will

Labai gera tema. Aš taip pat minimalizmo šalininkas. Tik pas mane tas minimalizmas labiau sistemiškas, ir apimantis ko gero visas gyvenimo sritis. Ir tai gal ne siauriai apibrėžtas minimalizmas, bet racionalus, sveikas ir neperteklinis vartojimas.
Šiek tiek aprašysiu kelias atskiras sritis kaip pavyzdį.
 
Namai, gyvenama aplinka. Namuose kuo mažiau daiktų, kuo grynesnė erdvė. Savo gyvenamoje aplinkoje noriu turėti tik tai, ko man iš tikrųjų reikia, ir vengti bet ko, kas tą mano aplinką užgriozdintų. Bet tai, ką pasirenku turėti, noriu kad būtų labai kokybiška ir ilgaamžiška tiek konstrukciniu, tiek dizaino požiūriu. Todėl labai vertinu nesenstantį subtilų, klasikinį stilių ir dizainą (ypatingai danišką, skandinavišką).
Darėme esminį buto remontą, tai teko labai daug ką išmesti. Po remonto liko minimalus kiekis baldų, virtuvės įrangos ir t.t. Iš pradžių nebuvo pinigų viskam susipirkti, o pagyvenus apytuščiuose namuose ilgesnį laiką pamačiau, kad neįpatingai kažko ir trūksta. Dabar stengiuosi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Pvz, skalbimo mašiną pirkome brangią, bet patikimai veikiančią ir funkcionalią. Noriu labai kokybiško virtuvės komplekto su uždaromis spintelėmis, kad kuo mažiau daiktų būtų laikomi atvirai. Tai yra ir gražu, ir praktiška tvarkantis, ir namuose išlaikoma erdvumo, lengvumo atmosfera. Dabar, kai iš savo jaukių namų ateinu pas kokius užsigriozdinusius draugus ar pažystamus, tai toje aplinkoje jaučiuosi tikrai nejaukiai - toks jausmas, kad ten ne daiktai tarnauja žmogui, bet tas žmogus tarnauja savo daiktams.
 
Asmeniniai daiktai. Čia taip pat norisi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Ir čia išmanusis telefonas tikrai randa savo vietą, ir nežadu jo atsisakyti. Taigi, labai svarbūs dalykai: geras išmanusis telefonas, mano nedidelius poreikius pilnai patenkinantis kokybiškas kompiuteris, nors ir senesnis, bet techniškai tvarkingas automobilis (išoriškai gali būti ir netvarkingas, subraižytas ir t.t.), geri ir kokybiški rūbai tiek laisvalaikiui, tiek darbui, tiek "išeiginiai". Ir visko ne per daug, tiesiog tiek, kiek reikia.
 
Mityba. Labai svarbus reikalas. Stengiuosi valgyti kuo natūralesnį, žalesnį ir mažiau apdorotą maistą, t.y. valgyti kuo daugiau tokio maisto, kuris randamas gamtoje, ir stengtis jo niekaip neapdirbti: kuo daugiau vaisų, daržovių, įvairių salotų, sūdytos lašišios, šaldytų daržovių ir pan. Po to seka įvairios kruopos, košės. Ir tik po to mėsa, geriausiai virta arba troškinta. Visai pabaigoje - čipsai, alus, saldumynai ir pan. Ir visada kuo mažiau apdorotas maistas, kuo natūralesnis. Nes net ir iš visiškai sveikų ir natūraliu komopentų, bet durnai paruoštas maistas nėra sveikas. Pvz. cepelinai, kugelis, koks nors daržovių troškinys su užkepintu sūriu ir t.t. Šaldytuve nėra vietos majonezui, dešrelėms, koldūnams ir kitokiam šlamštmaisčiui. Kame čia minimalizmas? Tame, kad kai valgai daug natūralaus ir neapdoroto maisto, tau nereikia nei daug laiko to maisto ruošimui, nei daug pastangų, nei įrankių. Pvz, jei iki pietų valgai tik vaisius, tai reikia juos tik nuplauti - nereikia nei šaukšto, nei peilio, nei puodų, nei orkaitės ar pan. Tiesiog imi ir valgai. Jei pietums ruoši salotas, tau taip pat užtenka tik lentėlės, peilio ir lėkštės.
Apsiperkant parduotuvėje taip pat minimalizmas. Neperkant šūdmaisčio, o tik pagrindinius, bet kokybiškus produktus, išlaidos taip pat padidėja neženkliai - nes pagrindiniai produktai paprastai nėra brangiausi (gal tik kokybiška mėsa ir žuvis brangiau kainuoja).
 
Laisvalaikis. Kuo daugiau kokybiško laisvalaikio, ir kuo mažiau junk time. Įvairus sportas, bėgimas, knygos, laikas su žmona, miegas, internetas (čia ypač sunku siekti "kokybės" - čia ir tobulėjimui erdvės daugiausia). Vengiu TV, nes užkabina, ir nepajauti, kaip beprasmiškai prabėga vakaras. Taip pat vengiu nekokybiškos spaudos - tai iš esmės visa periodinė LT spauda, išskyrus vieną kitą žurnalą, ir vieną kitą kokybišką straipsnį toje bullshit masėje. Knygos yra gėris, ir nors knygynuose 95 proc beverčio šlamšto, likę 5 proc yra tikrai vertingų skaitalų. Facebook'e subscribinus keletą įdomių žmogių, ir užhaidinus facebooke gyvenančius pažystamus nuobodylas, tai tampa tikrai gera vieta įdomiai informacijai atrasti.
 
Darbas. Negaliu pasakyti, kaip čia su racionalumu ir minimalizmu dirbant kitam. Bet dirbant sau, labai gerai orientuotis į optimalų rezultatą įdedant optimalų kiekį pastangų. T.y., darbas, nors ir užima labai didelę laiko dalį, pagal mano filosofiją jis neturi viršyti miego laiko. T.y., miegu 8 val, dirbu apie 8 val, "gyvenu" likusias 8 val. Bent man šita proporcija atrodo labai sveika. Darbe vengti š*do malimo - geriau tuomet grįžti namo ir pamiegoti, pasportuoti ar pan., nes darbas be nusiteikimo ne kažkokius rezultatus atneša, tai nėra prasmės ir "mūčytis". Aišku, tai galioja tik dirbant sau. Taip pat labai svarbu saikas, kaip ir visur - neuždirbsi visų pinigų, nenusipirksi visų daiktų, nepamylėsi visų moterų - todėl vertą rinktis gerą ir patinkantį darbą, į kurį vertą koncentruotis ir siekti gerų rezultatų, ir vieną, bet gerą moterį :)
 
Mąstymas ir gyvenimo būdas bendrai. Stengtis nekaupti nieko, ko nereikia. Lengvai paleisti tai, kas jau išgyventa ir suvartota. Išmesti telefoną nusipirkus naują. Išmesti visas seno auto detales nusipirkus naują. Perkant kiekvieną daiktą namuose, būtinai atsisakyti senojo. Išmesti knygas, kurias buvo nevertos tavo laiko (ir jokiu būdu nedovanoti, o išmesti - juk nenori kažkam dovanoti tai, kas neturi vertės ir bus tik balastas).Pvz, skubėdamas į kelionę maximoje nusipirkau Čekuolio knygą, ir net pusės neperskaitęs išmečiau - be gailesčio :)
Nesiekti bendravimo su tais žmonėmis, kurie neturi kuo dalintis. Tačiau skirti pakankamai laiko tiems, kurie tau svarbūs. Nesinešioti nuoskaudų, išgyventi ir paleisti nesėkmes - kaip ir sėkmes. Ilsėtis kokybiškai. Maitintis kokybiškai. Dirbti kokybiškai. Gyventi kokybiškai. Bet niekur nepersistengti ir išlaikyti pusiausvyrą :)
 
Toks būtų mano visai ne minimalistinis komentaras. Tikiu, kad jis buvo riekalingas būtent tokio ilgumo :)

Labai gera tema. Aš taip pat minimalizmo šalininkas. Tik pas mane tas minimalizmas labiau sistemiškas, ir apimantis ko gero visas gyvenimo sritis. Ir tai gal ne siauriai apibrėžtas minimalizmas, bet racionalus, sveikas ir neperteklinis vartojimas.
Šiek tiek aprašysiu kelias atskiras sritis kaip pavyzdį.
 
Namai, gyvenama aplinka. Namuose kuo mažiau daiktų, kuo grynesnė erdvė. Savo gyvenamoje aplinkoje noriu turėti tik tai, ko man iš tikrųjų reikia, ir vengti bet ko, kas tą mano aplinką užgriozdintų. Bet tai, ką pasirenku turėti, noriu kad būtų labai kokybiška ir ilgaamžiška tiek konstrukciniu, tiek dizaino požiūriu. Todėl labai vertinu nesenstantį subtilų, klasikinį stilių ir dizainą (ypatingai danišką, skandinavišką).
Darėme esminį buto remontą, tai teko labai daug ką išmesti. Po remonto liko minimalus kiekis baldų, virtuvės įrangos ir t.t. Iš pradžių nebuvo pinigų viskam susipirkti, o pagyvenus apytuščiuose namuose ilgesnį laiką pamačiau, kad neįpatingai kažko ir trūksta. Dabar stengiuosi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Pvz, skalbimo mašiną pirkome brangią, bet patikimai veikiančią ir funkcionalią. Noriu labai kokybiško virtuvės komplekto su uždaromis spintelėmis, kad kuo mažiau daiktų būtų laikomi atvirai. Tai yra ir gražu, ir praktiška tvarkantis, ir namuose išlaikoma erdvumo, lengvumo atmosfera. Dabar, kai iš savo jaukių namų ateinu pas kokius užsigriozdinusius draugus ar pažystamus, tai toje aplinkoje jaučiuosi tikrai nejaukiai - toks jausmas, kad ten ne daiktai tarnauja žmogui, bet tas žmogus tarnauja savo daiktams.
 
Asmeniniai daiktai. Čia taip pat norisi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Ir čia išmanusis telefonas tikrai randa savo vietą, ir nežadu jo atsisakyti. Taigi, labai svarbūs dalykai: geras išmanusis telefonas, mano nedidelius poreikius pilnai patenkinantis kokybiškas kompiuteris, nors ir senesnis, bet techniškai tvarkingas automobilis (išoriškai gali būti ir netvarkingas, subraižytas ir t.t.), geri ir kokybiški rūbai tiek laisvalaikiui, tiek darbui, tiek "išeiginiai". Ir visko ne per daug, tiesiog tiek, kiek reikia.
 
Mityba. Labai svarbus reikalas. Stengiuosi valgyti kuo natūralesnį, žalesnį ir mažiau apdorotą maistą, t.y. valgyti kuo daugiau tokio maisto, kuris randamas gamtoje, ir stengtis jo niekaip neapdirbti: kuo daugiau vaisų, daržovių, įvairių salotų, sūdytos lašišios, šaldytų daržovių ir pan. Po to seka įvairios kruopos, košės. Ir tik po to mėsa, geriausiai virta arba troškinta. Visai pabaigoje - čipsai, alus, saldumynai ir pan. Ir visada kuo mažiau apdorotas maistas, kuo natūralesnis. Nes net ir iš visiškai sveikų ir natūraliu komopentų, bet durnai paruoštas maistas nėra sveikas. Pvz. cepelinai, kugelis, koks nors daržovių troškinys su užkepintu sūriu ir t.t. Šaldytuve nėra vietos majonezui, dešrelėms, koldūnams ir kitokiam šlamštmaisčiui. Kame čia minimalizmas? Tame, kad kai valgai daug natūralaus ir neapdoroto maisto, tau nereikia nei daug laiko to maisto ruošimui, nei daug pastangų, nei įrankių. Pvz, jei iki pietų valgai tik vaisius, tai reikia juos tik nuplauti - nereikia nei šaukšto, nei peilio, nei puodų, nei orkaitės ar pan. Tiesiog imi ir valgai. Jei pietums ruoši salotas, tau taip pat užtenka tik lentėlės, peilio ir lėkštės.
Apsiperkant parduotuvėje taip pat minimalizmas. Neperkant šūdmaisčio, o tik pagrindinius, bet kokybiškus produktus, išlaidos taip pat padidėja neženkliai - nes pagrindiniai produktai paprastai nėra brangiausi (gal tik kokybiška mėsa ir žuvis brangiau kainuoja).
 
