modernas2006

Sveiki,
Su kolega nusprendėme papasakoti apie mūsų verslą. Nuo ko pradėjome, kaip darome verslą, kokius sprendimus priimame.
Blogo adresas - www.verslaskitaip.lt
 
Jeigu norite pradėti verslą ar norite paklausti mūsų, kaip mes sprendėme kokias nors problemas versle, rašykite savo klausimus mums į el. paštą [email protected] ;)

Dešimt garsiausių sėkmės istorijų: „Samsung“ pradėjo nuo prekybos makaronais, „Nokia“ – nuo popieriaus gamybos


 
Mes žinome šiuos prekinius ženklus, tačiau retas kuris įsivaizduoja, nuo ko pradėjo „Samsung“, „Nintendo“, „Nokia“ ar „Wrigley“. Huffingtonpost.com pateikia dešimt sėkmės istorijų, kurios įtikina – nesvarbu kaip ir nuo ko pradedate savo verslą, svarbu kaip sekasi jį plėsti. Pasaulį galima užkariauti ir verdant muilą ar gaminant girą.
 
http://www.15min.lt/images/photos/621366/big/hasbro-gaminamas-zaidimas-monopolis-52d015a9502f4.jpg
 
„Wrigley“ virė muilą
 
http://www.15min.lt/static/cache/NTYweDQzNSwzNDB4MjI2LDYxNjM1MCxiaWcsLDMxOTQ3NjgwMTM=/muilas-526f853f63fde.jpg
 
Kramtomosios gumos „Orbit“, „Juicy Fruit“, saldainių „Skittles“ gamintoja pradėjo nuo gaminio, kurį į burną jums galėtų įdėti nebent mama, jei išgirstų jus keikiantis. 1891 m. ji buvo įkurta kaip muilo ir kepamosios sodos gamybos kompanija.
 
„Marriott“ pradėjo nuo giros
 
http://www.15min.lt/static/cache/NTYweDQzNSwsNjIxNjQ1LGJpZywsNDE5MTE3NDUxOA==/namines-giros-ir-darzoviu-sriuba-51fb35227929c.jpg
Šis pasaulinis prabangių viešbučių ir poilsio kompleksų tinklas kilo iš kuklios įmonės „A&W root beer stand“, įkurtos 1927 m.
Johnas Willardas Marriottas ir jo žmona Alice Marriot jautė, kad Vašingtono gyventojai sutiktų mokėti už šaltą namų gamybos girą. Verslas sekėsi puikiai, gėrimų pasiūla didėjo, o jų sūnus bendrovę pavertė pasauliniu viešbučių verslu.
 
„Nintendo“ pradžia – kortos
 
http://www.15min.lt/static/cache/NTYweDQzNSwsNjIxMzY2LGJpZywsMjY4ODI0MjMyNQ==/nintendo-sukurtas-mario-52d015c878e57.jpg
 
Šiuo metu „Nintendo“ garsi savo kuriamais žaidimais ir žaidimų konsolėmis. „Nintendo“ sukūrė tokius personažus kaip patrakęs santechnikas Mario ar nuotykių ieškotoja Zelda.
Tačiau bendrovė Japonijoje įkurta tada, kai nebuvo nei kompiuterinių žaidimų, nei kompiuterių. 1889 m. Fisajiro Yamauchi pradėjo gaminti ir pardavinėti vakarietiško pavyzdžio žaidimų kortas.
 
„Samsung“ prekiavo makaronais
 
http://www.15min.lt/static/cache/NTYweDQzNSwsNjA5MjIxLGJpZywsOTg5MjEzODI5/1262844185makaronai.jpg
 
Pasaulinis elektronikos milžinas buvo įsteigtas 1938 m. Tiesa, tuo metu tai buvo nedidelė prekybos bendrovė, kuri su technikos gamyba neturėjo nieko bendro. Samsugas Sanghoe Korėjoje įkūrė bendrovę, kuri prekiavo džiovinta žuvimi, daržovėmis, ir makaronais.
 
NASCAR pradžia – kontrabandininkai
 
http://www.15min.lt/static/cache/NTYweDQzNSwyOTB4MTk0LDYxNjIwMSxiaWcsLDQwNTkxNzYzMTc=/1281517802visadanorejaubutigangsteriu.jpg
 
JAV vykstančios lenktynės prasidėjo sauso įstatymo laikais. Jas organizuoti ėmėsi kontrabandininkai, kurie nuo policijos sprukdavo patobulintais automobiliais pilnais kanadietiško viskio.
Galiausiai atsirado trasos ir aiškios taisyklės, o kriminalinius nusikaltėlius už vairo pakeitė profesionalūs sportininkai.
 
„Avon“: knygas pakeitė kvepalai
 
http://www.15min.lt/static/cache/NTYweDQzNSwsNjIxMzY2LGJpZywsMjY4ODI0MjMyNQ==/knygos-52d015bea4ee4.jpg
 
Pasaulinės kosmetikos gigantės pavyzdys rodo, kad sėkmė gali laukti kiekvieno. Bendrovės įkūrėjas Davidas McConnellis pradėjo kaip knygų pardavėjas. Su lagaminu knygų jis keliaudavo nuo durų prie durų.
Paprašytas vietinių parfumerių jis kartu su knygomis ėmė nešiotis iškvėpintus popieriaus lapelius ir priiminėti užsakymus.
Pamatęs, kad kvepalus perka kur kas geriau, nei knygas, D.McConneliis nusprendė, jog bus kur kas patogiau su savimi nešiotis kvepiančius lapelius, o ne sunkų lagaminą knygų. Greitai jis priėjo prie išvados, jog moterys kvepalus kur kas geriau perka iš kitų moterų, todėl įkūrė įmonę ir pasamdė pirmąsias darbuotojas.
 
