2021

Geriausias biznis - rengti seminarus, kaip daryti biznį.

Geriausias biznis - rengti seminarus, kaip daryti biznį.

Geriausias biznis - rengti seminarus, kaip daryti biznį.

Siuntinėt pinigus į kelias sąskaitas, tada paskutinę įvesti savo ir siųsti email toliau

Keliavimas yra svarbus ir reikšmingas, nes iš esmės, tai mus pakeičia. Ši patirtis, kai pats pamatai savo pasikeitimą, nes keliauji, tiesiog drebina kojas. Kaip garsusis M.Gandhi pasakė: "Būk pokyčiu, kurį nori matyti pasaulyje", tai yra aktualu čia ir dabar, bet kaip mes galim būt tais pokyčiais, jeigu mes nejudame į priekį, negilinam savo žinių, nematome kitų kulturų?
 
Tobulėti reikia, kiekvienas žmogus tai supranta, bet kodėl, tik maža dalis mūsų renkasi keliavimą, kaip vieną iš tobulėjimo būdų? Kodėl žmonės pagaili tų pinigų, kad tobulintų save? Šie klausimai man ilgai nedavė ramybės.
 
Pasistengsiu atskleisti pavyzdžių, kodėl keliauti yra būtina, jei nori save ištobulinti.
 
1. Bėgimas nuo rutinos. Aplinkos pakeitimas dažnai yra kaip tik tai, ko reikia mūsų kūnui ir protui. Pabėgti nuo viso to kas mus supa kiekvieną dieną yra, dažnam mum, didelis įšukis, bet tai būtina. Tos pačios sienos, darbas, tie patys žmonės gana greit nusibosta. Daugumai gali pasirodyti, kad jie suserga depresija, bet tai tiesiog nuovargis nuo rutinos. Dingsta džiaugsmas gyvenu, tai būtina keisti. Kelionė, nauji įspudžiai, naujai sutikti žmonės, išvalytas protas, tiesiog perkrauna asmenybę iš naujo.
 
2. Įspūdžiai. Keliauji, matai, klausai, domiesi, veiki. Šie žodžiai visiem girdėti. Jūs įsivaizduojat, kokią begalę įspudžiu jūs patirsite iškeliavę kur nors? Papasakosiu savo asmeninę kelionę į Švediją. Tai buvo mano pirmoji kelionė. Nesitikėjau nieko įspudingo, bet AŠ SUKLYDAU. Gyvenau galima sakyti miške tris savaites, tokiame mažam namelyje, kuris turbūt yra mažesnis nei jūsų kambarys. Sutikau daugybę žmonių iš Tailando,Švedijos,Suomijos,Estijos,Baltarusijos,Rusijos,Lenkijos. Susipažinimas su jais, man sukurė daug didesnį "ratą" virš mano galvos. Net nenumaniau, kokie žmonės yra skirtingi iš kitų šalių. Kada važinėjausi po miškus, miško keliais, asfaltu, pamačiau, kaip gyvena laukiniai gyvūnai. Buvau apakęs. Šiauriniai elniai, su dideliais ragais, tiesiog guli pakelėse, stovi ant asfalto ir niekas jų nevėja. Visi žmonės, su mašinom, stovi ir laukia, kol tas elnias pasitrauks iš kelio, lyg tai būtų šviesaforas, ar kelių policininkas. Elnią gali paglostyti, tiesiog iškišęs ranką per mašinos langa. Taip tikrą, gyvą, laukinį elnią. Gamtovaizdis nerealus. Palaipiojus po kalnus, pamačiau tokių vaizdų, kokių negalėtų atkurti, net patys geriausi photoshop'eriai pasauly.
 
3. Pažintys. Kiekviena pažintis yra svarbi. Kiekvienas, tai žino ir supranta, bet kodėl dažnai yra nuvertinamos pažintys su kitų šalių žmonėmis? Juk kiekviena pažintis su užsieniečiu, atveria didesnį langą naujiems nuotykiams. Vietiniai gyventojai, kitose šalyse, gali pasidalinti savo patirtimi, patarimais, išgyvenimais. Bendraudamas su kitomis kultūromis, supranti, kad ne viskas gyvenime yra taip, kaip atrode gyvenant toje pačioje aplinkoje. Nauji žmonės gali suteikti daugiau galimybių pažinti save, pakeisti vertybes ir tavo gyvenimą.
 
4. Gavimas laiko "išgyti". Keliavimas žymiai sumažina stresa. Niekada nebuni taip atsipalaidavęs, kaip keliaudamas į naujas vietas. Negalvoji apie problemas darbe, namuose, kad vaikai nedaro namų darbų, ar neišneša šiūkšlių laiku. Tu tiesiog atsiriboji nuo viso to, ką palieki už savęs. Tai padeda mum susigražinti visą entuziazmą gyvenimui.
 