Laisvalaikis. Kuo daugiau kokybiško laisvalaikio, ir kuo mažiau junk time. Įvairus sportas, bėgimas, knygos, laikas su žmona, miegas, internetas (čia ypač sunku siekti "kokybės" - čia ir tobulėjimui erdvės daugiausia). Vengiu TV, nes užkabina, ir nepajauti, kaip beprasmiškai prabėga vakaras. Taip pat vengiu nekokybiškos spaudos - tai iš esmės visa periodinė LT spauda, išskyrus vieną kitą žurnalą, ir vieną kitą kokybišką straipsnį toje bullshit masėje. Knygos yra gėris, ir nors knygynuose 95 proc beverčio šlamšto, likę 5 proc yra tikrai vertingų skaitalų. Facebook'e subscribinus keletą įdomių žmogių, ir užhaidinus facebooke gyvenančius pažystamus nuobodylas, tai tampa tikrai gera vieta įdomiai informacijai atrasti.
 
Darbas. Negaliu pasakyti, kaip čia su racionalumu ir minimalizmu dirbant kitam. Bet dirbant sau, labai gerai orientuotis į optimalų rezultatą įdedant optimalų kiekį pastangų. T.y., darbas, nors ir užima labai didelę laiko dalį, pagal mano filosofiją jis neturi viršyti miego laiko. T.y., miegu 8 val, dirbu apie 8 val, "gyvenu" likusias 8 val. Bent man šita proporcija atrodo labai sveika. Darbe vengti š*do malimo - geriau tuomet grįžti namo ir pamiegoti, pasportuoti ar pan., nes darbas be nusiteikimo ne kažkokius rezultatus atneša, tai nėra prasmės ir "mūčytis". Aišku, tai galioja tik dirbant sau. Taip pat labai svarbu saikas, kaip ir visur - neuždirbsi visų pinigų, nenusipirksi visų daiktų, nepamylėsi visų moterų - todėl vertą rinktis gerą ir patinkantį darbą, į kurį vertą koncentruotis ir siekti gerų rezultatų, ir vieną, bet gerą moterį :)
 
Mąstymas ir gyvenimo būdas bendrai. Stengtis nekaupti nieko, ko nereikia. Lengvai paleisti tai, kas jau išgyventa ir suvartota. Išmesti telefoną nusipirkus naują. Išmesti visas seno auto detales nusipirkus naują. Perkant kiekvieną daiktą namuose, būtinai atsisakyti senojo. Išmesti knygas, kurias buvo nevertos tavo laiko (ir jokiu būdu nedovanoti, o išmesti - juk nenori kažkam dovanoti tai, kas neturi vertės ir bus tik balastas).Pvz, skubėdamas į kelionę maximoje nusipirkau Čekuolio knygą, ir net pusės neperskaitęs išmečiau - be gailesčio :)
Nesiekti bendravimo su tais žmonėmis, kurie neturi kuo dalintis. Tačiau skirti pakankamai laiko tiems, kurie tau svarbūs. Nesinešioti nuoskaudų, išgyventi ir paleisti nesėkmes - kaip ir sėkmes. Ilsėtis kokybiškai. Maitintis kokybiškai. Dirbti kokybiškai. Gyventi kokybiškai. Bet niekur nepersistengti ir išlaikyti pusiausvyrą :)
 
Toks būtų mano visai ne minimalistinis komentaras. Tikiu, kad jis buvo riekalingas būtent tokio ilgumo :)

Labai gera tema. Aš taip pat minimalizmo šalininkas. Tik pas mane tas minimalizmas labiau sistemiškas, ir apimantis ko gero visas gyvenimo sritis. Ir tai gal ne siauriai apibrėžtas minimalizmas, bet racionalus, sveikas ir neperteklinis vartojimas.
Šiek tiek aprašysiu kelias atskiras sritis kaip pavyzdį.
 
Namai, gyvenama aplinka. Namuose kuo mažiau daiktų, kuo grynesnė erdvė. Savo gyvenamoje aplinkoje noriu turėti tik tai, ko man iš tikrųjų reikia, ir vengti bet ko, kas tą mano aplinką užgriozdintų. Bet tai, ką pasirenku turėti, noriu kad būtų labai kokybiška ir ilgaamžiška tiek konstrukciniu, tiek dizaino požiūriu. Todėl labai vertinu nesenstantį subtilų, klasikinį stilių ir dizainą (ypatingai danišką, skandinavišką).
Darėme esminį buto remontą, tai teko labai daug ką išmesti. Po remonto liko minimalus kiekis baldų, virtuvės įrangos ir t.t. Iš pradžių nebuvo pinigų viskam susipirkti, o pagyvenus apytuščiuose namuose ilgesnį laiką pamačiau, kad neįpatingai kažko ir trūksta. Dabar stengiuosi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Pvz, skalbimo mašiną pirkome brangią, bet patikimai veikiančią ir funkcionalią. Noriu labai kokybiško virtuvės komplekto su uždaromis spintelėmis, kad kuo mažiau daiktų būtų laikomi atvirai. Tai yra ir gražu, ir praktiška tvarkantis, ir namuose išlaikoma erdvumo, lengvumo atmosfera. Dabar, kai iš savo jaukių namų ateinu pas kokius užsigriozdinusius draugus ar pažystamus, tai toje aplinkoje jaučiuosi tikrai nejaukiai - toks jausmas, kad ten ne daiktai tarnauja žmogui, bet tas žmogus tarnauja savo daiktams.
 
Asmeniniai daiktai. Čia taip pat norisi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Ir čia išmanusis telefonas tikrai randa savo vietą, ir nežadu jo atsisakyti. Taigi, labai svarbūs dalykai: geras išmanusis telefonas, mano nedidelius poreikius pilnai patenkinantis kokybiškas kompiuteris, nors ir senesnis, bet techniškai tvarkingas automobilis (išoriškai gali būti ir netvarkingas, subraižytas ir t.t.), geri ir kokybiški rūbai tiek laisvalaikiui, tiek darbui, tiek "išeiginiai". Ir visko ne per daug, tiesiog tiek, kiek reikia.
 
Mityba. Labai svarbus reikalas. Stengiuosi valgyti kuo natūralesnį, žalesnį ir mažiau apdorotą maistą, t.y. valgyti kuo daugiau tokio maisto, kuris randamas gamtoje, ir stengtis jo niekaip neapdirbti: kuo daugiau vaisų, daržovių, įvairių salotų, sūdytos lašišios, šaldytų daržovių ir pan. Po to seka įvairios kruopos, košės. Ir tik po to mėsa, geriausiai virta arba troškinta. Visai pabaigoje - čipsai, alus, saldumynai ir pan. Ir visada kuo mažiau apdorotas maistas, kuo natūralesnis. Nes net ir iš visiškai sveikų ir natūraliu komopentų, bet durnai paruoštas maistas nėra sveikas. Pvz. cepelinai, kugelis, koks nors daržovių troškinys su užkepintu sūriu ir t.t. Šaldytuve nėra vietos majonezui, dešrelėms, koldūnams ir kitokiam šlamštmaisčiui. Kame čia minimalizmas? Tame, kad kai valgai daug natūralaus ir neapdoroto maisto, tau nereikia nei daug laiko to maisto ruošimui, nei daug pastangų, nei įrankių. Pvz, jei iki pietų valgai tik vaisius, tai reikia juos tik nuplauti - nereikia nei šaukšto, nei peilio, nei puodų, nei orkaitės ar pan. Tiesiog imi ir valgai. Jei pietums ruoši salotas, tau taip pat užtenka tik lentėlės, peilio ir lėkštės.
Apsiperkant parduotuvėje taip pat minimalizmas. Neperkant šūdmaisčio, o tik pagrindinius, bet kokybiškus produktus, išlaidos taip pat padidėja neženkliai - nes pagrindiniai produktai paprastai nėra brangiausi (gal tik kokybiška mėsa ir žuvis brangiau kainuoja).
 
Laisvalaikis. Kuo daugiau kokybiško laisvalaikio, ir kuo mažiau junk time. Įvairus sportas, bėgimas, knygos, laikas su žmona, miegas, internetas (čia ypač sunku siekti "kokybės" - čia ir tobulėjimui erdvės daugiausia). Vengiu TV, nes užkabina, ir nepajauti, kaip beprasmiškai prabėga vakaras. Taip pat vengiu nekokybiškos spaudos - tai iš esmės visa periodinė LT spauda, išskyrus vieną kitą žurnalą, ir vieną kitą kokybišką straipsnį toje bullshit masėje. Knygos yra gėris, ir nors knygynuose 95 proc beverčio šlamšto, likę 5 proc yra tikrai vertingų skaitalų. Facebook'e subscribinus keletą įdomių žmogių, ir užhaidinus facebooke gyvenančius pažystamus nuobodylas, tai tampa tikrai gera vieta įdomiai informacijai atrasti.
 
Darbas. Negaliu pasakyti, kaip čia su racionalumu ir minimalizmu dirbant kitam. Bet dirbant sau, labai gerai orientuotis į optimalų rezultatą įdedant optimalų kiekį pastangų. T.y., darbas, nors ir užima labai didelę laiko dalį, pagal mano filosofiją jis neturi viršyti miego laiko. T.y., miegu 8 val, dirbu apie 8 val, "gyvenu" likusias 8 val. Bent man šita proporcija atrodo labai sveika. Darbe vengti š*do malimo - geriau tuomet grįžti namo ir pamiegoti, pasportuoti ar pan., nes darbas be nusiteikimo ne kažkokius rezultatus atneša, tai nėra prasmės ir "mūčytis". Aišku, tai galioja tik dirbant sau. Taip pat labai svarbu saikas, kaip ir visur - neuždirbsi visų pinigų, nenusipirksi visų daiktų, nepamylėsi visų moterų - todėl vertą rinktis gerą ir patinkantį darbą, į kurį vertą koncentruotis ir siekti gerų rezultatų, ir vieną, bet gerą moterį :)
 
Mąstymas ir gyvenimo būdas bendrai. Stengtis nekaupti nieko, ko nereikia. Lengvai paleisti tai, kas jau išgyventa ir suvartota. Išmesti telefoną nusipirkus naują. Išmesti visas seno auto detales nusipirkus naują. Perkant kiekvieną daiktą namuose, būtinai atsisakyti senojo. Išmesti knygas, kurias buvo nevertos tavo laiko (ir jokiu būdu nedovanoti, o išmesti - juk nenori kažkam dovanoti tai, kas neturi vertės ir bus tik balastas).Pvz, skubėdamas į kelionę maximoje nusipirkau Čekuolio knygą, ir net pusės neperskaitęs išmečiau - be gailesčio :)
Nesiekti bendravimo su tais žmonėmis, kurie neturi kuo dalintis. Tačiau skirti pakankamai laiko tiems, kurie tau svarbūs. Nesinešioti nuoskaudų, išgyventi ir paleisti nesėkmes - kaip ir sėkmes. Ilsėtis kokybiškai. Maitintis kokybiškai. Dirbti kokybiškai. Gyventi kokybiškai. Bet niekur nepersistengti ir išlaikyti pusiausvyrą :)
 
Toks būtų mano visai ne minimalistinis komentaras. Tikiu, kad jis buvo riekalingas būtent tokio ilgumo :)

Labai gera tema. Aš taip pat minimalizmo šalininkas. Tik pas mane tas minimalizmas labiau sistemiškas, ir apimantis ko gero visas gyvenimo sritis. Ir tai gal ne siauriai apibrėžtas minimalizmas, bet racionalus, sveikas ir neperteklinis vartojimas.
Šiek tiek aprašysiu kelias atskiras sritis kaip pavyzdį.
 