„American Express“ nešiojo laiškus
 
http://www.15min.lt/static/cache/NTYweDQzNSwsNTk5NTM1LGJpZywsMTc0NzA3MzUyNQ==/1327498935karozirgas3.jpg
 
Dabar tai JAV įsikūrusi pasaulinė finansinių paslaugų įmonė, kurios kreditinėmis kortelėmis gali naudotis ir Lietuvos gyventojai. Tačiau, kaip ir „Nintendo“ atveju, šiai bendrovei kuriantis kreditinių kortelių nebuvo, o bankai bijojo ne pasaulinių krizių, bet ginkluotų plėšikų.
1850 m. „American Express“ buvo įkurta kaip alternatyva lėtai valstybinio pašto tarnybai. Norėdami siuntinį ar laišką perduoti greičiau amerikiečiai galėjo pasinaudoti naujosios bendrovės paslaugomis. Pasiuntiniai po visą šalį jodinėjo žirgais.
 
„Tiffany“ pradėjo nuo raštinės reikmenų
 
http://www.15min.lt/static/cache/NTYweDQzNSwsNTk3MjYzLGJpZywsNzc2MjE4NTY0/1218111784fbua14046.jpg
 
Šiuo metu „Tiffany“ yra viena garsiausių juvelyrikos bendrovių, tačiau ji pradėjo nuo kito verslo. 1837 m. garsiajame Niujorko Brodvėjuje buvo atidaryta raštinės reikmenų parduotuvė.
Istoriniai duomenys rodo, jog pirmąją darbo dieną parduotuvės apyvarta siekė 4 dolerius 98 centus, tačiau pardavimai ėmė sparčiai augti, kai Charlesas Lewisas Tiffany nusprendė pirkėjams pasiūlyti papuošalų. Beje, „Tiffany“ iki šiol galima nusipirkti ir raštinės reikmenų.
 
„Nokia“ pradžia – popierius
 
http://www.15min.lt/static/cache/NTYweDQzNSwsNjE2MzUwLGJpZywsMzM2OTg5MzM0Mw==/popieriniu-snaigiu-karpymas-52a723d0aac86.jpg
 
Mes šią bendrovę žinome dėl jos gaminamų mobiliųjų telefonų, tačiau ji buvo įkurta gaminti popierių.
Taip, Antrojo pasaulinio karo metais „Nokia“ gamino kaliošus ir kitus gaminius, tačiau 1865 metais suomių kalnakasybos inžinierius Frederikas Idestamas nei apie kaliošus, nei apie telefonus negalvojo. Ant Nokianvirtos upės kranto jis pastatė malūną medžiui smulkinti. Būtent nuo upės kilo bendrovės pavadinimas.
 
„Hasbro“ aprūpino moksleivius
 
http://www.15min.lt/static/cache/NTYweDQzNSwsNjIxMzY2LGJpZywsMjY4ODI0MjMyNQ==/hasbro-parduotuve-52d015b3af4f4.jpg
 
Viena didžiausių pasaulyje žaislų ir stalo žaidimų gamintoja labai nenutolo nuo savo šaknų. Broliai Hassenfeldai (HasBro – pagaunat?) 1923 m. pradėjo pardavinėti tekstilės gaminius, pieštukus, penalus ir kitas mokyklai skirtas prekes. Tik po trisdešimties metų, 1952–iasiais, bendrovė pagamino pirmąjį savo žaislą. Tai buvo Misteris Bulviagalvis.
 
Šaltinis: http://s2.15cdn.lt/images/upload/logos/15min_logo_su_www.gif
 
Tai yra bandomasis straipsnis, laukiamas 15min.lt administracijos atsakymas dėl straipsnių platinimo ir teisių [suteikimo/nesuteikimo] platinti man šiame forume IT verslo naujienas.
 
Leidimas gautas paskambinus į www.15min.lt, nuo šiol galiu publikuoti IT naujienas. Gero skaitymo B-)

Labas, saugokis gandrų abiem prasmėm :D

Sorry bra but no. Jei manai, kad tiesiog nueisi ir pateksi į komandą tai čia blogas mąstymas. Genai nepadės mesti taikliau ar suprasti žaidimą. Tereikia įdėt darbo, o ne išeit į aikštę ir mėtyti 500 metimų kasdien kaip vidutiniokui ir manyti, kad nuo to tapsiu geresnis... Pažįstų žmonių kurie dar būdami mokykloje nepateko į komandą per tuos talentus. Bet po 5-6 metų susitikę aikštelei tas talentas krito jam po kojom. Jei krepšinis tai turi paaukot savo laisvą laiką. Krepšinis tai turi čia jau tavo dalim kita tapti jei nori ką nors pasiekti. O pataikyti, varytis kamuolį išmokti yra paprasta. Išmok viską žaidimo greičiu ir viskas apsisuks aukštyn kojom. Nepatekai ir nuleidai rankas. Nice try. Nors daugelis tavo vietoj būtų ėja dirbt ant savo žaidimo. Ir kitais metais patekę į komandą. :) Hard work beats talent. :) Tereikia gerą trenerį susirast ir dirbti individualiai. Per tris mėnesius šiuos dirbau vien ant metimo ir pakilau nuo 50% iki 80% pataikymo. Tiesiog pasakyk kas tau trukdė ten patekt ? Laiko neturėjai treniruotis ? Eik naktim... kelkis anksti būsi vienu žingsniu toliau už kitus. Visi turi tas pačias 24h ir niekas daugiau niekas mažiau. Tik reik mokėt išnaudot. Ir žaist visais metų laikais. Žiemą prisinigo ką daryti ? Eik nusikask sniega ir eik treniruokis. Geriausiem tai nesutrukdė. Daugiau nematau problemų metų laikais kuriais negali žaist, treniruotis, analizuot save, taisyt visas klaidas, su kiekviena diena tapt geresniu.
 
Vidutiniokas sakys: Aš neturiu salės kur treniruotis...
Žmogus mylintis tą žaidimą norintis kažką pasiekt eis į bet kokią aikštę, kad ir su duobėm jinai ar nulinkusiu lanku. Arba jis važiuos iki tos salės nors ir tai bus 2-3h kelionė jam iki jos.
 
Vidutiniokas sakys, kad jis neturi pinigų susirasti gero trenerio...
Žmogus norintis gaut trenerį eis kast sniego, pjaut žolę už 5lt per valandą, kad tik galėtų susimokėt ir treniruotis toliau pagal specialius metodus.
 
