Būk vyru ir tiek, nebus problemų. Man online veikia neblogai nes tiksliai žinau kokios merginos mane traukia - tokias ir matchinu. 90% praleidžiu. Tuomet max 2-3 žinutės ir kviečiu į pasimatymą. O tuščiažodžiauti gali tik savo laiko negerbiantys vyrai. Tokie ir iš merginų nesulaukia pagarbos. Nes čia juk online - viskas be emocijų, o merginos yra emocionalios būtybės. Kelias dienas užtempi, susiruoši pakviest į pasimatymą - o ji jau pyst ir nebeatrašo. Nes galbūt jau susirado įdomesnį pašnekovą. Arba tiesiog "nebenuotaikoj".
Mano patarimas - būk save gerbiančiu vyru. Atrask savo "nišą". Ta prasme, tokias merginas kurios tave ne tik seksualiai bet ir emociškai traukia. Paprasčiau tariant - tokias, į kurių foto žiūrint, ne tik ištratint norisi bet ir pabendrauti, gėlę padovanoti, nuoširdų komplimentą pasakyti. Ir jeigu matchinsi - tuomet nereikės ieškoti žodžių kišenėje. Dialogas eisis natūraliai. Iš jos pirmųjų reakcijų (žinučių) - suprasi ar tau patinka su ja bendrauti. Jeigu ne tai ko tikėjaisi - velniop, skipink, negaišk laiko. O jeigu "atitiko kirvis kotą" - tai super, varai susitikt ir toliau jau žinai ką daryti. Jei nežinai, paklausk kokio draugo. :)
Esu skaitęs tų knygų apie panų kabinimą. Tiesos yra, bet ten lyg kokioj pardavimų formulėj viską pateikia. Būk toks, užkalbink 10 panų, su 3 nueisi į pasimatymą ir su 1 pasimylėsi. Jė. Tikslas pasiektas. 10% conversion rate. Gali tą naudoti praktikavimuisi, bet realybėje juk nesi bukagalvis ir nemąstai vien tik "apatine galva" kaip koks urvinis žmogus - turi vis tiek ieškoti tokios, kuri tave 100% trauks ir šalia kurios jausiesi 100% vyru. Patikėk, kai tokią rasi - apie jokias kitas nesinorės galvoti.
Aš anksčiau dafiga metų vaikiausi panas - "mūzas" - kurios iš tiesų rimtai į mane nežiūrėjo. Tai buvo tiesiog "draugės su šiek tiek romantikos". Bet vieną dieną supratau, kad tai siurbia mano energiją. Parašiau "dink iš mano gyvenimo" ir ištryniau nr. Tą pačią dieną atsirado nauja "kandidatė". Ta prasme, pati gatvėje priėjo ir užkalbino. Žinau, tai gėdinga man kaip vyrui. Tiesiog aš jos nepamačiau nes buvau užsiėmęs. Ir ji nebuvo kekšė. Bet ką tuo noriu pasakyti - moterys kažkaip pasąmoningai jaučia tuos vyrus, kurie žino ko nori. Čia tiesiog kažkokios "povandeninės Visatos srovės". Nes apskritai kiek teko girdėti pasakojimus iš laimingų, susituokusių vyrų (ne tų, kurie gatvėje vaikosi sexo partnerių pagal knygų metodikas) - pirma turi tapti tokiu kokiu svajoji būti, geriausia savo paties versija, ir tuomet svajonių partnerė automatiškai pasirodys tavo gyvenime. Tereikės ją, kaip vyrui, pasiimti.
Tai va, nukrypau nuo temos, bet gal kam bus naudinga.
Pasiuntinėk CV ir pamatysi ar sunku ar ne, čia šitaip nelabai ką sužinosi. Žinau žmogų, kuris dirba Western Union su Norvegų klientais ir uždirba ~900eurų mėn, kiek žinau darbas nėra sudėtingas ar reikalaujantis kažkokių specifinių žinių. Žinoma jeigu turi gerus vadybinius įgūdžius ir sugebi parduoti Norvegijos rinkoje tada atlyginimui ribų nėra.
Pasiuntinėk CV ir pamatysi ar sunku ar ne, čia šitaip nelabai ką sužinosi. Žinau žmogų, kuris dirba Western Union su Norvegų klientais ir uždirba ~900eurų mėn, kiek žinau darbas nėra sudėtingas ar reikalaujantis kažkokių specifinių žinių. Žinoma jeigu turi gerus vadybinius įgūdžius ir sugebi parduoti Norvegijos rinkoje tada atlyginimui ribų nėra.
prikolnas titulas "didžiausios verslo bendruomenės Lietuvoje uždarbis.lt įkūrėjas", kai pats šitą bendruomenę paliko jau gerus penkis (?) metus :lol: čia panašiai kaip tėvai atiduoda kūdikius savo į vaikų namus ir neduok Dieve užaugęs vaikas pasiekia kažką - "va žiūrėkit, čia aš jo tėvas" - prisistato po 20 metų
Idomi situacija su juo, as jo popierius akademinius skaiciau du metai pries tai kai prasidejo jo kryziaus zygiai pries akta c-16 Kanadoje, labai daug turi geros info apie child development ir anti social behaviour, labai labai kompetetingas, ypac personality traits srityje ir sakyciau moka labai praktiskai viska sudelioti ir paaiskinti. Kas man labiausiai patinka, tai kad jis klinikinis psichologas, todel viska analizuoja ir iesko praktines naudos. Pasakys kas yra kurybiskumas, kaip atpazinti ir kur ji panaudoti realioje ekonomikoje siu dienu. Labai stipriai akcentuoja biologinius aspektus zmogaus ir tiesiai sviesiai sako, jei tavo neuronai taip sujungti, kad tu negali be darbo ar nemoki atsipalaiduoti, tuomet dirbk tas 80val. per savaite ir siek karjeros ar savo versla statyk, taciau prisiimk atsakomybe ir zinok, kokios pasekmes tokio gyvenimo bus, man tas labai labai patinka is jo.
Kai prasidejo visas sitas bardakas ir jis pradejo youtubej plaukt labiau i populistinius vandenis, pastebejau viena pagrindini dalyka:
Sakyciau, daugiau, nei 90% zmoniu, kurie yra pries jo politines paziuras nusiteike, niekaip nesupranta (net ir zurnalistu baisi dauguma) kad jis nera pries mazumas, bet yra 100% PRIES teisini akta, visa kodeksa geriau pasakius, kuris PRIVERCIA zmogu naudoti tam tikrus zodzius bendraujant su tam tikra zmoniu grupe, cia jo vienintelis PRIES ir man jau sunku suprast kaip zmones is jo imantys interviu, zurnalistai, tie patys kiti psichologai, sitai praleidzia ir soka prie teorijos, kad jis netoleruoja mazumu yra toks ir anoks. Cia tiesiog mind blowing, pasiklausykit kur jis apie tai kalba, pvz Kanados senate kalba jo, na tiesiog siaubas kaip zmones tokiose pozicijose nesugeba suprasti ka zmogus nori pasakyti, kai kitas zmogus pries tave stovi. Kovoja uz tai, kad nebutu igalinta priverstine kalba, nes jei igalina viena teisiu akta, igalins kita, poto trecia ir tai nuves labai labai blogu keliu.
Bet ant kiek zmogus yra pilnas ziniu ir labai labai giliu ziniu, kiek viska isanalizaves keliais sluoksniais, matosi kur zmogus dirbo visa gyvenima prie to kas jam patinka.
Prisiminiau, kai viena masina bandziau ir nusprendziau pastabdyti. Savininkas uzleke ant priekines paneles nuo sedynes :D sako: nieko, nieko, visada nesisegu :D
Labai įdomi tema ir įdomi diskusija. Norėčiau šiuo klausimu išsakyti ir savo nuomonę.
1) Norint jaustis gerai - reikia turėti draugus. Jeigu neturi draugų - reiškia su tavim kažkas yra ne taip. Tai gali būti emociniai sutrikimai, tai gali būti charakteris. Bet ilgesnėje perspektyvoje vis tiek yra esminė problema, dėl kokios priežasties jų neturi. Susiradus draugų ir išvykus į užsienį - tie draugai pradės nykti. Laiko klausimas, galbūt senesnėse kartose kitaip, bet realiai tu tiesiog tampi emigrantu ir ilgainiui Tave visi pamiršta.
2) Kitas esminis faktorius, kad turėtum draugų - turėti pinigų. Tie, kurie geria diena iš dienos - ne draugai, o sugerovai. Kalbu ne apie tokius draugus, o apie tokius, kur Tave su jais jungtų bendra veikla - golfas, šokinėjimas su parašiutu, tenisas. Whatever. Bet praktiškai kiekvieną “būrelį” varant kažkiek kainuoja, Nepagalvok, aš ne koks mokyklinukas, kalbu apie pavyzdį, kaio mano pažįstamas - į mėnesį išleidžia 2000 tenisui ir jis tik mėgėjas ir entuziastas. Jeigu nori užsiimti ir pabandyti kažkokią veiklą - pirmyn. Varyk ir atrask. Bet tik darydamas tai karštai susirasiu bendraminčių.
Galvoji, kodėl aš čia pradėjau apie tuos draugus tiek varyt? Pasakysiu taip. Tuo digital nomad gali būti, bet ten normalių pinigų most likely neuždirbsi. Manau, kad maksimumas koks 2000. Draugai - tavo bendraminčiai. Ir aš šventai tikiu, kad jeigu nori padaryti gerą verslą - turi turėti ratą draugų, kurie apie tai šnekėtų ir būtų early adopteriai. Jeigu nori, kad tavo veikla, projektas būtų sėkmingas - turi patikti visuomenei ir visuomenė turi matyti kad tau sekasi. Atvažiuosi į užsienio šalį - ten būsi niekas. Taip, yra variantų, CPA ir affiliate marketing’ai, bet tikiu, kad ten, norint gerai uždirbti turi ištraukti loterijos bilietą ir turi pasisekti. Deja, statistika tokia, kad daugumai žmonių nesiseka.
3) Gyvenime yra sunkių ir lengvų momentų. Dažnai būna, kad kai yra daug pinigų, yra ir daug draugų. Būna, kad praradus dingsta visi tą pačią dieną. Ir čia nieko blogo, nes tai tiesiog žmonės, turiu omeny draugus, su kuriais tu gerai leidi laiką ir pinigus ir užsiimi smagiom bendrom veiklom. Gyvenime daugumai nėra draugų. Jeigu turi geriausią draugą, su kuriuo “galėtum eiti į žvalgybą” - tau pasisekė. Pasisekė šiek tiek mažiau - jei tavo geriausias draugas yra žmona (retas atvejis, bet būna). Geriausia manyti, kad gyvenime tikrų draugų nėra. Aš galvočiau apie fokusavimąsi į šeimą. Gal tau to kaip tik ir trūksta? Nerandi harmonijos, nori blaškytis?
Nori žinoti, kaip jaučiasi tie nomad’ai? Eik į skirtingus barus kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną bendrauk su žmonėm. Kiekvieną dieną pasakok savo istoriją. Po kažkiek laiko suprasi.
4) Sprendimas, kaio gyventi - Tavo. Čia tik mano pamąstymai. Tačiau pagalvok ir nuspręsk, kas artimiau tau - gyventi kaip šuniui ir mirti kaip žmogui, ar gyventi kaip žmogui ir mirti kaip šuniui.
Tai tau svarbiausia, kad pana būtų kur parsivest :D
1. Tai susirask mergą, kuri turi plotą ir galėsi pas ją varyt. Sutaupysi 100 % savo pajamų. 2. Kitas variantas nuomuotis dviese ar tryse butą ir po kambarį imti, tai galėsi irgi vestis ir kambaryje savo karaliauti.