Namai, gyvenama aplinka. Namuose kuo mažiau daiktų, kuo grynesnė erdvė. Savo gyvenamoje aplinkoje noriu turėti tik tai, ko man iš tikrųjų reikia, ir vengti bet ko, kas tą mano aplinką užgriozdintų. Bet tai, ką pasirenku turėti, noriu kad būtų labai kokybiška ir ilgaamžiška tiek konstrukciniu, tiek dizaino požiūriu. Todėl labai vertinu nesenstantį subtilų, klasikinį stilių ir dizainą (ypatingai danišką, skandinavišką).
Darėme esminį buto remontą, tai teko labai daug ką išmesti. Po remonto liko minimalus kiekis baldų, virtuvės įrangos ir t.t. Iš pradžių nebuvo pinigų viskam susipirkti, o pagyvenus apytuščiuose namuose ilgesnį laiką pamačiau, kad neįpatingai kažko ir trūksta. Dabar stengiuosi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Pvz, skalbimo mašiną pirkome brangią, bet patikimai veikiančią ir funkcionalią. Noriu labai kokybiško virtuvės komplekto su uždaromis spintelėmis, kad kuo mažiau daiktų būtų laikomi atvirai. Tai yra ir gražu, ir praktiška tvarkantis, ir namuose išlaikoma erdvumo, lengvumo atmosfera. Dabar, kai iš savo jaukių namų ateinu pas kokius užsigriozdinusius draugus ar pažystamus, tai toje aplinkoje jaučiuosi tikrai nejaukiai - toks jausmas, kad ten ne daiktai tarnauja žmogui, bet tas žmogus tarnauja savo daiktams.
 
Asmeniniai daiktai. Čia taip pat norisi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Ir čia išmanusis telefonas tikrai randa savo vietą, ir nežadu jo atsisakyti. Taigi, labai svarbūs dalykai: geras išmanusis telefonas, mano nedidelius poreikius pilnai patenkinantis kokybiškas kompiuteris, nors ir senesnis, bet techniškai tvarkingas automobilis (išoriškai gali būti ir netvarkingas, subraižytas ir t.t.), geri ir kokybiški rūbai tiek laisvalaikiui, tiek darbui, tiek "išeiginiai". Ir visko ne per daug, tiesiog tiek, kiek reikia.
 
Mityba. Labai svarbus reikalas. Stengiuosi valgyti kuo natūralesnį, žalesnį ir mažiau apdorotą maistą, t.y. valgyti kuo daugiau tokio maisto, kuris randamas gamtoje, ir stengtis jo niekaip neapdirbti: kuo daugiau vaisų, daržovių, įvairių salotų, sūdytos lašišios, šaldytų daržovių ir pan. Po to seka įvairios kruopos, košės. Ir tik po to mėsa, geriausiai virta arba troškinta. Visai pabaigoje - čipsai, alus, saldumynai ir pan. Ir visada kuo mažiau apdorotas maistas, kuo natūralesnis. Nes net ir iš visiškai sveikų ir natūraliu komopentų, bet durnai paruoštas maistas nėra sveikas. Pvz. cepelinai, kugelis, koks nors daržovių troškinys su užkepintu sūriu ir t.t. Šaldytuve nėra vietos majonezui, dešrelėms, koldūnams ir kitokiam šlamštmaisčiui. Kame čia minimalizmas? Tame, kad kai valgai daug natūralaus ir neapdoroto maisto, tau nereikia nei daug laiko to maisto ruošimui, nei daug pastangų, nei įrankių. Pvz, jei iki pietų valgai tik vaisius, tai reikia juos tik nuplauti - nereikia nei šaukšto, nei peilio, nei puodų, nei orkaitės ar pan. Tiesiog imi ir valgai. Jei pietums ruoši salotas, tau taip pat užtenka tik lentėlės, peilio ir lėkštės.
Apsiperkant parduotuvėje taip pat minimalizmas. Neperkant šūdmaisčio, o tik pagrindinius, bet kokybiškus produktus, išlaidos taip pat padidėja neženkliai - nes pagrindiniai produktai paprastai nėra brangiausi (gal tik kokybiška mėsa ir žuvis brangiau kainuoja).
 
Laisvalaikis. Kuo daugiau kokybiško laisvalaikio, ir kuo mažiau junk time. Įvairus sportas, bėgimas, knygos, laikas su žmona, miegas, internetas (čia ypač sunku siekti "kokybės" - čia ir tobulėjimui erdvės daugiausia). Vengiu TV, nes užkabina, ir nepajauti, kaip beprasmiškai prabėga vakaras. Taip pat vengiu nekokybiškos spaudos - tai iš esmės visa periodinė LT spauda, išskyrus vieną kitą žurnalą, ir vieną kitą kokybišką straipsnį toje bullshit masėje. Knygos yra gėris, ir nors knygynuose 95 proc beverčio šlamšto, likę 5 proc yra tikrai vertingų skaitalų. Facebook'e subscribinus keletą įdomių žmogių, ir užhaidinus facebooke gyvenančius pažystamus nuobodylas, tai tampa tikrai gera vieta įdomiai informacijai atrasti.
 
Darbas. Negaliu pasakyti, kaip čia su racionalumu ir minimalizmu dirbant kitam. Bet dirbant sau, labai gerai orientuotis į optimalų rezultatą įdedant optimalų kiekį pastangų. T.y., darbas, nors ir užima labai didelę laiko dalį, pagal mano filosofiją jis neturi viršyti miego laiko. T.y., miegu 8 val, dirbu apie 8 val, "gyvenu" likusias 8 val. Bent man šita proporcija atrodo labai sveika. Darbe vengti š*do malimo - geriau tuomet grįžti namo ir pamiegoti, pasportuoti ar pan., nes darbas be nusiteikimo ne kažkokius rezultatus atneša, tai nėra prasmės ir "mūčytis". Aišku, tai galioja tik dirbant sau. Taip pat labai svarbu saikas, kaip ir visur - neuždirbsi visų pinigų, nenusipirksi visų daiktų, nepamylėsi visų moterų - todėl vertą rinktis gerą ir patinkantį darbą, į kurį vertą koncentruotis ir siekti gerų rezultatų, ir vieną, bet gerą moterį :)
 
Mąstymas ir gyvenimo būdas bendrai. Stengtis nekaupti nieko, ko nereikia. Lengvai paleisti tai, kas jau išgyventa ir suvartota. Išmesti telefoną nusipirkus naują. Išmesti visas seno auto detales nusipirkus naują. Perkant kiekvieną daiktą namuose, būtinai atsisakyti senojo. Išmesti knygas, kurias buvo nevertos tavo laiko (ir jokiu būdu nedovanoti, o išmesti - juk nenori kažkam dovanoti tai, kas neturi vertės ir bus tik balastas).Pvz, skubėdamas į kelionę maximoje nusipirkau Čekuolio knygą, ir net pusės neperskaitęs išmečiau - be gailesčio :)
Nesiekti bendravimo su tais žmonėmis, kurie neturi kuo dalintis. Tačiau skirti pakankamai laiko tiems, kurie tau svarbūs. Nesinešioti nuoskaudų, išgyventi ir paleisti nesėkmes - kaip ir sėkmes. Ilsėtis kokybiškai. Maitintis kokybiškai. Dirbti kokybiškai. Gyventi kokybiškai. Bet niekur nepersistengti ir išlaikyti pusiausvyrą :)
 
Toks būtų mano visai ne minimalistinis komentaras. Tikiu, kad jis buvo riekalingas būtent tokio ilgumo :)

Labai gera tema. Aš taip pat minimalizmo šalininkas. Tik pas mane tas minimalizmas labiau sistemiškas, ir apimantis ko gero visas gyvenimo sritis. Ir tai gal ne siauriai apibrėžtas minimalizmas, bet racionalus, sveikas ir neperteklinis vartojimas.
Šiek tiek aprašysiu kelias atskiras sritis kaip pavyzdį.
 
Namai, gyvenama aplinka. Namuose kuo mažiau daiktų, kuo grynesnė erdvė. Savo gyvenamoje aplinkoje noriu turėti tik tai, ko man iš tikrųjų reikia, ir vengti bet ko, kas tą mano aplinką užgriozdintų. Bet tai, ką pasirenku turėti, noriu kad būtų labai kokybiška ir ilgaamžiška tiek konstrukciniu, tiek dizaino požiūriu. Todėl labai vertinu nesenstantį subtilų, klasikinį stilių ir dizainą (ypatingai danišką, skandinavišką).
Darėme esminį buto remontą, tai teko labai daug ką išmesti. Po remonto liko minimalus kiekis baldų, virtuvės įrangos ir t.t. Iš pradžių nebuvo pinigų viskam susipirkti, o pagyvenus apytuščiuose namuose ilgesnį laiką pamačiau, kad neįpatingai kažko ir trūksta. Dabar stengiuosi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Pvz, skalbimo mašiną pirkome brangią, bet patikimai veikiančią ir funkcionalią. Noriu labai kokybiško virtuvės komplekto su uždaromis spintelėmis, kad kuo mažiau daiktų būtų laikomi atvirai. Tai yra ir gražu, ir praktiška tvarkantis, ir namuose išlaikoma erdvumo, lengvumo atmosfera. Dabar, kai iš savo jaukių namų ateinu pas kokius užsigriozdinusius draugus ar pažystamus, tai toje aplinkoje jaučiuosi tikrai nejaukiai - toks jausmas, kad ten ne daiktai tarnauja žmogui, bet tas žmogus tarnauja savo daiktams.
 
Asmeniniai daiktai. Čia taip pat norisi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Ir čia išmanusis telefonas tikrai randa savo vietą, ir nežadu jo atsisakyti. Taigi, labai svarbūs dalykai: geras išmanusis telefonas, mano nedidelius poreikius pilnai patenkinantis kokybiškas kompiuteris, nors ir senesnis, bet techniškai tvarkingas automobilis (išoriškai gali būti ir netvarkingas, subraižytas ir t.t.), geri ir kokybiški rūbai tiek laisvalaikiui, tiek darbui, tiek "išeiginiai". Ir visko ne per daug, tiesiog tiek, kiek reikia.
 
Mityba. Labai svarbus reikalas. Stengiuosi valgyti kuo natūralesnį, žalesnį ir mažiau apdorotą maistą, t.y. valgyti kuo daugiau tokio maisto, kuris randamas gamtoje, ir stengtis jo niekaip neapdirbti: kuo daugiau vaisų, daržovių, įvairių salotų, sūdytos lašišios, šaldytų daržovių ir pan. Po to seka įvairios kruopos, košės. Ir tik po to mėsa, geriausiai virta arba troškinta. Visai pabaigoje - čipsai, alus, saldumynai ir pan. Ir visada kuo mažiau apdorotas maistas, kuo natūralesnis. Nes net ir iš visiškai sveikų ir natūraliu komopentų, bet durnai paruoštas maistas nėra sveikas. Pvz. cepelinai, kugelis, koks nors daržovių troškinys su užkepintu sūriu ir t.t. Šaldytuve nėra vietos majonezui, dešrelėms, koldūnams ir kitokiam šlamštmaisčiui. Kame čia minimalizmas? Tame, kad kai valgai daug natūralaus ir neapdoroto maisto, tau nereikia nei daug laiko to maisto ruošimui, nei daug pastangų, nei įrankių. Pvz, jei iki pietų valgai tik vaisius, tai reikia juos tik nuplauti - nereikia nei šaukšto, nei peilio, nei puodų, nei orkaitės ar pan. Tiesiog imi ir valgai. Jei pietums ruoši salotas, tau taip pat užtenka tik lentėlės, peilio ir lėkštės.
Apsiperkant parduotuvėje taip pat minimalizmas. Neperkant šūdmaisčio, o tik pagrindinius, bet kokybiškus produktus, išlaidos taip pat padidėja neženkliai - nes pagrindiniai produktai paprastai nėra brangiausi (gal tik kokybiška mėsa ir žuvis brangiau kainuoja).
 
Laisvalaikis. Kuo daugiau kokybiško laisvalaikio, ir kuo mažiau junk time. Įvairus sportas, bėgimas, knygos, laikas su žmona, miegas, internetas (čia ypač sunku siekti "kokybės" - čia ir tobulėjimui erdvės daugiausia). Vengiu TV, nes užkabina, ir nepajauti, kaip beprasmiškai prabėga vakaras. Taip pat vengiu nekokybiškos spaudos - tai iš esmės visa periodinė LT spauda, išskyrus vieną kitą žurnalą, ir vieną kitą kokybišką straipsnį toje bullshit masėje. Knygos yra gėris, ir nors knygynuose 95 proc beverčio šlamšto, likę 5 proc yra tikrai vertingų skaitalų. Facebook'e subscribinus keletą įdomių žmogių, ir užhaidinus facebooke gyvenančius pažystamus nuobodylas, tai tampa tikrai gera vieta įdomiai informacijai atrasti.
 
