2021

litas teisingai pastebėjo - pas mus archaiškas požiūris... Verslininkui su dviračiu važinėt ne lygis, studentui - kuprinė mat nepakankamai dalykiška :D Būtent studentu būdamas gali išsidurniuot, vėliau, jei tapsi kokiu banko darbuotoju, ar šiaip užimsi reprezentatyvumo reikalaujančias pareigas įmonėj - tikrai nebegalėsi, rengsiesi pagal įmonės "statutą" - diena dienon kostiumas, bateliai, krepšys, lygiai sušukuoti plaukai - žodžiu visas į rėmelius įspraustas, net diržo spalva, aksesuarų kiekis ir stilius bus nusakytas. Aš tai džiaugčiausi savo laisve, ir nešiočiau ką užsigeidusi - kad ir ryškiai oranžinę kuprinę, suveltus plaukus, praplyšusius džinsus ir Nike sportbačius. :D

jo, nes koks gi potencialus bedarbis su vadybos diplomu bus, jei nesios kuprine. lietuva juk VEEEEEERslinyku ir biZZZnismenu salis :) reikalĄį, reikąliūkai. o i riomeri man rods isvis neileidzia su kuprinem

"12.5 bilijonų" negi sunku parašyti lietuviškai - 12,5 milijardų? :huh:

http://techcrunch.com/2011/08/15/breaking-google-buys-motorola-for-12-5-billion/
 
Larry Page tiesiai šviesiai parašė bloge - "Our acquisition of Motorola will increase competition by strengthening Google’s patent portfolio, which will enable us to better protect Android from anti-competitive threats from Microsoft, Apple and other companies."

Man senelis sakydavo:
"Kalbant su bobom reikia visada prisiminti, kad jos durnos" :huh:

Rytmetinis seksas daznai pakelia nuotaika visai dienai ;)

Didžiausias laimėjimas freeroll'e:
 
http://img3.imageshack.us/img3/2118/captureefu.png
 
Uploaded with ImageShack.us

Didžiausias laimėjimas freeroll'e:
 
http://img3.imageshack.us/img3/2118/captureefu.png
 
Uploaded with ImageShack.us

oi pasigailesi :D VGTU tau primins apie mokyklines "siemkas"

Per 0.1 bala missinau :D Shit happens. I orlaiviu pilotavima.

Prajuokino, pildyk kiek tik nori, kompiuteris neisizeis.

Elementaru... Dalyvauti antrame ture, o jei ir ten nerado tau vietos, dalyvauti papildome ture. Ten galėsi pakeisti studijas, finansuojama ar ne.

nafik sunervino :/

Didžiausias laimėjimas freeroll'e:
 
http://img3.imageshack.us/img3/2118/captureefu.png
 
Uploaded with ImageShack.us

Pamačiau, kad jau metai praėjo nuo tada kai pradėjau rašyt šį dienoraštį bet jame labai ir nesireiškiau, nes tobulėjimui radau ir kitų priemonių. O normalesnio tikslo ir neturėjau kurį butų padėjas įgyvendinti deinoraštis.
Tačiau labai smagu pavartyt ir prisimint ką veikiau visu metus, o tiksliau pusmeti ,nes pastaruosius penkis mėnesius nieko nerašiau, nes runini prastai o kai minusuoji rašyt tikrai nesinori. Nors buvau jau ir i NL100 ilindęs ir ten per pora dienu 10BI padaryt bet kita diena visus ir pralošiau, nusileidau vėl i NL50 kuriam ir iki šiol pliusuot nesugebu dėl kaškokių tai priežasčių, nors atrodo kad tikrai mokymuisi skirui užtektinai dėmesio (gal pačiam žaidimui per mažai). Dariau ir sweatsesijas ir couchui savo saidimo viedeo siunciau...
 
Norėtūsi apibendrinti ką nuveikiau nuo dienorščio sukūrimo (per daugiau nei metus). Taigi visų pirma pavyko nepralošti savo išloštų 10tūkst. litų kas yra gan neblogai nors išleidau daugiau nei pusė jų.
 
