PonasKrapas

Sveiki,
 
Net nežinau nuo ko pradėti, o papasakoti savo istoriją ir atsidėkoti forumui, kad jis buvo ir yra norisi, tad greičiausiai visas tekstas bus tiesiog minčių kratinys.
 
Viskas prasidėjo 2008-aisiais, kai buvau 12 metų vaikėzas žaidžiantis kompiuterinius žaidimus, priklausomas nuo tėvų kišenės ir jau tuo metu norintis finansinės nepriklausomybės ir savų pajamų.
 
Ko tik nedariau internete per tuos 10 metų, kai atradau uždarbis.lt. Bandžiau mokytis HTML, turėjau netgi svetainę juozapuxas.puslapiai.lt, kurioje bandžiau žaisti su spalvomis, meniu išdėstymu ir kitais dalykais. Spaudžiau reklamas neobux.com, bux.to, kuris taip ir neišmokėjo mano sukauptų 50+$, rašiau forumuose už pinigus, žaidžiau dungeons treasures, kuris mokėjo už žaidimą. Forumiečiams teikiau SEO paslaugas, rašiau straipsnius, pirkau ir pardavinėjau svetaines, keičiausi Paypal ir e-gold valiutomis. Pardavinėjau spaminius Facebook laikus, dirbau su affiliate programomis, rašiau savo blogus ir dirbau copy-paste darbus. Tikslas buvo vienintelis - uždirbti bent kažkiek pinigų internete, kad galėčiau būti nepriklausomas ir už pinigus pažinti pasaulį ir įgyvendinti savo svajones. Tikslas nebuvo pasiektas greitai - buvo daug nesėkmių, laiko švaistymo prie scaminių puslapių, kurie taip ir neišmokėjo pinigų. Bet bandžiau, nepavykus vėl bandžiau, o kai vėl nepavyko dar kartą pabandžiau!
 
Kai tik atradau forumą pirmus kelis metus užknisdavau forumo senbuvius savo vaikiškais, kvailais klausimais, turėjau kažkiek įspėjimų, buvau ant išmetimo ribos :))) Po kažkiek metų pamenu atsirado uždarbis.lt susitikimai Vilniuje, ten būdavau turbūt jauniausias ir girčiausias iš visų dalyvių :D Uždarbio dėka susipažinau su savo gerų draugu ir partneriu Titu (forume Bugeriz), su kuriuo turėjome ir vis dar turime nemažai bendrų projektų. Forumo įkūrėjas Kernius tais laikais dalindavosi savo kelionių, bastymosi po Europą ir pasaulį įspūdžiais savo bloge. Pamenu, kad autostopo istorijos žiauriai įkvėpė ir norėjau būti toks kietas kaip jis :)))
 
Kur aš esu dabar ir ką pasiekiau savo gyvenime dėka uždarbio, klausiate jūs? Ne, milijonų neturiu, šimtų tūkstančių irgi. Tačiau per 10 metų pasiekiau visišką finansinę nepriklausomybę. Uždirbu daugiau nei išleidžiu, tad turiu pinigų įvairioms investicijoms. Šiuo metu esu Japonijoje, savo 71-oje lankomoje šalyje, myliu kalnus, vasarą užlipau ant Europos stogo - Monblano (4810m), o rugsėjį ant Kenijos trečio pagal aukštį kalno Mt. Kenya (4985m), turiu beveik 100 domenų, ant kurių didžiosios daugumos net nėra svetainių :D Mečiau gerti alkoholį, turiu daug fizinės veiklos - kalnai, bėgimas, dviratis, vaikščiojimas, bendro fizinio pratimai. Didžiąją metų dalį praleidžiu keliaudamas (2017ais - 235 dienos out, 2016ais - 185 dienos out), svetur turiu daugiau motyvacijos dirbti. Nors laiko ir nėra tiek daug, kiek namuose, tačiau jis išnaudojamas daug produktyviau. Turiu kelias svetaines (Lietuvos rinkoje), kurios generuoja galima sakyti praktiškai pasyvias pajamas.
 
Koks visos šitos istorijos moralas ir patarimai?
 
