eMmorts

Stojantiems į KTU reikėjo naudotis šita sąskaita:
 
Tu kalbi apie stojamają studijų įmoką, kurios, stojant per lamabpo, nereikia.
http://ktu.lt/turinys/priemimo-iforminimas
http://ktu.lt/turinys/universiteto-saskaitu-rekvizitai-stojantiesiems
Registracijos studijoms įmokos duomenys šiek tiek žemiau.

Mokosi matematika/fizika stipriau nei likusieji. Maziausias pazymys galutinis gali but 7, kad is grupes nepasalintu. Paciu tu moduliu matematikos ir fizikos sunkumas skiriasi nuo paprastu studentu vos ne dvigubai, kambariokas is SSG, tai didelis skirtumas tarp musu laiko praleisto ruosiantis visokiems kontroliniams, labai didelis. Mano asmenine nuomone - neverta ten, nebent nori grazaus iraso CV. O apie tas mecenatu/remeju stipendijas irgi patarimas truputi atsargiau galvot (jei i PS stosi tai pirma apie paprasta stipendija pagalvot reik, nes irgi nejuokas gaut :)), nes nuo mokyklos diena kaip naktis tas universitetas skiriasi, faktiskai jokios kontroles, pats uz save atsakingas, todel labai sunku kartais pasidaro mokytis ir stengtis, plius jau tas rektoriu ir kitokias stipendijas kad gaut tai faktiskai vien desimtukais mokytis reik plius visuomeniskai nusipelnes turit but, zodziu, stipriai sunku gaut :)

Taip pat baigiau čia pirmą kursą (beveik :D). Hafnis viską gerai išdėstė, tik galiu plačiau papasakoti, ką veikėm darydami appsus Android'ui.
 
Buvo pasiūlyta 100 idėjų appsam (kurios buvo skirtos bakalaurams :D), iš kurių bet ką galėjom išsirinkti. Žinoma, galima buvo ir savo idėjas įgyvendinti. Po to vyko toks kaip ir idėjos apsirašymas, appso planavimas. T.y. reikėjo apgalvoti, kokį funkcionalumą turės aplikacija, kaip ji atrodys (papaišyti GUI, navigaciją pavaizduoti ir pan.). O po viso šito jau sekė kodinimas. Pats darbas vyko visiškai savarankiškai, dėstytojas tik padėdavo padaryti programą labiau "user-friendly", duodavo šiaip smulkių patarimų. Ai, dar turėjom atsiskaityti tokius kaip ir laboratorinius: duodavo 10 klausimų ir reikėdavo į juos atsakyti. Nebuvo tokių, kurie negautų 10. :D
 
Minusai tai tokie, jog turėjom atlikti du darbus: viską, ką darė likusieji (kontroliniai, laborai) ir čia. Nors dėstytojas ir labai stengėsi, jog pažymį iš projekto užskaitytų kaip galutinį programavimo, tačiau jam nepavyko pasipriešinti Blonskiui ir kitiems. :D Buvo tik 1,2 koeficientas prie programavimo pažymio. Bet šių minusų kitais metais neturėtų jau jums būt, nes dekanas sakė, jog viską dar sutvarkys ir nebebus dvigubo darbo. :)
 
Pliusai tai turbūt tokie, kad įgavom šiokios tokios patirties prie, taip sakant, "tikrų" programų, o ne sąrašų/masyvų rikiavimo. :D Taip pat AppCamp'as pasiūlė padėti appsus pakelti į aukštesnį lygį, jog būtų galima pradėti juos platinti, galbūt užsidirbti kelis litus alui. Bet čia dar negaliu plačiau papasakoti, nes tik ateinančią savaitę susitiksim su jais.
 
P.S. visas šis veiksmas vyko antrame semestre. Sekančiais metais gali būti, kad galėsit tai daryti jau nuo pirmo semestro.
 
Jei dar kokių klausimų turit, tai galit klaust. ;D

Aš išsprendžiau, bet kodą palikau egzamino kompe :)

15. tikrai yra ginčytinas ar 19 ar 20, taip kad nevertėtų skelbt kad 100% teisingas :)

Dzin jau tas egzas man, Game of Thrones kokia serija šiandien išėjo... :(

Su Šatiku nulaužėm švietimo ministerijos "saitą. " Gavom temą, kuri bus 12 klasės lietuvių kalbos egzamine. Tema:
"Altorių šešėlio spektroanalizės konsensusai kvantinės energijos bei termografinio laidumo sąveikoje, kalbant apie tariamos nudienos celibato psichoanalitinės raiškos privalumus, bei retrospektyvinius žmogaus pseudopasąmonės trūkumus"
Galėsit dėkot vėliau. Sėkmės egzamine!"

