KristinaRUT

Fizinis asmuo gali suteikti vienkartinę, nematerialaus pobūdžio paslaugą pagal civilinę paslaugų sutartį.
Yra mokamas 15 proc. GPM ir viskas.
 
Tačiau jei tokios paslaugos kartosis, tai VMI traktuos kaip ekonominę veiklą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, t.y. nurodys užregistruoti veiklą ir galima "premija".

Fizinis asmuo gali suteikti vienkartinę, nematerialaus pobūdžio paslaugą pagal civilinę paslaugų sutartį.
Yra mokamas 15 proc. GPM ir viskas.
 
Tačiau jei tokios paslaugos kartosis, tai VMI traktuos kaip ekonominę veiklą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, t.y. nurodys užregistruoti veiklą ir galima "premija".

Visose ES šalyse mokesčiai yra mokami toje valstybėje, kurioje gaunamos pajamos.
Jei mokesčius sumokėjote UK, tai Lietuvoje šios pajamos yra neapmokestinamos.
Mūsų VMI arba iš jūsų prašys pažymos, kad mokesčiai sumokėti UK arba tokią informaciją gaus tiesiogiai iš UK mokestininkų, jei ten pajamos yra tinkamai deklaruotos jų teisės aktų nustatyta tvarka.
 
Dėl PSD: kad nemokėti šio mokesčio, jūs privalote deklaruoti išvykimą iš Lietuvos. Tai galima padaryti dviem būdais:
1. VMI pateikti metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją (GPM308), joje nurodant išvykimo datą. Toks veiksmas galimas atgaline data (penkerius metus);
2. Gyventojų registre užregistruoti gyvenamosios vietos pasikeitimą. Čia jau atgaline data nieko padaryti negalės. Toks pranešimas galimas tik į ateitį.

Visose ES šalyse mokesčiai yra mokami toje valstybėje, kurioje gaunamos pajamos.
Jei mokesčius sumokėjote UK, tai Lietuvoje šios pajamos yra neapmokestinamos.
Mūsų VMI arba iš jūsų prašys pažymos, kad mokesčiai sumokėti UK arba tokią informaciją gaus tiesiogiai iš UK mokestininkų, jei ten pajamos yra tinkamai deklaruotos jų teisės aktų nustatyta tvarka.
 
Dėl PSD: kad nemokėti šio mokesčio, jūs privalote deklaruoti išvykimą iš Lietuvos. Tai galima padaryti dviem būdais:
1. VMI pateikti metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją (GPM308), joje nurodant išvykimo datą. Toks veiksmas galimas atgaline data (penkerius metus);
2. Gyventojų registre užregistruoti gyvenamosios vietos pasikeitimą. Čia jau atgaline data nieko padaryti negalės. Toks pranešimas galimas tik į ateitį.

Jokių problemų, jei žinote sumas tai ir mokėkit. Niekas nesupyks gavęs mokesčius pirma laiko.

1. Reiktų suvokti, kas yra registracijos adresas ir kas yra veiklos (buveinės) vieta.
2. Registracijos adresas, tai adresas, kuriuo įmonė įregistruota. Buveinės (veiklos) adresas, tai yra adresas, kur realiai vyksta įmonės veikla, o pagal Civilinio kodekso 2.49 str. buveine yra laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas.
3. Todėl registracijos adresas r buveinės adresas gali nesutapti. Taigi jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, steigimo dokumentuose ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine. (CK 2.49 str. 2 d.).
 
Kaip sprendžiama problema dėl korespondencijos ir kitų dalykų, kai registracijos vieta ir buveinės vieta nesutampa:
1. VMI pateikus formą FR0791 nurodomas faktinis veiklos (buveinės) adresas.
2. Visuose įmonės dokumentuose (sąskaitose, sutartyse, komerciniuose pasiūlymuose ir pan.) visada aiškiai nurodoma: koks registracijos adresas, koks veiklos adresas (kiti praktikuoja atžymėti koks adresas laikomas susirašinėjimo adresu).
3. Visoje viešoje informacijoje (pvz. rekvizitai.lt, 118.lt ir pan.) ir internetiniuose puslapiuose, informacijoje el.laiškuose visada aiškiai įvardinkite faktinę veiklos vietą.
 
