema, jūsų požiūris į problemą - štai kur tikroji problema"

Pirmoje pamokoje praverstų paaiškinti, jog HTML (hyper text markup language) ir CSS (cascading style sheets) iš esmės nėra programavimo kalbos.
Taip pat būtų puiku sužinoti mokytojo kompetencijas bei peržvelgti geriausius pastarųjų dviejų metų darbus. Mokiniams nebus jokios naudos, jeigu jie nemokamai išmoks blogų praktikų.

Tai va galiu papasakoti įspūdžius kas vyksta toliau išvažiuojant į JAV su voku. Atvykome į JFK oro uostą su voku. Buvo dvi linijos (ten kur tikrina pasus ir vizas) US gyventojams ir turistams, pradžioje reikia eiti ten kur yra turistmas (didžiulės buvo eilės). Vėliau su žalia korta galės eiti kaip gyventojas (resident). Kai priėjome prie langelio padavėme vokus, darbuotojas juos atplėšė, pasiėmė kaip visada pirštų antspaudus, padarė foto ir nusivedė į atskirą kambariuką ir padavė darbuotojui mūsų atplėštus dokumentus. Ten dar teko palaukti eilės ir tiesiog duoti pirštų antspaudą (rašaliniu būdu jau) ir duoti parašą, viska kitą darbuotojas pats užpildo už tave. Ir viskas have a great day and welcome to USA. Mes jums atsiųsime kortas dviejų mėnesių laikotarpyje į nurodytą adresą. Kol kas tiek, beliko sulaukti žalios kortos pašto dėžutėje.

Na taip. Daugeliui nuvažiuot savaitgaliui į Palangą, ištaškyt 2000Lt ir prisigert taip kad net jūros nepamatyt tai viskas normalu, juk visi taip daro. O vat išleist 1000Lt kad pusę Europos pamatyt - čia jau per brangu, iš kur tiek pinigų gausiu...

Nereikia peikti zmoniu, kol jauni lai isbando viska :) Geriau gailetis del to ka padarei, nei del to, ko nepadarei. Jeigu niekada neisvaziuos ir nepabandys, nezinos koks sunkus juodadarbiu gyvenimas. Nauja patirtis ugdo zmogu. Cia kai kuriuos labai veikia jaunatviskas maksimalizmas ir roziniai akiniai, bet nieko visiems tas amzius praeina. Nori cia ir dabar, bet realybe yra kitokia. Nesu as pesimistas tikrai, greiciau realistas.
Bet supratau svarbu dalyka, kad niekas jusu nelaukia uzsienyje isskestomis rankomis, niekas uz dyka nedalina milijonu, niekam nerupi jusu egzsitencija. Zmogus tik darbo irankis. Kiekviena grasiu teks sunkiai uzsidirbti. Is patirties visa tai sakau, nesigailiu, kad buvau isvykes i UK, buvo idomu ir prasminga. Bet visada zinojau, kad grysiu i LT. Beto, jeigu jau tiksliai nuspresta vykti i uzsieni ir pasilikti, labai stipriai rekomenduociau moketi kazkoki tai amata. Nemoksu pilna ant kiekvieno kampo.

Buvo laikas kada tryniaus tarp profkavu,ir visokiu marozu, tai visų svajonęs buvo tos pačios, išvaryt į anglus ir vartyt bapkes nes lietuvoj gi ,,gaidys,,
 
Dabar kokie 4 metai praėjo. Daugelis tikrai ir išvarė, kas vogti ir senai susodinti, kas iš pašalpų gyveną ir jaučias geresniais nei Lietuviai nes gauna po 4000lt pašalpų į mėneį.
Kaikurie skelbes visiems draugams kaip gerai kad išvaro į anglus nes Lietuvoi tik ##### lieką, bet už kokių 3 mėnesiu tyliai tyliai gryžtą ir sėdi po šluotą.
 
Aš nežinau, jei iš žmogaus su kuriuo katik susipažinau išgirstu kad ,,va anglijoi gyvenimas o čia lietuvoj tai,, viskas jau žiuriu kitaip į tą žmogų.
Mano nuomonę į angliją važiuoti reik, jei esi užtiktrintas ką dirbsi, ir esi tos srities specelistas. O ne varau į anglus nežinau kur, nežinau ką dirbsiu.
 
Tikrai nenoriu ižeisti uždarbiečiu kurie sėkmingai gyvena UK ir tikrai ten sėkmingai įsikūrė.

Mokykloje moko logiškai mąstyti, paprastus matematinius uždavinius užrašyti kodu.
 
Universitete (turiu galvoje IT sritis) pirmus du metus visus bendrai moko objektinio programavimo, įvairių algoritmų ir kitų svarbių programavimo pagrindų. Paskui kas būna kitus du metus jau labiau priklauso nuo specializacijos, pvz. multimedijos - dirba labiau su grafika, programavimas - gilinasi į algoritmus ir pan., informacinės sistemos - į web programavimą ir t.t. Yra ir dar daugiau sričių..
 
Na o ką programuotojas veikia savo darbe, tai vėlgi priklauso nuo srities, kurioje dirba.
Pavyzdžiui aš dirbu prie komercinio web produkto - optimizuoju įmonės veiklos procesus juos kompiuterizuojant. Paprastai tariant stengiuosi palengvinti programinės įrangos naudotojo gyvenimą. :D Pvz. tarkime naudotojui savo darbe reikia kas savaitę padaryti kažkokią tai ataskaitą ir tai dabar užima daug laiko. Mano darbas yra padaryti taip, kad naudotojui nereiktų nieko daryti išvis (arba su minimaliu įsikišimu) ir ta ataskaita būtų sugeneruota automatiškai.
 
Taigi mokykla ir universitetas tau tik nurodo gaires, ką ir kaip reikėtų daryti, kaip reikėtų mąstyti ir visa tai tu bandai pritaikyti praktiškai savo darbe.
 
