Revolt

ar yra dar žmonių kas atidarė šią temą manydami, kad aptiks diskusiją apie uždarbis.lt forumo naujus pakeitimus? ?

ar yra dar žmonių kas atidarė šią temą manydami, kad aptiks diskusiją apie uždarbis.lt forumo naujus pakeitimus? ?

Labai paprastas sprendimo budas įsidiegti Opera naršyklę ir įsijungti VPN funkciją joje, vienos varnelės uždėjimu. Viskas. Tiek linkomanija, tiek filmai.in ir visos kitos užblokuotos sveitainės veiks be problemų.

gerai, kad atejai pasiklausti, 155 eur butu i bala.

HTTPS yra visiskai nemokamas, lets encrypt,cloudflare...

Manau čia covidas prisidėjo - žmonės gavo visokių pašalpų -> nesugalvoja kur tuos pinigus dėti -> atsinaujina būstą, baldus, automobilius, perka kažką -> to kažko paklausa didėja -> gamyba nespėja tiek pagaminti, todėl kelia kainas po truputį. Manau kainos nebekils - kuomet žmonėms bus per brangu ir nebepirks.
O gamyba nespėja nes dalis darbuotojų yra saviizoliacijoje/serga/atostogauja. Medžiagų tiekimas stringa. 
Tarkim kėdė - neauga ji laukuose kažkur kad privažiavai, pasikrovei ir veži į parduotuvę ar tiesiai klientui. Yra daug tarpinių taškų (medžio nupjovimas, transportavimas, džiovinimas, dažymas, detalių gamyba, pakavimas) - kiekviename iš tų taškų tarkim po 3-4d vėlavimas būna, tai per 5 taškus 15-20dienų.

kur cia nebrangs kai Amieryku tiek pinigu prispausdina per tos virusus , infliacija bus very big

Policijos irgi nėra. Tai kaip juos dar vadint nesikeikiant? ?

Sveiki, mano variantas

Turejau reikalu su Wikipedia advokatais, taciau jiems viesumo nereikejo. Uzsienietiski adresai sunkiau atimami nei lietuviski, nes ten teisine baze labiau pritaikyta.
 
Turiu lietuvisku tai pastoviai raso zmones praso parduoti, klausia kiek nori, o po to grasina atimti.
Realiai jei teismui padave pareiskima civiline tvarka ir praso is taves priteisti internetini adresa nereikia issigasti. Yra fenikso sindromo zmoniu, kur ziuri kaip ispesti nauda ir pastoviai rasineja.
 
Reikia ginti savo Konstitucines teises ir atstoveti teisma iki galo.

Jeigu kada mane priverstu skiepytis, bučiau už Sputnik, tai mano nuomonė, ji nesutaps su dauguma kitų ir tai normalu, kadangi didžioji dauguma žmonių yra labai lengvai įtikinami elementariausiais žiniasklaidos kanalais, o pas mus vyksta reklama tik tų preparatų, kurių brendai sutampa su šalies politiniais interesais..
Visu pirma - nepamirškime, kad beveik visa žiniasklaidoje pateikta informacija nukreipta mumis manipuliuoti (išskyrus gal tik tuos retus straipsnius, kurie nesusiję su verslu, pinigais, politika) - pateikti info taip, kad mes rinktumėmės ir būtume lojalesni tam tikram "objektui", todėl aklai pasitikėti tuo, kas rašoma vietinėje žiniasklaidoje negalima, reikia išanalizuoti bet dar kelis šaltinius "iš svetur", mastyti plačiau, 21 amžius gi..
 