Pagrindiniai dalykai tokie. Nematau jokios problemos, jei įmonės registracijos adresas Balbieriškis, o veiklos (buveinės) vieta Vilnius.
Tik užsitikrinkite, kad asmenys, kurie nemato (nenori matyti, tingi ieškoti) faktinio adreso, jei sius korespondenciją, kad Balbieriškyje kas nors tuos laiškus paimtų ir jus informuotų, kad tokie jie yra.

1. Reiktų suvokti, kas yra registracijos adresas ir kas yra veiklos (buveinės) vieta.
2. Registracijos adresas, tai adresas, kuriuo įmonė įregistruota. Buveinės (veiklos) adresas, tai yra adresas, kur realiai vyksta įmonės veikla, o pagal Civilinio kodekso 2.49 str. buveine yra laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas.
3. Todėl registracijos adresas r buveinės adresas gali nesutapti. Taigi jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, steigimo dokumentuose ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine. (CK 2.49 str. 2 d.).
 
Kaip sprendžiama problema dėl korespondencijos ir kitų dalykų, kai registracijos vieta ir buveinės vieta nesutampa:
1. VMI pateikus formą FR0791 nurodomas faktinis veiklos (buveinės) adresas.
2. Visuose įmonės dokumentuose (sąskaitose, sutartyse, komerciniuose pasiūlymuose ir pan.) visada aiškiai nurodoma: koks registracijos adresas, koks veiklos adresas (kiti praktikuoja atžymėti koks adresas laikomas susirašinėjimo adresu).
3. Visoje viešoje informacijoje (pvz. rekvizitai.lt, 118.lt ir pan.) ir internetiniuose puslapiuose, informacijoje el.laiškuose visada aiškiai įvardinkite faktinę veiklos vietą.
 
Pagrindiniai dalykai tokie. Nematau jokios problemos, jei įmonės registracijos adresas Balbieriškis, o veiklos (buveinės) vieta Vilnius.
Tik užsitikrinkite, kad asmenys, kurie nemato (nenori matyti, tingi ieškoti) faktinio adreso, jei sius korespondenciją, kad Balbieriškyje kas nors tuos laiškus paimtų ir jus informuotų, kad tokie jie yra.

Ir pabaigai: situacija "iš gyvenimo" - įmonė (už kurią laidavo patronuojanti įmonė) lizinguoja automobilį. Vos praėjus kelioms dienoms po sandorio, įmonės vairuotojas pateko į avariją, kurios metu pasirodo jis buvo girtas ir žinoma buvo kaltas. KASKO išmoka šiuo atveju yra nemokama. Sutartis su lizingo bendrove negali būti nutraukta, nes toks atvejis numatytas lizingo sutartyje. Greitu laiku įmonė, kuri pirko automobilį, tapo nemoki. Pagal lizingo sutartį prievolės perėjo laiduotojui (patronuojančiai) įmonei.
 
Taigi gerbimasis "Pumasik" jūsų požiūris į tai, kad įmonė perimanti mokėti lizingą (laiduojanti lizingo sutartį) niekuo nerizikuoja yra paprasčiausiai labai naivus.

Ties ta vieta ir baigiam diskusiją.
Matau patirties jau ne 1 ir ne 10 metai yra.
Sėkmės. Reikia tik pasidžiaugti, kad verslas vystomas taip sėkmingai, praradimai visada ir visur nuliniai.

Skaičiuoji kaip parašyta Buhalterinės apskaitos įstatyme:
5 straipsnis. Piniginis matas
1. Apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi naudojant eurą, o prireikus – ir eurą, ir užsienio valiutą.
2. Ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos, kurių buvimas ir atlikimas ar rezultatų įforminimas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka susijęs su užsienio valiuta, apskaitoje perskaičiuojami į eurus pagal Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos centrinis bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip. Europos centrinio banko ir Lietuvos banko paskelbti orientaciniai euro ir užsienio valiutų santykiai apskaitoje taikomi nuo kitos darbo dienos Lietuvos Respublikoje po jų paskelbimo.
 