Na įsivaizduoju kad toks amžius kai tai svarbiausia, bet tai kaip tu pats matai kainuos tau ~600 eur mėn, dėl 5 min malonumo kad merga parsivestum :lol:
Praeityje vergai gaudavo maisto ir pastogę. Tai gal jie iš tikro ne vergai būdavo? :)
Jei tu ari su mintim, kad užsidirbsi, užsitikrinsi ateitį ir tuomet bus ramu - tu jau esi vergas. Tie planai "apie šeimą galvosiu po kelių metų" ir panašūs išsireiškimai yra nesąmonės. Juk visi nori tvirto pagrindo po kojomis, tačiau tai yra savęs ribojimas, dirbtinai sukurtas spaudimas sau.
Kam save spausti? Spausk save profesinėje karjeroje, gal po darbo dar truputį (vardan tobulėjimo), tačiau tai neturi virsti visu tavo gyvenimu, nes po to ateina perdegimas, prasideda depresija arba paprasčiausiai ari visą gyvenimą ir jau nebemoki sustoti, mėgautis. Tokie žmonės galiausiai būna robotai - jie tik dirba dirba, bet nemoka gyventi ir jausti malonumo. Ir tuomet net pinigai laimės neatneš, jei jų ir bus sočiai. Ir pastebėsi, kad jau per senas tampi šeimą kurti arba susirasi tokią, kuri bus dėl tų pinigų, katruos esi užsidirbęs (paną/žmoną lengvai susirasi, jei būsi daug užsidirbęs).
Temos pavadinimas apie darboholizmą ir dingusį gyvenimo džiaugsmą, tačiau tikroji problema yra materializmas. Galvoji, jei jau nesiardai dėl kuo didesnio atlyginimo, tai gyveni kaip bomžas? Va čia ir yra liūdniausias dalykas žmonėse. Iš tavo žinučių galima suprasti, kad, jei žmogus pasitenkina su mažiau, tai jis yra bomžas. Tai yra didelis pasikėlimas ir neadekvatus visko vertinimas. Akivaizdžiai vertybių problema.
Kai laisvalaikis, hobiai ar šeima taps vertybėmis, tuomet ir nebeliks to darboholizmo.
jo jo,kortom sekmadieniais Rietavo turguj prekiauja.Ten pat ir loterijos bilietais prekiauja,tai galima laimeti. On the other hand,n4hui tu ten kam reikalingas,jei net nezinai kaip i USA patenkama.
Jei kalba eina apie tuos kurie dirba fabrike prie linijos tada sutinku su tavimi, bet šito tikrai negalima taikyti visoms profesijoms. Įdomu būtu pamatyti kaip tos beždžionės pastatytų daugiabūčius namus, suremontuotu kelius, iškirstu miškus ir t.t.. Kitas dalykas yra tai, jog eilinis ofiso darbuotojas mažai kuo skyriasi nuo eilinio fizinį darbą dirbančio darbininko. Vienintelis jų skirtumas yra nebent tas, jog eilinis ofiso darbuotojas universitete išmoko keleta protingesnių žodžių.
Vat ir esmė, kad jis nekalba apie jokius Illuminati, kaip koks Lunskis :lol: Be to, nereikia taip jau viską imti ir priimti kaip gryną tiesą, nes pats R.P. dažnai pabrėžia, kad remiasi tuo kas yra sakoma/rašoma ir nebūtinai tai yra tiesa. Jis tiesiog samprotauja ir ieško logiškų paaiškinimų kiekvienoje susidariusioje situacijoje. Jis tą pačią Rusiją yra ne kartą sudirbęs savo kalbose ir jo aiškinimuose aplamai nerasi vienos pusės, kurią jis palaiko apart Lietuvos. Pats buvo vienas didžiausių šalininkų, kad Lietuvą skelbti nepriklausoma.
O kas liečia jo rinkiminius pažadus, tai nebūtinai reikia su tuo sutikti. Iš vienos pusės jo rinkiminiai pažadai logiški ir paremti teisingais argumentais, iš kitos pusės, tai neįmanoma dabartinėje sistemoje, nes mes tokioje situacijoje, kad prieš orą nepapūsi. Vat iš čia ir kyla nepasitenkinimas juo.
Gerai, paimkime tavo apibrėžimą kas yra specialistas. Tuomet pagal jį "beždžionėms" galime priskirti tiek dalį fizinį darbą dirbančių žmonių, tiek dalį ofisinį darbą dirbančių žmonių. Man tiesiog nepatyko, kaip narys Copywriter išsireiškė, kadangi iš jo pasisakymo susidaro toks įspudis, jog jo nuomone jeigu esi ofiso darbuotojas ir dirbi ofisinį darbą tai gali laikyti save aukščiau fizinį darbą dirbančių žmonių ir prilyginti juos "beždžionėms" nors neretai ir pats busi tokia pati "beždžionė" tik kitoje aplinkoje. Tokia buvo mano pagrindinė mintis, kurią norėjau pasakyti.
Buvimas arti gamtos kitiems duoda daugiau, nei visi tavo isvardinti dirbtiniai dalykai. Pasivaiksciojimas tusciame pajuryje, kokybiskas laikas praleistas su savo mintimis. Knygos, internetas, palydovine TV leidzia pasisemt daugiau, negu istengia zmogus apziot. Ismokt atsirinkti, ko tau reikia, o ne ka tau duoda kasnors, labai daznai turintis savanaudisku keslu.
Ir siaip nekenciu susiburimu, man jau Klaipedoje kamstyje pastovet arba po akropoli pavaiksciot uztenka, kad noreciau pabegt kuo toliau :)
Sveiki, per artimiausius keleta metu planuoju isvykti gyventi i Rusija. Turbut daugelis ziures skeptiskai kodel ne i vakarus o i rytus, nes nuo paauglystes zaviuosi Rusija, ju kultura, muzika, zmonemis, salimi.
Tad kaip dabar tikroji situacija salyje? Gal yra ten gyvenanciu ir gali pasidalinti patirtimi? Kur geriau Sankt Peterburge ar Maskvoje?
Visus su naujais! Visiem linkiu pasiekt naujai iškeltus sau tikslus!
Nerašiau,nes baisiai viskas pasikeitė po paskutinio įrašo, + nebeišeis streamint ir dėl to šiek tiek liūdėjau ir dar visa kita... Na, o dabar paeiliui... Ruoškit kavą, nes bus ilgas skaitalas :D (tikiuos įdomus :) )
Pradėsim chronologiškai..
Dar savaitę prieš mano paskutinį įrašą pokerio kartos forume atsirado toks skelbimas: „Mes,The one and only Bagoch ir as, Dartazzzz, nusprendeme, kad pribrendo laikas uzauginti nauju pokerio legendu, kurie galetu garsinti Lietuvos varda pokerio turnyruose visame pasaulyje. Bagoch jaudaugiau nei 6m stabiliai pliusuoja bent po 100k$ per metus. As jau 2m taipoigi stabiliai palaikau dideli winrate, o pastaruosius metus stabiliai pliusuoju paciuose auksciausiuose limituose internete. Esame nusiteike, ideti daug darbo ..." Taigi,nežinau kiek teisingas ir objektyvus mano sąrašas. Bet jeigu reiktų išvardyti geriausius paskutinių ~3 metų geriausius lietuvos mtt online ir live žaidėjus tai vardinčiau (bet kokiatvarka) Bebaimis777, bagoch, dartazzzz, Respect_lt, laurisl91 ir genyss13. Tai pas vieną geriausių ir taip mokiaus dabar(Respect_lt), o dar du nusprendė atsidaryti savo arklidę. Taigi,pirma mintis buvo parašyti jiems tiesiog dėl įdomumo ar priimtu mane tokio lygio žaidėjai. Išeiti iš Kęstučio visiškai neplanavau, nes ir taip buvau pakankamai geroje vietoje, su gerais mokytojais kurie mane daug ko išmokė. Kęstutis kartu su Gediminu(giadze1) išugdė manyje vieną svarbiausių įgudžių pokerio žaidėjui - mokytis pačiam.To anksčiau tikrai trūko, nes visą laiką laukiau kol viskas buspadėta ant lekštutės. Taip pat iš nulinio mindseto pakėlė manau į visai neblogą kaip pokerio žaidėjui mastymą. Vienintelis minusas pastaruoju metu mūsų bendradarbiavimo su Kęstučiu buvo tas, kad jis šiuos metus nusprendė nebežaisti pokerio ir pilnai susikoncentruoti į mokslus (Kartu ir mus mokyt mažiau pokerio paslapčių). Tą gerbiu, nes ir pats taip planuoju taip daryti, bet man ką tik su tėvais susitarus, kad galiu grindinti metus su jų palaiminimu šiek tiek liūdino, nes atrodė perspektyvos ne tokios geros. Aaaaišku, tai tik davė spyri į užpakalį ir pats pradėjau daugiau mokytis, rinkti hh review grupę ir kitaip tobulėt. Bet kai už horizonto atrodo atsirado žymiai geresnė galimybė tobulėt, akys krypo ten... (Čia labai daug tuščiažodžiauju, bet tik noriu pasakyti didelį Ačiū Kęstučiui, kad padėjo man ne tik prie pokerio stalo,bet ir už jo ribų. Ir netgi labai. Manau visai neblogai susibendravom ir tikiuosi, kad bendrausim toliau :)) ) (Tirada Kęstučiui jei kada atsiverstų blogą) Taaaigi, kaip jau supratot,tuo pat metu jau ir gavau atsakymą iš darto. Jie sakė, kad mane priims! Yey,buvo šioks toks ego boostas, kad jie mane paimtų, bet kaip ir minėjau išeiti nelabai planavau... Tačiau pabendravus su jais, išgirdus,kad jie planuoja mokyti po 3 kartus į savaitę ir šiaip labai daug dirbti, tai aišku, kad susiviliojau. Po ilgų derybų su Kęstučiu,ašarų ir prakaito, aš jau skype grupėj su dartu ir bagočium :). Nemelavo, coachinames tikrai nemažai, visus boomintus handus išaiškina, be atsakymų nepalieka. Esu labai patenkintas. Tai pat keli žmonės klausė, kokie yra tie geriausi žaidėjai (pasikėlę??), tai kadangi iš savo sąrašo esu su 5/6 bendravęs, visi yra labai paprasti, nepasikėlę ir turbūt tiesiog protingi žmonės. Taigi, kol kas darbo su jais rezultatai: 722 $5.81 $13.2 72.1% 44% (PROFFIT- $4,194) 79 11/05/2016-12/31/2016. (grafiko nededu, nes kitų paveiksliukų įdęsiu, atnaujinsiu grafiką fb page bannerį). Tuoj dar papasakosiu apie darbą su šiais pokerio dievais, bet prieš tai tęskim chronologškai.. Nes jaučiu, kad neįdomiai rašau.