Na o pats darbas, tai nėra toks, kad visą dieną nuo ryto iki vakaro sėdi prie kompiuterio nepakeldamas akių. Dažniausiai programuotojai yra labai mylimi ir gerbiami, dauguma darboviečių turi laisvalaikio kambarius su stalo futbolu, xbox'u ir pan., kad darbo metu galėtum ateiti ir šiek tiek prasiblaškyti. Priklausomai nuo darbovietės ir kolektyvo, būna įvairiausių "užklasinių" veiklų, išvykų ir pan. :)

Mokykloje moko logiškai mąstyti, paprastus matematinius uždavinius užrašyti kodu.
 
Universitete (turiu galvoje IT sritis) pirmus du metus visus bendrai moko objektinio programavimo, įvairių algoritmų ir kitų svarbių programavimo pagrindų. Paskui kas būna kitus du metus jau labiau priklauso nuo specializacijos, pvz. multimedijos - dirba labiau su grafika, programavimas - gilinasi į algoritmus ir pan., informacinės sistemos - į web programavimą ir t.t. Yra ir dar daugiau sričių..
 
Na o ką programuotojas veikia savo darbe, tai vėlgi priklauso nuo srities, kurioje dirba.
Pavyzdžiui aš dirbu prie komercinio web produkto - optimizuoju įmonės veiklos procesus juos kompiuterizuojant. Paprastai tariant stengiuosi palengvinti programinės įrangos naudotojo gyvenimą. :D Pvz. tarkime naudotojui savo darbe reikia kas savaitę padaryti kažkokią tai ataskaitą ir tai dabar užima daug laiko. Mano darbas yra padaryti taip, kad naudotojui nereiktų nieko daryti išvis (arba su minimaliu įsikišimu) ir ta ataskaita būtų sugeneruota automatiškai.
 
Taigi mokykla ir universitetas tau tik nurodo gaires, ką ir kaip reikėtų daryti, kaip reikėtų mąstyti ir visa tai tu bandai pritaikyti praktiškai savo darbe.
 
Na o pats darbas, tai nėra toks, kad visą dieną nuo ryto iki vakaro sėdi prie kompiuterio nepakeldamas akių. Dažniausiai programuotojai yra labai mylimi ir gerbiami, dauguma darboviečių turi laisvalaikio kambarius su stalo futbolu, xbox'u ir pan., kad darbo metu galėtum ateiti ir šiek tiek prasiblaškyti. Priklausomai nuo darbovietės ir kolektyvo, būna įvairiausių "užklasinių" veiklų, išvykų ir pan. :)

Mokykloje moko logiškai mąstyti, paprastus matematinius uždavinius užrašyti kodu.
 
Universitete (turiu galvoje IT sritis) pirmus du metus visus bendrai moko objektinio programavimo, įvairių algoritmų ir kitų svarbių programavimo pagrindų. Paskui kas būna kitus du metus jau labiau priklauso nuo specializacijos, pvz. multimedijos - dirba labiau su grafika, programavimas - gilinasi į algoritmus ir pan., informacinės sistemos - į web programavimą ir t.t. Yra ir dar daugiau sričių..
 
Na o ką programuotojas veikia savo darbe, tai vėlgi priklauso nuo srities, kurioje dirba.
Pavyzdžiui aš dirbu prie komercinio web produkto - optimizuoju įmonės veiklos procesus juos kompiuterizuojant. Paprastai tariant stengiuosi palengvinti programinės įrangos naudotojo gyvenimą. :D Pvz. tarkime naudotojui savo darbe reikia kas savaitę padaryti kažkokią tai ataskaitą ir tai dabar užima daug laiko. Mano darbas yra padaryti taip, kad naudotojui nereiktų nieko daryti išvis (arba su minimaliu įsikišimu) ir ta ataskaita būtų sugeneruota automatiškai.
 
Taigi mokykla ir universitetas tau tik nurodo gaires, ką ir kaip reikėtų daryti, kaip reikėtų mąstyti ir visa tai tu bandai pritaikyti praktiškai savo darbe.
 
Na o pats darbas, tai nėra toks, kad visą dieną nuo ryto iki vakaro sėdi prie kompiuterio nepakeldamas akių. Dažniausiai programuotojai yra labai mylimi ir gerbiami, dauguma darboviečių turi laisvalaikio kambarius su stalo futbolu, xbox'u ir pan., kad darbo metu galėtum ateiti ir šiek tiek prasiblaškyti. Priklausomai nuo darbovietės ir kolektyvo, būna įvairiausių "užklasinių" veiklų, išvykų ir pan. :)

Mokykloje moko logiškai mąstyti, paprastus matematinius uždavinius užrašyti kodu.
 
Universitete (turiu galvoje IT sritis) pirmus du metus visus bendrai moko objektinio programavimo, įvairių algoritmų ir kitų svarbių programavimo pagrindų. Paskui kas būna kitus du metus jau labiau priklauso nuo specializacijos, pvz. multimedijos - dirba labiau su grafika, programavimas - gilinasi į algoritmus ir pan., informacinės sistemos - į web programavimą ir t.t. Yra ir dar daugiau sričių..
 
Na o ką programuotojas veikia savo darbe, tai vėlgi priklauso nuo srities, kurioje dirba.
Pavyzdžiui aš dirbu prie komercinio web produkto - optimizuoju įmonės veiklos procesus juos kompiuterizuojant. Paprastai tariant stengiuosi palengvinti programinės įrangos naudotojo gyvenimą. :D Pvz. tarkime naudotojui savo darbe reikia kas savaitę padaryti kažkokią tai ataskaitą ir tai dabar užima daug laiko. Mano darbas yra padaryti taip, kad naudotojui nereiktų nieko daryti išvis (arba su minimaliu įsikišimu) ir ta ataskaita būtų sugeneruota automatiškai.
 
Taigi mokykla ir universitetas tau tik nurodo gaires, ką ir kaip reikėtų daryti, kaip reikėtų mąstyti ir visa tai tu bandai pritaikyti praktiškai savo darbe.
 