Gal kaip ir bus naudinga tai :)

Jeigu jis daro, tai kas jam patinka, tai neabejoju, kad jis ir yra laimingas, ir jam tas netrukdo. Čia nemaža dauguma rašančių, kad čia jis nelaimingas, ar bus nelaimingas, patys tokie esat (ir kas keisčiausia, domites panelemis, turit draugų, bet vistiek jaučiates nelaimingi) nes laimingas žmogus matis ir kitus laimingus, o ne pamatę už savę jaunesnį, ir pradėjo filosofuoti, kad koks jis nelaimingas.

Labai keista tema, tačiau tuo pačiu ir aktuali.
 
Pasidalinsiu visiškai savo nuomone, ką aš galvoju apie tai.
 
Žmogui, kuriam yra 23-eji metai ir jis neturi jokios specialybės + sėdi be darbo bent Lietuvoje yra tikrai riesta. Riesta ne todėl, kad čia negali rasti nekvalifikuoto darbo, tačiau priežastis yra kitą - mokamas minimalus atlyginimas negali patenkinti net esminių žmogaus egzistavimo poreikių.
 
Ką gi daryti žmogui tokio amžiaus, kuris neturi jokios specialybės ir darbo, o dar gyvena Lietuvoje. Iš tiesų tokia situacija yra labai liūdną, tačiau ir kartu apgailėtina. Kyla ne vienas klausimas ir ne viena dvejonė, kad galbūt šis žmogus yra pats kaltas. Juk jam ne 16... Jeigu žmogui nesiseka mokslai, visuomet galima pasirinkti proftechninę mokyklą, ją baigus jau įgyjama specialybę, priešingai negu universitete. Baigus bakalauro studijas retas gali vadintis specialistu, o ką jau kalbėti apie magistro laipsnį. Turbūt galima būtų suskaičiuoti ant pirštų kiek studentų, baigią magistrantūrą gali save vadinti specialistais...
 
Taigi, tu nebaigęs nei proftechninės, nei universiteto. Ką gi tau daryti?
 
Yra trys keliai:
1) Vykti į užsienį ir ten dirbti juodus darbus, taip tikintis šviesaus rytojaus, tačiau realybė tokia - kad jo niekada ir nebus.
2) Likti Lietuvoje, eiti į darbo biržą ir ten bandyti baigti kokius nors specialybinius mokymus + stengtis kur nors nelegaliai dirbti, kad nebūtum išmestas iš darbo biržos.
3) Dirbti Lietuvoje per keletą darbų ir abiejuose gauti minimumus - tačiau taip bus suvaryta sveikata.
 
Ketvirtas kelias yra, tačiau jis ne tau. Nes norint juo eiti, reikia būti specialistu: baldininku, staliumi, tekintoju, kalviu ir t.t.
 
 
Aš išvis esu šokiruotas, kad žmonės nebando ko nors siekti ir tikisi, kad ateis gerasis dėdė ir pasiūlys lengvą darbą už nerealius pinigus. Tokie darbai gali būt susiję tik su: narkotikais, kontrabanda arba žmonių pardavinėjimu bei kitomis nusikalstamomis veiklomis.
 
 
Mano patarimas tau: Jeigu nežinai ką čia veikti Lietuvoje, kuo greičiau bėk iš čia ir susirask nekvalifikuotą darbą užsienyje. Ten, gaudamas minimumą, galėsi truputi laisviau jausti nei su minimumu čia.

Prezidentė turi teisę kištis ir į vidaus politiką ir vetuoti įstatymus ir nesutikti su siūlomais kandidatais formuoti vyriausybę.
 
