agirdzius

bullshit straipsnis.

Pakankamai kvailas ir nekonkretus straipsnis. PC ir MAC į vieną kategoriją negalima imti.
 
Visų antra, loptope labai svarbu yra aušinimas ir ergonomija. Anksčiau pigūs gamintojai naudodavo pigius korpuso komponentus ir protiškai pigius sprendimus, kurie įtakodavo kepančias vaizdo plokstes (Acer, HP).
 
Visų trečia pačiam liesti bus maloniau loptopą pagaminta ir kokybiškų medžiagų. Pamenu savo pirmąjį lapi (Fujitsu a530) nusipirktą pigiau grybo. Na neduok Tu dieve, man jį dar kas nors bandytų įkišti.
 
 
Todėl paprieštarausiu autoriui ir pasakysiu, kad ieškokit ne tik civilizuotos geležies, bet ir padorios kokybės.

trinkit modai situos blogspaminius paistalus.

Nespauskit taip vaiko. Aš trylikos metų būdamas mokėjau tik lineidžą įsijungt B-)

mazdaug taip turetu atrodyt aprasymas... Nemanau kad kazkam idomu tavo ugis ar svoris.

Apie trečius metus čia
 
Tema nusprendžiau parašyti tam, kad žmonės daugiau sužinotu apie KTU studijų programa "Informatikos inžineriją". Pats šiuo metu esu baigęs du kursus šitos studijų programos ir noriu šiek tiek pasidalinti įspūdžiais ir visa kita.
 
Bet viskas nuo pat pradžių. Kodėl pasirinkau "Informatikos inžineriją"? Baigęs mokyklą, ilgai mąsčiau, kas būtent mane traukia. Dar būdamas mokykloj lankiau papildomos užsiėmimus susijusius su programavimu. Galvoje mąsčiau ir apie paprastą informatika (apie programų sistemas negalvojau), nes ji tokia platesnė yra, tačiau egzaminai lėmė (lietuvių mokyklinis 7, matematika 10, informatika 85), kad teko pirmu numeriu rašytis "Informatikos inžineriją" VF vietą ir ko gero, pats supratau, kad geležis mane labiau traukia, kas atrodė, kad siūlo būtent "Informatikos inžineriją".
 
Pirmi metai
Nepasakyčiau, kad buvo sunkūs labai, tačiau teko prie daug ko priprasti, ypač išsidėti paskaitose 1.30 val.(!). Po paskaitų laisvo laiko yra, ir nemažai (penktadieniais man net paskaitų nebūdavo) Šiek tiek apie kiekvieną modulį studijuotą tais metais
Matematika 1 - Ko gero vienas sunkesniu dalykų. Mokykloj buvo visai kas kitka, o čia kaip sakė dėstytoja "Univero lygis" ir išties, buvo gan sunku, bet įdomu be galo, pradžioje mokino matricas, jų savybes, kaip jas dauginti, sudėti ir pnš. Pirmas atsiskaitymas buvo, kaip davė lapukus su užduotimis, jas reikėjo išspręsti ir atnešti gerai išspręstus (jei būdavo klaida tekdavo perspręsti) tik tuomet leisdavo daryti "gynimą", tai tiesiog paprastas kontrolinis (parodyt ar tikrai išmokau šitą temą) kurį reikia išspręsti, rodos buvo duotos 5 užduotis (jei neklystų) ir duota visa paskaitas (1.30 val). Po matricų (kaip atsiskaitėm)mokino vektorius ir nebepamenu ką dar :D
Komunikavimo pagrindai - Ko gero vienas įdomesniu studijų programų, toks atrodė visiškai ne į temą, tačiau labai naudingas dalykas, pirmoji pamenu užduotis buvo komandinis darbas, grupėse (maždaug po 5-7) rasti problema ir ją išpręsti ir pristatyti (skaidres, video ir pnš) po to buvo kalbėjimas prieš auditoriją, ko gero vienas baisiausiu dalykų kokį teko patirti :D reikėjo pristatyti savo temą, prieš visą grupę (praktinės paskaitos būdavo mūsų 2 grupės) bet visi atsiskaitėm ir buvo begalo įdomu ir nerealu (neteko dar niekad kalbėt prieš tokia auditoriją žmonių) :) . Po to buvo CV gaminimas ir tobulinimas, tai tiesiog gaminom gerą CV.
Skaitmeninės logikos pradmenys - UH :D pirma mintis buvo "kosmosas" po pirmos paskaitos :D manau, kad daug kas vien dėl jos įšėjo iš universiteto. Kas ta skaitmenine logika? Bent jau aš galiu pasakyti, kad schemų jungimas ir tikrinimas :D išties pradžia be galo sunki, nes reikia naudoji dvejetainę skaičiavimo sistema, o ir perprasti nėra labai lengva ją (kaip be skaičiuotuvo pasiversti iš dešimtainės į dvejetainę, būlio algebra ir t.t.), tačiau jei perkandi atrodo nesudėtingas dalykas Pridedu pirmo laboro ataskaita, kad maždaug suprasti kas tai per daiktas :D Nuoroda
Informacinės technologijos - Daug neišiplėsiu, tiesiog mokino su wordu dirbti, matchcad programa, sukurti svetainę (duos nemokamą KTU hostingą :D) ir dar kažką.
Programavimo įvadas - Na čia jau įdomesnis dalykas bent jau man. Bet kadangi aš jau atėjau mokėdamas nemažai apie programavimą, tai pirmas paskaitas nuobodžiavau, tačiau po to jau po mažu priėjom prie objektinio programavimo ir tęsėm visą semestrą. Programavom su C++ su Visual C++ programa.
 
Na ir atėjus žiemai prasidėjo pirmoji sesiją (vyksta visą sausio mėnesį). Galbūt apie ją daug nesiplėsiu, nes išties turiu daug apie ją pasakyti. Tiesiog buvo 5 egzaminai (kiekvieno dalyko) ir kai kurie prašė gauti teigiamą įvertinimą (KTU teigiamas įvertinimas yra 5), o kiti tiesiog pridėdavo kiek gaudavai, nes esmė yra tokia, kad kiekvienas dalykas turi procentus, pvz programavimo egzaminas sudaro 30% įvertinimo galutinio, po to laboratoriniai sudaro kokius 50%, o du kontroliniai po 10% ir jie sumuojasi į bendrą pažymį. Tai jei iš laborų visų (5) bendras įšėjo 8, tai aš jau turiu 0.5 * 8 = 4 galutinio įvertinimo. Laborus reikia daryti ir atsiskaityti (kartu ir su kontroliniais), kad gautum įskaita ir prileistu prie egzo laikymo (na šitą manau, kad Čeponis (tikiuosi :D) dar pasakos jum)
 
Ką gi po sesijos atėjo kitas semestras (studijų modulius mokinames pusę metų beveik).
Kompiuterinė grafika - Vienas įdomesniu moduliu. Teko dirbti su Autocad programa ir braižyti brėžinius (nuo 2d iki 3d). Pridedu, kaip atrodo mano darytas 7 laboratorinis darbas Nuoroda. Taip pat 8 labore reikėjo šiek tiek programuoti su autolisp kalba.
Fizika 1 - Didysis siaubas :D modulis išties gan sunkus, labai daug teorijos (ypač per kolokviumą ir egzaminą). Labiausiai patiko tai fizikos laboratoriniai, jos teko patiem darytis (skaičiuoti, žiūrėti kaip vyksta ir pnš)
Matematika 2 - Dar didesnis siaubas :D, Daug nepasakosiu, tiesiog man rodos, kad visą laiką mokino diferencijavimą (galbūt ir klystu, gal dar kažka mokino, tiesiog nebepamenu).
Objektinis programavimas - Jau šįkart buvo rimčiau daug viskas, pradžioj mokino dirbti su dinamine atmintim, o po to mokino gaminti GUI (vartotojo sąsaja), kad skaičiuotu tavo sukurtam lange, o ne konsolėj.
Filosofija - Ohh, kiek apie ją teko girdėti daug ir visko, atrodė, kad mokslas apie nieką, pilstymas iš tuščio į kiaurą, gal ir taip yra, tačiau galbūt informatikam buvo duota tik maža dalis, mus labiau mokino apie istoriją filosofijos, žymius filosofus (pačius pirmus ir pnš). Na aišku įstrigo vienas filosfinis dėstytojo klausimas, kaip ateiviui paaiškinti kas yra tai per daiktas stalas :lol:
Na ir po kiekvieno išmokto dalyko, sesija. Tęsiasi visą birželį.
 
Taip ir prabėgo pirmi metai, kupini nerealiu įspūdžiu, tiek daug naujo sužinojau per tuos metus. Kaip pastebėjote pirmais metais labai daug įvairių dalykų moko, bet čia visur taip yra. Ir visą šitą ką mokiausi, mokosi visi informatikos pirmakursiai, nesvarbu, ką studijuoji ar programų sistemas ar paprastą informatiką, visiems tai priklauso. Ai tiesa dar yra S lygis kai kurių dalykų (sustiprintas) apie juos nieko negaliu pasakyti, kadangi neteko nei vienam dalyke nesimokyt sustiprintai.
 
Antri metai
Fizika 2 - fizika 1 pratęsimas :D (kiek žinau dabar tai juos sujungė, tai tebus tik fizika). Čia jau mokomosi optikos, branduolio teorijos (fiziką 1 buvo Čia skaidres, visos mokytos temos).
Diskrečiosios struktūros - Aibių teorija, grafų teorija, kombinatorika (egzaminas susideda iš kriptografijos).
Taikomoji matematika - Ir vėl matematika... :D išties, iš pradžių atrodė, gan sudėtinga pati teorija, tačiau prasilaužti įmanoma. Mokino skaičių, funkcijų eilutes (daugiau nepamenu).
Duomenų struktūros - JAVA programavimas ir tiek. Tiesa geriau supažindina, kaip reikia taisyklingai programuoti (testų sudarymas ir pnš.) taip pat išmokina daugiau apie objektinį programavimą (extend klasių, interface'ai klasių)
Anglų kalba (C1 lygiu) - Taip, anglų kalba... Tik čia labiau mokinama apie specialybe susijusius dalykus (technika ir pnš), visokie terminai ir pnš.
 
Sesija... :D Tačiau šįkart teko laikyti tik 3 egzus, nes javos nebuvo privalomas, o taikomosios matkės, net nebuvo apskritai tokio dalyko, kaip egzas.
 