Vidutiniokas sakys, kad pasaulyje yra 60mln žaidėjų ir man be šansų patekti į PRO lygas.
Žaidėjas norintis to labiau už kitus atiduodantis visas jėgas turės savo mindset'e kad niekas iš tų 60mln taip nedirba, kaip aš su savo PRO treneriu ir su specialia programa.
 
Vidutiniokas sakys, kad jis neturi laiko.
Žmogus atsidavęs tam žaidimui kelsis anksčiau, kad ir 4 ryto padarys workout'ą ir turės laiko mokyklai.
 
Vidutinokui sunkios, treniruotės pasirodys per sunkios. Ir viską mes.
Žmogus pasiryžęs tam sakys man per sunku tačiau save pastūms toliau, kol tai taps lengva.
 
Manau, kad tu tiesiog per mažai norėjai to. Ir neatidavei viso savęs. Nieko blogo nenoriu pasakyt tiesiog labai užkabino mane tas pasakymas:
 
"jį paimė į komandą, manes ne."
 
Genai genais, bet nesužinos ką reiškia praeiti savo kailiu, kad taptum profesionaliu žaidėju. Kad nepatekai į komandą nereiškia, kad į kitą negali patekti. Vien komandos treniruočių neužtenka, nes reikia susitaikyti, kad taip iš tos komandos 75-90% netaps krepšininkais. Jei nedirbs, kaip reikiant. :)
 
Asmeniškai man šitas video visada suteikia motyvacijos, kasdien vis dirbti dirbti ir nesustoti. Įsiklausykit gerai kas žiūrėsit. Yra tikrai gerų citatų, įkvepiančių žodžių. Žiūrėkit nuo 0:00 iki pat galo. :) Galbūt atsiras čia dabar "apstumsiančių" čia mane, bet tiesiog išsakiau, ką maniau. Ačiū, kad perskaitėt.
 
http://www.youtube.com/watch?v=XbZnCGyPneo

Įvadas
 
Visi užaugę norėjome tapti gelbėtojais, policininkais, medikais ar net prezidentais, bet paaugus mūsų norai pasikeitė. Ar visi susimąstėme kodėl?
Pagrindinis ir ko gero vienintelis šito „kaltininkas“ ‒ aplinka ir jos įtaka žmogui. Iš aplinkos mes paveldime viską ‒ kalbą, elgesį, charakterio savybes ir aplamai visą požiūrį į kiekvieną gyvenimo smulkmeną. Jeigu jums nepatinka kažkoks maistas ‒ skonio receptoriai čia nieko dėti.
Taip taip, kiekvienas mūsų noras ir sprendimas yra ne mūsų pačių nuopelnas, o aplinkos, nors visada manėme atvirkščiai. Viskas labai paprasta jeigu suvoksime, kad niekas iš niekur neatsiranda.
 
 
Savęs atradimo paslaptys
 
Šiandien matome tonas knygų, straipsnių, filmų ir begales seminarų mokančių „atrasti save“. Deja, neegzistuoja jokia paslaptis kaip tai padaryti. Nėra jokių būdų atrasti save. Paprasčiausiai to daryti ir nereikia, nes tai būtų analogiška pasivaikščiojimui po dykumą ‒ nepamatytume nieko.
Visiškai nėra prasmės savęs ieškoti, nes niekada nieko ir nesurastume. Tai yra todėl, kad nei vienas žmogus neturi jokio savyje užslėpto talento ar pašaukimo. Žinau, skamba kaip visiškas absurdas, bet jeigu grįšime atgal į pačią pirmąją pastraipą, po truputį pradėsime suprasti.
Tokie dalykai kaip gražu-negražu, priimtina-nepriimtina, normalu-nenormalu mūsų galvose yra suformuoti aplinkos. Jeigu gatvėje pamatome atsitiktinę merginą, kokios mintys pirmiausia mums šaus į galvą? Teisingai ‒ graži arba negraži. Deja, nei vienas iš mūsų nepagalvojame kas nustato ‒ kas yra gražu, o kas ne ir aplamai ‒ kas yra tas grožis. Tačiau pagalvoję suprantame, kad tai ir vėl aplinka, o ne mes patys.
 
 
(Ne)žinomos žmogaus galimybės
 
Tiesa ta, kad visi turime vienodas galimybes mąstyti. Visi turime tokias pačias smegenis. Nėra tokio dalyko kaip geresnės ar blogesnės smegenys. Taip, vieno žmogaus smegenų audiniai gali būti šiek tiek kokybiškesni už kito, tačiau tai visiškai nieko nelemia. Žinoma, nekalbu apie išskirtinius atvejus kaip įgimtos protinės ligos ir panašiai.
Juk visi galime išmokti skaičiuoti, važiuoti dviračiu ar plaukti. Tai reiškia galime išmokti bet kokio amato. Statybininkas gali tapti fiziku, santechnikas ‒ biologu, valytojas ‒ inžinieriumi ir taip toliau. Tačiau, visą tai nulemia aplinka ir dėl to negalime padaryti nieko... iki tol kol pradedame suvokti kaip viskas vyksta!
 
 
Noriu bet nemoku
 
„Norėčiau būti tuo, bet nemoku ir turbūt neišmoksiu...“ — tokią frazę neretai galime išgirsti iš draugų ar pažįstamų. Tačiau kyla klausimas ‒ kam tada skirtos mūsų smegenys? Būtent tam jos ir skirtos, tik nežinia kodėl ne visi tai suprantame. Dažnai nesusimąstome, kad galime būti kažkuo daugiau nei esame dabar.
Visos mus ribojančios kliūtys ir barjerai yra tik mūsų pačių galvose. Niekas negimė menininkais, mokslininkais, verslininkais, žemdirbiais, statybininkais, programuotojais ir taip toliau. Visu tuo yra tampama ir viso to yra išmokstama.
Nėra tokio dalyko kaip talentas, yra tik toks dalykas kaip įdėtas darbas ir pastangos. O pašaukimas? Dar viena mums į galvas įkalta nesąmonė.
 
