100h papildomo mokslo = 100 balų:). Pasiėmi kiekvieną dalyką, ir vienas namuose skiri 100h vienam dalykui. Tai jei kiekvieną dieną mokaisi po 3-4h, tai per mėnesį išmoksti vieną dalyką, per keturis mėnesius esi pasiruošęs egzaminui. Simple ;)
Sveikas,
Labai rekomenduoju pažiūrėt youtube video "linguamarina". Ši rusė gerai įvaldžiusi anglų kalbą, taria rodos nepriekaištingai ir yra labai charizmatiška, jos įdomu klausytis. Man jos video padėjo prisiminti gramatiką, praplėsti žodyną žodžiais, kuriuos naudodamas prieš pašnekovą gali pasirodyti kaip įgudęs kalbėtojas. Manau prie didelio noro nelabai ir reikia tų kursų pirkti, nes kaip supratau iš frazės "daugiau pasimokyti anglų kalbos" nesi labai jau žalias ir turbūt daugmaž supranti apie ką kalbama, bet pačiam sunkiau sakinius regzti. Man labai paspartino mokymasi domėjimasis aktualiomis temomis angliškai, podcastų klausymas. Ypač neblogai veikia mąstymas angliškai, šis metodas padeda pereiti prie to, kad klausant žodžių nebėra noro bandyti išsiversti mintyse į lietuvių kalbą. ?
Mano mokymosi bei ruošimosi egzaminams formulė - 1)nešvaistyk laiko tam, kas tau egzamine nesuteiks naudos (televizorius, kompiuteriniai žaidimai, kita pašalinė veikla, kurios laisvai gali išvengti) 2)Tiems, kas dar nežino, kokius egzaminus laikys - apsispręskit ir sužinokit kuo greičiau, nes taip jūs laimėsite laiko ruošimuisi, tiems, kas jau tikrai žino, ko reiks norint įstoti į norimą studijų programą - atsispausdinti visų egzaminų programas, jas išsinagrinėti. Būtinai reikia žinoti, ko iš tavęs reikalaus egzaminas, ir mokytis tik būtent to. 3)Loginis mąastymas. Nepakenks nė vienam egzaminui, o visais atvejais padės. Kryžiažodžiai, sudoku, matematika (net jei jos ir nemėgsti, nelaikysi egzamino ar nereiks metinio pažymio - mokykis, nes ji lavina loginį mąstymą) padės jums išvystyti geresnį samprotavimą. 4) Ruoškitės kiekvienai pamokai, o ne likus kelioms dienoms iki kontrolinio. Taip ne tik išsiugdysite didesnę atsakomybę, bet ir įgysite žymiai didesnį pranašumą, prieš tuos, kurie kontroliniams ruošiasi likus kelioms dienoms. 5) Nenusirašinėkite, nes to padaryti per egzaminą - negalėstite. 6) Nesistenkite kontrolinių, bandomųjų ar dar kokių nors užduočių sužinoti iš anksto, nes tai jums nepadės ruošiantis egaminui. 7) Ir pabaigai - išsispręskite kuo daugiau buvusių egzaminų užduočių, konsultuokitės su mokytojais, per pamokas nevoliokit durniaus, o iš jų stenkitės išeiti sužinoję ką nors naujo. Tai tiek. Svarbiausia - laiko planavimas ir nepervargimas. Neužsiciklinkit vien tik mokslo veikla, sportas taip pat labai gerai, tik aišku, tol kol nepakenkia mokymuisi.
Jeigu 12 metų mokais, tai paskui tiek kalti nereikia. Aš pavyzdžiui, visus egzaminus virš 83% išlaikiau (kas norit perskaityt mano pagyras, pažymėkit pele kitą eilutę): "lietuvių - 83%, anglų - 98%, matematika - 100%, fizika - 100%, informatika - 100%. " Ir mokiaus ne ką daugiau, nei kiti ruošdamiesi egzaminams, kurie gavo žymiai mažesnius balus.
Kaip sakė mano brolis (visus egzus išlaikė (+97) svarbiausia: 1. Į mokyklą eini tam, kad mokytumeisi, o ne durnių voliotum, kaip sakė Justinas svarbu klausytis mokytojo. 2. Žinok laiką kada tau geriausia mokytis. 3. Nedaryk jokių dienotvarkių vis tiek nepadės, geriau turėk tikslų sąrašą ir bandyk tuos tikslus įgyvendinti. 4. Atsipūsk, jei mokaisi normaliai 12 metų - egzaminas vaikų žaidimas. Geriau susirask mėgstamos veiklos, kuri leistų tau atsipalaiduoti, pamiršti visus darbus (Nepatikėsit, bet 12 klasei turbūt nė karto nemačiau, kad brolis iki paryčių sėdėtų prie knygų, visą laiką darydavo tai kas jam įdomu. 5.Pamiršk televizorių - tai šlamšto krūva, vertingų laidų tik kelios. 6. Būtinai perskaityk J.Rudnianskio "Kaip mokytis?" Sakė labai praverčia:] http://www.mainyk.lt/daiktas/j-rudnianskis-quot-kaip-mokytis-quot/301587
Tai tiek, gal ir neblogi patarimai, einu skaityti knygos "kaip mokytis?", jei rasiu ką gero būtinai parašysiu:]
Jei jau geriat arbatą ruošdami pamokas, tai geriausia būtų šaltą. karštą arbatą geriant pasidaro karštą, o tai yra irgi nelabai gerai. Taip pat jei ruošiat pamokas ir geriat arbatą, tai reiktų nedideliais kiekiais gerti, nes geriant dideliais kiekiais, tai taps kaip maistas - užsinorėsite miegoti.
Taip. Tokio plano laikytis būtų beprotybė. :D Ne kasdien taip darau, nes kartais būna arba bloga nuotaika, arba tingisi paprasčiau. Tai nukeliu planus į kitą dieną, o tą dieną pailsiu. :)
Nevalgykit prieš mokymasi
Manau visi tėvai, seneliai priekaištauja kai nepavalgote ir sako maždaug tokią frazę: „Eik pavalgyti, kitaip neišmoksi nieko“ - Prastas patarimas. Kai Jūs pavalgysite, Jums bus tas pats, kas meškai žiemą - užmigsite arba mokinantis svajosite padebesiais.
Pats katik pavalgiau ir nebenoriu mokintis, o noriu miegoti. Tad čia yra labai geras patarimas - nevalgykite prieš mokymasi, kitaip nieko neišmoksite. :angry:
Problema ta, kad nors teoriškai čia viskas super gražu, bet praktiškai tai įgyvendint ir tokio plano laikytis visus mokslo metus..na, nesakau, kad visai neįmanoma, bet man kol kas nepavyko :D
Susikaupimas, kaip ir minėjau, yra labai svarbus. :) Tavo pasakymas yra labai teisingas, kad reikia susirasti susikaupimo laiką, kada Tu būni susikaupęs dažniausiai (kuriuo metu). Pats vasarą dariau vieną eksperimentą. Vieną dieną mokinausi DIENĄ, kitą NAKTĮ. Produktyviausias mokslas buvo NAKTĮ.
Taip, reiktų išskaidyti didesnius projektus į dalis. Bet nemanau, kad kasdien po vieną dalyką būtų geras dalykas. Pagalvokime logiškai (nors čia ir logikos nereikia):
Tai taip išeina, kad visą savaitę kiekvieno dalyko pasimokinau po 1 val. ir išmokau temą, išsisprendžiau po 20 uždavinių ir laukiu kitos savaitės. Nelabai man toks variantas būtų priimtas, nes mėgstu mokintis, todėl poilsio beveik neprireikia, todėl ir leidžiu sau mokintis kitus dalykus.
P.S - Bet neatmetu galimybės, kad NEPABANDYSIU šio dalyko. ;) Išbandysiu viską ir nuspręsiu kas man tinkama.