Na o pats darbas, tai nėra toks, kad visą dieną nuo ryto iki vakaro sėdi prie kompiuterio nepakeldamas akių. Dažniausiai programuotojai yra labai mylimi ir gerbiami, dauguma darboviečių turi laisvalaikio kambarius su stalo futbolu, xbox'u ir pan., kad darbo metu galėtum ateiti ir šiek tiek prasiblaškyti. Priklausomai nuo darbovietės ir kolektyvo, būna įvairiausių "užklasinių" veiklų, išvykų ir pan. :)

Mokykloje moko logiškai mąstyti, paprastus matematinius uždavinius užrašyti kodu.
 
Universitete (turiu galvoje IT sritis) pirmus du metus visus bendrai moko objektinio programavimo, įvairių algoritmų ir kitų svarbių programavimo pagrindų. Paskui kas būna kitus du metus jau labiau priklauso nuo specializacijos, pvz. multimedijos - dirba labiau su grafika, programavimas - gilinasi į algoritmus ir pan., informacinės sistemos - į web programavimą ir t.t. Yra ir dar daugiau sričių..
 
Na o ką programuotojas veikia savo darbe, tai vėlgi priklauso nuo srities, kurioje dirba.
Pavyzdžiui aš dirbu prie komercinio web produkto - optimizuoju įmonės veiklos procesus juos kompiuterizuojant. Paprastai tariant stengiuosi palengvinti programinės įrangos naudotojo gyvenimą. :D Pvz. tarkime naudotojui savo darbe reikia kas savaitę padaryti kažkokią tai ataskaitą ir tai dabar užima daug laiko. Mano darbas yra padaryti taip, kad naudotojui nereiktų nieko daryti išvis (arba su minimaliu įsikišimu) ir ta ataskaita būtų sugeneruota automatiškai.
 
Taigi mokykla ir universitetas tau tik nurodo gaires, ką ir kaip reikėtų daryti, kaip reikėtų mąstyti ir visa tai tu bandai pritaikyti praktiškai savo darbe.
 
Na o pats darbas, tai nėra toks, kad visą dieną nuo ryto iki vakaro sėdi prie kompiuterio nepakeldamas akių. Dažniausiai programuotojai yra labai mylimi ir gerbiami, dauguma darboviečių turi laisvalaikio kambarius su stalo futbolu, xbox'u ir pan., kad darbo metu galėtum ateiti ir šiek tiek prasiblaškyti. Priklausomai nuo darbovietės ir kolektyvo, būna įvairiausių "užklasinių" veiklų, išvykų ir pan. :)

Na jeigu dar nežinai, tai siūlyčiau pasidomėti apie tokį žaidimą - GEOCACHING. Mano manymu pats geriausias gidas keliaujant bet kur. :)

Na, šiuo savo pranešimu būsiu žiaurus, bet iš tiesų manau, jog tu esi vienas iš tų mano vadinamų "gyvenimo nevykėlių". Paprastai gyvenime aš taip apibūdinu žmones, kurie kažką siekia, susimauna, ir tiesiog tai užmeta, ir skundžiasi, kad nesiseka. Iš tavo pranešimų sprendžiu, kad tu nei mergytę esi gerai padziobinęs (iš žinučių atrodo kad nė vienos, peršasi mintis, kad gali būti gėjus, ypač po žodžių "man nulis emocijų"), nei darbą gerą turi (nes tiesiog pameni, kad jis retesnis, bet pinigų reikia, nei santykius gerus palaikai su žmonėm, žodžiu niekur nesiseka. Pamastymai apie švarius ir nešvarius pinigus irgi nevykėliški - dažnai tokie intiligentai, kaip tu ir būna pagaunami su narkotikus ar gabenant cigaretes.
 
Ir žinai ką? Turiu dvi naujienas, viena bloga, kita gera.
 
Bloga naujiena yra ta, kad turbūt 80% ką parašiau yra tikra tiesa. Tu tikrai nevykėlis. Ir nesiteisink. Mano standartais vien tavo šitas pranešimas man teigia, kad pas tave vyriškumo maža, tik skundiesi ir slepiesi po anonimiškumo kauke.
 
Gera žinia yra ta, jog viską visada galima pakeisti. Visi gyvenime gali atsidurti tokioje padėtyje, ir tikriausiai kiekvienam reikės stiprios rankos, kad jį iškelti iš depresijos. Aišku, kokia čia gali būti depresija, kai esi jaunas, bet tavo atveju gali - studentai dažnai supranta, jog jų diplomai nieko verti ir jų gyvenimas yra tragedija (o ypač tavo atveju, kai nesi pats sveikiausias žmogaus pasaulyje).
 
Ką galiu rekomenduoti?
a) Susitvarkyk santykius su šeima. Nežinau kaip kitiems, bet jeigu mano santykiai su šeima būna blogi, jaučiuosi kažkaip blogai viduje. Taip neturi būti.
b) Susirask merginą - jos būna linksmos, su jomis gali sportuoti ir iškrauti blogą energiją, galima pasidalinti vargais ir džiaugsmais, kurti ateitį. REKOMENDUOJU rinktis tik už save protingesnę, nes tada ji tave išspaus ir tu pasieksi daugiau. Yra pasakymas, jog daug lengviau iki moters nusileisti ir prieiti prie tokios, iki kurios reikia daaugti.
c) Pinigai negali būti tikslas, nes jie turi savybę mažėti. Geriau ferrari, bentley, abaldytėlna chata, ar kažkas panašaus. Bet svarbiausia savo svajonę įvertinti pinigais - tik taip pasieksi.
d) Atrask save, ką nori veikti. Nedirbk nemėgstamo darbo, nes nieko nebus. Nesimokyk kas nepatinka - nes tai tik iššvaistytas laikas. Geriau pagalvok, ką daryti tau malonu, ir tai mėgink padaryti. Patiko? Daryk tai plačiau.
e) Keliauk. Keliaudamas atrasi save ir į gyvenimą pradėsi žvelgti kitaip.
 
Sėkmės.

