mrtz97

100 simboliu = ~15-20žodžių. Išvada - už žodį 0.05$ . Įdomu kodėl dar yra buxerių ir forumų postintojų.
 
P.S. Nelygink Lietuvos su užsieniu :N

1 zinute (min 100s mboliu) i bloga uzsienija kainuoja 1$

Įdomu kur tokias kainas radai? Gal pasidalintum? :D Nes čia milijonierium taip galima patapt :D

0.1$ - 0.25$, tai ir 4straipsnių užtekt gali, jei ne vertimas.vdu.lt atliks darbą. Man labiau gaila tų kurie clickina nuorodas :huh:

gaila man tu zmoniu kurie noredami gaut 1 $ parasys 10 straipsniu...tragishka kaina...

NEBEREIKIA :huh:

Tai jei tave šmeižtų nebūtais dalykais ir tu tylėtum? Manau ne

Jei kam reikia va dar ižangų:
 
Kristijonas Donelaitis – grožinės lietuvių literatūros pradininkas. Epinės poemos „Metai“ autorius. „Metai“ – reikšmingiausias ir svarbiausias kūrinys lietuvių literatūroje. Šioje epinėje poemoje vaizduojama gamta ir būrų gyvenimas.
 
K. Donelaičio kūrybos temas tęsė Vaižgantas ir V. Krėvė, taip pat rašę apie Lietuvos kaimo gyvenimą.
 
 
Šatrijos Ragana – XX a. pradžios rašytoja. Rašė apysakas („Sename dvare“), apsakymus („Irkos tragedija“). Savo kūriniuose ji vaizdavo dvaro gyvenimą.
 
Šatrijos Raganos kūryba iškėlė lietuvių literatūrą į naują lygmenį. Rašytoja buvo pirmoji, tiek daug dėmesio skyrusi jausmams ir kultūrai.
 
Vincas Krėvė – XX a. pradžios įvairiažanris lietuvių rašytojas, neoromantistas, realistas. Kūryboje vyravo istorinės temos. Žymiausi draminiai kūriniai – „Šarūnas“ ir „Skirgaila“.
 
V. Krėvės kūrybą galima palyginti su kitais XX a. pradžios neoromantikais (Vaižgantu), taip pat rašiusiais apie Lietuvos praeitį.
 
Vincas Mykolaitis-Putinas – vienas iš žymiausių simbolizmo bei romantizmo atstovų Lietuvoje. Jis rašė sonetus, balades, eilėraščių ciklus, romanus. Reikšmingiausias V. Mykolaičio-Putino kūrinys – psichologinis-intelektualinis romanas „Altorių šešėly“.
 
„Altorių šešėly“ – brandžiausias lietuvių literatūros romanas. Šis kūrinys praaugo A. Vienuolio, J. Grušo ir kitų stambiosios prozos autorių kūrybą.
 
Antanas Vaičiulaitis – XX a. rašytojas, prozininkas, poetas. Rašė noveles („Pelkių takas“), romanus („Valentina“), apysakas, eilėraščius ir kt. Jam rūpi didieji būties klausimai, amžinybės perspektyva, nekintančios dvasinės vertybės.
 
A. Vaičiulaičio kūryba artima J. Savickio, H. Radausko kūrybai. Jie atstovauja brandžiajai lietuvių literatūrai.
 
Balys Sruoga – XX a. poetas, prozininkas, dramaturgas. jo žymiausi kūriniai – drama „Milžino paunksnė“ ir atsiminimų knyga „Dievų miškas“. „Dievų miškas“ – tai autobiografinis kūrinys apie rašytojo vargus Štuthofo koncentracijos stovykloje.
 
B. Sruogos ironizavimą tęsė Antanas Škėma. jo kūrinyje „Balta drobulė“ gausu egzistencinės ironijos, taip parodoma menka žmogaus gyvybės pasaulyje vertė.
 
Antanas Škėma – vienas žymiausių XX a. vid. lietuvių prozininkų ir dramaturgų. Savo kūryboje jis išreiškė katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėvoką. Žymiausias jo kūrinys – romanas „Balta drobulė“.
 
A. Škėmos kūryba lyginama su H. Radausko, B. Sruogos kūryba. Škėma, kaip ir H. Radauskas, į pasaulį žvelgia modernisto akimis ir, kaip B. Sruoga, į viską žiūri ironiškai. Vis dėl to A. Škėmos kūryba yra išskirtinė visame lietuvių literatūros kontekste.
 