Sutikčiau su Jūsų nuomone, kad prezidentė elgiasi akiplėšiškai, jei tai būtų ne darbo partija su ponu Viktoru už vairo. Žmogumi, kuris bėgo nuo teisingumo, kuriam iškelta baudžiamoji byla, dabar ims formuoti vyriausybę ir Jūs nieko tame blogo nematot? Laikas atsimerkt. Nesvarbu kiek balsų surinkta, nes čia žmonių nuomonė toli gražu neatsispindi, kai 10 bylų iškelta, būtent, tai pačiai darbo partija už balsų papikinėjimą.
 
Grybauskaitės politika toli gražu nėra ideali, bet šiuo punktu aš su ja sutinku.

Jeigu išbrauks darbo partiją iš rinkimų, tai bus vienas geresnių sprendimų per nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. :)

Nusiunčiau į Delfi "Vox populi" štai tokį savo straipsnį. Pažiūrėsim ar publikuos :)
 
Nelipkim ant grėblio, nuo kurio kartą jau nulipome

Aš pats susiėmiau tik 11-toje klasėje - tai buvo ne vėlu todėl, jog paskutinius du metus kartoji tai, ką mokeisi nuo 5 iki 11 klasės - tiesa, išskyrus tiksliuosius mokslus, kurie viską pakartoję žengia dar toliau. Vis dėlto geriausia rimtai į mokslus kibti bent jau nuo 9-tos klasės ir tada nebus didelių problemų vėliau artėjant egzaminams - nes paskui gerai pasiruošti gali ir nebe suspėti (vieniems pavyksta, kitiems ne - vieniems "pavyko" reiškia sugebėti išlaikyti egzaminus (nesvarbu kaip), kitiems - gauti šimtukus). Kaip bebūtų, niekada nėra per vėlu. Net jei liko mėnesis iki valstybių egzaminų, aš vis tiek sėsčiau prie knygų kiekvieną laisvą valandą ir padaryčiau viską, kas įmanoma, - nes po to gali gailėtis visą gyvenimą. Pabandysiu tai paaiškinti asmeniniu pavyzdžiu.
 
Kodėl apskritai verta mokytis?
 
Gyvenime yra dalykų, kurie žmogui suteikia laisvę - galimybę rinktis, daryti ką nori. Įsivaizduok, kad tu žinai, kas tave domina, ką nori studijuoti, kokią specialybę nori įgyti. Kokią sritį bepasirinktum, dalis žmonių joje yra geriausi - daugiausia pasiekę, daugiausia žinantys, turintys norą ir talentą savo žinias perduodi kitiems. Tie, kas turi galimybę pas juos patekti - prie jų prieiti - patys tobulėja greičiau nei kiti - nes mokosi iš geriausių. Tų geriausių visada yra mažuma. Tai reiškia, kad ir juos pasiekti gali ne visi. Norėdamas patekti ten, kur gali tikrai daug išmokti, iki tol turi būti įrodęs, jog sugebi įsisavinti žinias, - tokia valstybinių brandos egzaminų (VBE) paskirtis.
 
Jei gerai baigsi mokyklą, ne tave rinksis universitetai, o tu juos, - ir būsi ten, kur norėsi būti. Jeigu gerai baigsi gerą universitetą - ne darbdaviai rinksis tave, o tu juos, - ir vėl būsi ten, kur norėsi būti. Taigi tu savo ateitį gali nulemti dar sėdėdamas mokyklos suole - mokydamasis arba ne.
 
Gerai išlaikyti VBE, kurie turi labai didelę įtaką tavo ateičiai, nėra sunku - tam net nereikia būti labai protingu - reikia tik mokėti dirbti.
 
"Gerai" nėra 50. Kiekvienas mąstantis žmogus gali turėti valstybinių egzaminų vidurkį ne mažesnį nei 80. Tie, kuriems tai nepasiseka: a) mokėsi per mažai; b) mokėsi ne tai, ką iš tikrųjų reikia (labai dažnas atvejis - ir dažniausiai tai prastų mokytojų kaltė); c) yra tikrai neprotingi (šiame forume tokių žmonių beveik nemačiau).
 
Ne viena mergina iš mano mokyklos išlaikė egzaminus daugiau nei 90 vidurkiu, nors gyvenime niekuo nesidomi (nežiūri žinių, neskaito naujienų jokia tema) ir nėra jokio įspūdingo proto. Vienintelė priežastis, kodėl išlaikė gerai, - nes paskyrė pakankamai laiko (o tai, reikia pripažinti, sugeba ne kiekvienas).
 