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.43178AA9832E/hMlYFfoVxx
 
Taigi jei apskaitą vedi Lietuvoje, mokesčius moki Lietuvoje, tai laikaisi ir Lietuvos teisės aktų. Jei ne - tada vienas kelias - inicijuoti pakeisti teisės aktus. Arba antras - veiklą vykdyti ir mokesčius mokėti ne Lietuvoje.

Teisingai kolega raso kar skaiciuojama oficialiu LB kursu o apskaitos zurnale kita eilute rasote "banko komisinis" ar "valiutu konvertavimo skirtumas" ir dedate i islaidas skirtuma ir issilygina bendra suma

Google viskas parašyta, pasiskaityk, tada klausinėk tik to ko nesupranti. Nes čia tau nuo pradžių daug brangaus laiko sugaišim aiškinti. Vmi dar gali tave pakonsultuoti, aš taip pat, bet ne už ačiū.

Taip, priklausomai nuo gauto pelno.

Jei reikes ukrainieciu darbininku tai kreipkis

Čia ne prigalvota, o iš darbinės praktikos. ;)
Jei ką.
O sutarties keitimo (administravimo mokesčiai) visada egzistuoja.
Ir labai atsiprašau, kad įžeidžiau jūsų jautrią sielą.

Ir pabaigai: situacija "iš gyvenimo" - įmonė (už kurią laidavo patronuojanti įmonė) lizinguoja automobilį. Vos praėjus kelioms dienoms po sandorio, įmonės vairuotojas pateko į avariją, kurios metu pasirodo jis buvo girtas ir žinoma buvo kaltas. KASKO išmoka šiuo atveju yra nemokama. Sutartis su lizingo bendrove negali būti nutraukta, nes toks atvejis numatytas lizingo sutartyje. Greitu laiku įmonė, kuri pirko automobilį, tapo nemoki. Pagal lizingo sutartį prievolės perėjo laiduotojui (patronuojančiai) įmonei.
 
Taigi gerbimasis "Pumasik" jūsų požiūris į tai, kad įmonė perimanti mokėti lizingą (laiduojanti lizingo sutartį) niekuo nerizikuoja yra paprasčiausiai labai naivus.

Ir pabaigai: situacija "iš gyvenimo" - įmonė (už kurią laidavo patronuojanti įmonė) lizinguoja automobilį. Vos praėjus kelioms dienoms po sandorio, įmonės vairuotojas pateko į avariją, kurios metu pasirodo jis buvo girtas ir žinoma buvo kaltas. KASKO išmoka šiuo atveju yra nemokama. Sutartis su lizingo bendrove negali būti nutraukta, nes toks atvejis numatytas lizingo sutartyje. Greitu laiku įmonė, kuri pirko automobilį, tapo nemoki. Pagal lizingo sutartį prievolės perėjo laiduotojui (patronuojančiai) įmonei.
 
Taigi gerbimasis "Pumasik" jūsų požiūris į tai, kad įmonė perimanti mokėti lizingą (laiduojanti lizingo sutartį) niekuo nerizikuoja yra paprasčiausiai labai naivus.

Ir pabaigai: situacija "iš gyvenimo" - įmonė (už kurią laidavo patronuojanti įmonė) lizinguoja automobilį. Vos praėjus kelioms dienoms po sandorio, įmonės vairuotojas pateko į avariją, kurios metu pasirodo jis buvo girtas ir žinoma buvo kaltas. KASKO išmoka šiuo atveju yra nemokama. Sutartis su lizingo bendrove negali būti nutraukta, nes toks atvejis numatytas lizingo sutartyje. Greitu laiku įmonė, kuri pirko automobilį, tapo nemoki. Pagal lizingo sutartį prievolės perėjo laiduotojui (patronuojančiai) įmonei.
 
Taigi gerbimasis "Pumasik" jūsų požiūris į tai, kad įmonė perimanti mokėti lizingą (laiduojanti lizingo sutartį) niekuo nerizikuoja yra paprasčiausiai labai naivus.