December1! Standartinis ir mūsų visų jau labai mėgiamas UnibetOpen eventas! Paskutinis metų eventas vyko Bukarešte (skamba gan egzotiškai, tad reikia varyt! Bentjau dvigubai įdomiau ,nei sekantis Londone kur kas antras pažįstamas jau buvo). Na aišku iš savo lėšų dar būtų per prabangu važiuot, reik pakuotės!Antrą kartą iš eilės šioj vietoj nepaveda Paulius, ir jau kraunames lagaminus į Bukareštą! O tiksliau kuprines, nes nusprendėm vėl važiuot mašina! Dar pasiimėm Jokubą (senas pažįstamas kuris tarp kitko irgi pakliuvo pas dartą ir bago!)ir Ainį(buvęs klasiokas kuris prasileido šiek tiek egzuose ir turėjo pusiau laisvą pusmetį univerę + norėjo pakeliaut). Važiavom vėl ta pačia mano senelio Mazda. Prieš kelionę baisiai snigo, tad nusipirkom netgi dvi naujas žiemines padangas ir jautėmes gerai pasiruošę kelionei. Galit negooglint, iki Bukarešto apie 2500km. Blitz klausimas! Ar Rumunija yra Europos sąjungoj?(Atsakymą laikykit minty, jis vėliau bus svarbus). Taigi, važiuot virš paros, bet 4 vairuotuojai bepasikeisdami manau gan easy gali išgrindint tokią kelionę. Iš dalies taip ir buvo. Uoj ,prisiminiau, papasakosiu kodėl universalas yra pati geriausia mašina pasaulyje (bet koks), nes Aš(187cm) pilnai išsitiesęs galėjau miegoti!!! Patikėkit,parą važiuojant mašina, tai yra neišsakyta prabanga. Užlenkiant pusę galinių sedynių, lipant pro bagažinę ir gulint ant iš namų paimtos dormeo pagalvės, jauties bent 50% kaip namie. Pavargus tai tikrai tobula miegot. Taigi,planas buvo išvažiuot viena diena anksčiau, nes norėjom pirmyn važiuojant neskubėt,apžiūrėt pakeliui esančius miestus, Bratislavą, Budapeštą irt.t. Išvažiavus vakarop, ryte jau buvom Bratislavoj! Miestas nepergeriausiai pasirodė, žiūrėt nelabai buvo į ką, ir šiaip labai kvepėjo sovietmečiu. Gerai, kad programėlės pagalba suradom vietinį taivaniečių restoraną (žiūrėt foto),kur vos susikalbėję užsisakėme visai įdomių maistųų. Skanu :)Aj, restoranas gal ne tas žodis, nes tai buvo labiau užeiga vidurį turgaus panašaus į kalvarijų, bet joje dirbo siauraakiai. Kaip pasirodė tai buvo neturistams skirta vieta, valgė vien vietiniai. Tai šiaip gan faina kažką tokio ne visai turistiško pamatyt ir paragaut. Like. Keliaujam į Budapeštą! Atstumas nedidelis, bet šiaip visi miegoję po kelias valandas jautėmes pavargę ir važiuot nebuvo lengva... Bet atvykus viskas pasikeitė. Nes tokio gražaus miesto dar neesu matęs. Ta prasme rimtai, eikit dabar ir kitam lange pagooglinkit Budapeštas, nes ašesu girdėjęs, bet ne ant tiek... Visi sau pasakėm, kad dar tikrai norėtume čia grįžti. Kur tik neeitum visur baisiai gražūs pastatai, gatvės, parkai. Tai ten ir praleidom beveik visą dieną,tiesiog vaikščiojom ir žiūrėjom. Tikrai norėčiau grįžti ir praleisti savaitgalį tik ten. Skaniai ir nebrangiai (aj jo,pastebėjimas, didelis, didelis pliusas, kad keliavom į rytų Europą kur viskas pigiau ir tikrai per daug neišsileidom) pavalgėm ir judėjom toliau. Nuo Budapešto iki Bukarešto 800 km. Važiavom naktį, o ryte jau laukė mūsų viešbutis. Bet... Artėjant prie sienos su Rumunija, pastebėjau,kad stovi ilga vilkikų eilė, kurios dažniausiai nebūna. Whatever,judam toliau, privažiuojam prie pasienio, ir tenka stabdyt ir stotisį eilę (keista, nes visur pasienio postų arbą tiesiog nėra arba uždaryti ir vis tiek pravažiuoji pro juos 80km/h), na nieko, turbūt kokia šiaip patikra? Nope, čia tikras pasienis :D. Nu nieko,privažiavom davėm visi savo dokumentus, aš daviau su Paulium pradžioj teises, nes galvojom, kad tiesiog paprastas policijos patikrinimas... Dėja, prašo paso, Aš savo greitai susirandu irpaduodu, bet Paulius... :)))))) Pauliaus pasas ir ID kortelė ramiai guli namie. Tai čia ir baigiasi handas. GG wp. Pabeldeni du kartus į stalą ir važiuoji atgal :). Taip, Rumunija yra Europos Sąjungoj,bet ji yra viena iš dviejų valstybių kuri yra ES, bet nepriklauso Šengeno zonai :). Aj, dar prieš tai palikom Pauliu pasienyje, patys greitai nuvažiavom iki pirmos degalinės Rumunijoj, užsipylėm baką kuro po 60ct ir važiavom atgal :D. Esmė, kad pakuotė su viešbučiu ir turnyru tai priklauso Pauliui. Rašėm naktį į unibeto supportą,bet jie sakė, galės tik kažkuo padėti ryte. Judėjom atgal į Budapeštą, ištroškę padėliot žetonėlius ir kortas sugalvojom užsukti į kokį kazino, bet nei vienam nebuvo cash geimu :(. Ryte sužinojom, kad transferint pakuotės kitam žmogui negalima,viešbutis šiknon, atgaus Paulius tik 1k ticketukais unibete žaist. Na ir važiavom tiesiog atgal... Gerai, kad turėjom geras padangas:D Lenkijoj viskas buvo baisiai užsnigę, greitkelis padengtas sniegu, puse Lenkijos pravažiavom 70km/h, o kitą ryta Ainis jau ėjo į paskaitas :). gg
Taigi, antra kelionė su mašina ir vėl pilna nuotykių :D. Kažkaip nežinau, ar nelabai sekas, ar tiesiog didesnė tikimybė su tom mašinom prisidirbt. Aišku šį kartą pavedė ne mašina, o žmogus,bet ką padarysi.
Po kelionės grįžus ir dar bago ir dartui neišvažiavus užkariaut prahos live turų visi susibėgom druskininkuose vienai naktelei, pagaliau visiem pasimatyt ir susibendraut. Buvo vėl baisiai cool,visi labai kieti žmonės. Gerai praleidom laiką, buvom boulinge(baisiai prastai pasirodžiau, mažiausiai iš visų surinkau, teks treniruotis :D Ta prasme anksčiau tikrai pažaisdavau, bet va įrodymas, kad talentas be praktikos ir darbo yra 0), pirty ir baseine šeštame viežbučio aukšte (labai geras vaizdas gulint sukurinioj vonioj pro langą). Tai va, dar video yra iš darbo vietos, tikiuosi atidarys jums: https://www.facebook...01312136636828/
O dabar apie pokerio streamą. Buvau pradėjęs streamint, bet ant tų pačių dienų pakliuvau pas dartą su bago, tai kaip suprantant,negaliu streamo metu išdavinėt komercinių, vienų iš geriausių pasaulyje žaidėjų paslapčių :(. Bet užat, mano draugas Vladas(genyss13),( kurį noriu pasveikinti su antra vieta 1k maino Prahoj for 180k) pradės streamint!. Gaila, kad nevyko 2016 metų žaidėjų rinkimai, nes manau vyrukas kuris per metus tam pačiam ture pasiimė pirmą ir antras vietas for 150k ir 180k ir kartu pliusavo online yra pakankamai sick, savo balsą atiduočiau už jį. Ir šiaip geresnių runų turbūt nelabai kas apturėjo šiaismetais. Na ne runų, kaip Vladas sako, daug širdies ir daug darbo.Šiaip kas iš seniau skaitė mano blogą tai galatsimins, kad rašiau apie mano amžiaus draugą kuris jau mokykloj 90k hitukų turėjo ir dėl jo pradėjau žaisti pokerį, tai čiajis. :). O dėl jo streamo, tai jau nusipirko pc, monitorių, gerą mikrofoną, padėsiu jam susisetupinti streamą ir manau turėsim gerą lietuvišką pokerio streamą.
Dabar šiaip apie paskutinį mėnėsi: Buvau nusprendęs grindinti visas įmanomas gruodžio dienas, ta prasme viską apart švenčių. Pradžioj sugebėjau išgrindinti 12 dienų iš eilės ( kai anksčiau4-5 jau man buvo sunku), bet rezultatai liūdino, swingelį pagavau,-2k visiškai žemyn nusivažiavau ir šiek tiek sumažėjo motyvacijos (ta prasme grafikėlis visiškai važiavo žemyn be jokių net mini hitukų ar cashiukų ir atrodė prastai), kovojau su savim ir galvojau ar turiu kaip sau pažadėjęs grindinti visas dienas (ir atrodė, kad fiziškai sugebėsiu, nes pavargęs nesijaučiau), bet pagalvojau kad turbūt kažkiek žaidimas pervarges buvo ir greičiausiai daug robotavau, todėl nusprendžiau pasiimti kelias dienas atostogų ir vėliau grįžau į paprastą 5/7 režimą ( o +prisidėjo šventės ir kiti dalykai tai grindinau gal 3/7 dienų:(((. Bet artėjo Kalėdos! Ir Bago su Dartu pasakė, kad geriausiems savo mokiniams po eglutė padės ticketuką į šventinį sunday million (tiksliau leis žaisti iš br), tai Aš ir numeris7 gavom progą pasireikšti! Labai smagu, kad pastangos buvo įvertintos tokiu gestu. Taip pat smagu, kad tam ture vienintelis iš mokinių ir mokytojų pasiekiau prizines! (450k on top sick atrodė, ypač žinant, kad turnyrėlis buvo 20 baksų įpirkos lygio). Tai va, puse įrašo parašiau prieš naujus, o šitą pusė jau baiginėju 2017 :D. Tai planuoju daug grindinti artimiausią savaitę, įgauti gerą formą prieš winamaxo seriją kuri vyks nuo sausio 8d. Turėtų būti viena geresnių serijų metuose.
Dar trumpai apie savo sveikatą pasipasakosiu :D. Koja jau labai gerai jaučias, nors po operacios praėjo tik 4 mėnesiai, bet jau pilnai galiu ištiest ir sulenkt. Į sporto klubą vaikštau beveik kiekvieną dieną,stengiuos daug bėgiot ir treniruot labiausiai kojas. Tik vidinis šlaunies raumuo traumuotos kojos yra silpnesnis, kažkur su dvigubai mažesniais svoriais tenka dirbti treniruojant jį. O šiaip jau pradėjau vaikščiot į Nutsų treniruotės (Vilniaus pokerio žaidėjų komandą žaidžianti SKL), tai tikiuosi greitai atgauti formą ir žaisti varžybose :). Žinau, kad skubu, bet nieko negaliu padaryti, koja jaučias labai gerai, o nuo suolo gyvenimo stebėt negaliu.
Ir aaišku, kaip priklauso 2016 metų apžvalga ir tikslai 2017.
2016m.Aišku buvo geriausi mano pokerio atžvilgiu, patobulėjau turbū tkelis kartus, labai daug ko išmokau ir suformavau savo kaip pokerio žaidėjo mentalitetą. Jaučiu, kad patobulėjau kaip žmogus, bet kartu ir jaučiu, kad dar yra laaabai daug vietos kur tobulėt. Labai norisi viską išmokt. Todėl tokie tikslai 2017 metams:
*Perskaityti 23 knygas (http://www.insideque...s-reading-list/viską iš čia, 2 jau įveiktos)
*Nuo pavasario miegoti 6 valandas (Jau buvau pradėjęs miegot po 6h,bet po kelių dienų tiesiog pramiegodavau žadintuvą ir viskas išsiderindavo. Todėl dabar šiuos du mėnesius miegosiu po 7h, o nuo pavasario 6h.)
*Susitvarkyti mityba. (Nevažiuoti po sesijos kebabo ar mc ir šiaip nepersivalgyti, sveikai maitintis)
*Sportuoti kiekvieną įmanomą dieną.
*Nešvaistyti laiko, viską pasiimti iš pokerio ir iš savo mokytojų, nesustoti tobulėti.