5. Įkvėpimas. Tai gali būt, kad atrodys keista, bet yra žmonių, kurie keliauja, kad įgautų įkvepimo parašyti naują knyga, sukurti filmą, ar sukurtų projektą. Įsivaizduokite dabar save, kaip architektą, kuris niekada nesilanke Japonijoje ir staiga jūs ten nuvykstate. Pagalvokite, kokios įtakos, tai turės jūsų tolimesniem darbam, kai pamatysite, kad Japonija pasižymi visai kitokia namu struktūra, statyba. Arba įsivaizduokite save kulinaru, matęs tik Lietuvos profesinę mokyklą, kavines, barus, restoranus. Staiga jūs atsiduriate nuostabioj Italijoj, ekskursija po geriausius restoranus, su pačiais garsiausiais italų šefais. Įkvėpimo iš keliavimo pasisemti tikrai įmanoma ir nemažai.
 
6. Kultūra. "Kultūra yra ne tik žmogaus sukurti materialūs objektai, o ir socialinės normos, papročiai, idėjos, vaizdiniai, simbolių prasmių pasaulis, pasireiškiantis įvairiose dvasinėse vertybėse, žmonių santykiuose, požiūriuose į gamtą, į kitus žmones ir kitas kultūras.", pasak vieno referato. Pabėkime nuo realybės ir pagalvokite, kaip būtų, jei pažinotume viso pasaulio kultūras. Jeigu pažinosi visas kultūras, galėsi drąsiai teigti, kad tikrai sieki savo auksčiausio tobulumo taško. Nesusipažinęs, arba susipažinęs tik su keliomis kultūromis, negali teigti, kad tu vaikštai tobulumo viršūnėje, tikrai Ne.
 
7. Puikiai praleistas laikas. Aš jum pažadu, kad išvykus į bet kokia kelionę, ar tai būtų Egiptas, ar Turkija, ar Airija, jūs praleisite nuostabų laiką! Garantuoju, kad ir kokia būtų nenusisekus kelionė, jūs vistiek norėsit grįžti ir patirti tuos nuotykius iš naujo. Su kiekviena kelione jūs didžiuositės savimi, kad pasirinkote kelionę, kaip laiko praleidimą, o ne važiavimą į sodybą "tūsavot".
 
8. Verslo idėjos. Keliaudamas žmogus gali pasisemti didelį verslo idėju pasirinkimą. Juk, jeigu niekas nebūtų nukeliavęs į Turkiją, turbūt ir dabar neturėtumėm turkiškų kebabų kioskelių. Keliauji, matai, pasisemi ir realizuoji.
 
9. Savęs pažinimas. Garantuoju, kad pakeliavęs žmogus po ne vieną šalį pažįsta save daug geriau, nei prieš tai. Asmeniškai aš, po pirmųjų savo kelionių buvau save pamatęs visai kitokiu žmogum, nei aš mačiau save prieš keliones.
 
10. Šeimos problemų sprendimas. Kiekviena šeima išvykusi į kelionę kartu, pradeda pažinti vienas kitą labiau. Darbas ir namai tikrai nepadeda pažinti savo šeimos, taip kaip kiekvienas norėtų. O daugiausiai problemų šeimose ir atsiranda, nes jie vienas kito gerai nepažįsta.
 
 
Tikiuosi neprailgo skaityti, gal bent vienam žmogui, tai padės pasirinkti savo gyvenimo kelią pabandžius keliauti. Atsiprašau už klaidas, vėlyva jau, miegas ima, bet norėjau pabaigti šiandien.
 
Taigi keliaukite ir BŪKITE LAIMINGI!
 
 
 

Uždarbis.lt ---cnqq---

Geriau pasakyk ka tu esi nuveikes, o tada pakalbesim apie mane.
 
As gyvenu taip kaip man patinka, kaip as noriu. Tai kodel turiu dar lipt per save ir savo tarkim laisvalaikio laika skirti kazkokiem chujni mujni planams?
 
Seip nemegstu as anekdotu, bet i tavo sia tema labai sis tinka
 
Sveiką gyvenimo būdą propaguojantis žurnalistas. Eina Niujorko gatve. Ir prie vieno dangoraižio pamato rūkantį žmogų:
- Norėčiau užduoti keletą klausimų.
- Turit 4 minutes.
- Matau jūs rūkote. Kiek cigarečių per dieną?
- Darbas įtemptas. Apie 2 pakelius.
- Ir kiek kainuoja jūsų cigaretės?
- Apie 2 dolerius.
- Ar ilgai rūkote?
- Apie 30 metų.
Karštligiškai paskaičiavęs korespondentas nustebęs sako:
- Už tuo pinigus jūs galėtumėte nupirkti, na pvz., kad ir tą dangoraižį.
- Įdomu. Na, o jūs ar rūkote?
- Ne.
- Ir turite dangoraižį?
- Ne.
- O aš ir rūkau ir dangoraižis mano.

Šioks toks priedas prie įprastinio grind'o:


http://s21.postimage.org/3leplp4xj/P_mtt.png

esmė ne suma, dėl manęs, kad ir milijonas.
Esmė, kad iš to, kaip tu rašai, aišku, kad pokerį vos ne vakar pradėjai. Tai aš tik savo nuomonę išsakiau, kad tu čia paprasčiausiai dėmesio reikalauji aka attention-whore. o kiek/ar ten laimėjai jau kitas klausimas.