Naujam semestre (antru metu pavasrį) buvo vienas dalykas kitoks, kad kiekvieniems (informatikam, programų sistemos, multimedam) vienas modulis buvo visiems skirtingas. Informatikos inžinerijoje mokoma:
Elektros grandinių teorijos pagrindai - iš pradžių atrodė, kad bus ragai su šituo dalyku, tačiau teko mum (dviem inžinierių grupėm) gan geras dėstytojas. Čia mokomosi piešti schemas, apskaičiuotu jų varžas, įtampas, sroves. Na po to mokina sinusines sroves, pereinamuosius procesus (skamba sudėtingai, bet tikrai tai nėra), bent jau pradžia bus žinoma iš mokyklos fizikos (kaip apskaičiuoti varžą).
Na o po to visi moduliai kurie visiem priklausė
Tikimybių teorija ir statistika - Vienas didžiausiu galvos skausmų, nes visiškai nemokėjau tikimybių, tačiau šiaip ne taip gavau 5 galutiniam įvertinime ir buvau labai laimingas :D
Duomenų bazės ir informacinės sistemos - Na čia jau šiek tiek įdomesnis dalykas buvo, bent jau man pačiam dirbančiam su web svetainėm dažnai susiduriu su duomenų bazėm, tai nebuvo baisus dalykas, o mokina viską nuo pagrindų, kas yra duomenų bazę, kam jos skirtos (laboruose dirbama su MS Access), mokina SQL užklausas (nuo paprastų iki sudėtingų)
Kompiuterių architektūra - Skaitmenines logikos, vos ne pratęsimas :D čia jau mokina apie visą kompo struktūrą (nuo procesorių iki ramų), tenka programuoti VHDL kalba, taip pat čia susidursim su asembleriu, C# (jeigu neklystu) ir virtualizacija
Operacinės sistemos - Uhhh, galvos skausmas :D mokina kaip veikia OS sistema, kam ji skirta ir pnš. Pirmosiose laboruose tenka dirbti su linux komandine eilute, sekančiuose laboruose teks programuoti su C kalba. Teorija gan sunki ir gan reiklios dėstytojos, tad labai daug perašinėjimų būna (gal kažkas pasikeis ateinančiai metais).
 
Tai, tiek apie pirmų metų modulius. Dar daug ko nepaminėjau, bet tiesiog rašyti nėra jėgų, daug lengviau pasakoti :D
Ai tiesa, antrais metais (apie kovą kažkur) reikės rinktis, ką norėsim mokytis toliau (bus galima rinktis iš dviejų specilizacijų). Kadangi "atstovauju" informatikos inžineriją, tai čia yra tos dvi specilizacijos (pirmoji (informacinės technologijos), net sunku pasakyti apie ką konkrečiai (nu joo, nežinau kaip paaiškinti ką pasirinkau :D) antroji yra labiau susijus su robotu programavimu, kaip pačiam puslapyje nurodyta protingo namo projektavimas ir pnš(maždaug galima susidaryti nuomonę)).
 
Tai tiek, atsiprašau už klaidas ir kokias nors kvailas ar nesuprantamas mintis, niekad nemokėjau dėstyt minčių (ačiū dievui univere to nebereikia :D). Jaučiu dar daug ko nepasakęs, tad jei yra klausimų klauskit pasistengsiu atsakyti :)

Pasidalinsiu savo patirtimi.
 
Prieš pradėdamas studijuoti informatiką buvau savamokslis programuotojas. Visada žingsnis po žingsnio išmokdavau tai, ko man prireikia (objektinį PHP, kurti efektyvias SQL užklausas, parašyti švarų visos svetainės xHTML ir CSS nuo nulio atsidarius Notepad, galiausiai jQuery ir šiektiek pačio JavaScript). Kaip bebūtų, kiekviena nepažįstama technologija man iš pradžių atrodydavo didelis vargas bandant perprasti - iš tikrųjų taip ir buvo, patirtis kainavo šimtus valandų bandymų, klaidų, nervų - bet galiausiai išmoksti ir turi tarsi ginklą savo arsenale, kurį bet kada prireikus gali išsitraukti.
 
Informatika toks dalykas, kuriame naujos technologijos atsiranda nuolat. Tai reiškia, jog ir mokytis privalai nuolatos. Jei žmogus moka tik vieną programavimo kalbą - tai, mano nuomone, jis nėra tikras programuotojas - jis neturi supratimo, kaip programos kuriamos kitose aplinkose ir kada kurią geriausia pasirinkti.
 
Vienas vertingiausių įgūdžių, kurį man suteikė informatikos studijos per pirmus pusantrų metų - greitai perprasti naują technologiją. Universitetas tiesiog privertė per labai trumpą laiką pramokti ne vieną iki tol svetimą programavimo kalbą.
 
Pavyzdžiui, šį semestrą turiu dalyką, kurio paskaitos vyko tik pusę semestro. Jo tikslas yra nuo nulio išmokyti dviejų skirtingų programavimo kalbų - Python ir Haskell. Du skirtingi dėstytojai skaitė po trijų savaičių paskaitų ciklus apie savo tyrimuose naudojamas kalbas. Tuomet abu jie įteikė mums po du projektų aprašymus, kuriuos kiekviena kalba turime įgyvendinti per likusius du mėnesius ir dingo - daugiau jokių paskaitų. Pirmoji (lengvesnė) Python užduotis - sistema, iš savo kompiuterio leidžianti naršyti kito kompiuterio bylas, iš jo atsiųsti ir į jį nusiųsti failus. Antrasis projektas (prie kurio dirbu paskutinį mėnesį) - kompiuterinis žaidimas - su automatiškai sugeneruojamais kambariais, monstrais, lygiais, ginklais ir kita (čia praverčia Python modulis pygame). Viską turime susirasti ir išmokti patys - bet kai turi aiškias užduotis, ribotą laiką ir norą nenusimauti (iššūkį) - mokaisi labai greitai.
 
Negano to, kitos paskaitos dėstomos ir atsiskaitymai vyksta su JAVA, o naujiems asmeniniams projektams vietoje PHP nusprendžiau naudoti Ruby, kurio taip pat iki šio rudens nemokėjau. Neseniai paskaičiavau, kad dabar per savaitę skirtinguose darbuose dažnai tenka kodą rašyti 5 kalbomis: JAVA, Python, Haskell, Ruby ir PHP. Nemanau, kad visų jų man prireiks ateityje, bet naudinga žinoti suteikiamas galimybes - viena programavimo kalba geresnė vienoje srityje, kita kitoje (pvz., jei reiktų greitai sukurti kontaktų formą - rinkčiausi PHP, jei programėle, kurią nusiųsčiau draugui į kompiuterį - JAVA (nes veiks tiek Windows, tiek Linux, tiek Mac OS), jei svetainę - Ruby, jei sudėtingus matematinius skaičiavimus, kuriems reikia greičio (pvz., finansai, bankininkystė), - Haskell - stebuklinga ir sunkiau perprantama kalba, kur gali praleisti pusvalandį rašydamas vieną kodo eilutė, bet ta eilutė padaro tiek, kiek kitose kalbose 10).
 
Iš tikrųjų nėra jokios paslapties: kuo daugiau žinai programavimo kalbų, tuo lengviau prie jų pridėti naujas, nes atrandi panašumus. Anksčiau tai buvo tikras iššūkis - dabar, atrodo, užtenka paskirti savaitgalį užsidarius su keliomis geromis knygomis apie nežinomą programavimo kalbą ir pirmadienį jau gali pradėti rašyti ja programas (taip padariau su Ruby).
 
Kiekviena programavimo kalba turi fundamentalius dalykus, kuriuos turi sužinoti prieš pradėdamas su ja dirbti (duomenų tipai, objektų samprata, ciklai ir kt.), o visą kitą jau rasi internete kurdamas. Dažnai būna, kad žinai, kaip vieną dalyką atlikti kalboje, kurią jau moki, bet nežinai, kaip tai vyksta naujoje programavimo kalboje, kurią ką tik pradėjai mokytis. Su tuo susiduria kiekvienas, todėl internete pilna informacijos - pavyzdžiui, PHP programuotojui, kuris nori išmokti Ruby: http://www.phptoruby.com/
 
Taigi reziumuojant atsakymą į klausimą "Ar įmanoma būti visų kalbų asu?": asu galbūt ne, bet mokėti daug kalbų yra naudinga. Programuotojams yra normalu iš pradžių nežinoti, kaip ką nors atlikti, - kaskart susiduri su naujais dalykais, ieškai sprendimų ir juos atrandi - tai nenutrūkstantis ciklas, nenutrūkstantis mokymasis ir tobulėjimas. Dėl to http://stackoverflow.com/ jau tapo viena iš populiariausių svetainių pasaulyje - ir ten renkasi programuotojai profesionalai, nes niekas niekada visko nežino.
 
Nematau priežasties šiais laikais mokytis C++, nebent ketini atlikti mokslinius skaičiavimus ar šiaip nori save pakankinti, galvodamas "kaip jėga, kad truputi moku C++". Priežastis - su kitomis programavimo kalbomis tuos pačius dalykus gali sukurti greičiau ir paprasčiau. Tai kam vargti?
 
JAVA yra žymiai modernesnė C++ alternatyva, jei galvoji apie sistemų kūrimą. Tiesa, pačios JAVA programuotojai paskutiniais metais jau po truputį pereina prie naujesnės programavimo kalbos - SCALA (todėl ir teigiu, kad niekas nestovi vietoje). Naujos programavimo kalbos minusas bandant ją perprasti - mažiau informacijos, mažiau specialistų, mažiau žmonių, kurių gali paklausti. Tad tiesiai prie SCALA eiti nesiūlyčiau.
 
Iš vieno forumo: Python vs C++:
 
 
Be to, nemažai mokslininkų (ir mano universitete) vietoje C++ jau renkasi Python, nes Python turi skaičiavimams sukurtus modulius (plačiau apie tai jau rašė nagisa).
 
Jei reikėtų rekomenduoti vieną kalbą, nuo kurios pradėti, tai kaip jau kažkur rašiau forume: jei ketini studijuoti informatiką - galbūt verta eiti sunkesniu keliu ir pradėti nuo JAVA (sužinosi daug naudingų dalykų, po kurių perprasti kitas programavimo kalbos bus lengva), jei programuoti pirmiausia nori tam, kad įgyvendintum savo idėjas ar galėtum greičiau iš to pradėti uždirbti - Python turbūt geriausias pasirinkimas (lengva perprasti ir galinga programavimo kalba, nors nepadės taip smarkiai persilaužti kaip JAVA mokantis kitų programavimo kalbų). Puiki alternatyva Python galėtų būti Ruby.
 