*Sužaisti live serijoje (Ne unibet open ir ne Lietuvos ar Latvijos lygio, o WPT arba pokerstars festival)
*Daug grindinti. Nesužaisti mažiau 400 turų nei vieną mėnesį irdaugiau nei 6000 per metus.
*Vėl įdėti į kašį.
2000žodžių, tiek turbūt neesu nei karto pats parašęs nei mokykloj,nei universitete :D.
Cia kita situacija :) Kaikuriuos(ias) tiesios reiktu kastruoti, bet as ne apie tai. As kalbu butent apie tai, kai norisi seimos, vaiku, proto jau yra, netgi partneris tinkamas daznai buna, bet laukiama geresnio laiko. Arba dar kazko laukiama, kazko kas tikriausiai niekad neateis. Mano dukros grupeje vaikus i darzeli atveda keletas tokiu dieduku, is paziuros netoli 50 metu. Na ko jau ko, bet ju vietoje but as tikrai nenoreciau :D Musu vaikai tokio pat amziaus, bet teveliu amzius kaip mano tevu toks. Ir kai mano tevai dabar visa laika ir pinigus gali skirti sau, sitie senieji teveliai iki pensijos rupinsis savo atzalom. Paskui rupescio jau reiks jiems patiems. As ju vietoje vaiku isviso nebetureciau tokio amziaus, taciau ne man sprest ir ne man suprast, kas dedasi vieniso keturiasdesimtmecio galvoje. Todel linkiu iki tiek neatideliot :) Ir griztant pire temos, butent seimos atsiradimas man padejo nebepasiekt sito "emocinio dugno", kur pries tai atsidurdavau daznokai.
pasidarai pora vaiku,pasiimi paskola butui-kotedzui-atrandi gyvenimo prasme-dirbi kaip tepalas po 10h i diena.prasom,dekoti uz patarimus nereikia,negaila man....Turiu daugiau tokiu
Tave sudomino pavadinimas. Tu ieškai vertės. Visi jos ieško, ne visi supranta kur ją rasti. Tu atsiverti straipsnį ir važiuoji žemyn pažiūrėti kokio jis ilgio. Pamatęs, kad skaitymo daugiau nei 5 min, tu arba jau išjungei, arba skaitai pirmąją pastraipą siekdamas įvertinti ar tavo potencialiai investuotas laikas skaitant iki galo atneš pridėtinės vertės. Bent jau aš taip darau...
Tikslas siūlų kamuoliuko vidury.
Jau keli mėnesiai mane slegia našta, kad reikia parašyti apie pinigus. Galbūt kažkam padėsiu, užvesiu ant kelio, ar duosiu smūgį, kuris bent 1 laipsniu pakeis kursą, kuriuo plaukia tavo kruizas. Bill Gates sakė: „žmonės pervertina ką gali padaryti per metus ir nuvertina tai, ką gali nuveikti per dešimt“. Tad jei šiandien duosiu smūgį, kuris bent kiek pakoreguos tavo kursą, po n metų atvyksi į visai kitą stotelę, ir klausimas ar svarstysi kaip būtų buvę, jei tada būtum daręs kitaip. Tačiau galvoj rodos, kad ant to pačio dažnio gaudau eilę radijo stočių ir jos trukdo viena kitai transliuoti. Ne todėl, kad būtų itin sunku susikaupti, tačiau dėl to, kad temos siaubingai persipina kiekvienam žingsny. Čia lyg ir atsiprašymas už potencialiai nepriimtiną, ribotos struktūros tekstą, artimesnį sąmonės srautui. Bet pabandykim.
Keisti pasaulį... Kurį?
Visi žiūrim į tą patį pasaulį, bet matom akivaizdžiai skirtingus dalykus. Kodėl taip yra? Selective focus. Nesąmoningai filtruojame - kas mums įdomu ir priimtina , ir tik akies krašteliu kabinam tas temas, kurios mus klibina iš vertybinių rogių. Kodėl žmonės tiki populizmu? Kodėl žmonės užleidžia žmogišką bendravimą technologijoms? Kodėl žmonės nemedituoja? Kodėl tiek žmonių skurde? Kodėl niekas neklausia ar nusistovėjusios tiesios yra iš ties teisingos? Kodėl žmonės žiūri kriminalus? Kodėl vietoje maisto renkasi burgerius? Kodėl žudo save nikotinu ir alkoholiu? Kodėl vakarų demokratija išsigimė į plutokratiją? Kodėl pirma reikia pastatyti atliekų deginimo elektrinę, o tik tada apšiltinti namus ir suprasti, kad nėra kur dėti perteklinės energijos? Kodėl, o kodėl... Dažniausiai užsimerki. Rankos svyra. Vistiek nieko nepakeisi. Klysti. Vanduo pragriaužia akmenį ne dėl savo jėgos, o dėl atkaklumo. Visų pirma pokytį aš matau visai per kitą galą. Ne per push, o per pull strategiją. Svarbu suprasti, kad tavo gyvenimas tuo pačiu metu yra svarbiausias dalykas ir nieko vertas. Tau – tai viskas. Tačiau pasauliui, tuo to ar tu jame ar už jo ribų – nėra skirtumo. Viskas kaip ėjo savo vaga, taip ir eis. Galima bandyti keisti išorinį, o galima žaidimo taisykles viduje, nes ten gyveni aktyviau nei išoriniame, tik gal pats apie tai nesusimąstai. Svarbu suprasti save ir kur stovi savo pasaulyje. Kuo tiki ir kaip tas tikėjimas atrodys papūtus globaliems vėjams?
Pull – tai ideologija, kuriai nestinga idealizmo; Tobula taika (pradedant su savimi), empatija aplinkai, darni plėtra, kitaip tariant sąlygos, kuriose neįmanoma jausti neapykantos, godumo ar arogancijos. Jei kiekvienas taikytų šią strategiją, nereiktų iš kailio nertis bandant kažką įtakoti išorėje. Išorėje rezultatas būtų kitas be pastangų. Neseniai teko skaityti apie Auroville. Ar žinai kodėl to pilnu masteliu niekada nebus?
Kas tu?
Tau atrodo, kad tu Andrius, Tomas, Rasa, Greta ar koks bebūtų tavo vardas. Lyg vienas žodis galėtų atrakint tavo individualumą. Aš teigiu, kad mes suknistos kempinės. Keli procentai genetikos, o visa kita tai šeimos įdiegtos programos ir geriausia dalis (nes ją galima sąmoningai keisti) – tavo aplinka. Ne šiaip, kiemas. Ne tai ką pameni, tačiau visi signalai, kurie nors ir nesąmoningai pasiekia smegenis. Kvapas, skonis, pojūtis, rega, klausa. Ko mokaisi, kokią muziką klausai, kaip maitiniesi, kur ir kaip leidi atostogas, kaip suvoki ir kontroliuoji savo emocijas, ką skaitai ir žiūri, koks tavo laisvalaikis, sprendimų sąmoningumas, kokie žmonės tave supa, kodėl. Mane stulbinamai stebina aplinkos įtaka. Kodėl aš apie tai? Nes ilgą laiką nebuvau patenkintas savo rezultatais. Alegoriškai tariant obelį auginau smėlyje ir norėjau valgyti obuolius. Nepaėjo. Tada kaskada gerų resursų (taip vadinu teigiamas įtakas praeityje) atvėrė pažinimą į kitokį mąstymą, pradedi keisti aplinką, persodini obelį ir valgai vaisius. Tai yra pokyčio kelias. Viskas ko reikia – yra noras.
Kas esu aš ir ką matau?
Save klasifikuoju kaip idealistą, generalistą, nuolatinio mokymosi, libertarianizmo šalininką, psiaudo-filosofą. Turiu teoriją, kad žmogus, kaip svogūnas, turintis daug sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis – skirtingoms gyvenimo situacijoms ir aplinkoms. Vienokie esame tarp draugų, kitokie šeimoje, dar kitokie patys su savim. Ne gana to, rytoj su savimi galime būti visai kitokie, nei vakar. Todėl prieš kelis metus pradėjau aktyviau domėtis neurologija ir filosofija. Abu iš jų atsakinėja į iš esmės tuos pačius, mano galva – svarbiausius klausimus. Kodėl žmogus elgiasi vienaip ar kitaip? Kas jį varo siekti aukštumų darbe, pavogti bokalą bare, kurti šeimą ar patirti agresijos proveržį? Vienas iš jų pasitelkia mokslą, kitas turi savitą, vidinį priėjimą. Taip pat manau, kad pašalinus visus sluoksnius, tokius kaip rasė, tradicijos, nacionalinis identitetas, religija, ir krūva kitų, kurie užaugo kartu su kūnu – esam visiškai vienodi. Kaip kūdikiai. Be išankstinių nuostatų ir socialinio kondicionavimo. Tačiau šios vienovės būtį jaučia retas. Didžiausiu to stabdžiu laikau įsigalėjusį kapitalizmą. Šūvis į tolį. Pabandysiu atvesti grandinę.
Kapitalizmo esmė – maksimizuoti pelną. Beveik be ribojančių sąlygų. Įstatymai lyg ir brėžia ribas savivalei, bet įstatymų vykdymą prižiūri žmonės. O ką turi žmonės? Ydas ir godžias kišenes. Tai ką matom per langą pavadinkim „sistema“ (angl. Establishment). Maždaug „just the way things are“. Gerai, būkim objektyvesni. Taip, kaip autorius mato, subjektyviai. Sistemai ir pelno maksimizavimui yra būtinas vartotojas su išoperuotu kritiniu mąstymu, tačiau ne pakankamai bukas, kad negebėtų dalyvauti darbo rinkoje ar užbaigtų savo mokesčių mokėtojo dalią susinaikinimu. To vykdymą aš matau tiek globalioje arenoje, tiek pas mus. Maistas, kuriame daug tuščių kalorijų, priedų neigiamai veikia mūsų smegenis, sunkiau išlaikyti dėmesį, prastėja atmintis, iš leto, alkoholiui padedant, vystomos lėtinės degeneracinės smegenų ligos. Žiniasklaida, kurioje turinį diktuoja sisteminė įtaka iškraipo faktus ir labai dažnai siekia ne informuoti, o užimti (linksminti) visuomenę. Ką daro laida „farai“? Kokią funkciją atlieka? Kokio įpročio, vertybių neurologinį kanalą pagilina žmonės peržiūrėję tokio tipo laidą? Vienoje studijoje Fox „žinias“ žiūrėję dalyviai buvo mažiau informuoti nei tie, kurie žinių nežiūrėjo išvis. Ten pat ir dar plačiau visuomenei užmetami „sėkmingo“ gyvenimo standartai pagal bukletą, neva nuėjus kryžiaus kelius per tradicinę edukacinę sistemą, įkūrus verslą ar atitarnavus eilę metų samdomame darbe, sukūrus šeimą, turint materialinių niekučių, kuriais galima pablizginti praeiviams galima pajausti išrinktiesiems skirtą laimę vergijoje (proto kalėjimas, nes tikslai buvo suformuoti, o ne iškelti savarankiškai). Religija... O, this is a big one. Atiduok atsakomybę už savo gyvenimo feilus superherojui. Tai dievo valia.