Svarbiausia pagalvoti apie ateitį, pasvajoti yra gerai, bet tas svajones reikia išpildyti, o tam reikia motyvacijos. Kad jos gautum, tau reikia būtinai užsibrėžti mokytis tą dalyką. Nežinau kaip jums, bet man sunku taip padaryti. Žinau, jog man reiks Biologijos, Chemijos, Matematikos. Biologija galiu pasimokyti 2h laisvai ir daugiau. Chemija man tiesiog laužo kaulus, bet šiaip ne taip išmokstu, aišku, ne atmintinai, bet tiesiog, jog galėčiau viską išsidėstyti mintyse. Matematika, tai iš viso man šakės... Matematikos nemėgstu, nes kažkaip (nepameluosiu) neįsimenu kaip spręsti uždavinius. :)
Kuo daugiau žinai, tuo labiau supranti, kaip mažai žinai. Tuo tarpu tavo pasakyme yra kelios stiprios logikos klaidos: "slidi nuokalnė" ir "argumentas iš pasekmių".
Atsiprašau už įsikišimą, bet nereikėtų teršti geros diskusijos su kvailais pasisakymais, nežinau kokios autoriaus intencijos buvo. Maniškės tai sugėdint ir kitą kartą pagalvot prieš spaudžiant "atsakyti".
Kalbant apie mokymosi metodus - viena vertingiausių praktikų yra labai atidžiai klausytis pamokos/paskaitos ir darytis tvarkingus gerus užrašus. Super naudinga kartojantis, tačiau prireikia nemažai laiko, kol išmoksti greit atskirti naudingą ir svarbią informaciją, nuo kalbančiojo blevyzgų.
Kitas, labai svarbus aspektas - žinoti, kada tau geriausiai sekasi susikaupti ties mokymusi. Aš pavyzdžiui dieną niekaip susikoncentruot negaliu, o naktį arba anksti ryte - eina kaip iš pypkės.
Taip pat, labai svarbu sugebėti išsiskaidyti didesnius projektus į mažesnes dalis ir atlikti po truputėlį kasdien ar bent jau reguliariais laiko tarpais, t.y 1h mokymosi per dieną visą savaitę, kasdien yra kur kas geriau, nei 7h per vieną dieną praleistos.
Daug kas neįvertina ir gebėjimo akademiškai skaityti. Labai svarbu kelti klausimus beskaitant ir ieškoti atsakymų į juos, o tekstą perskaičius bandyti jį labai trumpai apibendrinti, t.y sau ateičiai ant lapelio priminti, ką autorius tuo tekstu norėjo pasakyti ir kokia visos rašliavos esmė.
Paskutinis dalykas šiam kartui - gebėjimas rašyti rašinius, esė ir kitus tekstus (arba referatus ar tyrimus). Daugelis neįsivaizduoja nuo ko pradėti, o tai tikrai gali būti problematiška. Man visada labai padeda (kaip ir prieš skaitant) pabandyt išbrainstormint bet kokias pirmiausia kylančias mintis ir paversti jas klausimais, į kuriuos galėčiau pradėti ieškoti atsakymų.
Paprastas pavyzdys: man reikia parašyti report'ą pavadinimu "Apibūdinkite ir įvardinkite marketingo priemones naudojamas Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo švietimo sistemoje". Na, tik, kad angliškai. Pradedu rašyt ant lapo bet ką, kas šauna į galvą: Kokios marketingo priemonės gali būti naudojamos? Kaip aš pasirinkau savo universitetą? Kaip mane patraukė? Kokios buvo panaudotos priemonės? Kaip mano bendrakursiai studijas pasirinko? Ką apie tai kalba laikraščiai? Gal yra kažkas apie tai bbc.co.uk?
Taip ir įsivažiuojama. Įsivaizduokit kokį nors kriminalinį serialą, kai tyrėjai ieško nusikaltėlio - galvoja visus įmanomus variantus, kas su tuo galėtų būti susiję ir eina pas kiekvieną įmanoma žmogų bei jo klausinėja, kartais rodos visai nieko bendro neturintį.
Kuo mažiau žinai, tuo daugiau mokaisi. Kuo daugiau mokaisi, tuo daugiau išmoksti. Kuo daugiau išmoksti, tuo daugiau žinai. Kuo daugiau žinai, tuo daugiau pamiršti. Kuo daugiau pamiršti, tuo mažiau žinai. Taigi, kuo daugiau žinai, tuo mažiau žinai. Čia toks užburtas ratas:)
Sveiki, šį gražų vakarą norėčiau padiskutuoti apie mokymosi metodus.
Kodėl?
Jau ilgą laiką mąstau, kad reikia su kuo nors pasikalbėti apie mokymosi metodus ir gal taip sužinoti dar daugiau nei žinau. Manau ši tema bus aktuali tiems, kurie nori būti geresni nei dabar esa ir išmokti daugiau nei išmoksta kiekvieną dieną praleisdami ilgas valandas prie vadovėlio. :)
Kokie metodai yra nepriimtini?
Turbūt iškarto man šovusi mintis yra mokymasis atmintinai. Nuo 5 klasės pradėjau viską kalti atmintinai, jei reikdavo išmokti pasakoti, ar ką nors šiaip šnekėti - taip gaudavau geresnius pažymius. Bet to pasekoje, kritinėja situacijoje nesugebėdavau gauti geriausio pažymio, kuris man budavo priimtiniausias. Neseniai tai pradėjau suprasti ir mokytis pradėjau ne atmintinai, o tiesiog susidėlioti mintyse ką esu perskaitęs ir pasakyti.
Antra problema mokantis, tai nesusikaupimas. Manau visiems būna tokių akimirkų, kai sprendžiat matematikos uždavinius, mokotės šnekėti angliškai ir užsigalvojat apie kokį kitą dalyką, kuris nėra susijęs su tuo dalyku, kuriuo dabar užsiimate. Geriausias būdas tai pamiršti yra koks nors priminimas. Užsidėkite lapuką ant sąsiuvinio ar stalo, ant kurio būtų užrašyta „Susikaupk!“ arba „Mokinkis!“. Dar vienas efektyvus būdas (šį būda ir pats išbandžiau) - motyvaciją pakeliantis daiktas arba tikslo siekimas. Turėkite po ranka kokį daiktą, kuris Jums „lieptų“ mokytis!
Svarbiausia turėkite tikslą
Mokydamiesi bet kokio dalyko turėkite tikslą! Jei jo neturite ir mokotės tą dalyką - Jums nieko neišeis, nes Jūs nežinote kam jį mokinatės.
Aš pavyzdžiui turiu tikslą, turiu sau išsikėlęs daug tikslų. Pavyzdžiui išmokti anglų kalbą ir gyventi užsienyje. Išmokęs tą anglų kalbą, aš žinosiu, kad mokinausi tam, kad galėčiau susišnekėti gyvendamas tame užsienyje.
Programa kiekvienai dienai
Geriausias variantas būtų susidaryti dienotvarkę kiekvienai savaitės dienai. Tą patį ir aš pasidariau. ^_^ Pavyzdys:
Kitos dienos pamokos (Visos). Visoms pamokoms skiriama išviso po 1 val. Matematika, 1val. Praeitų temų kartojimas, nauja tema, uždavinių sprendimas. 20 uždavinių. Fizika, 1val. Praeitų temų kartojimas, nauja tema, uždavinių sprendimas. 10 uždavinių. Anglų, 1val. Minimalus gramatikos pakartojimas (permetimas akimis), šnekėjimas angliškai, lingQ įrašo perklausymas, naujų žodžių linkinimas. Programavimas, 3val. Praeitos temos kartojimas, nauja tema, uždavinių sprendimas. 20 uždavinių pasipraktikavimui.
Čia yra mano mokymosi planas. Dažniausiai taip ir vyksta mokymasis kasdien. Matematikai laiko pakanka tiek uždavinių išsprendimui. Mokydamasis vis kartoju tą pačią taisyklę, kartoju kaip ką spręsti mintyse, jei vienas esu tai ir garsiai. Mokymasis atmintinai būtų netikslu.
Fizikai taip pat laiko pakankamai, dar kartais lieka ir pasikartojimui bei pasigilinimui į temą(-as). Taip pat nieko mintinai nesimokinu, juk tai tikslusis mokslas.
