Pereiti prie turinio

SLukas

Nariai
  • Pranešimai

    1.319
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Atsiliepimai

    95.8%

Reputacijos išklotinė

  1. Patinka
    SLukas gavo reakciją nuo helloween Darbas su affiliate   
    nemanau kad uz registracijas moka, manau uz nupirktas paslaugas...
  2. Patinka
    SLukas sureagavo į Esnyper Kaip bendrauja forumiečiai Lietuvoje ir Vakaruose   
    Heh, tikrai taip. Ypač tai pastebima uždarbis.lt forume, šiais metais. Realiai apart straipsnių iš kelių žmonių, čia nebėra daugiau ko skaityti. Belevyzgos arba trolinimai. Vien iš metų forumiečio rinkimų matosi, kad nelabai ir yra ką rinkti (apart tų kelių, kurie dar kažkokią naudingą informaciją parašo).
     
    O gal tiesiog toks amžius? Užsienio forumuose renkasi labiau subrendę žmonės? Jie tiesiog nebeturi, nei laiko, nei noro rašyt nesąmonių. Na, o uždarbis.lt pastaruoju metu tik jaunąją kartą ir betraukia, vyresnių žmonių - vienetai. Pamąstymui
     
    Kitas variantas - per mažai specializuotas forumas. Dabar realiai temų yra nuo „Automobilio (BMW) už x sumą rinkimai“ iki „Kokius tamponus žmonai pirkti?“. Savaime suprantama, kad daugelis tam tikrose temose reiškiasi tik todėl, kad... Reikštųsi...
  3. Patinka
    SLukas sureagavo į ecko Darbas vasara Anglijoje or smth like that.   
    vienintelis patarimas: vaziuok kol jaunas! vaziuok ir nesedek cia!
  4. Patinka
    SLukas sureagavo į Raivis Laiškas vaikystei   
    Man pačiam dabar yra tik septyniolika metų, bet visai neseniai kilo mintis parašyti pačiam sau, sau kai dar buvau visai mažas. Žinote, per tuos savo gyvenimo metus supratau nemažai, bet gal tik dabar taip sakau... Gal po dar septyniolikos metų juoksiuosi iš to ką sakau dabar, kaip dabar aš mąstau. Bet tiesiog norėjau pasidalinti savo laišku mano vaikystei su jumis, manau, kad kai ką galėsite pritaikyti netgi sau.
     

    Laiškas vaikystei


     
    Mielas Raivydai, rašau tau iš ateities, iš 2014 metų, jau būdamas septyniolikmetis. Skaitydamas šį laišką tikriausiai esi dar visai mažas, ką tik išmokęs skaityti, o galbūt tau šį laišką skaito mano Mama ar Tėtis. Šiame laiške aš papasakosiu tau, mažyli, apie gyvenimą, apie tai ką turi vertinti jame, padėsiu tau nedaryti klaidų savo ateities gyvenime, busiu tau kelrodis į tolimesnį tavo ilgo ir gražaus gyvenimo kelią.
     
    Pirmiausia norėčiau tau pasakyti, kad neskubėtum gyventi, neskubėtum būti dideliu, suaugusiu vyru, kad mėgautumeis kiekviena gyvenimo diena. Visi vaikai, kurie nori užaugti greitai, net nepastebi, kaip prabėga jų gražiausias gyvenimo etapas- Vaikystė. Geriausias pavyzdys būtų Micheal Ondaatje kūrinio „Kačių stalas“ pagrindinis veikėjas, kuris laive kasdien bendrauja su suaugusiais, viską daro taip, kaip vyresnieji, stengiasi būti toks pat kaip jie, o galiausiai tas pats veikėjas pabaigoje pasakoja istoriją apie save, apie savo gyvenimo tarpsnį- vaikyste, kuris taip greit prabėgo. Aš kartais sustabdau savo gyvenimą ir pagalvoju, o kodėl aš skubėjau tapti paaugliu, kodėl norėjau, kai man buvo septyni metai būti septyniolikos? Į šiuos klausimus, man nesiseka atsakyti, gal pavyks tau? Ir šiandien su džiaugsmu galiu sakyti: „neskubėk, nes viskam yra savas laikas“.
     
