agurkaskebabas

nu jei už 100eurų tikėjais kad padarys kaip [binaryoptionsstrategy.net] tai neblogai :D

Trumpai pakomentuosiu esama situacija, žmogus be smeižimo neturi ką ir pasakyt, vakare sukelsiu nuotraukas, kaip darbų eigoje jis sake viskas labai gerai, pasaka, viskas tinka. Po darbų pabaigos, praėjus savaitei jis atsibudo, pradėjo teigt, kad jam nepatinka dizainas, niekas nepadaryta. Nors prieš savaite sake kaip jam viskas gerai. Kadangi esam sukalbami žmonės paklausem būtent kas nepatinka ką pakeist, jis atsake viskas blogai ir nori 80 euru, išvada tokia po savaites prireikus pinigų kažkaip reikejo jų gaut jam. O dėl dublikato jam reikėjo iš funkcijų, ką ir gavo, jokių leidimų kad galime kopijuoti 1:1 contenta neturejo tuo lab kad tai butina ir privaloma turet. Žmogus nedakvatus nerekomenduoju, vakare aprašysiu su nuotraukom nes kaip matau be jų čia nieko nebus. Tai pat nebuvo konkrečiai pasakyta, darbu sarasas, teige jog reikia dublikato kaip ir su daugeliu klientu dirbant jau aišku kad domina funkcijis, idejos. O iš jo nebuvo gauta jokiu dokumentu kad turi leidima talpint tapati turini.

nu jei už 100eurų tikėjais kad padarys kaip [binaryoptionsstrategy.net] tai neblogai :D

Kas išlošia iš statymų? aršausko banda ir panašus kurie perparduoda/parduoda xujovus statymus. Kodėl xujovus? todėl, kad bent kiek smegenu turintis žmogus, tiek pat win/lose gali laisvai ir pats pasidaryti .
 
lošti, ir pralošinėti kitų pinigus yra lengviau nei savo.
 
Aš palošiau, nei tai pliusas nei tai didelis minusas - ir dabar nebelošiu taip kaip lošdavau :)
 
 
Nebent šiaip mažom sumom, ir tai jeigu stebiu ta įvikį - laimi gerai, nelaimi, irgi nieko blogo nenutinka :)
 
 
Aš supratau dėl saves vieną, kad man tiesiog nereikia daug pinigų, man užtenka tiek kiek turiu, pinigai nepadaro manes laimingu. Maloniausias dalykas gauti pinigus - dirbant savo mėgstama darbą, ir už tai gaunant šioki tokį atlygi.

"Tuk tuk, kas ten, cbet.lt!" Pirmą kartą išgirdus šią frazę mane apėmė juokas, tačiau dabar jau norisi vemti. Lažybų ir kazino verslas taip klesti, jog atrodo, kad nuo jų reklamų niekur nepabėgsi. Jas tenka 10 kartų per dieną išgirsti žiūrint televizorių, pamatyti naršant internete ar žiūrint komercinę reklamą. Šiomis dienomis tenka labai daug išgirsti ir pamatyti apie "ekspertus" siūlančius savo "prognozes" už dideles sumas bei pastebėti daug grupių ar platformų, kur žmonės dalijasi savo patarimais kaip laimėti, tačiau šiandien ar rašysiu "šiek tiek kitaip", t.y. apie kitą lažybų ir kazino pusę, kuri vos man nesugriovė gyvenimo ir duosiu pora patarimų, kaip išbristi iš šio liūno.
 
Trumpai apie save
 
Nors ir esu jaunas, tačiau su azartiniais žaidimais patirties turiu daug ir savo istorijas galėčiau pasakoti ištisą dieną ar net parašyti knygą. Kaip dabar atsimenu, viskas prasidėjo dar vaikystėje nuo nelemtingo sumąnymo nusipirkti bilietą. Kad tik tada būčiau žinojęs, kokią priklausomybę auginu... Tiesa, bilietams tikrai turėjau gan laiminga ranką. Laimėdavau taip dažnai, jog mano atneštus bilietus tikrindavo su padidinimo stiklu. Laikui bėgant bilietus pradėjau pirkti vis dažniau, vis brangesnius. Jau tada kai kurie žmonės mane įspėjo, kuom tai gali baigtis, tačiau tada tik juokdavausi, nesuprasdamas, kad kažkada tas juokas virs į ašaras.
Sulaukus paauglystės, pirmą kartą išgirdau apie lažybas. Keliais metais vyresnis draugas pasiūlė "pastatyti" lapelį. Žinoma, tada nežinojau, kaip viskas vyksta lažybose, tačiau vis rasdavau pilnamečių draugų, kurie pastatydavo mano pinigus ant lažybų kortelės.
Kitas etapas mano istorije buvo pilnametystė. Dar net nesulaukus 18 metų mane be jokio vargo įleisdavo į lažybų punktus, kur aš sėkmingai lažindavausi iš kelių litų. Laikui bėgant sumos vis didėjo, kaip ir pati mano priklausomybė. Lažindavausi vis iš didesnių sumų, kol galiausiai per pora valandų pralošiau visus 18 gimtadienio proga gautus pinigus. Tada atrodė, kad nesinori nieko. Mano mergina viską pasakė mano tėvam, o tai kuriam laikui padėjo pristabdyti šią ligą.
Dauguma mano draugų lažinosi, internete mirga marga skelbimai apie lažybas, jų prognozes, lažybų agentūros kasdien siunčia savo "viliojančius" pasiūlymas - ir štai ar vėl paslapčia įsitraukiu į azarto kupiną gyvenimą. Laikui bėgant pralaimėdavau visus uždirbtus pinigus, pasisekdavo jei spėdavau nusipirkti vieną kitą daiktą. Ne kartą teko ir skolintis ir būti nevalgiusiam.
Paskutinė stadija mano ligos istorijoje buvo tragišką, tačiau leido atmerkti akis. Lažybas ir kazino žaidimus pradėjau perprasti vis geriau. Na, bent jau man taip atrodė, kad einasi viskas geriau. Kiauras dienas praleisdavau žaisdamas. Jei pasisekdavo, būdavo gerai, jeigu ne, pyktį išliedavau ant aplinkinių. mėnėsį laiko kaip sakoma vien tik "pliusinau". Laimėjau nemažai pinigų ir tada atrodė, jog man daugiau nereikia nei dirbti, nieko, galiu gyventi iš lažybų. Lengvi pinigai man visiškai apsuko galvą, ko pasekoje pralaimėjau visus savo pinigus ir tėvų santaupas... Kas tada vyko mano galvoje gali suprasti, tik tas, kam yra tekę būti panašioje situacijoje...
 