 
Man nepatinka
 
Pabandžius kažkuo tapti neretai susiduriame su viena problema ‒ nors imk ir nusišauk, bet mums visiškai nepatinka mūsų naujoji veikla. Arba ‒ pabandžiau, bet nepatraukė. Tačiau viskas daug paprasčiau nei atrodo.
Kaip niekas pirmą kartą sėdęs ant dviračio nepradeda važiuoti, taip niekas pirmą kartą prisėdęs prie kompiuterio nepradeda programuot. Visų pirma reikėtų savęs paklausti ‒ kiek į tai buvo įdėta laiko ir pastangų. Viskas už to ir slypi. Nepamėgsime nieko, jei tam neskirsime laiko ir viską darysime atmestinai.
 
 
Nuo ko pradėti?
 
Norėčiau parekomenduoti gana neblogą straipsnelį apie tikslų nusistatymą ir jų siekimą, bei labai susijusį ir taip pat labai gerą straipsnį apie motyvacijos atradimą.
Sakote, kad kažkuo taptum reikia mokslo, o mokslas kainuoja daug pinigų? Turbūt dar negirdėjote apie nemokamą išsilavinimą internetu.
Suprantate mokslo svarbą, bet neturite motyvacijos mokytis? Šis straipsnis kaip tik tau.
Ir galiausiai ‒ Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?.
 
 
Pabaigai
 
Labai dėkoju už jūsų sugaišta laiką skaitant šį mano minčių kratinį. Atsiprašau, jeigu nesužinojote kažko konkretaus, ko tikėjotės. Tai nebuvo ir neturėjo būti kažkoks gidas, kaip tapti bet kuo. Mano tikslas buvo tiesiog užvesti ant kelio ir įžiebti bent mažytę motyvacijos liepsnelę.
Pabaigai linkiu didžiausios sėkmės tobulėjant ir siekiant savo tikslų. Niekada nepamirškite, kad tobulėti niekada nevėlu. Gyvenimo laiptai, į kuriuos lipame, nesibaigia niekada, bei tobulėjimui ribų nėra!
 
Sėkmės.

Šiandien visai netyčia peržiūrėjau labai įdomų video, apie mūsų sprendimų galią. Kaip kartais pasiduodami, galime nulemti savo gyvenimą ristis į apačią. Kaip dabartiniais sprendimais nulemiame kas būsime po 40 metų.
 
Platesnis video čia:
 
http://www.youtube.com/watch?v=zXw2H1DRlaw
 
Gale video yra kvietimas į mokymus. Perspėju tai ne reklama, o tiesiog labai įdomios mintys išsakytos įdomaus žmogaus.
 
Pasidalinkite savo patirtimi ir ką manote :)

Pirmiausia, apie save. Mano vardas Simonas, man yra 18 metų, esu iš Kauno. Ką aš veikiu? Aš esu SEO specialistas (turbūt dabar tai pati negerbiamiausia profesija, nes dabar SEO moka ir daro visi kas nori, tik klausimas ar daro teisingai?) ir taip pat esu savo įmonės direktorius (įmonės pavadinimo neatskleisiu, rašinėlis ne reklaminis, o kam reikia tas žino arba sužinos, jei norės). Tai, kuo esu dabar aš pasiekiau per 5-7 metų laikotarpį, kurį praleidau prie kompiuterio. Aš nesakau, kad pasiekiau daug, tačiau man vis tiek malonu pasidalinti savo nors ir menkais pasiekiamais, kurie galbūt įkvėps kitus siekti daugiau.
 
Istorijos pradžia. Kompiuteriniai žaidimai
 
Mano istorijos pradžia prasideda nuo kompiuterinių žaidimų. Dažnai šiuolaikinės mamos sako, kad vaikams negalima duoti žaisti kompiuterinių žaidimų diena iš dienos, nes tai jiems kenkia. Iš esmės tai yra tiesa, jeigu vaikui žaidimas tampa priklausomybe. Tačiau mano atveju (aš ir kažkada buvo priklausomas, bent iš dalies) kompiuteriniai žaidimai padėjo išsivystyti kaip žmogui.
 
Viskas prasidėjo kai man buvo 11-13 metų. Aš žaidžiau internetinį žaidimą Runescape. Nežinantiems, tai yra žaidimas, kuriame kiekvienas turi savo žmogeliuką, kelia jo level'į, ir taip atsirakina papildomus žemėlapius, ginklus, visokius kitokius niekus. Kitais žodžiais tariant - vaikų žaidimas (nors tada pažinojau ir ne vieną suaugusį, kuris žaidė tą žaidimą, ir greičiausiai jeigu norėčiau dar dabar rasčiau tokių užturėtų žmonių).
 
Dabar jūs greičiausiai klausiate savęs, kodėl šitas bičas pasakoja, kaip jis trylikos žaidė kažkokį vaikų žaidimą. Aš jums turiu paprastą atsakymą - šis žaidimas, buvo mano kaip žmogaus ir kaip specialisto pradžia. Jei ne šis žaidimas, aš nebūčiau turėjęs tokios puikios anglų kalbos. Žaidime dažnai tekdavo bendrauti angliškai, tad tai pagerino mano anglų kalbos įgudžius. Žaidime buvo vartojami daug bendrinėje kalboje naudojamų žodžių kaip lobster, shrimp, rope ir kt.
 
Kitas dalykas, su kuo mane supažindino šis žaidimas, tai internetinių svetainių kūrimas. Šio žaidimo, aš nežaisdavau vienas. Aš jį žaisdavau su draugais, su internetiniais draugais ar su kitais, kurių net nepažįstu. Aš sugalvojau sukurti žaidimo klaną, bet mums reikėjo svetainės (visi kiečiausi klanai, tuo metu turėjo savo svetainę). Taigi, pradėjau ieškoti, kaip kiti klanai pasidarė svetaines ir radau tokią forumo hostinimo platformą: http://www.invisionfree.com/ Taigi, susikūriau forumą, tada kilo klausimas, kaip padaryti gražų jo subdomeną (domenai tada dar buvo brangūs). Pažiūrėjęs kitų klanų puslapius priėmiau sprendimą naudoti ten.lt subdomeną, kuris tais laikais kainavo visus tris litus. Nebeatsimenu klano pavadinimo, nes tada dar buvau jaunais ir galvodavau vis kitus, bet manau esmę supratote. Galiausiai, sukūrus forumą, gavus domeną, iškilo paskutinė problema - dizainas. Tai buvo mano pirmieji žingsniai su HTML ir CSS - mes paiimdavo dizaino iš kitų klano, juos visus sumiksuodavome ir turėdavome unikalų dizainą, kurio niekur nebūdavo (net http://www.invisionfree.com/ dizainų lentoj jo nebuvo, ir taip mes buvome kiečiausi).
 