    Be to, neapmiršk žmonių, kurie supa tave, kurie tau kiekvieną diena dovanoją šypseną, paspaudžia tau ranką, pasako labas rytas. Raivydai, dažnas iš mūsų nevertiname to ką turime, mes nematome, kad aplink mus yra patys geriausi draugai, kad turime pačius nuostabiausius Tėvus. Žmonės dažniausiai tai pradeda vertinti tada, kai jų jau nebėra... Tau tai įrodys Onorė de Balzako knygos „Tėvas Gorijo“ pagrindinio veikėjo dukros. Jos gyvena negalvodamos apie savo tėvą, nepadėdamos jam, bet kai jis miršta, jos supranta ką prarado savo gyvenime ir tik tada pradeda tai vertinti. Be galo noriu tau pasakyti, kad tavo Tėvai patys geriausi, kad jie tau teikia patį didžiausią džiaugsmą gyvenime. Tavo draugai visada tau padės, kada tau tik bus sunku, nepamiršk- tavo draugai visada su tavimi. Todėl mylėk ir saugok tai ką turi šalia savęs, nes vieną dieną gali būti, kad tu to nebeturėsi...
     
    Galiausiai norėčiau pasakyti, kad gyvenimas yra be galo gražus, kad ir kaip jame blogai tau bus, žinok, kad jis tave ruošia kažkam stipresniam ir geresniam. Visada sustok, visada pasimėgauk akimirką, kurią siunčia tau Dievas, apkabink žmogų, kuris yra tau labai svarbus ir pasakyk jam tai, pasidžiauk paprastais dalykais, nes tik jie teikia didžiausią džiaugsmą, o tų dalykų užteks visiems iki soties.
  5. Patinka
    SLukas gavo reakciją nuo Blofeld prisistatymas?   
    kazkaip px
  6. Patinka
    SLukas gavo reakciją nuo Blofeld prisistatymas?   
    kazkaip px
  7. Patinka
    SLukas gavo reakciją nuo Blofeld prisistatymas?   
    kazkaip px
  8. Patinka
    SLukas gavo reakciją nuo Blofeld prisistatymas?   
    kazkaip px
  9. Patinka
    SLukas gavo reakciją nuo Blofeld prisistatymas?   
    kazkaip px
  10. Patinka
    SLukas gavo reakciją nuo Blofeld prisistatymas?   
    kazkaip px
  11. Patinka
    SLukas gavo reakciją nuo Blofeld prisistatymas?   
    kazkaip px
  12. Patinka
    SLukas sureagavo į iLo šventinį laikotarpį skype premium - dykai !   
    Sveiki,
    visą šį šventinį laikotarpį nemokamai dalinu skype premium 1 metų kodus.
     
    http://i.imgur.com/YasqmGH.png
     
     
     
    Reikalavimai:
     
    1. Būti uždarbyje užsiregistravus anksčiau negu prieš savaitę
    2. Parašyti temoje, kad norite skype premium :)
     
    Taip pat jeigu norite galite nusipirkti kompiuterinių žaidimų pigiomis kainomis čia: http://uzdarbis.lt/t304070/parduodami-steamorigin-zaidimai/page__p__2534894__fromsearch__1#entry2534894 :)
     