Darbas. Negaliu pasakyti, kaip čia su racionalumu ir minimalizmu dirbant kitam. Bet dirbant sau, labai gerai orientuotis į optimalų rezultatą įdedant optimalų kiekį pastangų. T.y., darbas, nors ir užima labai didelę laiko dalį, pagal mano filosofiją jis neturi viršyti miego laiko. T.y., miegu 8 val, dirbu apie 8 val, "gyvenu" likusias 8 val. Bent man šita proporcija atrodo labai sveika. Darbe vengti š*do malimo - geriau tuomet grįžti namo ir pamiegoti, pasportuoti ar pan., nes darbas be nusiteikimo ne kažkokius rezultatus atneša, tai nėra prasmės ir "mūčytis". Aišku, tai galioja tik dirbant sau. Taip pat labai svarbu saikas, kaip ir visur - neuždirbsi visų pinigų, nenusipirksi visų daiktų, nepamylėsi visų moterų - todėl vertą rinktis gerą ir patinkantį darbą, į kurį vertą koncentruotis ir siekti gerų rezultatų, ir vieną, bet gerą moterį :)
 
Mąstymas ir gyvenimo būdas bendrai. Stengtis nekaupti nieko, ko nereikia. Lengvai paleisti tai, kas jau išgyventa ir suvartota. Išmesti telefoną nusipirkus naują. Išmesti visas seno auto detales nusipirkus naują. Perkant kiekvieną daiktą namuose, būtinai atsisakyti senojo. Išmesti knygas, kurias buvo nevertos tavo laiko (ir jokiu būdu nedovanoti, o išmesti - juk nenori kažkam dovanoti tai, kas neturi vertės ir bus tik balastas).Pvz, skubėdamas į kelionę maximoje nusipirkau Čekuolio knygą, ir net pusės neperskaitęs išmečiau - be gailesčio :)
Nesiekti bendravimo su tais žmonėmis, kurie neturi kuo dalintis. Tačiau skirti pakankamai laiko tiems, kurie tau svarbūs. Nesinešioti nuoskaudų, išgyventi ir paleisti nesėkmes - kaip ir sėkmes. Ilsėtis kokybiškai. Maitintis kokybiškai. Dirbti kokybiškai. Gyventi kokybiškai. Bet niekur nepersistengti ir išlaikyti pusiausvyrą :)
 
Toks būtų mano visai ne minimalistinis komentaras. Tikiu, kad jis buvo riekalingas būtent tokio ilgumo :)

Labai gera tema. Aš taip pat minimalizmo šalininkas. Tik pas mane tas minimalizmas labiau sistemiškas, ir apimantis ko gero visas gyvenimo sritis. Ir tai gal ne siauriai apibrėžtas minimalizmas, bet racionalus, sveikas ir neperteklinis vartojimas.
Šiek tiek aprašysiu kelias atskiras sritis kaip pavyzdį.
 
Namai, gyvenama aplinka. Namuose kuo mažiau daiktų, kuo grynesnė erdvė. Savo gyvenamoje aplinkoje noriu turėti tik tai, ko man iš tikrųjų reikia, ir vengti bet ko, kas tą mano aplinką užgriozdintų. Bet tai, ką pasirenku turėti, noriu kad būtų labai kokybiška ir ilgaamžiška tiek konstrukciniu, tiek dizaino požiūriu. Todėl labai vertinu nesenstantį subtilų, klasikinį stilių ir dizainą (ypatingai danišką, skandinavišką).
Darėme esminį buto remontą, tai teko labai daug ką išmesti. Po remonto liko minimalus kiekis baldų, virtuvės įrangos ir t.t. Iš pradžių nebuvo pinigų viskam susipirkti, o pagyvenus apytuščiuose namuose ilgesnį laiką pamačiau, kad neįpatingai kažko ir trūksta. Dabar stengiuosi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Pvz, skalbimo mašiną pirkome brangią, bet patikimai veikiančią ir funkcionalią. Noriu labai kokybiško virtuvės komplekto su uždaromis spintelėmis, kad kuo mažiau daiktų būtų laikomi atvirai. Tai yra ir gražu, ir praktiška tvarkantis, ir namuose išlaikoma erdvumo, lengvumo atmosfera. Dabar, kai iš savo jaukių namų ateinu pas kokius užsigriozdinusius draugus ar pažystamus, tai toje aplinkoje jaučiuosi tikrai nejaukiai - toks jausmas, kad ten ne daiktai tarnauja žmogui, bet tas žmogus tarnauja savo daiktams.
 
Asmeniniai daiktai. Čia taip pat norisi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Ir čia išmanusis telefonas tikrai randa savo vietą, ir nežadu jo atsisakyti. Taigi, labai svarbūs dalykai: geras išmanusis telefonas, mano nedidelius poreikius pilnai patenkinantis kokybiškas kompiuteris, nors ir senesnis, bet techniškai tvarkingas automobilis (išoriškai gali būti ir netvarkingas, subraižytas ir t.t.), geri ir kokybiški rūbai tiek laisvalaikiui, tiek darbui, tiek "išeiginiai". Ir visko ne per daug, tiesiog tiek, kiek reikia.
 
Mityba. Labai svarbus reikalas. Stengiuosi valgyti kuo natūralesnį, žalesnį ir mažiau apdorotą maistą, t.y. valgyti kuo daugiau tokio maisto, kuris randamas gamtoje, ir stengtis jo niekaip neapdirbti: kuo daugiau vaisų, daržovių, įvairių salotų, sūdytos lašišios, šaldytų daržovių ir pan. Po to seka įvairios kruopos, košės. Ir tik po to mėsa, geriausiai virta arba troškinta. Visai pabaigoje - čipsai, alus, saldumynai ir pan. Ir visada kuo mažiau apdorotas maistas, kuo natūralesnis. Nes net ir iš visiškai sveikų ir natūraliu komopentų, bet durnai paruoštas maistas nėra sveikas. Pvz. cepelinai, kugelis, koks nors daržovių troškinys su užkepintu sūriu ir t.t. Šaldytuve nėra vietos majonezui, dešrelėms, koldūnams ir kitokiam šlamštmaisčiui. Kame čia minimalizmas? Tame, kad kai valgai daug natūralaus ir neapdoroto maisto, tau nereikia nei daug laiko to maisto ruošimui, nei daug pastangų, nei įrankių. Pvz, jei iki pietų valgai tik vaisius, tai reikia juos tik nuplauti - nereikia nei šaukšto, nei peilio, nei puodų, nei orkaitės ar pan. Tiesiog imi ir valgai. Jei pietums ruoši salotas, tau taip pat užtenka tik lentėlės, peilio ir lėkštės.
Apsiperkant parduotuvėje taip pat minimalizmas. Neperkant šūdmaisčio, o tik pagrindinius, bet kokybiškus produktus, išlaidos taip pat padidėja neženkliai - nes pagrindiniai produktai paprastai nėra brangiausi (gal tik kokybiška mėsa ir žuvis brangiau kainuoja).
 
Laisvalaikis. Kuo daugiau kokybiško laisvalaikio, ir kuo mažiau junk time. Įvairus sportas, bėgimas, knygos, laikas su žmona, miegas, internetas (čia ypač sunku siekti "kokybės" - čia ir tobulėjimui erdvės daugiausia). Vengiu TV, nes užkabina, ir nepajauti, kaip beprasmiškai prabėga vakaras. Taip pat vengiu nekokybiškos spaudos - tai iš esmės visa periodinė LT spauda, išskyrus vieną kitą žurnalą, ir vieną kitą kokybišką straipsnį toje bullshit masėje. Knygos yra gėris, ir nors knygynuose 95 proc beverčio šlamšto, likę 5 proc yra tikrai vertingų skaitalų. Facebook'e subscribinus keletą įdomių žmogių, ir užhaidinus facebooke gyvenančius pažystamus nuobodylas, tai tampa tikrai gera vieta įdomiai informacijai atrasti.
 
Darbas. Negaliu pasakyti, kaip čia su racionalumu ir minimalizmu dirbant kitam. Bet dirbant sau, labai gerai orientuotis į optimalų rezultatą įdedant optimalų kiekį pastangų. T.y., darbas, nors ir užima labai didelę laiko dalį, pagal mano filosofiją jis neturi viršyti miego laiko. T.y., miegu 8 val, dirbu apie 8 val, "gyvenu" likusias 8 val. Bent man šita proporcija atrodo labai sveika. Darbe vengti š*do malimo - geriau tuomet grįžti namo ir pamiegoti, pasportuoti ar pan., nes darbas be nusiteikimo ne kažkokius rezultatus atneša, tai nėra prasmės ir "mūčytis". Aišku, tai galioja tik dirbant sau. Taip pat labai svarbu saikas, kaip ir visur - neuždirbsi visų pinigų, nenusipirksi visų daiktų, nepamylėsi visų moterų - todėl vertą rinktis gerą ir patinkantį darbą, į kurį vertą koncentruotis ir siekti gerų rezultatų, ir vieną, bet gerą moterį :)
 
Mąstymas ir gyvenimo būdas bendrai. Stengtis nekaupti nieko, ko nereikia. Lengvai paleisti tai, kas jau išgyventa ir suvartota. Išmesti telefoną nusipirkus naują. Išmesti visas seno auto detales nusipirkus naują. Perkant kiekvieną daiktą namuose, būtinai atsisakyti senojo. Išmesti knygas, kurias buvo nevertos tavo laiko (ir jokiu būdu nedovanoti, o išmesti - juk nenori kažkam dovanoti tai, kas neturi vertės ir bus tik balastas).Pvz, skubėdamas į kelionę maximoje nusipirkau Čekuolio knygą, ir net pusės neperskaitęs išmečiau - be gailesčio :)
Nesiekti bendravimo su tais žmonėmis, kurie neturi kuo dalintis. Tačiau skirti pakankamai laiko tiems, kurie tau svarbūs. Nesinešioti nuoskaudų, išgyventi ir paleisti nesėkmes - kaip ir sėkmes. Ilsėtis kokybiškai. Maitintis kokybiškai. Dirbti kokybiškai. Gyventi kokybiškai. Bet niekur nepersistengti ir išlaikyti pusiausvyrą :)
 
Toks būtų mano visai ne minimalistinis komentaras. Tikiu, kad jis buvo riekalingas būtent tokio ilgumo :)

Labai gera tema. Aš taip pat minimalizmo šalininkas. Tik pas mane tas minimalizmas labiau sistemiškas, ir apimantis ko gero visas gyvenimo sritis. Ir tai gal ne siauriai apibrėžtas minimalizmas, bet racionalus, sveikas ir neperteklinis vartojimas.
Šiek tiek aprašysiu kelias atskiras sritis kaip pavyzdį.
 
Namai, gyvenama aplinka. Namuose kuo mažiau daiktų, kuo grynesnė erdvė. Savo gyvenamoje aplinkoje noriu turėti tik tai, ko man iš tikrųjų reikia, ir vengti bet ko, kas tą mano aplinką užgriozdintų. Bet tai, ką pasirenku turėti, noriu kad būtų labai kokybiška ir ilgaamžiška tiek konstrukciniu, tiek dizaino požiūriu. Todėl labai vertinu nesenstantį subtilų, klasikinį stilių ir dizainą (ypatingai danišką, skandinavišką).
Darėme esminį buto remontą, tai teko labai daug ką išmesti. Po remonto liko minimalus kiekis baldų, virtuvės įrangos ir t.t. Iš pradžių nebuvo pinigų viskam susipirkti, o pagyvenus apytuščiuose namuose ilgesnį laiką pamačiau, kad neįpatingai kažko ir trūksta. Dabar stengiuosi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Pvz, skalbimo mašiną pirkome brangią, bet patikimai veikiančią ir funkcionalią. Noriu labai kokybiško virtuvės komplekto su uždaromis spintelėmis, kad kuo mažiau daiktų būtų laikomi atvirai. Tai yra ir gražu, ir praktiška tvarkantis, ir namuose išlaikoma erdvumo, lengvumo atmosfera. Dabar, kai iš savo jaukių namų ateinu pas kokius užsigriozdinusius draugus ar pažystamus, tai toje aplinkoje jaučiuosi tikrai nejaukiai - toks jausmas, kad ten ne daiktai tarnauja žmogui, bet tas žmogus tarnauja savo daiktams.
 