Ir galiausiai, trečias dalykas, kurio mane išmokė šis žaidimas - tai komandinis darbas. Aš buvau klano lyderis (tai buvo aukščiausias rangas). Aš vedžiau visus žaidėjus, ir jie sekė mane, kai ėjome "lupti" kitų. Pagrindinė užduotis būdavo visus reikiamu metu reikiamoj, vietoj pastatyti ir visiems vadovauti taip, kad visi paklusniai mane sektų. Tai buvo geros pamokos kaip bendrauti su žmonėmis, kad jų nesuerzintum, nes žmonės greit supykdavo, ir greitai išeidavo iš klano, jeigu su jais bendraudavai neteisingai.
 
Ir visų šių trijų dalykų (anglų, bendravimo bei lyderystės), manęs išmokė paprastas vaikų žaidimas. Aš šiuo pavyzdžiu noriu parodyti, kad net maži dalykai jus gali išmokinti sąlyginai daug. Vieni žaidimus žaidžia, kiti kažką iš jų išmoksta. Bet manau lygiai taip pat yra ir gyvenime. Vieni gali kažko išmokti tiesiog stebėdami žmones, kiti gali kažko išmokti skaitydami knygas, tačiau yra tokių žmonių, kurie bus ant tiek nedėmesingi, kad nepaisant kokia priemone, niekada nieko neišmoks. Tad labai yra svarbu susikaupti ir bandyti surasti gilesnę prasmę net ir tuose dalykuose, kuriuose jos galbūt nėra.
 
Kažkuriuo metu sugedo mano nešiojamas kompiuteris.Kol jis buvo taisykloje, sedėjau dienom ir nieko neveikiau. Tačiau vieną dieną, atsitiko kažkas fantastiško. Namie radau seną kompiuterį, kuris turėjo net 128RAM. Taip pat turėjau palėpėj vieną monitorių, krūvą laidų nuo kitų kompiuterių, klaviatūrą ir vos beveikiančią pelytę. Aš sugalvojau viską susinešti į vieną kambarį ir pažiūrėti ar visą suneštą techniką priversti dirbti. Po maždaug valandos, kai viskas buvo sunešta, viskas sujungta, aš pabandžiau įjungti kompiuterį. Jis neveikė. Aš jį atsidariau, išjungiau visus laidus, viską prapučiau su fenu (švelniai, kad nebūtų karšta), ir vėl viską sujungiau. Šį kartą jis užsikūrė. Yay, galvoju, turėsiu veikiantį kompiuterį. Tačiau, viskas klostėsi ne taip gerai. Pamačiau, kad įjungus kompiuterį neįsijungia windows'ai. Iš kaimyno šiaip ne taip susiveikiau windows diską. Tada mėginau juos įdiegti. Sedėjau valandą, laužiau galvą, kaip priversti kompiuterį skaityti diską. Tačiau po valandos, man toptelėjo idėja, kad reikia paspausti F8 ir tada pasirinkti pasirinkimą boot from cd. Windows'us instaliavo apie dvi valandas, tačiau aš juos sugebėjau įrašyti, ir kompiuteris veikė. Yay!
 
Kokia yra to pamoka? Kai kažkas nesigauna, bandyk sugalvoti sprendimą, ir bandyk tai įgyvendinti. Gal ir patirsi nesėkmę, tačiau galiausiai, kažkada, vis tiek pavyks. Viskas prasideda nuo mažų dalykų, tik reikia juos sugebėti atsiminti bei pritaikyti. Jei aš nebūčiau žaidęs savo kompiuterinių žaidimų, aš nebūčiau taip gerai mokėjęs anglų kalbos, ir nebūčiau sugebėjęs įsirašyti windows’ų. Čia galima pritaikyti S. Jobs frazę “Connecting the dots”, nes viskas, kas vyksta gyvenime, vyksta ne be reikalo.
 
Kiekvienas žaidimas, moko kažko kito.
 
Jau susitvarkęs kompiuterį pradėjau žaisti populiarų žaidimą - Counter Strike. Tai pirmo asmens šaudyklė. Atsirado krūvos draugų, kurie taip pat norėjo pradėti žaistį šį žaidimą. Susikūrėme klaną, ir pyškindavom dienom.. Žaidimo subtilybių nepasakosiu, esmė tame, kad aš vel galiu įžvelgti, ką man konkrečiai davė šis žaidimas.
 
Žaidžiant žaidimą, man kilo idėja padėti kitiems žaidėjams. Tai nebuvo unikali idėja (tiesa sąkant visi rimtesni klanai tuo metu turėjo savo panašaus tipo svetainę), tiesiog aš turėjau tokį norą ir sukūriau svetainę pavadinimu PowerGaming.lt. Dar dabar yra archyve, kaip ji atrodė (http://web.archive.org/web/20080807040108/http://www.powergaming.lt/news.php galite pamatyti paspaudę šią nuorodą, aišku liko tik griaučiai)
 
Tai buvo mano pirmasis prisilietimas prie PHP-Fusion turinio valdymo sistemos. Aš pradėjau domėtis, kaip veikia FTP, žiūrėjau, koks yra kodas tiek sistemos failų, tiek templeit'ų. Buvo įdomu. Vienu metu, svetainę kažkas net buvo nulaužęs, tada aš turėjau MYSQL duomenų kopiją, viską atstačiau, ir įdėjau apsaugą, kad leistų prisijungti tik su nurodytais IP adresais.
 
Tuo pat metu net buvo pasikūręs megėjišką serverį (ten nebuvo jokio meno, tiesiog paspaust mygtuką reikėjo create server).
 
Šis žaidimas man šiek tiek praplėtė akiratį apie WEB’ą. Jei ne žaidimas, aš nežinočiau, kas yra FTP, MYSQL, PHP. Aš net dizainą nusipirkau iš dizainerio, samdžiau koduotoją, kad jį sukoduotų. Būtent tada supratau, kaip vyksta rimtesnių svetainių kūrimo procesas (svetainė tai nebuvo labai rimta, bet juk per freewebs nesukursi tokios svetainės, reikia žinoti bent basic'us HTML ir kūrimo per savo serverį).
 