Gal mano patarimas pasirodys kiek ir per drastishkas, bet jei jau keliausit, tai maukit lauk is Europos. Toliau ka papasakosiu pries 18 men padariau pats, pries 4 men pakartojau su tevais kartu. Kryptis - Filipinai. Taip, suprantu, egzotika, toli, brangu... Taciau tai pakeicia poziuri i gyvenima. Pamatai visai kita kultura, kitus zmones. Jie nesisuka kaip peles rate kas manesi mokedami paskolas, nuomas, imokas, komunalinius ir pan. Ten kitas pasaulis. Ten seimps galva kasdien sprendzia ar jam gulet po palme ir nieko neveikti, ar pagauti/nupirkti zuvi seimai ir ja patiekti jiems. ten nera storu, pliku, ten visi sypsosi, visi paklausia 20 kartu per diena kaip sekasi. Ten nera musu rutinos... ten tiesiog kitoks gyvevinimas.
Kiek tai kainuoja? Is pirmo zvilgsnio daug - skrydis 1500-2500 lt zmogui. Kuo anksciau pirksi bilietus, tuo pigiau (is LT neskrenda, vertetu ziureti is milano ir pan). Toliau gyvenimas, maitinimasis. Mes buvom 5 savaites. Biudzetas grubiai 1500lt skrydis + 3500lt (1000 euru) zmogui viskam kitam. Cia jau paskaiciuotas vidutinis variantas netaupant, bet ir netashkant pinigu. kas i tai ieina? Na pvz nakvyne ten brangi, vidutiniskai 50lt uz dvivieti kambari parai. Taciau visa kita pigu, tarkim 60 min masazas papludimy saulelydzio metu su kokteiliu rankoj ant balto smelio (kaip filmuose matot) 6-8 Lt, didzliu kreveciu kg 15lt, jas pagaminti su ryziais ir alum 10lt. T.y uz 30lt gaunat karalishkus 1kg kreveciu pietus su ryziais ir alumi. Visa kita yra persikelimu tarp salu laivukais kaina. Grubiai tarkim tai kainuoja 150lt uz laiva, ir nesvarbu ar jame bus 2 zmones, ar 4 ar 15, kaina ta pati.
Finale: 5 savaiciu atostogos 5000-6000 lt zmogui, pabunat kitoj civilizacijoj, kitam pasaulyje, balto smelio ir zydros juros kraste. Atsiminimu 5 metams, nerealios fotkes, nusilupusi oda, gilus pamastymai apie tai kaip mes gyvenam ir svajones kitais metais vel ten grizti...

:rolleyes:

Taigi per tiek laiko, Uždarbis.lt forume, sugebėjau parašyti tik apie keliavimą. Šis straipsnis bus kažkas kito. Pasistengsiu parašyti kelis svarbiausius gyvenimo dalykus, kas manyčiau šiam forumui labai tinka, kaip asmeniniui tobulėjimui.
 
 
Mes einame per gyvenimą...
 
Mes visi einame per gyvenimą skirtingai. Kai kurie iš mūsų renkasi padaryti tiek mažai kiek įmanoma, o kiti gyvena pilnu ritmu. Ką mes visi turim bendro, tai kad mes leidžiame savo laiką kažką darydami. Tai kas man įdomu, lemia, kaip aš leisiu savo laiką. Pamėginkite padaryti tokį paprastą eksperimentą su savim. Paklauskite savęs šių klausimų:
 
1. Kaip aš leidžiu savo laiką?
2. Kokie 5 veiksmai, kuriuos darydamas, praleidžiu daugiausiai savo laiko?
3. Kokia pagrindinė priežastis, kodėl aš leidžiu savo laiką būtent taip?
 
Prireiks šiek tiek laiko, kol atsakysit į šiuos klausimus ir aš rekomenduoju, gerai apmąstyti apie tai, kaip leidžiate savo laiką. Yra daugybė kitų klausimų, kuriuos galėtumėte savęs paklausti, kaip "Ką aš darau skirtingose gyvenimo situacijose, ir kodėl, tai darau?". Tokio tipo klausimai didins mūsų supratimą, kaip mes ėjome, dabar einame per gyvenimą.
 
...Bet ar mes žinome, kur mes einame?
 
Priežastis, kodėl tie klausimai buvo vertingi, kad tiesiog ėjimas, nereiškia, kad mes judame būtent ta linkme, kuri mums yra gera. Paklauskite savęs šių klausimų, kad pamatytumėte, ar ir jūs randate tiesos tame:
 
 
1. Ar aš žinau, ko aš noriu iš gyvenimo ir jei taip, tai ko?
2. Ar aš kartais jaučiu, kad aš neturiu laiko tam, ką aš iš tikrųjų noriu daryti?
3. Ar aš kartais darau dalykus, ne dėl to, kad to noriu, o dėl to, kad kiti to iš manęs tikisi, arba dėl to, kad pritapčiau?
4. Ar aš išgyvenau vidurinio amžiaus krizę, arba žinau, kas tai išgyveno?
5. Ar aš kada nors tęsiau bendravimą su žmogum, nors žinojau, kad tai nėra man gerai?
6. Ar aš kada nors praleidau daugybę laiko dirbdamas, ar darydamas ką nors kitą, kas paskui pasirodė, kad nėra taip svarbu MAN pačiam?
 
Esmė ką aš norėjau pasakyti, nėra tai, kad mes visada žinome, ar galime žinoti, kas teisinga būtent MUMS ir būti tikriems, kuria kryptimi mes einame. Tai neimanoma, mano manymu. Tai ką aš sakau, tiesiog ėjimas, nereiškia, kad mes nukreipti teisinga linkme. Mes niekada negalime žinoti, koks yra tas teisingas kelias, kuriam mes turėtumėm skirti kuo daugiau savo laiko, bandydami suprasti save ir ko mes norime iš šio savo gyvenimo. Turbūt mes turėtumem paklausti savęs KLAUSIMŲ KLAUSIMO:
 
Kokie yra svarbiausi dalykai gyvenime?
 
 
Patys svarbiausi dalykai gyvenime yra...

Šis medis Namibijoje, galėtų būti gyvenimo medis. Jis beveik 10 metrų pločio!
 
Žemiau aš aprašysiu dalykus, kurie mano manymu yra patys svarbiausi, beveik kiekvienam gyvam žmogui šioje žemėje. Taip, mes esam visi skirtingi, bet kaip mums visiem reikia vandens ir oro, yra dalykų kurių mum taip pat visiem reikia.
 