Čia galim įjungt rinkų dėsnį. Pasiūlą (sistemos) formuoja paklausa (iš visuomenės). Ar tikrai? Aš teigiu, kad sistema dirbtinai kuria poreikį centralizuotiems valdymo organams per nuolatinį psichologinį terorą. Šios teroro bangos yra periodiškos. 9/11, Zika, terorizmas, emigrantai. Ir kiekvienos jų funkcija – sustiprinti tikėjimą, kad anarchija (centralizuotų institucijų nebūvimas) tai gauja skustagalvių su beisbolo lazdomis agresyviai artėjančių prie tavo nuosavybės. Jei kyla pagunda ginčytis šioje vietoje, galiu trumpai apginti savo poziciją. “With guns you can kill terrorists, with education you can kill terrorism.” - Malala Yousafzai.
http://i.imgur.com/TUG379V.jpg
N. Chomsky (globalaus lygio Čekuolis, intelektualas, ligvistas, autorius, profesorius), kažkurioje savo konferencijoje man atvėrė akis. Trečias pasaulis šiandien yra trečias tik todėl, kad pirmas pasaulis kolonijų laikais čiulpė iš ten resursus reikalingus auginti ekonomiką namie. Toks dalykas kaip teroristai egzistuoja, tačiau tai pavieniai (daug retesni, nei žiniasklaida teigia) ir jie yra elementaraus pykčio proveržis dėl
. Baimė – labai efektyvi sistemos palaikymo priemonė. Bet kokie visuomeniniai eksperimentai (prostitucijos, narkotikų legalizavimas pradžiai) atrodo radikalūs ir nesąmoningi, nors yra
. Čia tik plunksnos. Apie valdžios decentralizavimą išvis niekas niekada nekalba. (apart neseniai nuskambėjusių islandų piratų partijos agitacijos). Nors yra realūs
, kaip apginti savo turtą, kontroliuoti nusikalstamas veikas, užtikrinti socialinę apsaugą libertarianistinėje visuomenėje. Nors kapitalizmas yra rankinis stabdis idealiai visuomenės santvarkai bent pajudėti iš vietos, jį įvardinau kaip kūrybinę destrukciją, nes būtent jame gimė pramoninė revoliucija, internetas, hacktivizmas, gimsta blockchain, gims AI (stipriausias skaitytas straipsnis šiais metais) ir ką aš pavadinčiau – nereklamine individo laisve. Vienas baisiausių dalykų – tai finansinio turto pasiskirstymas. Tikiu, kad ateina diena, kada žmonija neturės baimės, o pagrindinė veikla bus kūryba.
Trumpam idealizmą padėkim į šalį. Gyvenam šiandien ir dabar. Kiekvienas siekiam aukščiausių kokybinių savo gyvenimo parametrų. Tikiuosi aiškinti, kad
nereikia. Tačiau turbūt visi suprantame, kad pinigų stygius (šiandieniniame vakarų pasauly) gali labai apkartinti mūsų kasdieninį gyvenimą. Tad kol kapitalizmo sienoje dar tik atsiranda pirmi įtrūkimai, galima manipuliuoti konjunktūra savo naudai. „Tingių pinigų“ paieška. Finansinė autobiografija.
Nepamenu, kad vaikystėje kažkas man būtų akcentavęs konservatyvių asmeninių finansų teikiamus privalumus. Kažkaip tai jaučiau ir žinojau pats, o gal tiesiog užteko matyti kaip finansai tvarkomi mano aplinkoje. Manau, jei vaikystėj kas būtų nosį pakišęs po populiariuoju
tai išlaikyčiau jį be problemų. Jei indėlį banke laikysime pinigų rinkos priemone ir viena iš turto alokacijos sričių, tai investuoti savo santaupas pradėjau maždaug 14 metų. O šalia vyko „tingių pinigų“ paieškos eksperimentai. Suminiai eksperimentų kaštai svyravo nuo laiko (be piniginių investicijų) iki maždaug 2000 USD. Grąža – patirtis. Apie 16 gyvenimo metus Runescape platybėse išgirdau, kad egzistuoja toks e-gold. Jau po mėnesio sedėjau bux.lt, uždarbyje ir „darbavausi“ PTC rinkoje. Apie metus tęsęsis laiko švaistymas buvo terminuotas kartu su uždarbio forumo apsišvarinimu nuo neiaškių schemų ir PTC žaidimų. Tada lindau į pokerį (freerolls), lažybas, HYIP, investicines-piramidines platformas (Banner Brokers, Uinvest), kažkur per vidurį šių eksperimentų ties 17 metų jau prekiavau bonusiniais doleriais Forex rinkoje. Forex
Viena knyga, krūva straipsnių internete ir į grafikus bei pačią rinką greitai pradėjau žiūrėti visai kitaip. Line chart tapo visiškai neinformatyvus. Pasitikėjimas savo jėgom augo kiekvieną kartą kainai paklusus mano nubraižytoms linijoms. Problema glūdėjo kitur. Buvau vaikis su energijos pertekliumi. Veiksmo reikėjo visur. Rinkoje taip pat. Nuobodu buvo savaitgaliais, vėlyvais vakarais, kai biržos užsidarydavo. Volatility dingdavo, dingdavo ir mano entuziazmas. Grįždavau iš mokyklos ir jungdavau terminalą pažiūrėti kuria kryptim įvyko poslinkiai nuo paskutinio prisijungimo. Pabrango euras. Kodėl. Paskaitom specializuotus forex portalus. Akiratis plėtėsi į globalių rinkų stebėjimą, o ne tik buką kainos tampymąsi. Bedegant paskutiniems bonuso centams supratau, emocijų svarbą prekyboje. Man nepatinka būti tik stebėtoju. Noriu dalyvauti rinkoje. Tuomet visai kitaip sugerinėju žinias. Jos nedingsta užmaršty. Aš jas perku. Čia kaip nusipirkti sporto klubo abonementą arba savanoriškai kulniuoti į parką ir kruštis ant lauko treniruoklių. Rezultatą galima generuoti ir ten ir ten, bet pinigų tarpininkavimas geriau motyvuoja. Taigi degino noras visada turėti atvirą poziciją. Ergo blogi įėjimo taškai. Bedeginant antrą bonusinę sąskaitą supratau, kad čia galima uždirbti, tačiau tai ne šiaip sau laisvalaikis. Tai yra darbas. O dar po akim pakliuvo ir savalaikis DjiX‘o pasakojimas, tad terminalą įsijungdavau vis rečiau. Forex rinką stebėjau, joje prekiavau ir mokiausi techninės analizės su pertraukomis apie tris metus. Forex‘e priešingai nei dauguma reklamos aukų nesudeginau nei vieno savo lito/euro.
Perėjimas nuo žaidimų prie investavimo
Nežinau kada, bet atėjo suvokimas, kad forex rinkoje pradirbti savo sąskaitą yra neįtikėtinai lengva. Ne tik dėl sverto, volatilumo, tačiau dėl fiziologijos. Kaip kūnas reaguoja į besikeičiantį ženklą prie atviros pozicijos. Juk čia lošimas. Tik tiek, kad statymai atliekami finansų sektoriuje. Kad sudegintum portfelį akcijų rinkose reikia vieno iš dviejų:
Įmonė bankrutuoja; Force Majeure. Valstybė privatizuoja įmonę, nusavina nuosavybę, kyla karas, bankai uždaro duris, cunamis nuneša visus serverius ir panašios nesąmonės.
Antrasis – už tavo regėjimo ir kontrolės ribų. Vadinasi jei tobulai atliksi namų darbus – būsi garantuotam pliuse. Ergo – kapitalo rinkos.
Kapitalo rinka
Artėjant 18 gimtadieniui ir siautėjant 2008 pasaulinei krizei dėliojau mintis kur žengti pirmąjį žingsnį finansų rinkose. Tik sulaukęs pilnametystės nuėjau į vieno iš didžiųjų bankų konsultaciją investicijų padalinyje. Pamenu atidų žvilgsnį ir šiandien prisimindamas pokalbį ypač vertinu banko atstovo nuoširdumą ir darbo kokybę nepriklausomai nuo to, su kokiu klientu bendraujama. Išėjau su išsamiu banko siūlomų mutual tipo fondų bukletu, o po savaitės su ~30% santaupų jau turėjau pinigų rinkos fondo vienetų, kuris turėjo galimybes uždirbti ir iš aktyvų kritimo ir augimo. Krizės įkarštyje tai atrodė racionalus sprendimas. Kaip parodė praktika, tuo metu nerti į rizikingiausius aktyvus būtų buvusi pati geriausia strategija, tačiau turint omeny ne tik finansinio raštingumo nebūvimą, tačiau ir praktikos stoką, šią klaidą sau lengvai atleidau. Po metų fondo vienetus pardaviau su simboliniu -1% nuostoliu. Pasaulinės rinkos atsigavinėjo. Keli straipsniai liaupsinę Japonijos akcijų rinką patraukė mano akį. Tuo metu buvau aplinkosaugos ir darnios plėtros šalininkas. Norėjau turėti dalį atsinaujinančių šaltinių rinkoje. Išsirinkau danų VestasWind Systems ir vokiečių CentroSolar. Gėda šiandien pripažinti, kad nei finansinių ataskaitų nebuvau atsivertęs. Investavau techninės analizės, straipsnių ir reputacijos internete principais. Taigi iš trijų aktyvų turėjau pirmą diversifikuotą portfelį, kuriame spėju tuo metu sukosi apie 50% santaupų. Kursus stebėjau akylai. Japonai demonstravo konservatyvų augimą, o atsinaujinančių išteklių rinkoje veikiančios įmonės kurį laiką džiuginusios solidžiu popieriniu pelnu, pradėjo sukti priešinga kryptim. Fiksavau nuostolį ir tik po kelių metų supratau, kas vyko toje rinkoje su feed-in tarifais, ES atsinaujinančių išteklių strategija ir t.t.
Baltijos rinka
2010 metais atradau ir įdarbinau savo santaupų dalį vietinėje kapitalo rinkoje. Vėliau mano paties nuostabai portfelio susidedančio iš Agrowill ir Ūkio sudarymui išleidau apie 150 Lt. Turbūt nepatiklumas ir praeities klaidos ženkliai apribojo rizikos apetitą. Žiūriu į excel prekybos istoriją ir šypsausi. Agrowill po 8 mėnesių parduotas su pasakišku 215,38% prieaugiu; Ūkio bankas laikytas iki galo po trijų metų virto -100% nuostoliu. Pirkimo strategija? Įėjimo taškai? Pamiršk. Ūkio bankas – nes ten buvo mano investicinė sąskaita, bankai savęs niekada neskriaudžia; Agrowill? Juk visada visiems maisto reikėjo ir reiks, o valdoma žemė visada turės vertės. Teigiama, kad Ūkio banką sulankstė prezidentė, o Agrowill, buvusi ant bankroto ribos sėkmingai restruktūrizavusi skolas ir sužibėjo portfelyje. Nors dauguma vietos investuotojų labai skeptiškai nusiteikę techninės analizės atžvilgiu Baltijoje dėl likvidumo stokos, tačiau niekad nepamiršiu kaip Linas Agro kaina judėjo pleište
http://i.imgur.com/NnwY0IF.jpg
leidusi ne tik fiksuoti laiku konservatyvų pelną, bet ir apsaugojusi portfelį nuo prasidėjusio downtrend. Baltijos rinką seku nuo 2010 pradžios, seku ~40 emitentų kainas beveik kasdien jau eilę metų. Baltijos rinkoje šiuo metu yra apie 60% portfelio. Pats nežinau kodėl pradėjau ne namų rinkoje.
Ką po galais aš čia dabar darau?