Anglų kalba. Gramatika mokintis taip pat yra nesamonė, todėl tik permetu akimis, kad tą akimirką galėčiau šnekėti pakankamai gerai, kitą kartą lengviau atsiminti ir tiesiog tas sakinys išeina iš galvos ir be klaidos! Šneku angliškai tais žodžiais, kuriais išeina, greitai susigalvoju ką sušnekėti ir pasakau ką reikia, šnekėjimo lavinimas vyksta pakankamai gerai. Prieš 2 mėnesius perskaičiau akagintaro straipsnį apie lingQ sistemą, patiko, todėl dabar ir naudoju ją. Rekomenduoju, labai gera sistema, anglų ir kitoms kalboms mokintis.
Programavimas. Nežinau kaip kiti programuotojai mokinasi, todėl šioje vietoje nesu tikras ar gerai mokinuosi šį dalyką. Šiuo metu mokinuosi Java programavimo, taip pat turiu tam geras priemones (Knyga, originali video medžiaga). Todėl kasdien pasikartoju jau išeitas temas (permetu akimis, mintimis, kaip tik išeina) ir einu naują temą, peržiūriu video ir toliau sprendžiu uždavinius. ;)
Mokydamiesi mes nervuojamės, baiminamės, kad nepasiseks
Mokindamasis, dažnokai pagalvoju apie ateitį - to pasekoje ir užsisvajoju. Vis galvoju, kad mokausi netvarkingai ir ne taip kaip turėčiau, todėl ir pradedu nervuotis. Blogai miegu, mokykloje būnų nesusikaupęs. Šiuo metu bandau tą dalyką pašalint iš kelio, juk pagalvojus - Jei norime tą tikslą pasiekti, tai jo reikia siekti, o ne galvoti kaip kas bus.
Į sėkmę yra įmaišyta truputis beprotiškumo
Norėčiau sulaukti patarimų bei pataisymų, kaip dar galima paspartinti mokymasi bei įgyti didesnį bendrąjį išprusimą, ir ne tik!
Būtinybė išmokti anglų kalbą gali atrodyti tikras iššūkis. Pamokos, namų darbai, žodžių „kalimas“ mintinai – toks scenarijus nėra labai patrauklus. Bet juk jūs galite paversti mokymosi procesą į įdomų užsiemimą.
Užsienio kalbų mokymosi būdai gali būti labai įvairūs. Ir jei jums nepatinka spręsti bendras užduotis, pasirinkite sau kitą formatą – kryžiažodžiai, galvosūkiai, garso įrašai įdomiomis temomis, žaidimai arba juokingos situacijų komedijos. Visa tai galima rasti nemokamai.
Šaltinis:
BBC Learning English – resursas turi dydeli bagažą medžiagos, kaip įprasta, taip ir anglų kalbą verslui. Labiausiai vertėtų atkreipti dėmesį į kategoriją „6 minute English“ (šešių minučių trumpi filmai įvairiomis temomis), Pronunciation tips (video įrašai padėdantis pagerinti tarimą) ir juokingas animacinis serialas The flatmates – kaip įdomus ir pramoginis mokymosi būdas.
Livemocha – bendruomenė norintiems išmokti užsienio kalbų. Mokymai vyksta formatu „Tu – man, aš – tau“, tai yra, jūs sau ieškote angliškai kalbančio partnerio, kad jums padėtų pagerinti kalbos žinias, taip pat jūs padedate kitiems savo gimtąja kalba. Ši svetainė turi ir jau išanksto paruoštas pamokas.
Listen to English – Learn English – o čia galite klausytis podcast’us įvairiomis temomis. Kiekvienas įrašas turi tekstus, kad būtų lengviau suvokti kalbą ir išmokti naujų žodžių.
Learn English British Council – dar vienas geras šaltinis mokytis anglų kalbos. Daug medžiagos, video įrašų, žaidimų, podcast,ų ir atskiras skyrius pasiruošimui IELTS.
Exam English – o tai yra tikras lobis tiems, kuriems reikia pasirengti tarptautiniam anglų kalbos egzaminui (IELTS, TOEFL, TOEIC ir pan.).
Learning English Free Online – svetainė su daugybe įvairių lygių medžiagos ir skirtingais formatais – nuo pamokų ir video įrašų, iki žaidimų ir bendravimo su kitais.
Twominute English – šis resursas tiems, kurie kalbų mokosi žiūrint vaizdo įrašus. Trumpos dviejų minučių pamokos – patogiai ir efektyviai. Siūlau atsisiųsti naujausius įrašus į telefoną ir žiūrėti kelionės metų. Kitas video pamokų variantas – engVid – gyvos temos ir netradicinis požiūris.
MySpelling – puiki anglų kalbos rašybos praktika. Tiems, kurie painioja think ir sink.
Užsienio kalbų mokymasis gali būti paverstas į įdomų užsiemimą ir laisvalaikį. Svarbiausia yra pasirinkti formatą, kuris jums tinka.
Šiandien aptikau, kad Springer leidykla leidžia nemokamai atsisiųsti knygas, kad turėtume ką veikti karantino laikotarpiu. Dalinuosi, galbūt atrasite kokią sudominusią knygą (visos knygos anglų kalba): nuoroda.
Hm, dėl skyrybos, jei dedat kablelius - tai atsiminkit, kad "išmetus" kableliais išskirtą dalį, sakinys turi skambėti logiškai, jei skamba "beryšio" - kažkur yra skyrybos klaida. Pavyzdžiui:
- Žmogus, eidamas namo, nukrito nuo uolos. Išmeskime kablelius: žmogus nukrito nuo uolos. - Vaikas, kuris daug valgo, yra judrus. Vaikas yra judrus
ir t.t. taip pat derėtų atsiminti/pakartoti jungtikinius žodžius, prieš kuriuos yra dedami kableliai: kuris, kuri, nes, jog, kad, tačiau, o, bet. ATSIMINKITE, KAD PRIEŠ BEI BEI NEI NESKIRIAMA! Daugiau jungtukų čia: 1, 2
taip pat yra ir bejungtukiai sakiniai, kuriuos aš ir rekomenduoju rašyti, norintiems gauti aukštą balą. Bejungtukiuose vietoj jungtukų (o, bet, tačiau, nes) tiesiog dedi brūkšnį ar dvitaškį (didelio skirtumo tarp jų nėra, dažniausiai - pasiklauk nuojauta). Tik reikėtų atsiminti, kad apibendrinamuosiuose sakiniuose PRIEŠ išvadinimą dedamas dvitaškis, o PO išvardinimo, lyg apibendrinant - brūkšnys. Pavyzdžiui:
PRIEŠ išvardinimą:
Mama nupirko daug gėrybių: obuolių, saldumynų, torto, pyragaičių
PO išvardinimo: Obuoliai, kriaušės, ananasai, mangai - tai skaniausi ir sveikiausi vaisiai
Taip pat svarbu nepamiršti išskirti įterpinių. Daugiau apie juos čia.
Dėl probleminio klausimo - TIKRAI rekomenduoju jį kelti kaip paskutinį įžangos sakinį, nes jis tada tampa lyg jungtis tarp įžangos ir visų pastraipų. Žinoma, čia kiekvieno mokinio pasirinkimas, bet mano nuomonė yra tokia.
Už akių užkliuvo dar viena tema ir keli pranešimai apie tai, kad lietuvių kalbos egzaminas su tuo prakeiktu rašiniu - misija neįmanoma. Nors ir yra parašyti keli straipsniai apie tai, kaip (gerai) išlaikyti lietuvių egzaminą, rašant samprotaująmą rašinį, visgi jaučiu, kad turiu ką papasakoti ir pati - galbūt ir todėl, nes žinau - uždarbis.lt kažkiek prisidėjo prie to, kad vis dėl to išlaikiau tą egzaminą, neperskaičius nė vienos rimtos privalomos knygos (tik apysakas/apsakymus,eilėraščius). Taigi, jei esi būsimas/esamas abiturientas ir nori (gerai) išlaikyti egzaminą bei ruošiesi rašyti sampr. rašinį, perskaityk ar bent akim permesk straipsnį - tikiuosi, bent kažkuo padėsiu. Gero skaitymo!