    Kodai visiems bus išsiųsti privačia žinute :) and don't forget, sharing is caring! B-)
  13. Patinka
    SLukas gavo reakciją nuo Loganas Meditacija   
    Bukagalvi baik ta w raide vietoj v naudot, akis bado skaitant ir pačiam matosi smegenys praplautos.
  14. Patinka
    SLukas sureagavo į denlow Gyvenimas Anglijoje (Pastebėjimai)   
    Siaip teisingai sakai, dauguma ir dirba fabrike iki pencijos, be man nuo to tik geriau, jai visi su akstaisiai butu man sunkiau butu geresni darba gaut:) o del pacios Lietuvos tai man ten nepatinka zmoniu kultura. Sustabdai mikriuka tai atpisa prota kad nestabdyk daugiau cia nes duobiu pagal krasta daug, autobuse bilieta nori nusipirkt tai guani gruzo kad neturi lygiai tokios sumos o reikia graza duot, Noroj neduok dieve paklausi kodel kaina buvo parasyta 1.99 o imuse 2.99, tai issaiskins kad ###### reik ziuret ka imi. Tie visi pensininkai kurie rekia kad jaunimas nemandagus nors ispaciu niekad neisgirsi "aciu" kai palaikai duris ar uzleidi kur, jaigu jaunesniam palaikai duris isejas is kurnors tai perkreiptu veidu ziuri ko tu cia nori is jo. Ir milijonas kitu situaciju kurios man sugadina nuotaika tik isejus is namu. Aisku visur pasitaiko tokiu zmoniu bet tikraj ne tiek kiek LT:)
  15. Patinka
    SLukas gavo reakciją nuo EdvinasJ Tarpas tarp programos ir start linijos   
    nebeis sutvarkyt sakes... gausi nauja pc pirkt arba windowsus perrasyt
  16. Patinka
    SLukas sureagavo į uploader Nemokami pokalbiai tarp LABAS iki vasaros!   
    Kas nori nemokamų pokalbių tarp LABAS iki vasaros, siųskite 1550 numeriu tekstą: TARP
    Paskubėkite!
  17. Patinka
    SLukas sureagavo į emck Warren Buffet citatos   
    Keletas Warren Buffet citatų. Man asmeniškai labai patiko :)
     
    - Apie pajamas: Nepasitikėk tik vienu pajamų šaltiniu. Susikurk mažiausiai du.
    - Apie išlaidavimą: Jei perki daiktus, kurių tau nereikia, tuoj teks pardavinėti tuos, kurių reikia.
    - Apie taupymą: Taupyti reikia ne tai, kas liko neišleista. Leisti reikia tai, kas liko nuo taupymo.
    - Apie rizikavimą: Nematuok upės gylio abiem kojomis.
    - Apie lūkesčius: Sąžiningumas yra labai brangi savybė. Nesitikėk jo iš pigių žmonių.
    - Apie vaikus: Vaikams reikia duoti tiek, kad jie galėtu daryti bet ką, bet ne tiek, kad galėtu nebedaryti nieko.
  18. Patinka
    SLukas sureagavo į AlgirdasD Parduota vasara UK '13   
    Šią vasarą nusprendžiau parduoti (kaip turbūt ir dauguma studentų). Pradžioje tikėjausi ją parduoti amerikiečiams, tačiau paskutinėmis akimirkomis viskas apsivertė aukštyn ir teko ją parduoti britams. Iš tikrųjų nesu tikras dėl ko aš visa šita rašau, galbūt tiesiog noras pasidalinti savo patirtimi? Taip pat šiek tiek prie šio rašinio atsiradimo prisidėjo ir kito rašinio, panašia tema, autorius.
     
    2013 06 30
    Paskutiniu traukiniu pasiekiu Kauną, o iš Kauno - paskutiniu autobusu oro uostą. Keisti jausmai apima suprantant, kad net du mėnesius būsiu kažkur, bet ne namie. Tačiau tokia jau tų parsidavėlių dalia.
     
    Kadangi tai buvo pirmasis skrydis lėktuvu, ir išvis apsilankymas Kauno oro uoste, ėmė baimė, kad pasiklysiu, nieko nerasiu, įlipsiu ne į tą lėktuvą ir galiausiai jis dar nukris. Tačiau visa baimė dingo, vos įėjus į oro uosto pastatą. Būtų juokinga nieko nerasti arba įsėsti ne į tą lėktuvą, kai tą dieną iš šio oro uosto tai yra pats paskutinis skrydis ir visi žmonės laukia tik jo.
     
    Buvau prisiklausęs baisių istorijų kaip žmonėms skrydžio metu užgula ausis, nieko negirdi kelias savaites ir pan. Tam pasiruošiau - čiulpinukai, guma, ausų kamštukai. Neprireikė nieko.
     
    Sėkmingai nuskridus ir perėjus nežinia kiek labirintų, pakilus į antrą aukštą ir vėl nusileidus, patikrinus pasą ir perėjus dar kelis koridorius - PAGALIAU LAISVĖ. O joje manęs laukė brolis su žmona.
     