Pavyko laimet turnyra ir nusinešt ~1k , taippat sužaidžiau turnyre už ~300$ ir turejau nebloga galymybe užluckint bet aisku pralosiau su geresnia korta oponentui, bet vistiek pamačiau kad man iki tokio lygio kad galėčiau žaisti tokiuose lygiuose labai toli ne vien bankrolo atžvilgiu.
 
Bandžiau užkariauti turbo sng tačiau nelabai pavyko, bet nusipažinau su sng ir Foldequity bei rangais.
http://uzdarbis.lt/index.php?app=core&module=attach&section=attach&attach_rel_module=post&attach_id=53448
 
Nepavykus planui su sng persimečiau į cashą ir beveik mečiau MTT ir dar iki dabar nežinau ar tikrai gerai padariau.
Nes šendien apytiksliai paskaičiavęs kiek aš jame laimėjau pamačiau kad per ~300k handu esu "didžiuliam" beveik 1,5k$ pliuse ir tai turbut tik racke backo,sekmės ir bonusų dėka.
 
Vieno kambario grafikai:
NL30
http://img30.imageshack.us/img30/2808/nl30o.th.jpg
 
NL50
http://imageshack.us/photo/my-images/62/nl50z.jpg/
 
NL100
http://imageshack.us/photo/my-images/39/nl100u.jpg/
 
Kai atsibodo paprastas cashas perėjau i rushą skyriau jam daug dėmesio, bet iš grafike to dėmesio nesimato. Ir kai jau atrodė kad žaidimas atsistato paaiškėja kad kambarys neturi licenzijos ir nežinia kas bus toliau su mano rusho ateitim ir pora šimtų dolerių.
 
Rush NL50 ir biski NL25:
http://imageshack.us/photo/my-images/651/rushvb.jpg/
 
Viso susumavus per metus kaškur išlošiau septynis tūkstančius, beveik ISPŪDINGUS 600 litų per mėnesį
 
Dienoraščio nežadu baigti (jeigu kasnors pamanėt kad čia paskutinis postas). Rytoj pabandysiu pateikt savo artimiausius trumpalaikius tikslus ir galbūt pasidaryt kokį planą kitiems metams.
 
 
P.S dažnai klausydavau šios dainos ypač blogesnėm dienom :)
http://www.youtube.com/watch?v=6ig-RShZ6m4&feature=related

Labai puiku, kuo greičiu google sutraiškys facebook, tuo geriau.

Aš niekada neturiu išankstinio nusistatymo apie žmones. Aš nekenčiu visų jų vienodai. – W.C. Fields

Studijas besirenkantis jaunimas privalo atsižvelgti į būsimų profesijų poreikį Lietuvoje, tvirtina personalo paieškos bendrovės „Strategic Staffing Solutions International" vadovas Lietuvoje Andrius Francas. Jo nuomone, teisės fakultetus Lietuvoje reikėtų uždaryti kuriam laikui, o vadybos bakalauro studijų apskritai atsisakyti.
 
 
„Teisininkų Lietuvoje nebereikia. Galime dešimčiai metų uždaryti visus teisės fakultetus, minimum. Jeigu pažiūrėtume, tai garsių kompanijų partneriais tampa jauni žmonės ir tiems tik ką baigusiems studijas nebėra kur dėtis. Tai yra dalis prarastos kartos tų žmonių, kurie buvo gabūs, labai gerai mokėsi ir nuėjo mokytis į teisę. Mano paties klasės draugė puikiai mokėsi, įstojo į teisę, ją baigė ir dabar dirba IT kompanijoje", – antradienį skaitydamas pranešimą Pasaulio lietuvių ekonomikos forume kalbėjo specialistas, pabrėžęs, kad šiuo metu Lietuvoje yra per daug teisininkų.
 
Taip pat jis kritiškai vertina vadybos bakalauro studijas.
 
„Mano manymu, vadybą bakalauro studijose apskritai reikia panaikinti. Tokias studijas pateisinu vieninteliu atveju – kai stoja žmogus, planuojantis kurti verslą. Visais kitais atvejais tai yra bedarbių armija, nes viską pačiupinėja, bet nieko nerimtai. Aš suprantu vadybą kaip magistrantūros studijas, kai įgyji specialybę, tada gauni kitų žinių, kurių tau reikia. Aš manau, kad šito dalyko Lietuvos jaunimas nesupranta", – dėstė A. Francas.
 