Jeigu kada mane priverstu skiepytis, bučiau už Sputnik, tai mano nuomonė, ji nesutaps su dauguma kitų ir tai normalu, kadangi didžioji dauguma žmonių yra labai lengvai įtikinami elementariausiais žiniasklaidos kanalais, o pas mus vyksta reklama tik tų preparatų, kurių brendai sutampa su šalies politiniais interesais..
Visu pirma - nepamirškime, kad beveik visa žiniasklaidoje pateikta informacija nukreipta mumis manipuliuoti (išskyrus gal tik tuos retus straipsnius, kurie nesusiję su verslu, pinigais, politika) - pateikti info taip, kad mes rinktumėmės ir būtume lojalesni tam tikram "objektui", todėl aklai pasitikėti tuo, kas rašoma vietinėje žiniasklaidoje negalima, reikia išanalizuoti bet dar kelis šaltinius "iš svetur", mastyti plačiau, 21 amžius gi..
 

Jeigu kada mane priverstu skiepytis, bučiau už Sputnik, tai mano nuomonė, ji nesutaps su dauguma kitų ir tai normalu, kadangi didžioji dauguma žmonių yra labai lengvai įtikinami elementariausiais žiniasklaidos kanalais, o pas mus vyksta reklama tik tų preparatų, kurių brendai sutampa su šalies politiniais interesais..
Visu pirma - nepamirškime, kad beveik visa žiniasklaidoje pateikta informacija nukreipta mumis manipuliuoti (išskyrus gal tik tuos retus straipsnius, kurie nesusiję su verslu, pinigais, politika) - pateikti info taip, kad mes rinktumėmės ir būtume lojalesni tam tikram "objektui", todėl aklai pasitikėti tuo, kas rašoma vietinėje žiniasklaidoje negalima, reikia išanalizuoti bet dar kelis šaltinius "iš svetur", mastyti plačiau, 21 amžius gi..
 

Jeigu kada mane priverstu skiepytis, bučiau už Sputnik, tai mano nuomonė, ji nesutaps su dauguma kitų ir tai normalu, kadangi didžioji dauguma žmonių yra labai lengvai įtikinami elementariausiais žiniasklaidos kanalais, o pas mus vyksta reklama tik tų preparatų, kurių brendai sutampa su šalies politiniais interesais..
Visu pirma - nepamirškime, kad beveik visa žiniasklaidoje pateikta informacija nukreipta mumis manipuliuoti (išskyrus gal tik tuos retus straipsnius, kurie nesusiję su verslu, pinigais, politika) - pateikti info taip, kad mes rinktumėmės ir būtume lojalesni tam tikram "objektui", todėl aklai pasitikėti tuo, kas rašoma vietinėje žiniasklaidoje negalima, reikia išanalizuoti bet dar kelis šaltinius "iš svetur", mastyti plačiau, 21 amžius gi..
 

Jeigu kada mane priverstu skiepytis, bučiau už Sputnik, tai mano nuomonė, ji nesutaps su dauguma kitų ir tai normalu, kadangi didžioji dauguma žmonių yra labai lengvai įtikinami elementariausiais žiniasklaidos kanalais, o pas mus vyksta reklama tik tų preparatų, kurių brendai sutampa su šalies politiniais interesais..
Visu pirma - nepamirškime, kad beveik visa žiniasklaidoje pateikta informacija nukreipta mumis manipuliuoti (išskyrus gal tik tuos retus straipsnius, kurie nesusiję su verslu, pinigais, politika) - pateikti info taip, kad mes rinktumėmės ir būtume lojalesni tam tikram "objektui", todėl aklai pasitikėti tuo, kas rašoma vietinėje žiniasklaidoje negalima, reikia išanalizuoti bet dar kelis šaltinius "iš svetur", mastyti plačiau, 21 amžius gi..
 

Dėde, ar girdėjai, kad pasiskiepijus galima nešiot virusą lygiai taip pat kaip ir nesiskiepijus? ?

Čia išvis klausimas, jeigu esi jaunesnis negu 30-35 ir neturi gretutinių ligų, ar išvis verta skiepytis. Nesu prieš skiepus, va varysiu skiepytis nuo encifalito. Bet nuo Covid susilaikysiu. ?

