Simonm

Banalybė. Antraštes moki parašyti sudominančias, sutinku. Dar vienas klikbaitas.

Tu keistas.

Kaip vadinatės ir kur esat? Seniai ieškojau Kaune tokios vietos pasiimt maisto išsinešimui.

Kai ruošiausi IELTS egzaminui, pagrindinis patarimas skaitymo daliai buvo pradėti persiskaitant įžangos pastraipą, kiekvienos dėstymo pastraipos pirmą ir paskutinį sakinį, bei apibendrinimo pastraipą. Tokiu būdu gali greitai suvokti visą tekstą neskirdamas tam per daug laiko. Vėliau, kai ieškai atsakymų į pateiktus klausimus, skaitymo procesą šiekt tiek pamodifikuoji: išsirenki pastraipą, kurios pirmasis sakinys labiausiai atitinka klausimą, ir tada toje pastraipoje ieškai atsakymo. Tai veikia būtent dėl to, nes IELTS naudojami tekstai turi loginę struktūrą, kuri panaši į tą, kurią mums nuolat į galvą kaldavo lietuvių kalbos mokytoja:

įžanga trumpai apibūdina, ką norima pasakyti šiuo tekstu;
kiekvienos pastraipos pirmas sakinys pateikia tam tikrą teiginį, o likusi pastraipos dalis pateikia argumentus ir pavyzdžius šiam teiginiui pagrįsti;
apibendrinimas dar kartą pakartoja, kokia buvo šio teksto pagrindinė idėja.

Vieno sakinio pastraipos leidžia paslėpti, kad tekstas yra viso labo tuščių teiginių rinkinys. Jei pastraipoje tėra tik vienas sakinys, tai autoriui nereikia pateikti jokių argumentų ar pavyzdžių. Jei po kiekvieno sakinio gali pradėti naują pastraipą, tai labai lengvai gali paslėpti visus minties šuolius, nes nauja pastraipa – naujas teiginys. Jei visą tekstą gali sudaryti vien tik iš teiginių, tai gali labai lengvai primėtyti į visą tekstą skambių frazių, nes labai lengva sugalvoti skambų ir emocionalų teiginį, ko taip lengvai negali padaryti su argumentais ir pavyzdžiais.
 
Jei tekstas neturi argumentų ir pavyzdžių, tai pasidaro sunkiau suprasti, ką autorius turėjo omeny. Jei teksto esmė yra neaiški, tai bet kas prieštaraujantis autoriui yra automatiškai neteisus, nes tiesiog galima pasakyti, kad jis nesupranta, ką autorius turėjo omeny.
 
Jei kiekvienas teksto sakinys gali būti viso labo tik emocianali frazė, tai pasidaro labai lengva savo tekstu sukelti skaitytojų emocijas.
 
Jei skaitytojo emocijos sukeltos, tai kur kas didesnė tikimybė, kad skaitytojas parašys komentarą, pasidalins nuoroda į teksta ar kitaip pritrauks daugiau dėmesio tam tekstui.
 
Jei tekstas pritraukia dėmesį net ir nepasiūlydamas jokio skaitytojui vertingo turinio, tai nereikia skirti pastangų tam turinio kūrimui.
 
Kodėl?
 
Nes tie, kas negali kurti - konkuruoja.
 
Konkuruoja dėl dėmesio.
 
Konkurencija yra neigiamos emocijos.
 
Teigiamos emocijos!
 
E lygu em cė kvadratu.
 
Daugiau negiamų emocijų.
 
Daugiau!
 
Neigiamų!
 
Emocijų!
 
Konkurencija = impotencija

Rašau čia ne kaip moderatorius, o kaip Simonas. Adresuoju konkrečiai šio įrašo galimam autoriui Pauliui. Skaitant tavo blogo įrašą, užkliuvo aukščiau parašyta citata. Mano subjektyvia nuomone, visas Tavo tekstas yra persmelktas kažkokios nesėkmės, kurios mes nežinome, arba impotencijos konkuruoti. Mes gyvename kapitalizmo laikais, o kapitalizmo pagrindinis variklis yra konkurencija. Aiškinantis, kas yra konkurencija, reikėtų pirmiausiai išsiaiškinti - kokia yra tavo, kaip stebėtojo pozicija.
 