Išbandęs jau ne vieną programavimo kalbą, niekam nerekomenduoju PHP, nuo kurios pats pradėjau, - tiesiog yra žymiai tobulesnių, geriau apgalvotų ir išbaigtų technologijų. Mokantis PHP atskiras mokslas yra PHP saugumas, nes bet kokio naujo programuotojo sukurtą PHP puslapį dažniausia galima nulaužti - priešingai nei Python ar Ruby, nes šios kalbos pačios savaime turi daugiau apgalvotų saugiklių. Galiausiai PHP (palyginus su Python ar Ruby) rašai daugybę kartų tą patį kodą (kartoji save).
 
Kažkada draugams rinkau geriausius nemokamus Python resursus internete. Galbūt kam nors skaitantiems šią temą pravers:
 
Lietuviškai apie Python: http://docs.python.lt/tutorial/
Praktinė knyga - teorija + užduotys: http://learnpythonth...nTheHardWay.pdf
Google paskaitos: http://code.google.c...n_understanding
Google teorine medžiaga (jei knygos neužtenka): http://code.google.c...lass/index.html
Python gidas pradedantiesiems: http://wiki.python.o.../BeginnersGuide
Python dokumentacija (kiekvieno programuotojo enciklopedija): http://docs.python.org/

Niekas neims ir neviešins iškart savo išradimų, ką ir kaip padarė. Pirmiausia reikia daiktą užpatentuoti, o ne viešinti kas ir kaip. Ir tų išradimų gi yra ne daug, kas juos kels, o jei kopijuotum iš kitur straipsnius, tai irgi tiek ir tos naudos. Tokio projekto įgyvendinimas man skamba kaip pinigų ir laiko švaistymas. Tokia mano subjektyvi nuomonė.

Labai panašiai skamba į https://www.kickstarter.com/ ir panašias platformas

Gal geriau lietuviu kalbos korepetitoriu pasisamdyk?

Sveiki, esu grafikos dizaineris Mister Forest.
Malonu prisijungti prie jūsų bendruomenės, pažadu būti pilnavertis narys ir aktyviai įsilieti į čia vykstančias veiklas. Esu nuolat linkęs padėti, tad nesivaržydami kreipkitės įvairiais klausimais.
 
Teikiu šias grafinio dizaino paslaugas bei turiu gausią patirtį kiekvienoje iš jų:
 

 
Logotipai,
Prekiniai ženklai,
Įmonės įvaizdžio kūrimas bei palaikymas,
Vartotojo sąsajos dizainas,
Tinklalapių dizainas,
Aplikacijų dizainas,
Reklamos,
Iliustravimas,
Skrajutės,
Plakatai,
Vizitinės kortelės ir kt.
Darbų turiu daug, tačiau pagal susitarimą su užsakovu ne visus turiu teisę viešinti, tad rodau kelis iš krūvos savo darbų, kurie buvo atlikti ne komerciniams tikslams (norėdami daugiau pavyzdžių, susisiekite su manimi žemiau nurodytais kontaktais):
http://www.part.lt/img/0163370dd5352c814d3934c03700163f927.jpg

http://www.part.lt/img/b6becb166b9ec178da2b5d5ddab4e548171.jpg

http://www.part.lt/img/2da68d0e759bd79be8f021a99aa1bc5b794.jpg
http://www.part.lt/img/959a1ee8dddf81ad79da8368a2f83189626.jpg



 
SVARBI INFORMACIJA:
 

 
Darbo proceso metu yra atliekamas tiriamasis darbas, kūrybinės paieškos, dizainas kompiuteriu, taip pat teikiamos konsultacijos dizaino ir marketingo strategijos klausimais, jei to pageidauja užsakovas.
Prieš atliekant daugelį darbų užsakovui yra nusiunčiama "creative brief" anketa, kurią jis užpildęs leidžia man pilnai suprasti jo poreikius, norus, tikslus, tikslinę auditoriją bei visą informaciją norint gauti aukščiausios kokybės rezultatą.
Darbo pabaigoje klientui yra pateikiamos pagrindinės darbo versijos reikalinguose formatuose.
Dėl darbo kainos ir atlikimo termino su kiekvienu klientu tariuosi individualiai, todėl nesivaržydami rašykite man asmeninę žinutę arba susisiekite šiais kontaktais:
 
El.paštu: [email protected]
Skype: kontaktas5

Esme sitoj su*istoj lietuvos mokesciu sistemoj, kad jie nesupranta verslo ir verslo procesu. Lietuva turetu isvit neapmokesdint bent iki keletos tukstanciu litu, o leisti bizniui isivaziuot gerai, kad zmogus galetu pragyvent normaliai. Ir man tiesiog keista kaip jie nesupranta kad reikia kad zmoniu verlas isivaziuotu, o tik paskui apmokesdint, ne is karto, nes dabar toks vaizdas kad geriau zmonems buvo kaip anskciau moket treninguotiems bahurams, nei kad dabar moket tuos procentus nuo keliu simtu litu. Kalbant civilizuotai, VMI turetu pati sugebet ivertint verslo izvalgas, kuria mokesciai ir butu pagrysti. Todel nieko keista kad monopolija po truputi uzvaldo rinka, nes smulkusis biznis yra smugdomas ir smaugiamas kiek imanoma ir visom turimom pajegom.

kaip ir trynė iki šiol. Tiesiog šitas laiškų skaitymas "goes official".
 
Jie pamini apsaugą nuo brukalų, bet NE pirmoje vietoje. Įdomu būtų pamatyti, pagal ką jie atrinkinėja, kas yra brukalas, o kas ne :) nors tai nėra įmanoma (nes brukalų siuntėjai greitai apeitų).

3 rinkodaros E . SUkurta Šiandien, 04:32
20 klausimų ir atsakymų apie Holokaustą. Sukurta Šiandien, 11:04
„Samsung“ išmanusis su miniprojektoriumi. Sukurta Šiandien, 11:42
"Amazon“ išmanusis telefonas. Sukurta Prieš 35 min.
„Bitcoin“ valiutos vagystės. Sukurta Prieš 22 min.
 
Nesupratau. Tu gyvenimo neturi? Ar čia pliusų medžioklė prasidėjo? Norėčiau paskaityt tokius straipsnius tai pats technologijos.lt atsiversčiau. Jau penkta tema šiandien nieko neparašant tiesiog nukopijuojant straipsnį ir net ne visada parašant šaltinį

Nežinau, tik mano nuomonė, bet aš čia nemačiau nieko ką pats skelbčiau į galeriją... :/

Hm, dėl skyrybos, jei dedat kablelius - tai atsiminkit, kad "išmetus" kableliais išskirtą dalį, sakinys turi skambėti logiškai, jei skamba "beryšio" - kažkur yra skyrybos klaida. Pavyzdžiui:
 
- Žmogus, eidamas namo, nukrito nuo uolos. Išmeskime kablelius: žmogus nukrito nuo uolos.
- Vaikas, kuris daug valgo, yra judrus. Vaikas yra judrus
 
ir t.t. taip pat derėtų atsiminti/pakartoti jungtikinius žodžius, prieš kuriuos yra dedami kableliai: kuris, kuri, nes, jog, kad, tačiau, o, bet. ATSIMINKITE, KAD PRIEŠ BEI BEI NEI NESKIRIAMA! Daugiau jungtukų čia: 1, 2
 
taip pat yra ir bejungtukiai sakiniai, kuriuos aš ir rekomenduoju rašyti, norintiems gauti aukštą balą. Bejungtukiuose vietoj jungtukų (o, bet, tačiau, nes) tiesiog dedi brūkšnį ar dvitaškį (didelio skirtumo tarp jų nėra, dažniausiai - pasiklauk nuojauta). Tik reikėtų atsiminti, kad apibendrinamuosiuose sakiniuose PRIEŠ išvadinimą dedamas dvitaškis, o PO išvardinimo, lyg apibendrinant - brūkšnys. Pavyzdžiui:
 
PRIEŠ išvardinimą:
 
Mama nupirko daug gėrybių: obuolių, saldumynų, torto, pyragaičių
 
PO išvardinimo:
Obuoliai, kriaušės, ananasai, mangai - tai skaniausi ir sveikiausi vaisiai
 
Taip pat svarbu nepamiršti išskirti įterpinių. Daugiau apie juos čia.
 
Dėl probleminio klausimo - TIKRAI rekomenduoju jį kelti kaip paskutinį įžangos sakinį, nes jis tada tampa lyg jungtis tarp įžangos ir visų pastraipų. Žinoma, čia kiekvieno mokinio pasirinkimas, bet mano nuomonė yra tokia.
 
Pati iš VBE gavau nei daug, nei mažai - 91:)

TRUMPA ĮŽANGA
 
Už akių užkliuvo dar viena tema ir keli pranešimai apie tai, kad lietuvių kalbos egzaminas su tuo prakeiktu rašiniu - misija neįmanoma. Nors ir yra parašyti keli straipsniai apie tai, kaip (gerai) išlaikyti lietuvių egzaminą, rašant samprotaująmą rašinį, visgi jaučiu, kad turiu ką papasakoti ir pati - galbūt ir todėl, nes žinau - uždarbis.lt kažkiek prisidėjo prie to, kad vis dėl to išlaikiau tą egzaminą, neperskaičius nė vienos rimtos privalomos knygos (tik apysakas/apsakymus,eilėraščius). Taigi, jei esi būsimas/esamas abiturientas ir nori (gerai) išlaikyti egzaminą bei ruošiesi rašyti sampr. rašinį, perskaityk ar bent akim permesk straipsnį - tikiuosi, bent kažkuo padėsiu. Gero skaitymo!
 
ĮVADAS
 
Visų pirma, manau, reikėtų paminėti - straipsnyje labiau akcentuosiu tai, kokios struktūros reikėtų laikytis rašant rašinį, kaip išvengti stiliaus klaidų bei kaip "sudominti" vertintoją, kad jis nepastebėtų, kad nebuvai pats uoliausias mokinys ir neperskaitei tų 500 puslapių apie kunigo emocinius išgyvenimus ar n+1 knygos apie tai, kaip sunkiai laukuose dirba žmonės, o kaimo gyvenimas - tai ne tik šokiai ir linksmybės. Vėlgi, jei ieškai patarimų kaip konspektuoti knygas ar nori rasti naudingos medžiagos egzaminui, siūlau aplankyti šią temą ir perskaityti visus pranešimus, nes buvę abiturientai nemokamai (čia parduoda) dalinasi savo sukaupta medžiaga. Taip pat perskaityk visą šiątemą, yra keli mano komentarai apie rašinius/pastraipas (oh well, aš ne mokytoja, tik komentavau, kaip, mano manymu, reikėtų rašyti).Tikiuosi, kas nors pravers.
 