    Per maždaug valandą trukusią kelionę iki naujųjų namų, Peterborough mieste, sužinojau, kad jau po 7val. turiu būti pokalbyje dėl darbo. Valio! Tik atvykai, nuėjai pakalbėti ir dirbi. Argi ne puiku? Deja.
     
    Darbo paieškos (I dalis)
    Po kelių valandų miego, dar nespėjęs susigaudyti kas kur ir kaip vyksta, atsiduriu agentūroje, kurioje dėl manęs jau buvo susitarta. Tačiau darbuotoja liepia tik užrašyti savo kontaktus ir jeigu reikės jiems manęs - paskambins. Pasirodo penktadienį (aš atėjau pirmadienį) priėmė kažką kitą, vietoj manęs. Kažin vertėtų paminėti, kad darbuotoja priėmusi kitą žmogų, nors buvo tartasi dėl manęs - yra lenkė? Gal ir nebūtina. Tai ir neminėsiu. Oj...
     
    Darbo paieškos (II dalis)
    Na ką, po tokių naujienų vakare manęs laukia ekskursija. Ekskursija po miestą ir jo agentūras. Aprodo X skaičių (o gal ir XX) agentūrų, ir tik viena iš jų dar dirbo. Liepė ateiti kitos dienos rytą.
     
    Rytas. Atsikeliu anksti ir geros nuotaikos - gi darbo eisiu ieškoti! Pirmą kartą gyvenime. Nuotaika pradeda bjurti po kiekvienos praeitos agentūros. Tie patys banalūs dialogai:
     
    -Laba diena, ieškau darbo, gal galite ką nors pasiūlyti?
    -Labas, ar dirbote anksčiau su mumis?
    -Ne
    -O kokio darbo ieškote?
    -Fabrikuose arba sandėliuose, jokio skirtumo.
    -Gerai, palikite savo kontaktus (šitam sąraše, kur jau yra XXX žmonių prieš tave) ir kai reikės darbuotojų - susisieksime.
     
    Vienoje agentūroje išgirdau vilties teikiantį pasakymą:
     
    -Šiuo metu turime darbo tik fabrikuose, ar jums tai tinka?
    -Taip, žinoma!
    -Ar galite dabar skirti iki dviejų valandų dokumentų pildymui ir instruktažui?
    -TAIP!!
     
    Tos dvi valandos išsitęsė beveik iki 4 valandų. Bet koks skirtumas, gi darbo gausiu (mhm...)!!! Šiek tiek nustebino, kad pildant dokumentus, tą patį darė ir vienas žmogus kurį žinau jau nuo vaikystės. Dar labiau nustebino tai, kad su juo kartu ir dirbom kelias savaites.
     
    Sėkmingai užpildęs visus dokumentus, atlikęs keletą testų ir dar keletą kartų pasirašęs, gavau nurodymą laukti skambučio arba sms - taip praneš kai bus darbo. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo - galėjau vos ne tą pačią dieną skambintis į vieną iš trijų fabrikų, su kuriais dirba ši agentūra ir siūlytis jiems, sakyti, kad nori rytoj dirbti.
     
    Pirma darbo diena
    Praėjus vos keletui dienų, saldžiai sau miegant gaunu sms (tomis dienoms telefono garsas buvo nustatytas ant maksimumo, nes O JEIGU PRALEISIU SKAMBUTĮ DĖL DARBO). Jos turinys - vienas iš fabrikų šiandien very busy, tad jei nori dirbti - paskambink. Paskambinu. Išvykimas po mažiau nei valandos, nuo agentūros (turbūt turėčiau dar paminėti, kad į darbą vežiodavo agentūros autobusas - 7svarai už vienos dienos kelionę į darbą ir atgal). O man dar iki agentūros beveik 20min.! Bet viską sėkmingai spėju. Valio! Bet o tačiau, einant į agentūrą... PASIKLYSTU. Lieka kelios minutės iki išvykimo, o aš nelabai suprantu kur randuosi. Lygiai 8:00 (laikas, kai turėjom išvykti į darbą) skambina iš agentūros pasitikslinti ar tikrai vyksiu. Bekalbant pamatau, kad agentūra jau už kampo! Valio dar kartą! Paaiškėjo, kad ne manęs vieno laukė, po manęs atėjo dar viena mergina.
     