Jurgis Savickis – XX a. lietuvių literatūros avangardistas. Išleido kelis novelių rinkinius („Šventadienio sonetai“, „Raudoni batukai“). Jo novelės nuo tradicinės lietuvių prozos skiriasi savo tematika, pasakojimo sandara, žmogaus būties samprata ir stiliumi.
 
J. Savickis yra originalus novelistas, nesilaikęs jokių tradicijų. Jis svariai prisidėjo prie avangardistinio meno suklestėjimo.
Justinas Marcinkevičius – šiuolaikinis įvairiažanris lietuvių rašytojas. Svarbiausios kūrybos temos – tėvynė, gimtoji kalba, žmogaus dvasia. Vienas ryškiausių kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“. Poetinėje dramoje „Mažvydas“ pasakojama apie rūpinimąsi tautos problemomis, apie asmenines netektis ir kančias.
 
Just. Marcinkevičius yra klasikinių lietuvių poezijos tradicijų tęsėjas, svariai prisidėjęs prie tautinės savimonės atgaivinimo.
 
Juozas Aputis - žymiausias XX a. antrosios pusės moderniosios psichologinės novelės ir apysakos kūrėjas. Žymiausi kūriniai – novelės „Dobilė“, „Erčia, kur gaivus vanduo“. Savo kūriniuose Juozas Aputis iškelia šias vertybes: žmogaus jautrumą, mokėjimą įsijausti į kito kančią, nenorą jį įskaudinti ar paniekinti.
 
J. Apučio kūrybos temos ir vertybinės nuostatos artimos Jonui Biliūnui. J. Aputis tęsia V. Mykolaičio-Putino, R. Granausko lyrinės prozos tradiciją.
 
Romualdas Granauskas – XX a. rašytojas, realistinės krypties atstovas. Jis rašė noveles („Duonos valgytojai“), apysakas („Gyvenimas po klevu“), daugiausia vaizduojančias lietuvišką kaimą ir jo žmogų. Pagrindinė R. Granausko kūrybos tema – dabarties ir praeities priešprieša.
 
R. Granausko kūrybos temas (sovietmečio kaimo žmogaus gyvenimas) tęsė V. Juknaitė.
 
Vanda Juknaitė – šiuolaikinė lietuvių prozininkė, dramaturgė, eseistė. Žymiausias kūrinys – romanas „Šermenys“. Jame pavaizduota sovietinės okupacijos kaimo tragedija.
 
V. Juknaitės kūrybą galima lyginti su R. Granausko apysaka „Gyvenimas po klevu“, kurioje taip pat piešiamas niūrus Lietuvos kaimo portretas.
 
Bitė Vilimaitė - šiuolaikinė lietuvių rašytoja. Rašė daugiausia noveles („Kada piešime perlinę vištelę“, „Dzūkė mergaitė“). Jos kūrybai būdingas minimalistinis įvykių ir aplinkos vaizdavimas, psichologinių būsenų sureikšminimas.
 
Bitė Vilimaitė, kaip R. Granauskas, J. Aputis rašė apie kartų konfliktą. Taip pat, B. Vilimaitė yra miesto rašytoja, todėl jos kūrybą galima lyginti su S. Šaltenio ir J. Vaičiūnaitės kūryba. Atskleidžiamas sovietmečio žmogaus pasaulis.
 
Vaižgantas – XIX a. pab. – XX a. prad. lietuvių rašytojas, realistas, kultūros veikėjas. Rašė apysakas („Dėdės ir dėdienės“), apsakymus („Rimai ir Nerimai“). Jo svarbiausias kūrinys – tautinio atgimimo epopėja „Pragiedruliai“.
 
Vaižganto kūrybą galima lyginti su kitais lietuvių rašytojais, pvz. Maironiu, V. Kudirka, kurių kūryboje taip pat vyravo tautinio atgimimo idėjos.

nelabai

nelabai

Sveiki,
 
prisegsiu skaidres su medžiaga kuri tikrai pravers. Galite naudotis.
 
Lietuviu_literaturos_kryptys_XX.ppt

Balsavau uz Butkeviciu (nors nebuvo is esmes kandidato uz kuri vertetu balsuot).
 
Nebalsavau uz Grybauskaite, nes:
 
1. Ji meluoja, kad stabdys monopolijas, ce tik rinkiminis triukas. Ji pati padejo prasukti "invalidu" afiora maximai, del kurios padarytas nepagristas PVM permokos grazinimas uz 100 mln lt maximai.
 
