kashiukas

Verčiau padėti ant tavęs, o ne tau.
"Nemoku programuot, parašykit už mane kodą, o aš apsimesiu, kad išmokau kažką".
 
Pradėk mokytis programuoti, o ne maldauk kodo.

Šaunu. :) Tik uždaryk abu failus, kai jų nebenaudoji.
 
File.open(..) { |f| doSomethingWithF } automatiškai uždarys failą, kai blokas baigs darbą. :)

Keletas pastebėjimų:
Jeigu skliausteliai nebūtini, dar nereiškia, kad jų neverta dėti – bent jau metodų apibrėžimuose (def) naudok skliaustelius:
def meth(arg)
def meth2(arg1, arg2).
 
Jeigu metodas neturi argumentų, () nerašyk. Kviesdamas metodus taip pat, geriau uždėk skliaustus – bent man, lengviau skaitosi, o ir chaininti metodus lengviau galėsi (nereikės prirašinėŧi skliaustų) – method1(arg1, arg2).method2(arg)
 
Class variable yra evil dalykas. Tavo atveju – nieko tokio, bet jei įsiveltų paveldėjimas, tai gali turėti problemų. Naudok class instance variables: http://stackoverflow.com/questions/3802540/difference-between-class-variables-and-class-instance-variables
 
Perskaityk kokį nors stiliaus gidą, keletą gali rasti čia: http://forum.vilniusrb.lt/index.php/15-kodo-tvarka-ir-geros-praktikos
 
 
Gal galėtum brūkštelti savo bandytą kodą, kai metodas nematė instance variable'o? Mestelk į kokį pastebin, jei nesunku – mažiau scrollinti šitoje temoje reikės. :-)
 
 
Red: šiek tiek pakrapščiau, tai lyg ir veikia: http://pastebin.com/yEayVSa7
Dar keletas pastebėjimų: kodėl visi accountai su vienodu pinu? Ne geriau padaryti, kad konstruktorius priimtų pin'ą ir saugotų jį instance variable? Kodo daug keisti nereikėtų – gali iš pin metodo returninti @pin (nors, aš geriau kodą pakeisčiau).
 
 
Taip pat, tavo duotame pavizdyje vietoje show_balance reikia kviesti display_balance. :-)
 
 
Sėkmės.

Išmok gitą. Sublime yra teksto redaktorius, o ne IDE.

Išmok gitą. Sublime yra teksto redaktorius, o ne IDE.

Pirmame reference naudoti neapsimoka, geriau passinti by value, nes ant 64bit sistemų ref yra 64bit, kai int yra 32. Taip pat, nebegali rašyti isPrime(15).

Čia cpp? Daugelyje kalbų ^ reiškia XOR.
Kelti laipsniu gali su pow(double x, double y), reikia includinti "cmath", gali tekti nurodyti -lm flagą kompiliatoriui (ant C reikia, nežinau kaip su C++).
 
Laipsnio kėlimo funkcija dažniausiai būna pow (gali būti Math namespace), arba ** operatorius ( x ** y ).

O įsidiegus php nesuvažiuos wordpress? Qt nedependina ant kde. Jei turi skaipą, tai turi qt'ą, ko gero reikės tik kelių -dev libų ir IDE. :)

+1 Dėl Qt. Labai fainas cross platform frameworkas, turi bindingus aukštesnio lygio kalboms (ruby, python).

Kadangi matau tavo kodą ir klaidos pranešimus, tai galiu išburti kas negerai... :-)
Taigi, duok kodą, klausk kodėl tas ar anas neveikia, o ne klausk „kaip parašyti visą programą“ (su mintim, kad kažkas nemokamai parašys?).
 
 
Beje, man pačiam C pointerius (jie nuo C++ nesiskiria, tik vietoj malloc() funkcijos, naudoji operatorių new, vietoj free() – delete) išmokti padėjo, berods, šis PDF'as: pdos.csail.mit.edu/6.828/2012/readings/pointers.pdf . Pasiskaityk, gal kažkiek aiškiau pasidarys. :-)

Lygini automobilį su medžiu. Trumpai tariant: HTML yra skirta atvaizduoti puslapį naršyklėje, o PHP sukasi serveryje ir generuoja HTML'ą (gali generuoti JSON, XML ar dar bala žino ką). Jeigu nori dirbti web'e, tai be HTML, greičiausiai, neapsieisi. O štai PHP galima keisti kokia nors kita programavimo kalba: jau minėtos ruby, python, etc. Taip pat, server-side gali naudoti tą patį C++ ir leisti jį per CGI, bet tai nėra pats geriausias sprendimas.

Lygini automobilį su medžiu. Trumpai tariant: HTML yra skirta atvaizduoti puslapį naršyklėje, o PHP sukasi serveryje ir generuoja HTML'ą (gali generuoti JSON, XML ar dar bala žino ką). Jeigu nori dirbti web'e, tai be HTML, greičiausiai, neapsieisi. O štai PHP galima keisti kokia nors kita programavimo kalba: jau minėtos ruby, python, etc. Taip pat, server-side gali naudoti tą patį C++ ir leisti jį per CGI, bet tai nėra pats geriausias sprendimas.

LOL
 
Pasakyk, kaip lengva pereiti nuo C++ sintaksės prie Haskell ar Erlang sintaksės... :D :D :D Mąstymą reikia pakeisti apie programavimą = "nesunkiai pereisi". Cool story bro.
 