Baikit, cia 99% nelegalus darbas, tik dabar per visur suka uodega. Gal net pats autorius uzdarbiauja papildomai, o dede net ne prie ko. 
 
1. Daug prirase apie save, o nieko apie dede. Jam juk dar blogiau turetu buti, juk jis nelegaliai idarbina. 
2. Mano ratai mano ratai.. O kur tavo masina? Cia ir kiti pastebejo kad savo masinos nesugebejo parodyti, nes matyt br ratu visai svetima stovejo.. 
3. Apie oficialu savo darba irgi ne zodzio
 
Manau kaip dauguma is sono uzsidirbti planavo, juk dede uz patalpas nieko neima.. 

„Verslo žinios“ išspausdino mano patarimus tiems, kas pirmą kartą atsidaro internetinę svetainę. Dalinuosi jais ir čia – žinau, kad ne vienas puoselėja tokius planus. Atsidarysite svetainę? 10 dalykų, kurių nedrįsote paklausti
Kadangi svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo jau keletą metų, kaip kiekvieną dieną besikartojantį bažnyčios varpo gaudesį girdžiu ir tuos pačius klausimus. Nereikia drovėtis juos užduoti – programuotojai turbūt lygiai taip pat neišmano jūsų veiklos pagrindų.
Štai dešimt dažniausių klausimų ir atsakymų tam, kad prieš kalbėdami su IT žmonėmis būtumėte bent truputį apsiginklavę.
1. Kas yra „WordPress“?
Tai – populiariausia pasaulyje turinio valdymo sistema (TVS), naudojama apie trečdalio visų pasaulio tinklapių. Tai lyg tuščias, tačiau tvirtas sienas ir stogą turintis namas, kurį galite paversti kuo norite – pavyzdžiui, parduotuve, informacijos centru ar naujienų leidykla. Įsidiegus, iš karto gausite bazines funkcijas, kaip antai straipsnių rašymo. Pati sistema ir daug jos papildinių (programėlių) yra nemokami, tačiau norint rimtesnių, idealiai jums pritaikytų galimybių, reikės mokėti arba įskiepių autoriams, arba jūsų pačių programuotojams.
2. Kas yra domenas?
Tai – internetinis adresas (pvz., lrt.lt). Jis reikalingas, kad jūsų naująjį namą norintieji galėtų rasti. Užregistruoti lietuvišką domeną metams galima už maždaug 10 eurų. Galite registruoti tik neužimtą domeną. Pasitikrinimui, ar jis laisvas, galite pasitelkti įvairius nemokamus įrankius, pvz., iv.lt.
3. Kas yra hostingas?
Supaprastintai tai gali būti vadinama tiesiog serveriu. Tai vieta, kur laikysite savo svetainę su visais jos failais ir TVS – galima sakyti, jūsų sklypas. Taip, kaip savo nuotraukas laikote kompiuteryje, taip ir svetainę reikia kažkur laikyti tam, kad ji būtų pasiekiama visą parą ir suktųsi kaip greito katerio propeleris.
Hostingų būna įvairių tipų – bendras (pigiausias), VPS, nuosavas serveris, debesis. Paprasčiausio, tačiau mažai svetainei pakankamo hostingo kaina prasideda nuo 5 eurų per mėnesį. Kuo jis brangesnis, tuo bus greitesnis ir tuo daugiau prekių ir informacijos galėsite talpinti.
4. Kas yra SEO?
Turėti svetainę, bet nedirbti su SEO yra lygu turėti atrakcionų parką vidury dykumos. Puiku, kad jį turite, bet niekas jo neras. SEO yra paieškos sistemų optimizacija, kuomet imamasi įvairaus plauko taktikų, kad jūsų tinklalapis „Google“ ir kitur būtų rodomas kuo aukščiau.
Pavyzdžiui, jei prekiaujate žvakėmis, norėsite, kad tie, kas klaviatūra surenka žvakės, prekyba žvakėmis ar žvakės Kaune pirmiausia išvystų jūsų el. parduotuvę.
Lietuvoje kelis raktažodžius galima tikėtis iškelti per mėnesį optimizacijai skiriant bent 500 eurų, priklausomai nuo to, kiek arši konkurencija jūsų nišoje. Pasiekus rezultatų, finansavimą galima sumažinti arba visai užsukti jo kranelį, tačiau jei konkurentai nemiegos, palengva imsite kristi paieškos rezultatų apačion.