Nors gyvenime ir esu padaręs labai daug klaidų, skaudinau artimuosius dėl to, kad turėjau priklausomybę lažybom, tačiau dabar apie viską noriu pakalbėti atvirai ir duoti keletą patarimų kaip stengtis atsikratyti šios priklausomybės.
 
Prisipažink, kas esi ligonis
 
Kaip ir kiekvienoje priklausomybėje, taip ir šioje - svarbiausia nemeluoti sau! Pameluoti svetimam yra palyginus nieko, tačiau kaip meluoji pats sau, tada jau reikia sunerimti. Savo akiratyje turiu daug draugų, pažįstamų ar šiaip asmenų, kuriuos esu sutikęs lošdamas, kurie nesugebėtų pripažinti, kad turi priklausomybę. Dažnai kitiems meluodavau, sakydamas: Uuuoooj, aš jau seniai nebeužsiemu šitom nesąmonėm, dabar nebent nueinu dėl įdomumo, su smulkiais pinigais... Net iki dabar nesuprantu kodėl taip dariau ar dėl to, kad norėjau paguosti save ar dėl to, kad sudaryčiau apie save kitokį įvaizdį kitiems. Tačiau tas momentas, kaip pats sau prisipažinau, kad turiu priklausomybę, tai pasakiau savo merginai ir geriausiam draugui, padarė didelį žingsnį gijimo link.
 
Visi lažybų ir kazino draugai - Pamiršk juos
 
Eilinį kartą prisiekiau sau ir draugei, kad dabar paskutinis kartas. Tačiau tema apie lošimus manęs niekaip nepalikdavo. Visi draugai pasakodavo savo "sėkmės" istorijas, kviesdavo keliauti kartu iki kazino ar lažybų punko. Taip paslidau eilinį kartą. Jau tikriausiai 100-tąjį... Galiausi suprasti, kad tokių draugų man nereikia leido momentas, kaip lažinausi 1000-nėm sumom, o jie tik juokėsi. Tikrai draugai, kurie patys nėra įklimpę į lošimų liūną, jus visada perkalbinėtų nelošti ir bandytų padėti, o ne žiūrėtų, kaip pralaimit paskutinius pinigus.
 
Galvoji apie prašymo neleisti lošti pildymą - pildyk tuoj pat!
 
Jeigu mąstote, jog reikia užpildyti leidimą neleisti lošti, reiškia du dalykus: 1. Esate kaip reikiant įklimpęs. 2. Pripažinote priklausomybę ir pradėjo mąstyti tinkame linke. Dėja, labai gaila, kad pats labai ilgai ruošiausi užpildyti prašymą, kuris užkirstų man kelią lošti. Prašymo užpildymas užtrunka vos kelias minutes ir yra begalo paprastas. Žinoma, šis prašymas negali visiškai užkirsti kelio lošimams, tai galite tik jūs pats, tačiau labai palengvėja, kaip kasdien nebegauni daugybės laiškų ir žinučių su "viliojančiais" pasiūlymais lažinti.
 
Netylėk, pasikalbėk su kitais.
 
Didžiausia klaida, kurią aš dariau, buvo ta, jog šią priklausomybę bandžiau nugalęti tyliai, užsidaręs savyje. Kaip pralošiau tėvų santaupas, visiem buvo labai didelis šokas bei nusivylimas. Tačiau, kaip tėvai sužinojo apie mano ligą, man palėngvėjo. Išsikalbėti ir pasakyti ką jauti visada yra gerai ir gali labai padėti. Žinoma, visada bus žmonių, kurie tave smerks, tačiau visada bus ir tų, kurie tave paguos ir padės, kaip tau bus sunku.
 
Taigi, man užtruko daug metų, kol supratau, kaip esu giliai įklimpęs ir nors per tuos metus pridariau daug blogų dalykų ir įskaudinau savo mylimiausius žmones, tačiau jei šiuo tekstu nors vienam žmogui ir nors kiek padėsiu kovoti su priklaumybe lošti, būsiu pats laimingiausias žmogus pasaulyje.
 
P.s. "tuk tuk, kas ten, cbet.lt" tikrai netikus reklama :D :)

Tai kad visas normalias temas trolini kas mum belieka?

Jeigu neturi ka pasakyt, tai isvis gal nieko nerasyk.

Šiaip, makes sense -jei nori už 50 eur normalios, veikiančios su kažkokiu dizainu, svetainės tai programeris jau turi turėt visą strategiją, dizaino elementus, šablonus ir pan. T.y. normalų įdirbį, kad nereiktų ten dvi dienas vargt. O jei turi tą įdirbį - žino atmintinai (ar ant popieriaus) kas po ko eina, tai reiškias jis turi patirtį, tad turi darbų, klientų ir jam čia konkuruot nelabai ir yra motyvacijos rašinėt kai tokios sumos. Lieka tokie, kurie jau bandę, žino kaip filezila veikia ir žino, kad jam teks vargt dvi dienas tai tokios ir kainos.

Kaune tai poros geru pasalpu uztenka viskam.
 

O tai kur tie vysi spycylystai kur po petaką daro uždarby? :blink: :unsure: gi viskas čia yzi.
O jei Transmit kelti, tai jau mokėtum daugiau? Nu, nes reik tą licenziją atmušti.. :/
 
Realiai nesuprantu tokių veikėjų - čia lengva ir paprasta, bet kai reikia patiems nuo nulio domėtis ir realiai pasidaryti normaliai ("no half-measures"), tai tada ieško "ne už kosmosą".
Sorry, bet nekliedėkit, kad paeis jums su:
1) default'ine tema - reiks kito dizaino, dar tuoj koks užsakovas šaus linką į themeforest ir prasidės - "man reikia va būtent šitos, tik va, pem baksų tai tikrai nemokėsiu, help me". Arba "surask man ką nors gražaus ir nemokamos" - čia topinis;
2) nulis konfiguravimo - seriously? O jei pats gali, tai kokio velnio kažko ieškai, kad už tave visą kitą padarytų?
3) niriaikia plugin'ų - nu, bet davai įmesk kontaktų formą kokią, o ta defaultinė WP galerija tai total gaidys, o čia dar man postų kategorijas ne į temą mėto - davai paslėpiam jas? Hmmm, ai, o davai nors truputuką mini mini ultra mini SEO padarom, nu, kad gūglas apie šito tinklapio egzistenciją žinotų. Ai, va ko dar reiktų - komentarus išjungti ######/padaryti per feisbuką/diqus/etc.
4) blemba, kad nigražiai pas mane tarp favorites atrodo tas baltas lapas - davai inšauk favicon, juk kas čia tėra.
x) <..> galim ir toliau tęsti, bet you get the idea.
 
