AurisJ

Sveiki visi,
 
Kaip matome ši forumo skiltis šiek tiek aprimo. Kadangi mūsų pažintis su Kalifornijos sliekais prasidėjo šiame forume, nusprendėme trumpai pasidalinti savo patirtimi ir tuo, ką patyrėme per pastaruosius du veiklos metus. Galbūt perskaičius šią temą, daliai Jūsų praeis noras užsiimti Kalifornijos sliekų auginimu, o tiems, kurie vis dėl to imsis šios veiklos, bus „maistas smegenims“.
 
Pradžių pradžia. Pirmasis žingsnis ir didesnis finansinis įsipareigojimas buvo gamybinių patalpų įsigijimas. Kadangi įtarėme, jog šia veikla užsiimsime ilgesnį laiko tarpą, buvo tvirtai nusprendę ne nuomotis, o pirkti pastatą. Šioje vietoje mums labai pasisekė, nes pavyko rasti, šiek tiek apleistą ir šiek tiek apgriuvusią fermą, tačiau pažvelgus į ją supratome, kad investavus dar šiek tiek pinigų ir turint laiko, bei didžiulį norą mes ją tikrai susitvarkysime ir turėsime puikias patalpas. Šiuo metu esame pusiaukelėje iki savo tikslo. Sekantis pirkinys buvo Kalifornijos sliekai. Juos pavyko įsigyti gan sklandžiai, tačiau vertinant iš dabartinės perspektyvos, mes už juos gan smarkiai permokėjome, nes pirkome ne gryną sliekų masę, o kiekį skaičiuojamą pagal teorinę formulę, tad ir kiekis nebuvo tas pagal, kurį skaičiavome verslo planą ir verslo atsipirkimą, tačiau tuo metu visi taip pirko ir tai buvo to meto norma, kuri iš esmės keičiasi. Taip pat vis dar turime nesuvestų skolų su savo tiekėjais, nes per 2 metus jie neįvykdė, savo papildomų įsipareigojimų.
Konkurencinė aplinka. Didžiausia konkurencija Lietuvos rinkoje buvo jaučiame praeitų metų pabaigoje bei šių metų pradžioje, tačiau ne dėl didelio kompetentingų konkurentų skaičiaus, o dėl didelio bankrutuojančių ir išsiparduodančių augintojų skaičiaus. Pabendravę su keletu iš jų įsitikinome, kad daugeliui kiti sliekų augintojai suteikė labai daug vilčių ir šį verslą nurodė, kad super pelningą ir laiko nereikalaujantį, tačiau, kad būtų taip paprasta... :) Šiuo metu vis dar išlenda vienas kitas prekeivis, kuris pabando konkuruoti kaina, tačiau neturėdami pigių pristatymo įkainių ir pastovaus užsakymo srauto, neišlaiko reikiamo pelningumo ir pasitraukia iš kovos. Didžiausią konkurenciją ir labiausiai iškraipo rinkos kainas, tie kurie prekiauja be sąskaitų ir nemokėdami mokesčių arba parduoda prekes klaidindami vartotoją. Trumpa istorija – vienu metu turėjome didelį užsakymą, tačiau kadangi lauko temperatūra buvo gan vėsi mūsų pačių sliekai buvo vis dar šiltesniuose ložės sluoksniuose ir juos rinkti buvo gan komplikuota, tad internete susiradome keletą pardavėjų, kurie Kalifornijos sliekus pardavinėjo už tokią kainą, kad net nusipirkę iš jų ir pardavę būtume galėję suteikti savo klientui gerą kainą ir susimokėjus mokesčius minimaliai iš to uždirbti. Tačiau perskambinus keletą pardavėjų paaiškėjo, kad didžioji jų dalis negali nei išrašyti sąskaitų, nei pasirašyti pirkimo / pardavimo sutarties, nes nenori oficialiai rodyti savo pardavimų. Kas labiausiai nustebino, kad buvo net gi stebimasi, kam tos sąskaitos, jeigu be jų galima nusipirkti pigiau.Kiti pardavėjai „atkrito“, nes deklaruodami, kad parduoda kilogramą Kalifornijos sliekų, vis dėl to parduodavo jų teorinį kiekį, o tai reiškia, kad pirkdami kilogramą, Jūs iš tikrųjų gausite tik 500 – 600 gr. Kalifornijos sliekų. Buvo ir vieni, kuri tiesiog sakė, kad iš akies įdės komposto su sliekais ir kiek jų ten bus, tiek bus. Žinoma mums šis variantas netiko, nes mes parduodame gryną sliekų masę ir jeigu klientas perka kilogramą Kalifornijos sliekų, tai jis ir gauna kilogramą Kalifornijos sliekų. Tokie principu dirbame tik mes ir dar 1 ar 2 oficialūs pardavėjai.
 
Tai vis dėl to kaip mums sekasi? Mums sekasi gerai ir pagal tiek vietinės rinkos, tiek pasaulines tendencijas, matome, kad bus geriau. Tačiau savęs vertinimas labai priklauso nuo keltų šiam verslui tikslų. Jeigu save vertintume kaip kompaniją, kuri ketino užsiimti pasauliniu eksportu ir būti šios veiklos lyderiu pasauliniu mastu, tada vertinimas būtų prastas ir ne dėl to, kad kažko nepadarėme ar šis verslas yra apgavystė, o tik dėl to, kad neinvestavome šimtatūkstantinių sumų į gamybinius įrengimus, tokius kaip pastovaus judėjimo sliekų ložės, traktoriai, krautuvai bei komposto paruošimo įranga. Tačiau tai darėme sąmoningai, mūsų užsibrėžtas tikslas, buvo išvystyti šį verslą su kuo mažesnėmis sąnaudomis, tačiau su sąlyga, kad tai neturės neigiamos įtakos produkcijos kokybei. Tai mums pavyko. Šiai dienai turime smulkų verslą / hobį, kuris leidžia turėti papildomas pajamas, oficialiai susimokant visus mokesčius, dėl ko galima ramiai miegoti naktį :) Didžiąją dalį produkcijos eksportuojame, turime mažą el. parduotuvę Lietuvos rinkoje, kurios pagalba komunikuojame ir informaciją Lietuvos gyventojams, apie kompostavimą, Kalifornijos sliekus ir Biohumuso naudą.
 
 
 
Tad norėtume palinkėti, nebūti patikliais, kad lengvai pavyks „uždirbti milijoną“, tačiau ir nebijoti iššūkių ir užsiimti šia veikla, ne tik dėl finansinės naudos, bet ir dėl galimybės prisidėti prie aplinkosaugos ir ekologiškesnio rytojaus.
 
Jeigu kas nors norėsite plačiau padiskutuoti šia tema, privačiai, lauksime žinučių forume, o jeigu gyvai prie puodelio arbatos arba mūsų fermoje, kontaktus rasite mūsų svetainėje www.balticworm.lt

Sveiki,
 
Kažkaip net nežinau kaip ir čia pradėt.... Žodžiu, man visada patikdavo ir vis dar patinka pixelinė(8-bit) stiliaus grafika. Tai kažkaip visiškai neturėjau ką šiandien veikt ir nuprendžiau pats kažką papaišyt pixeliais :) Jokių įmantrių programų nenaudojau, naudojau Paintą. :) Pasirinkau krepšinio tematiką ir štai ką pavyko išstenėt:
 
http://i.imgur.com/gO9iGxh.png
 
 
Žinau, kad pasiteisinimai dažniausiai niekam neįdomūs, bet tai yra visiškai pirmas(ir greičiausiai paskutinis) mano darbas. Gyvenime nesu dirbęs su jokiais grafikos redagavimo soft'ais ir greičiausiai nedirbsiu. Šį piešinį kūriau visiškai savo malonumui. :)
 
Ir nujaučiu, kad sulauksiu tokių klausimų "O kam čia dalinies? Koks čia tikslas?" tai atsakymas būtų: jokio tikslo kaip ir nėra, o dalinuos, nes tiesiog įdėjau šiek tiek darbo į šį piešinį ir smalsu ar bent kam nors jis pasirodys idomus. :) Bet labai neverksiu ir sulaukęs tokių komentarų kaip "trink temą ir tą piešinį" ir t.t. :)
 
 
Tai tiek ir būtų iš manęs :)

Sveiki visi,
 
Kaip matome ši forumo skiltis šiek tiek aprimo. Kadangi mūsų pažintis su Kalifornijos sliekais prasidėjo šiame forume, nusprendėme trumpai pasidalinti savo patirtimi ir tuo, ką patyrėme per pastaruosius du veiklos metus. Galbūt perskaičius šią temą, daliai Jūsų praeis noras užsiimti Kalifornijos sliekų auginimu, o tiems, kurie vis dėl to imsis šios veiklos, bus „maistas smegenims“.
 
Pradžių pradžia. Pirmasis žingsnis ir didesnis finansinis įsipareigojimas buvo gamybinių patalpų įsigijimas. Kadangi įtarėme, jog šia veikla užsiimsime ilgesnį laiko tarpą, buvo tvirtai nusprendę ne nuomotis, o pirkti pastatą. Šioje vietoje mums labai pasisekė, nes pavyko rasti, šiek tiek apleistą ir šiek tiek apgriuvusią fermą, tačiau pažvelgus į ją supratome, kad investavus dar šiek tiek pinigų ir turint laiko, bei didžiulį norą mes ją tikrai susitvarkysime ir turėsime puikias patalpas. Šiuo metu esame pusiaukelėje iki savo tikslo. Sekantis pirkinys buvo Kalifornijos sliekai. Juos pavyko įsigyti gan sklandžiai, tačiau vertinant iš dabartinės perspektyvos, mes už juos gan smarkiai permokėjome, nes pirkome ne gryną sliekų masę, o kiekį skaičiuojamą pagal teorinę formulę, tad ir kiekis nebuvo tas pagal, kurį skaičiavome verslo planą ir verslo atsipirkimą, tačiau tuo metu visi taip pirko ir tai buvo to meto norma, kuri iš esmės keičiasi. Taip pat vis dar turime nesuvestų skolų su savo tiekėjais, nes per 2 metus jie neįvykdė, savo papildomų įsipareigojimų.
Konkurencinė aplinka. Didžiausia konkurencija Lietuvos rinkoje buvo jaučiame praeitų metų pabaigoje bei šių metų pradžioje, tačiau ne dėl didelio kompetentingų konkurentų skaičiaus, o dėl didelio bankrutuojančių ir išsiparduodančių augintojų skaičiaus. Pabendravę su keletu iš jų įsitikinome, kad daugeliui kiti sliekų augintojai suteikė labai daug vilčių ir šį verslą nurodė, kad super pelningą ir laiko nereikalaujantį, tačiau, kad būtų taip paprasta... :) Šiuo metu vis dar išlenda vienas kitas prekeivis, kuris pabando konkuruoti kaina, tačiau neturėdami pigių pristatymo įkainių ir pastovaus užsakymo srauto, neišlaiko reikiamo pelningumo ir pasitraukia iš kovos. Didžiausią konkurenciją ir labiausiai iškraipo rinkos kainas, tie kurie prekiauja be sąskaitų ir nemokėdami mokesčių arba parduoda prekes klaidindami vartotoją. Trumpa istorija – vienu metu turėjome didelį užsakymą, tačiau kadangi lauko temperatūra buvo gan vėsi mūsų pačių sliekai buvo vis dar šiltesniuose ložės sluoksniuose ir juos rinkti buvo gan komplikuota, tad internete susiradome keletą pardavėjų, kurie Kalifornijos sliekus pardavinėjo už tokią kainą, kad net nusipirkę iš jų ir pardavę būtume galėję suteikti savo klientui gerą kainą ir susimokėjus mokesčius minimaliai iš to uždirbti. Tačiau perskambinus keletą pardavėjų paaiškėjo, kad didžioji jų dalis negali nei išrašyti sąskaitų, nei pasirašyti pirkimo / pardavimo sutarties, nes nenori oficialiai rodyti savo pardavimų. Kas labiausiai nustebino, kad buvo net gi stebimasi, kam tos sąskaitos, jeigu be jų galima nusipirkti pigiau.Kiti pardavėjai „atkrito“, nes deklaruodami, kad parduoda kilogramą Kalifornijos sliekų, vis dėl to parduodavo jų teorinį kiekį, o tai reiškia, kad pirkdami kilogramą, Jūs iš tikrųjų gausite tik 500 – 600 gr. Kalifornijos sliekų. Buvo ir vieni, kuri tiesiog sakė, kad iš akies įdės komposto su sliekais ir kiek jų ten bus, tiek bus. Žinoma mums šis variantas netiko, nes mes parduodame gryną sliekų masę ir jeigu klientas perka kilogramą Kalifornijos sliekų, tai jis ir gauna kilogramą Kalifornijos sliekų. Tokie principu dirbame tik mes ir dar 1 ar 2 oficialūs pardavėjai.
 