2. Ji baigus partine mokykla, o partine mokykla be KGB... taip nebuna. Protingas zmogus nepatikes ta istorija, kad dirbo kailiu fabrike. Istikro dirbo priedangos fabrike.
 
3. Ji neskiria prezidento posto nuo premjero posto, nesuvokia kuom skiriasi prezidento funkcijos nuo premjero.
 
4. Ji yra visiskai NEDIPLOMATISKAS zmogus, kas yra BUTINIAUSIA savybe prezidentui demokratineje valstybeje. Uzsispyrusi ir kitu nuomones neisklausanti ir nevertinanti.
 
5. ADAMKUS balsavo uz Butkeviciu. Tai jau parodo , kad arba jis kazka zino...tam yra priezastys.
 
6. Pas boba su tokiu charaketriu nedirbs nei vienas rimtas Patarejas, nes koks rimtas zmogus eis pas ja dirbt, kai ji iskarto pasako, kad jie snekes ka nores, o as darysiu kaip man reikia.
 
7. Ji palaiko aukstu mokesciu politika, ives NT mokesti. O as nematau priezasties ta NT mokesti moket, jei jau esi uzsidirbes ir uz viska sumokejas (bankam palukanas, dirbes visa gyvenime, kazko atsisakes...).
 
8. Ji neturi seimos ir nelabai suvokia, kas tai yra tipines seimos poreikiai ir problemos.
 
9. Sneka vien apie ekonomika, nors prezidento funkcija biski netokia.

Nežinia kaip čia bus, bet palaikiau Grybauskaitę :)

Nežinia kaip čia bus, bet palaikiau Grybauskaitę :)

Nežinia kaip čia bus, bet palaikiau Grybauskaitę :)

Nežinia kaip čia bus, bet palaikiau Grybauskaitę :)

Jei nesupratai, ką norėjau pasakyti, galiu paaiškinti. Sulyginti Grybauskaitę su Obama vietiniu lygiu yra gana paprasta, Obamos manija Amerikoje paremta lozungais "Change", "We Can Change". Lietuvoje žmonės turi analogą, dauguma jų tapatina Grybauskaitę su permainomis, "gelbėtoju" (kaip tai kažkoks šarlatanas jau išpranašavo moterį, išgelbėsiančia Lietuvą nuo sunkmečio) ir pnš.

Na aš susirinkau į vieną vietą įžangas, atmečiau poetus, kurių nenagrinėsiu tikrai bei naujuosius rašytojus kelis, kurių mano galva neturėtų būti duota nagrinėt.
 
Kristijonas Donelaitis - gyveno ir kūrė 18 amžiuje Mažojoje Lietuvoje. Švietimo epochos rašytojas. Donelaitis parašė šešias pasakėčias ir pirmąjį goržinės literatūros kūrinį "Metai". Poemą sudaro 4 dalys. Tai epinė, didaktinė poema, kurioje yra daug pamokymų, patarimų. Pagrindiniai veikėjai – būrai, kurie skirstomi į vėžlybuosius ir nenaudoėlius. "Metuose" atskleidžiamos žmonių dorybės, ydos, santykiai su gamta, Dievu, aprašomi darbai.
 
Jonas Biliūnas - vienas žymiausių XX amžiaus pradžios rašytojų. Įsimintiniausiuose kūriniuose "Kliudžiau", "Lazda", "Brisiaus galas" rašytojas ne tik pasakoja, bet ir reaguoja į pačius įvykius, jaučia gėdą, katlę, sąžinės graužatį, kalba apie nelygybę, skriaudą, užuojautą. Vienas tokių Biliūno darbų, kuriame būdinga neteisybės tema, - "Ubagas".
 
Vincas Krėvė - prozininkas, dramaturgas, gyvenęs XX amžiuje ir kūręs įvairių žanrų kūrinius. Svarbiausias jo kūrinys yra istorinė drama "Skirgaila", kurioje vaizduojama romantinė legendinė Lietuvos praeitis. Autorius kūrinyje gilinasi į konfliktus, kurie iškyla tarp laiosvės ir prievartos, tarp sąžinės ir primestos valios, tarp meilės ir pareigos. Dramos siužeto centre politinė intriga ir meilės istorija.
 