ĮVADAS
Visų pirma, manau, reikėtų paminėti - straipsnyje labiau akcentuosiu tai, kokios struktūros reikėtų laikytis rašant rašinį, kaip išvengti stiliaus klaidų bei kaip "sudominti" vertintoją, kad jis nepastebėtų, kad nebuvai pats uoliausias mokinys ir neperskaitei tų 500 puslapių apie kunigo emocinius išgyvenimus ar n+1 knygos apie tai, kaip sunkiai laukuose dirba žmonės, o kaimo gyvenimas - tai ne tik šokiai ir linksmybės. Vėlgi, jei ieškai patarimų kaip konspektuoti knygas ar nori rasti naudingos medžiagos egzaminui, siūlau aplankyti šią temą ir perskaityti visus pranešimus, nes buvę abiturientai nemokamai (čia parduoda) dalinasi savo sukaupta medžiaga. Taip pat perskaityk visą šiątemą, yra keli mano komentarai apie rašinius/pastraipas (oh well, aš ne mokytoja, tik komentavau, kaip, mano manymu, reikėtų rašyti).Tikiuosi, kas nors pravers.
(Taip pat noriu pasakyti, kad čia tik MANO patirtis su lietuvių VBE ir MANO nuomonė, kaip efektyviai reikėtų pasiruošti rašiniui (struktūros atžvilgiu). Jei Tave mokytoja moko, kad reikia rašyti kitaip - tai geriau taip ir daryk ir tikėkis, kad rašinio vertintoja, tikrinanti Tavo darbą, yra tokios pat nuomonės, kaip ir Tave mokanti mokytoja.)
BENDRAI
Jau turbūt žinai, kad lietuvių kalbos rašinyje reikės parašyti bent 500 žodžių, o remtis bent vienu iš trijų skliausteliuose nurodytu autoriumi. Jei nesiremsi nė vienu iš pateiktų autoriumi, tačiau temą atsakysi idealiai, nepadarysi nė vienos gramatikos klaidos, o stilius tiesiog blizgės - vistiek egzamino neišlaikysi. Taip pat ir su žodžiu skaičiumi - jei neparašysi bent pusės (o tiek tikrai parašysi, jei laikysiesi mano (ir daugumos mokytojų, bet jos, deja, dažniausiai 'normaliai' nepaaiškina) rekomenduojamos struktūros) tiek - egzamino neišlaikysi. Truputį kvaila, bet ką darysi - turbūt čia tokia mini apsauga, kad neateitum su jau parašytu rašiniu bendra tema ir nepritaikytum jo siauresnei temai.
NUO KO PRADĖTI?
Vieno konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes visiems rašinys rašosi skirtingai. Dalinuosi tik tuo, kaip rašau aš pati.
Visų pirmą, perskaitau temą ir pasibraukiu 'raktinius' (svarbiausius) žodžius, iškeliu probleminį klausimą. Tada - sugalvoju teiginius. Jei rašysi trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau sugalvoti 4 teiginius ir silpniausią - išbraukti. Sugalvojus teiginius mąstau, kuo galėčiau remtis: autorius, kūrinys, koks kūrinio parašymo kontekstas? Kai visą tai turiu, pradedu rašyti įžangą.
Kiti žmonės daro atvirkščiai - pirmą sugalvojo autorius, kūrinius ir tada pagal tai galvoja teiginius - nežinau, čia priklauso kaip kam patinka ir nuo to,kiek kūrinių esi perskaitęs. Esmė ta, kad siūlau nepradėti rašyti įžangos be aiškių teiginių, tada, manau, nebus minties šuolių ir bus aiškesnis/įtaigesnis perėjimas nuo įžangos prie dėstymo.
KAIP REIKIA SUPRASTI, KURIS ŽODIS TEMOJE - RAKTINIS?
Kaip ir minėjau aukščiau, tik perskaitęs tema nepradėk rašyti įžangos - visų pirma "susibraukyk"/"susinumeruok" žodžius pagal svarbą - taip turėsi aiškią viziją, į kurią pusę Tavo rašinys turi "eiti", ką svarbiausia paminėti antrame įžangos sakinyje.
Pasisekė tiems, kurie turi gabumą iškart pamatyti ko reikalauja tema. Deja, ne visi tai geba, todėl siūlau vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:
1) Jei tema formuluota klausimu, tai gali iškart nubraukti pirmą sakinio/temos žodį ("Ar", "Kodėl", "Kas", "Ką" ir t.t" ), nes jis TIKRAI nebus raktinis žodis
2) Dažniausiai (arba greičiausiai visada) svarbiausias raktinis žodis - daiktavardis. Daiktavardis - tai "daiktas", žodis atsako į klausimą "kas tai?". Pavyzdžiui: tėvynė, siela, meilė, maištininkai, pareiga, ištikimybė ir įvairūs šių žodžių linksniai. Bėda yra ta, kad dažniausiai temoje yra daugiau nei vienas daiktavardis (pavyzdžiui, praietų metų tema: "Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?" turi net 3 daiktavardžius: "atlaidumas", "žmogaus" ir "bruožas". Mano supratimu, lengviausias būdas atskirti svarbiausią raktinį žodį, tai įsivaizduoti, kaip skambėtų tema, jei to žodžio išvis nėbūtų - tiesiog skaitant temą jį praleisti ir pagalvoti ar būtų apie ką rašyti, jei toks žodis temoje negzistuotų arba jį pakeitus kitu, tema įgautų visai kitą prasmę. Pavyzdžiui "ar kažkas - silpno žmogaus bruožas" (=Ar neatsakomybė - silpno žmogaus bruožas?). Visiškai pakeičia prasmę, tiesa? Jei išimtumėte "bruožas" ar "žmogaus", vistiek rašinyje reikėtų kalbėti apie atlaidumą, bet jei išimi iš temos "atlaidumas" - jau tema visiškai pasikeičia, TODĖL ŠIS ŽODIS IR YRA RAKTINIS .Kai susirasi pagrindinį raktinį žodį, jį galėsi (ir turėsi) panaudoti ĮŽANGOJE - apie tai, truputį vėliau.
3) Kai susirandi svarbiausią daiktavardį, ieškok apibūdinimo, nukreipiančio apie ką reikia kalbėti rašinyje. Dažniausia tas žodis parodo rašinio kryptį, susiauriną temą: "SKIRTINGOS epochos", "SILPNAS žmogus", "vaizdavimo KAITA", "Humaniškumas - ESMINIS žmogaus gyvenimo principas" ir t.t. Kartais tokio žodžio nėra - tai reiškia, kad gali pats nulemti savo rašinio kryptį arba pati tema jau būna susiaurinta. Pavyzdžiui: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?" - juk nekalbėsi, kad pasauliui nereikia maištininkų, nes jie silpni, arogantiški, nes pati tema tau jau nurodo apie ką reikės kalbėti. Šį raktinį žodį dažniausiai reikia panaudoti paskutiniame įžangos sakinyje - probleminiame klausime, bet apie tai taip pat vėliau straipsnyje.
4) Nepamirškite pažiūrėti ar temoje nėra "aplinkybių", nurodančių apie ką reikia kalbėti. Pavyzdžiui, žodžių: "šių dienų" ("ar šių dienų žmogus gali būti laimingas?"), "visą laiką" ("kodėl asmuo turi tobulėti visą laiką") ir t.t, nes šie žodžiai, kaip ir minėjo Tomas, tampa labai svarbūs.
STRUKTŪRA
Rekomenduoju rašyti įprastinį penkių (keturių) pastraipų rašinį - taip ir pačiam bus lengviau ir vertintojui priimtiniau, kadangi viskas paprasta ir struktūriška.