Tai vis dėl to kaip mums sekasi? Mums sekasi gerai ir pagal tiek vietinės rinkos, tiek pasaulines tendencijas, matome, kad bus geriau. Tačiau savęs vertinimas labai priklauso nuo keltų šiam verslui tikslų. Jeigu save vertintume kaip kompaniją, kuri ketino užsiimti pasauliniu eksportu ir būti šios veiklos lyderiu pasauliniu mastu, tada vertinimas būtų prastas ir ne dėl to, kad kažko nepadarėme ar šis verslas yra apgavystė, o tik dėl to, kad neinvestavome šimtatūkstantinių sumų į gamybinius įrengimus, tokius kaip pastovaus judėjimo sliekų ložės, traktoriai, krautuvai bei komposto paruošimo įranga. Tačiau tai darėme sąmoningai, mūsų užsibrėžtas tikslas, buvo išvystyti šį verslą su kuo mažesnėmis sąnaudomis, tačiau su sąlyga, kad tai neturės neigiamos įtakos produkcijos kokybei. Tai mums pavyko. Šiai dienai turime smulkų verslą / hobį, kuris leidžia turėti papildomas pajamas, oficialiai susimokant visus mokesčius, dėl ko galima ramiai miegoti naktį :) Didžiąją dalį produkcijos eksportuojame, turime mažą el. parduotuvę Lietuvos rinkoje, kurios pagalba komunikuojame ir informaciją Lietuvos gyventojams, apie kompostavimą, Kalifornijos sliekus ir Biohumuso naudą.
 
 
 
Tad norėtume palinkėti, nebūti patikliais, kad lengvai pavyks „uždirbti milijoną“, tačiau ir nebijoti iššūkių ir užsiimti šia veikla, ne tik dėl finansinės naudos, bet ir dėl galimybės prisidėti prie aplinkosaugos ir ekologiškesnio rytojaus.
 
Jeigu kas nors norėsite plačiau padiskutuoti šia tema, privačiai, lauksime žinučių forume, o jeigu gyvai prie puodelio arbatos arba mūsų fermoje, kontaktus rasite mūsų svetainėje www.balticworm.lt

Sveiki visi,
 
Kaip matome ši forumo skiltis šiek tiek aprimo. Kadangi mūsų pažintis su Kalifornijos sliekais prasidėjo šiame forume, nusprendėme trumpai pasidalinti savo patirtimi ir tuo, ką patyrėme per pastaruosius du veiklos metus. Galbūt perskaičius šią temą, daliai Jūsų praeis noras užsiimti Kalifornijos sliekų auginimu, o tiems, kurie vis dėl to imsis šios veiklos, bus „maistas smegenims“.
 
Pradžių pradžia. Pirmasis žingsnis ir didesnis finansinis įsipareigojimas buvo gamybinių patalpų įsigijimas. Kadangi įtarėme, jog šia veikla užsiimsime ilgesnį laiko tarpą, buvo tvirtai nusprendę ne nuomotis, o pirkti pastatą. Šioje vietoje mums labai pasisekė, nes pavyko rasti, šiek tiek apleistą ir šiek tiek apgriuvusią fermą, tačiau pažvelgus į ją supratome, kad investavus dar šiek tiek pinigų ir turint laiko, bei didžiulį norą mes ją tikrai susitvarkysime ir turėsime puikias patalpas. Šiuo metu esame pusiaukelėje iki savo tikslo. Sekantis pirkinys buvo Kalifornijos sliekai. Juos pavyko įsigyti gan sklandžiai, tačiau vertinant iš dabartinės perspektyvos, mes už juos gan smarkiai permokėjome, nes pirkome ne gryną sliekų masę, o kiekį skaičiuojamą pagal teorinę formulę, tad ir kiekis nebuvo tas pagal, kurį skaičiavome verslo planą ir verslo atsipirkimą, tačiau tuo metu visi taip pirko ir tai buvo to meto norma, kuri iš esmės keičiasi. Taip pat vis dar turime nesuvestų skolų su savo tiekėjais, nes per 2 metus jie neįvykdė, savo papildomų įsipareigojimų.
Konkurencinė aplinka. Didžiausia konkurencija Lietuvos rinkoje buvo jaučiame praeitų metų pabaigoje bei šių metų pradžioje, tačiau ne dėl didelio kompetentingų konkurentų skaičiaus, o dėl didelio bankrutuojančių ir išsiparduodančių augintojų skaičiaus. Pabendravę su keletu iš jų įsitikinome, kad daugeliui kiti sliekų augintojai suteikė labai daug vilčių ir šį verslą nurodė, kad super pelningą ir laiko nereikalaujantį, tačiau, kad būtų taip paprasta... :) Šiuo metu vis dar išlenda vienas kitas prekeivis, kuris pabando konkuruoti kaina, tačiau neturėdami pigių pristatymo įkainių ir pastovaus užsakymo srauto, neišlaiko reikiamo pelningumo ir pasitraukia iš kovos. Didžiausią konkurenciją ir labiausiai iškraipo rinkos kainas, tie kurie prekiauja be sąskaitų ir nemokėdami mokesčių arba parduoda prekes klaidindami vartotoją. Trumpa istorija – vienu metu turėjome didelį užsakymą, tačiau kadangi lauko temperatūra buvo gan vėsi mūsų pačių sliekai buvo vis dar šiltesniuose ložės sluoksniuose ir juos rinkti buvo gan komplikuota, tad internete susiradome keletą pardavėjų, kurie Kalifornijos sliekus pardavinėjo už tokią kainą, kad net nusipirkę iš jų ir pardavę būtume galėję suteikti savo klientui gerą kainą ir susimokėjus mokesčius minimaliai iš to uždirbti. Tačiau perskambinus keletą pardavėjų paaiškėjo, kad didžioji jų dalis negali nei išrašyti sąskaitų, nei pasirašyti pirkimo / pardavimo sutarties, nes nenori oficialiai rodyti savo pardavimų. Kas labiausiai nustebino, kad buvo net gi stebimasi, kam tos sąskaitos, jeigu be jų galima nusipirkti pigiau.Kiti pardavėjai „atkrito“, nes deklaruodami, kad parduoda kilogramą Kalifornijos sliekų, vis dėl to parduodavo jų teorinį kiekį, o tai reiškia, kad pirkdami kilogramą, Jūs iš tikrųjų gausite tik 500 – 600 gr. Kalifornijos sliekų. Buvo ir vieni, kuri tiesiog sakė, kad iš akies įdės komposto su sliekais ir kiek jų ten bus, tiek bus. Žinoma mums šis variantas netiko, nes mes parduodame gryną sliekų masę ir jeigu klientas perka kilogramą Kalifornijos sliekų, tai jis ir gauna kilogramą Kalifornijos sliekų. Tokie principu dirbame tik mes ir dar 1 ar 2 oficialūs pardavėjai.
 
Tai vis dėl to kaip mums sekasi? Mums sekasi gerai ir pagal tiek vietinės rinkos, tiek pasaulines tendencijas, matome, kad bus geriau. Tačiau savęs vertinimas labai priklauso nuo keltų šiam verslui tikslų. Jeigu save vertintume kaip kompaniją, kuri ketino užsiimti pasauliniu eksportu ir būti šios veiklos lyderiu pasauliniu mastu, tada vertinimas būtų prastas ir ne dėl to, kad kažko nepadarėme ar šis verslas yra apgavystė, o tik dėl to, kad neinvestavome šimtatūkstantinių sumų į gamybinius įrengimus, tokius kaip pastovaus judėjimo sliekų ložės, traktoriai, krautuvai bei komposto paruošimo įranga. Tačiau tai darėme sąmoningai, mūsų užsibrėžtas tikslas, buvo išvystyti šį verslą su kuo mažesnėmis sąnaudomis, tačiau su sąlyga, kad tai neturės neigiamos įtakos produkcijos kokybei. Tai mums pavyko. Šiai dienai turime smulkų verslą / hobį, kuris leidžia turėti papildomas pajamas, oficialiai susimokant visus mokesčius, dėl ko galima ramiai miegoti naktį :) Didžiąją dalį produkcijos eksportuojame, turime mažą el. parduotuvę Lietuvos rinkoje, kurios pagalba komunikuojame ir informaciją Lietuvos gyventojams, apie kompostavimą, Kalifornijos sliekus ir Biohumuso naudą.
 
 
 
Tad norėtume palinkėti, nebūti patikliais, kad lengvai pavyks „uždirbti milijoną“, tačiau ir nebijoti iššūkių ir užsiimti šia veikla, ne tik dėl finansinės naudos, bet ir dėl galimybės prisidėti prie aplinkosaugos ir ekologiškesnio rytojaus.
 
Jeigu kas nors norėsite plačiau padiskutuoti šia tema, privačiai, lauksime žinučių forume, o jeigu gyvai prie puodelio arbatos arba mūsų fermoje, kontaktus rasite mūsų svetainėje www.balticworm.lt

Turbūt daugelis esate ieškoję būdų, kaip nemokamai išreklamuoti savo svetainę. Nusprendžiau sudaryti sąrašą man žinomų taktikų, kaip būtų galima pritraukti lankytojų į savo svetainę, neišleidžiant nė cento. Prie kiekvieno metodo parašiau tik po trumpą komentarą, nes norint gilintis atskirai, reikėtų kiekvienam kurti naujas temas. Tikiuosi, šis sąrašas bus naudingas bent vienam forumo nariui.
 
Nuorodos talpinimas direktorijose.
 
Tai senas ir visiems labai gerai žinomas būdas. Man asmeniškai tai niekada nepasiteisina, tačiau vis dar tenka matyti nemažai atsiliepimų, jog kitiems tai duoda naudos.
 
Parašas su nuoroda jūsų el. laiškuose
 
Turbūt visi turite savo asmeninius el. paštus ir greičiausiai net ne po vieną. Susikurkite parašus juose, kad kiekvieną kartą siunčiant laišką, teksto pabaigoje automatiškai būtų pridėta ir nuoroda į jūsų svetainę.
 
Komentavimas tinklaraščiuose
 
Sudarykite sąrašą populiariausių tinklaraščių jūsų nišoje, kuriuose komentuojant yra galimybė palikti svetainės nuorodą. Sekite naujausius straipsnius ir komentuokite juos. Kuo protingesnis bus jūsų komentaras, tuo daugiau dėmesio susilauksite.
 
Yahoo Answers, Quora ir panašūs puslapiai
 
Tai gana geras būdas pritraukti lankytojų, jei turite tinklaraštį. Sekite klausimus susijusius su jūsų tinklaraščio tematika. Padėkite žmonėms pateikdami atsakymus į klausimus, kuriuos gerai išmanote. Jei problemos sprendimo būdą jau ankščiau aprašėte savo tinklaraštyje, tuomet pateikdami išsamų atsakymą dar pridėkite nuorodą į straipsnį tiems, kurie norės daugiau apie tai pasiskaityti.
 
Dalyvavimas forumuose
 
Kaip žinia, daugelis forumų leidžia turėti savo asmeninius parašus, kuriuose galima patalpinti nuorodas. Kiekvieną kartą kai paliekate pranešimą forume, po juo matosi ir jūsų parašas. Jei aktyviai dalyvaujate forumuose, tuomet būtinai susikurkite parašą su savo nuoroda.
 
Digg.com
 
Vieta, kur skelbiamos nuorodos su paskutinėmis naujienomis iš skirtingų šaltinių. Didžiausią dėmesį čia sulaukia pagrindiniai naujienų puslapiai, todėl patekti tarp jų yra labai labai sudėtinga, bet įmanoma.
 
Naujienlaiškiai
 
Būtina reklamos priemonė beveik kiekvienai internetinei svetainei. Tai puiki proga nuolat apie save priminti jūsų lankytojams. Būtinai naudokite naujienlaiškių prenumeratos formas geriausiai matomose vietose. Taip pat pasiūlykite vartotojui naudingos nemokamos informacijos ar kokį savo produktą mainais į elektroninio pašto adresą. Didelis el laiškų sąrašas garantuoja nuolatinį srautą į jūsų svetainę.
 
Straipsnių talpinimas kituose tinklaraščiuose (Guest blogging)
 
Išanalizuokite savo nišą ir sudarykite populiariausių tinklaraščių sąrašą. Sukurkite išsamų straipsnį įdomia bei populiaria tema, kuris tiktų šiems tinklaraščiams ir pasiūlykite įsidėti į savo svetainę. Tokiu atveju savininkas gauna įdomų straipsnį nemokamai, o jūs gaunate nuorodą į savo svetainę.
 
Leiskite vartotojams pasijusti svarbiais
 
Tai ne visoms svetainėms pritaikoma taktika. Labiau tinkama tinklaraščiams, bet galima panaudoti ir kitokio tipo projektuose. Esmė tokia, kad jei lankytojas jūsų svetainėje jaučiasi svarbus, jis yra labiau linkęs apie jus pasakoti, dalintis informacija socialiniuose tinkluose bei kituose kanaluose. Kai kurie tinklaraščiai, tokią taktiką naudoja skelbdami savaitės ar mėnesio skaitytojus, kurie aktyviausiai dalyvauja projekto gyvenime. Tokiu atveju vartotojas pasijaučia ypatingai svarbus, pasakoje apie tai aplinkiniams, o jūs už tai gaunate nemokamą reklamą.
 