Po metų spėliojimo pagal kitų nuomones forumuose, paties linijas ant grafikų, praeities dividendus, likvidumą rinkoje ir galbūt dar kelis kriterijus supratau, kad stambesnį pinigą įkišti be savarankiško suvokimo apie įmonės vertinimą bus baisu. Pradėjau skaityti finansines įmonių ataskaitas, kurios iš pradžių atrodė nuobodžios ir visai neįdomios. Domėjausi kokie matematiniai modeliai egzistuoja siekiant įvertinti tikrąją įmonės vertę. Apskritai pradėjau skirti sąvokas „kaina“ ir „vertė“. Iki šiol buvę lyg ir ekvivalentūs, biržoje šie apibrėžimai labai dažnai prasilenkia su realybe. Su žiniomis, patirtimi, specifinės žiniasklaidos fonu pradėjo aiškėti kodėl taip būna. Pradėjau pats skaičiuotis populiariausius įmonės finansinės būklės ir vertės nustatymo santykinius rodiklius. Man patiko. Aš, inžineriją studijuojantis čiuvas laisvalaikiu nardau visai kitoje sferoje ir mano žiniomis paremti pinigai daro daugiau pinigų. Žiauriai keistas pasaulis. Pajudėjo tektoninės plokštės. Nusipiešiau viziją. Sudėtinės palūkanos ir panašūs pasvaičiojimai. Portfelio augimas iš pradžių grįstas atidėtomis piniginėmis dovanomis, vasaros darbų santaupomis, vėliau įgavo daugiau stabilumo su „standartiniu 8-17“ darbu.
Paradigm shift. O kam tau tie pinigai?
Iki ketvirto bakalauro kurso buvau tobula malka.
http://i.imgur.com/DxWS0kG.jpg
Tiksliai žinau žmones, straipsnius, filmus ir youtub‘o resursus, kurių dėka pradėjau save spardyti ir augti už sisteminių parametrų ribų. Buvo pati pradžia, o po bakalauro neturėdamas minčių ką toliau gyvenime veikti garantavau sau dar 2 metus sisteminėje santvarkoje. Tuo metu sutikau žmonių, kurie savo ir taip plonoje piniginėje randa dosnumo ir atjautos nupirkti benamiams duonos ar cigarečių, dalinasi likučiais, gyvena šiandiena, ir nestrateguoja į ateitį. To asmeninis liudijimas šiandien yra viena geriausių pamokų mano gyvenime.
Kažkuriais metais, gal 23-aisiais, rišau per daug laiko valgiusius kompiuterinius žaidimus. Griežtai, metams. Netrukus turėjau daryti išimtį šachmatams. Nesu labai geras žaidėjas, tačiau žinau, kad gerokai patobulėjau nuo tada, kai pradėjau live 10-minutinius mačus pliekti. Tai davė labai daug ne tik lentoje, bet ir už jos ribų. Pastebėjau, kad pagerėjo periferinis temų matymas, vertinimas skirtingais pjūviais. Įvykių grandines iš esamų detalių pradėjau ekstrapoliuoti gana tiksliai. O kiekvienos prognozės pasitvirtinimas tik augino pasitikėjimą. Iki tol aklas portfelio auginimo tikslas ir pažintis su visai kitokio mąstymo žmonėmis davė šlapiu skuduru per zūbus ir pastatė portfeliui ir mano santykiui su pinigais egzistencinius klausimus. O kam man jie? Namas? Turiu stogą po galva. Mašina? Turiu savo kibirą. Geresnė? Kad galėčiau kažką nustebinti? Neįdomu; ne aš. Gal sukurti paramos fondą? Ne, dar per jaunas, nežinau kaip tai daroma. Santykis su pinigais totaliai atbuko. Apskritai pradėjau modeliuoti scenarijus kas būtų, jei iš manęs būtų atimta viskas. Ne portfelis. Viskas. Panašiu metu atsirado gilesnis suvokimas apie savo emocijas, kas per žvėris yra ego, ko jis nori ir kaip su juo tvarkytis. Tokie protiniai pratimai ir kritinių klausimų formavimas yra labai sveikas ir išvaduojantis procesas. Pradėjau labai atidžiai sekti kokių žmonių klausau. Ar jie, pasiekę profesinį olimpą ir gavę viešą pripažinimą išsaugojo moralę, ar juos užvaldė godumas? Kas slypi po jų žodžiais? Neįtikimą pagarbą ir dėkingumą už tai, kad savo pamokas perduoda kitiems jaučiu eilei žmonių, kurių niekada nesutiksiu. Jų mokymuose materialus turtas niekada nebus nei siekiamybė, nei poreikis, o greičiau neišvengiamas rezultatas.
Pamažu portfelyje esantys atskirų pozicijų popieriniai (nefiksuoti) nuostoliai pradėjo neberūpėti, nebegraužti. Pradėjau šaltai vertinti ar nuostolis atsirado dėl mano kaltės, ar faktorių, kurių įeinant į poziciją numatyti buvo neįmanoma. Jei jo negalėjau numatyti – tai kodėl turėčiau save graužti? Atsirado įėjimo į pozicijas strategija, ko ankščiau tikrai nebuvo. Žinau ko racionaliai laukiu iš pozicijos ir modeliuoju kaip elgsiuosi, jei ji bus -5%, -15%, ar -25% lygiuose. Emocinis pasiruošimas pirkimui vyksta dar analizės metu.
Akylesnis skaitytojas galėjo pastebėti, kad liko neatsakytas paragrafo pavadinime iškeltas klausimas. Jis skaitytojui. Atsakymą sau aš turiu. Kitaip nei kritusios moralės atstovai esu įsitikinęs, kad niekada nekalsiu savo laimės kitų sąskaita. Netgi priešingai...
Kodėl rytų europiečiai neinvestuoja?
Šypsausi. Mūsų regionas istoriškai neblogai išprievartautas. Politinė, socialinė represija giliai įspaudė baimę, nepasitikėjimą į mūsų tėvų kultūrą, gyvenimą. Apgaulė, nepasitikėjimas, nei valdžios organais, nei kaimynais. Akis už akį. Aš 90-ųjų vaikis. Stengiuosi tarp bendraamžių komunikuoti finansinį raštingumą tiek pat kiek ir svarbą domėtis politika ne paskutinius 2 mėnesius iki rinkimų, o nuolat. Ir labai retai susilaukiu susidomėjimo. Galvoju sau: damn it, juk kartos pasikeitė, iš kur tas konservatyvumas, baimė, ar tau nepatinka pinigai? Nepatinka antras pajamų šaltinis, sudėtinių palūkanų teikiami privalumai? Suprantu, kad finansiškai neraštingi tėvai negali mokyti to, ko nemoka, o tada žvilgsnis krypsta į švietimo sistemą. Turėjau mokykloje ekonomikos vieną semestrą, universitete dar vieną. Nežinau ar man vienam – bet iš modulių medžiagos pamenu arti nulio. Kažkas apie pasiūlą ir paklausą, kažkas apie net present value. Kodėl? Ne, dar geresnį klausimą turiu. Kodėl ekonomikos dėstytojai nėra milijonieriai? Juk jie puikiai pažįsta rinkas ir jų dėsnius? Perduoti žinių kapitalą turėtų būti hobis. Tad kodėl mes tokie atitolę nuo finansų? Mane asmeniškai žeidžia skurdo, greitųjų kreditų rinkos egzistavimas (pats faktas, kad yra tam paklausa), ir terminuotų indėlių apimtis, ir bendras neraštingumas finansuose (18psl). Galų gale, jei to neturime, tai negalime vertinti, gerai ar blogai, kad valstybė pasiskolino už neigiamas palūkanas? Geriečiai ar blogiečiai valdžioje pakėlė pensijas? Mūsų investavimas dažniausiai pasibaigia pensijų pakopose (sakot gausit?), o geriausiu atveju – nekilnojamuoju turtu (NT). Tai nėra blogai, tačiau NT trūksta likvidumo, kaip ir visur – egzistuoja ciklai, o norint įeiti į rinką reikia turėti pluoštą stambių kupiūrų arba nemažai skaičiukų el. bankininkystės ekrane.
Dar vienas pjūvis. Ypač jaunosios kartos suvokimo į pinigus, finansus formavimui – tai grynieji vs data. Data simboliškai pavadinau bet kokios formos skaitmeninę mainų vienetų vertę. Šiandieniniai vaikai auga aplinkoje, kurioje galima matyti mirštančius grynuosius. Kodėl tai vykdoma atskiras klausimas. Apart technologinio proveržio ir šiaip „user friendly“ atsiskaitymo patirties aš matau dar dvi pilkesnes – individų finansų monitoringas, duomenų kaupimas ir faktas, kad išleisti pinigus skaitmenine forma kur kas lengviau. Vaikai augantys ir augsiantys tarp atsiskaitymų telefonais, NFC, swype, biometriniais būdais praranda pinigų konceptą. Anot
, dėl ko suvokti tai, kaip ribotą išteklį ir konservatyviai su juo elgtis tampa tik sunkiau. Investuotojų asociacijos pirmininkas V. Plunksnis neseniai vykusiame seminare puikiai apibendrino minčių seką kodėl jaunimas nesiryžta investuoti. Turiu laisvą 100 €. Investuodamas į biržą galiu per metus gauti tikrai solidžią 10% grąžą. Kas yra 10%? Tai 10€. Mažoka. Geriau pataupysiu stambesnę sumą ir tuomet investuosiu. Studijos, darbas, metai prabėga ir stovi su 10 000 €. Jau pinigai, baisoka tiek investuoti, patirties nėra, čia dabar domėtis viskuo taip iškart. Geriau buitį pasigerinsiu, automobilį jau reikia keisti. Ir taip užsidaro investavimo durys pro jas niekad neįėjus. Galima grįžti į Bill Gates citatą pradžioje. Dabar ji turėtų skambėti jau kiek prasmingiau visame šiame kontekste.
Kodėl aš investuoju?
Atsakymų turiu daug.
Man nepatinka priklausomybė ir nelaisvė. Darbas – sąlyginis dalykas. Šiandien yra, žiūrėk rytoj jau nebėr. Dalis darbų dingo su pramonine revoliucija, dalis dingsta dabar, dalis dings per artimiausius dešimtmečius. Esi saugus, jei dirbi labai nišinėse sferose su nišiniais gebėjimais. O jei tavo amatas vairuoti fūrą ar kasininkas, tai tavo vietoje nedelsdamas mokinčiausi kažko, ko negalėtų replikuoti dirbtinis intelektas (jau minėtas straipsnis). Kitaip tariant – investavimas – tai antro pajamų šaltinio kūrimas. Santaupų apsauga nuo infliacijos (šiai dienai beveik neaktualu); Tinkama diversifikacija per skirtingas rinkas, valiutas, turto klases apsaugo nuo sisteminių rizikų. Pvz. hipotetinė ir visai reali tavo turto vagystė per centrinio banko sprendimą devalvuoti eurą; Mane erzina nedirbantys pinigai. Laikrodis, kompiuteris, mašina (nekalbam apie antikvarus, tai atskira tema, kurioj kol kas praktikos ir žinių neturiu) nedirba. Jie atlieka funkciją. Mane žavi mintis turėti verslo dalį, ir jame aktyviai nedalyvauti. Kai tu miegi, kažkas suka galvą, kaip uždirbti pinigų. Tame tarpe ir tau. Tai gyvenimo būdas ir augimo kelias. Investavimas kaip veikla – siaubingai plati sritis. Gauni žinių ir naujienų iš labai plataus spektro. Kas vyksta vietinėje rinkoje, užsienyje, biržoje, ekonomikoje, politikoje, kaip sekasi įmonių rezultatams, žaliavų, atlyginimų sąnaudų eilutės, kokios tam tikrų rinkų subtilybės, kokios investicinės galimybės ar idėjos patraukliausios šiandien, ateityje. Kodėl krito ar augo specifinės rinkos, ar jose veikiančių įmonių rezultatai. Keli pavyzdžiai: City Servise išėjo į Lenkijos rinką. Investicija tapo priklausoma nuo EUR/PLN kurso. Esu priverstas jį stebėti, akies krašteliu sekti kokios naujienos stumdo zloto kursą. Kitas – biržoje atėjo naujokas – K2 LT – Kėdainių krematoriumas. Analizuodamas sužinojau apie kremavimo statistiką vakarų Europoje, įmonės veiklos perspektyvas vietinėje rinkoje, pagrindinius konkurentus (užsienyje), paslaugų įkainius, veiklos specifiką, populiacinius Lietuvos rodiklius. Stebėti rinkų reakciją į politinius įvykius, stichines nelaimes, rinkų tarpusavio sąryšius – visai kita sritis, tačiau ne mažiau įdomi. Supranti, kad pinigai kaip vanduo, o rinkos ir turto klasės – kaip indai. Vanduo niekada nebūna ant žemės, tiesiog vyksta pilstymai. Ir jei tavo lašas būna inde į kurį ką tik prasidėjo perpylimas – laukia įdomus metas. Neatradau geresnio ir nebandžiau specialiai ieškoti emocinės kontrolės testavimų poligono už biržą. Turbūt apgaudinėčiau save, jei sakyčiau, kad nėra įveltas dopaminas. Vizija geresniam mano ir aplinkos rytojui. Kad parodyčiau, jog tai lengviau nei atrodo. Ir bent kiek užbėgčiau gailesčiui dėl praeities sprendimų už akių.