Pirmiausia - nuspręskite ko norite iš savo gyvenimo, kokie jūsų tikslai ir ką norite daryti, kas jus 'veža'. Galbūt jums visai nereikia to internetinio verslo, nepastovių pajamų ir darbo grafiko, kuris dažniausiai bent pas mane būna chaotiškas?
 
Tuomet bandykite, bandykite ir dar kartą bandykite. Garantuoju, jog greičiausiai kelis kartus feilinsit, atrodys, kad tas ne jums ir norite grįžti į tą saugią vietą, kurią palikote. Kitaip sakant grįžti į komforto zoną. Aš asmeniškai niekada gyvenime neturėjau vadovo/direktoriaus, neturėjau ir nustatytų darbo valandų. Dirbi tiek kiek reikia arba norisi, arba kol darbas būna padarytas. Tačiau kartais tenka dirbti ir žymiai daugiau nei 8 valandas per dieną, patirti kelis kartus daugiau streso nei įprastame darbe.
 
Mano gyvenimas stipriai pasikeitė, kai pradėjau daug laiko skirti sportui. Neveltui daugelis sėkmingų žmonių ir verslininkų rytais pirmiausia atlieka mankštą, išeina pabėgioti ar traukia į sporto klubą. Nesvarbu, kad ir kokia ta veikla bebūtų - bėgimas, 'kacčialkė', dviratis, kovinis sportas ar uolų laipiojimas. Atraskite kas jums patinka ir bent 4-5 kartus per savaitę judinkite kaulus! Nepastebėsite, kaip sportuojant gims naujos idėjos, atrasite atsakymus į klausimus, kurie ilgai nedavė ramybės, pabūsite su savimi, išsikrausite ir priversite kraują judėti. Kažkiek prie mano pokyčių prisidėjo ir alkoholio metimas, bet manau čia labai nuo žmogaus priklauso, tad tikrai nesu Veryga ir puikiai sutariu su visais geriančiais. Ženkliai prisidėjo ir kompiuterinių žaidimų, žiūrėti serialų ir TV atsisakymas.
 
Ačiū uždarbi ir uždarbiečiai, kad padėjote susikurti tokį gyvenimą, apie kokį svajojau! Vis dar garbingai nešioju uždarbis.lt maikutę gautą prieš kelis metus :D
 
Jeigu kam įdomūs mano kelionių nuotykiai ir istorijos kviečiu sekti facebooke - Juozapas Žygas ir Instagrame @kaminkretys .
 
Jeigu turite klausimų ar kaip nors galiu jums padėti - nesidrovėkite - klauskite temoje ar privačiai.

Sveiki,
 
Forume užsiveisė trolių, kurie teršia offtopickais ir kitomis nesąmonėmis.
Įžeidinėja tiek save tiek kitus beviltiškais komentarais.
1000 pranešimų apie nieką, kiekvienoje temoje tie patys žodžiai ir kitos blevyzgos.
Nėra sudaryti jokie sandoriai ir panašiai.
 
Daug kartų administratoriams aš ir dar keletas forumo narių buvome pranešę apie šį veikėją.
 
Nepadeda net blokavimas temose, nes jis kai virusas užveda offtopick.
 
Tad todėl prašau administratorių dėti ip baną šiam veikėjui.
 
Kas pritariate prašome komentuoti pritariu arba dėti pliusą temoje
 
Pridedu paskutinius pranešimus:
 
http://www.part.lt/img/e2da0db6c8d872a90830dad2762b95bd172.png

www.wix.com
www.weebly.com
www.getshopin.lt
www.shopiteka.lt
www.squarespace.com
www.imcreator.com
www.shopify.com

www.wix.com
www.weebly.com
www.getshopin.lt
www.shopiteka.lt
www.squarespace.com
www.imcreator.com
www.shopify.com

Kaledinis ispardavimas. Pirkit dar kol galit

prieini prie betkokio businessmano kuris guli prie maximos ir paklausi patarimu

Neesu girdėjęs jog bomžai IV atidarinėtu.