PKR.COM pasiūlyčiau, o dėl pačio prašymo, tai jis man primena daugumą emigravusių, kurie užuot bandę patys tobulėt t.y įsigyti išsilavinimą, specialybę ar tobulėti jau turimoje pasirenka lengviausią kelią - emigruoti dėl didesnės minimalios algos.

Būtent perskaitęs bibliją ir tapau ateistu, kad ir kaip tai ironiškai skambėtų.

http://www.youtube.com/watch?v=E3rGev6OZ3w

PKR.COM pasiūlyčiau, o dėl pačio prašymo, tai jis man primena daugumą emigravusių, kurie užuot bandę patys tobulėt t.y įsigyti išsilavinimą, specialybę ar tobulėti jau turimoje pasirenka lengviausią kelią - emigruoti dėl didesnės minimalios algos.

o man parasykite, i koki turgu ait, kad bobutes uz uz apelsinu kilograma prasytu 0,99LT, o nea 3,99lt nes atsibodo, kad visos babutes zino tas apelsinu kainas......

Aš esu 100% ateistas. Richard'o Dawkins' knygą "The god delusion" skaitau lyg tikintieji bibliją kas vakarą...
Kam man žinoti? Man bevalgant kumpį pasidarė labai smalsu kiek žmonių šiuo metu negali to daryti.
Prasmė? Hmm.. Turbūt patenkinti mano smalsumui...

1. Sita story yra isgalvotas bs.
 
http://www.snopes.com/religion/einstein.asp
 
Taip yra todel, kad mes patys sugalvojome kaip viska vadinti.
 
Va kaip viskas turejo vykti:
 
Heat / Cold
 
 
Darkness
 
 
http://www.rationalresponders.com/debunking_an_urban_legend_evil_is_a_lack_of_something
 
O kai apie smegenis ir mintis paklause, tai profesorius turejo ploti studentui su knyga per galva ir issiusti ji i biblioteka
 
3. Religija 101. Paskaityk, patikek 100% neuzduodamas jokiu klausimu ir perduok teksta tokiems patiems nemastantiems robotukams, kurie skleis dangaus burtininko zodi.
 

Kas juokingiausia, kad krikščionys prašo paneigti ką patys išsigalvojo. Kas turi pateikti įrodymus ? Ar ne tie, kurie teigia, kad kažkas yra?
Pvz.: Aš sakau, kad kosmose yra arbatinukas, kurio niekaip neįmanoma pamatyti. Įrodyk, kad jo nėra.

"Dievas neplauna smegenų, bet Dievas - išima smegenis! Ir jeigu tu nori sekti Jėzumi, tu pamirši, kas yra logika, tu pamirši sveiko proto mąstymą. Nes pas Dievą nėra logikos ir tu neatspėsi Dievo, nenumanysi ir nenuprognozuosi. Dievas yra nenuspėjamas." - vienos fundamentalios katalikės mintis.

Apie sąžinę
 
Kam nėra parėjęs lapelis už parkingą, fotosesiją (+30km pageidautina), ar šiaip ko nėra sustabdę? Kažkada girtas diskutavau su nenurodytu asmeniu iš baro ir priėjom išvadą, kodėl Lietuvoje visi tokie korumpuoti. Juk tai mūsų būdas, mentalitetas ar net paveldas. Juk lietuvis yra su.pis.tai suvalkietiškai gudrus ką nors *******, nu***** arba reikalui esant net ir per*****. Nesmirdėkit šventumu, jūs ne vaidilutės. Ar niekada nekilo mintis policininkams duoti kyšį ir nusimazinti be įrašo sistemoje? Rimtai, niekada? Tai Jūs, ponai, dar gyvenate su tėvais. Visi mano pažįstami verslininkai ir politikai sako, kad jeigu nebandai išsisukti nuo bausmės, tai tau yra susipisę failai. Tą patį sako ir politikos teorija. Patiko, kaip vienas neįvardintos savivaldybės kažkokios tarybos pirmininkas yra pasakęs "įspėjimas, dar ne bauda". Sori, pripažinkim, kyšiai egzistuoja todėl, kad yra, kas juos duoda. O apie ėmimą net nešneku - liaudies išmintis byloja "duoda - imk, muša - bėk". Taip kad nepiskit proto, kad esat sąžiningi ir kiekvieną sekmadienį einat į bažnyčia. Nes aš einu kolos ir "kažko valgyt" nelaimei, kuri miegojo kartu.
 