(Taip pat noriu pasakyti, kad čia tik MANO patirtis su lietuvių VBE ir MANO nuomonė, kaip efektyviai reikėtų pasiruošti rašiniui (struktūros atžvilgiu). Jei Tave mokytoja moko, kad reikia rašyti kitaip - tai geriau taip ir daryk ir tikėkis, kad rašinio vertintoja, tikrinanti Tavo darbą, yra tokios pat nuomonės, kaip ir Tave mokanti mokytoja.)
 
BENDRAI
 
Jau turbūt žinai, kad lietuvių kalbos rašinyje reikės parašyti bent 500 žodžių, o remtis bent vienu iš trijų skliausteliuose nurodytu autoriumi. Jei nesiremsi nė vienu iš pateiktų autoriumi, tačiau temą atsakysi idealiai, nepadarysi nė vienos gramatikos klaidos, o stilius tiesiog blizgės - vistiek egzamino neišlaikysi. Taip pat ir su žodžiu skaičiumi - jei neparašysi bent pusės (o tiek tikrai parašysi, jei laikysiesi mano (ir daugumos mokytojų, bet jos, deja, dažniausiai 'normaliai' nepaaiškina) rekomenduojamos struktūros) tiek - egzamino neišlaikysi. Truputį kvaila, bet ką darysi - turbūt čia tokia mini apsauga, kad neateitum su jau parašytu rašiniu bendra tema ir nepritaikytum jo siauresnei temai.
 
NUO KO PRADĖTI?
 
Vieno konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes visiems rašinys rašosi skirtingai. Dalinuosi tik tuo, kaip rašau aš pati.
 
Visų pirmą, perskaitau temą ir pasibraukiu 'raktinius' (svarbiausius) žodžius, iškeliu probleminį klausimą. Tada - sugalvoju teiginius. Jei rašysi trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau sugalvoti 4 teiginius ir silpniausią - išbraukti. Sugalvojus teiginius mąstau, kuo galėčiau remtis: autorius, kūrinys, koks kūrinio parašymo kontekstas? Kai visą tai turiu, pradedu rašyti įžangą.
 
Kiti žmonės daro atvirkščiai - pirmą sugalvojo autorius, kūrinius ir tada pagal tai galvoja teiginius - nežinau, čia priklauso kaip kam patinka ir nuo to,kiek kūrinių esi perskaitęs. Esmė ta, kad siūlau nepradėti rašyti įžangos be aiškių teiginių, tada, manau, nebus minties šuolių ir bus aiškesnis/įtaigesnis perėjimas nuo įžangos prie dėstymo.
 
KAIP REIKIA SUPRASTI, KURIS ŽODIS TEMOJE - RAKTINIS?
 
Kaip ir minėjau aukščiau, tik perskaitęs tema nepradėk rašyti įžangos - visų pirma "susibraukyk"/"susinumeruok" žodžius pagal svarbą - taip turėsi aiškią viziją, į kurią pusę Tavo rašinys turi "eiti", ką svarbiausia paminėti antrame įžangos sakinyje.
 
Pasisekė tiems, kurie turi gabumą iškart pamatyti ko reikalauja tema. Deja, ne visi tai geba, todėl siūlau vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:
 
1) Jei tema formuluota klausimu, tai gali iškart nubraukti pirmą sakinio/temos žodį ("Ar", "Kodėl", "Kas", "Ką" ir t.t" ), nes jis TIKRAI nebus raktinis žodis
 
2) Dažniausiai (arba greičiausiai visada) svarbiausias raktinis žodis - daiktavardis. Daiktavardis - tai "daiktas", žodis atsako į klausimą "kas tai?". Pavyzdžiui: tėvynė, siela, meilė, maištininkai, pareiga, ištikimybė ir įvairūs šių žodžių linksniai. Bėda yra ta, kad dažniausiai temoje yra daugiau nei vienas daiktavardis (pavyzdžiui, praietų metų tema: "Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?" turi net 3 daiktavardžius: "atlaidumas", "žmogaus" ir "bruožas". Mano supratimu, lengviausias būdas atskirti svarbiausią raktinį žodį, tai įsivaizduoti, kaip skambėtų tema, jei to žodžio išvis nėbūtų - tiesiog skaitant temą jį praleisti ir pagalvoti ar būtų apie ką rašyti, jei toks žodis temoje negzistuotų arba jį pakeitus kitu, tema įgautų visai kitą prasmę. Pavyzdžiui "ar kažkas - silpno žmogaus bruožas" (=Ar neatsakomybė - silpno žmogaus bruožas?). Visiškai pakeičia prasmę, tiesa? Jei išimtumėte "bruožas" ar "žmogaus", vistiek rašinyje reikėtų kalbėti apie atlaidumą, bet jei išimi iš temos "atlaidumas" - jau tema visiškai pasikeičia, TODĖL ŠIS ŽODIS IR YRA RAKTINIS .Kai susirasi pagrindinį raktinį žodį, jį galėsi (ir turėsi) panaudoti ĮŽANGOJE - apie tai, truputį vėliau.
 
3) Kai susirandi svarbiausią daiktavardį, ieškok apibūdinimo, nukreipiančio apie ką reikia kalbėti rašinyje. Dažniausia tas žodis parodo rašinio kryptį, susiauriną temą: "SKIRTINGOS epochos", "SILPNAS žmogus", "vaizdavimo KAITA", "Humaniškumas - ESMINIS žmogaus gyvenimo principas" ir t.t. Kartais tokio žodžio nėra - tai reiškia, kad gali pats nulemti savo rašinio kryptį arba pati tema jau būna susiaurinta. Pavyzdžiui: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?" - juk nekalbėsi, kad pasauliui nereikia maištininkų, nes jie silpni, arogantiški, nes pati tema tau jau nurodo apie ką reikės kalbėti. Šį raktinį žodį dažniausiai reikia panaudoti paskutiniame įžangos sakinyje - probleminiame klausime, bet apie tai taip pat vėliau straipsnyje.
 
4) Nepamirškite pažiūrėti ar temoje nėra "aplinkybių", nurodančių apie ką reikia kalbėti. Pavyzdžiui, žodžių: "šių dienų" ("ar šių dienų žmogus gali būti laimingas?"), "visą laiką" ("kodėl asmuo turi tobulėti visą laiką") ir t.t, nes šie žodžiai, kaip ir minėjo Tomas, tampa labai svarbūs.
 
 
STRUKTŪRA
 
Rekomenduoju rašyti įprastinį penkių (keturių) pastraipų rašinį - taip ir pačiam bus lengviau ir vertintojui priimtiniau, kadangi viskas paprasta ir struktūriška.
 
Taigi, Tavo rašinys turėtų susidėti iš trijų dalių ir penkių (keturių) pastraipų:
 
1. ĮŽANGA
2. DĖSTYMAS - I teiginys,
DĖSTYMAS - II teiginys
DĖSTYMAS - III teiginys (nebūtina, jei manai, kad pakankamai išplėtojai temą ir peržengei 500 žodžių ribą)
3. IŠVADOS/APIBENDRINIMAS
 
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...), tačiau vėlgi - jei Tau tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmėsio, nors pati II dėstymo pastraipą dažniausiai rašydavau tokią, kurioje nesiremiu literatūra, o teiginį argumentuoju istorija (dažniausiai), spektakliu ar matytu filmu (retai taip dariau (arba greičiausiai niekad), bet sako, kad irgi geras argumentas). Jei nori remtis tokiu pastraipų išdėstymo principu, SIŪLAU:
 
I dėstymo pastraipa - remiamasi literatūra (autoriumi ar jo biografija, bet NEBŪTINAI 'privalomu' t.y. gali remtis ir užsienio rašytoju, 'neprograminiu' lietuvių rašytoju, "programiniu" lietuvių rašytoju, bet ne iš "skliaustelių" ir tt.
II dėstymo pastraipa - argumentuoji istorija, kultūra (menu), matytu filmu ar savo patirtimi (mažiausiai svarus argumentas)
III dėstymo pastraipa - "stipriausia", todėl joje reikėtų remtis privalomu autoriumi iš skliaustelių.
 
O dabar konkrečiau apie kiekvieną dalį: įžangą, dėstymą ir apibendrinimą....
KAIP RAŠYTI ĮŽANGĄ?
 
Turbūt visiems teko girdėti apie tai, kad darbdavys, pamatęs Tavo CV, jam skiria 30 sekundžių ir iškart nusprendžia: patikai jam ar ne - panašiai yra ir su rašiniu. Pirma rašinio dalis svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Sakysite, kad mokytojai privalo vertinti objektyviai (ką jie, turbūt, ir daro), bet nepamirškite vieno svarbiausio fakto - žmogiškumo. Juk turbūt sutiksite, kad palankiau atsiliepiate apie knygą/filmą, kuris 'užkabino' nuo pirmų eilučių/minučių. Taip yra ir su rašiniu - privalu įžangoje padaryti gerą įspūdi.
 
Kaip taip padaryti?
1. Aiški, logiška struktūra
2. ĮDOMUS pirmasis sakinys (citata, palyginimas, parodymas, kad žinai daugiau nei Tavęs reikalauja 12 klasės kursas)
3. Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje.
 
Kaip atrodo įžangos struktūra?
Įsivaizduok, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedi rašyti ne konkrečiai,kalbi apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keli probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link 'galo' siaurėja (žr. paveikslėlį)
http://i58.tinypic.com/v7gpc1.png
 
Pirmasis sakinys - įvadinis, 'paplaukęs', nieko konkrečiai apie duotą temą nepasako, bet kartu įdomus ir negirdėtas. Ką turiu omeny teigdama 'negirdėtas' - jei žinai citatą, istorinį faktą, patarlę, kuri yra bent iš dalies susijusi su tema (pavyzdžiui, darbas, vertybės ir t.t) - panaudok ją kaip gražų įvadą į rašinį.
Pažįstų daug abiturientų, kurie griebasi šiaudo - temoje suranda raktinį žodį ir pirmąjį sakinį rašo maždaug taip:
"Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, "RAKTINIS ŽODIS" apibūdina kaip ......." - galbūt irgi neblogai taip pradėti darbą, ypač turint omenyje, kad galėsite naudotis žodynais, tik atsargiai, kad nenutiktų kaip čia:). Vėlgi, reikia atminti, kad daug žmonių taip daro, todėl nemaža tikimybė (oh, well, gal ir maža), kad vertintoja perskaitys dvi vienodas rašinio pradžias - gerai, jei Tavo perskaitys pirmą, o jei tavo rašinys bus "antras"? Žinoma, jei NIEKO nesugalvoji, tai pasinaudok tuo žodynu ir parašyk - blogiau nebus, tik svarbu, atrink tinkamą raktinį žodį.
 