Jeigu tu nori gerai pabaigti mokyklą, turi būti motyvuotas - suprasti, dėl ko mokaisi - kad tau ne tas pats, kaip išlaikysi. Tau reikia tikslo, kurį norėtum pasiekti baigęs. Tada, kai suvoksi, jog viskas priklauso nuo tavęs - nieko neįvyks, jei nepadarysi savo darbo ir nepabaigsi mokyklos gerai, - galvosi apie tai kiekvieną dieną ir tai neleis tau atsipalaiduoti.
 
Mokykloje aš nemėgau matematikos - taip pat galvojau, kad ji man nereikalinga (dabar manau, kad mokyklinis matematikos kursas tikrai yra naudingas) - bet norėjau studijuoti informatiką, o į ją (kaip ir į verslą, ekonomiką ir daugybę kitų specialybių) be gerų matematikos žinių nepateksi (nebent tai prastas universitetas, į kurį niekas nestoja). Nuo pat penktos klasės mano matematikos semestrų pažymiai svyravo ne daug - buvau labai stabilus: nuo 4 iki 6. Dvyliktos klasės pirmame semestre tebeturėjau 6. Po naujųjų metų matematiką pradėjau spręsti kasdien - nuo elementariausių septintos klasės kurso dalykų, kurių tuomet buvau neišmokęs (svarbiausia turėti gerą knygą ir daug užduočių su teisingais atsakymas, kad galėtumei pasitikrinti). Praėjus pusmečiui iš matematikos VBE gavau 90 - tai buvo daugiau už ne vieną pirmūną mano mokykloje - tikra staigmena mokytojai, kai jos šešetukininkas atsiranda geriausiai egzaminą išlaikiusių mokinių sąraše. Aš tiesiog turėjau tikslą ir įdėjau daug darbo.
 
Ką tai nulėmė pabaigus mokyklą? Po kurio laiko stojau į informatikos studijas Didžiojoje Britanijoje, kurioje yra daugiau nei 100 universitetų. JK studijų sistema leidžia pasirinkti 5 universitetus, į kuriuos nori stoti. Susiradau geriausių universitetų reitingą pagal informatiką ir nubrėžiau ribą ties 15-tu numeriu - reiškia, renkuosi 5 iš 15 geriausiųjų Didžiojoje Britanijoje. Nusiunčiau jiems savo stojimo paraišką. Netrukus gavau atsakymus - visi buvo teigiami: "Tu priimtas". Nei vienas taip nebūtų atsakęs, jei būčiau iš matematikos egzamino turėjęs 60 ar 70 - dauguma į tuos universitetus stojusiųjų turėjo aukščiausius balus, o matematika ten, kur jos prašoma, visada būna svarbiausias kriterijus.
 
Negana to, kadangi mane priėmė visi universitetai, aš galėjau pasirinkti, į kurį iš jų noriu važiuoti - ir pasirinkau tą, kuriame buvo tik tai, kas man patinka, - ir jokios matematikos. Dabar universitete studijuoju, kaip veikia Google paieškos sistema, kaip ji rūšiuoja paieškos rezultatus, kuriu supaprastinto lygio Skype tipo susirašinėjimo programas ir tiesiog laukiu kiekvienos paskaitos su malonumu - aš už jas mielai sutikčiau mokėti (jeigu tik studijos nebūtų nemokamos). Universitetas laikomas trečiu geriausiu po Oxford ir Cambridge, aplink mane daugybė įdomių ir protingų žmonių - tiek studentų, tiek dėstytojų, kuriuos gerbiu ir dėl kurių tobulėju greičiau nei bet kur kitur.
 
Galiausiai išėjęs po eilinės puikios paskaitos vis kartas nuo karto pagalvoju - juk manęs čia nebūtų, jeigu aš mokykloje nebūčiau susiėmęs ir išmokęs tai, ko reikėjo, - tiesiog padaręs savo darbą. Todėl to labai linkiu visiems. Ką jūs darote dabar, gali nulemti tai, kur atsidursite ateityje. Nepraraskite teisės rinktis patys. Nesvarbu, ką tu veikei visus dvylika metų, svarbu, kad juos pabaigtum puikiai, - ir tada viskas yra tavo. Dauguma paprastų moksleivių (ne amžinų pirmūnų) netiki, kad jie gali gerai pabaigti (- netikėjau ir aš), bet tas netikėjimas neturi būti priežastimi nepadaryti visko, ką gali, kad sužinotum, kaip yra iš tikrųjų.