Jeigu tu dirbi darbe, kaip samdomas darbuotojas, Tau konkurencija yra tavo kolegos, darbuotojai. Tu privalai būti už juos geresnis, suktesnis, labiau patikti vadovui, mokėti vadovauti. Tai yra savybės, kurios yra būtinos norint kilti. Gali būti bosas (jei esi vadybininkas), gali būti lyderis. Nėra teisingos vienos teisingos strategijos. Teisinga strategija yra peprasti savo vadovą ir jam pasirodyti geresniu ir vertesniu už savo kolegas gauti didesnį atlyginimą bei pakilti pareigose.
 
Jeigu tu esi nuosavo verslo savininkas, Tavo tikslas gal yra geresnį produktą. Tačiau tu jį kuri tam, kad iš kitų pirktų mažiau produktų ir tu iš jų atimtum pinigus ir pasiimtum juos sau. Gal, jei esi dailininkas (kai kurie save vadina verslininkais) ir neturi galvoti apie konkurentus, tačiau jeigu tu esi gamintojas, privalai sukurti tokį produktą, kad kitiems nesinorėtų pirkti konkurentų darbo. Ir tai galioja, nesvarbu ką tu darai - kepi bandeles, gamini detales lėktuvams ar vedi renginius. Nepaėmęs iš kitų - negausi sau. (Turiu omenyje rinkos dalį).
 
Jeigu Tu esi vyras, kuris siekia moters, tu privalai būti geresnis už kitus, kurie irgi jos siekia. Moterys nuo senų senovės renkasi stipresnius ir perspektyvesnius vyrus. Daug mulkių gyvenime ir nusižudo, užsivartoja narkotikus ar prasigeria, nes supranta, kad yra skystablaudžiai ir nieko daugiau nesugeba. Neturi pinigų? Nesi pakankamai pasportavęs? Tada turi įrodyti, jog Tavo vidus atstoja visus moterialius ir fizinius poreikius ir moteris jausis laiminga Tavo rankose.
 
Todėl visai nesvarbu - verslas, santykiai, darbas - konkuruoti privalai visada. Jeigu nori kažko pasiekti. Tokia yra žmogaus prigimtis. Niekas nenori būti prastas. Visi nori būti su geromis mašinomis, dideliais namais ir gražiom moterimis. Tačiau ar tu esi geresnis už kitus, kad galėtum iš jų atimti tai ir pasiimti sau? Resursai gi žemėje riboti.
 
 
Tu jau pasirinkai, kas Tu, avis ar vilkas. Tu pasirinkai, ar dalyvausi gyvenimo rungtynėse, kuris geresnis. Tu ieškok galimybių kurti, nes nugalėti negali. O mes kartu su perspektyvių vilkų galia ieškosime ką nugalėti.
P.S. Pamąstymui, negi manai, kad pasaulio sėkmingiausio iš tiesų ieškojo būdų kaip kurti? Steve Jobs, Jeff Bezos, Elan Musk, Bill Gates. Nerasi nė vieno turbūt. Deklaruojama gali būti viena, bet pagalvok, kad ir, kiek mažų parduotuvėlių užsidarė dėl Amazon? Jie nekūrė, jie nugalėjo.
 
 

Padrikas žodžių kratinys, kuriame neįmanoma nieko suprasti, niekas nepaaiškinta - visur abstraktumas. Vietoj to, kad užpildytum tuščius tarpus tarp eilučių, tu palieki minties šuolius. Trūksta konkretumo ir aiškumo, ką tu nori pasakyt.

Nu cia pademonstravai tikra vyriskuma, ka cia bepridursi daugiau. Dar forume atejes p**si prota tiems kurie nepabijojo ateiti, pasaka tiesiog.