Sąnaudos iki 100 (įskaitant PVM) gali būti pripažįstamos net pagal kasos aparatų kvitus, jei pagal juos galima identifikuoti kas padaryta ( pirkta) ir pan.
Taigi jei jūs turėjote kažką siusti paštu (be ko manau dažnas neišsiverčia), kad sėkmingai suteiktumėte paslaugą, parduotumėte prekę, tai pašto išlaidos net pagal kvitą yra tinkamos mokesčių atžvilgiu.
 
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2F286B29068D/FOKJbwXBtY
 
 
Vienintelis skirtumas: pagal liudijimo rūšį jums gali būti ribojimai dėl santykių su fiziniais ir juridiniais asmenimis (įsigijus tam tikros rūšies verslo liudijimus, negalima vykdyti pardavimų juridiniams asmenims). Pagal individualią veiklą tokio ribojimo nėra. Pagal verslo liudijimą, jei pardavimo pajamos nesiekia 45 000 per 12 kalendorinių mėnesių, nesikeičia mokestinė bazė (jei ši suma viršijama, mokesčiai atsiranda kaip nuo individualios veiklos), taip pat yra ribojimas dėl pajamų iš juridinių asmenų. Viršijus 4500 eurų pajamų sumą iš juridinių asmenų, mokesčiai mokami kaip nuo individualios veiklos.
 
P.S.
tekste - verslo liudijimas - tai verslo liudijimas.
individuali veikla - tai veikla pagal pažymą.

Šis sandoris atrodo taip:
1. sudaroma sutartis, kurioje nurodoma komiso prekės pardavimo kaina galutiniam pirkėjui.
2. sutartyje nurodomas atlygis pardavėjui (tarpininkui) ir šio atlygio mažinimas, jei tarpininkas kažką ne taip įvykdė.
3. sąlygos, kiek tarpininkas gali nuleisti kainą, nemažinant jo atlygio, jei jis įvykdo pardavimą tinkamai.
4. komiso esmė: gaunu prekę kaip patikėtinis ir ją pardavinėju. Ir prekės tiekėjas gauna pinigus, kai prekę parduodu. Jei jos neparduodu - prekės tiekėjui galiu grąžinti neparduotą prekę. Tai tas pats kaip konsignacija.
5. Komisionieriui - pajamos, tai suma uždirbama pardavus prekę (tarpininko nauda). Įrodymas - tokia prekės savikaina nurodyta sutartyje su prekės savininku ir komiso atlyginimas. Pvz. pardaviau prekę už 100 eur., komisionieriaus atlyginimas 20 eurų. Reiškia pajamos 20 eurų iš kurių galima pvz. atimti išlaidas (komiso parduotuvės išlaikymo išlaidas ir pan.)

Šis sandoris atrodo taip:
1. sudaroma sutartis, kurioje nurodoma komiso prekės pardavimo kaina galutiniam pirkėjui.
2. sutartyje nurodomas atlygis pardavėjui (tarpininkui) ir šio atlygio mažinimas, jei tarpininkas kažką ne taip įvykdė.
3. sąlygos, kiek tarpininkas gali nuleisti kainą, nemažinant jo atlygio, jei jis įvykdo pardavimą tinkamai.
4. komiso esmė: gaunu prekę kaip patikėtinis ir ją pardavinėju. Ir prekės tiekėjas gauna pinigus, kai prekę parduodu. Jei jos neparduodu - prekės tiekėjui galiu grąžinti neparduotą prekę. Tai tas pats kaip konsignacija.
5. Komisionieriui - pajamos, tai suma uždirbama pardavus prekę (tarpininko nauda). Įrodymas - tokia prekės savikaina nurodyta sutartyje su prekės savininku ir komiso atlyginimas. Pvz. pardaviau prekę už 100 eur., komisionieriaus atlyginimas 20 eurų. Reiškia pajamos 20 eurų iš kurių galima pvz. atimti išlaidas (komiso parduotuvės išlaikymo išlaidas ir pan.)