Galiausiai, man kilo noras užsidirbti iš šio žaidimo. Aš panorau sukurti serverį, kuris būtų pasiekiamas 24/7. Nusipirkau serverį iš vpserver.net (dar tada buvo tokia įmonė Mikado komponentai, žiauriai gerai buvo), ir pradėjau skaityti pamokas, kaip reikia tai daryti. Kai paleidau serverį (o tai užtruko) buvau žiauriai patenkintas savimi, įdiegiau VIP modifikaciją, kad už sms žinutes eitų pasidaryti save VIP serveryje, ir turėtum papildomų galių.
 
Paskyriau savo draugus, būti serverio administratoriais (kiek vėliau sužinojau, jog tai buvo klaida, nes jie žaidė su cheat'ais aka kodais, kurie automatiškai šaudė ir taip žmonės išeidavo iš serverio, nes jiems buvo neįdomu). Reziumė, po pusės metų iš serverio neuždirbau tiek, kad viskas atsipirktų, tačiau tai man buvo gera patirtis dirbant su LINUX sistema, mokinatis, kaip naudotis putty ir kaip valdyti serverį per šią programėlę.
 
Žaidimai baigėsi. Man 15 metų. Nauja pradžia.
 
Suėjus 15 metų, mečiau žaidimus, ir pradėjau užsiimti kita veikla. Uždarbyje pamačiau, kad kilo paskolų vajus, ir jų daug kam reikia. tuo metu turėjau susitaupęs pinigėlių, tad pagalvojau, ar nebūtų gerai skolinti pinigus ir taip uždirbti. Tad susimečiau su draugu babkių, kad būtų daugiau, ir pradėjome teikti paskolas. Iš pelno pusės, buvo afigienai. Mes imdavome 4% per dieną, o tai buvo nerealu, nes paskolinęs 1000, per dieną uždirbdavai 40 Lt. Buvo labai daug norinčių. Žinoma, kai kas po šiai dienai nėra grąžinęs visko (bet man jau ir nereikia tų pinigų), bet pelnas padengavo tokius nuostolius. Pinigai gal ir buvo gerai, bet iš tiesų man pačiam buvo nesmagu, nes būdavai kaip lupikautojas, kuris prašo pinigų, o po to grasina. Dabar jau juokingiausias momentas, iš viso to laikotarpio, tai kai 15 metis grasina 25 metų pacanui, kad pasakys tėvam, jog yra įklimpęs į skolas. :D
 
Galiausiai, buvau priverstas susimąstyti, ir nusprendžiau paskolų forume nebeteikti, ir net pasiūliau jas uždrausti forume: http://uzdarbis.lt/t187649/priimta-uzdarbislt-paskolos-turi-buti-uzdraustos/
 
Pasiūlymas forume buvo priimtas.
 
Galiausiai, svetainės ir SEO.
 
Po kurio laiko, pradėjau domėtis tinklapių kūrimu. Kaip jis vyksta, kas yra geras puslapis ir t.t. Kaip tik tuo metu tėtis paprašė sukurti jam svetainę. Darbą aš apsiimiau, buvo sunku, dirbau gal maždaug savaitę, bet padariau kažką, kas visai neblogai atrodė tuo metu: http://www.kvapaiverslui.lt/old
 
Tai buvo pirmoji mano pažintis su svetainų kūrimu. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Tėtis paklausė manęs, kokie yra reklamavimosi būdai internete. Aš atlikau paiešką, ir nusprendžiau, kas geriausias būdas yra SEO. Tad taip ir pradėjau draugauti su SEO, buvo tikrai smagu. Pradėjau domėtis, kas įtakoja rezultatus, kaip gauti nuorodų į svetainę, kaip apskritai vyksta tas optimizacijos procesas. Tada tai atrodė kieta. Atrodė, kad SEO specialistai buvo vieni labiausiai gerbiamų specialistų šiame forume. Taigi, praleidau pusę pavasario ir pusę vasaros, kad gerai įvaldyčiau SEO.
 
Ir netrukus, jau kažkur vasaros viduryje, gavau savo pirmąjį užsakymą, t.y konsultaciją. Mano pirmoji konsultacija, kurią aš pardaviau, buvo verta visų 500 Lt. Man tada, prieš tris metus tai atrodė magiška. Kaip galima per porą valandų, gauti 500 Lt, už 5 puslapių tekstą. Afigienai. Mano pirmosios konsultacijos, buvo 5 puslapiai, kuriuose konkrečiai surašyta žingsiais ką, kur daryti. Tai buvo tikra zagatovkė programuotojams, ir aš padėjau žmoniems pasidaryti SEO daug pigiau. Tie žmonės, kuriems suteikiau konsultaciją (beje, su jais bendraujame ir dabar) buvo ir yra patenkinti mano darbu net iki dabar. Tiesa, konsultacija nuo tų dienų stipriai pasikeitė. Galbūt ir dėl to, jog pasikeitė pats algoritmas, bet iš esmės dabar pateikiu daug daugiau informacijos bei ją daug plačiau paaiškinu. Tad konsultacijos apimtys pasikeitė iki 20 puslapių.
 
Taigi, taip ir toliau tobulinausi savo kompetenciją apie porą metų, turiu begalę patenkintų klientų ir sugebėjau įgyvendinti savo svajonę. Dabar aš turiu savo SEO ofisą, kuriame pastoviai dirba 3-4 žmonės. Mes sugebėjome pagauti savo verslo stilių, ir dabar teikiame tikrai nuostabias paslaugas, kuriomis patenkinti yra dauguma žmonių. Tačiau, viso to neįmanoma pasiekti be daug sunkaus darbo, kurio įdėjau į savo tobulėjimą.
 
Manau, kad svarbiausia būti tikru savo srities specialistu ir tik tada reikia siūlyti savo paslaugas. Paslaugų kainą škarto reikia siūlyti solidžią. Maža kaina kenkia asmens kaip specialisto įvaizdžiui.
 