Taigi, Tavo rašinys turėtų susidėti iš trijų dalių ir penkių (keturių) pastraipų:
1. ĮŽANGA 2. DĖSTYMAS - I teiginys, DĖSTYMAS - II teiginys DĖSTYMAS - III teiginys (nebūtina, jei manai, kad pakankamai išplėtojai temą ir peržengei 500 žodžių ribą) 3. IŠVADOS/APIBENDRINIMAS
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...), tačiau vėlgi - jei Tau tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmėsio, nors pati II dėstymo pastraipą dažniausiai rašydavau tokią, kurioje nesiremiu literatūra, o teiginį argumentuoju istorija (dažniausiai), spektakliu ar matytu filmu (retai taip dariau (arba greičiausiai niekad), bet sako, kad irgi geras argumentas). Jei nori remtis tokiu pastraipų išdėstymo principu, SIŪLAU:
I dėstymo pastraipa - remiamasi literatūra (autoriumi ar jo biografija, bet NEBŪTINAI 'privalomu' t.y. gali remtis ir užsienio rašytoju, 'neprograminiu' lietuvių rašytoju, "programiniu" lietuvių rašytoju, bet ne iš "skliaustelių" ir tt. II dėstymo pastraipa - argumentuoji istorija, kultūra (menu), matytu filmu ar savo patirtimi (mažiausiai svarus argumentas) III dėstymo pastraipa - "stipriausia", todėl joje reikėtų remtis privalomu autoriumi iš skliaustelių.
O dabar konkrečiau apie kiekvieną dalį: įžangą, dėstymą ir apibendrinimą.... KAIP RAŠYTI ĮŽANGĄ?
Turbūt visiems teko girdėti apie tai, kad darbdavys, pamatęs Tavo CV, jam skiria 30 sekundžių ir iškart nusprendžia: patikai jam ar ne - panašiai yra ir su rašiniu. Pirma rašinio dalis svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Sakysite, kad mokytojai privalo vertinti objektyviai (ką jie, turbūt, ir daro), bet nepamirškite vieno svarbiausio fakto - žmogiškumo. Juk turbūt sutiksite, kad palankiau atsiliepiate apie knygą/filmą, kuris 'užkabino' nuo pirmų eilučių/minučių. Taip yra ir su rašiniu - privalu įžangoje padaryti gerą įspūdi.
Kaip taip padaryti? 1. Aiški, logiška struktūra 2. ĮDOMUS pirmasis sakinys (citata, palyginimas, parodymas, kad žinai daugiau nei Tavęs reikalauja 12 klasės kursas) 3. Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje.
Kaip atrodo įžangos struktūra? Įsivaizduok, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedi rašyti ne konkrečiai,kalbi apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keli probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link 'galo' siaurėja (žr. paveikslėlį) http://i58.tinypic.com/v7gpc1.png
Pirmasis sakinys - įvadinis, 'paplaukęs', nieko konkrečiai apie duotą temą nepasako, bet kartu įdomus ir negirdėtas. Ką turiu omeny teigdama 'negirdėtas' - jei žinai citatą, istorinį faktą, patarlę, kuri yra bent iš dalies susijusi su tema (pavyzdžiui, darbas, vertybės ir t.t) - panaudok ją kaip gražų įvadą į rašinį. Pažįstų daug abiturientų, kurie griebasi šiaudo - temoje suranda raktinį žodį ir pirmąjį sakinį rašo maždaug taip: "Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, "RAKTINIS ŽODIS" apibūdina kaip ......." - galbūt irgi neblogai taip pradėti darbą, ypač turint omenyje, kad galėsite naudotis žodynais, tik atsargiai, kad nenutiktų kaip čia:). Vėlgi, reikia atminti, kad daug žmonių taip daro, todėl nemaža tikimybė (oh, well, gal ir maža), kad vertintoja perskaitys dvi vienodas rašinio pradžias - gerai, jei Tavo perskaitys pirmą, o jei tavo rašinys bus "antras"? Žinoma, jei NIEKO nesugalvoji, tai pasinaudok tuo žodynu ir parašyk - blogiau nebus, tik svarbu, atrink tinkamą raktinį žodį.
Antras/trečias įžangos sakinys - privedi prie temos, gali paminėti raktinius žodžius, konkretini (atsimink piltuvėlio struktūrą).
Paskutinis įžangos sakinys - PROBLEMINIS KLAUSIMAS! Probleminis klausimas - tai tavo rašinio kryptis, jis parodo, kokie teiginiai bus rašinyje. Probleminio klausimo perrašyti NEGALIMA nuo pavadinimo!!! Tarkime, jei rašinio tema "Ar tėvynė - tai didžiausia vertybė", reikėtų performuluoti ir susiaurinti iki "KODĖL tėvynė yra (nėra) didžiausia vertybė?". Jei rašinio temoje jau yra 'susiaurinta',pavyzdžiui, kaip buvo pernai VBE: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?", reikia tema perfomuluoti savais žodžiais. Tarkime, kelti klausimą taip (ar kitaip, svarbu - nenukrypti nuo temos): "Kodėl gyvenimas be maištininkų - tai tik egzistavimas?/ Kuo svarbūs maištininkai šiam pasauliui? ir tt"
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad probleminis klausimas - tai "klausimas" kiekvienai dėstymo struktūrai, nes būtent pirmasis visų trijų dėstymo pastraipų teiginys - tai 'atsakymas' į probleminį klausimą. Viskas atrodo maždaug taip:
http://i61.tinypic.com/2zxo6ir.png
Kad geriau suprastumei įžangos struktūrą, pateikiu kelis savo rašytų įžangų pavyzdžius (žinoma, pavyzdžiai nėra idealūs, bet turbūt aiškiau paaiškins, ką turiu omeny šnekėdama apie įžangos struktūrą). Skirtingomis spalvomis "nuspalvinau" pagal tai, koks sakinys yra koks (žr. aukščiau, kur kalbėjau apie įžangos struktūrą sakiniais:
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“ Seniausioje žmonijos knygoje – Biblijoje – teigiama: „Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintą – ilsėjosi“. Deja, mūsų tėvynė nebuvo sukurta kažkam spragtelėjus pirštais – ištisus šimtmečius protėviai kovojo dėl laisvės, o kiekvienas išlietas kario kraujo lašas priartindavo prie svajonės išsipildymo – nepriklausomos Lietuvos. Atrodytų, kad daugiau mums, šių dienų lietuviams, nieko negali trūkti – turime tą išsvajotąją laisvę. Tačiau ar to užtenka? Manau, ne. Taigi, kodėl nuolat svarbu „kurti ir lipdyti“ tėvynę? ---------------------------------------------------------------------------------------- - Ką žmogus atranda prarasdamas? Sakoma, kad gyvenimas – tai lyg ilga kelionė, kuri yra kupina atradimų ir praradimų, kurių dėka žmogus tobulėja dvasiškai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Donaldas Trampas, yra pasakęs: „Kartais pralaimėdamas mūšį, žmogus atranda naujų būdų kaip laimėti karą“ – perfrazuodama šią mintį galiu teigti – tik atsisakydami kai kurių dalykų ir taip palikdami savo komforto zoną, galime gyvenime atrasti kažko naujo ir neįprasto. Taigi, ką asmuo gali atrasti ir pažinti tik tada, kai netenka kitų, kartais brangių ir svarbių, dalykų?
KAIP RAŠYTI DĖSTYMĄ?
Mano supratimu, viena iš sėkmingai išlaikyto egzaminų paslapčių - tai puiki dėstymo struktūra, kuri leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Turbūt nekartą jau teko girdėti apie tokią dėstymo struktūrą, kuri susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip:
Teiginys->Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis - > Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada
Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
KAIP ATRODO KIEKVIENAS PASTRAIPOS SAKINYS? TEIGINYS - tai pagrindinė visos pastraipos mintis, svarbiausias akcentas. Jis turi atsakyti į probleminį klausimą (kaip rodžiau iliustracijoje aukščiau). Teiginyje nereikėtų vartoti žodžių/žodžių junginių, tokių kaip "mano nuomone/manau/mano supratimu" ir kitokių, nes jie susilpnina teiginį, parodo neaiškią poziciją. Teiginį geriausia formuluoti kaip vientisinį sakinį (be jokių jungtukų ("nes", "kad", "jog", "o" ir t.t)), nes tai taip pat nepasako aiškiai ir konrekčiai, apie ką bus kalbama pastraipoje. Visą "prijungimą"/"sujungimą" (tai, kas būtų po "nes", "o", "kad", "jog") geriau formuluoti kaip samprotavimą - bus aišku, stilistiškai tvarkinga ir gražiai skaitysis.