Blyn koks tu kompleksuotas zmogus :D
As nieko visiskai pagirunisko neizvelgiau jo tekste.
Negi tu rimtai manai toks dalykas kaip britai bendradarbiai yra pagiruniskas? Ar Paryzius? Ar Balis? Ta prasme zmogus ten susizadejo ir ten susituoke, nes vestuves jam didelis ivykis iprasminantis jo tikslu siekima ir apie tai parase ir pasidalino.
 
As asmeniskai ziauriai uz ji dziaugiuosi, nors net nepazistu jo, bet malonu matyti, kad sekasi viskas
 
 

Sveiki,
 
Pastebėjau, kad nemažai temų apie gyvenimą ir darbą UK sandėliuose/fabrikuose/laukuose. Nieko prieš tai neturiu, bet kartais susidaro įspūdis, kad emigrantai daugiau nieko neveikia, tai pagalvojau, kad gal įdomu bus apie šiek tiek kitokį gyvenimą papasakot.
 
Esu UK nuo 2010 gruodžio, kada metęs VDU filosofijos studijas išvažiavau pas draugę, kurią tuo metu pažinojau gal 7 mėnesius. Tai nebuvo mano pirma išvyka į arbatos mėgėjų šalį - 2009 vasarą buvau Peterborough mieste porą menesių, kur dirbau fabrike visas dvi dienas ir tada Le Petit Four gal pusantro mėnesio. Po tos patirties galvojau, kad į angliją manęs surišto neišvežtų, bet ko tik meilė nepadaro.
 
Tėvai žinią priėmė nekaip, ypač dėl to, kad pranešiau jiem savo sprendimą lapkritį ir išvažiavau po maždaug mėnesio. Ašarų ir pykčių, rimtų pokalbių, gražių pokalbių, visko buvo. Bet tai kas man jaunam. Susikroviau tašę ir kažkodėl nusprendžiau važiuot mikroautobusu - daugiau nei para užpakalio trynimo nieko nereiškia kai tau 19, bet už tai gali "belekiek" prisikraut visko ir nereik oro uosto apsaugai aiškint, kam tau 20kg rūkytos dešros reik.
 
Jei gerai atsimenu atvažiavau 19ą Gruodžio, išlipau Portsmouth'e apie pirmą nakties ir anglija su naujo gyvenimo pradžia pasveikino mane su žiubsneliu sniego. Kadangi Lietuvoj tuo metu sniego netrūko, o važiuojant per Vokietiją užklupo viena aršiausių sniego pūgų kokią teko matyt, tai tas vaikiškas sniegas atrodė juokingai, bet tuo metu nesupratau, koks tai retas reiškinys toj šalies daly. Portsmutas tarsi žinodamas sakė "va, pasidžiauk, nes net neprimeti kokios nesąmonės tavęs dar laukia čia".
 
Atsivežiau su savim £500, kas tuo metu buvo apie 2,000 litų. Darbo neradau apie 6 mėnesius, tai tie £500 labai, labai greitai tirpo. Kaip ir visiem, pradžia buvo sunkiausia. Fast forward beveik 7 metus ir dabar gyvenimas visai kitoks.
 
Dirbu skaitmeninio marketingo agentūroj, esu Senior Paid Media Executive – toil nuo filosofavimo, nors per skambučius/susitikimus su klientais visko pasitaiko. Darbas, nors pakankamai specializuotas, kasdien būna labai įvairus. Iš esmės prižiūriu įvairių klientų AdWords paskyras, bet realiai didelė darbo dalis yra paid media strategijų kūrimas, dirbu su įvairiais trafiko tiekėjais ir ieškau naujų reklamos metodų klientam (pvz paid social, programmatic, native ir t.t), rašau reportus, darau rezultatų apžvalgas, naujas idėjas ir taktikas siūlau.
 
Na, bet vistiek daugiausiai laiko praleidžiu su Excel, AdWords ir Analytics.
 
Niekada neįsivaizdavau, kad dirbt galėčiau kažką tokio, bet iš esmės per uždarbis.lt digital marketing sritį atradau, o kaip būtent šitoj vietoj atsiradau, tai tik rezultatas daugybės mažų detalių.
 