Ai, dar su ta "paruošta" medžiaga - epiškiausias variantas, kai tekstas paruoštas (neteigsiu nežinodamas apie raštingumo reikalus), o vizualiai reikalai arba su watermarkais, arba su š kokybe ir "ne variantas" iš stock puslapių juos nupirkti :).
 
Ir ne, aš itin mažai puslapiais užsiiminėdavau, būtent dėl to, kad nesunku atsirinkti būdavo kur nešvaistyti laiko.
 
Jei sąžiningai čia nors vienam pseudoužsakovui atrodo, kad tikrai tikrai jam tik suinstaliuoti tereikia ir tiek - tai kokio faking velnio neperkat hostingo kur yra tokių CMS kaip WP autoinstall skriptai? Nes per brangu, t.y. kainuoja kažkiek, o ne free? Ar kad neišeina sugalvoti kaip reiks domeną užkabinti ant to hostingo?
Atsibuskit ir realiau žiūrėkit į darbų apimtis.

Tai pats kodėl nesusikeli?

Jo 100eur tikrai kosmosas, o tai kiek tu nori? 20Eur?

Nuoširdžiai pamąsčius - ar apskritai atsirastų žmogus, kuris nenori finansinės nepriklausomybės ir bastytis po pasaulį? Čia kiekvieno žmogaus svajonė. Ar kokiam sandėly/ofise pratūnosi nuo 7 iki 17 ar kopdamas į kalnus, skirtumas didelis ir manau tikrai pakankamai akivaizdu ko didžioji dalis norėtų.
 
Visuomet smagu skaityti, kad kažkam pavyko ir tikrai neabejoju, kad tau tai kainavo daug sunkaus darbo. Man asmeniškai būtų labai įdomu sužinoti kaip tvarkydavais su dienomis kai norėdavosi mesti viską velniop ir kas labiausiai tave motyvavo judėt į priekį.
 
Šiuo metu einu lygiai tuo pat keliu, kaip ir tu ir net su tais pačiais tikslais. Taip pat visiškai atsisakiau alkoholio, pradėjau sportuoti ir galiu patikinti, kad būtent sportas suteikia nemažai motyvacijos. Sėkmės Tau!

Sveiki,
 
Net nežinau nuo ko pradėti, o papasakoti savo istoriją ir atsidėkoti forumui, kad jis buvo ir yra norisi, tad greičiausiai visas tekstas bus tiesiog minčių kratinys.
 
Viskas prasidėjo 2008-aisiais, kai buvau 12 metų vaikėzas žaidžiantis kompiuterinius žaidimus, priklausomas nuo tėvų kišenės ir jau tuo metu norintis finansinės nepriklausomybės ir savų pajamų.
 
Ko tik nedariau internete per tuos 10 metų, kai atradau uždarbis.lt. Bandžiau mokytis HTML, turėjau netgi svetainę juozapuxas.puslapiai.lt, kurioje bandžiau žaisti su spalvomis, meniu išdėstymu ir kitais dalykais. Spaudžiau reklamas neobux.com, bux.to, kuris taip ir neišmokėjo mano sukauptų 50+$, rašiau forumuose už pinigus, žaidžiau dungeons treasures, kuris mokėjo už žaidimą. Forumiečiams teikiau SEO paslaugas, rašiau straipsnius, pirkau ir pardavinėjau svetaines, keičiausi Paypal ir e-gold valiutomis. Pardavinėjau spaminius Facebook laikus, dirbau su affiliate programomis, rašiau savo blogus ir dirbau copy-paste darbus. Tikslas buvo vienintelis - uždirbti bent kažkiek pinigų internete, kad galėčiau būti nepriklausomas ir už pinigus pažinti pasaulį ir įgyvendinti savo svajones. Tikslas nebuvo pasiektas greitai - buvo daug nesėkmių, laiko švaistymo prie scaminių puslapių, kurie taip ir neišmokėjo pinigų. Bet bandžiau, nepavykus vėl bandžiau, o kai vėl nepavyko dar kartą pabandžiau!
 
Kai tik atradau forumą pirmus kelis metus užknisdavau forumo senbuvius savo vaikiškais, kvailais klausimais, turėjau kažkiek įspėjimų, buvau ant išmetimo ribos :))) Po kažkiek metų pamenu atsirado uždarbis.lt susitikimai Vilniuje, ten būdavau turbūt jauniausias ir girčiausias iš visų dalyvių :D Uždarbio dėka susipažinau su savo gerų draugu ir partneriu Titu (forume Bugeriz), su kuriuo turėjome ir vis dar turime nemažai bendrų projektų. Forumo įkūrėjas Kernius tais laikais dalindavosi savo kelionių, bastymosi po Europą ir pasaulį įspūdžiais savo bloge. Pamenu, kad autostopo istorijos žiauriai įkvėpė ir norėjau būti toks kietas kaip jis :)))
 
Kur aš esu dabar ir ką pasiekiau savo gyvenime dėka uždarbio, klausiate jūs? Ne, milijonų neturiu, šimtų tūkstančių irgi. Tačiau per 10 metų pasiekiau visišką finansinę nepriklausomybę. Uždirbu daugiau nei išleidžiu, tad turiu pinigų įvairioms investicijoms. Šiuo metu esu Japonijoje, savo 71-oje lankomoje šalyje, myliu kalnus, vasarą užlipau ant Europos stogo - Monblano (4810m), o rugsėjį ant Kenijos trečio pagal aukštį kalno Mt. Kenya (4985m), turiu beveik 100 domenų, ant kurių didžiosios daugumos net nėra svetainių :D Mečiau gerti alkoholį, turiu daug fizinės veiklos - kalnai, bėgimas, dviratis, vaikščiojimas, bendro fizinio pratimai. Didžiąją metų dalį praleidžiu keliaudamas (2017ais - 235 dienos out, 2016ais - 185 dienos out), svetur turiu daugiau motyvacijos dirbti. Nors laiko ir nėra tiek daug, kiek namuose, tačiau jis išnaudojamas daug produktyviau. Turiu kelias svetaines (Lietuvos rinkoje), kurios generuoja galima sakyti praktiškai pasyvias pajamas.
 