Asmeniniai daiktai. Čia taip pat norisi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Ir čia išmanusis telefonas tikrai randa savo vietą, ir nežadu jo atsisakyti. Taigi, labai svarbūs dalykai: geras išmanusis telefonas, mano nedidelius poreikius pilnai patenkinantis kokybiškas kompiuteris, nors ir senesnis, bet techniškai tvarkingas automobilis (išoriškai gali būti ir netvarkingas, subraižytas ir t.t.), geri ir kokybiški rūbai tiek laisvalaikiui, tiek darbui, tiek "išeiginiai". Ir visko ne per daug, tiesiog tiek, kiek reikia.
 
Mityba. Labai svarbus reikalas. Stengiuosi valgyti kuo natūralesnį, žalesnį ir mažiau apdorotą maistą, t.y. valgyti kuo daugiau tokio maisto, kuris randamas gamtoje, ir stengtis jo niekaip neapdirbti: kuo daugiau vaisų, daržovių, įvairių salotų, sūdytos lašišios, šaldytų daržovių ir pan. Po to seka įvairios kruopos, košės. Ir tik po to mėsa, geriausiai virta arba troškinta. Visai pabaigoje - čipsai, alus, saldumynai ir pan. Ir visada kuo mažiau apdorotas maistas, kuo natūralesnis. Nes net ir iš visiškai sveikų ir natūraliu komopentų, bet durnai paruoštas maistas nėra sveikas. Pvz. cepelinai, kugelis, koks nors daržovių troškinys su užkepintu sūriu ir t.t. Šaldytuve nėra vietos majonezui, dešrelėms, koldūnams ir kitokiam šlamštmaisčiui. Kame čia minimalizmas? Tame, kad kai valgai daug natūralaus ir neapdoroto maisto, tau nereikia nei daug laiko to maisto ruošimui, nei daug pastangų, nei įrankių. Pvz, jei iki pietų valgai tik vaisius, tai reikia juos tik nuplauti - nereikia nei šaukšto, nei peilio, nei puodų, nei orkaitės ar pan. Tiesiog imi ir valgai. Jei pietums ruoši salotas, tau taip pat užtenka tik lentėlės, peilio ir lėkštės.
Apsiperkant parduotuvėje taip pat minimalizmas. Neperkant šūdmaisčio, o tik pagrindinius, bet kokybiškus produktus, išlaidos taip pat padidėja neženkliai - nes pagrindiniai produktai paprastai nėra brangiausi (gal tik kokybiška mėsa ir žuvis brangiau kainuoja).
 
Laisvalaikis. Kuo daugiau kokybiško laisvalaikio, ir kuo mažiau junk time. Įvairus sportas, bėgimas, knygos, laikas su žmona, miegas, internetas (čia ypač sunku siekti "kokybės" - čia ir tobulėjimui erdvės daugiausia). Vengiu TV, nes užkabina, ir nepajauti, kaip beprasmiškai prabėga vakaras. Taip pat vengiu nekokybiškos spaudos - tai iš esmės visa periodinė LT spauda, išskyrus vieną kitą žurnalą, ir vieną kitą kokybišką straipsnį toje bullshit masėje. Knygos yra gėris, ir nors knygynuose 95 proc beverčio šlamšto, likę 5 proc yra tikrai vertingų skaitalų. Facebook'e subscribinus keletą įdomių žmogių, ir užhaidinus facebooke gyvenančius pažystamus nuobodylas, tai tampa tikrai gera vieta įdomiai informacijai atrasti.
 
Darbas. Negaliu pasakyti, kaip čia su racionalumu ir minimalizmu dirbant kitam. Bet dirbant sau, labai gerai orientuotis į optimalų rezultatą įdedant optimalų kiekį pastangų. T.y., darbas, nors ir užima labai didelę laiko dalį, pagal mano filosofiją jis neturi viršyti miego laiko. T.y., miegu 8 val, dirbu apie 8 val, "gyvenu" likusias 8 val. Bent man šita proporcija atrodo labai sveika. Darbe vengti š*do malimo - geriau tuomet grįžti namo ir pamiegoti, pasportuoti ar pan., nes darbas be nusiteikimo ne kažkokius rezultatus atneša, tai nėra prasmės ir "mūčytis". Aišku, tai galioja tik dirbant sau. Taip pat labai svarbu saikas, kaip ir visur - neuždirbsi visų pinigų, nenusipirksi visų daiktų, nepamylėsi visų moterų - todėl vertą rinktis gerą ir patinkantį darbą, į kurį vertą koncentruotis ir siekti gerų rezultatų, ir vieną, bet gerą moterį :)
 
Mąstymas ir gyvenimo būdas bendrai. Stengtis nekaupti nieko, ko nereikia. Lengvai paleisti tai, kas jau išgyventa ir suvartota. Išmesti telefoną nusipirkus naują. Išmesti visas seno auto detales nusipirkus naują. Perkant kiekvieną daiktą namuose, būtinai atsisakyti senojo. Išmesti knygas, kurias buvo nevertos tavo laiko (ir jokiu būdu nedovanoti, o išmesti - juk nenori kažkam dovanoti tai, kas neturi vertės ir bus tik balastas).Pvz, skubėdamas į kelionę maximoje nusipirkau Čekuolio knygą, ir net pusės neperskaitęs išmečiau - be gailesčio :)
Nesiekti bendravimo su tais žmonėmis, kurie neturi kuo dalintis. Tačiau skirti pakankamai laiko tiems, kurie tau svarbūs. Nesinešioti nuoskaudų, išgyventi ir paleisti nesėkmes - kaip ir sėkmes. Ilsėtis kokybiškai. Maitintis kokybiškai. Dirbti kokybiškai. Gyventi kokybiškai. Bet niekur nepersistengti ir išlaikyti pusiausvyrą :)
 
Toks būtų mano visai ne minimalistinis komentaras. Tikiu, kad jis buvo riekalingas būtent tokio ilgumo :)

Esi bevalis tinginys, istizes lodorius, verksnys ir siaip mulkis. Kazkas tau turi tai pasakyti, ir ner cia ko i vata vynioti.
 
As pats kazkada buvau beklimpstantis i tuos azarto dumblus, bet tik kelis tukstancius uzteko pralosti, kad padaryciau isvadas.
 
Turiu keleta patarimu.
 
a) Nuo saves nepabegsi, ir saves neapgausi. Siuo metu tu esi bevalis istizes slunkius lodaris be kiausiu. Tu arba susitaikai su tuo, arba keiti tai. Jeigu susitaikai su tuo, kad esi bekiausis, tai tuomet lieka tik ramiai priimti toki gyvenimo scenariju. Ne kazin koks nuostolis butu jeigu ir saka pasirinktum.
 
b) Jeigu tu pasirenki vyriska varianta - t.y. keistis ir tvarkytis, tuomet tai darai is karto. Pirma-nustoji sau meluoti (sveika aplamai nemeluoti niekam), priimi save toki koks esi, aiskiai isisamonini problemas, ir pradedi VEIKTI. Veikti - tai nebutinai apie litus galvoti. Pirmiausia tau reikia sutvirtinti asmenybe, igyti tikejimo savim.
Antra - kuo dazniau renkiesi veiksma, sprendima ir samoninga pasirinkima, o ne bekiausiska pasyvuma, nieko nedaryma ir stebejima kas bus. Kai pavargsti ir nieko nebenori daryti - renkiesi poilsi ir tinginyste. Kai nerandi sprendimo esamoj situacijoj - renkiesi palaukti rytojaus, ir t.t. Bet visuomet prisiimi atsakomybe, ir stengiesi suvokti, kad nieko nedarymas taip pat yra pasirinkimas, ir kad uz to rezultata esi atsakingas pats.
Reikia auginti ir stiprinti save kaip asmenybe. Pirmas ir privalomas dalykas cia - sportas, fizinis darbas, kuno stiprinimas ir grudinimas.
Laisvalaikiu - kokybiska psichologine literatura. Ne koks ###### "Kaip uzdirbti milijona krapstant nosi", o rimta/pusiau akademine literatura, kad susigaudytum siek tiek kas toks esi, is kur atsiradai toks, kaip aplamai zmogus veikia, kas motyvuoja veikti/neveikti, kas yra valia, kaip suristos laisve su atsakomybe ir t.t. Po kazkurio laiko suprasi kokio b...io tavo gyvenimas yra toks koks yra.
 
Religija yra skirta bekiausiams, tai jei visdelto pasirenki smaukymasi ir nieko nedaryma, tai i komplekta puikiai tiks ir Dievo pagalbos meldimas :)
 
Ir jokios paguodos is manes nesulauksi!
Bekiausiu nereikia toleruoti. Sveikiau is tokiu juoktis, tyciotis, vaikams rodyt kaip babauzi - kad geda butu tokiam buti.
 
Sekmes renkantis!

Naudojuosi cargo.lt paslaugomis.
 
Pagrindinis mokestis yra abonentinis mėnesio mokestis, už kurį gali naudotis cargo.lt duomenų baze - t.y., gali matyti tiesioginių užsakovų, transporto įmonių ir visokių tarpininkų pateiktus turimus krovinius, gali patalpinti informaciją apie savo turimus krovinius. Cargo.lt puslapyje yra atsiliepimų apie įmones sistema, kur gali skaityti kitų narių atsiliepimus apie įmones (ypač praverčia info apie nemokumą).
Tai pagrindinės funkcijos. Yra daug papildomų funkcijų, kurių dalis yra apmokestinta: pvz., skelbimo iškėlimas, paryškinimas, bėganti eilutė ir t.t.
Mėnesio kaina yra 150 lt + PVM (viso 181,5 lt) už vieną darbo vietą (už prieigą vienam IP). Paprastai turi nurodyti iš kurio IP jungsiesi, ir tik iš to vieno galima prisijungti. Papildomai gauna pajamų iš reklamos (baneriai), kuri pas juos tikrai brangi. Taip pat jiems priklauso specializuotas tinklapis cargonews.lt.
 
Jei planuoji įkurti kažką panašaus ir būti konkurentas, tai linkiu stiprybės tamstai. Yra toks trans.lt (lenkų transporto birža), kurie jau ilgai bando konkuruoti, ir nieko nesigauna. Yra buvę ir dar keli bandymai, tokie pat nepavykę. Reikalas tas, kad tiek vežėjai, tiek krovinių savininkai daugiausiai naudos gauna iš populiariausios svetainės, nes ten ir pasiūlymų daugiausiai sulaukia. O padaręs tokią pat sistemą kad ir už 100 lt pigiau, ar net ir visai nemokamai, tuo nesuviliosi pereiti pas tave, nes tas 150 lt yra smulkmė vežant bent kelis krovinius per mėn - pateikdamas info apie turimą krovinį cargo.lt sistemoje sulauksi tiek pervežimo pasiūlymų iš pakeliui važiuojančių vežėjų, kad sutaupysi daug daugiau nei tie 150 lt (turiu omenyje, kad sutaupysi nuo kainų skirtumo pateiktus krovinį cargo.lt duomenų bazėje, ir kreipiantis atskirai į transporto firmą).

Dėl "pampersų" biznio vežant iš Norvegijos į LT. Pampersai ten tokie pigūs dėl to, kad yra subsidijuojami - valstybe moka kažkokią dalį pardavėjams, kad tėveliams būtų pigiau vaikus auginti - tipo demografine padėtimi rūpinasi. Todėl ir neleidžia jų išvežti, nes tai tas pats, kas vogti beveik, jei iš to biznį darai.
 