Kada pirkti ir ar menu galima vadinti žongliravimą skaičiais?
Kartais siekdamas suprasti kažkokį procesą, organizacijos vertybes seku Platono pėdomis ir skaidau „iki sveikų“. Finansų rinkose sveikas – žmonės arba robotai (algoritmai). Algoritmai užtikrina volatilumo triukšmą, žmonės – racionalumo klaidas ir pirkimo galimybes. Nes iš esmės – investuojant tikslas, kaip ir kiekvienuose mainuose, yra nupirkti kokybišką daiktą (aktyvą), kuris rinkoje kainuoja pigiau, nei tikroji jo vertė.
Priešingai nei parduotuvėje, birža suteikia tokias galimybes gan dažnai.
Mėgstu gerėtis fotografija, kinu, skoninga muzika. Ir to žodžio „menas“ nenorėčiau purvinti su dabartine finansų sistema. Bet jei žmogus jauti malonumą spręsdamas uždavinius, analizuodamas aktyvus įvairiais pjūviais, tai gal nieko baisaus šį žodį pasiskolinti?
Rasti pigų brangakmenį (nuvertintą rinkoje aktyvą, ypač dabartinėje steroidų pamaitintoje rinkoje) mano nuomone yra menas. Dėl dviejų esminių priežasčių:
Brangakmenio ieško kiekvienas; Žema kaina turi savo priežastis. Greičiau tai ne pirkimui palanki proga, nežinojimas; Nežinojimas virsti žinojimu gali po pirkimo, gali ir niekad.
Strategija, aktyvų atrankos kriterijai – individualios ir straipsnio tikslus aplenkiančios temos, tad nuo specifikos susilaikysiu. Mane kabina kiti dalykai. Ir noriu pasidalinti dar keletu epiphanies.
Šališkumas (Biases), elgsenos ekonomika.
Cognitive biases – yra ištisas sąrašas kognityvinių klaidų ar nuokrypių, kurie trukdo racionaliai įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.
http://i.imgur.com/hFIb2iw.jpg
Vienas įdomiausių dalykų investavime yra iš pradžių savo, o tada ir kitų rinkos dalyvių loginių klaidų indentifikavimas, sprendimų ir situacijos racionalizavimas, lankstymas stengiantis pritempti, iškraipyti, išrinkti duomenis, kurie sutampa su tam tikru tikėjimu ar įsitikinimu. Tai persmelkiančiai įdomūs reiškiniai. Psichologija (o jos pamatu laikau būtent neurobiologiją) ir ekonomika susitinka atskiroje disciplinoje - elgsenos ekonomika. Dan Gilbert - vienas mokslininkų, kuris bado pirštu į eilę mūsų klaidų įvertinant dabartinę, ateities pinigų vertę, instant vs delayed gratification efektų ir kitus įdomius eksperimentus:
https://www.youtube.com/watch?v=c-4flnuxNV4
Nauja koordinatė – laikas. Efektyvumo matas.
Praeitų metų pabaigoje suvokiau, kad nors naujais savo sprendimais portfelyje tampu vis labiau patenkintas, tačiau nevertinu pinigų laike. T.y. neišnaudoju to, kad fiksavus solidžios, stabilios įmonės poziciją laikinai apsimoka įšokti į sparčiai pardavimus ir sentimentą rinkoje auginančios įmonės traukinį, nes pinigai nors uždirbami ir ten ir ten, sparčiai besivystančioje įmonėje išėjus tinkamu metu galima efektyviau išnaudoti savo kapitalą. Apie laiką šiais metais uždarbyje jau rašau. Visai neseniai pradėjau sekti CAGR atidarytoms pozicijoms ir jau uždarytiems sandoriams. Iš esmės tai grąža per laiko vienetą. Greitis, akceleracija - kažkas panašaus iš kasdieninio pasaulio. Absoliutus prieaugis gali klaidinti. Jei 5 metus atidaryta pozicija sugeneravo 5% pelną, apskaičiuok jos CAGR. Paaiškės, kad džiaugtis erdvės nėra daug.
Skaitau Medium. Ne viską. Ten 2015 metais pasirodė Mike Hearn straipsnis apie bitcoin‘o galą. Ir su techniniais argumentais kodėl bitcoin vystymuisi iškilo rimtų egzistencinių problemų. Kažkas apie blokų dydį, ženkliai svyruojantį mokestį, dar bala žino ką. Man, žaliam ir nieko nesuprantančiam padarė įspūdį ir žinojau erdvę, kurioj galiu rasti ekspertinių nuomonių šiuo klausimu. Taktiškai pripažinau, kad esu žalias ir prašau patvirtinti arba paneigti Mike Hearn argumentus. Ačiū vyrams, kurie sekančiuose komentaruose tvarkingai, papunkčiui sudaužė tariamus techninius iššūkius į šukes, o mane paliko su iki šiol atminty likusia mintim – Mike Hearn yra bankų konsorciumo atstovas. Ten mano klausimai dėl straipsnio baigės, ir prasidėjo žinių, naujienų blockchain erdvėje sekimas. Per ateinančius metus išbandžiau atsiskaitymus praktiškai, taip pat dalelę portfelio diversifikavau visiškai nesisteminiais vertės vienetais labiau idėjiniais pagrindais nei spekuliaciniais tikslais. Po 10 metų mano turimos kriptovaliutos vertė gali būti artima nuliui, gali kainuoti ir 10 000 €. Abu scenarijai realūs.
Reakcija? Galima skirti du dalykus. Tai ką supratau klausydamasis ekspertų ir tai ką patyriau praktiškai. Praktika: Dariau du pavedimus. Vienas jų darytas darbo dieną, darbo valandomis, kitas sekmadienio vakarą. Abu truko iki 10 minučių. Atstumas tarp siuntėjo ir gavėjo technologijai visai nesvarbus. Galėjau paremti Ganoje veikiančią labdaros organizaciją arba nusipirkti kebabą per tą patį laiką. Mokesčiai abiems pavedimams sudarė apie 0,05%. Galėjau pervesti 0,02 € arba 1500 €. Suma taip pat mažai piešia. Žinai kas kiečiausia? Mano duomenys lieka pas mane, savo transakcija bendrauju tiesiogiai su gavėju/siuntėju ir mums nereikia tarpininko. Niekam nereikia atsiskaityti duomenų vagystę. Mes pasitikime matematika. Tai patyręs praktiškai pasijutau tuo, kuo ankščiau niekada nebuvau – early adopter. Kietas jausmas. Nekilo abejonių, kad finansų revoliucija įslinks pas kiekvieną, o tokios nemanevringos industrijos kaip bankai bus suspausti tarp konkurencijos ir reguliavimo. Finansuose ateina labai įdomūs laikai.
Teorija: Yra toks kompiuterių inžinierius Andreas Antanopolous. Nepažįstu daug programišių, tačiau, manau, kad retas jų – puikus oratorius. Andreas yra šių dviejų polių ekspertas. Jau kelis metus jo pagrindinis darbas yra pasakoti plačiajai visuomenei apie blockchain plėtrą, aiškėjančius ateities kontūrus, naujausias pritaikymo sritis, iššūkius ir sprendimus. Susipažinimui.
Tai ką girdžiu iš jo su pavyzdžiais istorijoje, paaiškinimais ir argumentais iš technologinės pusės, pritaikymo galimybėmis ir atsakymais į kartais tikrai sunkius klausimus kursto mano viltis apie geresnį pasaulį. Be priespaudos, jėgos struktūrų, skylėtos duomenų apsaugos ir svarbiausia – laisve į savo turtą.
Kuo dengtas doleris ir euras?
Šioj vietoj man reiktų labiau pasikaustyti ekonomikos istorijoj, bet su aukso standartu buvo maždaug taip. Ankščiau doleris buvo padengtas kažkuo. Tas kažkas buvo auksas. T.y. už kiekvieno cirkuliuojančio dolerio stovėjo auksas. Ir nuėjęs į centrinį banką teoriškai galėjai paprašyti, kad tavo dolerį iškeistų į aukso krislelį. Užpuolus didžiajai depresijai, stokojant aukso, esant aukštam nedarbo lygiui ir poreikiui stimuliuoti ekonomiką buvo atsisakyta fiksuoto kurso su auksu ir centriniam Amerikos bankui (FED) buvo atrištos rankos reguliuoti ne tik pinigų kainą (palūkanų normą), tačiau ir pinigų pasiūlą. Kas vyksta, kai didinama produkto pasiūla – kaina krenta. Vyksta infliacija. Viskas ne taip tiesiogiai kaip mikroekonomikoje, nes QE mechanizmas visai kitoks, tačiau esmė ta pati. Iš mūsų vagiami pinigai – mažinant jų vertę. Tačiau jei pinigai niekuo nepadengti, tuomet kas sukuria vertę? Tikėjimas. Tik mes patys suteikiame viskam vertę. Jei rytoj visi pradėtų keistis grūdais, tabaku ar vandeniu – valiutos prarastų savo funkciją ir prasmę.
Čia išryškėja bitcoin protokolo privalumas – jis buvo sukurtas atkartoti tauriuosius metalus. Kuo toliau – tuo sunkiau iškasti, aiškus ribotas ir matematiškai aprašytas naujų vienetų paleidimo į rinką algoritmas (suminė pasiūla). Vertė kaip ir bet kur kitur – diktuojama visuotina nuomone, tačiau nėra sisteminės rizikos.
Noriu atskirti sąvokas blockchain ir bitcoin.
Blockchain
Tai atviro kodo technologija, kurios pagrindu veikia bitcoin – virtuali kriptovaliuta – viena iš technologijos pritaikymo galimybių. Bitcoino ateitis gali kadanors baigtis, gal netgi po metų, tačiau yra prielaidų manyti, kad tai, ką atneša pasauliui blockchain bus tiek pat revoliucinga, kiek internetas 90-aisiais.
https://www.youtube.com/watch?v=Pl8OlkkwRpc&
Teko girdėti, kad Vikipedijoje vyko korekcinis – ideologinis karas, nes yra žmonių, kurie nori blockchain, tačiau nenori asociacijų su bitcoin. „Blockchain“ straipsnyje žodis „bitcoin“ tai dingdavo, tai atsirasdavo. Įdomu. Saudo Arabija neseniai paskelbė, kad visus dokumentus iki 2020 laikys blokų grandinėje, Estija jau seniai su tuo dirba. Net nei pirmas kriptovaliutos eksperimentas prisvils, esu įsitikinęs, kad esamas FIATvaliutas centriniai bankai vienaip ar kitaip užkelinės ant blockchain bėgių.