Koks visos šitos istorijos moralas ir patarimai?
 
Pirmiausia - nuspręskite ko norite iš savo gyvenimo, kokie jūsų tikslai ir ką norite daryti, kas jus 'veža'. Galbūt jums visai nereikia to internetinio verslo, nepastovių pajamų ir darbo grafiko, kuris dažniausiai bent pas mane būna chaotiškas?
 
Tuomet bandykite, bandykite ir dar kartą bandykite. Garantuoju, jog greičiausiai kelis kartus feilinsit, atrodys, kad tas ne jums ir norite grįžti į tą saugią vietą, kurią palikote. Kitaip sakant grįžti į komforto zoną. Aš asmeniškai niekada gyvenime neturėjau vadovo/direktoriaus, neturėjau ir nustatytų darbo valandų. Dirbi tiek kiek reikia arba norisi, arba kol darbas būna padarytas. Tačiau kartais tenka dirbti ir žymiai daugiau nei 8 valandas per dieną, patirti kelis kartus daugiau streso nei įprastame darbe.
 
Mano gyvenimas stipriai pasikeitė, kai pradėjau daug laiko skirti sportui. Neveltui daugelis sėkmingų žmonių ir verslininkų rytais pirmiausia atlieka mankštą, išeina pabėgioti ar traukia į sporto klubą. Nesvarbu, kad ir kokia ta veikla bebūtų - bėgimas, 'kacčialkė', dviratis, kovinis sportas ar uolų laipiojimas. Atraskite kas jums patinka ir bent 4-5 kartus per savaitę judinkite kaulus! Nepastebėsite, kaip sportuojant gims naujos idėjos, atrasite atsakymus į klausimus, kurie ilgai nedavė ramybės, pabūsite su savimi, išsikrausite ir priversite kraują judėti. Kažkiek prie mano pokyčių prisidėjo ir alkoholio metimas, bet manau čia labai nuo žmogaus priklauso, tad tikrai nesu Veryga ir puikiai sutariu su visais geriančiais. Ženkliai prisidėjo ir kompiuterinių žaidimų, žiūrėti serialų ir TV atsisakymas.
 
Ačiū uždarbi ir uždarbiečiai, kad padėjote susikurti tokį gyvenimą, apie kokį svajojau! Vis dar garbingai nešioju uždarbis.lt maikutę gautą prieš kelis metus :D
 
Jeigu kam įdomūs mano kelionių nuotykiai ir istorijos kviečiu sekti facebooke - Juozapas Žygas ir Instagrame @kaminkretys .
 
Jeigu turite klausimų ar kaip nors galiu jums padėti - nesidrovėkite - klauskite temoje ar privačiai.

Sveiki,
 
Forume užsiveisė trolių, kurie teršia offtopickais ir kitomis nesąmonėmis.
Įžeidinėja tiek save tiek kitus beviltiškais komentarais.
1000 pranešimų apie nieką, kiekvienoje temoje tie patys žodžiai ir kitos blevyzgos.
Nėra sudaryti jokie sandoriai ir panašiai.
 
Daug kartų administratoriams aš ir dar keletas forumo narių buvome pranešę apie šį veikėją.
 
Nepadeda net blokavimas temose, nes jis kai virusas užveda offtopick.
 
Tad todėl prašau administratorių dėti ip baną šiam veikėjui.
 
Kas pritariate prašome komentuoti pritariu arba dėti pliusą temoje
 
Pridedu paskutinius pranešimus:
 
http://www.part.lt/img/e2da0db6c8d872a90830dad2762b95bd172.png

Piktinas jis matai atsisedes cia forume. Varyk gal pats tarnauti tada veidmaini, kai pasedesi su idiotais 9 menesius paziuresiu kaip ciulbesi :D

Policija gali ieškoti ne dėl sulaikymo fakto, o dėl šaukimo įteikimo. Jei šaukimo nepriimi/nepavyksta jo įteikti, tave vis tiek bando susirasti kažkokiais būdais ir informuoti, nes kol nesi informuotas, tol 0 tolko jiems iš tavęs, kaip iš šauktinio. Informuoti galima įvairiais būdais - net giminaičiai gali būti įpareigojami tave informuoti, ypač jei esi užsienyje.
 
Šaukimo priėmimo baimintis nereikia, dėl šventos ramybės geriau jį priimti iš paštininko nei iš policininko. Ypač jei atvyks į darbą ir apie tai sužinos rusofobas darbdavys. :)
 
Karo prievolininko pareigų nevykdymas arba karo prievolininkų neatvykimas į privalomąją pradinę karo tarnybą be pateisinamos priežasties užtraukia administracinę atsakomybę.
 
Kas yra karo prievolininko pareigų nevykdymas?
Karo prievolininko pareigų nevykdymu laikomas neatvykimas arba nesukontaktavimas su regioniniu karo prievolės ir komplektavimo skyriumi iki numatyto termino, nenuvykimas į karinės medicinos ekspertizės komisiją numatytu laiku, komisijos nebaigimas per numatytą laiką (pavyzdžiui, nenuvykus papildomai išsitirti pagal ekspertizės nurodymus), kitų teisėtų nurodymų nevykdymas. Pavyzdžiui, šauktinis, kurio pavardė yra sąraše ir kuris iki vasario 15 d. turi prisistatyti į Panevėžio regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių arba su juo susisiekti, tačiau to nepadaro, būtų baudžiamas šiuo pagrindu. Taip pat pagal tai jis būtų baudžiamas, jeigu jam paskirtu laiku nenuvyktų į karinės medicinos ekspertizės komisiją.
 
Taigi, gavę šaukimą, bet nesilaikę jame esančių nurodymų, būsite patraukti administracinėn atsakomybėn ir užsidirbsite baudelę nuo 28 iki 289 eurų (jeigu skaičiai nepasikeitė). Faktas, kad jei tai pirmas jūsų pažeidimas, gausite mažą baudą. Bet faktas ir tas, kad tokiu atveju galite gauti šaukimą atvykti į policiją, teismą (nesusidūriau, todėl tiksliai nežinau). Ir, svarbiausia, faktas tas, kad anksčiau ar vėliau vėl gausite nurodymą prisistatyti į karo prievolės tarnybą.
 