Darbovietė yra geriau, nei kada nors galėjau įsivaizduot darbo vietą. Esam įsikūrę Brighton miesto centre, šalia traukinių stoties. Tai iš pradžių buvo svarbu, bet prieš metus persikraustėm į Brighton patys, tai į darbą nueinu per maždaug 7 minutes. Labai keistas jausmas vis dar galėt išsirist iš lovos ryte 9:40 ir vistiek spėt į darbą laiku.
 
Darbo valandas galiu pasireguliuot pats – turim atidirbt 7 valandų tarpą ir turim 1.5h pietums, bet galim pradėt bet kada tarp 8 ir 10 ryto.
 
Komandą turiu žiauriai fainą. Visi ofise labai talentingi ir draugiški. Kompaniją įkūrė du broliai – Sam ir Ben, abu žiauriai faini bičai. Abu turi stalus kartu su mumis visais, nors galėtų turėt savo atskirus ofisus. Kas įdomiausia, kad nesijaučia kažkokios hierarchijos, kad jie – vadovai, o mes pavaldiniai – jiem jaučiu tik pagarbą.
 
Bendradarbiai bei klientai beveik išimtinai britai, tad teko neblogai pažint žmones ir kultūrą. Kai dirbau dirbau kavinėj ir sunkiai kalbėjau angliškai, požiūris ir nuomonė apie anglus buvo kaip ir daugelio - veidmainiai, nemėgsta kitataučių, nepriima į savo ratą ir draugais tikrai nebus. Tačiau dabar tuos mitus teko seniai sugriaut. Na, gal ne sugriaut, bet šiek tiek pakeist – visokių tų žmonių yra.

 
Daug galėčiau čia pasakot, turim begalę pliusų ir pribumbasų visokių, kurie darbovietę paverčia vieta, kurioj gera dirbt. Po darbų, kuriuose teko dirbt anksčiau, čia kaip rojaus kampelis ir negaliu patikėt, kad į jį patekau. Bet gal apie tai papasakosiu kada nors vėliau.
 
Iš pagrindinių pokyčių asmeniniam gyvenime, tai viskas klostėsi neblogai. Investicija “metu viską ir važiuoju į kitą šalį dėl merginos” atsipirko su kaupu. Ta mergina 2015 Paryžiuj tapo sužadėtine, o šiemet Balio saloj – žmona.

 
Finansine padėtim nesiskundžiu – užtenka viskam, ko norisi, o pagrinde šiuo metu norisi kelionių ir įspūdžių.
 
Pradžia UK buvo tikrai sunki. Visokiausių iššūkių teko patirt, begalę didesnių ir mažesnių kelių teko nueit. Bet galų gale viskas atsistojo į savo vietas. Negaliu pasidalint istorija, kurioj tapau milijonierium, bet kažkur pakeliuj per tuos paskutinius kelis metus supratau, kad gal nebūna tapt milijonierium, kad galima būtų ištikrųjų džiaugtis gyvenimu.
 
Po savo pirmos kelionės į UK maniau, kad čia tikrai niekada negalėčiau gyvent. Kraudamas lagaminą tais lemtingais 2010-aisiais, maniau, kad tikrai grįšiu. Dabar – sunkiai įsivaizduoju savo gyvenimą kur nors kitur, bet nieko neplanuoju – žinau, kad neturiu supratimo, kur dar po 7 metų būsiu.

Šauk metankės ir užauks svoris ;)
O šiaip tai daug angliavandenių turintį maistą valgyk, ypač makaronus

Tu čia nesąmonių esi priskaičiavęs. Prie ko tas 30 x 50?
 
Parduodi 30 prekių po 18€, tai tavo pajamos 30 x 18=540€
 
540€ - 120€(prekes) - 50€(reklama)=370€ pelnas nuo 30 parduotų prekių

Siaip tai geri tie video, tik gal trumpesniu noretusi, o demesiui atkreipt galetum labiau kabinancius thumbnail padaryt.