Prieš apžvelgiat kelis svarbiausius dalykus gyvenime, reikia apibrėžti žodį "gyvenimas" ir pateikti pagrindinę prielaidą, ant kokio požiūrio aš pastačiau savo gyvenimą.
 
Aš apibrėžiu gyvenimą gana paprastai:
"Gyvenimas yra galimybė ir laikas kurį mes turime, bendrauti su pasauliu."
 
Pagrindinė prielaida, mano gyvenimo požiūris yra paremtas:
"Gyventi gerą gyvenimą reiškia bendrauti su pasauliu taip kad, tai duotų mum prasmę ir pozityvių emocijų, nesukeliant žalos."
 
Turint tai omenyje, čia mano lentelė, keturių svarbiausių dalykų gyvenime:
 

 
 
Kaip jūs matote iš lentelės, aš manau, kad sveikata, santykiai, vertybės ir svajonės ir pozityvus požiūris į save yra keturi patys svarbiausi dalykai gyvenime.
 
Rūpintis savo sveikata
"Sveikata yra gyvenimas. Rūpinkis ja, taip kaip rūpintumeis ką tik gimusiu savo vaiku."
 
Prasta sveikata sumažins tavo turimą laiką šiame pasaulyje ir tavo galimybes gyventi gyvenimą tokį kokį nori gyventi. Todėl, jei mes norim gyventi ilgą gyvenimą su savo mintim ir kūnu, kurie mus gali nuvesti bet kur, kur mes tik norime, mes privalome rūpintis savo sveikata. Aš nesakau, kad gyvenimas negali būti geras, jei mes sergame, esame neįgalūs ar turime kitų sveikatos problemų. Aš sakau, mano tyrimai rodo, kad žmonės norėtų jaustis galintys gyventi tokiu būdu, kuriuo jie yra vertingi ir gyventi taip ilgai, kaip įmanoma. Sveikata, vadinasi yra absoliučiai svarbi.
 
Gaila, bet dauguma iš mūsų supranta, kokia svarbi yra sveikata tik tada, kai jos nebėra. Tai didelė gėda. Geras dalykas yra tai, kad mes galim paveikti savo sveikatą lengviau, nei dauguma žmonių galvoja.
 
Dėti pastangas į santykius
"Praleisk naudingą laiką su žmonėm kuriuos myli ir santykiai augs, stiprės ir gilinsis. Nedaryk to ir jie po biškį užges."
 
Kai kalbama apie gyvenimą, esame įpratę girdėti save ir kitus sakant, kad svarbiausias dalykas gyvenime yra šeima ir draugai. Sunku nesutinkti su tuo, nes įrodymų, patvirtinančių tai yra labai daug. Kas nėra visiškai suprantama ar diskutuojama, tačiau yra svarbu dėti pastangas į santykius, kad jie gebėtų augti ir klestėti. Kalbant atvirai, daugelis iš mūsų turi mažai žinių, ką reiškia "dėti pastangas".
Aukščiau yra greičiausiai viena iš priežasčių, kodėl mes matome tiek daug skyrybų, kodėl mūsų praleidžiamas laikas su draugais nuolat mažėja, nes mes "suaugom", ir kodėl daugelis iš mūsų leidžia daugybę laiko prie televizoriaus ar kompiuterio, nei leisdami jį su savo vaikais, šeima. Asmeniškai, aš nemanau, kad tai įvyksta todėl, kad mes to norim. Aš manau, kad tai įvyksta todėl, mes neleidžiame sau pagalvoti apie tai, kas iš tikrųjų yra svarbu ir mes nevisiškai suprantame, kokios yra pasekmės, tų menkų sprendimų priimamų diena iš dienos savo santykiuose. Siekiant turėti gerus santykius, aš manau, kad turime praleisti tam tikrą laiko "kiekį", su žmonėmis, kuriuos mylime.
 
Gyventi savo vertybėmis ir siekti svajonių
"Mąstydami apie, tai koks žmogus tu norėtum būti ir ko tu nori iš savo gyvenimo, padidins jūsų supratimą apie save. Gyvenimas pagal šį supratimą suteiks jums tikslą, pasitenkinimo ir ramybės pojūtį"
 
Būti sveikam, turėti pozityvų požiūrį į save ir turėti puikius santykius yra nuostabu, bet kas esi žodyje "TU" iš tikrųjų tu? Kas tave daro kitokiu nei kiti? Kokie yra dalykai, kurie tau suteikia energijos? Kokie yra dalykai, kurie tau suteikia prasmę, gyvenimo džiaugsmą ir nupiešia tavo veide šypseną, kuri sako: "Aš šokinėju iš laimės"?
 
Mąstydami apie tai, kas esame ir kas svarbu mums, leis padidinti mūsų supratimą apie save, ir tai ką norime daryti su savo gyvenimais. Kuo anksčiau pradėsime apie tai mąstyti, tuo geriau mes suprasim kas mums yra teisinga, kuo mes vertingi ir kokių svajonių siekti.
 

Spitzkoppe Namibijoje, vieta, kur gimsta svajonės
 
Įdiegti pozityvų požiūrį į save
"Kaip mes žiūrėsime į save yra pagrindas, iš kurio mūsų gyvenimas yra pastatytas. Pastatyk stiprius pamatus."
 
Kai mes neturime pozityvaus požiūrio į save, dažniausiai mes save lyginam save su kitais žmonem, jaučiamės nepasitikintys savimi ir per stipriai reaguojam į kitų nuomonę. Mes taip pat linkę daryti sprendimus pagal kitų žmonių lūkesčius, o ne daryti tai, ką tikrai jaučiam, kad mes turim daryti. Turėdami pozityvų požiūrį į save, kita vertus reiškia priimti save tokį koks esi ir kuo pats tiki. Tai reiškia turėti drąsos pačiam priimti sprendimus ir gyventi gyvenimą tokį, koks jis mums atrodo teisingas. Asmeniškai, aš supratau, ne taip seniai, kad aš gyvenau didžiąją dalį savo gyvenimo, be stipraus požiūrio į save. Tik per pastaruosius kelerius metus aš sugebėjau suprasti ir priimti tai, kad aš labai retai jaučiuosi "žemiau" kažko, ar nepasakyti to kuo aš stipriai tikiu dėl kitų žmonių nuomonės. Aš vis dar, aišku, turiu kur save tobulinti, ypač su blogai priimtų sprendimų pasekmėmis.
 