Sakai norisi susiimti, bet tuo pačiu ieškai priežasčių kodėl to nedaryti. Jeigu jau yra noro susiimti, tai ir daryk tai, o ne ieškok kodėl nedaryti. Mokytis niekada ne per vėlu ir visos žinios kažkada gali praversti :) Be to geriau išlaikęs egzaminus įstosi į geresnę vietą.

Visiškai nesutinku su tais, kurie teigia, kad užtenka gerai mokytis tik 11-12 klasėje, o dar geriau, kai pasako, kad mokykis, tik tą, ko reikės stojimui... Su tokiais žmonėmis neįdomu bendrauti, nes jie neišmano nieko daugiau, nei savo pasirinkto dalyko. Sakysit kam tas beprasmis kokios chemijos ar biologijos kalimas, jei tarkim nebūsi mediku? Atsiminkit jūsų galva yra kaip raumuo ir kuo jūs daugiau į ją "prikišat", tuo jei yra geriau ir lengviau išmokti naujų dalykų!

Nu va bent vienas uzdarbietis tarp minios "tusintoju" kuriam giliai px viskas ir jis eina savo tikslo link ;]]]]]]]]] Susidariau toki vaizda, kad jei zmoguus vaikyste praejo be tusu, vakareliu, balevojimu, laiko svaistymo studentaujant tai jis jau iskart priskiriamas kaip nenormalus, zmogus kuris senetvej netures ka prisimint ir pns, jis manau kaip tik tures daug daugiau ka prisimint nes per ta laika bus nuveikes n kartu daugiau dalyku uz tuos kurie teplauke pasroviui.
 
Aplamai kas nustate taisykles, kad reikai tusint, reikia gert, reikia jaunam su draugeliais gatves trint ? Cia juk jus patys sau nusistatet tokias taisykles tai kokia teise turit kitiem aiskint kokias jie taisykles sau yra nusistate.

Gyveno kartą labai pamaldus žmogus. Jis viską darė taip, kaip reikia: laiku kėlėsi, laiku gulė, dirbo, meldėsi, augino vaikus ir šelpė vargetas.
 
Ir štai nusprendė vieną dieną Dievas pasiųsti į žemę potvynį. Vanduo mikliai pradėjo kilti ir tvinti gatvėmis. Žmonės tuoj sukruto, sumetė mantą į valtis, sulipo patys ir plaukia.
O tas pamaldus žmogus pradėjo melstis. Plaukia pro jo namus valtis, kaimynai jam šaukia:
- Eikš pas mus! Ar nematai, kad vanduo kyla?
- Aš tikintis žmogus. Dievas man padės, - ramiai atsiliepia pamaldusis ir valtis nuplaukia.
 
Vanduo kyla toliau. Pamaldusis užlipa į viršutinį aukštą ir toliau meldžiasi. Pro jo namus praplaukia laivelis, iš jo kažkas šaukia:
- Paskubėk! Mes tave paimsim!
- Aš tikintis žmogus. Dievas man padės! - ramiai atsiliepia pamaldusis ir laivelis nuplaukia.
 
Vanduo kyla toliau. Pamaldusis užlipa ant stogo ir visu balsu šaukdamas toliau meldžiasi. Pro jo namus praskrenda sraigtasparnis, iš jo kažkas išmeta kopėčias ir šaukia:
- Lipk aukštyn! Mes tave paimsim! Vėliau pagalbos nebesulauksi!
- Aš tikintis žmogus! Dievas man padės! - jau drebančiu balsu atsiliepia pamaldusis ir sraigtasparnis nuskrenda.
 
Vanduo kyla kyla... Žmogus nuskendo.
Po mirties ateina jis pas Dievą ir klausia:
- Mano brangus Dieve, aš taip tavim tikėjau, taip tau meldžiausi. KODĖL Tu leidai man nuskęsti?
- Mano brangus žmogau, - atsidūsta Dievas, - aš tau siunčiau valtį, aš tau siunčiau laivą, aš tau siunčiau sraigtasparnį. KODĖL tu jais nepasinaudojai?