Teko vežti ir padangų, ir naudotų baldų iš Norvegijos. Visada reikia pasirašyti kažkokią pirkimo - pradavimo sutartį, ir joje nurodtyti nedidelę, bet protingą sumą, kad nuo jos mokėti mokesčius, jei kad prisikabintų. O tą sutartį galima nors ir su savo motina pasirašyti.
Dėl naudotų padangų. Jeigu užgaudo muitininkai, būna nemalonumų. Už į LT įvežamas padangas reikia motėti taršos mokestį, kuris naujoms padangoms nėra labai didelis, bet naudotoms jis yra apie 36-40 ct/kg. Taigi, jei padanga sveria kokius 12-15 kg, tai moki 4-5 lt nuo vienos padangos taršos mokesčių. Jeigu bandysi tuo verstis,tai tikrai ne kartą sumokėsi. Vežiau padangas tik kartą, ir tą patį kartą patirkino. Man asmeniškai nieko nebuvo - nurodžiau užsakovo duomenis, gavėjo duomenis, nufotkinau iškrovimą kaip įrodymą, ir viskas, ką teko daryti - tai parašyti paaiškinimą muitinėje. Tad čia taip pat mažas biznis.
O baldai Norvegijoje ne gatvėje renkami. Yra tokie savartynai / atliekų rūšiavimo punktai. Norvegams yra labai ne prestižas pirkti naudotą daiktą, todėl visi naudoti daiktai ten ir vežami. Kadangi pas juos didelis dėmesys skiriamas šiukšlių rūšiavimui ir perdirbimui, tai jie skatina kuo daugiau tų baldų dar kartą panaudoti, todėl atiduoda juos nemokamai. Gali atvažiuoti ir rinktis. Teko kartą apturėti tokį užsakymą iš lietuvių NO gyvenančių. Tai man belaukiant kol pakraus, į valias prisižiūrėjau kaip tai vyksta: atveža viską vien tik norvegai, o išveža - tik lietuviai ir lenkai :) Čia galima terštis su tuo reikalu, nes kainuoja tik kelionė, bet užsiimti šiukšlių prekyba ir iš to sau gyvenimą kurti kažkaip nemiela atrodo ...
 
P.S. Tie lietuviai sakė, kad Osle ir jo apylinkėse tai sunkus biznis, nes ten daug lietuvių ir lenkų, kurie tai daro. O kokiuose mažuose miesteliuose atokioje NO šiaurėje tipo tai labai geras biznis.

Naudojuosi cargo.lt paslaugomis.
 
Pagrindinis mokestis yra abonentinis mėnesio mokestis, už kurį gali naudotis cargo.lt duomenų baze - t.y., gali matyti tiesioginių užsakovų, transporto įmonių ir visokių tarpininkų pateiktus turimus krovinius, gali patalpinti informaciją apie savo turimus krovinius. Cargo.lt puslapyje yra atsiliepimų apie įmones sistema, kur gali skaityti kitų narių atsiliepimus apie įmones (ypač praverčia info apie nemokumą).
Tai pagrindinės funkcijos. Yra daug papildomų funkcijų, kurių dalis yra apmokestinta: pvz., skelbimo iškėlimas, paryškinimas, bėganti eilutė ir t.t.
Mėnesio kaina yra 150 lt + PVM (viso 181,5 lt) už vieną darbo vietą (už prieigą vienam IP). Paprastai turi nurodyti iš kurio IP jungsiesi, ir tik iš to vieno galima prisijungti. Papildomai gauna pajamų iš reklamos (baneriai), kuri pas juos tikrai brangi. Taip pat jiems priklauso specializuotas tinklapis cargonews.lt.
 
Jei planuoji įkurti kažką panašaus ir būti konkurentas, tai linkiu stiprybės tamstai. Yra toks trans.lt (lenkų transporto birža), kurie jau ilgai bando konkuruoti, ir nieko nesigauna. Yra buvę ir dar keli bandymai, tokie pat nepavykę. Reikalas tas, kad tiek vežėjai, tiek krovinių savininkai daugiausiai naudos gauna iš populiariausios svetainės, nes ten ir pasiūlymų daugiausiai sulaukia. O padaręs tokią pat sistemą kad ir už 100 lt pigiau, ar net ir visai nemokamai, tuo nesuviliosi pereiti pas tave, nes tas 150 lt yra smulkmė vežant bent kelis krovinius per mėn - pateikdamas info apie turimą krovinį cargo.lt sistemoje sulauksi tiek pervežimo pasiūlymų iš pakeliui važiuojančių vežėjų, kad sutaupysi daug daugiau nei tie 150 lt (turiu omenyje, kad sutaupysi nuo kainų skirtumo pateiktus krovinį cargo.lt duomenų bazėje, ir kreipiantis atskirai į transporto firmą).

Naudojuosi cargo.lt paslaugomis.
 
Pagrindinis mokestis yra abonentinis mėnesio mokestis, už kurį gali naudotis cargo.lt duomenų baze - t.y., gali matyti tiesioginių užsakovų, transporto įmonių ir visokių tarpininkų pateiktus turimus krovinius, gali patalpinti informaciją apie savo turimus krovinius. Cargo.lt puslapyje yra atsiliepimų apie įmones sistema, kur gali skaityti kitų narių atsiliepimus apie įmones (ypač praverčia info apie nemokumą).
Tai pagrindinės funkcijos. Yra daug papildomų funkcijų, kurių dalis yra apmokestinta: pvz., skelbimo iškėlimas, paryškinimas, bėganti eilutė ir t.t.
Mėnesio kaina yra 150 lt + PVM (viso 181,5 lt) už vieną darbo vietą (už prieigą vienam IP). Paprastai turi nurodyti iš kurio IP jungsiesi, ir tik iš to vieno galima prisijungti. Papildomai gauna pajamų iš reklamos (baneriai), kuri pas juos tikrai brangi. Taip pat jiems priklauso specializuotas tinklapis cargonews.lt.
 
Jei planuoji įkurti kažką panašaus ir būti konkurentas, tai linkiu stiprybės tamstai. Yra toks trans.lt (lenkų transporto birža), kurie jau ilgai bando konkuruoti, ir nieko nesigauna. Yra buvę ir dar keli bandymai, tokie pat nepavykę. Reikalas tas, kad tiek vežėjai, tiek krovinių savininkai daugiausiai naudos gauna iš populiariausios svetainės, nes ten ir pasiūlymų daugiausiai sulaukia. O padaręs tokią pat sistemą kad ir už 100 lt pigiau, ar net ir visai nemokamai, tuo nesuviliosi pereiti pas tave, nes tas 150 lt yra smulkmė vežant bent kelis krovinius per mėn - pateikdamas info apie turimą krovinį cargo.lt sistemoje sulauksi tiek pervežimo pasiūlymų iš pakeliui važiuojančių vežėjų, kad sutaupysi daug daugiau nei tie 150 lt (turiu omenyje, kad sutaupysi nuo kainų skirtumo pateiktus krovinį cargo.lt duomenų bazėje, ir kreipiantis atskirai į transporto firmą).

Esi bevalis tinginys, istizes lodorius, verksnys ir siaip mulkis. Kazkas tau turi tai pasakyti, ir ner cia ko i vata vynioti.
 
As pats kazkada buvau beklimpstantis i tuos azarto dumblus, bet tik kelis tukstancius uzteko pralosti, kad padaryciau isvadas.
 
Turiu keleta patarimu.
 
a) Nuo saves nepabegsi, ir saves neapgausi. Siuo metu tu esi bevalis istizes slunkius lodaris be kiausiu. Tu arba susitaikai su tuo, arba keiti tai. Jeigu susitaikai su tuo, kad esi bekiausis, tai tuomet lieka tik ramiai priimti toki gyvenimo scenariju. Ne kazin koks nuostolis butu jeigu ir saka pasirinktum.
 
b) Jeigu tu pasirenki vyriska varianta - t.y. keistis ir tvarkytis, tuomet tai darai is karto. Pirma-nustoji sau meluoti (sveika aplamai nemeluoti niekam), priimi save toki koks esi, aiskiai isisamonini problemas, ir pradedi VEIKTI. Veikti - tai nebutinai apie litus galvoti. Pirmiausia tau reikia sutvirtinti asmenybe, igyti tikejimo savim.
Antra - kuo dazniau renkiesi veiksma, sprendima ir samoninga pasirinkima, o ne bekiausiska pasyvuma, nieko nedaryma ir stebejima kas bus. Kai pavargsti ir nieko nebenori daryti - renkiesi poilsi ir tinginyste. Kai nerandi sprendimo esamoj situacijoj - renkiesi palaukti rytojaus, ir t.t. Bet visuomet prisiimi atsakomybe, ir stengiesi suvokti, kad nieko nedarymas taip pat yra pasirinkimas, ir kad uz to rezultata esi atsakingas pats.
Reikia auginti ir stiprinti save kaip asmenybe. Pirmas ir privalomas dalykas cia - sportas, fizinis darbas, kuno stiprinimas ir grudinimas.
Laisvalaikiu - kokybiska psichologine literatura. Ne koks ###### "Kaip uzdirbti milijona krapstant nosi", o rimta/pusiau akademine literatura, kad susigaudytum siek tiek kas toks esi, is kur atsiradai toks, kaip aplamai zmogus veikia, kas motyvuoja veikti/neveikti, kas yra valia, kaip suristos laisve su atsakomybe ir t.t. Po kazkurio laiko suprasi kokio b...io tavo gyvenimas yra toks koks yra.
 
Religija yra skirta bekiausiams, tai jei visdelto pasirenki smaukymasi ir nieko nedaryma, tai i komplekta puikiai tiks ir Dievo pagalbos meldimas :)
 
Ir jokios paguodos is manes nesulauksi!
Bekiausiu nereikia toleruoti. Sveikiau is tokiu juoktis, tyciotis, vaikams rodyt kaip babauzi - kad geda butu tokiam buti.
 
Sekmes renkantis!

Reikėjo labiau paskolos nei investicijos. Paskelbiau temą, ir po kelių savaičių su vienu šio forumo nariu pasirašeme sutartį. Taigi, iš savo patirties galiu patvirtinti, kad tai veikia. Kada nors ateityje ir pats pabandysiu į kokį versliuką investuoti per šį forumą.
 
Tai čia geroji pusė :) Keletas negatyvių dalykų:
- čia labai daug nepiktybinių trolių, kurie visokiomis nesąmonėmis teršia investavimo skiltį šiame forume, ir kurie 99% niekada ir niekur neinvestuos, nes nori tokių sąlygų, kokių realiai niekas nepasiūlys, o jei pasiūlys - tai tik pinigų išviliojimo tikslu :)
- panašu, kad "investuotojų paieškos" skiltyje yra ir nemokamų idėjų ieškotojų, kurie skelbiasi galintys investuoti dideles sumas, nors realiai jiems reikia tik idėjų. Aš esu šalininkas tos minties, kad idėja be darbo yra gal ne visai nulis, bet labai arti to (0,000...01). Todėl mano idėjos nėra labai didelė paslaptis investuotojui, ir idėjų vagys nebaisūs.
- ir pabaigai: esu visiškai tikras, kad "investuotojų paieškos" skiltyje tikrai yra nemažai žulikų, kurie nori tik išvilioti pinigus. Todėl palaikau tuos investuotojus, kurie prieš investuojant daug domisi, reikalauja daug info, susitinka gyvai ir t.t.
 
Be visų tų neigiamų dalykų, šitas forumas vistiek puikiai veikia, ir yra viena geriausių vietų ieškoti investicijų nedideliems proektams.

Esi bevalis tinginys, istizes lodorius, verksnys ir siaip mulkis. Kazkas tau turi tai pasakyti, ir ner cia ko i vata vynioti.
 
As pats kazkada buvau beklimpstantis i tuos azarto dumblus, bet tik kelis tukstancius uzteko pralosti, kad padaryciau isvadas.
 