Darbuotojų paieškos bendrovės vadovas pabrėžia, kad lietuviai privalo mokytis užsienio kalbų - vienos užsienio kalbos jau yra per mažai.
 
„Anglų kalbą turime pamiršti, nes yra suprantamas dalykas, kad ją mokame puikiai. Reikia galvoti apie kitas potencialias kalbas", – tvirtino „Strategic Staffing Solutions International" vadovas.
 
Jo teigimu, šiuo metu auga gamybos, pardavimų, IT, telekomunikacijų, finansų, apskaitos, pervežimų specialistų.
 
Mažėja teisininkų, viešųjų ryšių, draudimo, teisės specialistų poreikis.
 
„Praėjusią savaitę buvau Lenkijoje ir girdėjau radijo reklamą merginoms: „Tapk inžiniere, o ne inžinierėne". Manau, kad Lietuva turėjo irgi tuo pačiu keliu eiti, tik kažkodėl neragina Lietuvos merginų, kurios yra gerokai kruopštesnės. Kaip sakau, yra 1 proc. gabumų ir 99 proc. darbo. Gabumų vyrai turi kartais ir daugiau, tačiau darbo – nelabai", – kalbėjo personalo paieškos bendrovės vadovas.
 
Vasara – ne tinginiavimui
 
Jo nuomone, mokydamasis studentas neturėtų tinginiauti per atostogas, o kaupti patirtį.
 
„Baigęs studijas žmogus, kuris ateina dirbti, jau turi turėti sukaupęs patirtį. Jeigu jis jos neturi, aš jo klausiu, ką veikei vasaromis, ką veikei daugiau nei kiti. Jeigu žmogus sako, kad vasarą ilsėjausi nuo mokslų, tai yra ne atsakymas. Mes irgi ilsimės nuo darbų, tik šiek tiek trumpiau", – kalbėjo A. Francas.
 
Taip pat specialistas kritikuoja ypač pesimistinį lietuvių požiūrį į gyvenimą ir studijas.
 
„Mums viskas yra blogai, esame pesimistai. Prieš egzaminus tėvai kankina vaikus sakydami: „Jeigu neišlaikysi egzaminų ir niekur neįstosi, mes tavęs atsisakysime". Tuo metu pas mūsų kolegas skandinavus viskas yra paprasčiau – vienerius metus egzamino neišlaikei, išlaikysi kitąmet. Per tuos metus gali tarnauti armijoje, pasavanoriauti Afrikoje, galbūt per tuos metus žmogus susitupės ir žinos, ko jis nori. Esame pernelyg jauna šalis, kad žinotume, ko norime", – tvirtino pranešėjas.
 
Anot jo, problema, kad aukštosios mokyklos neatsižvelgia, kokių specialistų reikia verslui, neseka, ką veikia jų absolventai po studijų.
 
Taip pat esą lietuviai turėtų mąstyti plačiau: „Mes nebijome važiuoti į Londoną, bet bijome važiuoti dirbti į Akmenę, nors ten karjerą padarytume greičiau. Darbo jėga turi judėti ten, kur yra darbo, o ne pramogų", - sakė A. Francas.
 
 
 
http://g3.delfi.lt/images/pix/file12016311_logo_web.gif
 

Studijas besirenkantis jaunimas privalo atsižvelgti į būsimų profesijų poreikį Lietuvoje, tvirtina personalo paieškos bendrovės „Strategic Staffing Solutions International" vadovas Lietuvoje Andrius Francas. Jo nuomone, teisės fakultetus Lietuvoje reikėtų uždaryti kuriam laikui, o vadybos bakalauro studijų apskritai atsisakyti.
 