Jūs suprantate, kad Jūsų sugeneruotas turinys (kad ir mano – šis straipsnis) neša pridėtinę vertę, taip? Facebook‘o rašytojai kala pinigus Markui, aš atiduodu duoklę uždarbiui už senus gerus laikus, todėl nesigraužiu. Tačiau ir socialinių tinklų veikimo principas ydingas. Aš ne tik generuoju turinį, tačiau savo turiniu generuoju ir srautą, kas iš esmės yra pagrindiniai reklamos, o tai reiškia - pinigų varikliai. Niekas nesijaučia apvogtas?
Blockchain pagrindu sukurtas jau ir pirmasis socialinis tinklas Steemit. Mano nuostabai Lietuvos žiniasklaidoje dar nebuvo apžvelgtas. Ten vartotojai gauna atlygį už savo turinį. Atlygio dydis priklauso nuo bendruomenės įvertinimų. Huffington Post apie tai plačiau. Žinoma šiandien tai nišinis projektas, kurio pagrindinė varomoji jėga – atlygis už turinį. Kas nebūtinai reiškia kokybę. Tačiau būtų klaida neįsivaizduoti, kad tai negali pasiekti tinklo efekto ir vieną dieną padėti facebook į lentyną šalia myspace.
Kuo asmeniškai man patinka blockchain? Savo atvirumu. Korupcija mėgsta šešėlį. Dienos šviesoje „varkės“ daromos tik diktatūroje. Su atviru kodu labai lengvai galima atnešti atsakomybę už viešo pasitikėjimo išdavystę. O tai tam tikra prasme jau būtų sąlygos augti teisingumui.
Bitcoin plėtra
Pinigai paperka moralę. Retas kuris atsilaiko prieš simbolio galią. Valstybės pažadas mokėti pensijas, bankų pažadas atiduoti tavo pinigus, ir krūva kitų pažadų, kurių tarpinė yra žmogus – yra guminiai pažadai. Viena didžiausių vertybių žmonių santykiuose laikau pasitikėjimą. O jei jis grindžiamas matematika, tai -
, o jo vykdymas grįstas iš anksto žinomomis sąlygomis – programuojamu algoritmu. Žiniasklaidoje periodiškai išeina straipsniai kurie teigia, kad bitcoin mirė. Šiaip jau netgi yra archyvas šioms nesąmonėms. Aš žiūriu į faktą – transakcijų kiekį. Jei šis auga – vadinasi tinklas auga.
Darydamas prielaidą, kad nuo to momento, kad kompiuteris prijungiamas prie interneto, mano visi duomenys teoriškai prieinami visam internetui, kelis mėnesius domėjausi visų pirma kaip užtikrinti savo kriptovaliutos saugumą. (jei kažkieno pagauti duomenys neaktualūs šiandien, nereiškia, kad nebus auktualūs po 10 metų, kai potencialiai btc kapitalizacija išaugs keliasdešimt kartų). Būkim nuoširdūs. Bitcoin nereikalingas nei man nei tau. Kodėl turėtume gilintis į piniginę, jos saugumą, technologiją, jei mums puikiai tinka eurai? Tačiau pasauly apie 2 milijardai žmonių, kurie neturi priėjimo prie finansinių paslaugų (naujesnio šaltinio po ranka nebuvo), neturi galimybės dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Ekspertai mano, kad bitcoin infrastruktūra pirma atsiras ten. Besivystančiose ekonomikose, kur infliacija suvalgo daugiau už žmones bitcoin jau randa prieglobstį. Venesueloje, Argentinoje, Brazilijoje, kur ekonomika šiais metais išėjo per kaminą pasakoti apie bitcoin reikia mažiau. Jie jau žino. Kinai sėda į bitcoin traukinį dėl vietinės valdžios primetamos kapitalo kontrolės.
Žiūrint į inovacijos sklaidos kreivę, manau bitcoin šiandien yra pačioje inovatorių stadijoje.
Todėl paspragint popkornų laiko dar turim. Kol kas matom reklamas, o priešais dar viskas filmas.
Didieji duomenys, didysis brolis, didžiosios klaidos
Internetas labai greitai įsiveržė į mūsų gyvenimus su visais savo privalumais. Tik tada buvo pradėti kelti klausimai apie privatumą, sistemingą duomenų rinkimą. Jei tema Jums visai nauja, tai trumpam intro:
https://www.youtube.com/watch?v=9CqVYUOjHLw
Orwello pranašystės akivaizdžiausiai matomos Amerikoje.
paviešinęs valstybinio masto savo piliečių šnipinėjimą dabar yra apkaltintas išdavyste ir priverstas slapstytis Rusijoje. Toli žiūrėti nereikia, tame pačiame Uždarbyje pamenu temą, kurioje buvo pasakojama Degutienės (tuometinės seimo pirmininkės) istorija, pasiklausomus pokalbius. Užtenka turėti bent kiek galios, įtakos šiam pasauly ir jei tu nepatiksi vienu laipteliu aukščiau esantiems, su tavim susidoroti bus pat paprasta kaip išjungti šį straipsnį. Valdžia yra viena. Ji turi savo tikslus. Bet yra ir privatus sektorius. Google, facebook, youtube. Visi clickai, visi komentarai, laikai, pasidalinimai, naršymo istorija, pažymėjimai kėlionėse (GPS tracking) – tai tavo gyvenimas kažkieno debesyje be tavo leidimo. Lyg ir dzin, pasakytum, tegu turisi. Tačiau prisidengiant technologine pažanga aš manau, kad big data pagalba kuriami produktai yra nukreipti labiau prieš žmogų, nei jam. Kad ir elementarus
, ar
. Ar kas nors tavęs klausė? Ar turėjo? Aš įsitikinęs, kad taip. Futuristai teigia, kad ateityje asmeniniai duomenys bus branginami daug labiau. O kai kurie teigia, kad netgi galėsime atsiskaityti atskleidę dalį savo privačių duomenų. Finansiniai duomenys hackinimą papildžius socialine inžinerija tampa tiek pat atviri kiek ir Hillary Clinton laiškai. Tai tavęs neglumina?
Vilties teikia atviro kodo projektai, tokie kaip TAILS, kurie siekia nutraukti duomenų nepageidaujamas keliones po internetą. Bitcoin protokolas suteikia psiaudo anonimiškumą. Tai reiškia, kad jei norėsiu – liksiu anonimiškas. Tam užtikrinti yra netgi atskiri įrankiai. Visi klaidingai įsivaizduoja – kad anonimiškumas, tai iškart nusikalstamumas. Tai yra žinutė, kuri buvo ir bus pumpuojama tų, kurie sieks sustabdyti tinklo plėtrą. Taip. Nusikaltėliai naudoja bitcoin. Jei naudoja ir mašinas internetą, eurus ir ofšorines sąskaitas. Pasakykit ką nors, ko nežinau. Statistika prieštarauja kaltinimams.
Pradžia.
Mes įpratę vartoti, o ne auginti. Atsakymai dažnai mums duodami kartu su klausimais, belieka priimti sprendimą. Straipsnyje siekiau palikti kuo daugiau erdvės savirefleksijai, diskusijai. Jei ten atsiras Tavo atsakymai, tai bus tikroji straipsnio pridėtinė vertė.
Jei straipsnis kažkurioje vietoje Tau suteikė dėkingumą, tai jį išreikšti galima bitcoin adresu: 1Q1zGHoxG6YcL8ut5eTUYaCDGit3FW2Edq
Atsakomybės apribojimas: Tai nėra patarimas pirkti ar parduoti straipsnyje minimas finansines priemones. Autorius neprisiima atsakomybės už skaitytojo finansinius sprendimus.
O kokia problema yra tarkim is Plunges vazinet dirbt i Klaipeda gera pusvalandi? Papasakotumet apie tokias problemas anglui arba vokieciui, kuris kiekviena ryta i darba vaziuoja 2-3 val, o paskui tiek pat atgal.
Aš esu iš Mažeikių, nupasakosiu kokia situacija yra iš tikrųjų:
Mažeikiai, kad ir nedidelis miestas, bet pramonės aplink palyginus nemažai, kad ir ta pati gamykla AB "Orlen" yra didelis svertas mūsų miestui. Atlyginimai nei dideli, nei maži nuo minimumo iki 600 EUR ir daugiau, priklausomai nuo to kur dirbi ir ką dirbi, ir kiek dirbi. Moterims situacija yra liūdnesnė darbo vietų ne per daugiausia, todėl yra aršiai kovojama net dėl vietos kurioje siūloma minimali alga.
Būstų kainos priklauso nuo rajono, geresniuose kainos prasideda nuo ~15K EUR, prastesniuose iki ~15K EUR. Aišku kaina priklauso nuo to ar namas renovuotas, ar remontai padaryti ir t.t. Būsto nuomos kaina nuo 40 iki 120 EUR, už 100 EUR būstas su visais įmanomais patogumais, remontais, baldais ir t.t... :) Veiklos čia yra, miestas labai sutvarkytas ir gražus, dygsta nauji kvartalai, steigiasi įvairios įmonės. Aplink daug ežerų, vietų kur galima gerai praleisti laiką vasara, sutvarkyti parkai. Turime boulingą, ledo areną, klubų, ypatingai daug maisto įstaigų. Dienos pietūs gerame restorane ~3 EUR, tas pats kas valgykloje.
Na, o N. Akmenė, tai ten vagystės, nusikaltimai, darbo nėra. Butą gali išsinuomoti nemokamai, kad tik mokesčius mokėtum ir nuomotojas jau bus labai laimingas, o jei dar mokėsi kokį 20EUR tai išvis ant rankų nešios ir į giminių balius pasikvies. :D :)
Na seip jeigu ka 90 procentu zmoniu yra mases aukos gal net 95 procentai ir buvimas dramoje ar kazkokiame isgyvenime jiems padeda prisiminti ir gaivina juos duoda suprast , kad jie reiksmingi kazkam rupi jeigu nebutu dramu ar kitokiu isgyvenimu dalis zmoniu nesugebetu gyventi nes nebutu kur saves isreiksti pabuti reiksmingu . O , visos tos egzistencines problemos jaunimui nerupi na gal viens kitas domisi , bet didzioji dauguma jau gimsta vergui ir jam gali sakyti ka nori ir kiek nori jis turi savo dienotvarke ir banalybes isreiksdamas savo pozocija del ko jis cia tai mazdaug : O , ka as padarysiu man gerai ir panasiai ir istiesu jam gerai savaitgalis vel galimybe vartoti vel draugai kurie atseit pripazysta ji supranta nors jeigu tik jis pasitrauktu is tos aplinkos draugu nebeliktu nes keiciasi iprociai ir keiciasi aplinka ... Aplamai zmogus yra toks padaras kuris iesko patirciu sukretimu net ir vaiku gimimas ar nestumas seimoje yra ta nauja patirtis naujas zaidimas kuris buna net kartais ir isigelbejimas kai vienas kitam nusibosta partneriai neberanda nauju patirciu kaip sau vienas kitam galetu buti idomus tai augina vaikus , bet negalima taikyti visiem situ esmiu :) Bet tokie pastebejimai o didzioji dalis zmoniu kaupia ir isisuke i lenktynes negyvena o robotizuojasi ir kaupia kovoja , pjauna , zudo nes tai jiems malonu veza juos tai ju zaidimai del to jaucia , kad gyvena egzistuoja gauna savo vieta prie stalo , o tavo svarstynmai ir kodel vieni su kitais komunikuoja nors ir nekencia tai paprastas isgyvenimas pasirinkimas arba turi ka valgyti arba ne dauguma dirba tik tam ,kad turetu ka valgyti , o alkoholiu slopina save bega nuo saves beviltiskumo nes nera kur grysti ...
Neformal~ sureagavo į Skraidytojas Saviugda bendraujant su merginomis online
Neformal~ gavo reakciją nuo Auksinis Norvegų kalba darbe
Neformal~ gavo reakciją nuo Gintas2014 pajamu nelygybe