Prisiminiau viena bica kuris specialiai dare kad jo telefa pavoktu , veiksmas vyksta taip pat Amsterdame :)
 
O del pacio tel vagystes tai jo pamirsk. Mano draugei pavoge tel, ji kreipes i policija. Dave atpazint vagi, ji atpazino. Taip atsitiko, kad po 2 sav mazdaug ta vagi pagavo. Laikrasciai rase tipo kas esat nukenteje kreipkites, na ji kreipesi , nieko vistiek nepese. Rasta gavo is policijos ,kad vagis tel nevage, tuo metu meldes baznycioj :DDD zodziu

Prisiminiau viena bica kuris specialiai dare kad jo telefa pavoktu , veiksmas vyksta taip pat Amsterdame :)
 
O del pacio tel vagystes tai jo pamirsk. Mano draugei pavoge tel, ji kreipes i policija. Dave atpazint vagi, ji atpazino. Taip atsitiko, kad po 2 sav mazdaug ta vagi pagavo. Laikrasciai rase tipo kas esat nukenteje kreipkites, na ji kreipesi , nieko vistiek nepese. Rasta gavo is policijos ,kad vagis tel nevage, tuo metu meldes baznycioj :DDD zodziu

Prisiminiau viena bica kuris specialiai dare kad jo telefa pavoktu , veiksmas vyksta taip pat Amsterdame :)
 
O del pacio tel vagystes tai jo pamirsk. Mano draugei pavoge tel, ji kreipes i policija. Dave atpazint vagi, ji atpazino. Taip atsitiko, kad po 2 sav mazdaug ta vagi pagavo. Laikrasciai rase tipo kas esat nukenteje kreipkites, na ji kreipesi , nieko vistiek nepese. Rasta gavo is policijos ,kad vagis tel nevage, tuo metu meldes baznycioj :DDD zodziu

Prisiminiau viena bica kuris specialiai dare kad jo telefa pavoktu , veiksmas vyksta taip pat Amsterdame :)
 
O del pacio tel vagystes tai jo pamirsk. Mano draugei pavoge tel, ji kreipes i policija. Dave atpazint vagi, ji atpazino. Taip atsitiko, kad po 2 sav mazdaug ta vagi pagavo. Laikrasciai rase tipo kas esat nukenteje kreipkites, na ji kreipesi , nieko vistiek nepese. Rasta gavo is policijos ,kad vagis tel nevage, tuo metu meldes baznycioj :DDD zodziu

Pora metu studinau univere, paskuj meciau, istojau i kolegija, tiesa, kita specialybe.
Esmes tai nekeicia
Uz kolegija 100proc
Kaip kazkas minejo auksciau, univere prikista to ko nereikia ir daug daug teorijos , kolegijoj atvirksciai - vien praktika, beto, ne juokas -greiciau pabaigsi greiciau pradesi daryt tai kas patinka (suprasi kol studijuosi...arba ne) todel rinkis kolegija , vistiek tas popierius mazai ka lemia kai Lietuva pirmauja pagal zmoniu su aukstuoju isilavinimu skaiciumi Europoje. busi vertinamas pagal zinias, o dar geriau pats imsiesi individualios veiklos, taip kad mastyk zmogau. Galva ant peciu turi

o kuo oficialus inklapis netinka? Ar reikia tutorialų tutorialiams?
 
 
Wordpress.org, google how to?
 

Žinau ,kad tai labai subjektyvu, bet artėjant 25 gimtadieniui, susimąsčiau, kaip iki tol gyvenau? Ko pasiekiau, ką padariau...
Iškilo dilema- Ar tai, palyginus su kitais,yra daug o gal per mažai? Dirbu "ant savęs" todėl uždarbis nėra pastovus (neslėpsiu 700-1100eur), neturiu savo automobilio (nėra butinybės), neturiu savo nuosavo buto (nomuojuosi), turiu draugę su kuria jau 5 metai kartu. Stengiuosi kiekvieną dieną kažko išmokti, 2 metus gilinuosi į asmeninį tobulėjimą, savo norus, savo vietą šiame pasaulyje. Bet ar to užtenka 25-mečiui? Gal ko nepadariau, kad esu ten kur esu?
 