 
„Teisininkų Lietuvoje nebereikia. Galime dešimčiai metų uždaryti visus teisės fakultetus, minimum. Jeigu pažiūrėtume, tai garsių kompanijų partneriais tampa jauni žmonės ir tiems tik ką baigusiems studijas nebėra kur dėtis. Tai yra dalis prarastos kartos tų žmonių, kurie buvo gabūs, labai gerai mokėsi ir nuėjo mokytis į teisę. Mano paties klasės draugė puikiai mokėsi, įstojo į teisę, ją baigė ir dabar dirba IT kompanijoje", – antradienį skaitydamas pranešimą Pasaulio lietuvių ekonomikos forume kalbėjo specialistas, pabrėžęs, kad šiuo metu Lietuvoje yra per daug teisininkų.
 
Taip pat jis kritiškai vertina vadybos bakalauro studijas.
 
„Mano manymu, vadybą bakalauro studijose apskritai reikia panaikinti. Tokias studijas pateisinu vieninteliu atveju – kai stoja žmogus, planuojantis kurti verslą. Visais kitais atvejais tai yra bedarbių armija, nes viską pačiupinėja, bet nieko nerimtai. Aš suprantu vadybą kaip magistrantūros studijas, kai įgyji specialybę, tada gauni kitų žinių, kurių tau reikia. Aš manau, kad šito dalyko Lietuvos jaunimas nesupranta", – dėstė A. Francas.
 
Darbuotojų paieškos bendrovės vadovas pabrėžia, kad lietuviai privalo mokytis užsienio kalbų - vienos užsienio kalbos jau yra per mažai.
 
„Anglų kalbą turime pamiršti, nes yra suprantamas dalykas, kad ją mokame puikiai. Reikia galvoti apie kitas potencialias kalbas", – tvirtino „Strategic Staffing Solutions International" vadovas.
 
Jo teigimu, šiuo metu auga gamybos, pardavimų, IT, telekomunikacijų, finansų, apskaitos, pervežimų specialistų.
 
Mažėja teisininkų, viešųjų ryšių, draudimo, teisės specialistų poreikis.
 
„Praėjusią savaitę buvau Lenkijoje ir girdėjau radijo reklamą merginoms: „Tapk inžiniere, o ne inžinierėne". Manau, kad Lietuva turėjo irgi tuo pačiu keliu eiti, tik kažkodėl neragina Lietuvos merginų, kurios yra gerokai kruopštesnės. Kaip sakau, yra 1 proc. gabumų ir 99 proc. darbo. Gabumų vyrai turi kartais ir daugiau, tačiau darbo – nelabai", – kalbėjo personalo paieškos bendrovės vadovas.
 
Vasara – ne tinginiavimui
 
Jo nuomone, mokydamasis studentas neturėtų tinginiauti per atostogas, o kaupti patirtį.
 
„Baigęs studijas žmogus, kuris ateina dirbti, jau turi turėti sukaupęs patirtį. Jeigu jis jos neturi, aš jo klausiu, ką veikei vasaromis, ką veikei daugiau nei kiti. Jeigu žmogus sako, kad vasarą ilsėjausi nuo mokslų, tai yra ne atsakymas. Mes irgi ilsimės nuo darbų, tik šiek tiek trumpiau", – kalbėjo A. Francas.
 
Taip pat specialistas kritikuoja ypač pesimistinį lietuvių požiūrį į gyvenimą ir studijas.
 
„Mums viskas yra blogai, esame pesimistai. Prieš egzaminus tėvai kankina vaikus sakydami: „Jeigu neišlaikysi egzaminų ir niekur neįstosi, mes tavęs atsisakysime". Tuo metu pas mūsų kolegas skandinavus viskas yra paprasčiau – vienerius metus egzamino neišlaikei, išlaikysi kitąmet. Per tuos metus gali tarnauti armijoje, pasavanoriauti Afrikoje, galbūt per tuos metus žmogus susitupės ir žinos, ko jis nori. Esame pernelyg jauna šalis, kad žinotume, ko norime", – tvirtino pranešėjas.
 
Anot jo, problema, kad aukštosios mokyklos neatsižvelgia, kokių specialistų reikia verslui, neseka, ką veikia jų absolventai po studijų.
 
Taip pat esą lietuviai turėtų mąstyti plačiau: „Mes nebijome važiuoti į Londoną, bet bijome važiuoti dirbti į Akmenę, nors ten karjerą padarytume greičiau. Darbo jėga turi judėti ten, kur yra darbo, o ne pramogų", - sakė A. Francas.
 