Turiu keleta patarimu.
 
a) Nuo saves nepabegsi, ir saves neapgausi. Siuo metu tu esi bevalis istizes slunkius lodaris be kiausiu. Tu arba susitaikai su tuo, arba keiti tai. Jeigu susitaikai su tuo, kad esi bekiausis, tai tuomet lieka tik ramiai priimti toki gyvenimo scenariju. Ne kazin koks nuostolis butu jeigu ir saka pasirinktum.
 
b) Jeigu tu pasirenki vyriska varianta - t.y. keistis ir tvarkytis, tuomet tai darai is karto. Pirma-nustoji sau meluoti (sveika aplamai nemeluoti niekam), priimi save toki koks esi, aiskiai isisamonini problemas, ir pradedi VEIKTI. Veikti - tai nebutinai apie litus galvoti. Pirmiausia tau reikia sutvirtinti asmenybe, igyti tikejimo savim.
Antra - kuo dazniau renkiesi veiksma, sprendima ir samoninga pasirinkima, o ne bekiausiska pasyvuma, nieko nedaryma ir stebejima kas bus. Kai pavargsti ir nieko nebenori daryti - renkiesi poilsi ir tinginyste. Kai nerandi sprendimo esamoj situacijoj - renkiesi palaukti rytojaus, ir t.t. Bet visuomet prisiimi atsakomybe, ir stengiesi suvokti, kad nieko nedarymas taip pat yra pasirinkimas, ir kad uz to rezultata esi atsakingas pats.
Reikia auginti ir stiprinti save kaip asmenybe. Pirmas ir privalomas dalykas cia - sportas, fizinis darbas, kuno stiprinimas ir grudinimas.
Laisvalaikiu - kokybiska psichologine literatura. Ne koks ###### "Kaip uzdirbti milijona krapstant nosi", o rimta/pusiau akademine literatura, kad susigaudytum siek tiek kas toks esi, is kur atsiradai toks, kaip aplamai zmogus veikia, kas motyvuoja veikti/neveikti, kas yra valia, kaip suristos laisve su atsakomybe ir t.t. Po kazkurio laiko suprasi kokio b...io tavo gyvenimas yra toks koks yra.
 
Religija yra skirta bekiausiams, tai jei visdelto pasirenki smaukymasi ir nieko nedaryma, tai i komplekta puikiai tiks ir Dievo pagalbos meldimas :)
 
Ir jokios paguodos is manes nesulauksi!
Bekiausiu nereikia toleruoti. Sveikiau is tokiu juoktis, tyciotis, vaikams rodyt kaip babauzi - kad geda butu tokiam buti.
 
Sekmes renkantis!

Mano dvi kapeikos.
 
Mokescius LT reikia stipriai mazinti, taciau tuo paciu reikia mazinti ir valstybes garantijas ivairiu ismoku pavidalu, bei nemokamas valstybines paslaugas.
 
Veltedziu toleravimas niekur neveda, tai ir "paramos" jiems reikia minimaliai.
 
Del viesuju paslaugu, tai manau kuo daugiau tokiu paslaugu reikia pirkti is privataus sektoriaus, kazkiek subsidijuojant per "krepseliu" sistema, o likusia paslaugos kaina klientas turetu moketi pats. "Krepseliu" sistema puikiai tinka praktiskai visons valstybinems paslaugoms - svietimui, sveikatos apsaugai, pensijai ir t.t.
 
Sumazinus valstybes teikiamu paslaugu kieki ir absoliucia dauguma ju perkant is privataus sektoriaus, lygiagreciai turetu mazeti ir biurokratu armija.
 
Tokia butu mano gyvybingos ir progresyvios valstybes vizija. Besaikis socializmas yra jau nuvaziuojantis traukinys ir mires reikalas. Krize ES yra puiki iliustracija. Konkurencija rules!
 
Mes negalime vakaru europos nei pasivyti, nei aplenkti jau nebepasiteisinanciais veikimo modeliais. Taigi, lieka tik kazko naujo kuryba. Tik bandymo keliu galime atrasti savo salies sekmes istorija. O ir prarasti nelabai turime ka.
 
 
P.S. Esu realistas, ir puikiai suvokiu, kad homo sovieticus nori tik zuvies - meskere jam nereikalinga. Tokios idejos tikrai nesusilauks daugumos palaikymo, todel ir igyvendinimo sansai minimalus.
 
P.P.S. Todel lieka tik paciam savimi pasirupinti : ) Ka sekmingai ir darau. Nieko daug man is valdzios nereikia, bet nieko daug ir duoti nesiruosiu.

Mano dvi kapeikos.
 
Mokescius LT reikia stipriai mazinti, taciau tuo paciu reikia mazinti ir valstybes garantijas ivairiu ismoku pavidalu, bei nemokamas valstybines paslaugas.
 
Veltedziu toleravimas niekur neveda, tai ir "paramos" jiems reikia minimaliai.
 
Del viesuju paslaugu, tai manau kuo daugiau tokiu paslaugu reikia pirkti is privataus sektoriaus, kazkiek subsidijuojant per "krepseliu" sistema, o likusia paslaugos kaina klientas turetu moketi pats. "Krepseliu" sistema puikiai tinka praktiskai visons valstybinems paslaugoms - svietimui, sveikatos apsaugai, pensijai ir t.t.
 
Sumazinus valstybes teikiamu paslaugu kieki ir absoliucia dauguma ju perkant is privataus sektoriaus, lygiagreciai turetu mazeti ir biurokratu armija.
 
Tokia butu mano gyvybingos ir progresyvios valstybes vizija. Besaikis socializmas yra jau nuvaziuojantis traukinys ir mires reikalas. Krize ES yra puiki iliustracija. Konkurencija rules!
 
Mes negalime vakaru europos nei pasivyti, nei aplenkti jau nebepasiteisinanciais veikimo modeliais. Taigi, lieka tik kazko naujo kuryba. Tik bandymo keliu galime atrasti savo salies sekmes istorija. O ir prarasti nelabai turime ka.
 
 
P.S. Esu realistas, ir puikiai suvokiu, kad homo sovieticus nori tik zuvies - meskere jam nereikalinga. Tokios idejos tikrai nesusilauks daugumos palaikymo, todel ir igyvendinimo sansai minimalus.
 
P.P.S. Todel lieka tik paciam savimi pasirupinti : ) Ka sekmingai ir darau. Nieko daug man is valdzios nereikia, bet nieko daug ir duoti nesiruosiu.

Mano dvi kapeikos.
 
Mokescius LT reikia stipriai mazinti, taciau tuo paciu reikia mazinti ir valstybes garantijas ivairiu ismoku pavidalu, bei nemokamas valstybines paslaugas.
 
Veltedziu toleravimas niekur neveda, tai ir "paramos" jiems reikia minimaliai.
 
Del viesuju paslaugu, tai manau kuo daugiau tokiu paslaugu reikia pirkti is privataus sektoriaus, kazkiek subsidijuojant per "krepseliu" sistema, o likusia paslaugos kaina klientas turetu moketi pats. "Krepseliu" sistema puikiai tinka praktiskai visons valstybinems paslaugoms - svietimui, sveikatos apsaugai, pensijai ir t.t.
 
Sumazinus valstybes teikiamu paslaugu kieki ir absoliucia dauguma ju perkant is privataus sektoriaus, lygiagreciai turetu mazeti ir biurokratu armija.
 
Tokia butu mano gyvybingos ir progresyvios valstybes vizija. Besaikis socializmas yra jau nuvaziuojantis traukinys ir mires reikalas. Krize ES yra puiki iliustracija. Konkurencija rules!
 
Mes negalime vakaru europos nei pasivyti, nei aplenkti jau nebepasiteisinanciais veikimo modeliais. Taigi, lieka tik kazko naujo kuryba. Tik bandymo keliu galime atrasti savo salies sekmes istorija. O ir prarasti nelabai turime ka.
 
 
P.S. Esu realistas, ir puikiai suvokiu, kad homo sovieticus nori tik zuvies - meskere jam nereikalinga. Tokios idejos tikrai nesusilauks daugumos palaikymo, todel ir igyvendinimo sansai minimalus.
 
P.P.S. Todel lieka tik paciam savimi pasirupinti : ) Ka sekmingai ir darau. Nieko daug man is valdzios nereikia, bet nieko daug ir duoti nesiruosiu.

Mano dvi kapeikos.
 
Mokescius LT reikia stipriai mazinti, taciau tuo paciu reikia mazinti ir valstybes garantijas ivairiu ismoku pavidalu, bei nemokamas valstybines paslaugas.
 
Veltedziu toleravimas niekur neveda, tai ir "paramos" jiems reikia minimaliai.
 
Del viesuju paslaugu, tai manau kuo daugiau tokiu paslaugu reikia pirkti is privataus sektoriaus, kazkiek subsidijuojant per "krepseliu" sistema, o likusia paslaugos kaina klientas turetu moketi pats. "Krepseliu" sistema puikiai tinka praktiskai visons valstybinems paslaugoms - svietimui, sveikatos apsaugai, pensijai ir t.t.
 
Sumazinus valstybes teikiamu paslaugu kieki ir absoliucia dauguma ju perkant is privataus sektoriaus, lygiagreciai turetu mazeti ir biurokratu armija.
 
Tokia butu mano gyvybingos ir progresyvios valstybes vizija. Besaikis socializmas yra jau nuvaziuojantis traukinys ir mires reikalas. Krize ES yra puiki iliustracija. Konkurencija rules!
 
Mes negalime vakaru europos nei pasivyti, nei aplenkti jau nebepasiteisinanciais veikimo modeliais. Taigi, lieka tik kazko naujo kuryba. Tik bandymo keliu galime atrasti savo salies sekmes istorija. O ir prarasti nelabai turime ka.
 
 
P.S. Esu realistas, ir puikiai suvokiu, kad homo sovieticus nori tik zuvies - meskere jam nereikalinga. Tokios idejos tikrai nesusilauks daugumos palaikymo, todel ir igyvendinimo sansai minimalus.
 
P.P.S. Todel lieka tik paciam savimi pasirupinti : ) Ka sekmingai ir darau. Nieko daug man is valdzios nereikia, bet nieko daug ir duoti nesiruosiu.

Mano dvi kapeikos.
 
Mokescius LT reikia stipriai mazinti, taciau tuo paciu reikia mazinti ir valstybes garantijas ivairiu ismoku pavidalu, bei nemokamas valstybines paslaugas.
 
Veltedziu toleravimas niekur neveda, tai ir "paramos" jiems reikia minimaliai.
 
Del viesuju paslaugu, tai manau kuo daugiau tokiu paslaugu reikia pirkti is privataus sektoriaus, kazkiek subsidijuojant per "krepseliu" sistema, o likusia paslaugos kaina klientas turetu moketi pats. "Krepseliu" sistema puikiai tinka praktiskai visons valstybinems paslaugoms - svietimui, sveikatos apsaugai, pensijai ir t.t.
 
Sumazinus valstybes teikiamu paslaugu kieki ir absoliucia dauguma ju perkant is privataus sektoriaus, lygiagreciai turetu mazeti ir biurokratu armija.
 
Tokia butu mano gyvybingos ir progresyvios valstybes vizija. Besaikis socializmas yra jau nuvaziuojantis traukinys ir mires reikalas. Krize ES yra puiki iliustracija. Konkurencija rules!
 
Mes negalime vakaru europos nei pasivyti, nei aplenkti jau nebepasiteisinanciais veikimo modeliais. Taigi, lieka tik kazko naujo kuryba. Tik bandymo keliu galime atrasti savo salies sekmes istorija. O ir prarasti nelabai turime ka.
 
 
P.S. Esu realistas, ir puikiai suvokiu, kad homo sovieticus nori tik zuvies - meskere jam nereikalinga. Tokios idejos tikrai nesusilauks daugumos palaikymo, todel ir igyvendinimo sansai minimalus.
 
P.P.S. Todel lieka tik paciam savimi pasirupinti : ) Ka sekmingai ir darau. Nieko daug man is valdzios nereikia, bet nieko daug ir duoti nesiruosiu.

Mano dvi kapeikos.
 
Mokescius LT reikia stipriai mazinti, taciau tuo paciu reikia mazinti ir valstybes garantijas ivairiu ismoku pavidalu, bei nemokamas valstybines paslaugas.
 
Veltedziu toleravimas niekur neveda, tai ir "paramos" jiems reikia minimaliai.
 