Bendradarbiaukite su kitais panašios tematikos projektais
 
Stenkitės užmegzti santykius su tos panašios ar panašios tematikos internetinių projektų savininkais ir pasiūlykite bendradarbiauti populiarinant vienas kito projektus. Bendradarbiavimas gali būti įvairių formų: nuorodų mainai, reklamos mainai, bendrų konkursų organizavimas ir pan.
 
Pasiūlykite lankytojams kažką nemokamai
 
Visi mėgsta ką nors gauti už dyką. Tai gali būti vienas skyrius iš jūsų parašytos knygos, o gal net visa knyga, tai gali būti internetinės svetainės dizainas, nemokamas jūsų kurtas paveiksliukas ar jūsų sukurtas įrankis. Visi nemokamai gauti daiktai sukelia gerus pojūčius lankytojams, o jie mainais yra linkę apie tai pasidalinti su aplinkiniais.
 
Youtube
 
Visi žino kas tai yra, bet tik nedaugelis pasinaudoja šiuo įrankiu populiarinti savo svetainę. Šiais laikais norint sukurti įdomų video nebereikia didelių investicijų. Netgi paprastos kameros išmaniuosiuose telefonuose leidžia įrašyti geros kokybės vaizdą, o įvairios programos dar ir patobulinti. Jei turite įdomių minčių, kaip vaizdinė medžiaga galėtų papildyti jūsų internetinį projektą, tuomet būtinai tuo pasinaudokite.
 
Konkursai
 
Konkursai visada turi didelį potencialą paplisti po internetą kaip virusas. Jei parduodate kokį produktą, tuomet būtinai turite pasiūlyti ir galimybę keletą vienetų laimėti lankytojams nemokamai. Konkursai gali būti įvairiausių formų: tiek paprasčiausia anketa, tiek įvairūs klausimai, tiek įdomios užduotys. Pažymėtina, kad kuo lengvesnės dalyvavimo sąlygos, tuo labiau lankytojas linkęs sudalyvauti.
 
Hubpages
 
Tai lyg atskira tinklaraštininkų bendruomenė. Čia renkasi žmonės ir rašo įvairiausiomis temomis. Populiariausi straipsniai yra skelbiami pagrindiniame puslapyje. Lankytojai dalinasi savo žiniomis, skaito kitų straipsnius, bendrauja tarpusavyje ir dalinasi įdomiu turiniu. Dažnas tinklaraštininkas naudoja šią bendruomenę savo pagrindinei svetainei populiarinti, straipsniuose pateikdamas nuorodas į ją.
 
E-knygos
 
Jeigu mėgstate rašyti ir tikrai turite, ką pasakyti, tuomet jums būtinai reikėtų parašyti savo e-knygą. Tai neturi būti kelių šimtų puslapių romanas. Užtenka 30-60 puslapių. Knygoje galite atitinkamose vietose palikti nuorodas į savo svetainę. Taip savo knygą galite patalpinti e-knygų direktorijose ir savo svetainėje. Be to, savo svetainėje už nemokamą knygą tuo pačiu dar galite paprašyti pateikti ir savo el pašto adresą, kurį vėliau galėsite panaudoti naujienlaiškiams.
 
Interviu
 
Ši taktika dažniausiai taikoma tinklaraščiams ir naujienų svetainėms. Susidarykite įdomių žmonių sąrašą, kurie yra svarbūs jūsų nišoje, susikurkite įdomų klausimyną ir jiems išsiuntinėkite. Iš gautų atsakymų sukurkite straipsnį cituodami šių žmonių mintis. Taip pat nepamirškite ir pridėti nuorodas į jų projektus. Didelė tikimybė, kad po straipsnio paskelbimo tie patys žmonės jūsų straipsniu pasidalins savo aplinkoje, o jūs gausite nemokamos reklamos.
 
Reddit
 
Tai platforma panaši į jau anksčiau minėtą Digg.com, skirtą platinti įdomų turinį. Tai gali būti nuorodos, nuotraukos, video ir kitokia medžiaga. Lankytojai balsuoja už jiems patikusį turinį ir kuo daugiau balsų surenkate, tuo jūsų turinys stovi aukščiau sąraše. Pakilus pakankamai aukštai galima sulaukti šimtus ar net tūkstančius lankytojų.
 
Turinio saugyklos (content aggregators)
 
Tai vieta, kur skelbiamas naujienų srautas iš įvairių internetinių svetainių. Alltop, Growth Hackers, Affposts, AffBuzz ir AffDaily yra neabejotini šios rinkos lyderiai, tačiau dėl griežtų reikalavimų pas juos patekti yra labai sunku.
 
JustRetweet
 
Tai vieta skirta dalintis kitų turiniu savo socialiniuose tinkuose (Facebook, Twitter ir Google+). Už tai, kad dalinatės kitų turiniu, jūs gaunate kreditų, kuriuos vėliau galite panaudoti tam, jog kiti platintų jūsų žinutę.
 
Viral Content Buzz
 
Ši platforma taip pat skirta dalintis turiniu, tačiau ji veikia šiek tiek kitaip. Pirmiausia, kiekviena jūsų sukurta žinutė turi būti patvirtinta administracijos, todėl turite labai kruopščiai paruošti tekstą. Kitas išskirtinumas, kad jūs nematote, kas yra žinutės autorius, todėl, ar verta dalintis, sprendžiate tik iš turinio.
 
Įsidiekite referral arba affiliate sistemą
 
Jei parduodate produktą ar paslaugą, tai ši sistema gali būti kaip tik jums. Sistemos principas, kad jūs mokate lankytojams komisinius už atvestus pirkėjus. Vadinasi išleidžiate tik tuomet, kada pats gaunate pajamų, o pirkėjų pritraukimu rūpinasi jūsų programos narys.
 
Talpinkite pamokas(tutorials) specialiose svetainės
 
Susiraskite populiariausias svetaines, kuriose yra leidžiama talpinti įvairias pamokas. Sukurkite mokomąjį straipsnį, kuriame būtų paminėta jūsų nuoroda ir patalpinkite tokios svetainėse.
 
 
Tinklaraštininkų bendruomenės
 
 
Šiuo metu tai vienas populiariausių įrankių tarp tinklaraštininkų. Šių bendruomenių pagrindinis tikslas yra bendradarbiauti tarpusavyje ir dalintis vienas kito turiniu su savo auditorija, taip padedant tiek naujiems, tiek seniems tinklaraščiams padidinti lankytojų srautą. Tokios bendruomenės dažniausiai yra labai griežtai kontroliuojamos, į kai kurias būna netgi labai sunku patekti. Svarbiausia yra unikalus bei kokybiškas jūsų svetainės turinys. Taip pat tai puiki vieta užmegzti santykius su kitais tinklaraštininkais.
Pabandysiu išvardinti pagrindines bendruomenes:
 
Triberr
 
Tai turbūt pati populiariausia tinklaraštininkų bendruomenė šiuo metu. Čia galima sutikti pačius populiariausius tinklaraščių savininkus. Veikimo principas paremtas „gentimis(Tribes)“. Jūsų tikslas yra sukurti savo „gentį“ arba įstoti į jau esamą. „Gentis“ turi savo naujienų srautą, kuriame kiekvienas šios grupės narys gali dalintis savo turiniu. Kiti nariai pamatę naujieną, aktyviai komentuoja bei dalinasi savo socialiniuose tinkluose ar kitai kanalais. Atranka į šias grupes yra labai griežta. Nariai privalo būti aktyvūs, kitaip gali būti išmesti. Patekus į vieną iš populiaresnių „genčių“, didelis lankytojų srautas beveik garantuotas.
 
 
Bizsugar
 
Šios bendruomenės veikimo principas daug paprastesnis ir atranka nėra tokia griežta. Jūs tiesiog dalinatės savo turiniu, o kiti nariai balsuoja už jiems patikusius straipsnius. Surinkus atitinkamą kiekį balsų, jūsų straipsnis atsiranda pagrindiniame puslapyje, taip pat gali būti įtrauktas į periodinius naujienlaiškius bei paplatintas socialiniuose tinkluose. Pateikti į pirmus puslapius nėra taip lengva, bet su geru turiniu tikrai įmanoma.
 
DoSplash
 
Tai gana nauja bendruomenė. Veikimo principas taip pat panašus. Nariai dalinasi įdomiu turiniu, balsuoja bei komentuoja. Nemažai žinomų tinklaraštininkų taip pat lankosi čia. Vienintelis minusas - tai registracija, kuri patvirtinama rankiniu būdu ir gali užtrukti apie 2-3 dienas.
 
Klinkk
 
Taip pat visai nauja ir sparčiai populiarėjanti bendruomenė. Veikimo principas toks pat kaip ir prieš tai išvardintų projektų.
 
Medium
 
Šios bendruomenės bendrasavininkas yra vienas iš Twitter įkūrėjų. Veikimo principas panašus kaip ir kitų bendruomenių, tik šis projektas turi papildomą funkciją – tai laiko reitingavimas, kuris prie kiekvieno straipsnio parodo, kiek maždaug laiko užtruks skaitymas.
 
Inbound.org
 
Ši bendruomenė išsiskiria savo paprastumu. Jokių įmantrių funkcijų. Tiesiog jūs dalinatės savo turiniu, bendraujate su kitais tinklaraštininkais bei balsuojate už jums patikusius straipsnius. Jei straipsnis surenka daug balsų, jis patalpinamas į pagrindinį puslapį.
 
Kingged
 
Ši bendruomenė išsiskiria savo aktyvumu. Visi nariai yra labai aktyvūs ir linkę komentuoti dauguma straipsnių. Vienas iš unikalių šios bendruomenės bruožų yra tai – kad projekto administratoriai reguliariai apdovanoja aktyviausius narius
 
 
 
Socialiniai tinklai
 
 
Apie socialinių tinklų svarbą plėtojant projektus turbūt nebe pasakysiu nieko naujo. Visi žinome kokią reikšmę ji turi šiuolaikiniame marketinge ir kad tai tapo vienu iš pagrindinių šiuolaikinės reklamos įrankių. Nauji socialiniai tinklai dygsta kaip grybai po lietaus. Vieni greitai dingsta, kiti suranda savo vietą po saule. Pateikiu šiuo metu populiariausius ir daugiausia naudos atnešančius socialinius tinklus.
 
Facebook
 
Tai neabejotinai populiariausias ir didžiausias socialinis tinklas pasaulyje. Vis labiau skundžiamasi, kad natūraliai ir neišleidžiant pinigų pritraukti vartotojus darosi neįmanom, tačiau įdėjus pastangų, tai padaryti tikrai galima. Keletas pagrindinių būdų, kaip tai padaryti:
Reklamuokite projektą savo asmeniniame profilyje
Susikurkite fanų puslapį
Dalyvaukite diskusijose Facebook grupėse
 
Twitter
 
Dar vienas unikalus ir labai populiarus socialinis tinklas. Išskirtinumas tas, kad viena žinutė turi būti neilgesnė nei 140 ženklų.
Keletas būdų kaip populiarinti savo paskyrą:
Sekite kitus vartotojus, o jie ims sekti jus
Stenkitės susibendrauti su jau spėjusiais išpopuliarėti savo nišos žmonėmis
Dalinkitės įdomiu turiniu, nepamiršdami paminėt autoriaus Twitter paskyros nuorodą
Dalyvaukite Twitter pokalbiuose.
 
Google+
 
Tai ne toks populiarus socialinis tinklas kaip išvardinti anksčiau, tačiau šios platformos tikrai negalima ignoruoti. Tai yra Google produktas ir jo naudojimas gali turėti įtakos jūsų SEO rezultatams. Šiuo tinklu yra labai patogu ir paprasta naudotis. Google+ yra labai populiarus dėl savo bendruomenių. Jas sudaro šimtai tūkstančių narių, todėl tikrai verta juose dalyvauti. Aktyviai dalyvaujant ir retkarčiais pasidalinant savo turiniu, galima pritraukti daugybę lankytojų į savo svetainę.
 
LinkedIn
 
Sukurtas kaip darbuotojų paieškai skirtas tinklas su laiku išsirutuliojo į galingą bendruomenę, kur renkasi įvairių sričių profesionalai. Kaip ir Google+, šiame tinkle didelę reikšmę turi bendruomenės. Susiraskite populiariausias bendruomenes savo nišoje ir aktyviai jose dalyvaukite. Jei sugebėsite atkreipti į save dėmesį, tai neabejotinai pritrauksite daugybę lankytojų į svetainę.
 