Kada tikėtis nebe administracinės, o baudžiamosios atsakomybės? Tada, kada pradėsite vengti šaukimo, t.y. tada, kada pradėsite sistemingai būti patrauktas administracinėn atsakomybėn - bene 3 kartus iš eilės. Žinoma, kaskart už administracinį nusižengimą mokėsite vis didesnę baudą. Galiausiai, matant, kad jūsų neveikia baudos - būsite patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, už kurią gresia nebe vien bauda, bet ir areštas ar laisvės atėmimas iki 3 metų. Baudžiamojon atsakomybėn galite būti patrauktas ir tada, kada simuliuojate ligą medicininės patikros metu arba netgi tokiu kvailu atveju, jeigu bus nustatyta, kad tyčia sutrikdėte sau sveikatą su tikslu išvengti karinės tarnybos. :) Baudžiamoji atsakomybė, bet kiek rimtesnė, gresia ir už dokumentų klastojimą - tokiu atveju gali būti pritaikyti net keli BK straipsniai.
 
Jeigu jūsų reputacija (neteistas pagal BK) ir elgsena ikiteisminio tyrimo/teismo metu gera (bendradarbiaujantis, pripažįstantis kaltę ir neva besigailintis) bei esate dirbantis, 99% tikimybė, kad gausite baudą ir viskas. Jei baudos neišgalėsite susimokėti, prašysite jos pakeitimo į viešuosius darbus - nebent orumas neleidžia. Yra tokių viešųjų darbų atlikimo vietų, kur netgi dovanas dažnai dalina, suteikia galimybę naudotis kompiuteriais, internetu, ir, svarbiausia, reikia labai mažai dirbti. Teko ten neva "dirbti" - visą laiką praleisdavau prie kompiuterio užsiimant asmeniniais programavimo užsakymais, nemokant nei už elektrą, nei už internetą, nei už maistą.
 
Laisvės atėmimo bausmės išvengsite jei neturite labai blogos reputacijos. Žinau žmonių, kurie ir su labai bloga reputacija (virš 5 teistumų pagal BK, žinoma, ne už nužudymus ar narkotikų platinimą) tiesioginės laisvės atėmimo bausmės išvengia. Kai turėjau daug reikalų su policija, ten pat sakė, kad vos ne pavedimai yra duoti kuo mažiau į veikėjų sodinti, nes įstaigos perpildytos visokių narkomanų, prievartautojų, žudikų ir iškart leido atsikvėpti, kad nesodins, nors grėsė iki 6 metų. Galiausiai, teisėjai, nors ir remiasi įstatymais, taip pat turi savo nuomonę - ne vienas iš jų nepritaria privalomajai karinei tarnybai, kas irgi turi įtakos bausmei.
 
Dėl išsisukimo - reikia galvoti galva. Visi suprantame, kad laikas yra galingas ginklas. Tinkamai jį išnaudojus, galima daug ko išvengti. :) Priimkite tuos šaukimus, tačiau nevykdykite jų reikalavimų - sistemingai būsite baudžiami pagal AK (jei išvis jus baus, nes visko tenka girdėti), vilkinkite bylas. Jei negailite pinigų, pasisamdykite advokatą ir jis padės jums vilkinti bylas gal net metų metus - vieną dieną susirgsite jūs, kitą dieną advokatas, trečią - žiūrėk, dar ir kokios močiutės laidotuvės. Nuosprendžius sistemingai skųsite - vien tarp apylinkės teismo nuosprendžio pilno išnagrinėjimo apygardos teisme be jokių pertraukų gali praeiti dalis metų. Še, ir 27 metai sukaks. Tačiau aš labai abejoju, ar tas amžiaus limitas išliks - arba jį padidins, arba privalomąją karinę tarnybą vėl panaikins. Greičiausiai, tokia rusofobiška valdžia su prezidente, užsienio ir krašto apsaugos ministrais ir NATO/ES priešaky, atsižvelgdama į užsienio šalių patirtį (o jie tai mėgsta), amžiaus ribą padidins.
 
Jei nenorite mėtyti pinigų dėl baudų, bandykite išsisukti per medicininę patikrą. Gydytojai mėgsta kyšius, bet daryti tai reikia atsargiai, nes taip pat BK straipsnis gresia. O galbūt turite pažinčių medikų tarpe? Pasiteisins. Taip pat peržvelkite savo 5 metų gydymo istoriją, galbūt bus rimtų kabliukų, kurie legaliai padės išsisukti. Nepamirškite ir to, kad jeigu teko lankytis pas psichiatrus (privačiai ar ne - jie patys išsiaiškins) - taip pat privalumas išsisukimo atžvilgiu. Jeigu šiuo metu gydotės kokį nors psichikos sutrikimą, kalbėkitės su paskirtu psichiatru. Jeigu jis nuspręs, kad tokių neturite, teikite skundus remdamiesi asmeninio psichiatro išrašais - jis geriau pažįsta jus.
 
Dar vienas būdas, bet pats drastiškiausias - užsidirbti BK bylą. Jeigu būsite įtariamasis, kaltinamasis ar atliekantis bausmę BK byloje, tarnybą pagal individualų prašymą jums atidės. Tačiau žinant, kad įrašas apie teistumą už BK išlieka amžiams (nors rodomas tik tada, kada teistumas galioja ir dar šiek tiek metų po atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą), vargu ar norėtųsi tokiai avantiūrai ryžtis ir tampytis po policiją ir teismus. Bet jei vengsite tarnybos ir prie jūsų prisikabins, vis tiek nuteis pagal BK. Tik klausimas - prie kiek žmonių visgi prisikabina. Čia jau reikėtų tyrimą daryti... Žinau tik tiek, kad 2016 metais į šaukimus neatsiliepė 40% pašauktųjų - apie 8000. Ar visiems jiems šiandien paskirta laisvės atėmimo bausmė? Ne, tiek nuteistųjų ir į sandėlius suvaryti netilptų.

Aš irgi norėčiau išgirsti atsiliepimus, jeigu tokių yra. Kol kas kursai vilioja tik galimybe gauti praktikos vietą ir pažinčių iš IT rato

Nueikite ir pasiimkite šį žaidimą nemokamai. Sutaupysite šiek tiek pinigų.
 
https://www.humblebundle.com/store/layers-of-fear-and-soundtrack

Papasakosiu trumpai kaip aš susiradau android developerio darbą būdamas Lietuvoj ir jau tik nuvykęs į Londoną face to face interviu po poros dienų gavau atsakyma, kad priime.
 