Apie vyrišką bendravimą
 
Man patinka mano sporto salė. Rūsyje, be navarotų ir baseinų, be nusisoliariuminusių "trenerių". Pas mane viskas rimta. Rimti veidai, rimti kvapai ir dar rimtesni pokalbiai. Atėjus pasisveikina administratorė (viena iš huj znajet kelių). Pasišnekam, apie politką padiskutuojam, sportą ir t.t. Kaip sakoma, paprastas, fainas, dalykinis bendravimas. Tada eini į sporto salę. Man ten labiausiai patinka nuolatiniai gyventojai - yra žmonių, kam sporto salė yra gyvenimo būdas. Allright, aš jų nesmerkiu, man patinka tai, kad jie gyvena ar bent jau stengiasi gyventi sveikai. Bet jie vistiek man patinka. Susižvalgom, galvom palinksim ir einam šikti, persti ir dejuoti prie štangų ar staklių (kas yra kojų diena, patys žinot). Ir pokalbiai trumpi ir aiškūs "Ateik, pažiūrėsi", "Aukščiau pakelk", "Turi dar vandens?". Jokių šūdų, nesąmonių ar verkšlenimo. Tai man labiausiai ir patinka - vyriškas bendravimas. Be priedų, kaip dabar madinga sakyti. (beveik ekologiškas,tačiau nerašysiu, nes jeigu perskaitys tie draugai, tai kačialkoj gausiu nuo jų pizdy).
 
Apie gyvenimo prasmę
 
Ką aš darau, kur aš einu, ko aš noriu... Tos sunkios pachmielo mintys, lengva depresija po vakarykštės euforijos (kartais orgazmo). Susitinki su žmonėm ir klausi, ką nori nuveikti gyvenime, kur nukeliauti, ką pamatyti. Ir... Daugelis sako "nežinau". TVAJU MAT, KAIP TAI NEŽINAI, TU KĄ TUŠČIAS? Ir tada prasideda sportinis išsivartymas iš gaidžio. Aš kažkada irgi mąsčiau, ko aš noriu. Ir supratau, kad aš... tuščias (?). Rimtai, dažnai spaudoje rašo apie tuščius žmones "tuštutes", be vertybių ir tikslų. O baisiausia, kai supranti, kad tu esi toks, kaip jie (ta prasme aš su kablais nevaikštau ir vien apie ratlankių dydį nešneku). Taip taip. Toks pats kaip ir tie žmogeliai iš ekranų ar barų. Tu nesi ypatingas. Tu nesi fainas. Tu nesi įdomus. Tavo istorija neįpatinga. Tu nesi "dyp". Esi toks pats kaip ir visi. Ir kaip sunku tai sau pripažinti. Kad faktiškai, esi... niekas. Bet visa esmė - kiti irgi tokie patys. Mes pripratom prie blizgučių ir to, kad "viskas visada pas mane zjbs, čia poilsiai, kelionės, ahujėnas darbas" ir t.t. Bet juk taip nėra. Geriausias pavyzdys - pana. Tikrai supras tie, kurie turi. Kai būna pasidažius, susitvarkius, gražiai apsirengus tai dieve dieve, nesupranti, su kokiu modeliu susimetei. Ahujėna, faina, linksma, nu visa super. Bet... Yra kita medalio pusė. Kai būna su treningais, paprasta, iš ryto, kai nebūna zjbs, kai būna tiesiog paprasta. Du skirtingi dalykai, taip? Mums rodo ir perša tą gyvenimą, kai esi on the top (kaip ta pana pasidažius), bet nerodo to, kas yra paprasta ir neypatinga. Nesam mes ypatingi. Jie irgi nėra ypatingi. Išsiblaivykit, kaip kad aš išsiblaiviau. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad įdomiausi žmonės yra tie, kurie senai suprato, kad jie neypatingi. Tada kitaip gyvena, kitaip elgiasi - daugiau nuolankumo ir paprastumo, nes tu neypatingas, tu kaip ir visi. Tai glosto širdį ir parodo naujas galimybes. O juk mes gyvename dėl galimybių? Ar aš pats čia sau prieštarauju? Susimaišiau. Ech, vėl reikės ieškoti prasmės. Iš naujo.
 
Apie investavimą
 
Sekasi blogai. Ketvirti metai, daug pinigų sukišau ir va, b.y.b.į., kaip sakė garsusis veikėjas Kieša. Tik dabar aš pradėjau uždirbti pinigų. Po keturių metų. Investavimas - kaip narkotikai. Gali padaryti pauzę, bet niekada nesustosi. Tik dabar aš jau protingesnis. Dabar aš savęs klausiu "O na.chui?". Universalus klausimas, tinkantis visiems gyvenimo atvejams. "O na.chui aš atidariau poziciją?" "O na.chui aš tą nusipirkau" ir t.t. Prieš vykdant sandorius paklausk savęs "O na.chui?". Tai visa mano išmintis, sukaupta per keturis metus. Use it.
 
Apie moteris
 
Moterys būna vertinamos dviem skalėm: nuo 1 iki 10, arba "Nu na.chui", "Pisčiau", "Zjbs". Kad būtų paprasčiau:
"Nu na.chui" (0-6)
"Pisčiau" (6-8)
"Zjbs" (8-10)
 
Šita skalė taip pat parodo, kaip žemai esi puolęs. Nieko tokio, visiems būna, man irgi. Juk neparagavęs blogo vyno nežinosi, kas yra geras, ar ne taip?
Ir šiaip, ką norėjau pasakyt - net jeigu jau ir parsivedėt faršą namo, tai tuo metu, atsiduokit visa savo esybe. Būkit tokie, kokie būtumėt, jei žinotumėt, kad rytoj rytas neišauš. Visa širdim, visom jėgom. Tada ir jausit gyvenimo pilnatvę su antra puse (jeigu susirasit). O jeigu ne - jausit bent jau moralinį pasitenkinimą. Kai visas atsiduodi, tiek pat ir gauni.
 