Žinau, kad dauguma mano metų žmonių nėra atradę savęs, neturi antros pusės ar gerai apmokamo darbo. Taip pat žinau jog tikrai daug 25-mečių Lietuvoje, uždirba daugiau nei aš, gyveną gyvenimą pilnavertiškesnį nei mano. Bet gal tai mažuma? Gal man džiaugtis savo pasiekimais, o ne galvoti ,kad esu luzeris ir galėjau per tiek laiko pasiekti daugiau?
Padiskutuokime, kaip gyventi normalu tam tikrame amžiuje?
 
Pvz vaikui iki 18 metų gyventi su tėvais (iš tėvų) yra normalu. Normalu dar neturėti pastovaus darbo, niekas jo ir neverčia eiti dirbti.
Įstojus į universitetą, tėvai ir visuomenė tikisi kad jaunuolis 18-24 jau pajėgs save išlaikyti, nebereiks jo remti, jis turės darbą ir t.t
O toliau? Pasimečiau tam tarpe tarp savo amžiaus ir 30-ies , nes pvz jau 30 metų žinau ,kad jei neturėsiu savo nuosavo buto/namo , automobilio busiu liūzeris, nes dauguma žmonių tokio amžiaus jau tai turi... Bet čia vėl iškyla egzistencinis klausimas. Ar man reikia to? Ar turiu būti kaip dauguma, gal svajoti ne apie nuosavą namą o daugiau?
 
Straipsnis ta tema

Ilgai pats gyvenau taip, kaip temos autorius. Būdamas 24 m.. ganėtinai daug dirbau, mažokai mėgavausi gyvenimu, daug galvojau apie ateitį. Turėjau ganėtinai aukštas pajamas ir gerai apmokamus papildomus darbus, sėkmingą verslą, keletą automobilių, savo butą, draugę, su kuria ilgai jau kartu esam. Na, teoriškai, pagal visuomenės standartus buvau „sėkmingas“.
 
Ir neseniai sušlubavo sveikata, atrodo nei iš šio, nei iš to - pasidariau tyrimus ir skubiai paguldė į ligoninę, pabuvau keletą dienų intensyvioj terapijoj, diagnozavo nepagydomą ligą visam gyvenimui ir sėdėjimą ant vaistų :) Nu galvoju „whatever“, negi dabar depresuosi, gyvent toliau reikia. Bet labai gerai pagulėjimas ligoninėje padėjo susimąstyt apie tai, ką veikiau ir tai, kaip planavau ateitį. Nors visada nekenčiau ir niekindavau „ofise“ dirbančius ir savo laiką į pinigus iškeičiančius žmones, supratau, kad iš dalies pats toks pats buvau. Taip pat supratau, kad niekada neverta gero „taupyt“ ateičiai. Nusprendžiau, kad nuo šiol, jeigu turėsiu kažką gero - sunaudosiu pirmiausia tai, o ne taupysiu ateičiai. Tas pats ir su pinigais - santaupos yra visiškai nieko vertos, jeigu tu jų nepanaudosi :)
 
Tik išėjęs iš ligoninės mečiau darbą (draugė padarė tą patį), susimetėm santaupas, išnuomavom butą ir prisipirkom kelionių po pasaulį (dabar rašau iš Azijos) pusei metų, o po jų galiausiai susiplanavom eksperimentą - išvažiuot gyvent į vietą, kuri labiausiai nutolusi nuo Lietuvos - Naująją Zelandiją. Negaliu sakyt, kad jaučiuosi lyg gyvenčiau svajonių gyvenimą (gal Zelandijoj pasijausiu taip:)), bet manau, kad pamoką iš dalies išmokau (ir dar mokausi) - reikia kuo labiau gyvent ta diena.
 
Ir gailėkit tų žmonių, kurie ruošiasi „ateičiai“, viską, ką turit geriausia - naudokit dabar :) Nes kitu atveju galit ir nebepanaudot.

Sveiki,
Gavau šiek tiek lėšų iš paypal, todėl prireikė jas išgryninti ir atrodau nuostabų dalyką. Daugiau nebereikia kreditinių kortelių, galima patvirtinti savo paypal su banko sąskaita ir į ją gryninti pinigus ir įsidėti pinigus į paypal iš betkurio Lietuvos banko. Prisegu nuotraukas, kad matytumėte kaip tai lengva.
 
