Random mintys vol.2

Apie sąžinę

Kam nėra parėjęs lapelis už parkingą, fotosesiją (+30km pageidautina), ar šiaip ko nėra sustabdę? Kažkada girtas diskutavau su nenurodytu asmeniu iš baro ir priėjom išvadą, kodėl Lietuvoje visi tokie korumpuoti. Juk tai mūsų būdas, mentalitetas ar net paveldas. Juk lietuvis yra su.pis.tai suvalkietiškai gudrus ką nors *******, nu***** arba reikalui esant net ir per*****. Nesmirdėkit šventumu, jūs ne vaidilutės. Ar niekada nekilo mintis policininkams duoti kyšį ir nusimazinti be įrašo sistemoje? Rimtai, niekada? Tai Jūs, ponai, dar gyvenate su tėvais. Visi mano pažįstami verslininkai ir politikai sako, kad jeigu nebandai išsisukti nuo bausmės, tai tau yra susipisę failai. Tą patį sako ir politikos teorija. Patiko, kaip vienas neįvardintos savivaldybės kažkokios tarybos pirmininkas yra pasakęs "įspėjimas, dar ne bauda". Sori, pripažinkim, kyšiai egzistuoja todėl, kad yra, kas juos duoda. O apie ėmimą net nešneku - liaudies išmintis byloja "duoda - imk, muša - bėk". Taip kad nepiskit proto, kad esat sąžiningi ir kiekvieną sekmadienį einat į bažnyčia. Nes aš einu kolos ir "kažko valgyt" nelaimei, kuri miegojo kartu.

Apie vyrišką bendravimą

Man patinka mano sporto salė. Rūsyje, be navarotų ir baseinų, be nusisoliariuminusių "trenerių". Pas mane viskas rimta. Rimti veidai, rimti kvapai ir dar rimtesni pokalbiai. Atėjus pasisveikina administratorė (viena iš huj znajet kelių). Pasišnekam, apie politką padiskutuojam, sportą ir t.t. Kaip sakoma, paprastas, fainas, dalykinis bendravimas. Tada eini į sporto salę. Man ten labiausiai patinka nuolatiniai gyventojai - yra žmonių, kam sporto salė yra gyvenimo būdas. Allright, aš jų nesmerkiu, man patinka tai, kad jie gyvena ar bent jau stengiasi gyventi sveikai. Bet jie vistiek man patinka. Susižvalgom, galvom palinksim ir einam šikti, persti ir dejuoti prie štangų ar staklių (kas yra kojų diena, patys žinot). Ir pokalbiai trumpi ir aiškūs "Ateik, pažiūrėsi", "Aukščiau pakelk", "Turi dar vandens?". Jokių šūdų, nesąmonių ar verkšlenimo. Tai man labiausiai ir patinka - vyriškas bendravimas. Be priedų, kaip dabar madinga sakyti. (beveik ekologiškas,tačiau nerašysiu, nes jeigu perskaitys tie draugai, tai kačialkoj gausiu nuo jų pizdy).

Apie gyvenimo prasmę

Ką aš darau, kur aš einu, ko aš noriu... Tos sunkios pachmielo mintys, lengva depresija po vakarykštės euforijos (kartais orgazmo). Susitinki su žmonėm ir klausi, ką nori nuveikti gyvenime, kur nukeliauti, ką pamatyti. Ir... Daugelis sako "nežinau". TVAJU MAT, KAIP TAI NEŽINAI, TU KĄ TUŠČIAS? Ir tada prasideda sportinis išsivartymas iš gaidžio. Aš kažkada irgi mąsčiau, ko aš noriu. Ir supratau, kad aš... tuščias (?). Rimtai, dažnai spaudoje rašo apie tuščius žmones "tuštutes", be vertybių ir tikslų. O baisiausia, kai supranti, kad tu esi toks, kaip jie (ta prasme aš su kablais nevaikštau ir vien apie ratlankių dydį nešneku). Taip taip. Toks pats kaip ir tie žmogeliai iš ekranų ar barų. Tu nesi ypatingas. Tu nesi fainas. Tu nesi įdomus. Tavo istorija neįpatinga. Tu nesi "dyp". Esi toks pats kaip ir visi. Ir kaip sunku tai sau pripažinti. Kad faktiškai, esi... niekas. Bet visa esmė - kiti irgi tokie patys. Mes pripratom prie blizgučių ir to, kad "viskas visada pas mane zjbs, čia poilsiai, kelionės, ahujėnas darbas" ir t.t. Bet juk taip nėra. Geriausias pavyzdys - pana. Tikrai supras tie, kurie turi. Kai būna pasidažius, susitvarkius, gražiai apsirengus tai dieve dieve, nesupranti, su kokiu modeliu susimetei. Ahujėna, faina, linksma, nu visa super. Bet... Yra kita medalio pusė. Kai būna su treningais, paprasta, iš ryto, kai nebūna zjbs, kai būna tiesiog paprasta. Du skirtingi dalykai, taip? Mums rodo ir perša tą gyvenimą, kai esi on the top (kaip ta pana pasidažius), bet nerodo to, kas yra paprasta ir neypatinga. Nesam mes ypatingi. Jie irgi nėra ypatingi. Išsiblaivykit, kaip kad aš išsiblaiviau. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad įdomiausi žmonės yra tie, kurie senai suprato, kad jie neypatingi. Tada kitaip gyvena, kitaip elgiasi - daugiau nuolankumo ir paprastumo, nes tu neypatingas, tu kaip ir visi. Tai glosto širdį ir parodo naujas galimybes. O juk mes gyvename dėl galimybių? Ar aš pats čia sau prieštarauju? Susimaišiau. Ech, vėl reikės ieškoti prasmės. Iš naujo.