Apie maistą
 
Maistas, vienas iš didžiausių gyvenimo malonumų. Nežinau nei vieno žmogaus, kuriam nepatiktų skaniai valgyti. Pasitaupykit pinigų, kad galėtumėt savęs restoranuose nevaržyti. Labai geras jausmas, kai gali savęs nevaržyti ir kažką valgyti, nes nori paragauti, o ne kainuoja pigiau. Nebevaikščiokit į greito maisto tinklus (čili, čarliai ir kitas sbrodas), ten maisto kultūra miršta. Verčiau nueikit į restoraną, kur galima net savininką sutikti. Taip prisidėsit prie smulkaus verslo skatinimo ir darbo vietų kūrimo (jeigu dirbai čarlyje, tai žinai, kuom skiriasi vergavimas, nuo darbo). Taigi, maistas būna toks: Labai skaniai, paragauti (neatneša daug, bet skanu, tai ojojoj); skaniai ir daug (pvz cepelinai karmėlavoje, arba maistas mokyklų valgykose, dar kiniečiai neblogai dienos pietus užtaiso), px ir daug (dauguma picerijų ir kebabinių); neskaniai ir daug (neteko susidurti, bet manau egzistuoja); neskaniai ir mažai (visokios pakelės užkandinės, aišku, su išimtim). Apie vyną: ne*******ėjant sakau, vynas yra dviejų rušių - skanus ir neskanus. Nevaizduoju didvyrio ir klausiu padavėjo, kas jam skanu. Sesė dirbo restorane ir pasakojo, kaip pilstė paprastą stalo vyną už taurę - dvyliką litų ir kaip visi tą vyną gyrė, neva, koks geras, tikriausiai, kad brangus. Pigu nereiškia blogai, brangu, nereiškia kokybės. Apie viskį: jis bėga arba ne. Jeigu nebėga, tai nekažką, jeigu bėga, tai gerai, jeigu gerai bėga, tai super, o jeigu gerai bėga ir dar kažkoks kitoks skonis, nei kitur - sveikinu, radai kažką ypatingo. Būk geras padavėjams (nes jų darbas už.pi.sa), palik normaliai arbatos (nes kitiems irgi būna blogų dienų), nevaidink žinovo ir mėgaukis maistu. Tada viskas būna super!
 
Išvados
 
"Mat kiekvienas tariasi tiksliai žinąs, kaip turėtų gyventi kitas. Tik nė vienas niekad nežino, kaip turėtų gyventi jis pats."

"Dievas neplauna smegenų, bet Dievas - išima smegenis! Ir jeigu tu nori sekti Jėzumi, tu pamirši, kas yra logika, tu pamirši sveiko proto mąstymą. Nes pas Dievą nėra logikos ir tu neatspėsi Dievo, nenumanysi ir nenuprognozuosi. Dievas yra nenuspėjamas." - vienos fundamentalios katalikės mintis.

Taigi, akis užkliuvo už vieno uždarbiečio random minčių. Prisiminiau, o tiesą sakant geriau paieškojus kompe radau ir aš saviškes, tik rašytas prieš 3 metus. Tuomet sakykim buvo įdomus laikotarpis gyvenime. Gal kam taip yra buvę.. Guli ar sėdi ar kažką darai ir tiesiog "pareina" minčių srautas tik spėk užrašyt. Taip gime "part I" ir kitos keturios dalys. Iš viso 5 part'ai ;) Miniatiūros apie nieką, kartu apie viską. Redaguota minimaliai. Vėliau įkelsiu daugiau.
 
 
Part I
 
Jum ir taip būna? Būna, kad vienintelis dalykas kurio norit, tai sėdėti ant pasaulio krašto ir rūkyti cigaretę, arba prisigerti taip, kad kitą dieną būtum nauju žmogum ? Būna, kad nenorit nieko ir kartu norit visko? Vieną dieną atsikėlus iš lovos (nesvarbu kuria koja) jūs norit užkariaut pasaulį, o kitą, sėdėt susigūžus kur nors kampe (jau ne ant pasaulio krašto) ir žiūrėt į vieną tašką. Ir niekas niekas negali to jausmo išmušti. Pyktis kuris gniaužia gerklę atsiradęs tiesiog iš niekur, ir jautrumas, kurio niekada nebuvo skverbiasi per kiaušius (atsiprašau merginų)...
 