Del viesuju paslaugu, tai manau kuo daugiau tokiu paslaugu reikia pirkti is privataus sektoriaus, kazkiek subsidijuojant per "krepseliu" sistema, o likusia paslaugos kaina klientas turetu moketi pats. "Krepseliu" sistema puikiai tinka praktiskai visons valstybinems paslaugoms - svietimui, sveikatos apsaugai, pensijai ir t.t.
 
Sumazinus valstybes teikiamu paslaugu kieki ir absoliucia dauguma ju perkant is privataus sektoriaus, lygiagreciai turetu mazeti ir biurokratu armija.
 
Tokia butu mano gyvybingos ir progresyvios valstybes vizija. Besaikis socializmas yra jau nuvaziuojantis traukinys ir mires reikalas. Krize ES yra puiki iliustracija. Konkurencija rules!
 
Mes negalime vakaru europos nei pasivyti, nei aplenkti jau nebepasiteisinanciais veikimo modeliais. Taigi, lieka tik kazko naujo kuryba. Tik bandymo keliu galime atrasti savo salies sekmes istorija. O ir prarasti nelabai turime ka.
 
 
P.S. Esu realistas, ir puikiai suvokiu, kad homo sovieticus nori tik zuvies - meskere jam nereikalinga. Tokios idejos tikrai nesusilauks daugumos palaikymo, todel ir igyvendinimo sansai minimalus.
 
P.P.S. Todel lieka tik paciam savimi pasirupinti : ) Ka sekmingai ir darau. Nieko daug man is valdzios nereikia, bet nieko daug ir duoti nesiruosiu.

Esi bevalis tinginys, istizes lodorius, verksnys ir siaip mulkis. Kazkas tau turi tai pasakyti, ir ner cia ko i vata vynioti.
 
As pats kazkada buvau beklimpstantis i tuos azarto dumblus, bet tik kelis tukstancius uzteko pralosti, kad padaryciau isvadas.
 
Turiu keleta patarimu.
 
a) Nuo saves nepabegsi, ir saves neapgausi. Siuo metu tu esi bevalis istizes slunkius lodaris be kiausiu. Tu arba susitaikai su tuo, arba keiti tai. Jeigu susitaikai su tuo, kad esi bekiausis, tai tuomet lieka tik ramiai priimti toki gyvenimo scenariju. Ne kazin koks nuostolis butu jeigu ir saka pasirinktum.
 
b) Jeigu tu pasirenki vyriska varianta - t.y. keistis ir tvarkytis, tuomet tai darai is karto. Pirma-nustoji sau meluoti (sveika aplamai nemeluoti niekam), priimi save toki koks esi, aiskiai isisamonini problemas, ir pradedi VEIKTI. Veikti - tai nebutinai apie litus galvoti. Pirmiausia tau reikia sutvirtinti asmenybe, igyti tikejimo savim.
Antra - kuo dazniau renkiesi veiksma, sprendima ir samoninga pasirinkima, o ne bekiausiska pasyvuma, nieko nedaryma ir stebejima kas bus. Kai pavargsti ir nieko nebenori daryti - renkiesi poilsi ir tinginyste. Kai nerandi sprendimo esamoj situacijoj - renkiesi palaukti rytojaus, ir t.t. Bet visuomet prisiimi atsakomybe, ir stengiesi suvokti, kad nieko nedarymas taip pat yra pasirinkimas, ir kad uz to rezultata esi atsakingas pats.
Reikia auginti ir stiprinti save kaip asmenybe. Pirmas ir privalomas dalykas cia - sportas, fizinis darbas, kuno stiprinimas ir grudinimas.
Laisvalaikiu - kokybiska psichologine literatura. Ne koks ###### "Kaip uzdirbti milijona krapstant nosi", o rimta/pusiau akademine literatura, kad susigaudytum siek tiek kas toks esi, is kur atsiradai toks, kaip aplamai zmogus veikia, kas motyvuoja veikti/neveikti, kas yra valia, kaip suristos laisve su atsakomybe ir t.t. Po kazkurio laiko suprasi kokio b...io tavo gyvenimas yra toks koks yra.
 
Religija yra skirta bekiausiams, tai jei visdelto pasirenki smaukymasi ir nieko nedaryma, tai i komplekta puikiai tiks ir Dievo pagalbos meldimas :)
 
Ir jokios paguodos is manes nesulauksi!
Bekiausiu nereikia toleruoti. Sveikiau is tokiu juoktis, tyciotis, vaikams rodyt kaip babauzi - kad geda butu tokiam buti.
 
Sekmes renkantis!

Esi bevalis tinginys, istizes lodorius, verksnys ir siaip mulkis. Kazkas tau turi tai pasakyti, ir ner cia ko i vata vynioti.
 
As pats kazkada buvau beklimpstantis i tuos azarto dumblus, bet tik kelis tukstancius uzteko pralosti, kad padaryciau isvadas.
 
Turiu keleta patarimu.
 
a) Nuo saves nepabegsi, ir saves neapgausi. Siuo metu tu esi bevalis istizes slunkius lodaris be kiausiu. Tu arba susitaikai su tuo, arba keiti tai. Jeigu susitaikai su tuo, kad esi bekiausis, tai tuomet lieka tik ramiai priimti toki gyvenimo scenariju. Ne kazin koks nuostolis butu jeigu ir saka pasirinktum.
 
b) Jeigu tu pasirenki vyriska varianta - t.y. keistis ir tvarkytis, tuomet tai darai is karto. Pirma-nustoji sau meluoti (sveika aplamai nemeluoti niekam), priimi save toki koks esi, aiskiai isisamonini problemas, ir pradedi VEIKTI. Veikti - tai nebutinai apie litus galvoti. Pirmiausia tau reikia sutvirtinti asmenybe, igyti tikejimo savim.
Antra - kuo dazniau renkiesi veiksma, sprendima ir samoninga pasirinkima, o ne bekiausiska pasyvuma, nieko nedaryma ir stebejima kas bus. Kai pavargsti ir nieko nebenori daryti - renkiesi poilsi ir tinginyste. Kai nerandi sprendimo esamoj situacijoj - renkiesi palaukti rytojaus, ir t.t. Bet visuomet prisiimi atsakomybe, ir stengiesi suvokti, kad nieko nedarymas taip pat yra pasirinkimas, ir kad uz to rezultata esi atsakingas pats.
Reikia auginti ir stiprinti save kaip asmenybe. Pirmas ir privalomas dalykas cia - sportas, fizinis darbas, kuno stiprinimas ir grudinimas.
Laisvalaikiu - kokybiska psichologine literatura. Ne koks ###### "Kaip uzdirbti milijona krapstant nosi", o rimta/pusiau akademine literatura, kad susigaudytum siek tiek kas toks esi, is kur atsiradai toks, kaip aplamai zmogus veikia, kas motyvuoja veikti/neveikti, kas yra valia, kaip suristos laisve su atsakomybe ir t.t. Po kazkurio laiko suprasi kokio b...io tavo gyvenimas yra toks koks yra.
 
Religija yra skirta bekiausiams, tai jei visdelto pasirenki smaukymasi ir nieko nedaryma, tai i komplekta puikiai tiks ir Dievo pagalbos meldimas :)
 
Ir jokios paguodos is manes nesulauksi!
Bekiausiu nereikia toleruoti. Sveikiau is tokiu juoktis, tyciotis, vaikams rodyt kaip babauzi - kad geda butu tokiam buti.
 
Sekmes renkantis!

Esi bevalis tinginys, istizes lodorius, verksnys ir siaip mulkis. Kazkas tau turi tai pasakyti, ir ner cia ko i vata vynioti.
 
As pats kazkada buvau beklimpstantis i tuos azarto dumblus, bet tik kelis tukstancius uzteko pralosti, kad padaryciau isvadas.
 
Turiu keleta patarimu.
 
a) Nuo saves nepabegsi, ir saves neapgausi. Siuo metu tu esi bevalis istizes slunkius lodaris be kiausiu. Tu arba susitaikai su tuo, arba keiti tai. Jeigu susitaikai su tuo, kad esi bekiausis, tai tuomet lieka tik ramiai priimti toki gyvenimo scenariju. Ne kazin koks nuostolis butu jeigu ir saka pasirinktum.
 
b) Jeigu tu pasirenki vyriska varianta - t.y. keistis ir tvarkytis, tuomet tai darai is karto. Pirma-nustoji sau meluoti (sveika aplamai nemeluoti niekam), priimi save toki koks esi, aiskiai isisamonini problemas, ir pradedi VEIKTI. Veikti - tai nebutinai apie litus galvoti. Pirmiausia tau reikia sutvirtinti asmenybe, igyti tikejimo savim.
Antra - kuo dazniau renkiesi veiksma, sprendima ir samoninga pasirinkima, o ne bekiausiska pasyvuma, nieko nedaryma ir stebejima kas bus. Kai pavargsti ir nieko nebenori daryti - renkiesi poilsi ir tinginyste. Kai nerandi sprendimo esamoj situacijoj - renkiesi palaukti rytojaus, ir t.t. Bet visuomet prisiimi atsakomybe, ir stengiesi suvokti, kad nieko nedarymas taip pat yra pasirinkimas, ir kad uz to rezultata esi atsakingas pats.
Reikia auginti ir stiprinti save kaip asmenybe. Pirmas ir privalomas dalykas cia - sportas, fizinis darbas, kuno stiprinimas ir grudinimas.
Laisvalaikiu - kokybiska psichologine literatura. Ne koks ###### "Kaip uzdirbti milijona krapstant nosi", o rimta/pusiau akademine literatura, kad susigaudytum siek tiek kas toks esi, is kur atsiradai toks, kaip aplamai zmogus veikia, kas motyvuoja veikti/neveikti, kas yra valia, kaip suristos laisve su atsakomybe ir t.t. Po kazkurio laiko suprasi kokio b...io tavo gyvenimas yra toks koks yra.
 
Religija yra skirta bekiausiams, tai jei visdelto pasirenki smaukymasi ir nieko nedaryma, tai i komplekta puikiai tiks ir Dievo pagalbos meldimas :)
 
Ir jokios paguodos is manes nesulauksi!
Bekiausiu nereikia toleruoti. Sveikiau is tokiu juoktis, tyciotis, vaikams rodyt kaip babauzi - kad geda butu tokiam buti.
 
Sekmes renkantis!

Aš bėgu 3-5 km apie porą kartų į savaitę, ir kelis kartus per mėn "šventinius" bėgimus po 10-15 km.
 
Didesniu tempu bėgu tik trumpus krosiukus iki 3-4 km. Ilgesnius krosus bėgu neskubėdamas, apie 10 km/h greičiu.
Greitai nebėgu dar ir todėl, kad daug labiau kenčia sanariai - bėgant didesniu tempu atsiranda toks kaip ir šuolis kas žingsnį, ir tuomet seka kietesnis nusileidimas. Jeigu bėgi neskubėdamas, to šuolio tokio nebūna, koją padedi be didesnio smūgio sanariams. Aš bėgioju dėl sveikatos, tai tuo bėgiojimu nenoriu tos pačios sveikatos gadintis. Galbūt geriausia išeitis lėtas bėgimas su sprintiniais pagreitėjimas. Nes lėtas bėgimas nestiprina raumenų taip gerai, kaip tai daro sprinto bėgimas. Pasižiūrėjus į opilpinius sprinterius ir stayerius, raumenų išvystymo skirtumas akivaizdus.
 
Po krosų visada bėgu į stadioną su "turnikais", ir padarau gerą treniruotę: įvairūs prisitraukimai, atsispaudimai, presas, ir pusės rato bėgimas + kitos pusės ėjimas po kiekvieno pratimo priėjimo.
 
Man pačiam tokia sistema labai patinka, ir rezultatais esu patenkintas. Vien bėgimas kūno taip nestiprina, kaip bėgimas + pratimai. Žiemą stadioną keisti treniruoklių sale kuriam laikui.
 
Pats naudoju "sportstracker" apps'ą. Smagu žinoti savo įveiktą atstumą, greitį etc.
Greičiui dar nebandžiau bėgti, bet reikės pabandyti kokius 3 km įveikti.
 
Nežinau kaip "vaizdinę" medžiagą geriau pateikti, įkelti failo kažkodėl nepavyksta.