Apie investavimą

Sekasi blogai. Ketvirti metai, daug pinigų sukišau ir va, b.y.b.į., kaip sakė garsusis veikėjas Kieša. Tik dabar aš pradėjau uždirbti pinigų. Po keturių metų. Investavimas - kaip narkotikai. Gali padaryti pauzę, bet niekada nesustosi. Tik dabar aš jau protingesnis. Dabar aš savęs klausiu "O na.chui?". Universalus klausimas, tinkantis visiems gyvenimo atvejams. "O na.chui aš atidariau poziciją?" "O na.chui aš tą nusipirkau" ir t.t. Prieš vykdant sandorius paklausk savęs "O na.chui?". Tai visa mano išmintis, sukaupta per keturis metus. Use it.

Apie moteris

Moterys būna vertinamos dviem skalėm: nuo 1 iki 10, arba "Nu na.chui", "Pisčiau", "Zjbs". Kad būtų paprasčiau:

"Nu na.chui" (0-6)

"Pisčiau" (6-8)

"Zjbs" (8-10)

Šita skalė taip pat parodo, kaip žemai esi puolęs. Nieko tokio, visiems būna, man irgi. Juk neparagavęs blogo vyno nežinosi, kas yra geras, ar ne taip?

Ir šiaip, ką norėjau pasakyt - net jeigu jau ir parsivedėt faršą namo, tai tuo metu, atsiduokit visa savo esybe. Būkit tokie, kokie būtumėt, jei žinotumėt, kad rytoj rytas neišauš. Visa širdim, visom jėgom. Tada ir jausit gyvenimo pilnatvę su antra puse (jeigu susirasit). O jeigu ne - jausit bent jau moralinį pasitenkinimą. Kai visas atsiduodi, tiek pat ir gauni.

Apie maistą

Maistas, vienas iš didžiausių gyvenimo malonumų. Nežinau nei vieno žmogaus, kuriam nepatiktų skaniai valgyti. Pasitaupykit pinigų, kad galėtumėt savęs restoranuose nevaržyti. Labai geras jausmas, kai gali savęs nevaržyti ir kažką valgyti, nes nori paragauti, o ne kainuoja pigiau. Nebevaikščiokit į greito maisto tinklus (čili, čarliai ir kitas sbrodas), ten maisto kultūra miršta. Verčiau nueikit į restoraną, kur galima net savininką sutikti. Taip prisidėsit prie smulkaus verslo skatinimo ir darbo vietų kūrimo (jeigu dirbai čarlyje, tai žinai, kuom skiriasi vergavimas, nuo darbo). Taigi, maistas būna toks: Labai skaniai, paragauti (neatneša daug, bet skanu, tai ojojoj); skaniai ir daug (pvz cepelinai karmėlavoje, arba maistas mokyklų valgykose, dar kiniečiai neblogai dienos pietus užtaiso), px ir daug (dauguma picerijų ir kebabinių); neskaniai ir daug (neteko susidurti, bet manau egzistuoja); neskaniai ir mažai (visokios pakelės užkandinės, aišku, su išimtim). Apie vyną: ne*******ėjant sakau, vynas yra dviejų rušių - skanus ir neskanus. Nevaizduoju didvyrio ir klausiu padavėjo, kas jam skanu. Sesė dirbo restorane ir pasakojo, kaip pilstė paprastą stalo vyną už taurę - dvyliką litų ir kaip visi tą vyną gyrė, neva, koks geras, tikriausiai, kad brangus. Pigu nereiškia blogai, brangu, nereiškia kokybės. Apie viskį: jis bėga arba ne. Jeigu nebėga, tai nekažką, jeigu bėga, tai gerai, jeigu gerai bėga, tai super, o jeigu gerai bėga ir dar kažkoks kitoks skonis, nei kitur - sveikinu, radai kažką ypatingo. Būk geras padavėjams (nes jų darbas už.pi.sa), palik normaliai arbatos (nes kitiems irgi būna blogų dienų), nevaidink žinovo ir mėgaukis maistu. Tada viskas būna super!

Išvados

"Mat kiekvienas tariasi tiksliai žinąs, kaip turėtų gyventi kitas. Tik nė vienas niekad nežino, kaip turėtų gyventi jis pats."

Įdomios mintys, bet gali pabandyti kitą kartą kaip nors išsiversti ir be keiksmažodžių ;)

Nebetektų charakterio ir emocijos.