 
 
http://g3.delfi.lt/images/pix/file12016311_logo_web.gif
 

Uždirbti trečią milijoną.
 
Kol kas nei vieno neturiu, bet jeigu uždirbsiu trečia tai savaime ateis pirmas ir antras. ;)

Kris, už tai kad šiais metais mažiau žmonių renkasi Fizinių mokslų studijų kryptį, nors dar ne visi surašė prašys bet pagal statistiką fizinių mokslų kryptį pasirinko dvigubai mažiau žmonių nei praeitais metais t.y. 3%( Arba 938) o praeitais metais 6%(Apie 2000). TU PRIVERTEI MANE PASKAIČIUOT

Beje prie to pačio šiais metais padidino vf vietų skaičių fiziniams ir technologijos mokslams. O fizinių mokslų finansuos 1346, o dabar kaip rašiau apie 1000 yra, tai manau sunkiai tie 1346 susidarys.

Man senelis sakydavo:
"Kalbant su bobom reikia visada prisiminti, kad jos durnos" :huh:

Man senelis sakydavo:
"Kalbant su bobom reikia visada prisiminti, kad jos durnos" :huh:

1.
 
 
Lietuviai skirstomi į politikus, verslininkus ir Lietuvos žmones.
 
Būti žmogumi – ne iškrypimas. Tačiau tai nėra ir natūrali būklė. Mat į žmogų niekas nekreipia dėmesio. Todėl žmogui sunku įveikti net menką kliūtį. Sako: pasyvūs mūsų žmonės. Iš negalėjimo visa tai...
 
Žmogus yra nematomas.
 
Šiek tiek matosi toks, kuris turi pinigų. Deja, įprastinė žmogaus padėtis – gyventi nuo algos iki algos. Arba išvis be algos. O kadangi mūsų žmogus sugeba šitaip gyvaliot neribotą laiką – kam šaus į galvą juo rūpintis? O kaip žmogui tai pavyksta – mįslė. Paranormali būsena – nėra už ką pavalgyt, bet visados atsiranda už ką išgert – žmogui tapusi norma.
 
Tačiau kai žmogui ko nors prireikia valdiškoj įstaigoj arba žmogus pakliūva į ligoninę, į teismą – tada jam labai sunku. Nes tokiose vietose reikia, kad tave matytų. O tavęs – nėra. Tik kažkoks kvapelis, šešėlis, dėmė sąrašuos...
 
Todėl žmonės labai stengiasi tapti žvaigždėmis – šoka, bliauna, dantim griežia... Aišku, tai ne žvaigždės, tik mažulyčiai meteoritai. Bet vis žybtelėjimas...
 
Ryškiau žmonių padangėj šviečia pramogų žvaigždės. Pačios jos neskleidžia šviesos – tik atspindi. Taigi mokslo požiūriu tai jokios žvaigždės, o vien chaotiškai ekrane judančios pilkos masės, kurias apšviečia galingi jupiteriai. Bet stebinčiam nuo lovos kitaip atrodo...
 
O tikros žvaigždės turi tvirtas pozicijas ir metų metais riogso tose pat vietose. Nors, būna, kai kurios pajuda – iš vienų girgždančių partinių Grigo ratų persirita į kitus. Todėl, orientuodamiesi pagal žvaigždes, žmonės nuolat pasiklysta.
 
Nuo seno žinoma, kad žvaigždės lemia žmogaus likimą. Tai – politikos žvaigždės. Bet naivu manyti, kad žvaigždėms rūpi žmogus. Pernelyg skirtingi dydžiai. Nesuvokiamos trajektorijos.
 
Pagaliau žvaigždės per toli, kad įstengtų sušildyt žmogų.
 
Nors tarp žvaigždžių ir žmonių nieko bendro, patirtis rodo, kad pasikliauti horoskopais – verta. Jei tu avinas – tai ilgam.
 