Įdedu aktualios redakcijos taisykles:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4BE5F9D8037A/zdaGIfnHWv
 
VMI:
Turit dirbančių pagal darbo sutartis teikiat FR0572 (mėnesinė), FR0573 (metinė)
Turit reikalų su verslo liudijimų turėtojais, individualios veiklos turėtojais, teikiate metinę FR0471.
Gaunate paramą iš rėmėjų, teikiate metinę FR0478.
Turite ūkinės komercinės veiklos pajamų ar paramą panaudosite ne pagal Labdaros paramos įstatymą, teikiate metinę PLN204N.
Jei tokių pajamų neturite, teikiate prašymą atleisti nuo PLN204N teikimo.
 
SODRA
Jei turit dirbančių pagal darbo sutartį, kas mėnesį teikiate SAM ataskaitą. Priimant į darbą teikiate 1-SD, atleidžiant 2-SD. jei kas iš darbuotojų suserga, teikiate NP-SD. Jei kas padaro pravaikšta ar yra nemokamose atostogose, teikiate 12-SD.
 
Registrų centras (Juridinių asmenų registras).
kadangi esate asociacija, tai jums reikės už 2015 ir vėlesnius metus teikti Juridinių asmenų registrui balansus, nes pakeistas Asociacijų įstatymo 10 str.
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4BE5F9D8037A/zdaGIfnHWv
 
Balansų formas galima rasti čia:
http://www.aat.lt/index.php?id=1415
 
 
 
Tiesa, jei norite gauti paramą, jums reikia įsiregistruoti paramos gavėjo statusą.
http://info.registrucentras.lt/node/433
 
Viskas atrodo. Taigi viską galit susitvarkyti ir be buhalterio.

Įdedu aktualios redakcijos taisykles:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4BE5F9D8037A/zdaGIfnHWv
 
VMI:
Turit dirbančių pagal darbo sutartis teikiat FR0572 (mėnesinė), FR0573 (metinė)
Turit reikalų su verslo liudijimų turėtojais, individualios veiklos turėtojais, teikiate metinę FR0471.
Gaunate paramą iš rėmėjų, teikiate metinę FR0478.
Turite ūkinės komercinės veiklos pajamų ar paramą panaudosite ne pagal Labdaros paramos įstatymą, teikiate metinę PLN204N.
Jei tokių pajamų neturite, teikiate prašymą atleisti nuo PLN204N teikimo.
 
SODRA
Jei turit dirbančių pagal darbo sutartį, kas mėnesį teikiate SAM ataskaitą. Priimant į darbą teikiate 1-SD, atleidžiant 2-SD. jei kas iš darbuotojų suserga, teikiate NP-SD. Jei kas padaro pravaikšta ar yra nemokamose atostogose, teikiate 12-SD.
 
Registrų centras (Juridinių asmenų registras).
kadangi esate asociacija, tai jums reikės už 2015 ir vėlesnius metus teikti Juridinių asmenų registrui balansus, nes pakeistas Asociacijų įstatymo 10 str.
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4BE5F9D8037A/zdaGIfnHWv
 
Balansų formas galima rasti čia:
http://www.aat.lt/index.php?id=1415
 
 
 
Tiesa, jei norite gauti paramą, jums reikia įsiregistruoti paramos gavėjo statusą.
http://info.registrucentras.lt/node/433
 
Viskas atrodo. Taigi viską galit susitvarkyti ir be buhalterio.

O kaip išspręstas klausimas dėl duomenų saugumo? Ir kaip žinoti kad po kokio pusmečio nebankrutuosite ir nedingsite su visais duomenimis

1. Bet koks fizinis asmuo gali parduoti medieną pagal pirkimo pardavimo sutartį.
2. Jei sandorio suma neviršija 2500 eurų, tai yra GPM neapmokestinamos pajamos, aišku jei tas fizinis asmuo neturėjo kitų turto pardavimo sandorių. Fizinis asmuo šią sumą deklaruoja GPM308 deklaracijoje.
3. Jei tokią sutartį sudaro fizinis ir juridinis asmuo. Tai juridinis asmuo išmokėjęs pinigus fiziniam asmeniui tą sumą deklaruoja FR0471.