Šatrijos Ragana – XX a.pr. lietuvių literatūros psichologinės prozos pradininkė, idealistinės romantinės pasaulėjautos, krikščioniškos pasaulėžiūros kūrėja. Šatrijos Ragana praturtino lietuvių prozą nauju požiūriu į žmogų, daugiausia dėmesio ji sutelkė į žmogaus dvasią. Vidinė žmogaus raiška, sielos išgyvenimai jai svarbiau už išorines aplinkybes. Šatrijos Ragana lietuvių literatūrinį kontekstą praturtino naujais būdais : pasakojimu pirmuoju asmeniu, dienoraščiu, užrašais. Apysakoje ,Sename dvare‘ skirtingai negu tos pačios kartos rašytojų – Lazdynų Pelėdos, Žemaitės – senasis dvaras yra šviesos skleidėjas. Jo gyventojai – dori, siekiantys mokslo, veiklūs ir pasiaukojantys žmonės.
 
Vaižgantas - 19 a. pab. - 20 a. pr. prozininkas, publicistas, literatūros istorikas ir kritikas. Kūriniuose siekė sukurti tautinį charakterį, pabrėžti lietuvių darbštumą, svajingumą, jautrumą, meilę gamtai. Vaižgantas yra parašęs daug apsakymų ir apysakų. Vienas žymiausių jo kūrinių - romanas - epopėja "Pragiedruliai". Tai valstietiškas epas, kurioe centre - kova dėl kultūros. Kūrinyje bandoma suprasti, kur slypi tautos gyvybingumas.
 
Vincas Mykolaitis - Putinas - XX a. vidurio kūrėjas. Jis kaip ir Vincas Krėvė ar Balys Sruoga yra universalus rašytojas, kūręs dramas, simbolistinius eilėraščius, romanus. Vienas žymiausių Vinco Mykolaičio-Putino kūrinių yra psichologinis romanas "Altorių šėšėly". Romano pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris bando suvokti savo pašaukimą būti kunigu ir sprendžia kunigo-poeto problemą. Romane pasakojama nuo įstojimo į seminariją iki kunigystės atsisakymo.
 
Jurgis Savickis – žymus XX a. lietuvių prozininkas modernistas. Kūryboje atskleidžiamas žmogaus prigimties dvylipumas, grėsmingumas, tačiau J.Savickio proza dėl to netampa niūri. Prigimties išdaigas atsveria žmogiški, šilti ryšiai, grožio, meno ir kultūros idealai. Pasakotojas artimas personažui,susipina su veikėju, pozicija kaitaliojasi,pasakojimas skyla i fragmentus,fiksuojami tik patys reikšmingiausi dalykai. Kūriniams būdinga ironija, žaidimas kultūros įvaizdžiais, daug tarptautinių žodžių, užuomenų, asociacijų.
 
Balys Sruoga - XX a. pirmos pusės rašytojas. Universalus kūrėjas: poetas, dramaturgas, prozininkas, literatūros bei tautosakos tyrinėtojas. Įžymiausi kūriniai yra "Milžino paunksmėje" (drama) ir memuarų knyga "Dievų miškas". Ji buvo parašyta 1945 metais, tačiau išleista tik po dešimties metų. Knygoje ironizuojamas kalinių gyvenimas.
 
Antanas Vaičiulaitis - XX a. rašytojas modernistas, novelių meistras. Jo kūryba artima neoromantizmui ir vadinama magiškuoju realizmu. Vaičiulaitis nesistengia nieko stebinti, šokiruoti. Kūriniuose atrodo lyg ir nieko nevyksta, o iš tiesų klostosi žmonių gyvenimai. Jam svarbu aprašinėti ne faktus, o žmogaus dvasinius išgyvenimus. Vaičiulaitis domisi paprastais žmonėmis, dažnai ūkininkais, gyvenančiais ir mirštančiais arti gamtos.
 
Antanas Škėma – vienas žymiausių XXa. vidurio lietuvių išeivijos prozininkų ir dramaturgų. Jis laužo tradicinės lietuvių literatūros normas, į pasaulį žvelgia modernisto akimis, nuodugniai gilinasi į žmogaus emocijas, egzistenciją. Škėmos stilius originalus, kupinas netikėtų metaforų, stilistinių kontrastų: greta lyrinių, estetiškai švelnių atskleidimų staiga parodomi vulgarūs, ciniški vaizdai, šiurkštūs žodžiai. Vienas žymiausių Škėmos kūrinių veikalas – romanas „Balta drobulė“.
 