SAMPROTAVIMAS - neveltui rašinys ir vadinasi samprotavimo, jame reikia atskleisti savo nuomonę, polemizuoti, analizuoti temą. Kaip ir minėjau, parašius teiginį, visas mintis apie tai, ką tuo teiginiu norėjai pasakyti, reikėtų perkelti į "samprotavimo" sakinį (ar sakinius). Šiuose sakiniuose galima (bent kartą rašinyje REIKIA) pavartoti "manau", "mano manymu" ir t.t, kad parodytumei, kad samprotauji. Žinoma, visuose trijuose dėstymo pastraipose, galbūt, to daryti ir nereikėtų, kad nebūtų "sviestas sviestuotas". Sakoma, kad idealu būtų jei savo samprotavimą susietumėte ir su šių dienų aktualijomis, bet jei to padaryti nepavyksta - nieko baisaus, tiesiog gausi mažiau taškų. Dabar pagalvojau, kad jei jau siesi su šiomis dienomis, galbūt pirmą sakinį (ar sakiniod dalį, jei rašysi ne vientisinį) reikėtų samprotauti, o kitą sakinį/dalį sieti su šių dienų aktualijomis. PAVYZDŽIUI:
Tema: Ar darbas yra svarbus žmogui?
Darbas yra viena iš didžiausių vertybių, padedančių žmogui tobulėti (teiginys). Lietuvių liaudės patarlė byloja: "Darbas žmuogų puošia" - dirbdamas žmogu stiprina ir tvirtina savo vertybių sistemą, nes susiduria su įvairiais išūkiais, priverčiančiais jį tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. (samprotavimas) Deja, bet šių dienų žmogus, darbą suvokia tik kaip pinigų šaltinį ir visiškai pamiršta kitokią jo naudą. (privedimas prie šių dienų)
SAKINYS TILTAS - tai sakinys, jungiantis Tavo samprotavimą ir teiginį su argumentu - pasiremimu kūriniu (ar kultūra, Tavo asmenine patirtimi). Jis reikalingas tam, kad nebūtų minties šuolių, viskas skaitytųsi sklandžiai, nebūtų stiliaus klaidos. Pateikiu kelius pavyzdžiuis/šabloną, kaip gali formuluoti savo "sakinį-tiltą":
-Apie tokią pat promblemą kalbėjo ir ** amžiaus rašytojas XX (savo) kūrinyje (romane, dramoje, eilėraštyje) "YYY".
-Ši problema - tai ne tik šių dienų visuomenės yda, bet ir ** amžiaus žmonių aktualija - ją aptarė ir to meto rašytojas XXX kūrinye "YYY".
-TEMOS RAKTINIS ŽODIS buvo plačiai aptarta ir kažkelinto amžiaus rašytojo XXX kūrinyje YYY. (pavyzdžiui: "Socialinės nelygybės tema buvo plačiai aptarta ir XVIII a. rašytojo, Apšvietos epochos atstovo, pirmojo lietuviško grožinio kūrinio autoriaus, Kristijono Donelaičio, peomoje "Metai".)
Jei dvi/vieną pastraipą rašysite tokią, kurioje nesiremsite autoriumi, sakinys - tiltas yra vistiek BŪTINAS! Tik siek jį su savo asmenine patirtimi, filmu ar spektakliu.
Taip pat, manau, svarbu, kad sakinys - tiltas atskleistų, kad žinai truputį daugiau nei autoriaus amžių, vardą pavardę ir jo kūrinį: galbūt paminėk epochą, literatūrinę srovę/kryptį ("neoromantikas", "realistas" ir t.t.)
ARGUMENTAS - tai tavo teiginio pagrindimas, įrodymas, kad Tavo teiginys yra svarus. Čia aš nelabai kuo galiu ir padėti: turi pats būti perskaitęs ir žinoti kūrinius, spektaklius, kino filmus. Svarbiausia - neatpasakoti turinio, o remtis būtent ta vieta, kuri įrodytų Tavo teiginį. Aš pati, kaip ir minėjau, nebuvo pati uoliausia programinių autorių skaitytoja, bet siūlau BŪTINAI perskaityti pagrindines Savickio, Apučio, Biliūno noveles, galbūt dar ką nors trumpo, nes jomis galima remtis beveik betkokia tema (galbūt ne apie tėvynę). Taip pat buvau išmokusi kelias eilėraščių eilutes, nes citavimas - geriausias argumentas ir turinio visiškai neatpasakoji. Jei mokysies citatas, siūlau imti Maironio/Bradžionio eilėraščių apie tėvynę, Marcinkevičiaus "Mažvydo" paskutinės scenos, kur skanduoja "Lie-Tu-Va" pilietiškumo temai, Salomėjos Nėries iš rinkinio "Prie didelio kelio" apie dvasinius išgyvenimus. Vėlgi, svarbu paminėti, kad argumentavime svarbiausias ne pats pasirėmimas, o tavo komentaras, įrodantis, kad būtent tame kūrinyje/filme/socialinėje situacijoje nutiko būtent taip, kaip tu teigi savo teiginyje.
KONTEKSTAS - didžiausias dvyliktokų priešas, nes nevisi supranta, kas čia per daiktas. Nereikėtų dėl jo išvis nerimauti, nors jis ir dažnai akcentuojamas, už jį skiria tik trys taškus. Bent vieną tašką, jei paminėi amžių/epochą, kūrinio parašymo aplinkybes - tikrai gausi. Mano supratimu, daugiau taškų gausi tada, kai pritemsi kūrinio parašymo kontekstą prie savo temos, argumentavimo ir samprotavimo. Tarkime, jei rašinys apie žmogaus/tautos nelaisvę, konteksto sakinyje (ar sakiniuose) paminėsi, kad kūrinys buvo būtent sukurtas lietuviško žodžio draudimo metu, Lietuvai būnant carinės Rusijos sudėtyje ir t.t.
SAMPROTAVIMAS 2 - aš niekada jo nerašau, nes man visad užtenka žodžių tiek, kiek yra pastraipoje, bet čia turbūt toks kaip mini apibendrinimas, vienas sakinys apie argumentą+temą, greičiausiai.
DALINĖ IŠVADA - tai pastraipos mini apibendrinimas, vienas vientisinis sakinys, parodantis, ką norėjai pasakyti visa pastraipa. Dabar jau nepamenu, bet, man rodos, aš tiesiog perfrazuodavau savo teiginį ir jį susiauridnavau. Patariu kiekvieną dalinę išvadą pradėti jungiamaisiais žodeliais "taigi" ar "vadinasi", nes jie parodo, kad apibendrini darbą. Jei rašai trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau, kad labai nesikartotų visur "taigi", rašyti pirmoje pastraipoje "taigi", antroje "vadinasi" ir trečioje - vėl "taigi". Nepamiršk, kad čia įterpinys, todėl skiriamas kableliu.