Išgryninimas man nieko nekainavo, atėjo per 3 dienas
Įnešimas irgi nieko nekainuoja, atėjo iškart

Žinau ,kad tai labai subjektyvu, bet artėjant 25 gimtadieniui, susimąsčiau, kaip iki tol gyvenau? Ko pasiekiau, ką padariau...
Iškilo dilema- Ar tai, palyginus su kitais,yra daug o gal per mažai? Dirbu "ant savęs" todėl uždarbis nėra pastovus (neslėpsiu 700-1100eur), neturiu savo automobilio (nėra butinybės), neturiu savo nuosavo buto (nomuojuosi), turiu draugę su kuria jau 5 metai kartu. Stengiuosi kiekvieną dieną kažko išmokti, 2 metus gilinuosi į asmeninį tobulėjimą, savo norus, savo vietą šiame pasaulyje. Bet ar to užtenka 25-mečiui? Gal ko nepadariau, kad esu ten kur esu?
 
Žinau, kad dauguma mano metų žmonių nėra atradę savęs, neturi antros pusės ar gerai apmokamo darbo. Taip pat žinau jog tikrai daug 25-mečių Lietuvoje, uždirba daugiau nei aš, gyveną gyvenimą pilnavertiškesnį nei mano. Bet gal tai mažuma? Gal man džiaugtis savo pasiekimais, o ne galvoti ,kad esu luzeris ir galėjau per tiek laiko pasiekti daugiau?
Padiskutuokime, kaip gyventi normalu tam tikrame amžiuje?
 
Pvz vaikui iki 18 metų gyventi su tėvais (iš tėvų) yra normalu. Normalu dar neturėti pastovaus darbo, niekas jo ir neverčia eiti dirbti.
Įstojus į universitetą, tėvai ir visuomenė tikisi kad jaunuolis 18-24 jau pajėgs save išlaikyti, nebereiks jo remti, jis turės darbą ir t.t
O toliau? Pasimečiau tam tarpe tarp savo amžiaus ir 30-ies , nes pvz jau 30 metų žinau ,kad jei neturėsiu savo nuosavo buto/namo , automobilio busiu liūzeris, nes dauguma žmonių tokio amžiaus jau tai turi... Bet čia vėl iškyla egzistencinis klausimas. Ar man reikia to? Ar turiu būti kaip dauguma, gal svajoti ne apie nuosavą namą o daugiau?
 
Straipsnis ta tema

Cia kaip su dainom , daug yra panasiu bet skirtingu , ar jos plagiatas -ne. Cia jau tau paciam spresti , jei zinai kad nekopijavai tai kodel turetum istrint? Jei nori pataikaut klientams kurie tokiu dalyku nelabai supranta tai isimk :) Bus ramiau gyvent, juolab kad tavo portfolio ir taip daug ka pasako. Reiksmes dideles vienas logo nesudaro

Man tai labai keista, kad beveik visi kalbat kiek tam ar kitam mieste algos moka. O jus negalvojat "ant saves" padirbt? Juolab uzdarbio forume tiek visokiu temu yra. Reikia tik pasidomet, idet pastangu ir susikursi darbo vieta paciam sau ir gyvenimo vieta taps nebesvarbi.
 
Gyvenau Vilniuj , persikrausciau i Siaulius ir nesigailiu .Vilniuje (kadangi neturiu savo autotransporto) iki miesto centro vaziuodavau 1h autobusu (gyvenau Vilniaus pakrasty) , Siauliuose viskas po ranka, miestas patogesnis (tai priezastis ir atsakymas visiems kodel isikeliau is Vilniaus ), tiesa Siauliuose esu gyvenes ir pries tai ,Vilniuje praleidau 3 metus (mokslai) bet neesme. Esme ta, kad kiekvienas isikeliam savo prioritetus , man pvz vaiksciot i renginius muziejus daznai nereikia ,kaviniu, pramogu uztenka ir Siauliuose, tai nematau tikslo gyvent Vilniuje ir moket uz ta pati brangiau. Dabar kas lieka, galiu atsidet investavimui ar brangesniam pirkiniui.