Antras/trečias įžangos sakinys - privedi prie temos, gali paminėti raktinius žodžius, konkretini (atsimink piltuvėlio struktūrą).
 
Paskutinis įžangos sakinys - PROBLEMINIS KLAUSIMAS! Probleminis klausimas - tai tavo rašinio kryptis, jis parodo, kokie teiginiai bus rašinyje. Probleminio klausimo perrašyti NEGALIMA nuo pavadinimo!!! Tarkime, jei rašinio tema "Ar tėvynė - tai didžiausia vertybė", reikėtų performuluoti ir susiaurinti iki "KODĖL tėvynė yra (nėra) didžiausia vertybė?". Jei rašinio temoje jau yra 'susiaurinta',pavyzdžiui, kaip buvo pernai VBE: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?", reikia tema perfomuluoti savais žodžiais. Tarkime, kelti klausimą taip (ar kitaip, svarbu - nenukrypti nuo temos): "Kodėl gyvenimas be maištininkų - tai tik egzistavimas?/ Kuo svarbūs maištininkai šiam pasauliui? ir tt"
 
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad probleminis klausimas - tai "klausimas" kiekvienai dėstymo struktūrai, nes būtent pirmasis visų trijų dėstymo pastraipų teiginys - tai 'atsakymas' į probleminį klausimą. Viskas atrodo maždaug taip:
 
http://i61.tinypic.com/2zxo6ir.png
 
Kad geriau suprastumei įžangos struktūrą, pateikiu kelis savo rašytų įžangų pavyzdžius (žinoma, pavyzdžiai nėra idealūs, bet turbūt aiškiau paaiškins, ką turiu omeny šnekėdama apie įžangos struktūrą). Skirtingomis spalvomis "nuspalvinau" pagal tai, koks sakinys yra koks (žr. aukščiau, kur kalbėjau apie įžangos struktūrą sakiniais:
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
Seniausioje žmonijos knygoje – Biblijoje – teigiama: „Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintą – ilsėjosi“. Deja, mūsų tėvynė nebuvo sukurta kažkam spragtelėjus pirštais – ištisus šimtmečius protėviai kovojo dėl laisvės, o kiekvienas išlietas kario kraujo lašas priartindavo prie svajonės išsipildymo – nepriklausomos Lietuvos. Atrodytų, kad daugiau mums, šių dienų lietuviams, nieko negali trūkti – turime tą išsvajotąją laisvę. Tačiau ar to užtenka? Manau, ne. Taigi, kodėl nuolat svarbu „kurti ir lipdyti“ tėvynę?
----------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Sakoma, kad gyvenimas – tai lyg ilga kelionė, kuri yra kupina atradimų ir praradimų, kurių dėka žmogus tobulėja dvasiškai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Donaldas Trampas, yra pasakęs: „Kartais pralaimėdamas mūšį, žmogus atranda naujų būdų kaip laimėti karą“ – perfrazuodama šią mintį galiu teigti – tik atsisakydami kai kurių dalykų ir taip palikdami savo komforto zoną, galime gyvenime atrasti kažko naujo ir neįprasto. Taigi, ką asmuo gali atrasti ir pažinti tik tada, kai netenka kitų, kartais brangių ir svarbių, dalykų?
 
KAIP RAŠYTI DĖSTYMĄ?
 
Mano supratimu, viena iš sėkmingai išlaikyto egzaminų paslapčių - tai puiki dėstymo struktūra, kuri leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Turbūt nekartą jau teko girdėti apie tokią dėstymo struktūrą, kuri susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip:
 
Teiginys->Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis - > Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada
 
Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
 
KAIP ATRODO KIEKVIENAS PASTRAIPOS SAKINYS?
TEIGINYS - tai pagrindinė visos pastraipos mintis, svarbiausias akcentas. Jis turi atsakyti į probleminį klausimą (kaip rodžiau iliustracijoje aukščiau). Teiginyje nereikėtų vartoti žodžių/žodžių junginių, tokių kaip "mano nuomone/manau/mano supratimu" ir kitokių, nes jie susilpnina teiginį, parodo neaiškią poziciją. Teiginį geriausia formuluoti kaip vientisinį sakinį (be jokių jungtukų ("nes", "kad", "jog", "o" ir t.t)), nes tai taip pat nepasako aiškiai ir konrekčiai, apie ką bus kalbama pastraipoje. Visą "prijungimą"/"sujungimą" (tai, kas būtų po "nes", "o", "kad", "jog") geriau formuluoti kaip samprotavimą - bus aišku, stilistiškai tvarkinga ir gražiai skaitysis.
 
SAMPROTAVIMAS - neveltui rašinys ir vadinasi samprotavimo, jame reikia atskleisti savo nuomonę, polemizuoti, analizuoti temą. Kaip ir minėjau, parašius teiginį, visas mintis apie tai, ką tuo teiginiu norėjai pasakyti, reikėtų perkelti į "samprotavimo" sakinį (ar sakinius). Šiuose sakiniuose galima (bent kartą rašinyje REIKIA) pavartoti "manau", "mano manymu" ir t.t, kad parodytumei, kad samprotauji. Žinoma, visuose trijuose dėstymo pastraipose, galbūt, to daryti ir nereikėtų, kad nebūtų "sviestas sviestuotas". Sakoma, kad idealu būtų jei savo samprotavimą susietumėte ir su šių dienų aktualijomis, bet jei to padaryti nepavyksta - nieko baisaus, tiesiog gausi mažiau taškų. Dabar pagalvojau, kad jei jau siesi su šiomis dienomis, galbūt pirmą sakinį (ar sakiniod dalį, jei rašysi ne vientisinį) reikėtų samprotauti, o kitą sakinį/dalį sieti su šių dienų aktualijomis. PAVYZDŽIUI:
 
Tema: Ar darbas yra svarbus žmogui?
 
Darbas yra viena iš didžiausių vertybių, padedančių žmogui tobulėti (teiginys). Lietuvių liaudės patarlė byloja: "Darbas žmuogų puošia" - dirbdamas žmogu stiprina ir tvirtina savo vertybių sistemą, nes susiduria su įvairiais išūkiais, priverčiančiais jį tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. (samprotavimas) Deja, bet šių dienų žmogus, darbą suvokia tik kaip pinigų šaltinį ir visiškai pamiršta kitokią jo naudą. (privedimas prie šių dienų)
 
SAKINYS TILTAS - tai sakinys, jungiantis Tavo samprotavimą ir teiginį su argumentu - pasiremimu kūriniu (ar kultūra, Tavo asmenine patirtimi). Jis reikalingas tam, kad nebūtų minties šuolių, viskas skaitytųsi sklandžiai, nebūtų stiliaus klaidos. Pateikiu kelius pavyzdžiuis/šabloną, kaip gali formuluoti savo "sakinį-tiltą":
 
-Apie tokią pat promblemą kalbėjo ir ** amžiaus rašytojas XX (savo) kūrinyje (romane, dramoje, eilėraštyje) "YYY".
 
-Ši problema - tai ne tik šių dienų visuomenės yda, bet ir ** amžiaus žmonių aktualija - ją aptarė ir to meto rašytojas XXX kūrinye "YYY".
 
-TEMOS RAKTINIS ŽODIS buvo plačiai aptarta ir kažkelinto amžiaus rašytojo XXX kūrinyje YYY. (pavyzdžiui: "Socialinės nelygybės tema buvo plačiai aptarta ir XVIII a. rašytojo, Apšvietos epochos atstovo, pirmojo lietuviško grožinio kūrinio autoriaus, Kristijono Donelaičio, peomoje "Metai".)
 
Jei dvi/vieną pastraipą rašysite tokią, kurioje nesiremsite autoriumi, sakinys - tiltas yra vistiek BŪTINAS! Tik siek jį su savo asmenine patirtimi, filmu ar spektakliu.
 
Taip pat, manau, svarbu, kad sakinys - tiltas atskleistų, kad žinai truputį daugiau nei autoriaus amžių, vardą pavardę ir jo kūrinį: galbūt paminėk epochą, literatūrinę srovę/kryptį ("neoromantikas", "realistas" ir t.t.)
 
ARGUMENTAS - tai tavo teiginio pagrindimas, įrodymas, kad Tavo teiginys yra svarus. Čia aš nelabai kuo galiu ir padėti: turi pats būti perskaitęs ir žinoti kūrinius, spektaklius, kino filmus. Svarbiausia - neatpasakoti turinio, o remtis būtent ta vieta, kuri įrodytų Tavo teiginį. Aš pati, kaip ir minėjau, nebuvo pati uoliausia programinių autorių skaitytoja, bet siūlau BŪTINAI perskaityti pagrindines Savickio, Apučio, Biliūno noveles, galbūt dar ką nors trumpo, nes jomis galima remtis beveik betkokia tema (galbūt ne apie tėvynę). Taip pat buvau išmokusi kelias eilėraščių eilutes, nes citavimas - geriausias argumentas ir turinio visiškai neatpasakoji. Jei mokysies citatas, siūlau imti Maironio/Bradžionio eilėraščių apie tėvynę, Marcinkevičiaus "Mažvydo" paskutinės scenos, kur skanduoja "Lie-Tu-Va" pilietiškumo temai, Salomėjos Nėries iš rinkinio "Prie didelio kelio" apie dvasinius išgyvenimus. Vėlgi, svarbu paminėti, kad argumentavime svarbiausias ne pats pasirėmimas, o tavo komentaras, įrodantis, kad būtent tame kūrinyje/filme/socialinėje situacijoje nutiko būtent taip, kaip tu teigi savo teiginyje.
 