Jei neturite kantrybės, galite rinktis mokamas reklamas – tokiu atveju mokėsite tiesiogiai „Google“ už kiekvieną paspaudimą. Visgi tai gerokai brangesnis būdas atsidurti viršuje.
5. Geriau kurtis nuosavą, ar nuomotis?
Nuosavos sistemos privalumai yra didesnė kontrolė, galimybė ją plėsti. Tuo tarpu nuomojamą svetainę paleisite greičiau ir pradžioje ši nepaplonins kišenės taip, kaip paplonintų nuo nulio kurta svetainė, tačiau saugokitės daugybės paslėptų mokesčių už papildomas funkcijas ir venkite šabloninių, pasenusių variantų. Bet kuriuo atveju, verslui išaugus, tik laiko klausimas, kada būsite priversti persikelti į nuosavą sprendimą ir viską kurti iš naujo.
6. Kiek kainuoja svetainė?
Čia visai tinka „Biplan“ daina „Nuo nulio iki mėnulio“.
Elementarų informacinį tinklapį ar e-parduotuvę su šabloniniu dizainu, tarnaujančius tiesiog kaip prekių katalogas ir turinčius apmokėjimų funkciją galite susikurti neišleidę nė 1000 eurų.
Prireikus unikalaus ir apgalvoto dizaino, didelio kiekio prekių, įvairių pardavimus skatinančių taktikų, komandos, testuojančios, kiek gera jūsų parduotuvė ir ką reikėtų keisti, integracijų su logistikos ar klientų valdymo sistemomis, automatizuoto reklamos laiškų siuntimo, reikės pakloti gerokai daugiau (galbūt net dešimtis kartų).
7. Kaip gausiu apmokėjimus?
Pradedantieji dažniausia įsidiegia mokėjimų tarpininko (pvz., „Payseros“) sistemą. Jų pagalba galėsite priimti mokėjimus iš visų Lietuvos bankų ar net tų, kas nusinešę užsakymo kodą apmokės parduotuvėje, kioske ar pašto skyriuje. Mokesčiai siekia 2-4 %.
8. Ką reikia žinoti apie duomenų saugumą?
Nors šioje vietoje neapsaugoti nei „CityBee“, nei tokie gigantai kaip „Yahoo!“, kuriame prieš kelis metus su Rusija susiję hakeriai nulaužė absoliučiai visus el. paštus, yra keletas minimalių atsargumo priemonių, atbaidysiančių daugelį įsilaužėlių. Atminkite: jie dažniausiai renkasi žemiausiai kabančius vaisius, tad tiesiog neduokite jiems lengvo grobio.
Svarbu naudoti SSL sertifikatą, svetainę laikyti gerą reputaciją turinčiame serveryje, automatiškai kuriančiame atsargines kopijas, neturėti pasenusios ir spragų turinčios programinės įrangos ir modulių, naudotis tik patikimų programuotojų paslaugomis, kurti sudėtingus slaptažodžius. Jei parduotuvę naudojate minimaliai, vis tiek paprašykite programuotojo, kad kartą per pusmetį ją atnaujintų saugumui užtikrinti.
Viena iš jūsų pareigų – įspėti lankytojus apie tai, kokius jų duomenis tvarkote ir palikti jiems teisę bet kada juos sunaikinti. Kiekvienoje svetainėje privalo būti ir slapukų, ir privatumo politika.
Augant jūsų valdomiems duomenų klodams, rekomenduočiau užsisakyti saugumo auditą.
9. Kaip susikurti profesionalų el. paštą (pvz., [email protected])?
Tam reikės domeno ir serverio. Serveryje susikursite el. pašto adresus, o patogumo dėlei galite juos peradresuoti į jums patogią platformą, pvz., „Gmail“.
Svetainės tam kurti nebūtina.
10. Ar galiu sekti, kiek žmonių apsilanko mano svetainėje?
Žinoma. Populiariausias tam įrankis yra „Google Analytics“. Jis nemokamas ir leidžia sužinoti pačią įvairiausią statistiką: kiek lankytojų, iš kokių jie miestų, kokiomis kalbomis kalba, kaip jus randa ir t.t.
Šaltinis.