Pinterest
 
Šis socialinis tinklas įdomus tuo, jog yra skirtas dalintis tik vaizdais. Jei jūsų projektas turi daug vaizdinės medžiagos, kuri nuolat pildoma, tai būtinai visa tai patalpinkite ir šiame socialiniame tinkle. Ir būtinai suteikite jūsų vartotojams galimybe dalintis šiais vaizdais tiesiai iš jūsų svetainės.
 
Instagram
 
Dar vienas sparčiai augantis socialinis tinklas. Šiame tinkle vartotojai dalinasi nuotraukomis. Ši platforma yra labai vertinama daugelio kompanijų, nes kiekvienas pranešimas sulaukia daug daugiau dėmesio nei kituose socialiniuose tinkluose.
 
StumbleUpon
 
Tai gana populiarus, tačiau viešumoje mažai apkalbamas socialinis tinklas. Veikimo principas yra gana įdomus. Jei kuriam nors vartotojui patinka atitinkama nuoroda, ji automatiškai patalpinama į specialų sąrašą. Kai kitas vartotojas ieško straipsnių su raktažodžiais atitinkančiai jūsų turinį, automatiškai jam parodoma nuoroda iš to sąrašo. Populiarios nuorodos sulaukia šimtus ir net tūkstančius vartotojų iš šio socialinio tinklo.
 
Tumblr
 
Tai mikro-tinklaraščių ir socialinių tinklų mišinys. Jūs galite ne tik rašyti straipsnius, bet sekti kitus rašytojus, dalintis jų turiniu, mėgti straipsnius bei naudoti #hashtags kaip Twitter'yje. Pagrindinis tikslas yra suburti kuo didesnę bendruomenę aplink save ir pateikti įdomiu straipsnius, kurie būtų susieti su jūsų projektu.
 
 
 
Taigi, pateikiau daugiau nei 30 kanalų, kaip būtų galima nemokamai išpopuliarinti savo svetainę. Panaudoti visas priemones vienu metu turbūt yra neįmanoma (nebent turite pagalbininką), todėl patartina išsirinkti keletą jums patraukliausių variantų ir visą dėmesį skirti būtent jiems. Kai kurios taktikos reikalauja labai daug darbo ir laiko, tačiau ateityje tai atsipirks su kaupu.
 
Jei žinote ir daugiau priemonių nepaminėtų šiame straipsnyje, būtinai pasidalinkite.

1920 x 1080 jau tapo kaip ir standartu ir į mažiau tavo vietoje net nežiūrėčiau ir būtinai IPS :)
jeigu biudžetas kiek didesnis dairykis į 1980 x 1200, nors tas 120 pixelių į apačią nėra daug, tačiau skirtumas jaučiasi jeigu ten darbuotis su didesnės apimties langais. 2560 x 1440 labai kreiva rezoliucijos jos nerekomenduočiau, telpa pusantro lango normaliai žiūrint :)

Iš tų 4 nėra nei vieno, dėl, kurio galėtum savo uodegą taip kelti į viršų...

Iš tų 4 nėra nei vieno, dėl, kurio galėtum savo uodegą taip kelti į viršų...

Iš tų 4 nėra nei vieno, dėl, kurio galėtum savo uodegą taip kelti į viršų...

Iš tų 4 nėra nei vieno, dėl, kurio galėtum savo uodegą taip kelti į viršų...

Jau N kartų skirtinguose šaltiniuose kalbama apie tai, kad programuotojai uždirba belekiek, kad yra "svajonių jaunikiai", bet kai kurie skundžiasi kad jiems mokama 1500-2000 Lt. Pabandykime paskaičiuoti patys.
 
Sukūriau anoniminę apklausą, į kurią jau atsakė 142 žmonės.
Atsakykite ir jūs, užtruks vos kelias minutes:
http://apklausa.lt/f/php-programuotojo-atlyginimas-lietuvoje-ldvn75a/answers/new.fullpage
 
Pastabos:
- Prie klausimo apie atlyginimą pamiršau paminėti valiutą, tai nurodykite ją patys kaip jums patogiau skaičiuoti - ar litais, ar eurais
- Galite atsakyti ir freelanceriai, vis tiek juk kažkokį vidutinį atlyginimą gaunate
- Nepretenduoju į mokslinį statistinį tyrimą, bet bent kažkokias išvadas gal pavyks padaryti.
 
Apklausos rezultatus paskelbsiu šiandien vėlai vakare arba rytoj ryte.

Trumpai apie save ir studijų laikus Lietuvoje
 
Trumpai pradžioje prisistatysiu. Prieš porą metų buvau baigęs VGTU (Vilniaus Gedimino Technikos Universitetą). Dar, turbūt, kokiam pirmam kurse jau supratau, kad pagal specialybę nedirbsiu, nes visiškai netraukė ir nesudomino pasirinkta studijų programa. Kadangi aš pats žmogus, kaip sakant, prie kūrybos, tai man toks savotiškas „smegenų plovimas“ tikrai įdomus nepasirodė ir daug vilčių neteikė. Iš senų konspektų dėstytojų „dėstomos“ paskaitos visiškai nežavėjo. Na, bet visgi, mokslų nemečiau. Nemečiau dėl to, nes tuo metu paprasčiausiai nežinojau per kur savo kūryba galėčiau save realizuoti ir tiesiog, paprasčiausiai nežinojau ką noriu daryti gyvenime. Beto, pripažinkim, Lietuva tikrai nėra ta valstybė, ta terpė, kurioje „kūrybinis žmogus“ yra labai vertinamas ir kuriam yra mokami milžiniški honorarai. Tad, blaiviai pamasčius ir apsvarsčius visus už ir prieš, studijas nusprendžiau tęsti, bet nežinojimas kas bus toliau visada buvo šalia.
 

http://www.bernardinai.lt/file/e98bc57396e614a71b5bf948ac7f40cef34c69d4_article.jpg


(foto paimta iš interneto)


 
Pamenu, dar kai pirmąją rugsėjo dieną vienas dėstytojas sakė mums, visiems susirinkusiems pirmakursiams, kad mes įstojom krizės laikotarpiu (buvo 2008m.) ir sakė, kad mums, realiai, pasisekė, nes, kai baigsim mokslus, krizė jau bus prašuoliavusi. Kagi, ilgai netrukus, prabėgo tie ketveri meteliai universitete. 2012 – ieji. Bedarbių Lietuvoje 10-12% (palyginti su 2006m. kai Lietuvoje buvo apie 5-6%). Prognozės nekokios, netgi, sakyčiau, dar liūdnesnės negu buvo prieš įstojant. Baigus studijas kurį laiką nedirbau, bet po kurio laiko, visgi, pavyko susirasti vieną kitą darbelį. Keletą mėnesių padirbus supratau, kad esamame darbe toli nenueisiu, o apie kažkokį karjeros darymą nebuvo nė minties. Tai buvo tarsi paskutinis lašas jūroje, nes viduje jaučiau, kad noriu gyvenime nuveikti kažką idomesnio, kažkur išvažiuoti. Tuo metu labai pasisekė, nes kaip tik norėjau palikti esamą darbą, o viena grupiokė, iš studijų laikų, pasiūlė padirbėti Vokietijoje. Prisipažinsiu, dvejonių buvo, bet velniškai norėjau kažką pakeisti.
 
Gyvenimas Vokietijos bendrabutyje
 
Praėjus kelioms savaitėms atvykau į Vokietiją. Tiesa pasakius, nežinojau, kur tiksliai gyvensiu, žinojau tik tiek, kad bus barakas (bendrabutis) ir bus šiokia tokia pastogė virš galvos. Na, gerai galvoju, gerai bus ir taip, bet atvykus ir pamačius kas tai per vietelė, gera nepasidarė. Pripažinsiu – aplinka tikrai graži: grynas oras, ankstyvas pavasaris, visur medžiai... Gyvenamoji vieta tai tokia – penki bendrabučiai vidurį miško. Šalia – futbolo stadionas, krepšinio mini aikštelė (kurioje niekas nežaidė), nebloga paplūdimio tinklinio aikštelė, mediniai rastiniai suoliukai pasisėdėti, laužavietė. Virtuvė buvo skirta kokiems 15-20 žmonių, bet kadangi būdavo skirtingos darbo pamainos, tai pasigaminti kažką rimtesnio būdavo tikrai galima, nors tikrai nervindavo tas faktas, kad virtuvėj sėdi kokie 8 žmonės ir pastoviai kažką pjausto, eina, daro. Didelė „trintis“ gaudavosi. Tualetai ir dušai, tiek vyrams tiek moterims, buvo atskirai. Kadangi tualetai ir dušai buvo nesenai renovuoti, sąlygos buvo visai neblogos. Internetas praktiškai buvo tik pirmas kelias dienas. Vėliau barakų savininkas matyt pradėjo piktnaudžiauti ir internetą visiškai sulėtino. Internetas būdavo toks lėtas, kad greitis siekdavo ne daugiau kaip 2-4 kb/s. Labai dažnai interneto net nebūdavo, o nebūdavo todėl, kad atvažiuodavo vietiniai vokiečiai pailsėti į šalia esančius, specialiai jiems skirtus, barakus. Matyt, mes nebuvom laikomi „aukščiausios prabos“ žmonėmis, todėl mums tiesiog atjunginėdavo, ko pasekoje, internetas sėkmingai ir magiškai atsirasdavo tuose barakuose, kur niekada jo nebūdavo.
 




(Foto iš bendrabučio kambario)


 




(Foto iš bendrabučio kambario)


 
Taip pat, kas labiausiai nervindavo, tai faktas, kad artimiausia parduotuvė yra už kokių 3-4 km. Kadangi mes atvykom ne su savo nuosavu automobiliu, tai toks dalykas mus labai erzindavo. Įsivaizduokit, eiti į parduotuvę tokius atstumus ir temti didelius ir sunkius maišus po sunkios fizinio darbo dienos. Tikrai ne kažką.
 




(Foto iš bendrabučio virtuvės)


 




(Foto iš bendrabučio virtuvės)


 
Na, žodžiu, visumoj, vieta gal ir nebloga, bet buvo vienas BET. Gyvenom tik dviese tarp lenkų. Šiaip, pripažinsiu, teko girdėti labai daug gandų jau Lietuvoje, o ypač darbe, kad lenkai barake triukšmauja, geria ir panašiai, bet tie lenkai, kurie atsikraustė maždaug panašiu laiku kaip ir mes, tai buvo superiniai žmonės. Nei jie šūkaudavo, nei jie kažkaip trukdydavo, nei jie kabinėdavosi ar per daug išgerinėdavo. Tikrai ne. Jiems dar buvo kaip tik įdomu su mumis bendrauti angliškai ir taip, galbūt, tiesiog gilinti anglų žinias. Ne kartą kviesdavo ir į „parčius“ (vakarėlius). Aišku, toks gyvenimas ilgai nesitęsė. Bendrabutyje žmonės nuolat keičiasi: kas susiranda butą vietiniame miestelyje/kaimelyje, kas tiesiog išvažiuoja kitur geresnio darbo ieškoti. Taip ir išsiskyrė mūsų keliai, o, mes, vis dar likom gyventi ten. Per visą mūsų egzistencijos bendrabutyje laiką, pasikeitė gal 3 ar 4-ios, taip mūsų vadinamos, „gyventojų kartos“ , bet, turbūt, nė su vienais taip gerai nesutarėm kaip su pačiais pirmaisiais žmonėmis. Vėliau prasidėjo ir dažni išgėrinėjimai virtuvėje, ko pasekoje, nesinorėdavo net valgyti eiti darytis, dažnas rūkymas virtuvėje užsidarius langą (aš pats nerūkantis, bet, dažnai prisikvėpavus dūmų, jau kurį laiką atrodydavo, kad nejučiom ir pats pradėjau rukyti), šūkavimai, lėbavimai. Paskutiniomis dienomis net matėm per langus kaip lenkai kokainą uosto į eilutę sustoję. Na, vaizdelis kaip iš filmo, nors ir nelabai koks. Tačiau, nepaisant visų šitų blogybių, mums dar pasisekė, nes kiek teko girdėti iš vietinių lietuvių, tuose barakuose būdavo ir dar baisesnių atvejų.
 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 
Darbas Vokietijoje („RHENUS“ logistikos sandėlyje)
 
Kadangi, manau, vis tiek čia yra nemažai skaitančių žmonių, kurie dar nėra emigravę ir galvoje, turbūt, kirba begalės klausymų, pamėginsiu kuo daugiau ir smulkiau papasakoti apie visą įdarbinimo procesą ir aplamai, tiesiog, darbą sandėlyje.
 




(Pakeliui į vietinį kaimelį)


 
Iki darbo tekdavo važiuoti susikooperavus su kitu žmogumi. Atstumas nuo bendrabučio iki darbovietės 12-15 km.
 