Justinas Marcinkevičius - 20-21 a. kūrėjas, priklausęs 30-ųjų metų rašytojų kartai, kaip J.Degutytė, A.Maldenis ir A.Blatakis. Savo kūryboje apmąsto tautos ir jos likimo kelius, pabrėžia žmogaus ir tėvynės ryšį. Jo kūrybos žmogus darbštus, atlaidus, teigiantis šviesią būtį. Svarbiausia Marcinkevičiaus draminė trilogija yra "Mindaugas", "Mažvydas" ir "Katedra". Jos jungia Lietuvos valstybės ir kultūros kūrimo temas.
 
Juozas Aputis - šių dienų moderniosios psichologinės novelės ir apysakos autorius, tęsęs Jono Biliūno prozos tradiciją. Aputis savo kūryboje kalba apie žemdirbio kultūrą ir lietuvių tautos likimą. Rašytojo proza atspindi okupuotos tautos būseną, persmerktą rūpesčio, nerimo ir graudulio. Kūrinių problemos yra kaip įveikti praeities baimes ir tapti visaverčių, savimi pasitikinčiu asmeniu. Viena žymiausių novelių - "Dobilė. 1954 metų naktį".
 
Saulius Šaltenis – XX a. prozininkas, dramaturgas. Jaunatviškos dvasios rašytojas lietuvių literatūros kontekste išsiskiria platesniu kultūriniu akiračiu, minties lankstumu, didesne vidine laisve. D. Šaltenis įtvirtino savitą prozos stilių, kuriame originaliai jungiamas lyrizmas su ironija – poetinio ir kritinio mąstymo ypatybės. Taip pat į literatūrą ateina naujas jaunatviškas ir ironiškas personažas, kuris vengia gražios kalbos, pabrėžtinas laisvas bendravimas.
 
Vanda Juknaitė - prozininkė, eseistė ir dramaturgė. Vienas žymiausių jos kūrinių yra apysaka "Stiklo šalis". Savo kūriniuose Juknaitė dažniausiai kalba apie moterį, motiną. Gyvybė rašytojai yra svarbiausia vertybė. Žmogaus gyvenimas jos kūriniuose vaizduojamas kaip sunki pareiga, kurią reikia atlikti iki galo. Rašytojai rūpi vaiko likimas permainų visuomenėje. Kūrinių centre visuomet yra žmogus, jo psichologinės problemos. Pasakojama nuosekliai, pasitelkiant spontaniškus fragmentus, atrenkant ryškius e#keiksmažodis#dus.
 
Jeigu rasite klaidų, visiems bus geriau, jei perspėsite šioje temoje :) Aš ištaisysiu.
 
Kita naudinga informacija paskaityt apie autorius, prisiminti kūrinius randasi www.egzai.com :) Nelabai gal glaustai, bet pakankamai naudingai apie kiekvieną autorių yra aprašyta :D
 
Jeigu dar kokios naudingos informacijos turit lietuvių VBE, pasidalinkit :D

dekui :D kodas veikia,nors visviena botai cia tik laimi.

Telebid.lt suveskit TEBI20 ir gausit 20 free siulymų :D kur ačiū ? :D

Na man paskutinis skambutis tikrai nėra šventė, nes tiesiog labai gaila palikti mokyklą, mokytojus, draugus. Tuo labiau kai čia praleidau 13 metų (nuo 5 metų pradėjau eiti į mokyklą, į "0" klasę). Išvis, nemėgstu tokių dalykų, kurie per širdį kerta <_< Tik tas patinka, kad vėliau būna pagertuvės, tai ten bent atsilinksminam. Va po ~40 minučių išvarysim į vilukę, gaila tik, kad ne visi klasiokai ir klasiokės bus :D
 
Ką gi, suaugom visi (O norėtūsi dar vaiku pabūt.. :)), tuoj prasidės tikrasis gyvenimas, rūpesčiai, bet kartu ir nauji iššūkiai :D Va tas mane ir žavi :D
 
Tikriausiai dauguma mokydamiesi mokykloje sako "Kad tik greičiau iš čia dingčiau", bet paskui supranta, kad norėtūsi dar bent keletą metelių pabūt :P

ne

Žinau, žinau, temai šimtas metų, bet kažkaip užsimaniau parodyt savo barą :lol:
 
http://v7.lt/out.php/t9203_dsktp.JPG

rasau kaip man patogiau o ne taisingliau

Open source visada liks open sourcu. Tik laiko klausimas kas pirmas nulaus. O tada jau atnaujinimai po atnaujinimo