KONTEKSTAS - didžiausias dvyliktokų priešas, nes nevisi supranta, kas čia per daiktas. Nereikėtų dėl jo išvis nerimauti, nors jis ir dažnai akcentuojamas, už jį skiria tik trys taškus. Bent vieną tašką, jei paminėi amžių/epochą, kūrinio parašymo aplinkybes - tikrai gausi. Mano supratimu, daugiau taškų gausi tada, kai pritemsi kūrinio parašymo kontekstą prie savo temos, argumentavimo ir samprotavimo. Tarkime, jei rašinys apie žmogaus/tautos nelaisvę, konteksto sakinyje (ar sakiniuose) paminėsi, kad kūrinys buvo būtent sukurtas lietuviško žodžio draudimo metu, Lietuvai būnant carinės Rusijos sudėtyje ir t.t.
 
SAMPROTAVIMAS 2 - aš niekada jo nerašau, nes man visad užtenka žodžių tiek, kiek yra pastraipoje, bet čia turbūt toks kaip mini apibendrinimas, vienas sakinys apie argumentą+temą, greičiausiai.
 
DALINĖ IŠVADA - tai pastraipos mini apibendrinimas, vienas vientisinis sakinys, parodantis, ką norėjai pasakyti visa pastraipa. Dabar jau nepamenu, bet, man rodos, aš tiesiog perfrazuodavau savo teiginį ir jį susiauridnavau. Patariu kiekvieną dalinę išvadą pradėti jungiamaisiais žodeliais "taigi" ar "vadinasi", nes jie parodo, kad apibendrini darbą. Jei rašai trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau, kad labai nesikartotų visur "taigi", rašyti pirmoje pastraipoje "taigi", antroje "vadinasi" ir trečioje - vėl "taigi". Nepamiršk, kad čia įterpinys, todėl skiriamas kableliu.
 
Pridedu kelis savo rašytas pastraipas, kad parodyčiau, kaip visa ši struktūra atrodo "praktikoje". Nežinau kaip jums, bet bent jau man, tikrai, dėl šios struktūros, nesijaučia didelių minties šuolių. Ir vėl nuspalvinau sakinius taip, kokie, pagal paskirtį, jie yra (raudona - teiginys, žalia - samprotavimas, mėlyna - sakinys tiltas, violetinė - argumentas, bordo - kontekstas, rožinė - dalinė išvada):
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
 
Visų pirma, žmogus, prisidėjęs prie tėvynės kūrimo, labiau ją vertina bei gerbia. Patys brangiausi dalykai asmeniui yra tie, į kurių kūrybos procesą buvo įdėta daugiausia pastangų, darbo bei meilės. Ne veltui yra sakoma – sunaikindamas tai, ką sutvėrei – sunaikinsi dalelę savęs. Prie tėvynės kūrimo bei puoselėjimo prisidėjo ir žinomas lietuvių poetas, dramaturgas Justinas Marcinkevičius.Poeto eilėraščių lyrinis „aš“ - jausminga asmenybė, išgyvenanti sunkius pokario laikus, tačiau gerbianti ir sauganti brangiausią turtą – tėvynę, kurią pats kūrė. Just. Marcinkevičiaus eilėraštyje „Aš savo širdį pasivaikščioti išleisiu“ lyrinis subjektas prašo: „Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies“. Širdis – tai gyvybės pagrindas, todėl ją galima prilyginti gimtajai šaliai – netekę jos, sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą, todėl širdį, kaip ir tėvynę, reikia puoselėti. Savo požiūrį apie niekada nenutrūkstanti šalies kūrimą Just. Marcinkevičius išsakė ne tik savo kūryba, bet ir konkrečiais darbais: būdamas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio nariu, jis ragino Lietuvos žmones ištrūkti iš SSRS gniaužtų ir „kurti bei lipdyti“ Lietuvą tokią, kurioje visiems būtų gerą gyventi. Taigi, žmonės nėra nemirtingi – atsiranda vis naujos kartos, kurios „lipdo“ tėvynę – taip yra išsaugoma pagarbos ir meilės jausmas gimtajam kraštui.
-------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Visų pirma, žmogus, prarasdamas savo artimus, atranda kitus žmones, kurie tampa ne ką mažiau svarbia jų gyvenimo dalimi. Mano nuomone, kiekvienas sutiktas žmogus mūsų gyvenime palieką gan svarbų pėdsaką ne tik mūsų atmintyje, bet ir formuoja vertybių sistemą, moralines nuostatas bei supratimą apie gyvenimo dorybes bei blogybes. Nenuostabu, kad praradus artimą atrodo – praradai ir dalelę savęs, todėl naujų žmonių ar jau pažįstamų asmenų naujų būdo bruožų pažinimas – tai lyg naujas vėjo gūsis žmogaus gyvenime, padedantis pamiršti prarastų žmonių sukeltas nuoskaudas. Apie tai, ką žmogus atranda prarasdamas, rašė ir XIX a., realizmo atstovas, rašytojas Jonas Biliūnas savo novelėje „Ubagas“. Novelės veikėjas Petras Sabaliūnas, praradęs savo šeimą dėl savanaudiško sūnaus elgesio, sunkiame gyvenimo kelyje atranda tokius žmones kaip kūrinio pasakotojas, kurie net patys savo daug neturėdami, gali pasiūlyti bent „duonos riekę“. J. Biliūno biografija – tai dar vienas pavyzdys, kad žmogus gali atrasti daug net ir tada, kai praranda: negavęs leidimo grįžti mokytis į Tartu universitetą, rašytojas persikėlė į Leipcigą, o vėliau – į Ciurichą, kur ir parašė vieną iš reikšmingiausių savo kūrinių – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Vadinasi, žmogus, prarasdamas artimo palaikymą ir meilę, atranda kitus, kurie mielai ištiesia pagalbos ranka tada, kai jos labiausiai reikia.
 
GALIAUSIAI - KAIP REIKIA PARAŠYTI APIBENDRINIMĄ?
 
Visų pirma, svarbu pasakyti, kad jei įžanga turi būti piltuvėlio formos/struktūros, tai išvada - atvirkščiai, yra "apversto" piltuvėlio formos. Tai reiškia, kad pirmas išvados sakinys siauras, glaudžiai susijęs su tema, o vėlesni sakiniai yra abstraktesniai, labiau apie orą nei apie konkrečią temą.
 
Reikėtų paminėti, kad yra dvi nuomonės, kaip reikėtų parašyti apibendrinimą/pabaigą/išvadą. Aš pamėginsiu trumpai jas apžvelgti, o Tu, žinoma, gali pasiimti tai, kas Tau labiausiai patinka.
 
I VARIANTAS
 
Apibendrinimas, kuriame paminimos ir perfrazuojamos VISOS dalinės išvados. Esmė ta, kad sakoma, kad rašinyje parašytos dalinės išvados PRIVALO būti parašytos ir išvadoje - žinoma, jų perrašyti NEGALIMA, reikia perfrazuoti, parašyti kitais žodžiais.
 
Pavyzdžiui, dalinės išvados buvo tokios:
 
- Taigi, pilietiškas skatinimas, kurio užuomazgų yra XVI a. lietuvių literatūroje, neišsižadėti savosios kalbos, aktualus ir šių dienų žmogui.
 
- Vadinasi, pilietiškumas XVIII a. literatūroje skatina ne tik to meto, bet ir šių laikų žmones neišsižadėti pagrindinių vertybių.
 
- Taigi, meilės tėvynei skatinimas, žmogaus, kaip pilietiškos asmenybės, ugdymas – tai pilietiškumo, sutinkamo XIX – XX a., skiriamieji bruožai
 
O apibendrinimas atrodo taip (raudonai pabraukiau dalines išvadas):
 
Apibendrindama darbą norėčiau remtis Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio aktyvisto, poeto, visuomeninis veikėjo, Marcelijaus Martinaičio žodžiais „Pilietybė, pilietiškumas nėra uniforma, tik kareivius galima perrengti per vieną parą“ – pilietiškumo jausmo per dieną žmogui neįdiegsi, tam reikalingas kruopštus ir ilgas procesas. Galbūt dėl šios priežasties šiandienos žmogus, išgyvenantis pilietiškumo savyje nebuvimo krizę, turėtų atsigręžti į įvairių laikmečių lietuvių literatūrą, nes būtent joje gausu įvairių pilietiškumo raiškos pavyzdžių. XVI lietuvių autorių kūriniuose pilietiškumas ragina neišsižadėti gimtosios kalbos, Apšvietos epochoje pilietiškumas pasireiškia kalbant apie vertybes ir socialinę nelygybę, o XIX amžiaus pabaigos bei XX amžiaus pradžios literatūroje raginimas mylėti gimtąją šalį atskleidžia pilietiškas idėjas. Juk ne veltui yra sakoma, kad būtent literatūra – tai viena iš svarbiausių mokytojų, nes ji atskleidžia žmonijos paslaptis, buvusias praeityje. Pilietiškumo pagrindų mokydamiesi iš įvairių laikotarpių Lietuvos rašytojų literatūros, mes, šių dienų žmonės, galime būti tikri, kad pilietiškumo pamoką išmoksime teisingai.
 
 
II VARIANTAS:
 
Kiti mokytojai teigia, kad to, ką jau minėjai rašinyje, dar kartą kartoti NEREIKIA! Todėl išvada turi būti tiesiog viso rašinio apibendrinimas, pagrindinės minties suformulavimas, gražus užbaigimas, panaudojant citatą ar patarlę.
 
Aš niekada nerašydavau dalinių išvadų, bet jei reikėtų laikyti VBE iš naujo - galbūt ir rašyčiau, nes man, pavyzdžiui, tai atrodo struktūriškai gal netgi tvarkingiau.
 
Be to, svarbu paminėti, kad kai kurie mokytojai teigia, kad išvadoje reikia būtinai cituoti TĄ PATĮ AUTORIŲ, kuriuo rėmeisi ir įžangoje - vien tam, kad sukurtumei rašinio rėmus. Mano supratimu, tai didžiausia nesąmonė, nes riboja kūrybiškumą, todėl aš NIEKADA to nesilaikiau.
 