Na, tenka pripažinti, pirma diena buvo tikrai nerami. Galvoje – begalės minčių, klausymų ir panašiai. Koks darbas, ar sunkus fiziškai, ar patemsiu, ar nenugriūsiu kur nors nualpęs ir panašiai, kadangi Lietuvoje nėra tekę dirbti jokio labai sunkaus fizinio darbo.
 
Atvykus į darbą, prie sandėlio tiesiog gavome laukti, kadangi taip paprastai į pastatą nepateksi. Laukėm nė pats neatsimeno ko, bet mums pasisekė, nes, pasirodo, tą pačią dieną buvo įdarbintos ir dar kelios dešimtys lenkų. Kadangi lenkų darbe buvo kur kas daugiau nei lietuvių, tai jie turėdavo kelis atstovus (žmones, kurie būdavo atsakingi už lenkų įdarbinimą įmonėje). Taigi, taip ir įėjome į darbovietę kartu su būrelių lenkų. Viduje, kiek pamenu, teko truputį palaukti. Po kurio laiko pakvietė mus, du lietuvius. Turiu pripažinti, vokiečiai – ne tie žmonės, kurie mielai mokytųsi užsienio kalbos (na bent jau taip pasirodė toje Vokietijos dalyje, kur gyvenom). Nelabai anglų mokėjo ir tie asmenys (vokiečiai), kurie mums vokiškai aiškino, turbūt, darbo taisykles ir panašiai. Laimei, mums pasisekė vėl. Kartu su mumis buvo ir dar du lietuviai, iš kurių vienas šiek tiek mokėjo vokiškai, tad, pavertėjavęs, padėjo užpildyti visus popierius. Pasirašius visus reikalingus kontraktus, buvome iššiųsti į šalia esantį kitą office`ą. Ten mums reikėjo pasiimti darbinę aprangą: kelnias, maikutes, megztinius, batus. Beje, kalbant apie batus, iš karto pasakysiu, kad darbiniai batai ne visiems “prigyja”. Man, asmeniškai, po savaitės kojų nykščiai nutirpo taip, kad jų tiesiog nebejaučiai. Taip pat pėdos labai pavargdavo, nekvėpuodavo, labai prakaituodavo, todėl teko nusipirkti kitus. Paaukojau 70 eurų, bet, užtad, koks kaifas buvo lakstyti!
 




(„Selfiukas“ iš sandėlio)


 
Tą pačią pirmą dieną pradėjome darbus. Apsirengus darbinę aprangą išskubėjom į sandėlį. Pirmas įspūdis buvo iš ties įdomus. Sandėlys buvo tikrai didelis. Visur aplinkui žmonės dirba, autokrautuvai zuja, žmonės važinėjasi taip vadinamais „longauferiais“. Na, žodžiu, veiksmas verda.
 
Mums, kaip pradedantiesiems, teko eiti į, taip vadinamą, antrą aukštą, kur darbas buvo laikomas pačiu sunkiausiu ir neįdomiausiu (nors, dabar kaip pagalvoju, koks darbas iš vis gali būti įdomus sandėlyje, dirbi ir tiek).
 
Pats darbas buvo iš ties paprastas. Turi skenerį rankoje, čiumpi tokį nemažą vežimėlį (kuriame dažniausiai būna 8 dėžės) ir varai. Pagal duotas lentynų pozicijas skenerio ekrane turi, paprasčiausiai, rinkti knygas, CD/DVD diskus ar šiaip kokius kanceliarinius niekniekius ir dėti į atitinkamas vežimo dėžes. Pripažinsiu, darbas, pirmaisiais mėnesiais, buvo iš ties monotoniškas ir labai varginantis. Kiekvieną dieną, grįžę namo, keikėm pačiais pačiausiais žodžiais. Dažnai grįžę namo net neturėdavom jėgų niekur eiti. Tiesiog valgėm ir gulėjom. Po kurio laiko su darbu apsipratom fiziškai. Plius, dar pradėjom važinėtis su, prieš tai jau minėtais, „longauferiais” (elektra varomos mašinėlės) taip vadinamam „nuliniam“ aukšte. Darbas „nuliniam“ aukšte buvo kur kas lengvesnis nei antrame. Tau nereikėjo daug vaikščioti ar sunkiai tampyti vežimus. Tiesiog, stovi, važinėji, skenuoji ir dedi. Tokio dalyko, kaip „pick`ų“ rinkimas, ten nebuvo, alga nuo tavo darbo greičio nesiskirdavo, net bonusų neduodavo už tai, kad greičiau dirbi, bet, aišku, visą dieną nestovėsi sustojęs, dirbti vis tiek reikia. Kolektyvas darbe tikrai super. Labai geri žmonės, paslaugūs, visada paaiškins jeigu kas ne taip, kad ir ne su tais „aukštaisiais mokslais“, bet vis tiek įmanoma puikiai bendrauti. Dauguma lenkų netgi stebino, nes, palyginus, daug kas mokėjo anglų kalbą ir šiaip buvo tikrai tvarkingi žmonės. Aišku, vėliau, prieš šventes, plūstelėjus didesniam darbuotojų iš lenkijos srautui, jau pamačiau, kad firmos, kurios atsakingos už darbuotojų įdarbinimą, daug dėmesio darbuotojų atrankai neskiria, bet pripažinkim, ar daug normalių žmonių, kurie yra išsilavinę ar bent kažkiek mąstantys šitam mūsų sviete norės dirbti tokį š*diną darbą? Aplamai, darbas nebuvo kažkoks ypatingai sunkus, veikiau atvirkščiai, po kurio laiko, kai jau buvom apsipratę, ganėtinai lengvas, nors turėjo praeiti nemažai laiko. Taip pat buvo galima darbo metu dažnai sustoti, pasišnekėti su bendradarbiais kur nors paėjus į šoną. Tai labai padėdavo psichiškai, nes pats darbas labai vargindavo, kadangi darai tą patį per tą patį. Darbo laikas kiekvieną savaitę skyrėsi. Vieną savaitę darbas būdavo 05:00 – 13:45, kitą 14:00 – 22:45. Aišku, būdavo visko. Buvo ir taip, kad mus valanda ar dviem paleisdavo anksčiau namo. Tuomet tu susirenki taip vadinamus „minusus“ arba tiesiog „minusines valandas“, kurias vėliau privalėdavai atidirbti. Na, bet, laimei, labai dažnai namo nepaleisdavo, tai dirbdavom tiek kiek priklausydavo.
 




(„Longauferis“)


 
Ten, kur mes dirbom, buvo vienas vokietis ir vienas lenkas prižiūrėtojai. Jie karts nuo karto pravažiuodavo ir tiesiog patikrindavo bendrą tvarką ar visi sveiki, ar nėra sužeistų, ar niekas netinginiauja.
 
Alga ir pragyvenimas
 
Alga tai taip ir nesupratau kokia buvo tiksliai „ant popieriaus”, nes vokiškame sutarties variante ji buvo nurodyta vienokia, o lietuviškame variante vėl kitokia (matyt jie taip tiesiog atspausdindavo iš seniau likusį šabloną ir paduodavo). Bet esmė tokia, kad pirmą mėnesį atlyginimas buvo 695 eurai į rankas. Nieko nesupratom nei kas nei kodėl toks atlyginimas, mėginom eiti į buchalteriją aiškintis, bet mus tiesiog gražiai „suvartė“ ir pasakė, kad likusią sumą bus galima susigrąžinti metų gale. Ką tiksliai turėjo omeny, tai net ir pati buchalterė nemokėjo turbūt paaiškinti arba mes tiesiog nesupratom. Gal su mokesčių susigrąžinimu kažką turėjo omeny, bus matyti, nes artimiausiu metu planuoju būtent tai ir padaryti.
 
Vėliau atlyginimai buvo normalūs. Mokėjo po ~1040 euru į rankas. Gal ir nedaug, bet tikrai užteko ir gyventi, ir susitaupyti, turint omeny, kad Lietuvoje tiek niekada neuždirbdavau. Per mėnesį pavykdavo susitaupyti ir atsidėti apie 2000 Lt (579 eurus) atskaičiavus pragyvenimo išlaidas. Maistui išleisdavom vidutiniškai iki 130-150 eurų per mėnesį (vienam žmogui). Labai daug į kainas nežiūrėdavom, pirkom, mano akimis žiūrint, normalų maistą. Beje maisto produktų kainos Vokietijoje yra beveik tokios pačios, kaip Lietuvoje, dažnai net ir mažesnės. Nuomos kaina, kaip tokiame bendrabutyje, buvo tikrai neadekvačiai didelė. Mokėdavom 210 eurų už galvą, vėliau nuomos kainą padidino iki 230 eurų, nes sakė, kad žada internetą „tobulinti“, bet jokio „patobulinimo“ taip ir nepajautėm. Daugelis žmonių už nuomą kokiame didesniame mieste (44 tūkst. gyventojų) mokėdavo iki 200 eurų, labai dažnai net iki 150 eurų ir mažiau. Tai, kaip matot, yra su kuo palyginti. Taip pat skirdavom apie 50 eurų neplanuotoms išlaidoms bei 30 eurų susimetimui už kurą. Taip gerai sekėsi taupyti turbūt dar ir dėl to, kad niekur daug nevaikščiodavom, tiksliau, nebuvo net kur išeiti, tai automatiškai nebuvo kur tų pinigų leisti. Na, nebent, į vietinę kavinukę pasisėdėti dėl geresnio interneto... O ir tikslas buvo nuvažiuoti, susitaupyti ir grįžti. Ilgesniam laikui net neplanavom pasilikti. Iš viso išdirbom daugiau nei pusę metų.
 
Verdiktas
 
Ką galiu pasakyti, tai, kad, jeigu esate nusiteikęs tikrai išvažiuoti į užsienį ir norite, taip sakant, pasižmonėti ir šiek tiek užsidirbti, tai nedvejokite. Tai, bet kokiu atveju, puiki patirtis žmogui, o ypač jaunam, kuris dar nelabai žino ką nori veikti gyvenime. Manau, tai puiki patirtis ir galimybė atrasti savąjį „Aš“, nors, pripažinsiu, daugelis ten jau dirbančių žmonių dirba tiesiog, kad nesedėti be darbo, o ne dėl to, kad išsiaiškintų ką norėtų veikti toliau. Taip pat tai puiki galimybė pamatyti kitos šalies kultūrą, bendravimo ypatumus bei susipažinti su vietiniais žmonėmis. Ką rekomenduočiau, tai, geriau, susirasti savo būstą iš anksto, nuomotis kambarį jau kokiam miestelyje arba, jeigu nėra galimybės iš karto to padaryti, tai bent jau neužsilikti bendrabutyje, nes ten, prie tokio gyvenimo būdo labai greitai galima priprasti net nepastebint kaip pats pradedi degraduoti.
 
Jeigu turite kokių klausymų, mielai į juos atsakysių. ;)

Sveiki gyvi uždarbiečiai! Žodžiu, kartais norisi pasikalbėt apie karmą, variaciją ir kaip tūkstantąjį kartą tiek mažai trūko, norisi patobulėt pokery ar šiaip pasidalint strategijom, idėjom, tai karts nuo karto papaišaliosiu į blogą.
 
Apie mane: 25 metų pacanas, katik baigiau magistrą. Pokerį lošt gal nuo kokių 20 pirmą kart pabandžiau, nebepamenu. Iki 2012 metų buvau totalus grybas pokery, sulošiau gal per 8000 turbo SNG. Rezultatas - išlipau beveik sausas, nes būdavo visko - persivedi 20 dol ir eini lost 10 dol double or nothing ir panašiai. PO biški tobulėjau, mokiausi, skaičiau knygas, tapau mažesniu grybu, bet eilinį kart sudeginau vėl visą bankrolą ir po 2012 metų naujako gerą mėnesį užsidariau tamsiam kambariuke ir skaičiau visko kiek pajėgiau, nes galėjau paskutinį šansą pokeriui suteikt - nedirbau, tai kišenėj švilpavo vėjai. Rimtai apsiprendžiau arba šįkart normaliai pramušu arba palieku ramybėj pokerį išvis... Persivedžiau varganus 30$ į PS ir pradėjau kapot 1 dol 6max. Bankrolas po biškelį augo, perėjau į 3 dol 6max, vėliau į 3 dol 18 žmonių sng. Per gerus 3 mėn realiai atlošiau maždaug viską ką buvau pametęs (~1k dol). Bet paskui pradėjau tiltint kaip kalnų briedis ir bėgau iš PS, nes buvau įsitikinęs, kad PS rigged. Vėliau savo pokerio kelionę pratesiau 888poker kapodamas mtt, kur ir atradau pagaliau savo nišą.
 
http://s30.postimg.org/ag9bsowlt/Screen_Shot515.jpg
 
Dažniausiai lošiu LAG stilium. Sveiko proto žmogus pamatęs mano handų history nesuprastų kaip išvis pliusinu. Būna visko šiaip ( VPI/PFR nuo 10/8 iki 73/43 ir pan), mėgstu lošt įkalęs alaus ir nesuprantu ką darau. Pastoviai žiauriai tiltinu. Žodžiu nemoku lošt, perku internete sėkmės pas šamanus ir pan. Bet tikiuos išmokt šito žaidimo. Tikslas - nei daug nei mažai. Per 2-3 metus pokerio saskaitoj susitaupyt ant kokio nors varguoliško butuko.
 