Keturi svarbiausi dalykai gyvenime yra glaudžiai susiję
 
Sveikata. Santykiai. Vertybės ir svajonės. Savęs požiūris. Visi jie įtakoja vienas kitą. Pavyzdžiui, kaip sveikata paveikia jūsų energiją, kurią galėtumėt skirti kitiems trims faktoriams. Jūsų požiūris į save įtakoja jūsų psichinę sveikatą, kaip jums bendrauti su žmonėmis ir kiek jūs sau galite "leisti" savo asmeninį svajonių gyvenimą ir taip toliau. Tobulėjimas bet kurioje iš šių sričių, turės poveikį ne tik BŪTENT toje srityje, bet ir kitose taip pat.
 
 
Ačiū, kad skaitėte, bei tobulėkite kiek tik galite daugiau :).
 
 
 
Uždarbis.lt ---cnqq---

Hmmmm.. Kiek žmonių - tiek nuomonių. :D
Anksčiau yra tekę kalbėti su dirbusiais movinge - tai labai geri atsiliepimai. Geras atlyginimas, beveik visą laiką važiuoji ir nieko nedarai ir už tai tau moka ir pan. :rolleyes:
Ar tikrai taip yra? Kaip suprantu pasikraunat fūrą daiktų ir visi susėdę vykstat į kitą vietą, kur viską reikia iškrauti, taip? Ar dideliais atstumais tenka važinėti? Ar daug tenka labai sunkių daiktų tampyti (sofų, spintų ir pan.)?
 
Na aš gyvenau nedideliame kurortiniame miestelyje (kaip kokia palanga) prie pat vandenyno. Visą vasarą labai karšta (~35 laipsnius pavėsy), jokio lietaus - na tikrai puikus oras.
Turėjau du darbus. Pirmas (per agentūrą) - atrakcionų parke. Darbas labai lengvas (daug maž toks: sėdi, surenki bilietus, suleidi žmones, paspaudi mygtuką, išleidi žmones), tik šiek tiek nuobodokas, bet užtat kolektyvas labai linksmas. :) Taip pat susiradau antrą darbą - viešbuty. Ten jau darbas buvo sunkesnis, na bet ir šiek tiek daugiau mokėjo. Apie 6 savaites dirbau dviejuose darbuose. Per dieną gaudavosi apie 14h darbo. Gerai tiek, kad ryte viešbuty dirbi, o vakare atrakcionuose ilsiesi. :D Po 6 savaičių atsibodo nolifint ir išėjau iš antro darbo. Pasilikau porą paskutinių vasaros savaičių poilsiui.
 
Per laisvadienius aplankėm:
* Washington D.C. - aviacijos ir kosmoso muziejų (mačiau tikrą space shuttle - paliko didelį įspūdį);
* Philadelphia - liberty bell, keletą muziejų, šiaip po miestą pasivaikščiojom - tai kaip miestas visai patiko;
* Atlantic City - sakoma, kad čia rytų Las Vegasas, įsivaizdavau, kad ten bus kažkas įspūdingo, bet realiai, tai nieko gero. Ten kur visi kazino ir boardwalkas, tai viskas gražu, balti žmonės, bet tikrai nepameluosiu - pereini per gatvę nuo kazino kvartalo ir viskas kardinaliai pasikeičia: praktiškai nei vieno balto žmogaus, vien tik juodžių getai, daug bomžų miegančių tiesiog ant šaligatvio ir pan. Spėju vakare po tuos juodžių kvartalus geriau nevaikščioti;
* Cape May - panašus kurortinis miestelis į tą, kur mes gyvenom, tik skirtumas tas, kad parduoda alkoholį (pas mus buvo dry city);
* New York - buvom keletą kartų. Pirmus du kartus New Yorką pamatyti buvo tikrai buvo įdomu. Visi dangoraižiai, times square ir pan., bet vėliau tai jau jokio įspūdžio. Iš vis New Yorkas man paliko tokį šiukšlių miesto įvaizdį. Viskas labai sugrūsta, daug žmonių, mašinų, užterštas oras, vakare prieš kiekvieną restoraną ar kavinę šiukšlių kalnai ant šaligatvio, bomžai, jokios gamtos (na central parką tai užskaitau, labai gera ten pailsėti nuo viso triukšmo).
 
Po visų darbų, iki grįžimo į Lietuvą, turėjom laisvą savaitę, tai skridom į vakarus. Aplankėm:
* Malibu - gražus kurortinis miestelis, daug turčių namų, skaidrus vandenyno vanduo, gelbėtojų nameliai kaip iš serialo "Gelbėtojai". :D
* Santa Barbara - gražus miestelis, labiausiai įspūdį paliko pasikeitusi gamta - vietoj medžių visur palmės ir visokios kambarinės gelės, tik daug kartų didesnės. :D
* San Francisko - Golden Gate Bridge, ChinaTown, Lombard Street (labiausiai vingiuota gatvė pasaulyje), tramvajus, keletas muziejų, na ir šiaip labai paliko įspūdį stačios gatvės.
* Yosemito nac. parkas - daug nuostabių vaizdų, labai buvo gera šiek tiek pailsėti gamtoje po visų tų miestų.
* Sekvojos nac. parkas - milžiniškų medžių parkas.
* Las Vegasas - What happens ir Vegas, stays in Vegas. :D
* Didysis Kanjonas - vėlgi buvo gera pailsėti gamtoje po Vegaso šurmulio, labai įspūdingas kraštovaizdis.
* Hooverio užtvanka - milžiniškas statinys.
* Los Angelas, Holivudas - žinoma žvaigždžių takas, hollywood užrašas (privažiavom kiek galėjom arčiau), Universal Studios miestelis (į atrakcionus nebėjom, nes per vasarą jau užtektinai jų atsižiūrėjom), Santa Monica beach - prieš palikdami vakarus, paskutinį kartą nusimaudėm vandenyne.
 