 
Būnant Lietuvoj
Pirmas dalykas ką reiktų padaryti - susikurti linked ir nusistatyti, kad gyveni Londone. Tada pradės spaminti recruiteriai - rašinėt ir skambinti. Idealiausiu atveju, jei parašo internal recruiteris iš įmonės (bet dažniausiai tokiais būdais ieško senioru su patirtim). Kai jau paskambina sakyk, kad kolkas esi Lietuvoj ir ieškais darbo, geriau nemeluok, kad UK
 
Antras galimas dalykas - jei turi pažįstamų, kurie jau dirba anglijoj, prašyk, kad refferintų. Vien pas mus moka 3k svarų už referallą. Nauda gaunas abiem.
 
Trečias variantas - siųsti pačiam, bet jei matys, kad ne iš UK, pirmą darbą bus sunkiau rast. Patarčiau pasinaudot recruiteriu, jis tau padės ir patars. Patikėk, jis taip pat yra motyvuotas, kad gautum darbą
 
Eiga
 
Po daug kalbų su recruiteriais radau kuris labiausiai patiko ir jis turėjo gan neblogų pasiūlymų. Pasiuntinėjo mano cv ir sako įmonės visai positive žiūri - užsibookink skrydžius už dviejų savaičių į gyvus interviu. Ir tada buvo man maratonas. Per dvi savaites turėjau n tech testų ir tiek pat tech interviu, kas lėmė 6 face to face pokalbius su skirtingom įmonėm per dvi dienas. Bet procesas visur labai panašus
 

Išsiunti cv Generic skambutis su įmone (papasakoja bendrai) Tech testas Tech interviu telefonu / skype (taip pat paklausinėja ir iš tech test) Final face to face interviu
Atlyginimai tokie sakyčiau, bent jau android developerio. Tad žinok savo vertę, nes jau per pirmuosius interviu klausia kokie tavo expectationai:
junioras 25-45k
mid 45-65k
senioras 65-90k
 
pasinaudokit uk salary calculator kiek į rankas gaunas https://www.thesalarycalculator.co.uk
 
daugiau norint galima ieškot kontraktoriaus darbo ir gaunant 550 per day, kažkur į rankas 6.5k per mėn. Bet čia jau tikrai senior turi būti ir žinoti ką darai

Jeigu ir neredaguos - jokio skirtumo. Tema tokio pat lygio, kaip diskusijos "Dalia sakė, kad po euro įvedimo niekas nebrangs".

Paklausiau profesionalo normalaus klausimo susijusio su profesija, prisikniso kazkokia turgaus boba. Atstok tu su ta savo didybes manija ir penktos klases atsisaudymais.
 
Tema ne apie tave ar mane.
 
Truksta demesio, skambink i psichologines pagalbos linija, turi problemu, rasyk man i pm, duosiu to demesio kai nebus ka veikti.

Biski su nervais negerai Ramuneli?

Inžinerinės pastatų projektavimo padaliniai Lietuvoje programuotojams duoda ne tik 3,5k€ minimumą, bet ir sporto salės abonementą, pilną sveikatos gydymą, bei gan laisvą grafiką darbui, ypač, jei paskirtas užduotis atlieki greičiau. Neįvardinsiu konkrečiai įmonių, bet Lietuvoje su IT sritim yra gerai tol, kol tiesioginiai vadovai nėra Lietuviai

Sveiki,
 
galvojau pasidalinsiu savo patirtimi iš gyvenimo UK.
 
Mano kaip programuotojo karjera prasidėjo nuo 2010m. vasaros (iškart po koledžo baigimo) įsidarbinau PHP programuotoju nuotoliniu būdu, vienoje Šiaulių kompanijoje. Kepiau svetaines, vieną po kitos, turėjom savos gamybos CMS, galybę jau parašytų modulių, kuriuos visgi minimaliai reikėdavo pritaikyti klientų svetainėms, galerijos, skelbimų, kontaktų ir pan. - viskas labai basic. Tačiau tai ir buvo ko man reikėjo pačioje pradžioje, buvo gan geras žingsnis į priekį. Po maždaug pusantrų metų supratau, kad man reikia kažko kito, kadangi šita kompanija turėdavo vis mažiau ir mažiau klientų, o nuo jų priklausydavo ir mūsų programuotojų atlyginimas. Atvirai kalbant, pačioje pabaigoje, kartais per dieną uždirbdavau po litą-du, kadangi gaudavau tokius reikalavimus, kaip antai pakeisti kažkurioje svetainėje telefono numerį, kuris kartais pagal reikalavimus turėdavo būti įhardcode'intas. Tada rasdavau savo klientų šitame tinklapyje, per pažįstamus ir per kitus skelbimų portalus, tačiau man pasirodė, kad toks darbo būdas yra skirtas ne man, aš turiu turėti stabilų darbą ir atlyginimą. Tuo pat metu, daug savarankiškai mokiausi .NET ir C#.
 
Berods, nuo 2012 m. spalio mėn, pavyko įsidarbinti į bendrovę ORLEN Lietuva (Mažeikiuose), ten kardinaliai pasikeitė atlyginimas, tais laikais litais gaudavau virš 2800 LTL į rankas, kas atrodė kosmosas (o dar gi gyvenau su tėvais). Pagrinde teko dirbti su MSSQL, nemažai Business Intelligence projektų, šiek tiek Visual Basic, C#, ASP.NET ir labai nedaug PHP. Taigi ten praleidau beveik 4 metus, poto pradėjau ieškoti galimybių kituose miestuose, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje... Atvirai pasakius, už siūlomus įmonių atlyginimus didmiesčiuose nelabai apsimokėjo persikelti iš mažo Mažeikių miestelio į kokį Vilnių. Tad visgi likau Mažeikiuose toje pačioje bendrovėje.
 
Tada 2015m. asmeniniame gyvenime įvyko daug skaudžių praradimų, kogero "nučiuožė stogas" ir nusprendžiau tiesiog viską mesti ir išvykti į Birmingham, UK, juk nėra ko prarasti. O dar prieš išvažiuojant į UK, prieš kokį mėnesį sakiau, jog manęs ten niekas gyvo neištemps, man ir Lietuvoje gerai. Taigi, ten jau turėjau gyvenančių draugų, tad nebuvo itin sudėtinga situacija išvykti, kadangi buvau priimtas pagyventi kol radau pirmąjį darbą.
 
Taigi į UK atvykau turėdamas bendrai 5 metus programavimo patirties, tai būtų kažkur apie du metus PHP ir keturis su virš metus .NET.
 