Bankroll: 2000$. Cashoutinimų ilgą laiką nebus, bankrolas paskirtas kilniam tikslui.

Padaryta. :)
Galėtum padaryt nuorodą aktyvią, ištaisyt gramatines klaideles apklausoje ir pati apklausa galėtų turėti pasirinkimą iškart dviejų ir daugiau atsakymo variantų, o ne tik vieną... kai kuriuose etapuose trūksta logikos, mano manymu - nurodau, sakykim, kad startuolis nebendradarbiavo su universitetais, o po to klausia: "Kuriam etape pradėjote bendradarbiauti su universitetais?" :) Iš šiaip, kažkaip ant vieno kurpalio bandomi užmaut visi startuoliai - ne visiems tinka ši apklausa dėl jų specifikos. IMHO. Dar man neaiškus klausimas dėl darbinės patirties gale - ar savarankiška veikla įskaičiuojama, ar įskaičiuojamas samdomas darbas, freelancinimas ir pan.

Papasakosiu istoriją, kuri šiomis dienomis nutiko man asmeniškai. Tikiuosi, kad ji padės jums, galvojantiems apie savą verslą, išvengti panašių sukčiavimų.
 
Nuo 2011 m. turėjau įsisteigęs uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Tuo metu buvau užsidegęs sukurti ir internetinę parduotuvę ir turėti nedidelį verslą. Tačiau viskas susiklostė taip, kad 2014 m. įmonę nutariau parduoti.
Paskelbiau internete, kad yra parduodama UAB ir netrukus atsirado susidomėjęs asmuo. Pasikalbėjome su juo telefonu, susitarėme dėl sąlygų. Sutarėme, kad aš paruošiu akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir persiųsiu jam el. paštu projektą. Netrukus, jei viskas bus užpildyta teisingai, susitiksime pasirašyti dokumentų.
 
Sutarties projektas žmogui buvo persiųstas. Jame buvau nurodęs visus sutarčiai reikalingus savo asmeninius duomenis – vardą, pavardę, adresą ir asmens kodą. Pirkėjas atsiuntė savo duomenis, tačiau nurodyta buvo, kad akcijas pirks kita įmonė, nurodytas buvo ir jai atstovaujantis asmuo.
 
Persiuntęs sutarties projektą, daugiau žinių iš piliečio nebesulaukiau. Tiesa, mėginau jam dar skambinti telefonu. Jis atsakė, kad šiuo metu turi daug reikalų ir netrukus susisieks su manimi bei susitarsime dėl susitikimo. Visgi taip daugiau su manimi nebuvo susisiekta, tad pamaniau, kad žmogelis persigalvojo.
Netrukus atsirado kitas susidomėjęs žmogus. Su juo gana greitai suderinome sąlygas, jis pats paruošė sutartį, nekilo bėdų susitarti dėl susitikimo ir pasirašyti visus reikiamus dokumentus. Galiausiai atidaviau jam įmonės antspaudą.
 
Čia istorija galėjo ir baigtis, jei ne po dviejų savaičių nuo įmonės akcijų pardavimo gautas skambutis ir Registrų centro. Skambinusi darbuotoja pranešė, kad mano buvusios įmonės vadovą mėginama pakeisti jau antrą kartą per 9 dienas.
 
Likau nesupratęs ir paaiškinau, kad balandžio 9 d. buvo parduotos įmonės akcijos ir įmonės vadovas galėjo būti keičiamas tik po to. Gavau atsakymą, kad kažkoks asmuo dar balandžio 1 dieną pateikė akcininkų sąrašą ir vienintelio akcininko sprendimą pakeisti įmonės vadovą. Iškart supratau, kad ši istorija bus susijusi su asmeniu, kuriam buvo siųstas sutarties projektas ir kuris galiausiai dingo.
 
Esmė paprasta – pasinaudojęs mano asmeniniais duomenimis jis tiesiog suklastojo dokumentus ir Registrų centre sau ramiai pakeitė įmonės vadovą. Mažų mažiausiai keista, kad be jokios buvusio įmonės savininko žinios galima atlikti tokius veiksmus valstybinėje įstaigoje.
 
Istorija šioje vietoje įgavo dar daugiau spalvų, kai sulaukiau skambučio iš moters, kuri savo name netoli Grigiškių nuomoja kambarius. Ji teigė radusi mano telefoną internete, įmonių kataloge, prie mano buvusios įmonės kontaktų. Ji skundėsi, kad pas ją atvežtas ir jau tris dienas gyvena armėnų kilmės vyriškis, turintis registrų centro išrašą, kuriame jis įvardintas kaip mano įmonės vadovas. Moteris aiškino, kad jį ten atvežė nepažįstamas vyriškis ir sakė, kad atveš dar daugiau vyrų, neva dirbsiančių statybose.
 
Moteris pamanė, kad tai aš buvau tas asmuo, kuris atvežė armėną. Nuvykau tiesiai pas ją išsiaiškinti situacijos.
Pasirodo armėnui buvo pažadėtas darbas statybose, bet už tai jis privalėjo tapti įmonės direktoriumi. Armėno teigimu, kažkoks vyras, prisistatantis Sauliaus vardu, žadėjo surinkti daugiau darbuotojų ir verstis statybomis. Žmogelis teigė, nieko blogo nenorėjęs ir naiviai pasitikėjęs sukčiaus žodžiais, sutikęs būti registruojamas vadovu. Negana to, jam buvo duotas įmonės antspaudas (!). Taigi, išaiškėjo dar vienas nusikaltimas – neteisėtas antspaudo dublikato pagaminimas. Juk tikrasis antspaudas buvo atiduotas tikrajam pirkėjui. Pats armėnas tris dienas nesulaukė ne tik daugiau kolegų statybininkų, kurie turėjo apsigyventi kartu su juo, bet ir jokių žinių iš „darbdavio“.
Galiausiai nuvykau į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą ir parašiau pareiškimą dėl sukčiavimo ir neteisėto turto užvaldymo. Pareigūnai teigė dar nesusidūrę su panašia istorija, tačiau buvo paslaugūs ir stengėsi kaip įmanoma labiau įsigilinti į situaciją.
 
Istorijos pabaigos reikės dar palaukti, kadangi tyrimas tik pradėtas. Tačiau didžiausias akmuo čia turėtų būti metamas į Registrų centro daržą, o tiksliau – į toli gražu netobulus įstatymus ir taisykles, leidžiančias registruoti įmonės vadovą ar net perimti įmonę be jokios prieš tai buvusių akcininkų žinios.

Sveiki forumieciai, teko siek prisiliesti prie sito dazymo. Nor galop visas verslo planas nuejo suniui ant uodegos, bet dabar ne apie tai.
Is tos nedideles patirties, pabandysiu aptarti tam tikrus dalykus, kas gali buti aktualu pradedanciajam.
Kas dar nezino, kas yra vadinamoji "Hydrografika" arba "Dazymas vandens pagalba", liaudiskai pasakysiu, kad tai yra detales/ruosinio merkimas i vandeni, per specialia plevele, kur buna ivairiu dizainu, pradedant "karbonu", kaukolem, liepsnom, ir baigiant "kempiniukais", marmuro ar medzio imitacija. Ta plevele pries merkima turi buti aktyvuoti specialia chemine priemone "Hydrographics Activator" angliskai arba vadinkim aktyvatoriumi. Aktyvatorius suardo pleveles virsutini sluoksni ir padaro ja lipnia ir tampria.
 
Visu pirma, mano nuomone, tokio stiliaus dazyma ir versla, galima prijungti kaip papildoma paslauga jau prie veikianciu verslu, pvz.: automobiliu kebulu dazymas + hydrografika, ratlankiu restauravimas + hydrografika, ir pan.
Klausimas KODEL?
 
TODEL, kad hydrografika, tai yra dazymas, tik pati eiga yra siek tiek kitokia. Norint detale imerkti i vandeni, visu pirma ja reikia paruosti, ir nudazyti. Kaip ir perdazyti kebulo detale, ar restauruoti rantlanki, viska reikia paruosti ir nudazyti. O darant hydrografika papildomai prisideda detales/ruosinio merkimas i vandeni. Ir tik po merkimo i vandeni seka lakavimas, del ilgaamziskumo savybiu.
TODEL, kad nieko neismanamciam apie dazyma, visu pirmiausia reikia ismokti dazyti, nes tai yra pagrindine dalis hydrografikoje: kaip pasiruosi detale ir nudazysi, taip ji atrodys ir po to, kai bus imerkta i tam tikro dizaino plevele (plevele nepadengs dazymo trukumu). O kur dar gauti pastovias pajamas is to. Tai yra ilgas ir kantrus procesas. Nesakau, kad tai neimanoma, viskas yra ismokstama.
"TAIP TAIP" pasakysit, dazymas nera sudetinga, galima pradeti ir aerozoliniais balioneliais, kaip dauguma ir pradeda, bet atminkit, kad "Top Quality Job" bus tik tada kai naudosite kokybiskus irankius (Kompresoriu, pistoletus, kokybiskus dazus, dazymo kamera ir t.t.) ir dar truputi nukrypsiu ne i tema, savo tinklalpyje prasau naudokite tik savo darbu nuotraukas, o ne taip kaip "waterprint.lt" :huh:
TAIGI TAIGI, iskart pagalvosite, ir galvoje sukursite mini planeli ko butent man reiktu norint pradeti, ir nuo ko pradeti.
 
Taigi, visu pirma, pats paprasciausias kelias pabandyti hydrografika yra tarkim savo garaze ar panasioje patalpoje kur galima butu dazyti, tik jokiu budu ne kambary, kur gyveni :D
Susirasti paprasta vandens talpykla, kad galima butu palaikyti 28-32 laipsnius silumos ir kad butu pakankamai talpi, norint panardinti dazoma detale.
Nusipirkti "aktyvatoriu" ir norimo dizaino pleveles (ebay puslapiuose, arba maciau latviai ir lenkai uzsiima hydrografika, galima butu ir is ju gauti pleveles ir "aktyvatoriaus")
Svitrinio popieriaus ar dazymo paruosimui tinkamu abrazyviniu sveitikliu.
Grunto/plastiko grunto/uzpildancio grunto (ziurint ka dazysit, plastika, metala)
Aerozoliniu dazu/arba, jeigu turite kompresoriu ir pistoleta, maisomu dazu (geriausi pagal kokybe vadinami 2K dazai)
Lako
Poliravimo priemoniu
 