Pirmosios žvaigždės atsirado po Didžiojo Sprogimo – bene 90-aisiais – kai sprogo ūkiniai-partiniai kompleksai, o kiaulės žviegdamos išlėkė į dangų, išsipūtė ir sužibo. Nuo žemės paviršiaus nušluoti objektai virto milžiniškais karštų dujų debesimis – iš jų susiformavo aplink žvaigždes besisukančios palydovės ir savarankiškos žvaigždutės. Žemėn krito ir liko ten riogsot mažesni kieti dangaus kūnai: pilys, dvarai... Iš dulkių atsirado Lietuvos žmonės.
 
Sakoma, kad žmogus – neįkainojama vertybė. Tai tiesa. Kas galėtų įkainot dulkių debesį, kuris lieka praūžus limuzinų kortežui?..
 
Dulkės kartais jungiasi į kamuolius, bet juos lengva išsklaidyti vandens čiurkšlėm.
 
O šiaip dulkės nekenksmingos, gali jų kažin kiek praryt – nieko.
 
2.
 
Būti menininku – tai jau iškrypimas, liga. Tokius reiktų gydyti.
 
Kai kas sako: pašaukimas. Bet kas gi tave pašaukė? Kas girdėjo šaukiant?
 
Tėvai gal andai šaukė prie darbo, o tu, neklaužada ir tinginys, jau tuomet pasislėpęs kažką peckiojai, kraigaliojai... Dabar šaukia žmona. O tu vėl – savo...
 
– Koks tu vyras, jeigu eilėraščius rašinėji? – ūdija moteris. – Gėjus būtum, tai gal dar suprasčiau...
 
Deja, tu ir pats savęs nesupranti. Nesgi puikiai žinai, kad visa, kas svarbu, jau kažin kada užrašė Lukas ir Matas. Bet ir jų nurodymų niekas nepaiso. Nujausdamas, kad tavęs tuo labiau nepaisys, tu jau nieko ir neberodai, tik po save knaisiojies. Bet kam reikalingos tavo išmatos?..
 
O dabar pažvelkim į juokdarį, į dirigentą... Koks anas pasipūtęs, koks patenkintas savimi... Kaip narsiai grūmoja lazda pavaldiniams ir kaip saldžiai atsigręžęs šypsosi...
 
Kam gi jis ten taip šypsosi, lankstosi? Kas mėgsta oratorijas ir simfonijas? Leninas ir Hitleris. Kas eina į tokius koncertus? Politikai, verslininkai ir kiti kraujasiurbiai su savo lervom.
 
O kas matė rimtosios muzikos koncerte rimtą žmogų? Ūkininkai, darbininkai, pedagogai – kur jūs?.. Net smulkaus verslininko ten nerasi.
 
Bet kai smulkusis pastambėja, tai tučtuojau ima viską suprast. Net muziką.
 
O muzikos nereikia suprast. Muzika tik pažadina žmoguje snaudžiantį žvėrį. Tokia yra didžiųjų kompozitorių muzika, mat šie nuolat grūmėsi su savaisiais žvėrimis, kol galingais muzikos taktais ir specialiais raktais jiems pavyko anuos užrakint. Deja, tom pačiom priemonėm galima ir laisvėn išleist... O žvėrys nūnai alkani...
 
Mažųjų kompozitorių muzika migdo arba erzina. Darbo žmogui tai irgi ne į naudą, o naivuoliui, įsivaizduojančiam, kad „menas taurina”, sukelia šizofreniją.
 
Betgi elitas ne klausytis eina, o pamatyti ir parodyti.
 
Beje, knygų pristatymuose elito – nė kvapo. Taip yra todėl, kad tie pristatymai vyksta tokiose vietose, kur ponioms nė nusirengt neįmanoma. Jei knygos būtų pristatomos Kongresų rūmuose ar Operhauze – ir ten knibždėte knibždėtų parazitų.
 
Be to, elitas neis į knygos apie vampyrus pristatymą, nesgi ten būtinai atsiras piktavalis, kuris sugretins: aha, saviškius užuodė!..
 
Aišku, ne visos knygos – apie vampyrus, ne visos – kulinarinės. Vyresni dar prisimena grožines. Bet Lietuvoj tokios išnyko išgriovus kolchozus, o Europoj – Berlyno sieną.
 
Mat vaidenos, kad grožis paslėptas už fermos... Už sienos... Iš to ir tie sapnai grožiniai, nenaudingi...
 