Straipsnyje kalbama apie darbo santykius, darbo kodeksa, darbuotoja ir darbdavi, o temos autorius pats rase, kad dirbo pagal individualia veikla ir buvo bendradarbiavimo sutartis. Tad cia jau kita situacija.
Beje, Mikaz jau tave teisingai pataise - kai dirbi pagal individualia veikla, tu islieki fizinis asmuo, o ne juridinis.
 
Siaip apskritai pats blogiausias dalykas yra zmoniu nenoras/tingejimas skaityti sutarti. Temos autorius net teigia, kad savo sutarties kopijos neturi. Tai wtf-kaip zmogus isvis gali kazka pasirasineti ir net nepasiimti savo egzemplioriaus.
Ir blogiausia, kad po to zmones ima ieskoti teisybes, nors patys buna susifeiline ir to nepripazista.
 
Sitoj situacijoj, manau, pirmiausia reikia pradeti nuo saves ir atsakyti i klausimus: ar as pasirasiau kazkokia sutarti ir kokios sutarties salygos.
Jei savo kopijos neturi-paprasyk tos imones, kad atsiustu. Tikriausiai atsius, tad galesi paskaityti, pasigilinti i sutarties salygas ir, jei matysi, kad sutartis tikrai NEnumato kazkokios baudos tavo nenaudai ar apskritai sankciju tokioje situacijoje, kurioje dabar esi, tik tada reiketu kreiptis i kitus zmones (tiek forumiecius, tiek teisininkus ar pan) su klausimu, kaip spresti ta situacija.
Taciau turiu stipria nuojauta, kad sutartyje sankcijos uz tokia veikla bus numatytos, tavo parasas bus uzdetas ir nieko tu neirodysi - beliks susimoketi.

Panašu, kad TrueX grįžo :D

Panašu, kad TrueX grįžo :D

Panašu, kad TrueX grįžo :D

Siūlau paprašyti tos kariškės surašyti tokį atsakymą (nėra jokio komisijos verdikto, jiems px visos traumos, ligos ir t.t.) raštiškai, pasirašytą iš savo poskyrio kuriam nors šauktiniui, ir jį atsiųsti arba elektroniniu paštu, arba registruotu paštu. Jeigu surašys, visi čia esantys žinos, su kokiu skyriumi geriau neprasidėti, kol dar nepradėjo tvarkytis dokumentų (primenu - galima rinktis BET KURĮ teritorinį padalinį dokumentams tvarkytis, eiti medicininę, nepriklausomai nuo to, prie kokio padalinio esi priskirtas). Bus galima ir paviešinti tokį jau oficialų atsakymą per žiniasklaidą, kad daugiau tokių nesąmonių nebebūtų. Bet manau, kad tokiu atveju ji vyniotųsi jau, myktų ir nieko nedarytų arba akis draskytų, kodėl ji čia turi tuo užsiimti. Visa tai būtų daroma tik dėl to, kad egzistuoja įstatymai, kurių privalo laikytis visi. Ir jie juos lyg ir žino (bet apsimeta, jog nežino).
 
Tiems, kas parašo argumentuotą prašymą, pagrindžia jį dokumentais, tikrai atideda, ir nereikia čia kryžiaus kelių eiti, nebent tai koks durnynas būtų. Nežinau, kokiame ten užkampyje tokia "bananų respublika", bet jeigu iš tikrųjų taip yra, tai tokius geriausia skųsti aukščiau. Tvarka pagal įstatymus visiems vienoda. Ir galiausiai tie kariškiai patys dažnai, būna, nieko nežino ir pasakoja tik nuogirdas, patingėję įsigilinti į konkrečią situaciją. :)
 
Bet galiu nebent įtarti, kur maždaug galėtų kažkokios nesąmonės būti. Pagal 2018-04-16 duomenis prisegu lentelę, kurioje nurodyta:
1. Kiek pašaukta šauktinių pagal teritorinį padalinį.
2. Keliems tarnyba jau atidėta.
3. Kokį procentą nuo visų pašauktų tai sudaro.
 