Pabandysiu papasakoti pati dazymo procesa smulkiau: imkim pavyzdi automobilio centrines konsoles plastikas. Ir mes ji norime perdazyti pvz. grafitines spalvos "karbonu".
As dabar nebeatsimenu visu plastiko rusiu, bet tam tikri plastikai nelabai pasiduoda perdazymui, nenoriu jum primeluoti, bet man atrodo PP reikalauja plastiko grunto, o ABS plastikas gali buti dazomas ir be grunto. Daug informacijos yra internete ir pries dazant detale butinai reikia dvigubai pasitikrint ;)
Taigi, pirmiausia plastika reikia nusveisti su sausu ar slapiu svitriniu popieriumi, velgi, ziurint kokio siurkstumo pats plastikas, galima pradziai pabandyti su sausu 400, ir paskui pabaigti su 800 slapiu, arba iskart eiti prie 800 slapio ir pabaigti su 1000 slapiu. Gerai nusisveitus plastikas turi buti lygus kaip "sviestas" :D nezinojau koki zodi parinkt.
Tada seka gruntavimas, as manau, kad del viso pikto pradziai plastika reiktu padengti plastiko gruntu ir tik po to universaliu gruntu, del sukibimo savybiu. Dazymo kambario temperatura nuo 15 laipsniu iki kokiu 30. Optimaliausia 20 laipsniu.
Realiai gruntas greit dziuna, todel po keliu valandu dziuvimo, grunta reikia "pašiaušti" tarkim su 1500 - 2000 slapiu svitr. popierium. Dulkes nuplauti ir detale isdziovinti.
Tada seka dazymas, siuo atveju turim grafiti dazus. Nupurksti detale keleta sluoksniu dazu. Kad pilnai pasidengtu. Detale geriausia palikti nudziuti per nakti, jeigu neturit dziovinimo kameros ar IR lempu.
Kai detale bus pilnai isdziuvus, galime pasiruosti vandens talpykla merkimui. Vandens turi buti tiek, kad musu plastika panardintume visa madaug 30 laipsniu kampu. Vandens temperatura visur nurodoma mazdaug ta pati 28-32 laipsniai. Tai priklauso kokia plevele jus naudosite ir is kokio tiekejo, ir is kokio tiekejo pirksite "aktyvatoriu". Tarkim, kad mes siuo atveju turime "karbono" plevele ir "aktyvatoriu" is UK tiekejo, kuris nurodo, kad vandens temperatura turi buti 28 laipsniai. Tai mes ir bandom isgaut tikslius 28 laipsnius, nes jeigu bus daugiau ar maziau temperaturos, del to galesim kaltinti nepavykusi merkima. Kol syla vanduo, galime pasiruosti plevele. Reikia atsimatuoti, kad butu didesne pagal plota uz merkiama plastika ir apklijuoti ja lipnia juosta, kad neissitemptu iki begalybes, kai uzpuirksim "aktyvatoriaus". Kai vanduo jau paruostas, dedame plevele ant vandens pavirsiaus, letai neskubedami ir laikydami uz skirtingu kampu, arba padedant partneriui. Pirmiausia imerkiame jos vidury ir tik po to tiesiame visa and vandens pavirsiaus. Plevele mirksta vandenyje mazdaug 60-90 sekundziu. Praejus siam laikui purskiame "aktyvatoriu" ir stebime ar uzpurskeme ant viso pleveles pavirsiaus. Realiai turite pastebeti kaip "aktyvatorius" ardo pleveles parvirsiu ir padaro ja kaip skystus dazus pluduriuojancius vandenyje. Jei tai nesimato siek tiek palaukime kol chemine reakcija suveiks ir tik tada merkiama plastika.
Plastika merkiame mazdaug 30 laipsniu kampu, bet cia vel yra daug niuansu, kokiu formu bus merkiamos dalys :) siuo atveju konsoles plastikas bus beveik staciakampis, tai merkime kampu, kol visas pasiners. Kai visas pasinere i vandens pavirsiu, siek laikydami ji rankose pamosuokime is vienos puses i kita nuvarydami salin likusia pleveles liekanas ir bruda vandenyje.
Istraukime dali ir nuplaukime po tekanciu saltu vandeniu, kol nebeliks "zeles" ant plastiko pavirsiaus, lengvai pastebesite ar jau detale nusiplove ir "zeles" nebera. Detale paliks nebeslidi. Nudziovinkime nudazyta detale.
Toliau seka lakavimas, del to, kad plevele nesuteikia apsauginiu savybiu. Keleta sluoksniu lako turi uztekti vidaus apdailoms.
Beje nepamirskime sutvarkyti vandens talpyklos, vanduo turi buti pakeistas arba prafiltruotas, jokiu budu nemerkime i ta pati vandeni iskart kitos detales, tiesiog svaistysite savo brangu laika ir pinigus, perdazant viska is naujo.
Na ir VUOLIA! Jeigu viskas pavyko tai sveikinam, rezultatai tikrai dziugina kai viskas pavyksta is pirmo karto. Jei ne, nenusiminki ir bandyki vel.
Jeigu nepavyksta merkimas ir plevele nuslinko nuo dazomos dalies, tai tiesiog reikia perdazyti is naujo, bet grunto galima ir nebenaudoti.
Beje dar nepasakiau, kad kai merksite naudokite pirstines, nes nelabai malonu, kai ant rankos prikimba "karbono" plevele ir paskui neina nuplaut. Saugokite detales nuo visokiu riebalu ir dulkiu viso dazymo metu. Daznai tai buna nepavykusio merkimo priezastis.
Dar nepaminejau, kad buna blogesnes ir geresnes kokybes pleveles, vienos aisku is Kinijos, kitos is Japonijos, man sunku pasakyti skirtuma tarp ju, bet as manau, kad savo dazymuose turejau butent blogos kokybes plevele pirkta is Ebay.
 
Gryzkime prie pirmo punkto, kur minejau, kad hydrografika yra gerai jungti prie panasaus tipo verslo, nes pvz norint nudazyti lengvo lydynio ratus, juos reikia visu pirma paruosti. Ir pagalvokime kiek masinu yra vazinejanciu su nesubraizytais ratais. Greiciausiai labai mazas procentas, todel visus tuos pabraizymus, iskylimus, viska reikia uzglaistyti, O geriausia butu ratus nusmeliuoti pradziai, nuimti senus dazus, ir tik po to glaistyti, dazyti. O gal ir virinti, tiesinti juos reikia, tada jau prireikia specialiu irankiu, stakliu, kur viskas remiasi i finansus. Dar reikia pagalvoti o kaip numontuosiu padangas? Pas save ar vesiu kiekviena karta i servisa? Jeigu klientas palieka automobili, kur as ji laikysiu? O ar auto interjero, motociklu dalis ardysiu pats, ar turesiu kur laikyti isardytus automobilius, motociklus? Yra begale klausimu, kurie uzpuls pradejus sia veikla.
Kas uzsiima profesionaliu dazymu, taip pat patogu prijungti hydrografika, kaip papildoma paslauga, nes dazymo ir dziovinimo kamera, yra tas dalykas, del kurio visas dazymas tampa kokybisku ir kaip sakiau "Top quality job"
Yra pasakymas "Cheap prices - cheap customers" Hydrografinis dazymas, nera is pigiuju. Nezinau kas uzsiima Lietuvoje ir kokias kainas yra nusistate, bet UK pvz kainos butu tokios: Auto interjero dalis nuo 15 svaru, centrine konsole nuo 50 svaru, ratai 15" nuo 50 svaru, 16" - nuo 60 sv., 17" - nuo 70 sv. ir t.t. PS3 PSP joystickas nuo 15 sv. laptopas nuo 50 sv. Todel pradejus reikia stengtis daryti kokybiska darba ir viesinti savo darbus, ir klientu tikrai atsiras, ir butinai dekite savo foto i svetaine, nes kitaip jus lydes nesekme ;)
 
Sorry, kad tiek prirasiau, ir dar be lietuvisku raidziu, bet norejau tiesiog pasidalinti ka as zinau, ir galbut kazka padrasinti, o kazka ne. Jei kas neaisku klauskite, viskuom padesiu.
p.s. prisegu savo Mazdos 6 centrine konsoles foto, nudazyta mano paties, su grafiti "karbono" stiliumi

Sveiki visi,
 
Taip skamba mano magistrinio tema, kuriam parašyti turiu du gražius mėnesius :)
 
Dėl ko sukūriau šią temą ?
 
Norėtųsi, kad mano darbas turėtų didesnę naudą, nei tai, kad gausiu magistro diplomą ir jis bus padėtas į stalčių. Tad šioje temoje dalinsiuosi įdomiais su startuolių strategijomis susijusiais straipsniais, knygomis ir savo pastebėjimais.
 
Temos aktualumas:
 
Versli Lietuva duomenimis iš 100 naujai įregistruotų įmonių, metų ir vienos dienos sulaukia 63 startuoliai . Taip pat yra didelė startuolių dalis, kurie nors ir išsilaiko pirmuosius, sunkiausius, metus, tačiau nepasiekia augimo stadijos ir tiesiog veikia su minimaliomis pajamomis/nuostoliu. Po keleto metų šie projektai yra uždaromi kaip neturintys perspektyvos ir potencialo sukurti ženklią finansinę naudą.
 
Darbo išeiga:
 
Įrankių rinkinys, kuris startuoliams padėtų įveikti vėluojančiose rinkose pasitaikančius barjerus, bei suteiktu galimybę pasiekti spartaus augimo stadiją.
 
Vietos kur galima rasti info apie Lietuvos Startuolius:
 
http://www.bznstart.lt/startup
https://twitter.com/RamunasBruzgys/startups-from-lithuania/members
 
 
Startuolių finansavimo šaltiniai:
-Crowdfunding
 
http://lillebørs.dk/wp-content/uploads/edd/2013/06/Schweinbacher-Larralde-2010.pdf
http://papers.ssrn.com/sol3/Delivery.cfm/SSRN_ID2292365_code301672.pdf?abstractid=1578175&mirid=1
http://www.nber.org/papers/w19133.pdf?new_window=1
http://www.sti-studies.de/ojs/index.php/sti/article/viewFile/81/62

Šiek tiek užvėlavau, bet pridedu ir sutvarkau visus straipsnius į atskiras temas.
Pradžios pabaiga ir pabaigos pradžia
 
Kaip ir minėjau, vasaros pabaigoje išvažiavau į Škotiją savaitei. Tuo metu jau žinojau kad nelabai pavyko su universitetu - įstojau ne į dienines studijas, o neakivaizdines. Kadangi mokslai truko tik spalį, o gruodį-sausį buvo sesija, nusprendžiau susirasti darbelį. Buvo minčių grįžti į senąjį darbą, tačiau kaip ir minėjau, išėjau su trenksmais. Kadangi tuo metu (vasaros pabaigoje) keitėsi restorano filialo administratorės, tai su viena sutaręs buvau, kad grįžęs po atostogų grįšiu dirbti virėjo padėjėju. Tiesa, prieš man išvažiuojant, bandė apmokyti mane pickepiu (kaip jau esu minėjęs, mūsų pickepys irgi išėjo iš darbo), tačiau man nelabai gavosi (mokytoja buvo psichė, kuri rėkdavo dėl to, kad man kas nors nesigaudavo, kai paprašydavau paaiškinti, kodėl darau blogai, ir kaip reikia daryti, kad būtų gerai, ji padarydavo viską už mane, ir vėl likdavau nesupratęs.). Mokė mane gal 2 dienas (labiau buvau jos padėjėjas, nei ji mano mokytoja - atnešti lėkščių, pavalyti tą, papjaustyti tą, ir etc) ir sutarėm, kad kai grįšiu, pasakysiu ar noriu būti pickepiu, ar virėjo padėjėju. Vis dėl to supratau, kad ten dirbti pickepiu nenoriu. Todėl grįžęs ruošiausi tą pasakyti, tačiau sužinojau, kad pasikeitė administratorė. Aišku, viską perdaviau naujai adminei, tačiau ji man pradėjo aiškinti, kad esą mes sutarę esame, jog grįžęs aš iškarto eisiu dirbti pickepiu į dar kitą filialą. Kadangi mes nebuvo sutarę su senąja admine, tai pasakiau sorry, ir išėjau. Taip ir baigėsi mano darbas įmonėje A. Taigi grįžtant prie pradžios, nusprendžiau vėl ieškotis darbo maitinimo įstaigoje, tačiau šį kartą padavėjo arba padavėjo-barmeno, kadangi alga ta pati, darbo valandos tos pačios, tik buvo galimybė gauti arbatpinigius. Pradėjau vaikščioti, siūlyti visur save, tačiau kažkodėl niekam nereikėjo nieko.Kol galop pasiūlė darbą viena iš Vičiūnų įmonių grupės kavinių. Jau buvau besutinkąs, tačiau į darbo pokalbį pakvietė B kavinė, kuri pasiūlė geresnes sąlygas, darbą arčiau namų, ir dėl šių priežasčių sutikau. Taigi pradėjau dirbti rugsėjo pradžioje. Nustebsit - pickepiu.
 
Apmokymai
 
Iš pradžių mane apmokė, viską paaiškino, ir leido dirbti kartu. Šį kart darbas netgi patiko, nes kepėja turėjo gabumų mokyti, ir jai sekėsi tai visai neblogai. iš pradžių pasakė, ką ir kaip reikia daryti, tada parodė praktiškai, davė paskaitinėti knygutę, kurioje buvo surašyti visų produktų kiekiai, kiek ko dėti ir pnš. Vėliau davė namo meniu, liepė išmokti visų picų receptus (daugmaž, pagrinde tik dažniausiai užsakomų) ir kitą dieną "atsisakityti" ir tik tada gavau galimybę stoti prie pečiaus ir stalo.
Ateidavau į darbą šiek tiek prieš 11, persirengdavau, ir pradėdavau dirbti. Vyr. pickepėja darbe būdavo nuo 8 iki 6, o aš nuo 11 iki 10. Taigi nuo 6 iki 10, 4 valandas dirbdavau vienas. Ir taip nuo pirmos dienos. Ačiū Dievui kol nelabai ką mokėjau vakarais daug darbo nebūdavo, tad spėdavau suktis. Taigi pats darbas buvo gan paprastas - klientas užsako picą, padavėja įmuša ją į kasą, pas mane išlenda čekiukas, kuriame parašyta kokia pica ir aš ją darau. Viskas būdavo paprasta, kol užsakymų nebuvo daug. Kažkada vienu metu, per 5 minutes išlindo apie 10 užsakymų. Viskas būtų žymiai paprasčiau, jei picos būtų vienodos, bet deja.. Vyr pickepėja paprastai paruošdavo visus produktus, tarkuodavo sūrį, maišydavo tešlą, pjaustydavo daržoves, mėsas ir etc. Taigi, pagrinde aš kepdavau picas, o ji darydavo pagalbinius darbus. Žinoma, kai ateidavo daug užsakymų, kviesdavau ją, ir ji sukdavo picas, o aš tik traukiau jas iš pečiau, paruošdavau, supjaustydavau ir padėdavau ant baro. Taip viskas būdavo iki 6. Vėliau likdavau vienas, ir viską turėdavau daryti vienas - pasiruošti produktus, kepti picas, užsakytas salėje, ir picas užsakytas į namus. Pirmenybė visada būdavo picoms į namus, nepaisant to, kad jų daug, o į salę reikia iškepti tik vieną picą. Prie viso to, prisidėdavo ir dėžučių lankstymas - kadangi kartais išlankstytos pasibaigdavo, tekdavo darytis kelis darbus vienu metu - kepti picas, lankstyti dėžutes, žiūrėti, kad produktų netrūktų ir dar nesudeginti picų, esančių pečiuje. Po darbo reikėdavo viską idealiai sutvarkyti - nuvalyti miltuotus indelius, švariai išvalyti pečių, nepalikti nė kiek miltų ant stalo, išplauti grindis.. Kartais tai trukdavo apie valandą, kartais daugiau.
 