Per savaitę apvažiavom didžiulį ratą - beveik 4000km. Džiaugiuosi, kad daug ką pamačiau, vakarai labiau patiko nei rytai.
 
Reziumė: nors ir teko sunkiai dirbti visą vasarą, bet buvo verta. Kitais metais žadu vėl sugrįžti. Ir pritariu WinSim - Amerika man dabar taip pat pirma šalis, kurioje norėčiau gyventi. :)
 
Beje, LarisK, tie Universal Studios atrakcionai nebuvo labiau skirti vaikam? Ar buvot studio tour (lygtais taip vadinasi) - ar matėt kaip filmuojami filmai?

Niekur ir nebuvo pasakyta, kad visą gyvenimą dirbsiu tik kasininku.Žvelgiame kitu kampu. Kadangi Lietuvoje normaliai dirbu tik 4 darbą, ir tik pardavimų vadybininko darbas siejosi su žmonių bendravimu,bet pastarasis truko vos 2 savaites ir buvo neoficialus, o išėjau dėlto, jog netenkino firma ir paties mano rezultatai. Kiti du darbai: antrus metus iš eilės vieno mėnesio sezoninis darbas egzaminų centre- duomenų įvesties operatorius, ir vieno mėnėsio siuntų rūšiuotojo-operatoraius darbas jau bankrutavusioje įmonėje "Vilpostus".Abu pastarieji vien darbas prie kompiuterio, ir praktiškai jokio bendravimo su žmonėmis, su kolegomis. Tai šiektiek mane "atbukino" ir aš pradėjau ieškotis darbo,kuriame galėčiau laisvai bendrauti su žmonėmis. Kadangi pats esu istorikas-mokytojas, ir laisvalaikį truputį rašytojas, tai, atrodo, tam tikro periodo, laikina stotelė, tačiau stotelė,kurioje aš įstigau ilgesniam ar net ilgam laikui. Kasininko darbas gali būti puiki mano karjeros pradžios stotelė.Neaišku kada atvažiuos autobusas ir mane paims iš šitos stotelės.

Žvelgiam į kasininko darbą kitu kampu.
 
Kodėl nuėjau dirbti kasininku?
 
Pasirinkau kasininko darbą kiek netikėtai, ir nelauktai. Situacija buvo paprasta, kad šių metų vasarą teko vėl ieškotis naujo darbo, bet visgi niekaip nesugalvojau, kur norėčiau įsidarbinti, kad pats darbas man patiktų, galėčiau stabiliai išdirbti, ir nereikėtų vėl grįžti į darbo paieškas. Besidomint naujo darbo paieška, įstrigo vieno žmogaus pasakyti žodžiai: „Tegul tik neeina dirbti į kasininkus“. Kadangi dar niekada nebuvau dirbęs kasininku, kaip tik norėjosi išbandyti naują darbą, įgyti naujos patirties. Tuo labiau, jog pats asmeniškai žinojau maždaug, kokia situacija Lietuvoje su kasininko darbu. Žinoma buvo, kad kasininkai vienoje darbovietėje-parduotuvėje ilgai neišbūna, alga tik minimumas, o „arti“ reikia daug, taigi norėjosi pasižiūrėti kaip seksis man pačiam. Tuo labiau, kai pats vaikščiodavau į parduotuvę apsipirkti tikrai neįsivaizdavau savęs dirbant kasininku.
Tokiu būdu kiek netikėtai mano gyvenimas pasisuko kita linkme:susiradau IKI parduotuvę, kuri ieškojo pardavėjo-kasininko, ir mane priėmė į savo kasininkų gretas. Tiesa, darbo vietą pasirinkau šiek tiek apgalvotai dar: t.y. tame pačiame rajone, kur gyvenu, kad man nekainuotų, kelionė į darbą/ iš darbo, pietauti galėčiau grįžti į namus. Pradžia buvo tikrai sunkoka, pats darbas atrodė gana nuobodus ir niekuom neišsiskiriantis nuo to kaip jį ir įsivaizdavau.
 
Pradėjau ieškoti savo darbe įvairovės
 
Norėjau vienintelio dalyko, kad darbas man iš tikro netaptų nuobodus ir netektų ieškotis naujo darbo, pradėjau galvoti kaip paįvairinti patį kasininko darbą. Taigi, aptarnavimą pradėjau derinti su bendravimu.
Svarbu tapo ne tik dirbti įprastai, kaip daro dauguma kasininkų: skubėti skaičiuoti pinigus,atiduoti grąžą, nesisveikinti, visada būti surūgusiam, visiškai stengtis nekontaktuoti su klientu daugiau, nei privaloma ir galvoti kaip tik atsedėti darbo valandas, ir skubėti namo. Galvojant, kaip šis darbas galėtų patikti reikia pradėti galvoti nuo kitų dalykų: Svarbus yra bendravimas, reikia atrasti laiko bendravimui, tuo pačiu sudominti klientą, išklausyti jį, pasikalbėti su juo nepamirštant ir aptarnavimo. Juk tu esi kasininkas-pardavėjas.
Pradėjau ne tik įprastai sveikintis su klientais, tačiau klausytis jų pokalbių, pasitelkiau stebėjimo metodą, stebėjau klientų elgesį, patį bendravimą su manimi. Stebėdavau žmonių poras, kaip jos atsiskaitinėja, moka pinigus, jų bendravimą, ginčus tarpusavyje, nes tai iš dalies galima jau šiektiek pasakyti apie dviejų žmonių santykių tvirtumą. Pasimatė tiek žmonių socialinė padėtis, materialinė padėtis, tapo aišku kokias prekes žmonės perka dažniausiai, galėjau suvokti paprasčiau kiek jie uždirba, ir kiek jie išleidžia. Tapo daug aiškesnė situacija apie alkoholizmo situaciją Lietuvoje.
Po kažkiek laiko stebėjimo pradėjau galvoti apie tai kaip įdomiai užkalbinti savo klientus, kokia svarbi yra balso tono reikšmė, ką reikia daryti, kad kaip nors išsiskirti iš kitų kasininkų ir patikti savo klientams, palikti teigiamą įspūdį, kad pamatę mane gatvėje, ar parduotuvėje ne darbo metu jie nebijotų su manimi pasisveikinti, nebijotų manęs užkalbinti. Visa tai padėjo, privalomi dalykai savo darbe,tiksliau privalomi klausimai: „Ar turite IKI nuolaidų kortelę, ar renkate lipdukus, mokėsite kortele ar grynais?“ Pradėjau nuo nuolatinių klientų: bandžiau įsiminti klientus, ir atsiminti kas atsiskaitinėja banko kortele, kas turi IKI korteles, o kas ne, kas rūko kokias cigaretes, kas perka kokius loterijos bilietus, bandžiau prisiminti, kas renka lipdukus. Net tokie dalykai tapo reikšmingi. Tos papildomos akcijos vykstančios parduotuvėse. t.y. lipdukų rinkimas, dovanų kortelių klausimas kaip tik pagelbėjo aptarnaujant klientus. Tokiu būdu norėjosi tada klientus užkalbinti neįprastai, kuo nors sužavėti. Tai tapo labai svarbu, kad mano darbas netaptų monotoniškas, o būtų įdomus.
 