Pridedu kelis savo rašytas pastraipas, kad parodyčiau, kaip visa ši struktūra atrodo "praktikoje". Nežinau kaip jums, bet bent jau man, tikrai, dėl šios struktūros, nesijaučia didelių minties šuolių. Ir vėl nuspalvinau sakinius taip, kokie, pagal paskirtį, jie yra (raudona - teiginys, žalia - samprotavimas, mėlyna - sakinys tiltas, violetinė - argumentas, bordo - kontekstas, rožinė - dalinė išvada):
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
Visų pirma, žmogus, prisidėjęs prie tėvynės kūrimo, labiau ją vertina bei gerbia. Patys brangiausi dalykai asmeniui yra tie, į kurių kūrybos procesą buvo įdėta daugiausia pastangų, darbo bei meilės. Ne veltui yra sakoma – sunaikindamas tai, ką sutvėrei – sunaikinsi dalelę savęs. Prie tėvynės kūrimo bei puoselėjimo prisidėjo ir žinomas lietuvių poetas, dramaturgas Justinas Marcinkevičius.Poeto eilėraščių lyrinis „aš“ - jausminga asmenybė, išgyvenanti sunkius pokario laikus, tačiau gerbianti ir sauganti brangiausią turtą – tėvynę, kurią pats kūrė. Just. Marcinkevičiaus eilėraštyje „Aš savo širdį pasivaikščioti išleisiu“ lyrinis subjektas prašo: „Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies“. Širdis – tai gyvybės pagrindas, todėl ją galima prilyginti gimtajai šaliai – netekę jos, sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą, todėl širdį, kaip ir tėvynę, reikia puoselėti. Savo požiūrį apie niekada nenutrūkstanti šalies kūrimą Just. Marcinkevičius išsakė ne tik savo kūryba, bet ir konkrečiais darbais: būdamas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio nariu, jis ragino Lietuvos žmones ištrūkti iš SSRS gniaužtų ir „kurti bei lipdyti“ Lietuvą tokią, kurioje visiems būtų gerą gyventi. Taigi, žmonės nėra nemirtingi – atsiranda vis naujos kartos, kurios „lipdo“ tėvynę – taip yra išsaugoma pagarbos ir meilės jausmas gimtajam kraštui. ------------------------------------------------------------------------------------- - Ką žmogus atranda prarasdamas? Visų pirma, žmogus, prarasdamas savo artimus, atranda kitus žmones, kurie tampa ne ką mažiau svarbia jų gyvenimo dalimi. Mano nuomone, kiekvienas sutiktas žmogus mūsų gyvenime palieką gan svarbų pėdsaką ne tik mūsų atmintyje, bet ir formuoja vertybių sistemą, moralines nuostatas bei supratimą apie gyvenimo dorybes bei blogybes. Nenuostabu, kad praradus artimą atrodo – praradai ir dalelę savęs, todėl naujų žmonių ar jau pažįstamų asmenų naujų būdo bruožų pažinimas – tai lyg naujas vėjo gūsis žmogaus gyvenime, padedantis pamiršti prarastų žmonių sukeltas nuoskaudas. Apie tai, ką žmogus atranda prarasdamas, rašė ir XIX a., realizmo atstovas, rašytojas Jonas Biliūnas savo novelėje „Ubagas“. Novelės veikėjas Petras Sabaliūnas, praradęs savo šeimą dėl savanaudiško sūnaus elgesio, sunkiame gyvenimo kelyje atranda tokius žmones kaip kūrinio pasakotojas, kurie net patys savo daug neturėdami, gali pasiūlyti bent „duonos riekę“. J. Biliūno biografija – tai dar vienas pavyzdys, kad žmogus gali atrasti daug net ir tada, kai praranda: negavęs leidimo grįžti mokytis į Tartu universitetą, rašytojas persikėlė į Leipcigą, o vėliau – į Ciurichą, kur ir parašė vieną iš reikšmingiausių savo kūrinių – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Vadinasi, žmogus, prarasdamas artimo palaikymą ir meilę, atranda kitus, kurie mielai ištiesia pagalbos ranka tada, kai jos labiausiai reikia.
GALIAUSIAI - KAIP REIKIA PARAŠYTI APIBENDRINIMĄ?
Visų pirma, svarbu pasakyti, kad jei įžanga turi būti piltuvėlio formos/struktūros, tai išvada - atvirkščiai, yra "apversto" piltuvėlio formos. Tai reiškia, kad pirmas išvados sakinys siauras, glaudžiai susijęs su tema, o vėlesni sakiniai yra abstraktesniai, labiau apie orą nei apie konkrečią temą.
Reikėtų paminėti, kad yra dvi nuomonės, kaip reikėtų parašyti apibendrinimą/pabaigą/išvadą. Aš pamėginsiu trumpai jas apžvelgti, o Tu, žinoma, gali pasiimti tai, kas Tau labiausiai patinka.
I VARIANTAS
Apibendrinimas, kuriame paminimos ir perfrazuojamos VISOS dalinės išvados. Esmė ta, kad sakoma, kad rašinyje parašytos dalinės išvados PRIVALO būti parašytos ir išvadoje - žinoma, jų perrašyti NEGALIMA, reikia perfrazuoti, parašyti kitais žodžiais.
Pavyzdžiui, dalinės išvados buvo tokios:
- Taigi, pilietiškas skatinimas, kurio užuomazgų yra XVI a. lietuvių literatūroje, neišsižadėti savosios kalbos, aktualus ir šių dienų žmogui.
- Vadinasi, pilietiškumas XVIII a. literatūroje skatina ne tik to meto, bet ir šių laikų žmones neišsižadėti pagrindinių vertybių.
- Taigi, meilės tėvynei skatinimas, žmogaus, kaip pilietiškos asmenybės, ugdymas – tai pilietiškumo, sutinkamo XIX – XX a., skiriamieji bruožai
O apibendrinimas atrodo taip (raudonai pabraukiau dalines išvadas):
Apibendrindama darbą norėčiau remtis Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio aktyvisto, poeto, visuomeninis veikėjo, Marcelijaus Martinaičio žodžiais „Pilietybė, pilietiškumas nėra uniforma, tik kareivius galima perrengti per vieną parą“ – pilietiškumo jausmo per dieną žmogui neįdiegsi, tam reikalingas kruopštus ir ilgas procesas. Galbūt dėl šios priežasties šiandienos žmogus, išgyvenantis pilietiškumo savyje nebuvimo krizę, turėtų atsigręžti į įvairių laikmečių lietuvių literatūrą, nes būtent joje gausu įvairių pilietiškumo raiškos pavyzdžių. XVI lietuvių autorių kūriniuose pilietiškumas ragina neišsižadėti gimtosios kalbos, Apšvietos epochoje pilietiškumas pasireiškia kalbant apie vertybes ir socialinę nelygybę, o XIX amžiaus pabaigos bei XX amžiaus pradžios literatūroje raginimas mylėti gimtąją šalį atskleidžia pilietiškas idėjas. Juk ne veltui yra sakoma, kad būtent literatūra – tai viena iš svarbiausių mokytojų, nes ji atskleidžia žmonijos paslaptis, buvusias praeityje. Pilietiškumo pagrindų mokydamiesi iš įvairių laikotarpių Lietuvos rašytojų literatūros, mes, šių dienų žmonės, galime būti tikri, kad pilietiškumo pamoką išmoksime teisingai.
II VARIANTAS:
Kiti mokytojai teigia, kad to, ką jau minėjai rašinyje, dar kartą kartoti NEREIKIA! Todėl išvada turi būti tiesiog viso rašinio apibendrinimas, pagrindinės minties suformulavimas, gražus užbaigimas, panaudojant citatą ar patarlę.
Aš niekada nerašydavau dalinių išvadų, bet jei reikėtų laikyti VBE iš naujo - galbūt ir rašyčiau, nes man, pavyzdžiui, tai atrodo struktūriškai gal netgi tvarkingiau.
Be to, svarbu paminėti, kad kai kurie mokytojai teigia, kad išvadoje reikia būtinai cituoti TĄ PATĮ AUTORIŲ, kuriuo rėmeisi ir įžangoje - vien tam, kad sukurtumei rašinio rėmus. Mano supratimu, tai didžiausia nesąmonė, nes riboja kūrybiškumą, todėl aš NIEKADA to nesilaikiau.