Sėdžiu dabar prie savo laptop'o. Groja kažkokia liūdna daina. Kas nušove tylą. Nuotaika? Ne ji nėra gera. Manau jos išvis nėra. Nei geros, nei blogos. Tik vienintelis dalykas ko dabar norisi, tai įsidėti tą baltą apvalų popieriuką su tabaku į dantis, uždegti degtuką ir kiek tik galima giliau įtraukti į plaučius. Jaučiat? Palengvėjimas. Nikotinas užlieja smegenis. Tiršti dūmai. Širdis ima truputį greičiau tvinkčioti. Palaima. Trunkanti keletą minučių. Atsipalaidavimas. Bėdų nėra? Toli gražu. Jos neišejo su dūmais. Jos liko ten pat. Smegenyse. Noras užsirūkyti antrą tokį patį magiška popieriuką didėja. Skamba kaip narkomano užrašai? Neatspėjot. Narkomanai savo bėdų nesupranta. Jie su jom nekovoja. Čia tik mažytė nikotino dozė, kuri problemos neišspręs, tačiau jos ir ne pablogins. Kaltinsit? Nereikia. Sugadinsit ir taip mažą kiekį savo nervų ląstelių. O jų dar prireiks. Patikėkit. Užjausit? Nepadės. Nes yra pasaulyje dalykai, kurie įvyks ir be jūsų. Norit jūs to ar ne. Vienas iš jų - šita rašliava. Gal ji bevertė, gal tuščia, bet ir pimpalą antroje klasėje sąsiuvinyje nupiešus juk taip gera būdavo. O kam visa tai ir dėl ko - sunku pasakyt. Gal kad mes iš prigimties anonistai. Ir tai yra aukščiau visko? Gal..O trečiasis popieriukas jau dantyse..
 
 
 
 
 
Part II
 
 
Išjungiau laptop’ą. Atsiguliau. Dešimt minučių gyvenimo pagalvėje. Ramybė. Neilgam. Galvoje avilys. Mintys apie viską ir kartu apie nieką. Bandymas suprasti save, savo veiksmus, poelgius ir tai, ko aš noriu šitam gyvenime. Atsikeliu. Geriau nuo to nepasidaro. Nueinu iki virtuvės. Žiauriai užsinorėjau mandarino. Juk greit Kalėdos. Suprantu tik vieną. Rašymas, tai ne privilegija, ne noras ir toli gražu ne galimybė. Tai jausmas. Jis žino kada tu silpnas. Jis žino, kada ateiti, kad rastų ir užkluptų tave nepasiruošusį. Žino kada įlysti į galvą ir iš jos padaryti dūzgiantį avily. O ką tu? Tu beatodairiškai jo klausai, nors, paradoksas, nemėgsti, kai tau kas vadovauja. Tu tampi jo bejausme nuolankia kale. O gal ne tik jo?
 
 
Yra dvi nuodėmės. Two sins. Kad geriau skambėtų... Jausmas ir Noras. Kuriam labiau pataikaujat spręskit patys. Kuo labiau mąstysit, tuo labiau jus valdys Jausmas. Kuo labiau stengsitės tą mąstymą nutraukti, tuo labiau jus dulkins Noras. Ir kas absurdiškiausia jums tai patiks. Šypsotės? Be reikalo. Nesu matęs, kad išprievartautieji šypsotųsi. Aš žiaurus? Spręsti jums...
 
 
 
Grįžau į lovą. Mintis ant kelių pasidėti kiekvieno studento džiaugsmą laptop’ą po mandarinu atrodė vis realesne. Taip ir padariau. Keista, niekada nemėgau konvejerių ir štampų. Gal kad teko prie pirmųjų dirbti. Klakt, klakt, klakt. Monotonija. Tik užmerk akis ir sujauksi visą tvarką. Čia kaip visada pagelbėti pasiruošęs Jausmas. Dėjau ant tokios pagalbos. Ji man trukdo gyvent. Deja, tik man.
 
 
Sakysi man taip nėra buvę! Prieštarauju! Kas čia per nesąmonės! Patylėk. Palauk ir Pamatysi. Nusiprausk po šaltu vandeniu. Pažvelk į veidrodį. į tuos du taškiukus, į tuos du guzikėlius, kurie gilesni nei įsivaizduoji. Ne, tai ne papai. Aukščiau. Įsižiūrėk į tas akis ir pasakyk paprastą dalyką: Ar ne mes gyvenam dulkinami norų? Atsakymą pasilaikyk sau.
 
 
Visada sakiau “ Gyvenimas ne tikslas, o kelionė”. Šita sušiktą posakį kišdavau visur, kur tik galėdavau, į mokyklinius rašinius taip pat. Kodėl sušiktą? Suprasit. Nuo meilės iki neapykantos vienas žingsnis. Tai ką myli, vėliau atsiradus galimybei vemdamas nekęsi. Tas posakis buvo mano a la credo. Tikslas nėra taip svarbu, kelione - geriau. Prisikeliavau, o gal reiktų sakyti prisikeliavom. Juk nepaneigsit, jog siekti panelės/vaikino yra smagiau nei jį turėti jau šalia. O žiemos vasaros laukimas? O kas būna kai ji ateina? Sulaukus ilgai lauktos žiemos ir tik paspaudus šaltukui pirmi žodžiai būna “O tu kr*va kaip šalta greičiau vasara”. Kalėdų rytas nublanksta tik gavus dovanas. O koks buvo tų Kalėdų laukimas: kvepiantis mandarinais, vaikišku jauduliu “ O ką gi čia padovanoti? “ , ir noru nustebinti mylimus žmones. Siekiant mylimo žmogaus palankumo, mūsų neatpažindavo net patys artimiausi žmones. Mes švytėdavom. Netgi arbatinuko užvirimo laukiam labiau, nei jau užkaistos arbatos. Štai jum ir Noras. Noras mėgautis kelione. Žinot kuo tai baigiasi? Susiradus vaikiną/merginą kyla dvejonės ar teisingai pasielgėm, ar čia tas žmogus. Atėjus Kalėdom visas tas laukimas sueina i virškinamąjį traktą. O užvirus arbatinukui suprantam, kad ne velnio tos arbatos nenorim. Tos sušiktos kelionės džiaugsmas privedė prie to, kad tapom nepastovūs. Noras pavojingas. Jis gali išsipildyt. Norėkit atsargiai.
 