Job seeking
Į UK atvykau Spalio 3, 2015m, šeštadienį. Pirmadienį prasidėjo daug žadantys telefoniniai pokalbiai su recruiter'iais, tačiau kaip ir žmonės kituose gyvenimo UK aprašymuose minėjo, kad tie skambučiai nelabai daug reiškia, recruiter'iai labai daug žada, giria, tačiau toks jų darbas ir jie jį daro labai profesionaliai, netgi įtikina, kad tu tuoj gausi darbą, jautiesi labai motyvuotas ir didelis profesionalas. Taigi, patį pirmą trečiadienį jau važiavau į pirmąjį interview dėl .NET developer pozicijos. Tai buvo auto, gyvybės ir NT draudimo kompanija. Kaip ir tikėjausi darbo ten negavau, nors jie ir sakė, jog aš jiems labai tinku ir t.t., tačiau po kelių dienų iš jų nesulaukęs žadėto skambučio per kelias dienas, skambinau pats, bet likau ignoruotas. Skambinau kelias dienas. Atsakymas kaip ir aiškus. Labai nenusivyliau, kadangi nesijaučiau komfortabiliai, iš to ką kalbėjo angliškai galėjau suprasti tik apie 60%, gal net 50%. Visa laimė, kad man ten nereikėjo itin daug kalbėti, o kiek reikėjo kalbėti, tai atvirai sakant, irgi nebuvo gerai. Tačiau, perlipau per save su šiuo pirmuoju pokalbiu, sekantys pokalbiai buvo nebetokie "baisūs", kadangi ir pats įdėjau nemažai pasiruošimo prieš einant į kitus interview (face-to-face arba phone interview). Kalbant apie phone interviews, tai jie dauguma visi labai panašūs, daug pasikartojančių klausimų, plius tu pats išsilavini savo kalbą, žinai ką nori papasakoti ir ką pasakyti, ir kaip pasakyti, ir ko nesakyti.
Turėjau kasdien po 30 skambučių iš recruiter'ių (nemažiau), visi teigdavo, kad jų klientų kompanijos pačios geriausios ir užvaldys pasaulį, tačiau šiektiek išdrąsėjęs pradėjau atsirinkinėti kompanijas pats, pagal atstumą nuo mano gyvenamosios vietos (gyvenau pas draugus, tačiau planavau nuomotis savo butą netoli tų draugų), pagal naudojamas technologijas, reikalavimus ir kitus specifinius dalykus, kurie būdingi kiekvienai kompanijai atskirai. Turėjau apie 10k eur santaupų atsivežęs iš Lietuvos, tad galėjau daugiau pasispardyti ir surasti to ko tikrai norėčiau.
 
Lapkričio mėnesį po keleto face-to-face interview, turėjau 2 realius darbo pasiūlymus - SQL Developer arba BI Developer.
 
Job #1, pozicija Business Intelligence Developer, Dec 2015 - Feb 2016.
Pasirinkau darbą su kompanija Genting Casinos UK, pozicijoje BI Developer. Kodėl? Todėl, kad ten buvo berods 5 stage interview, per tuos stage'us susipažinau su keletu kolegų, susidariau labai gerą vaizdą apie kompaniją ir ten dirbančius žmones, kadangi kompanijoje buvo dress code'as - kostiumas kasdien, visi kolegos atrodė labai "posh" (prabangūs), mandagūs, draugiški ir malonūs. Pati pozicija tuo metu pasiulė atlyginimą - 35k/annum (apie 2.2k į rankas) + automobilis + iPad + iPhone. Viskas tiesiog WOW, bet juk aš paprastas vaikinas iš mažo Lietuvos miestelio, nežinau nei etiketo, o juk ten visi tokie solidūs, kostiumuoti, pasipuošę, besišypsantys, hollywood smiles etc. Kaip man ten reikės pritapti prie tokio lygio žmonių? Gal kas esate įpratę prie tokio gyvenimo, gal nieko ir keisto, tačiau aš turėjau daug kur pasitempti. Praėjo du mėnesiai darbo šitoje bendrovėje, pamačiau, kad man darbe smarkiai trūksta iššūkių, techninių dalykų, o ten praktiškai kasdien reikėjo daryti įvairius business insights, naudojant BI technologijas, tokias kaip Greenplum, Spotfire, šiek tiek JS, CSS ir HTML. Daviau notice'ą, po savaitės manęs ten nebeliko (atsisveikinant BI direktorė buvo labai nustebusi ir dar pasakė, jog pas juos kompanijoje niekas taip greit neišeina). Aš su ja sutinku visu 100%, tačiau aš ieškojau savęs ir kokioje pozicijoje man labiausiai patiktų dirbti.
 
Job #2, pozicija SQL Server Developer, Feb 2016 - Nov 2016.
Paskambinau kompanijai, kuri prieš tai man buvo davusi savo pasiulymą dirbti pas juos, bet buvau juos atmetęs. Taigi, sveiki dar kartą, noriu pas jus dirbti. Jie siūlė tą patį atlyginimą - 35k/annum (apie 2.2k į rankas) Buvau patenkintas kurį laiką šitu darbu (pats darbas ir dabar neatrodo prastas), tačiau žmonės ten dirbantys... kultūra... managerių elgesys... šito tai neparodė per darbo interview. Visų pirma, kolegos paskutiniai nevalos, daug nekalbėsiu apie tvarką tiek ofise, tiek Gents. Pradirbau apie 8 mėnesius tokiam "under pressure", žinoma, tai gali būt daugumai pažįstama ir galbūt normali situacija. Vienas dalykas, kuris "nužudė" mano norą ir motyvaciją ten dirbti, tai buvo mano tiesioginio juodaodžio managerio kultūros ir profesionalumo stoka. Kaip ir minėjau, ten viskas buvo "under pressure", jų klientai tokios įmonės kaip IBM, Lenovo ir daug kitų, tai viskas yra daroma paskubinta tvarka, kad ale būtų išlaikomi tokio dydžio klientai. Aš savo manageriui neatrašiau į emailą kurį laiką, porą valandų, nemačiau tiesiog, Outlook'as buvo minimizintas ir susifokusavęs dirbau prie užduoties. Ofiso tipas, kaip ir praktiškai visur - open space, taigi aplink sėdėjo dar koks 50 ivairių kolegų. Manageris atėjo prie mano stalo ir gan rimtu veidu prieš mano veidą pamojavo suspaustu kumščiu, tipo "ko tu man neatrašai???". Prieš veidą, priešais dar N kolegų. Aš jam tuo momentu nieko nebesakiau. Galvojau eisiu tiesiai į HR ir užbaigsiu jo karjerą šitoje įmonėje, buvau pasiruošęs betkokia kaina jį sumalti, ar net vėl pakeisti savo darbą, man nebebuvo svarbu. Tačiau tuo metu jau turėjau bemieges naktis, kadangi į namus (savo nuomuojamą butą) parsinešdavau daug streso ir įtampos, mano mergina tą irgi pastebėjo. Nutariau daugiau rankų į š... nekišti ir nebenorėjau dar daugiau įtampos, parašiau manageriui savo pamąstymus emailu apie jo elgesį, išvadinau neprofesionaliu ir su kultūros stoka žmogumi. Daviau notice'ą. Pagal politiką, aš turėjau ten atidirbti visą mėnesį, bet manageris, gal dėl kaltės kažkokio jausmo, man pasakė, jog galiu šiandien pat palikti darbą ir visą mėnesį atostogauti su pilnu atlyginimu, tuo tarpu galiu ieškotis kito darbo. Tad susirinkau savo mantą iš stalčių ir viso gero :)
 