Taip pat dalinuosi keliomis mintimis, kaip gali pradėti išvados pradžias:
 
-Apibendrindamas/a norėčiau teigti - ....
-Apibendrindama rašinį derėtų pasakyti, jog...
-Apibendridamas rašinį norėčiau perfrazuoti/remtis tokio ir tokio žmogaus žodžiais/lietuvių liaudies patarle
 
DAR KELI PATARIMAI:
 
- Pirmajame sakinyje, kuriame mini autoriaus vardą ir pavardę, jis turi būti pristatytas pilnai, be sutrumpinimų. Pavyzdžiui, jei kalbi apie Martyną Mažvydą, pirmajame sakinyje jį ir turi pristatyti pilnu vardu bei pavarde, vėlesniuose - gali trumpunti t.y. rašyti M. Mažvydas. Taip pat noriu priminti, kad Justinas Marcinkevičius yra Just. Marcinkevičius sutrumpintai, o ne J. Marcinkevičius (bus didelė klaida, nes J. Marcinkevičius yra visai kitas autorius).
 
- Sakiniuose nevartok 'mes' - atsiranda negražus stilius. Asmenį parodo veiksmažodis, todėl įvardis "mes" yra visiškai nereikalingas ir tik gadina stilių.
 
- Norint, kad pastraipos gražiai jungtųsi tarpusavyje, pastraipų pradžioje rašyk jungiamuosius žodžius/žodžių junginius: "Visų pirma", "Be to", "Taip pat svarbu paminėti, jog", "Vis dėlto" (jei rašai poleminį rašinį (prieštarauji pats sau).
 
- Išsistudijuok ko tavęs reikalauja egzaminas ir kokiais kriterijais rementis būsi vertinamas
 
- Turi dar mėnesį laiko - KLAUSK mokytojos, ko nesupranti, aiškinkis ir domėkis. Kvailų klausimų nebūna, o jei mokytoja ragana ir suraukia veidą, vos tik išgirdus klausimą - mažiau kreipk dėmesį, jos toks darbas, ji turi aiškinti, kad nors ir 10001 kartą. Jei negauni iš mokytojos atsakymo ar vistiek nesupranti - konsultuokis su kita mokytoja ar parašyk draugui, ar man čia, temoje bei asmenine žinute. Padėsiu kuo galėsiu
 
- Jeigu jau žiūrėjai vertinimo kriterijus, tai turbūt pastebėjai, kad būsi vertinamas ne tik už tikslų pasirėmimą kūriniu, bet ir teksto raišką - t.y. stilių, leksiką, sintaksę. Jei nori gauti maximumą (9, berods, taškus) - rašyk įvairias sintaksines struktūras, pamiršk "o", "bet", "kad", "jog" - keisk visą tai į bejungtukius sakinius: brūkšnius, dvitaškius. Parodysi, kad žinai daugiau.
 
- Stenkis, kad visos trys dėstymo pastraipos būtų vienodo dydžio ('ilgio'?), o įžanga praporcinga apibendrinimui/pabaigai (negali būti įžanga 150 žodžių, o pabaiga - vienas sakinys), nes tai irgi bus vertinama.
 
- Jei labai jau sunku prisiminti filmą ar dar ką nors 'lengvesnio' būtent duotąja tema, kuo galėtumei pasiremti
sugalvok filmą/knygą (žinoma, UŽSIENIO RAŠYTOJO ir BŪTINAI ne klasiko) pats ir pritemk prie temos:). Mokytojai ne robotai - visų pasaulio knygų ir filmų nėra perskaitę, todėl būkite orginalūs - aš savo dešimtos klasės rašiniuose prigalvojau mokslinių tyrimų, kad man sklandžiai būtų argumentuojamas rašinys:). Žinoma, čia truputį amoralu ir kiekvieno teisė rinktis, bet kaip ten sako: "Kas nerizikuoja - negeria šampano?". Pažįstu vaikiną, kuris gavo 79 iš LVBE (žinoma, ne iš atnaujinto egzamino) sugalvojęs sau tinkančius kūrinius ir autorius... Tik nepamirškite, kad BŪTINA pasiremti bent vienu kūriniu iš 'skliaustelių' - kitaip tiesiog neišlaikysite egzamino.
 
- NEPAMIRŠKITE paraštėje pažymėti 500 žodžių ribos, nes gramatika (o gal net ir stilius, loginės klaidos - tiksliai jau nebepamenu) bus vertinamos tik iki 500 žodžių. Beje, jei kas jau žiūrėjote vertinimo normas, turbūt matėt, kad už 30 neparašytų žodžių minusuoja 1 tašką, tai skaičiuodami žodžius atkreipkite į tai dėmesį. Sakoma, kad vertintojai skaičiuoja žodžius maždaug taip: suskaičiuoja kiek yra žodžių pirmoje (ar antroje, nes pirma - 'toliau nuo krašto') eilutėje ir padaugina iš esamų eilučių skaičiaus ir taip maždaug žino, kiek yra žodžių.
 
- Prisijunkite į šią dievišką FB grupę, kas dar nesate prisijungę - dvyliktokai dalinasi metodine medžiaga NEMOKAMAI - ar gali būti geriau:). Beje, mačiau, kad kalba ne tik apie LVBE, bet ir apie kitus egzaminus. Nepamiršk, kad visada reikia ne tik imti, bet ir duoti - todėl dalinkis ir pats!
 
Jei dar atsiminsiu, kokių nors paprastų patarimų, padėsančių bent jau iš dalies geriau parašyti tą rašinį, tai papildysiu čia.
 
IR PABAIGAI...
 
Dar kartą norėčiau paminėti, kad aprašiau savo patirtį, todėl viso straipsnio nereikėtų priimti už gryną pinigą - jei matai, kad kažkur nusikalbbu, sakau ne taip, kaip turėtų būti - pakomentuok, aš pataisysiu straipsnį ir taip kartu padėsime pasiruošti šių ir kitų metų abiturientams. Taip pat siūlau šioje (ar kitoje, jūsų sukurtoje) temoje dalintis sava patirtimi (savais rašiniais, pastraipomis, įžvalgomis apie egzaminą ir t.t.), nes tik diskusijoje gimsta tiesa. Nereikia jaudintis, kad kiekvienas dvyliktokas yra tavo didžiausias konkurentas: egzaminas kriterinis, o šansai, kad stosite į tą pačią specialybę, yra menki.
 
Taip pat noriu palinkėti didžiausios sėkmės laikant VBE ir patariu labai "nesinervinti", jei negausite rezultatų tokių, apie kokius svajojate ar galvosite, kad egzaminą parašėte ne taip gerai, kaip tikėjotės - kalbu iš savo patirties. Viskas, galiausiai, nutinka netgi geriau nei buvo tikimasi.
 
Taigi, sėkmės ir lauksiu temos, kurioje dalinatės puikiais LVBE rezultatais!

Visų pirma, nepykit jei kas jau rašė, tikrai nemačiau :)
 
 
Tai va, neseniai užtikau tokį dalyką, kaip galima sutaupyti nemažai perkant didesniais kiekiais. Dalinuosi:
 
Jei viršuje dešinėje pusėje pakeičiate valiutą į EUR, kainos nesikeičia, pvz. vietoj 4 Svarų 4 Eurai.
 
Kas perkat daugiau, tikrai galit sutaupyti :)

Akcija BAIGĖSI!
 
 
Šaunu, kad sulaukiau tokio didelio dalyvių skaičiaus, bet labai gaila, kad žinutes eina išsiųsti tik kas 2 minutes, todėl nesu 100% garantuotas, kad visi gausite kodus, nes 10 valandų prie kompiuterio sėdėti nesiruošiu vien, kad išsiuntinėčiau kodus visiems :) Tikrai pažadu, kad stengsiuosi, kad kodus gautu visi kurie dalyvavo! Sėkmės visiems ir gerų likusių švenčių!

Sveiki,
visą šį šventinį laikotarpį nemokamai dalinu skype premium 1 metų kodus.
 
http://i.imgur.com/YasqmGH.png
 
 
 
Reikalavimai:
 
1. Būti uždarbyje užsiregistravus anksčiau negu prieš savaitę
2. Parašyti temoje, kad norite skype premium :)
 
Taip pat jeigu norite galite nusipirkti kompiuterinių žaidimų pigiomis kainomis čia: http://uzdarbis.lt/t304070/parduodami-steamorigin-zaidimai/page__p__2534894__fromsearch__1#entry2534894 :)
 
Kodai visiems bus išsiųsti privačia žinute :) and don't forget, sharing is caring! B-)

Sveiki,
 
norėčiau, kad įvertintumėte mūsų nauja projektą - saskaitosinternetu.lt, paleidome šiuo metu esminį funkcionalumą:
 
* Kelios veiklos (lengvas persijungimas tarp jų);
* Klientai;
* Dashboard (veiklos pelnas, nuostolis realiu laiku);
* Pardavimo sąskaitos;
* API (paprastas PHP pavyzdys čia);
* PDF generatorius;
* Gale mėnesio visos sąskaitos persiunčiamos buhalteriui PDF + ZIP formate;
 
Artimiausiu metu atsiras:
 
* Logotipų prisegimas prie veiklos, klientų, atsivaizdavimas dokumentuose;
* Pirkimo sąskaitos;
* Sandėlis (autocomplete kuriant sąskaitą);
* Automatinis sujungimas su viena iš sistemų: Open Cart, CS Cart, PrestaShop, Joomla.
 
Turite savo kažkokia parduotuvę ir norite išrašyti normalia sąskaitą savo klientui (taip nutiko kažkada ir man su vienu projektu), bet kiekviena karta programuoti e-parduotuvei sąskaitų sprendimą užima laiko, tad dabar padarote API užklausą į sąskaitosinternetu.lt kur nurodote kliento paštą, jo duomenis, sumą ir viskas, klientui sistema išsisiunčia automatiškai sąskaita į jo paštą apmokėjimui (išankstinę), o jeigu klientas jau apmokėjo per banką - sugeneruojate per API PVM faktūrą ir tiesiai įmetate į kliento pašto dėžutę. Simple. :)
 
Rašykite jeigu dar kažko pasigedote. Šiaip kokia nuomonė? Primenu, rašymo funkcijos ir kita - visiškai nemokamai.
 
Pora akimirkų prisegu prie temos.

Sveiki, rasau trumpai ir aiskiai, ir su klaidomis(kurias visi nuolat pamini). Gal yra zmoniu kurie noretu emigruoti, bet svarsto vien del nepasitikejimo ivairiomis agenturomis ar del per mazu finansiniu galimybiu, galeciau manau ne vienam padeti. Pinigai man nera tas stimulas del kurio bandau padeti. Tiesiog pats zinau kaip kartais buna sunku ir niekas nepadeda...
 
Taigi, as esu Anglijoje ir viska zinau apie isidarbinima ir visa pradzia. Visa informacija galiu pateikti i az.
Kalbos mokejimas nera privalumas, taciau atvykus gali uztrukti kol gausite darba(tai dazniausiai iki savaites laiko), ir alga gaunama dar tik sekancia savaite nuo pradirbtos.
 