 
Part III
 
Lėtas šeštadienis. Taip būtų galima pavadinti dieną, kurios pabaigos nematyti. Totali vegetacija. Egzistavimas. Kur tai veda? Ogi niekur. Visiškai. Filmas. Juokingiausia tai, kad žiūrėdamas jį, matai savo gyvenimą. Būtų graudu, jei nebūtų juokinga. Permąstau dar kartą. Bandau įžvelgti teigiamus bruožus. Visgi įdomu savo gyvenimą matyti iš šalies. Tos pačios situacijos. Tos pačios klaidos. Tokie patys norai ir tokie patys nusivylimai. Tai sukelia šypsena. Perkreiptą, bet šypseną.
 
Šiandien bedirbant akis užkliuvo už voro. Gyvis lakstė nežinodamas kur dėtis. Ieškojo užuovėjos ir ramybės. Atradau paralelių. Turbūt visi būtų atradę. Ne. Teisintis nemėginu. Šiaip vorai be kita ko, yra sakoma, laimę neša. Toks vaizdas, kad visus juos jau bučiau sutrypęs. O tie kurie gyvi – bijo ir pažiūrėti į šitą pusę. Reiks ieškoti naujų laimę nešančių padarų.
 
Part IV
 
Vėl naktis. Keista. Beveik kaip toj dainoj. „ Aš rašau naktimis, nes naktimis geriau rašosi...“ Iš tiesų. Niekada turbūt nesusimąstome, kodėl būtent naktimis atsiranda stebėtinas atvirumas, įsigilinimas į save ir mums nebūdingas nuoširdumas. Pastebėkit, kad naktimis (vakarais) vyksta atviriausi pašnekesiai, „širdies išliejimas“ ir nesuklysiu sakydamas, jog žmogus vakare būna pats natūraliausias. Gal viskas taip todėl, kad vakare permąstome visą dieną, padarome atitinkamas išvadas ir po visko tampame tuo, kuo esame. O gal ir nuovargis padaro savo.. Taip sakant išgrynina žmogų.
 
Naktį kiti jausmai, kiti pojūčiai...Bet žmogus tas pats. Taip, jis dažnai kiek pyktelėjęs, bet jis moka atleisti, o jei reikia ir neparodyti pykstąs. Dėl ko? Bala žino.. Pats ant savęs, gal kiek ant situacijos (ji irgi beje priklauso nuo jo). O gal ant likimo? Tas padla moka ir mėgsta papokštauti. Neee, šį kartą jis čia niekuo dėtas. Tas minčių raizginys neduoda ramybės jau kuris laikas, o lapas (nors ir virtualus), yra šiokia tokia paguoda ir savotiškas morfijus. Tam kartui nuramina, o vėliau ir vėl prisireikia. Dabar mintys sukasi ties dviem problemom: Žmogum ir Jausmais. Taaaip taaip, kaip visada filosofiškai. Kitaip aš negaliu. Atsibodo tas popsizmas. Jis bukina, alina, išsunkia ir galų gale vemt verčia. Juo persigėrę viskas kas tik įmanoma. Mūsų žodžiai, veiksmai, jausmai, mintys.. Bala nematė tų veiksmų. Paaukočiau juos, jei atiduotų jausmus. Taip juos. Romantikas grįžo, jau galit plot katučių. Juk viskas, ką jaučiame, o vėliau ir darome yra apgaubta netikrumo skraiste. Skraiste, kurios nuplėšti jau niekas nenori, o gal jau ir negali. Robotizmas. Mes juk viską mėgstame, mums viskas patinka, mes visus mylime, gerbiame ir saugome. O tikrovė? Visko nekenčiame, nieko nenorime, ir nudėtume, jei galėtume patys savom rankom. Žmonės bijo savo tikrųjų jausmų. Jų paprasčiausiai ne-be-li-ko. O jei liko, tai tik negyvose formose. Pripažinkit. Bijome pasakyti, ką iš tikro galvojame. Norime būti geresniais nei esame. Ir tai masiška. O mes žinome, kiek yra pilkų, vegetuojančių ir masėms paklūstančių robotukų?! Dauguma. Tačiau remiantis vėlgi ta pačia visiems žinoma daina popsas turi savų pliusų. Įkalina tūkstančius, išlaisvina vienetus.
 