Mano patirtis bei sėkmingo darbo principai
 


 
Nėra tokio dalyko, kaip pilka masė. Yra tik žmonės, kurie yra išsiskiriantys arba neišsiskiriantys, ir kuriems sekasi arba ne. Tačiau jeigu žmogus stengiasi, jis galiausiai visada sužibės. Nesvarbu, kokios srities specialistas arba darbuotojas esi. Tavo klientu gali tapti net tas, kuris žinutę parašo j raidėm. Jeigu žmogus neatsakingai parašo tekstą, jis gali duoti ir pinigus lygiai taip pat neatsakingai.
 
Firminio stiliaus specialistas ir knygos “Meilė Užsakovui” autorius A. Chudinskis savo facebook puslapyje patalpino žinutę, kuriai aš pritariu, ir kuri labiausiai atspindi mano požiūrį į konkurentus bei užsakovus:
  
Jokie sušikti seminarai nesuteiks jums motyvacijos. Sėkmės istorijos ar straipsniai irgi nepadės. Tiesiog reikia dirbti tai kas patinka. Visiems pradžioje atrodo, kad iš to neina užsidirbti, tačiau kai dirbi darbą, ir tau jis patinka, tu visada būsi geresnis už kitus, kas ateityje reikš finansinę sėkmę. Kaip gali žmogus, kuris dirba darbą suraukta nosimi būti sėkmingesnis už tą, kuris dirba išsišiepęs tai kas jam patinka, ir tai, kas jam sekasi?
 
Į pasaulį žvelgti reikia su šypsena. Gyvenime visi patiriame nesėkmių. Tačiau nesėkmės - tai kelias link sėkmės.
 
Nemesk kelio, dėl takelio, nes tik pastovūs žmonės kažką pasiekia.
 
Jeigu klientas nepatenkintas - reikia grąžinti pinigus.
 
Neapsimkite per daug darbų, ir būtinai juos pristatykite laiku. Mes kiekvienas turime gerą vardą, bet ar sugebėsite jį išsaugoti?
 
Būtinai darykite pertraukas sėdėdami prie kompiuterio ar apskritai darydami sėdimą darbą. Jei ilgai sedėsit, pradėsit jaustis silpni, nes protinis darbas vargina labiau nei fizinis. Išeikit į lauką, pakvėpuokit, pasportuokit, ir tada jūsų darbas bus daug produktyvesnis.
 

 
Svarbiausia taisyklė. Būkite žmogiški ir bendraukite su klientu paprastai ir laisvai, neapkraukite jo nereikalinga informacija!
 
"Tūkstantmečio kelionė prasideda nuo vieno žingsnio",- mėgsta sakyti Ilja Laurs. Aš sakau, kad visi dideli darbai susiseda iš mažų žingsnelių.
 
Ačiū už dėmesį. Grįžkit prie darbų.

Kadangi mano buvimas čia pradėjo kelti narių pasipiktinimą, bei mano atsakymai yra parengti netinkamai, noriu atsisveikinti su šiuo forumu ir palinkėti sėkmės tiems kurie šiame forume ieško ne tik atsakymų "ant lėkštutės", bet kartu ieško sprendimų, išeičių, esti platesnio požiūrio.
 
Todėl noriu pasidžiaugti su visais kuriems mano atsakymai padėjo ir atsiprašyti tų, jei atsakymai nebuvo tokie kokių tikėjotės.
 
Sėkmės forumiečiai. Smagus buvo jūsų bendravimas.
Geros vasaros, gerų verslo sumanymų ir pelningų sandorių.
 
 
Zyzuolė

Žmogus pasirinko, kad jam geriau be forumo ir išeina. Norės - sugrįš, nenorės - negrįš. Toks gyvenas, nors ir labai gaila, kad išeina tas žmogus, kuris daug padėjo ir jo atsakymai daugeliui naudingi. Aišku, ne visi supranta, kad reikia bent kiek smegenis įjungt, o ne tik laukt atsakymo, kokio nori.
 
Wicked, tu užknisai juodai, kiek tavo komentarų bepaskaitau, tau viskas blogai, tau visi kvaili ir vaikiški, nieko nesuprantantys. , forumas skirtas diskusijoms, sužinojimai, o tavo žinutės kai kuriuos jautresnius gali atmušti nuo noro klausti ir domėtis.

Ta proga galime surinkti nedidele komanda ir pakurti Zyzuolei atskira foruma kur visokie kopustgalviai ilgai neuzsibutu

Forumas prarado labai svarbų žmogų...

Iš visos pompastikos ir lozungų vis tik įsimintiniausias įvykis lieka šis :)
 
Nuoroda

Nu realiai tai Bransonas nieko nepasakė. Atėjo, pažvengė iš "farmerės", kad pienu nepavaišino ir vos šakėm neužbadė, parodė pora video apie VirginGalactic ir tuomet jau KTU lindimas Bransonui į "šikną". prasidėjo, kas buvo mano nuomone ganėtinai graudu.

Jau anksčiau pastebėjau, kad mėgėjas esi prisikabinti iš oro ir parodyti savo laidišką riteriškumą. Taigi, kadangi jau ne į temą nusprendei pasireikšti, pateiksiu keletą klausimų. 1) Ar aš kreipiausi tik į "tikrus" uždarbiečius? 2) Ar išreiškiau norą su jais ten susitikti? 3) Nuo kada yra išskiriami "tikri" ir "netikri" uždarbiečiai?
Į klausimus gali neatsakyti, jie buvo retoriniai. Patarimas ateičiai - nesireikšk ten, kur neturi ką pasakyti logiško/protingo/į temą. Ačiū.
 
 
P.S. Nors pažiūrėjus į kategoriją, kurioje esi aktyviausias, matosi, kas tau aktualiausia šiam forume, "uždarbieti". :)
http://img593.imageshack.us/img593/3748/netem.jpg

Gal mano komentaras kai kam nepatiks, bet man px.
 
Cia gali noreti ir 1000lt uz val, bet taisykles cia diktuoja rinka visu pirma.
 
Realiai tu gali vertinti savo laika kaip nori, bet vertinti visu pirma reiktu ne pati laika o rezultata, verte kuri yra sukuriama per ta valanda.
 