Pats padesiu susitvarkyti national insuranse numeri, sekmingai pradziai.
Rasau tiesog vien del to , kad norejau kad ir man taip kazkas, kazkada parasytu. Taciau to nebuvo ir turejau pats bandyti ieskoti laimes. Ir dabar suprantu kiek dar daug zmoniu tokiu kaip as yra.
Jeigu turite ka nors paklausti, papasakosiu placiau AZ.

Uzduoties sprendimas doc faile.

Sveiki, ieškojau Uždarbyje informacijos apie studijas Australijoje. Pasirodo, kad jos čia labai nedaug, o kadangi domėjausi studijomis AU, tai bendraudamas su įvairiais žmonėm iš ten ir skaitydamas įvairius forumus bei straipsnius nemažai sužinojau. Pabandysiu viską ir aprašyti. Gal kam pravers.
 
Nemažai informacijos surinkta iš įvairių tinklalapių apie Australiją (tarp jų buvo ir lietuviškų, tad atsiprašau, kad nenurodysiu šaltinių. Visa info jau susimaišius). Taip pat, atsiprašau, jei informacija kai kur šiek tiek kartosis. Iš karto pasakau, kad Australija - brangi šalis. Pradžiai, pagal forumus, reikėtų turėti apie ~20 tūkst. litų.
 
Tai pradedam :)
 
http://rememberingletters.files.wordpress.com/2012/07/australia-map.jpg?w=535&h=371
 
Visas įmanomas studijas AU galima rasti čia http://www.studyinaustralia.gov.au
 
Kas yra būtina?
1. Pasas (turigalioti ilgesnį laiko tarpą nei trunka studijos)
2. Sveikatos pažymėjimas (neskubėkite eiti į polikliniką)
3. Sveikatos draudimas studijų laikotarpiui(OSHC)
4. Anglų kalbosmokėjimą įrodantis dokumentas (arba laikomas lengvas egzaminas)
 
Kuomet mokslai pasirinkti, bei dokumentai paruošti galima kreiptis dėl vizos.
Iki šio žingsnio jūs turėsite sumokėti už:
1. Studijas ir stojimo mokestį (grąžintinas)
2. Sveikatos draudimą (grąžintinas)
3. Sveikatos patikrinimą
4. Vizos mokestį
 
Pagrindiniai vizos reikalavimai yra tokie:
1. Turėti galiojantį pasą, kurio mažiausia galiojimo trukmė yra jūsų studijų laikas + 6 mėnesiai.
2. Sveikatos patikrinimas, kuris atliekamas Lietuvoje tik clinic.lt medicinos įstaigos.
3. Sveikatos draudimas visam studijų laikotarpiui. Nuo aplikavimo dienos + keletas mėnesių po studijų pabaigos.
4. Finansiniai įsipareigojimai. Lietuva yra assesment level 1, kuris mūsų nereikalauja pateikti finansinių įsipareigojimų, tačiau kartas nuo karto Australijos Imigracijos tarnyba užklausia parodyti juos.
 
Oficialiai viza yra tvarkoma 30 dienų (pagal Australijos ambasados duomenis) nuo paskutinio dokumento pridavimo, bet yra rekomenduojama pradėtis tvarkytis vizą prieš 2 mėnesius, kadangi visada būna vėlavimų.
Draudimo kainos priklauso nuo to kiek laiko jūs būsite Australijoje. Kainos svyruoja nuo 42$ per mėnesį.
 
Koledžai dažniausiai aukštų reikalavimų nekelia ir čia dažniausia nėra jokių stojamųjų egzaminų ir nereikia rodyti kokiais pažymiais baigei mokyklą. Čia turite išmanyti bei susikalbėti anglų kalba, todėl vienas iš reikalavimų yra išspręsti anglų kalbos testą. Dauguma norinčių studijuoti susitvarko be problemų.
 
Anglų kalbos kursai.
Anglų kalbos kursai ne tik praturtins jūsų anglų kalbos žinias, padės susirasti pirmus draugus (galbūt net ir darbą), bet ir pasimokius 2 mėnesius, jūs gausite papildomus 2 mėnesius atostogų, kuriuos galėsite panaudoti pramogoms, kelionėms ar darbui pilną savaitę. Anglų kalbos mokymai yra mokami kas savaitę, kainos svyruoja nuo 200 iki 300 dolerių per savaitę.
 
Studijos koledžuose būna suskirstytos į 4 arba 2 semestrus, mokama už vieną semestrą į priekį. Studijos Universitetuose dažniausia skirstomos į 2 semestrus. Susimokėti už anglų kalbos studijas dažniausia prašoma pusę sumos, pvz. jeigu studijuojate 8 savaites, reikės sumokėti už 4 į priekį. Pasibaigus 4 savaitei turėsite sumokėti už likusią dalį.
Koledže dažniausia prašoma sumokėti už vieną semestrą į priekį.
 
Studijų pranašumas.
Studijos Australijoje jums suteiks didelį pranašumą, tiek ieškant darbo Australijoje, Lietuvoje ar kur kitur. Jūsų išsilavinimas bus pripažintas visame pasaulyje, todėl kur jus norai nuves, ten galėsite rasti darbą pagal specialybę. Australijoje įgytas išsilavinimas bus puikus pagrindas jūsų tolimesnei karjerai. Pabaigus studijas galėsite aplikuoti Temporary Graduate Visa, kuri leis jums dirbti ir įgyti patirties pagal profesiją (jos trukmė gali būti iki 4 metų), pasibaigus šiai vizai ir atitikus visus reikalavimus galima aplikuoti skilled migration vizai, kuri suteiks jums neribotas galimbes dirbti bei likti Australijoje. Vėliau laukia ilgai išsvajotas PR – permanent resident ir pilietybė.
 
Studentų gyvenimas.
Studentai Australijoje dažniausia gyvena nuomojamuose butuose, kuriuose gyvena po 1,2,3 ar daugiau žmonių kambaryje, priklausomai kiek privatumo ir pinigų norite į tai investuoti.
 
Sidnėjuje vieno kambario kaina, vienam žmogui gali svyruoti nuo 150 iki $400 per savaitę. Melbourne nuo 140 iki $380, Brisbane nuo 110 iki $300.
 
Vidutiniškai studentai moka $150 per savaitę nuo vieno asmens.
 
Dažnai nuomojantis butą yra paprašomas 2-4 savaičių užstatas (bond), taip pat 1 savaitės mokestis į priekį. Vėlavimai čia nėra priimti, bet viskas priklauso nuo nuomotojo. Jeigu nuomojatės iš agentūros, gausite sms, arba skambučius su priminimu susimokėti. Jeigu numositės iš privačių asmenų, jūsų paprašys tiesiog išsikraustyti, jeigu tuo piktnaudžiausite.
 
Patarčiau turėti visus darbo sertifikatus, kuriuos įgyjote ir, kurie gali turėti vertės ieškantis darbo Australijoje. Geriausia būtų pasitarti prieš atliekant dokumentų vertimus į anglų kalbą, tam kad nebūtų išleisti jūsų pinigai veltui.
 
Imigrantai ir studentai yra susitelkę didžiuosiuose miestuose: Sydney, Melbourne, Brisbane, Gold Coast, Adelaide.
Šiuose miestuose gyvena daugiausia žmonių, tad ir darbų pasiūla yra didelė.
 
 
Sydney – yra linksmybių sostinė, čia taipogi yra geriausi koledžai bei universitetai. Šis miestas yra vienas brangiausių pragyventi pasaulyje, bet jeigu turi darbą, gali leisti sau tikrai nemažai. Vasaros čia karštos iki 40 laipsnių, o žiemos drėgnos ir vėsios iki 6 laipsnių šilumos.
 
Melbourne – yra kultūros sostinė Australijoje. Čia yra daugiausia meno renginių, meno centrų ir pan. Melbournas yra žinomas kaip "4 seasons city" čia oras gali pasikeisti kelis kartus per dieną, o čia gyvenantys prie to jau visiškai pripratę. Oro temperatūra yra kiek vėsesnė, pragyvenimo lygis taip pat aukštas kaip ir Sydney.
 
 
Studijuojant koledže jūsų darbo valandos bus apribotos iki 40 valandų per 2 savaites. Atostogų metu, jūs galėsite dirbti kiek tik jėgos leis.
 
Ką turite pasiruošti prieš pradėdami ieškoti darbo:
1. Mokesčių mokėtojo numerį (Tax File Number - TFN)
2. Sąskaitą banke
3. Gyvenimo aprašymą (CV)
 
 
Jūsų darbas labai daug priklauso nuo anglų kalbos lygio. Dažniausiai naujai atvykę pradeda dirbti šiose srityse:
 
Pareigos Vid. atlyginimas per valandą
Padavėjas 15 - 18 aud (+arbatpinigiai)
Barmenas 18 - 25 aud (+arbatpinigiai)
Virtuvės padėjėjas 15 - 17 aud
Valymo paslaugos 16 - 20 aud
Darbas statybose 20 - 30 aud
Reklaminės medžiagos platinimas 9 - 10 aud
Auklė 15 - 20 aud
 
 
 
Domėjausi IT studijomis koledže. Laišką cituoju.
 
 
Kitas laiškas:

 
 
Miestai:
 
Sidnėjus.
Šilčiau nei Melburne
Vasarą temperatūra - 28 laipsniai celsijaus.
Yra daugiau ką pamatyti (nei kad Melburne)
Yra paplūdimių.
Sidnėjuje brangesnis pragyvenimas (alyginimai šiek tiek didesni)
Daugiau laisvalaikio praleidimo būdų lauke.
http://www.statsoc.org.au/wp-content/uploads/2013/12/Sydney.jpg
 
 
Melburnas
"4 metų laikai" - oras, dieną, labai sparčiai keičiasi.
Vasarą apie 26 laipsnius šilumos.
Pigesnė būstų nuoma nei Sidnėjuj.
Apsipirkinėjimas - geresnis nei Sidnėjuj.
Geresni cafe/bar (indoor)
Draugiškesni žmonės (?)
http://blogs.crikey.com.au/theurbanist/files/2013/06/Melbourne-future-skyline.jpg

Kad sunku būtų nunešt šiukšles iki konteinerio... Ant kiek reikia būt lodarium? :D. Čia gal viena bukiausių idėjų kolkas girdėtų šiemet :D