Pačios lentelės reprezentatyvumu galima kažkiek abejoti, nes niekaip nepavyks gauti duomenų, kuriuose būtų nurodyta, kiek asmenų rašė prašymą tarnybą atidėti. Tai yra, geriau būtų skaičiuoti procentą nuo rašiusių prašymą, o ne nuo iš viso pašauktų, nes dabar išeina, kad rašiusių prašymus proporcijos panašios visuose teritoriniuose padaliniuose, kas iš esmės tėra prielaida, kurios neįmanoma patikrinti viešai prieinamais duomenimis, o ne faktas. Kita vertus, galbūt čia menka ir paklaida būtų, nes greičiausiai visur bus prievolininkų, norinčių, kad jiems tarnybą atidėtų. Tad tendencija, manau, parodoma aiški. Lietuvos vidurkis - 10,97%, o štai šie padaliniai labiausiai gaili atidėti (žemiau už vidurkį) - Vilniaus RKPKS, Šiaulių RKPKS, Telšių KPKP, Kauno RKPKS, Marijampolės KPKP, Jurbarko KPKP. O štai Šalčininkai net ketvirtadaliui savo šauktinių tarnybą atidėjo (įdomu kodėl :D).

Tai aišku pigiau, bet tai agenturą renkiesi jeigu nori keliauti, bet nenori dėl nieko rupintis ir sukti galvos, manau už tai ir moki agentūrai kad ji viskuo pasirūpintu.

Sveikas. Pas antstolį nešti nėra tikslo. Kodėl? Nes antstolis vykdo skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, t. y. nutartis, vykdomuosius raštus, etc. Sutartis savaime nėra vykdomasis raštas įrodantis besąlyginę teisę gauti atitinkamą pinigų sumą nurodytą sutartyje. O procedūra paprasta: 1. Įmonės buveinės adresu išsiunti parengęs pretenziją dėl įsiskolinimo; 2. Jeigu neatsako, arba atsako, bet nesutinka - kreipies į teismą; 3. Į teismą kreipiesi pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (supaprastintas skolų išieškojimo procesas kai nereikia teismui pateikti jokių dokumentų patvirtinančių skolų, tik patį pareiškimą); 4. Jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų, teismo įsakymas įsiteisėja ir neši antstoliui vykdyti. 5. Antstolis vykdydamas vykdomąją bylą išieško tavo skolą ir antstolio išlaidas.
Pastabos:
1. Reikia įvertinti ar įmonė iš tiesų moki. Kodėl? Jeigu pats nemokėsi parengti dokumentų, tai teks kreiptis į teisininkus. O tas kainuos. Turėsi išlaidų. Po to kainuos žyminis mokestis kreipiantis į teismą. Ir visą procesą sėkmingai užbaigus, jeigu geranoriškai neatlygins - dar ir antstolio vykdymo išlaidas turi susimokėti. Dėl to, būna situacijų, kad žmonės nevertina įmonės mokumo ir puola į procesus. Ten prisiteisia sumas, kurių net neįmanoma išieškoti, nes įmonė yra bankrutuojanti. Todėl ne tik skolos neatgauna, bet dar ir išlaidų patiria.
2. Reikia įvertinti skolos pagrįstumą. Ar tavo suteikia paslaugas, parduota prekė tikrai buvo tinkama, kokybė ir t.t. Ar turi tą patvirtinančius dokumentus, jog kažką pagaminai/suteikei/pardavei, o klientas tai priėmė. Dažniausiai yra trys dalykai dėl ko įmonės nesumoka už paslaugas - nemokumas, nepatenkinti paslauga arba nepateikei jiems dokumentų pagal kuriuos apmokėti. Mokios įmonės jeigu nemoka - dažniausiai dėl kokybės arba dėl to, jog nepateiki dokumentai. O šioje vietoje gali įsivelti į ginčą.
 
O šiaip, kad ir kokius patarimus gausi, kaip savo srities specialistas kiekvieną dieną matantis teisminius ginčus iš arti - kiekviena situacija yra vis kitokia. Reikia žiūrėti ir vertinti dokumentaciją ir kitus duomenis, kuriais įrodinėsi esančią skolą. Jeigu domina teisinės paslaugas - kreipkis.
Sėkmės!