O žmogus. Kodėl jis vienu metu gali traukti ir stumti? Kodėl norėdami jį nustebinti arba sužavėti pereitume pragarą, o siekdami atleidimo nesugebame ištarti paprasto atsiprašau? Baigėsi parakas? Kaip visada ne laiku... Kodėl žmogaus fizinė galybė turi atsvarą – jausminę negalią? Kad būtų įdomiau gyventi? Ar todėl, kad viskas šiame pasaulyje turi in ir jan? Priešingybių balansas sukuriantis harmonija. Tiesiog dieviška. Nuostabu. Pasakiška. Ir kartu taip sušiktai žmogiška. Savo keverzones baigsiu viena mintim. Pamačiau, perskaičiau, patiko. Ji visai iš kitos temos. Ji nedera šitoj raizgalynei, bet.. Jei už kiekvieną mergina, tokią kaip tu, aš gaučiau 5 centus, turėčiau... 5 centus.
 
Part V
 
Guliu. Niekaip negaliu užmigti. Mintyse bėga veidai, vaizdiniai iš gyvenimo. Tų žmonių aš nepažįstu, o vaizdiniams prisiminti minčių srautas per greitas. Įdomi naktelė. Pagalvojau, gal sąžinė prabilo ir nori man ką nors pasakyti? Bet vėliau tik tyliai nusijuokiau iš savo tokio klausimo. Juk kvaila būtų ieškoti žibučių žiemą. Bet stebuklų būna, neneigsiu. Taip ir man su sąžine.
 
O jums irgi taip būna, kad atsigulus į lovą jaučiatės mirtinai pavargę, o tą minutę, kai galva paliečia pagalvę, ima rastis baimė. Baimė užmigti. Miegas išgaruoja. Lieki tik tu ir tamsa. Ir gink dieve, apie akių sumerkimą jau negali būti jokios kalbos. Ima plūsti įvairios mintys. Vieniem egzistencinės, kitiem labiau žemiškos. Tu negali jų kontroliuot. Negali sustabdyt, išvyt,ištrint, išmest. Jos taip giliai, kad tu gali tik laukti ir melstis, kad tai netruks visą amžinybę. Taigi vienu metu apturi garbę turėti dvi baimes: Viena baimė sudėt bluostą, kita, kad mintys, kurios tave terorizuoja nesitęs amžinai. Atsikeliu. Kelias į virtuvę painus. Ar dėl minčių, ar dėl tamsos, nežinau. Nusiprausiu veidą, atsigeriu ir grįžtu atgal. Velniava. Negeriau. Sėdėdamas ant lovos krašto imu skaityti senus sms‘us. Nuo galo, po vieną. Kantriai ir meistriškai atkurdamas dialogus bei situacijas. Po kiek laiko susivokiau. O velniam man to reikia? Kodėl man turi rūpėt žmonės, kurių galbūt nemačiau ir santykiai, kurie neegzistavo? Tai tarsi matrica. Mano kitas pasaulis. Klampi, užburianti, juoda masė, į kurią pasinėrę tampame savo pačių įpročių vergais. Ne, aš to daugiau nenoriu. Delete all. Die bitches. Nebenoriu jūsų matyt, prisimint juo labiau. Tai ir yra tai, kas vėliau grįžta srautais, kas atsispindi kaip vardų ir vaizdinių mišrainė. Ir kas sukelia baimę užmigti. O jums, ar taip būna...?

Labai logiška ane? Jei įmonėms už padarytas išlaidas reikėtų mokėti po 30 proc. tai joms net nebereikėtų pelno siekti.

bundis teisingai pasakė viską, ypatingai apie durninimą kitų, kai esi pats sudurnintas. Kaip mano senelis: bedievi tu, ko neini į bažnyčią? Sakau, kokio velnio man ten reikia? Užpakalį pašaldyt, paklausyt švepliaus kunigo, kuris gasdina visus, kad Dievas nubaus, jei to ir to nedarysi. Irgi nekenčiu užprogramuotų žmonių, kurie kiša savo tiesas kitiem, bet niekada, NIEKADA nesugeba atsiversti teksto kitą nuomonę išreiškiančio, nesugeba išklausyti kalbos, kurioje dėstoma logiškai, kodėl jų galvose užprogramuoto Dievo nėra, ir negali būti...žodžiu, tikintieji yra tamsumoje ir nenori ne tik iš jos išlysti, bet ir kitus paskui save tempti bando.

Ar kada nors esi susimąstęs ką veiktum turėdamas visišką finansinę nepriklausomybę? Manau, kad tai yra vienas iš sunkiausių klausimų į kurį būtina atsakyti dar prieš pradedant verslą ar kitą veiklą, kuri daroma vien dėl pinigų. Taigi, kaip tu save realizuotum ? Kaip manai kas tau atneštų didžiausią pasitenkinimą? P.S atsakymas, kad keliaučiau nėra konkretus.

o, standartiniai komentatoriai :D

http://www.kleckas.lt/blog/norite-pigiu-degalu-turite
 
Nustojam verkt, kad Lietuvoje viskas blogai. Ne mitingai ar dar kas turi nuleisti kuro kainas, o tik tu pats, daugiau uždirbk ir jos kaip mat sumažės.