 
Kolektyvas
 
21 žmogus, 19 moteriškių, 2 vaikinai. Dirbom 2 pamainom - 2 kepėjai, 2 vyr. kepėjai, 5 padavėjos, 2 administratoriai, virėja, vyr. virėja, 2 salotininkės, barmenė, restorano vadovė, dispečerė, 2 plovėjos. Tragedija. Galvojau dirbti įmonėje A buvo sunku bėl per didelio moteriškių kiekio, bet čia košmaras. Laimė buvo vienas vaikinukas, administratorius. Nedaug mes su juo kalbėjom iš pradžių, tik persimetėm keliais žodžiais, kadangi buvo pamainos viršininkas mano, ir kažkurią dieną išėjo anksčiau iš darbo į koncertą. Paklausiau ką gero žiūrės, sako: grosiu. Apsidžiaugiau, pagalvojau, kad nors ir vienas vaikinukas tarp 20 moterų, bet nors didžėjus, neliūdna bus. Deja. Pasirodo bahūras groja smuiku kažkokiam orkestre. Negana to, išgirdau gandus, kad jis ne toks, kaip mes visi. Nu, tipo, "rožinis flamingas pilkų gandrų tarpe". Kažkaip nekreipiau į tai dėmesio, nes manęs tai asmeniškai nelietė. Po kolkas. Vieną vakarą bedirbant, ir lakstant iš vienos vietos į kitą, kadangi buvo daug užsakymų, pajaučiau kad kažkas stovi už manęs. Ir staiga kažkas uždėjo ranką ant juosmens, ir išgirdau vyrišką balsą į ausį: "Dainiau, zuikuti, paskubėk, žmonės laukia savo picų". Čiut nepamečiau ližės su pica... Normaliomis sąlygomis būčiau priėmęs tai kaip pokštą, bet kadangi buvau girdėjęs atitinkamų gandų, atsisukau į jį ir perspėjau, kad jei dar kartą pasakys kažką panašaus, jo dantų sąstatas pajudės iš vietos. Nežinau ar jis neišgirdo, ar kaip, bet perklausė: "Ką?". Atšoviau "ką girdėjai, antrą kartą nekartosiu" ir nuėjau dirbti. Vėliau teko susitaikyti, kad dirbu ne be su 19, bet su 20 žmonių, kuriems patinka vyrai. Na ką gi..
 
Kodėl stengiuosi vengti picerijų..?
 
Ne be priežasties, padirbęs šioje picerijoje, stengiuosi čia nebeužeiti, ar bent nevalgyti picų jose. Kodėl? - Pirmiausia - kokybė. Tie, kas galvoja, kad produktų kokybė ten yra gera, labai labai klysta. Dirbdamas kavinėje A, galvojau kad nevalgysiu ten, nes malta mėsa 8lt/kg nežada nieko gero. Deja, klydau. Ten ją atveždavo mėsos pavidalu, tuo tarpu į piceriją veždavo kažkokį užšaldytą daiktą, kurį reikėdavo tirpdyti, ir tik tada jis pradėdavo panašėti į mėsą. karta tarkuojant sūrį, išgirdau picerijos reklamą "Mūsų picos pačios skaniausios, nes į jas dedame tik patį geriausią sūrį.." Ir stoviu aš, laikydamas rankose sūrio produkto pakuotę vienoje rankoje, o "geriausią sūrį" kitoje. Kumpis - antros rūšies (pagal kokybės skalę), tad mėsos ten nelabai daug, greičiausiai yra. Labai daug šaldytų produktų - pradedant sriubomis ir pyragais, baigiant bulviniais blynais. Vienintelė dienos sriuba būna verdama iš ryto, todėl nėra šaldyta. Bent tiek gerai. Taupumas. Taupoma viskas ir visur - nesvarbu reikia ar nereikia. Pamenu, ruošiausi daryti picą, ir imant iš šaldytuvo gabalą tešlos, šis iškrito man iš rankų, ir nukrito ant žemės. Aš automatiškai jį pakėliau, ir išmečiau į šiukšlinę. Ir tada girdžiu balsą už savęs - ką čia darai? Nustembu biški, pakeliu akis, ir matau kreivai žiūrinčią mano restorano vadovę, kuri žiūri tai į mane, tai į šiukšlinę. Klausiu: kas negerai?. O ji man klausia atgal, kodėl aš išmečiau tešlą į šiukšlių dėžę. Paaiškinu, kad ėmiau iš šaldytuvo, ji man iškrito iš rankų, nukrito ant žemės, todėl ir išmečiau. O ji sako: taigi grindys nėra purvinos, nesimatytų nieko ant tos tešlos, plius, niekas nematė, kad ji tau iškrito.... Taip pat reikalaujama dėti mažiau produktų ant picų ir juos taupyti. Tai yra, jei ant šeimyninės picos reikia dėti 200 gramų sūrio, tai mums liepdavo dėti tik tiek, kad matytųsi ir jaustųsi, kad ant picos sūrio uždėta, ir klientas nesiskųstų. Taigi, vietoj žadėto 200 gramų, klientas gaudavo apie 100, kartais dar mažiau. Ir taip su viskuo, išskyrus žalią mėsą. Padažo ant šeimyninės picos reikia 150 gramų? Pamozojam tiek, kad kraštuose matytųsi, kad padažo yra, ir būtų raudona žymė, kad centre padažo tik buvo, bet jo nebėra..
Pietūs: Pietus statė pati picerija, ir galėjome rinktis iš geresnių picų, daugiau produktų turinčių picų, bet leisdavo tik mažytes picas darytis (20cm) arba prastesnių picų, ant kurių būdavo 2-3 produktai, bet dydis būdavo pakenčiamas (25cm). Tačiau aš šiek tiek savivaliaudavau, ir išsirinkęs 20cm picą, ją pasidarydavau didelę, prisidėdavau gausiai produktų (gausiau negu leidžia kalkuliacinės lentelės) ir pavalgydavau. Sočiai, skaniai ir slapstydamasis. Nelabai gerai, bet kaip sakoma - nesisuksi-negyvensi. Kažkurią dieną, kai jau buvo atsibodusios picos, klausė manęs ką valgysiu. Kadangi buvo galima pasirinkti bulvinius blynus, pagalvojau, kad visai smagu būtų suvalgyti bent porą karštų, ką tik iškeptų bulvinių blynų. Po 2 minučių, eidamas pro virtuvę, pamačiau, kaip iš fritiūrinės ištraukia riebalais varvančius mano blynus... Kitus kartus valgiau tik picas.
 
Pabaiga
 
Kadangi po pirmos sesijos pavyko perstoti į dieninį, tai teko darbą mesti. Algos stengiausi neleisti belekur, tad ji buvo vienas iš svarbiausių faktorių, kuris leido nusipirkti mašiną iš savo pinigų, ir piltis kurą, tvarkyti ją taip pat už savo pinigus.
 
Tai tiek, klausimai laukiami apačioje :)

Kiti straipsniai:

Darbas kavinėje
 
Darbas naktiniame klube
 
Darbas Edinburgo faktoriuje

Graudy matyti tokio IQ zmones forume.
 
Tai tu nieko pries, kad Kinai monitorintu tave 24/7 kai tu busi prie kompo ir narsysi savo banko saskaita?
 
Man atrodo vis dar yra per daug zmoniu nesuprantanciu kas atsitiks po metu kaip baigsis palikymas ir visi prades naudoti sio metu prvaciai zinomas spragas, kurios kainuoja didelius pinigus, bet what every bro.
 
Jei myli Kinus, jie myli ir tave B-) .

gdbbx1705 9,99+0,18 - pries kelias dienas dar veike.
Tik nuo sio menesio dingo 8,99 + 0,18 kodai, kurie iki tol gyvamo metu metus (anksciau 8,49 +0,18) tai sitas buvo geriausia kaina imanoma.

Norėčiau su visais pasidalinti, kad visai neseniai atsirado du nauji įrankiai nuorodų tinklo tikrinimui, tai - http://www.openlinkprofiler.org/ bei http://webmeup.com/t.../backlinks.html
 
Openlinkprofiler.org yra nemokamas ir bent jau kol kas neradau niekur informacijos, jog gali būti apmokestintas ateityje, tuo tarpu WebMeUp.com taip pat kol kas nemokamas, tačiau bus apmokestintas ateityje.
 
Įrankiai išties atrodo neblogai ir pateikia gana nemažai naudingos informacijos.
 
Tad labai puiki galimybė nemokamai išsitirti tiek savo, tiek konkurentų backlinkų profilius :)

Gaila, bet nuvilsiu šiuo klausimu. Niekur kažkokio mistinio leidimo "paimti" technika negausi. Parduotuvės irgi tau jos neduos, dėl kelių labai akivaizdžių priežasčių:
1) Tu apžvelginėsi produktą, kuris stovi n kitų parduotuvių ir jiems jokios naudos iš to, nes mažai šansų, kad būtent pas juos eis pirkti apžvelgto produkto, nebent jie turi kažkokį išskirtinį produktą, kurio niekur kitur nėra.
2) Tu išpakuosi ir panaudosi prekę, tad jie jos jau nebeparduos kaip naujos, tad jie turės ją pardavinėti žemiau savikainos.
 
14 gražinimo garantija, galioja tada jeigu daiktas yra gražinamas toks kaip buvo parduotas ir su nepažeistomis pakuotėmis. Jeigu pvz. su fotiku padarai bent vieną kadrą, jo jau nebegražinsi, nes patikrins atmintį ir matys, kad buvo naudojamas. Objektyvus nebent, bet tada turi labai saugoti visus įpakavimus ir t.t.
 
Mano patarimas, būtų kreiptis tiesiogiai į canon, nikon, pentax, vanguard, sigma ir t.t. atstovus ir prašyti, kad jie paskolintu (tikriausiai su užstatu) techniką skirtą prezentacijoms, kuri naudojama pristatant naujus produktus, parodose ir t.t. Nes būtent jie bus labiausiai suinteresuoti, kad tu kurtum žinomumą Lietuvoje būtent jų prekiniam ženklui ir jų produktams :)

Gaila, bet nuvilsiu šiuo klausimu. Niekur kažkokio mistinio leidimo "paimti" technika negausi. Parduotuvės irgi tau jos neduos, dėl kelių labai akivaizdžių priežasčių:
1) Tu apžvelginėsi produktą, kuris stovi n kitų parduotuvių ir jiems jokios naudos iš to, nes mažai šansų, kad būtent pas juos eis pirkti apžvelgto produkto, nebent jie turi kažkokį išskirtinį produktą, kurio niekur kitur nėra.
2) Tu išpakuosi ir panaudosi prekę, tad jie jos jau nebeparduos kaip naujos, tad jie turės ją pardavinėti žemiau savikainos.
 
14 gražinimo garantija, galioja tada jeigu daiktas yra gražinamas toks kaip buvo parduotas ir su nepažeistomis pakuotėmis. Jeigu pvz. su fotiku padarai bent vieną kadrą, jo jau nebegražinsi, nes patikrins atmintį ir matys, kad buvo naudojamas. Objektyvus nebent, bet tada turi labai saugoti visus įpakavimus ir t.t.
 
Mano patarimas, būtų kreiptis tiesiogiai į canon, nikon, pentax, vanguard, sigma ir t.t. atstovus ir prašyti, kad jie paskolintu (tikriausiai su užstatu) techniką skirtą prezentacijoms, kuri naudojama pristatant naujus produktus, parodose ir t.t. Nes būtent jie bus labiausiai suinteresuoti, kad tu kurtum žinomumą Lietuvoje būtent jų prekiniam ženklui ir jų produktams :)

Jie dirba ne mums, o sau ir akcininkų kišenei, klientai reikalingi tam, kad susimokėtų ;) Čia ne valstybinė organizacija, va jos tai sutinku, turėtu dirbti mums ;)

Jie dirba ne mums, o sau ir akcininkų kišenei, klientai reikalingi tam, kad susimokėtų ;) Čia ne valstybinė organizacija, va jos tai sutinku, turėtu dirbti mums ;)