2018m pradzioje dirbdamas samdoma darba ir turedamas patirties tiekeju paieskoje sugalvojau pasileisti el. parduotuve. Atsisedes prie youtube per savo atostogas per 3 dienas pasileidau ant wp nemokama eshop sablona, nupirkau domena ir serveri. Dar apie 2 menesius tvarkiau kazkokias islendancias klaidas, wp sabono vertima ir panasias problemas, buvo sunku, kadangi pastrigus ieskai informacijos labai ilgai, neturi pagalbos po ranka, kazko buvau klauses ir per uzdarbis.lt foruma. Tuo pat metu ieskojau tiekeju is Lenkijos, eshope zadejau pardavineti patalyne. Pirmas tiekejas buvo zioplys, siunte visai kitas prekes nei uzsakinejau, laukdavau uzsakymo savaitemis, bet siek tiek veliau radau gerus tiekejus ir viskas pradejo judeti sklandziau. Nekisau pinigu i pletra, nesireklamavau niekur uz pinigus, turejau maza organic srauta iki 20 per diena, spaminau fb, keliau skelbimus i portalus. Neinvestavau i pletra nes pajutau, kad per daug manipuliaciju ir per mazi pinigai, kai kuriais menesiais uzdarbis buvo vos 20eur, pries kaledas galejo buti ir 300. Reikejo sandelioti prekes, reikejo vietos, pastoviai laikiau 700-2000eur vertes atsargas. 2019m vasara pardaviau sita eshopa ir paskaiciavus uzdirbau per 2 metus veiklos kazkur iki 2000eur gryno pelno, kas yra labai mazai ivertinus visas pastangas, bet buvo smagu padaryti kazka paciam nuo nulio, nauji ispudziai, nauja praktika. Drasiai galiu teigti, kad tai mano sekmes istorija :)

Jo ir skambinėji pirmyn atgal... kol gauni kažkoius asmeninius nr kur atsiliepia pikti žmonės ir bandai jiems paaiškinti kad tau tuos numėrius davė pati VMI... :D

Statytojas įsipareigojęs padaryti tiek, kiek yra PARAŠYTA pirkimo pardavimo sutartyje.
Aš pirkau tik sklypą, bet sutartyje apsirašėme, kad per maximaliai metus nuo statybų leidimo išdavimo, pardavėjas savo lėšomis atves man 14kw elektros liniją iki sklypo tvoros. Ir netgi aprašėm delspinigius, jei to nepadarys laiku.
jis irgi man pasakojo, kad viską padarys, bet sutartyje to neįrašė, tad mano iniciatyvą sutartį brokeris pakoregavo taip, kad pardavėjas tos elektros paskui nepamirštų įvesti

Gal pasirodysiu nepopuliarus, bet kažkaip px jau :D
 
Buvau bedarbis, nei paskolos nei lizingo niekur neduoda, apie busto paskola net nesneku. Jeigu kazkam pavyks gauti paskola mano vardu - bonka pastatysiu ir dar duosiu is saves parukyt.