 
 
Asmeninis tobulėjimas
 
Kita svarbi pusė tapo pats tobulėjimas klientų aptarnavime: Norėjau viską sužinoti apie aptarnavimo kokybę. Čia pasitelkiau šiektiek ir stebėjimo, ir psichologijos žinių: Vaikščiojau po kitas parduotuves, tiek ir į savo tinklo parduotuves, tiek pas savo konkurentus. Vaikščiojau ir kavines, restoranus, picerijas, netgi prekybos centrus. Stebėjau klientų aptarnavimo ypatybes. Stebėjau kaip dirba kiti kasininkai-pardavėjai: kaip jie bendrauja su savo klientais, kaip sveikinasi, stebėjau jų nuotaikas, šypsenas, elgesį ir būseną. Jau iš tikro pats padirbęs kasinink ir nuėjęs į kitas parduotuves apsipirkti galėjau pastebėti, kam kasininko darbas nors kiek patinka, o kam tai yra tikras pragaras. Bandžiau įžvelgti skirtumus, kas dirba įprastai, o kas savo darbą paįvairina bent šiek tiek.
Sprendimų priėmimas. Man dirbant iškilo dar vienas aktualus aspektas mano darbe: tinkamų sprendimų priėmimas. Kaip greitai reaguoti į situaciją ir priimti teisingą sprendimą klientui paklausus: dėl prekės kainos, atsisakius prekės, ir norint ją grąžinti, kuriame skyriuje rasti tam tikrą prekes, ar Jūsų parduotuvėje yra tokia ir tokia prekė. Kaip mokėti tinkamai atsakyti į bet kokį kliento klausimą? (Netgi tokius kaip: kur Jūsų pastate yra WC, gėlių, drabužių parduotuvė). Kaip įdomiai atsakyti į kliento klausimus. Teko domėtis ne tik pačia parduotuve, o visu pastatu, kuriame dirbu. Svarbu žinoti:Kaip savo darbe bendraujant su klientais išlaikyti etiketą, neįžeisti klientų, kaip išlaikyti gerus santykius su kolegomis? Visa tai lemia komunikacijos, žinių ir psichologijos žinios.Taip savo žinias bandžiau pritaikyti praktikoje- savo darbe.
Dar aktualu tapo patys pardavimai- kadangi turėjau šiek tiek pardavimų vadybininko patirties, tobulinausi ir pardavimų srityje, norėjau kuo daugiau sužinoti apie parduodamas prekes parduotuvėje, tekdavo net pasiklausti kai kurių klientų, kaip pavyzdžiui, tas vynas, ar alus kokybiškas ir skanus, ir panašiai. Svarbu tapo kaip vienų klientų grąžintas prekes prie kasos parduoti kitiems klientams, remiantis savo bendravimo įgūdžiais. Teko net stebėti ar kas nors pirks tokią pačią prekę, kuri buvo grąžinta prieš tai, kaip paveikti klientą remiantis psichologijos žiniomis, o svarbiausia kaip įgauti klientų pasitikėjimą ir jo neprarasti.
Pagundos darbe. Taigi vienas iš tų dalykų, kur sunku atsispirti.Norisi išbandyti darbe naujus produktus, naujas prekes ir t.t. Visgi, aš dirbu pardutuovėje, kur prekių gausa ir pasiūla yra labai didelė, ir kai pamatai,kad klientas perką prekę,kuri ir tave užkabino, norisi nedelsiant ją ir nusipirkti. Kuo ilgiau dirbi, tuo labiau viską norisi nusipirkti iš savo parduotuvės.
Tokiu būdu aš darbe jaučiuosi laisvas, bendraudamas su klientais, matydamas jau pažįstamus, draugus ( šiame darbe jau susipažinau net su trimis užsieniečiais iš gana retų šalių) ir žinodamas, kad mano darbas yra įdomus, tačiau tuo pačiu nepamiršdamas, kad esu kasininkas- pardavėjas. Tokiu būdu pati parduotuvė tapo kaip antrieji namai.
Taigi jau beveik po keturių mėnėsių patirties dirbant kasininku-pardavėju, aš sakau:“Aš esu patenkintas, ten kur dabar dirbu. Galbūt taip atsitiko, jog aš neįžvelgiu pirmoje vietoje blogųjų dalykų, kuriuos mato dauguma, kasininko darbą matau kitu kampu, dėlto galvoju kaip man darbe yra gera ir faina.“
Visų pirma, visiems kitiems nesvarbu, kur jie ir kokį darbą dirbtų patarčiau neįžvelgti visur vien tik blogio ir neigiamų dalykų, nes susidaro toks jau įspūdis, kad gyvenime esam dideli pesimistai. Žmogus, kuriam nepatinka kasininko pardavėjo darbas, jis dirbs per prievartą- niekada nebus geras kasininkas-pardavėjas. Reikia daryti, tai, kas patinka. Būk kuo nori būti. Dirbu IKI.