Taip pat dalinuosi keliomis mintimis, kaip gali pradėti išvados pradžias:
-Apibendrindamas/a norėčiau teigti - .... -Apibendrindama rašinį derėtų pasakyti, jog... -Apibendridamas rašinį norėčiau perfrazuoti/remtis tokio ir tokio žmogaus žodžiais/lietuvių liaudies patarle
DAR KELI PATARIMAI:
- Pirmajame sakinyje, kuriame mini autoriaus vardą ir pavardę, jis turi būti pristatytas pilnai, be sutrumpinimų. Pavyzdžiui, jei kalbi apie Martyną Mažvydą, pirmajame sakinyje jį ir turi pristatyti pilnu vardu bei pavarde, vėlesniuose - gali trumpunti t.y. rašyti M. Mažvydas. Taip pat noriu priminti, kad Justinas Marcinkevičius yra Just. Marcinkevičius sutrumpintai, o ne J. Marcinkevičius (bus didelė klaida, nes J. Marcinkevičius yra visai kitas autorius).
- Sakiniuose nevartok 'mes' - atsiranda negražus stilius. Asmenį parodo veiksmažodis, todėl įvardis "mes" yra visiškai nereikalingas ir tik gadina stilių.
- Norint, kad pastraipos gražiai jungtųsi tarpusavyje, pastraipų pradžioje rašyk jungiamuosius žodžius/žodžių junginius: "Visų pirma", "Be to", "Taip pat svarbu paminėti, jog", "Vis dėlto" (jei rašai poleminį rašinį (prieštarauji pats sau).
- Išsistudijuok ko tavęs reikalauja egzaminas ir kokiais kriterijais rementis būsi vertinamas
- Turi dar mėnesį laiko - KLAUSK mokytojos, ko nesupranti, aiškinkis ir domėkis. Kvailų klausimų nebūna, o jei mokytoja ragana ir suraukia veidą, vos tik išgirdus klausimą - mažiau kreipk dėmesį, jos toks darbas, ji turi aiškinti, kad nors ir 10001 kartą. Jei negauni iš mokytojos atsakymo ar vistiek nesupranti - konsultuokis su kita mokytoja ar parašyk draugui, ar man čia, temoje bei asmenine žinute. Padėsiu kuo galėsiu
- Jeigu jau žiūrėjai vertinimo kriterijus, tai turbūt pastebėjai, kad būsi vertinamas ne tik už tikslų pasirėmimą kūriniu, bet ir teksto raišką - t.y. stilių, leksiką, sintaksę. Jei nori gauti maximumą (9, berods, taškus) - rašyk įvairias sintaksines struktūras, pamiršk "o", "bet", "kad", "jog" - keisk visą tai į bejungtukius sakinius: brūkšnius, dvitaškius. Parodysi, kad žinai daugiau.
- Stenkis, kad visos trys dėstymo pastraipos būtų vienodo dydžio ('ilgio'?), o įžanga praporcinga apibendrinimui/pabaigai (negali būti įžanga 150 žodžių, o pabaiga - vienas sakinys), nes tai irgi bus vertinama.
- Jei labai jau sunku prisiminti filmą ar dar ką nors 'lengvesnio' būtent duotąja tema, kuo galėtumei pasiremti sugalvok filmą/knygą (žinoma, UŽSIENIO RAŠYTOJO ir BŪTINAI ne klasiko) pats ir pritemk prie temos:). Mokytojai ne robotai - visų pasaulio knygų ir filmų nėra perskaitę, todėl būkite orginalūs - aš savo dešimtos klasės rašiniuose prigalvojau mokslinių tyrimų, kad man sklandžiai būtų argumentuojamas rašinys:). Žinoma, čia truputį amoralu ir kiekvieno teisė rinktis, bet kaip ten sako: "Kas nerizikuoja - negeria šampano?". Pažįstu vaikiną, kuris gavo 79 iš LVBE (žinoma, ne iš atnaujinto egzamino) sugalvojęs sau tinkančius kūrinius ir autorius... Tik nepamirškite, kad BŪTINA pasiremti bent vienu kūriniu iš 'skliaustelių' - kitaip tiesiog neišlaikysite egzamino.
- NEPAMIRŠKITE paraštėje pažymėti 500 žodžių ribos, nes gramatika (o gal net ir stilius, loginės klaidos - tiksliai jau nebepamenu) bus vertinamos tik iki 500 žodžių. Beje, jei kas jau žiūrėjote vertinimo normas, turbūt matėt, kad už 30 neparašytų žodžių minusuoja 1 tašką, tai skaičiuodami žodžius atkreipkite į tai dėmesį. Sakoma, kad vertintojai skaičiuoja žodžius maždaug taip: suskaičiuoja kiek yra žodžių pirmoje (ar antroje, nes pirma - 'toliau nuo krašto') eilutėje ir padaugina iš esamų eilučių skaičiaus ir taip maždaug žino, kiek yra žodžių.
- Prisijunkite į šią dievišką FB grupę, kas dar nesate prisijungę - dvyliktokai dalinasi metodine medžiaga NEMOKAMAI - ar gali būti geriau:). Beje, mačiau, kad kalba ne tik apie LVBE, bet ir apie kitus egzaminus. Nepamiršk, kad visada reikia ne tik imti, bet ir duoti - todėl dalinkis ir pats!
Jei dar atsiminsiu, kokių nors paprastų patarimų, padėsančių bent jau iš dalies geriau parašyti tą rašinį, tai papildysiu čia.
IR PABAIGAI...
Dar kartą norėčiau paminėti, kad aprašiau savo patirtį, todėl viso straipsnio nereikėtų priimti už gryną pinigą - jei matai, kad kažkur nusikalbbu, sakau ne taip, kaip turėtų būti - pakomentuok, aš pataisysiu straipsnį ir taip kartu padėsime pasiruošti šių ir kitų metų abiturientams. Taip pat siūlau šioje (ar kitoje, jūsų sukurtoje) temoje dalintis sava patirtimi (savais rašiniais, pastraipomis, įžvalgomis apie egzaminą ir t.t.), nes tik diskusijoje gimsta tiesa. Nereikia jaudintis, kad kiekvienas dvyliktokas yra tavo didžiausias konkurentas: egzaminas kriterinis, o šansai, kad stosite į tą pačią specialybę, yra menki.
Taip pat noriu palinkėti didžiausios sėkmės laikant VBE ir patariu labai "nesinervinti", jei negausite rezultatų tokių, apie kokius svajojate ar galvosite, kad egzaminą parašėte ne taip gerai, kaip tikėjotės - kalbu iš savo patirties. Viskas, galiausiai, nutinka netgi geriau nei buvo tikimasi.
Taigi, sėkmės ir lauksiu temos, kurioje dalinatės puikiais LVBE rezultatais!
Nu tai žinoma kai kurie dalykai mokykloj yra mokinami nereikalingi bet gal kažkada tau prirreiks tų dalykų kažka darant. Buvo pas mane toks klasiokas kuris per Lietuviu kalbos pamokas eidavo dažnai į tualeta po 20min(iš tikro į valgyklą). Tai viena karta sumanę paskaičiuoti kiek yra mokykloj laiptų nuo pirmo aukšto ligi trečio. Ir taip po kelių mėnesių įvyko protmūšis kuriame buvo klausimas"Kiek laiptų yra nuo pirmo iki trečio aukšto". Ir tas klasiokas vienas težinojo atsakyma iš to ir tai buvo lemiamas taškas:D Taip mokykloje mokinamos nesamones kai kurios gali prireikti gyvenime ;)
Tinginys esi ir tiek. Toks pat, kaip ir 90% emigravusiu. Tingejo mokytis tai beliko juodadarbio kelias, nes ten nieko mokytis nereikia. Poto verkia, kad turi nugara lankstyt po 16 val nors patys ##### nesimoke ir tik ziurejo lengviausio sprendimo - i fabrikus vergaut. Tavo pasakymas bbd ant tu mokslu viska apie tave pasako. Tuoj ateisi su 100 atmazkiu kaip neturi noro, nes lauke lyja. Gali nesistengt.
Bet kokias nesąmonės mokina ir kam tas rašinys kur tu panaudosi gyvenime? :DD aš tai va bbd ant tu mokslų, geriau svolačiai išmokina amato ir tegu dirba žmogus.