Iš nenaudingų eilėraščių kitados buvo dirbamas naudingas produktas – dainos. Dainų nauda yra ta, kad jos išblaško ir net ištaško mintis. Jei dainų nebūtų, tai stojusioj kraupioj tyloj ūmai išgirstum gailiai ciepsintį save – kažkur, gal rugiuose prie bedugnės.... To neištvertume.
 
Tačiau dabar eilėraščių dainoms nebereikia, nes eiliuojasi tiesiai iš atlikėjo širdies. Bandyta ir iš galvos, tik tokie bandymai nepavyko. Kitaip nė negalėjo būti, nes kiekvienas geras dainininkas dainuoja širdimi. Dainų muzika taip pat kuriama širdimi. Užtat ir ritmas: tuk – tuk... Ir žodžiai tokie pat. Absoliutus suderinamumas! O jei kokiam nevėkšlai pasireiškia aritmija, toks bemat pašalinamas iš žvaigždžių kalvės.
 
 
Bet kodėl gi Vyriausybė, kuri laikosi tvirtos ir teisingos nuomonės, kad kultūra nereikalinga, kartais vis dėlto paremia kultūros kūrėjus?
 
O kur, jei nebūtų koncertų, elitas susiburtų aptart verslo reikalų? Alubaryje? Ten prišnerkšta. Net blakių gali būt...
 
Tačiau kodėl šiek tiek remia ir tokius, kurie visiškai o visiškai nenaudingi? Tie poetai...
 
Todėl, kad, priešingai paplitusiai nuomonei, valdžioj – irgi žmonės. O žmogus, išvydęs badu dvesiantį kitą žmogų, nepaspirs koja.
 
Gal ir paspirtų, jei niekas nematytų...
 
Bet valdžios žmonės – matomi.
 
3.
 
Būti pedagogu... Ar šiandien tai normalu?
 
Jis myli vaikus! – taip anuomet sakydavom apie gerą mokytoją, ir tai skambėjo kaip pagyrimas.
 
O pasakyk taip šiandien...
 
Vienintelis tų įtartinų tipų privalumas – vaikus jie myli ne už pinigus.
 
Bet už ką gi tą mažą egoistą mylėt?
 
Vienintelis paaiškinimas: meilė akla...
 
O juk reikia maskuotis – ateiti mokyklon kukliais drabužėliais, su kvailu portfeliuku rankoj... Kalbėti apie kažkokius nuobodžius dalykus, braižyti niekam neįdomias formules... Didelė rizika, kad tapsi vaikui atgrasus.
 
Daugelis tėvų šiandien irgi nebedrįsta prisipažinti mylintys vaikus. Ir kad neatrodytų įtartini kaimynams, stengiasi kuo daugiau laiko praleist darbuose, baruose... Arba išvažiuoja toliau nuo vaikų – į airijas, amerikas... O kiti tiesiog palieka vaikus valstybės globai. Tai saugu. Valstybė nemyli nei žmonių, nei jų vaikų.
 
Šiandien jau įtariai žiūrim ir į ūkininkus, kurie prisipažįsta: „Aš myliu gyvulius.” „Vargšai gyvulėliai...” – atsidūstam. Įdėmiau nužvelgiam to veikėjo avį ar ožką. „Kokios liūdnos akelės! Turbūt daug iškentėjo, daug ką norėtų pasakyt, o negal...” Siaubas apima, jei tariamajam „ūkininkui” išsprūs: „Aš myliu žemę!” Tuoj prisiminsim – ėgi aną savaitgalį matėm kniūbsčią drybsantį ant dirvos... Tas teisinsis: „Girtas buvau.” Tik bene girtumas – lengvinanti aplinkybė? Kas iš tokios žemės begal išdygt? Kokie genetiškai modifikuoti grybai?
 
Kažkodėl atlaidžiau žiūrim į tuos, kurie myli gamtą. Vasarom miestiečiai būriais pasileidžia mylėt... O juk tai – grupinis. Po tokios „meilės” gamta ilgai negali atsigaut. Vėjai pusto plėnis išniekintais plotais... Tad nieko keisto, kad pati gamta žmogaus nemyli ir, pasitaikius progai, dideles gaujas „mylėtojų” nuplauna nuo žemės paviršiaus.
 