Ir išvis - dar po keliolikos metų patirties (it seems information sunks in slowly for you..) suprasi, kad sintaksės žinojimas nieko bendro neturi su programavimo kalbos žinojimu. Nori pasakyti, kad aš dabar žinau C#, Java, Scala, Haskell, Erlang, F#, Ruby, Python, Rust, Nimrod, Go, C, C++, nes žinau jų sintakses ir labai lengvai perėjau ant jų? Ne, deja nesu toks wonderchild... Yra krūvos kalbų gotcha's, kurias turi žinoti, jei programuoji ta kalba, ir juos per gerus porą metų tik pastebėsi ir suprasi.
 
Antra - kalbos mokėjimas suponuoja, kad žinai ir populiariausius tos kalbos frameworkus. Good luck lengvai pereinant prie kitų frameworkų.

Nesu kodinęs vindovsui su cpp, todėl ką šiame kontekste tiksliai daro – nežinau.
Šiaip šitas reikalas skaitomas taip: jei components != 0 (nelygu NULL), tada vykdomas kodas. components gali būti NULL tuo atveju, jeigu alokacija, dėl kažkokios priežasties, nepavyko.

Nesu kodinęs vindovsui su cpp, todėl ką šiame kontekste tiksliai daro – nežinau.
Šiaip šitas reikalas skaitomas taip: jei components != 0 (nelygu NULL), tada vykdomas kodas. components gali būti NULL tuo atveju, jeigu alokacija, dėl kažkokios priežasties, nepavyko.

~MyForm() (destuktorius) būtų puiki vieta tą padaryti, nebent kažkoks komponentas tampa „nebereikalingas“ anksčiau, tokiu atveju, trink tada, kada objekto nebereikia.

http://en.wikipedia.org/wiki/Resource_Acquisition_Is_Initialization#C.2B.2B_example

Good one! :-)

Jeigu masyvo ilgis yra 1, grąžini tą vienintelį elementą, jei masyvo ilgis > 1, grąžini einamąjį elementą, pridėtą prie funkcijos rezultato su vienu elementu mažesniu masyvu.
 
Kadangi paskalio masyvai yra ######ing ######, tai nesugalvoju kito implementacijos būdo tik kaip naudoti papildomą kintamąjį, nurodantį einamąjį indeksą
 

function AddArrayElements(arr: array of whatever, arraySize: Integer, currentIndex: Integer) // Greičiausiai, vietoj int vertėtų panaudoti long, nes paskalio int'as yra labai mažas if arraySize = currentIndex then AddArrayElements := arr[currentIndex] // Prielaida, kad masyvas indeksuojamas nuo 1 else AddArrayElements := arr[currentElement] + AddArrayElements(arr, arraySize, currentIndex + 1) end // Usage: myArray:= [3, 2, 1] // Čia pseudokodas, kuris sukuria 3 elementų masyvą sum := AddArrayElements(myArray, 3, 1) // sum = 6
 
Na, o čia žmoniškesnė C versija, gal kas nors, geriau mokantis paskalį, sugebės nuportint ją:

int arraySum(int *head, int size) // čia elementai bus numeruojami nuo 0 { if(size == 1) return *head; // arba return head[0] else return *head + arraySum(head + 1, size - 1); } // Usage: int myArray[] = {3, 2, 1}; int sum = arraySum(myArray, 3)

vector<Animal *> animals(2); animals[0] = new Animal(); animals[1] = new Llama(); animals[0]->eat(); animals[1]->eat();
 
Nežinau ar veikiantis kodas, bet principas toks: jei funkcija ne virtual, tai ant objekto bus kviečiama Animal::eat(), jei eat() yra virtual, tai bus kviečiama Llama::eat(). Tai vadinama dynamic binding.
 
Dažna praktika yra daryti virtualius destruktorius.

scanf nuskaito du dalykus: skaičių ir simbolį. scanf'as grąžina kiek elementų (gal kintamųjų labiau tiktų) jis nuskaitė. Jei grąžina 2 - valio, jam pavyko nuskaityti int'ą ir kažkokį simbolį.
 
term != '\n' tikrina ar nuskaitytas simbolis yra newline. Šitą vietą galime vadinti klaida. Vartotojas negali įvesti „10 20 30“, turi būtinai vesti „10\n20\n30“.
Jeigu vartotojas įves floatą (pvz., 10.0, 10.3, etc) tai testas nepraeis, nes %d sustos ties . ir term bus '.'.
 
Ištaisymui:

#include <ctype.h> if(scanf(%d%c", &num, &term) != 2 || !isspace(term)) failure() else success()

Kai nuskaitai masyva, prisilygink min ir max reiksmes pirmam elementui ir tada loopink.

Wtf, tu masyvus nuo 1 indeksuoji? C kalboje masyvai indeksuojami nuo 0, t.y. a[0] – pirmas elementas, a[1] – antras. Čia ne paskalis. :-)

Tavo kodas baisesnis, negu baisus: nera normalios identacijos, atidarantys curly brace ({) ir uzdarantys (}) ne savo eiluteje...
 

for (i=1;i<=n;i++) { for(j=1;j<=m;j++) { printf("Iveskite %d eilutes %d-aji nari\n", i, j); scanf("%d", &mas[j]); } max=mas[0]; min=max[0]; for (j=0;j<=m;j++) { if (mas[j]<min) { min=mas[j]; printf("%d \n", mas[j]); printf("%d min\n", min); } }

Tavo kodas baisesnis, negu baisus: nera normalios identacijos, atidarantys curly brace ({) ir uzdarantys (}) ne savo eiluteje...
 

for (i=1;i<=n;i++) { for(j=1;j<=m;j++) { printf("Iveskite %d eilutes %d-aji nari\n", i, j); scanf("%d", &mas[j]); } max=mas[0]; min=max[0]; for (j=0;j<=m;j++) { if (mas[j]<min) { min=mas[j]; printf("%d \n", mas[j]); printf("%d min\n", min); } }