Jeigu as per valanda parasau appsa ir jis yra vertas 1000$ as drasiai galiu sakyti, kad mano darbo valanda yra verta 1000$. Jeigu as esu verslininkas ir turiu 2 verslus kurie generuoja 10 000lt per valanda pelno as galiu drasiai sakyti, kad mano valanda laiko yra verta 10 000lt.
 
Bet jeigu as per valanda parasau 5 tekstus kurie nesugeneruoja jokiu pinigu ir jokios dideles vertes as negaliu saukti 200lt uz valanda nes tai yra tiesiog kvaila.
 
Gal geriau reiktu galvoti siek tiek kitaip, kaip padidinti savo sukuriama verte per valanda o ne kaip nuplesti kuo daugiau pinigu is kitu zmoniu kas man atrodo nei grazu nei profesionalu.
 
Tie kurie vaikosi pinigu niekad ju nepaveja, pinigus reikia prisivilioti, o prisivilioti galima tik kuriant atitinkama verte. Pele ir ta i spastus nelys kol surio neidesi o ka jau kalbet apie pinigus :D

Čia kažkada mano panai rašytas eilėraštis, tiesa, nepilnas, nes išsitrynė :D
 
Aš tavo hard diskas,
Tu mano esmė,
Aš tau firewall'as,
Jei kyla grėsmė.
 
Tu mano vaizduškė,
Ryškiau už anas,
Kai prisiconnectini,
Rodo šviesas.
 
Tu kaip ramų kaulas,
Papildai mane,
Iš karto ryškėja
Šviesa ekrane.
 
Užpildai mintis man,
Kaip system32,
Be taves aš niekas,
Tu kaip CPU.
 
Toliau nebėra :D

http://vardai.vlkk.lt/statistika/

Pagr. mintis:
Žmonės nerandantys darbo lietuvoje galės užsiregistruoti tam tikroje skiltyje. Ten susirašys savo CV, darbo galimybes, gyvenamąją vietą ir t.t. Bus sudaromos ir žmonių (darbuotojų) grupės, kurios atliks tam tikrus darbus. Jurininiai ar fiziniai asmenys ieškantys tam tikro darbuotojo(ų), pateiks užsakymo formą, pagal kurią mes surasim jam darbuotoją(us) ir suderinsim kainą. Galės registruotis bet kas, nuo skrajučių dalintojų iki teisininkų, kurie ieško darbo ar tik nori papildomai užsidirbti.
 
Komentuokit, kritikuokit, išsakykit savo mintį. Gal net atsiras susidomėjusiu partnerystę.

Dėkui už info, pravers.

Sveiki, slankiojau po internetą, ir užtikau tokią knygą, apie verslą. Pasidalinu su Jumis, nes manau norinčių užsidirbti čia ne vienas, taigi, manau kai kuriems pravers. :)
 
http://www.verslilietuva.lt/uploads/file/Pradedanciojo_verslininko_zinynas.pdf
 
sėkmės tobulėjant. :)

Sveiki, užvedu šią temą, tam, kad motyvuoti save, dirbti, siekti tikslo, žiūrėti kaip sekėsi, ir kad beabejo būtų įdomu, kaip sekasi mums
Atidarinėjam įrašų studija, šiuo metu turim tik patalpą, užvakar ten buvo pilna šiukšlių, ir viso kito. jei kolega bus nufotografavęs, galėsiu įkelti kaip atrodė ten viskas iš pradžių, na o šiandien pateikiu ką padarėm, ir kaip viskas atrodo šiandien.
 
Tikslai: suprojektuoti, ir pilnai, professionaliai įrengti įrašų studija.
 
Reikalingos medžiagos statyboms:
1. Gipso plokštės
2. Akmens vata.
3. varžtai, kitos tvirtinimo priemonės.
4. Špaklius.
5. Dažai.
6. OSB plokštės
7. Betonas
8. Priemonės nuo pelėsio.
9. Elektros instaliacija.
 
 

 
 
 
http://img708.imageshack.us/img708/4055/dsc5082s.jpg
 
Ir tiek išnešėm šiandien :) Visko nesimato, realiai tai 2x :)
 
http://img843.imageshack.us/img843/3694/dsc5091b.jpg
 
 
 
 
Kiti tikslai, šiuo metu, gauti pinigų, tam kad nusipirkti to ko reikia, įrengiant studija :).
 
 
P.s. Tai pat, jei nori paremti, ir pamatyti kaip vystosi darbai, o ateityje gal būt ir dirbti, pirkti paslaugas šioje studijoje, visada gali paremti mus šiuo metu per Paypal: [email protected] Ačiū!
 
 
 
 
Po darbų - http://imageshack.us/a/img202/2743/dsc5081r.th.jpg

Mano idėja:
Prieš kelis metus teko gyventi bendrabutyje. Aišku bendrabutyje buvo nemažai balių. Švęsdami visada susigalvodavome kokia nors proga. Aišku, viskas vykdavo juoko formoje. Taip kilo mintis sukurti puslapį, kuriame būtų galima rasti priežastį švęsti kiekviena diena.
 
Taip po truputi gimė puslapis www.MegstuSvesti.lt . Dizainas neįspūdingas, bet man patinka pati puslapio mintis. Stengiuosi aprašyti visas Lietuvos liaudies šventes, senolių tradicijas bei šventinius ritualus. Tegu gyvuoja senolių išmintis.
 
Tikiuosi tinklapis patinka ir lankytojams.

Šiaip kvailai padarei, kad užsiblokavai lažybas visas, gi pagalvok, du kartus tiek laimėjai.. tai galėtum realiai dar pasiskolint ir atloštum viską greit.

Turiu jo knygą "start with why" be to siūlau paieškoti ir pažiūrėti ilgesnės trukmės jo video, kurie yra youtube.
Puikus mąstymas.
Jeigu manęs paklaustų - kodėl žiūriu video? Atsakyčiau, klausimu - o kodėl skaitai knygas? Video, kaip ir knygos man yra vienas iš mokymosi šaltinių ;)
 
P.s kas norėtų knygą paskaityti - parašykite AŽ galėčiau paskolinti ;)

Matos, kad nesuprati ironijos...