Lietuvos gamta švelnesnė kaip Azijos. Tik ar ilgam?..
 
 
Įdomiausi dalykai vyksta su meile Tėvynei. Ši net skatinama! Tiesa, mūsų Tėvynė dabar jau pilnametė. Bet prieš dešimt, penkiolika metų!.. Ordos mylėtojų perėjo... Net krikščionys demokratai! O juk ankstyvi santykiai blogai paveikia ir vystymąsi, ir psichiką... Ar ne todėl Tėvynė tokia keista užaugo?
 
Mažametė, aišku, nesuvokė, kas su ja daroma. Bet šiandien... Gal jau galim tikėtis, kad partneriai nebesikeis kas keleri metai? Gal Tėvynė, pamilusi konservatorius, gyvens su jais ilgai ir laimingai – iki pat Lietuvos valstybingumo pabaigos?
 
Kažin... Juk aplink nuolat zuja šeimos draugai – išdykę demokratai, patvirkę liberalai... Anava ir prisikėlėliai taikosi kuo greičiau prigult...
 
Užtat ir vilionės, pagundos...
 
Manding, viskas čia dar negreitai pasikeis...
 
Nebent po ekopauzės, kai Tėvynė taps nebevaisinga...
 
4.
 
Visi žino, kad televizija bukina. Bet visi žiūri. Vadinasi, mūsų žmonės nori būti buki.
 
Tik reiktų žinoti, kad ne visos laidos veikia vienodai. Geriau žiūrėti tas, kurios bukina iš lėto. Taip įdomiau. Ir, aišku, žiūrėti porom ir atbukti kartu. Nes jei vyras atbuks greičiau nei žmona, natūralu, kad ims dairytis į bukesnes. Taip išyra šeimos.
 
Deja, vyrai žiūri dažniau. Supratinga žmona turėtų neleist vyro vieno prie televizoriaus. Tik ar sulaikysi? Todėl reikia sėsti ir žiūrėti kartu, kad ir ką rodytų.
 
Bėda, kad skirtingos laidos vyrus ir moteris bukina skirtingu greičiu. Vyrus itin sparčiai bukina koviniai fimai ir politiniai debatai. Moterys gi, matydamos tą pat, bunka lėčiau, mat spoksodamos mažiau įsijaučia.
 
Moteris stipriai veikia serialai ir gyvenimo būdo laidos. Sakysit, vyro tuomet galima nė nesodint šalia, o skirti kokį ūkinį darbelį. Arba tegu jis kitam kambary žiūri kovinį...
 
Bet juk kiekvienas pats sau atbuks tiek, kad antras jo niekad nebepavys.
 
Pagaliau daug gražiau, kai bunkama drauge. Tas pasiaukojimas, kai vyras murkso šalia moters, žiūrėdamas tai, kas jį silpnai teveikia... Ir atvirkščiai... Taip išsaugomos šeimos.
 
Kai kas klausia: ar vaikus būtina bukint prie televizoriaus? Ne! Vaikai turi geresnius bukintuvus. Tėvai gali tik pavydėti vaikams, mat patys jau yra tiek atbukę, kad šių nuostabių, bet šiek tiek sudėtingesnių nei televizorius prietaisų nebesugeba suvaldyt.
 
Kai kurie tėvai didelėm valios pastangom atsiplėšia nuo televizoriaus ir bando bendraut su vaikais. Bet jei vaikas jau ūgtelėjęs tiek, kad gali pats prirėpliot prie kompiuterio, ryšio nebebus.
 
Vienas – šiaip bukas, kitas – fėis bukas...
 
Tėvai tą supranta ir grįžta prie televizoriaus.
 
Tačiau kodėl gi mes taip trokštam atbukti?
 
Todėl, kad bukam viskas kitaip atrodo.
 
Bet ne bukam gal irgi kaip nors atrodytų? Gal net geriau?
 
Gal... Tik mes taip greit atbunkam, kad nė nespėjam pamatyti, kaip iš tikro čia viskas yra.
 
Šaltinis: Lrytas.lt