Job #3, pozicija Senior .NET Developer, Dec 2016 - Present.
Šitą darbą gavau per dvi savaites nuo išėjimo iš praeito darbo. Esu, ir kogero dar ilgai būsiu patenkintas šituo darbu, atlyginimu (kuris yra gerokai didesnis nei praeitose kompanijose), kolegomis, etiketu, kultūra, cutting edge technologijomis ir visu kitu gėriu, tokiu kaip antai lankstus darbo grafikas, work remotely galimybė ir kt. Kaip atrodo darbo diena dabartinėje kompanijoje? Yra bazinės darbo valandos: nuo 10am - 4pm. Tai reiškia, kad gali pradėti anksčiau nei 10am ir baigti 4pm, arba išsimiegoti ir atvykti į darbą 10am ir baigti apie 5-5.30pm, niekas neskaičiuoja ištikro, bet tai nereiškia, kad galima visad tuo piktnaudžiauti. Aš stengiuosi būti ofise apie 7.30am (iš namų išvykstu apie 6.45am) - Man nuo Birmingham'o iki Coventry reikia važiuoti 23 mylias, tad stengiuosi nepakliūti "ant piko". Išvažiuoju truputį prieš 4pm (dėl traffic). Kažkada nespėjau laiku išvažiuoti iš ofiso, tai kelionė truko virš 2val ir čia dar ne max, nenorėčiau nei pagalvoti, jei motorway'juje susimaltų kelios mašinos, kogero būtų uždarytos visos juostos, o tada jau nekas. Pažįstamas stovėjo 4val vienoje vietoje, o motorway'juje i WC nenueisi, kaip žinia, tai ištikro katastrofa būtų.
 
Kiekvieną rytą turime stand-up meetą prie savo stalų, pasakome ką padarėme vakar, ką darysime šiandien, kokie blocker'iai, ir t.t. Poto jau kas kur, vieni i virtuvę kavos, kiti prie stalu tęsia pokalbius apie betką, kiti dirba, tiesiog jokios kontrolės, visi žinome, ką turime padaryti per vieną sprint'ą, kuris trunka dvi savaites. Taigi kas dvi savaites turime po planning meetingą, susidedame task'us ir pan, taip pat pažaidžiame "scrum poker". Kas liečia darbo valandas, ši kompanija yra labai family friendly - būna kolegos atsiveda savo mažus vaikus i darbą, jei reikia kurią nors dieną būti namie ir kad nori dirbti iš namų - tiesiog pasakyti tai manageriui, iškarto gausi atsakymą "That's fine", tiesiog pasakyt, kad pasakyti :) Arba gali būti nenuotaikoje, tada pasakyti, kad skauda galvą, varau namo - that's fine as well, 'cause we've got 10 sick days per year (fully paid). Dirbant tokiomis sąlygomis, man "neskauda" padirbėti ir daugiau nei priklauso, tad kartais savaitgaliais iš namų prisijungiu, padarau vieną kitą dalyką. Vieni eina pirkti kasdien pietų į Tesco, aš dažniausiai pasiimu maistą iš namų, tad lieku prie stalo, bet būna, kad einu kartu, dėl "socialising", arba, kad prasivaikščioti. O kai lieku prie savo stalo, ne retas atvejis, tiesiog valgydamas dirbu, nes man tai tiesiog patinka, vietoj facebook scroll'inimo. Darbe tokio dalyko kaip stresas nėra, neegzistuoja. Pavyzdys: sprintas yra dviejų savaičių, per jį turi padaryt tam tikrus task'us. Mano manageris tame tarpe irgi turi task'us, tai berods billing'o task'as jau 3 mėn kaba - niekas ten nedega. Žinoma, nebūtų logiška per dienas nedirbti, o su kolegom kalbėtis ir tiek, tada aišku matys, kad visiškai nedirbi, task'ai nejuda, kas nėra normalu nei vienoje kompanijoje.
 
Kokia kaina gyventi Birminghame?
Kainos įvairios, šiuo metu su drauge gyvenu nuomojamame bute (naujos statybos daugiabutis namas), taigi:
Buto nuoma: 725 GBP / month
Elektra: AVG 120 GBP / month
Vanduo (quarterly): 350 GBP (yra vonia gulėjimui......)
Maistas, Internetai, telefonai, drabuziai, netflixai ir t.t.: 400-500 GBP / month
Automobilis: įskaitant kurą, draudimą ir kt - apie 800 GBP / month - pirktas panašiu principu kaip lizingas, čia yra toks vadinamas PCP
Įvairios nesąmonės: apie 200 GBP / month
Savings: XXX - XXX GBP / month
 

 
 

 
 
Ar planuoji grįžti gyventi į LT?
Dažnas klausimas, tiek iš artimųjų, tiek iš draugų, atsakymas - TAIP.
Man pačiam 29 metai, šeimos kolkas neturiu, tiesiog stengiuosi pakeliauti, pamatyti, vis įgauti patirties. Vėliau susirasti kitą darbą, kuris būtų toks pat geras, tačiau būtų fully remote ir suteiktų galimybę gyventi betkur Europoje. Man būtų viskas OK, jeigu ir reiktų rektarčiais atvykti į ofisą kokiam Londone ar pan. Taigi, gyventi į Lietuvą būtinai grįšiu, metai ar du, bus šeima ir pan., tačiau Lietuvoje dirbti nenoriu, ne dėl atlyginimo, galima uždirbti ir Lietuvoje, tačiau man labiau priimtinas UK mąstymas ir darbo kultūra.