Nelabai išeina man tau perteikt informaciją, gal daryk tiesiog kaip tau gaunasi

Sveiki,
dažniausiai dirbant prie projektų tenka susidurti su Wordpress turinio valdymo sistema, todėl nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi optimizuojant po Wordpress pagrindu besisukančius tinklalapius. Laisvu metu rašysiu po vieną dalyką atskirai, stengsiuos kuo detaliau ir aiškiau viską aprašyti.
 
Iš karto noriu pasakyti, kad vieno "to tinkamo, geriausio ir skaniausio" recepto nėra, todėl straipsnių bus ne vienas. Klausimus ir pasiūlymus galite rašyti eigoje.
 
Ką reikėtų turėti norint pradėti optimizuoti Wordpress sistemą :
 
Planavimas:
 

Minimalios Linux/*BSD žinios, minimalus gaudymasis tinkluose.
Dedikuotą serveris (praverstų 2-3 papildomi), nemažiau 2048 Mb ram. (Tinka ir VPS, tačiau ne OpenVZ.)
Minimaliai 2x IP adresus.
SSH Priėjimas prie servio.
DNS serveris.
Minimaliai 100 Mbps linija, 1 Gbps linija.
Kantrybė ir noras.

 
Siekiami Tikslai:
 

Tinklalapio atidarymo laikas < 200ms.
Perduodamų duomenų srauto taupymas.
Visą laika pasiekiamas tinklalapis > 99.999% uptime.
CDN darbas kartu su Wordpress.
Failover planas.
Didelio lankytojų srauto aptarnavimas > 1000 r/s (užklausų per sekundę).
Single point failure pašalinimas.

 
Pasiekti tikslai:

Mažas resursų sunaudojimas tinklalapio darbui.
Sutaupyti pinigai galingiems serveriams.
Greitas ir nepriekaištingas tinklalapio veikimas.

 
Mūsų siekiamas tikslas yra pasiekti puikų tinklalapio darbą su nedidelėmis išlaidomis. Būdai, kurie bus aprašyti šioje straipsnių serijoje leis sutaupyti apie 60% išlaidų dedikuotiems serveriams ir kitiems resursams. Bus pašalinti beveik visi 'single point', t.y. tinklalapis susidės iš kelių dalių kaip - duomenų bazių, kešavimo mechanizmų, cloud storage, CDN tinklo, web servisų.
 
Prie taip optimizuoto tinklalapio bus galima pridėti daugiau resursų, naujų servisų, plėsti tinklalapį dinamiškai, neįtakojant jo darbo ir visada turėti atsarginį planą.
 
* Taigi po truputį pradedu atnaujinti šią temą, pateikiu greitą varnish konfiguraciją Wordpress 'appsui'. Vėliau paaiškinsiu detaliau.
 
Kaip įdiegti varnish savo Linux serveryje
Varnish konfiguracija Wordpress sistemai
 
 

backend default { .host = "localhost"; .port = "80"; } acl purge { "localhost"; } sub vcl_recv { if (req.request == "PURGE") { if (!client.ip ~ purge) { error 405 "Not allowed."; } return(lookup); } if (req.url ~ "^/$") { unset req.http.cookie; } } sub vcl_hit { if (req.request == "PURGE") { set obj.ttl = 0s; error 200 "Purged."; } } sub vcl_miss { if (req.request == "PURGE") { error 404 "Not in cache."; } if (!(req.url ~ "wp-(login|admin)")) { unset req.http.cookie; } if (req.url ~ "^/[^?]+.(jpeg|jpg|png|gif|ico|js|css|txt|gz|zip|lzma|bz2|tgz|tbz|html|htm)(\?.|)$") { unset req.http.cookie; set req.url = regsub(req.url, "\?.$", ""); } if (req.url ~ "^/$") { unset req.http.cookie; } } sub vcl_fetch { if (req.url ~ "^/$") { unset beresp.http.set-cookie; } if (!(req.url ~ "wp-(login|admin)")) { unset beresp.http.set-cookie; } }