    Po maždaug 40min. kelionės, pasiekėm darbo vietą. Dauguma iš mūsų buvo pirmą kartą čia, todėl prie fabriko pasitiko žavios šypsenos lenkaitė, t.y. mūsų supervisor'ė. Parodė kur pasilikti daiktus ir tada prasidėjo kelionė link darbo vietos... Vienoj vietoj reikia užsidėti pora kepurių, paskui nusiauti savo avalynę, peržengus aukštą slenkstį apsiauti guminius batus, tuomet plauti rankas,dar kartą plauti rankas, apsirengti baltą chalatą, vėl plauti rankas, jas išsitrinti spec. skysčiu, tuomet susivynioti į plastmasę (prijuostė, rankovės, pirštinės) kuri skiriasi spalvomis pagal tai, prie kurios linijos dirbsi. Ir galiausiai dar kartą pirštiniuotas rankas trinti skysčiu. Pirmomis dienomis ši apsirengimo procedūra atrodė lyg truktų visą amžinybę, tačiau vėliau viskas vykdavo žymiai greičiau. Ir ją atlikti reikėjo kiekvieną kartą grįžtant į darbo vietą, po kiekvienos pertraukos. Na, šiaip logiška, tik įkyru.
     
    Na, galiausiai praėjus tiek etapų, parodė mūsų tos dienos darbo vietą - desertų linija. Reikėjo tiesiog dėlioti ant mažų pyragaičių įvairius vaisius (kivius, persikus, braškes, slyvas, mėlynes, ananasus), kartais padėlioti dėžes, arba padėlioti dėžėse šiuos pyragaičius.
     
    Kad būtų aiškiau - štai iliustracija ką darėm.
    http://ecx.images-amazon.com/images/I/51TlUPfVXDL._SL500_.jpg
     
     
    Darbas atrodė smagus, nereikalaujantis jokių didelių pastangų, kol prieš darbo pabaigą nepradėjo jaustis, kad turiu kojas ir nugarą.
     
    Antra, trečia, ... darbo dienos
    Deja, bet prie šitos linijos per visą vasarą daugiau nebeteko padirbėti. Kitais kartais, kol dirbau šiame fabrike, teko dirbti prie linijų, gaminančių vaisių mix'us. Darbas taip pat nesunkus - tiesiog dėlioti tau skirtus vaisius į indelis, judančius ant linijos. Dar turbūt vertėtų paminėti, kad visos linijos eidavo pačios, išskyrus desertų liniją, prie kurios dirbau pirmąją dieną (baigi dėlioti vaisius ir stumi dėžę toliau). Kartais tai buvo tragiška. Na, ne kartais, o dažniausiai. Pirmomis dienomis išvis buvo baisu - turbūt kokia 30proc. į rankas paimtų vaisių nukrisdavo ant žemės, o šalia manęs dirbantis žmogus turėdavo padėti ir man. Bet tokia jau ta naujokų dalia. :D Vėliau aš padėdavau kitiems, tad viskas tvarkoj.
     
    Darbo paieškos (III dalis)
    Taip beveik sėkmingai pradirbau visą pirmąjį mėnesį. Būdavo savaičių, kad dirbdavau vos vieną dieną, kartais - tris dienas. Rekordas - vieną savaitę dirbau NET 4 DIENAS! Artėjant liepos pabaigai darbo beveik nebūdavo, tad teko ieškoti išeities. Šiokią tokią radau - perėjau į kitą fabriką, su kuriuo bendradarbiavo ši agentūra. Šis fabrikas taip pat gamino viską iš vaisių +keletos daržovių. Šiame fabrike teko ne pati švariausia darbo vieta - atliekų malimo mašina. Aš stovėdavau vienoje sienos pusėje, kur visas aparatas ir stovi, o man iš kitos sienos pusės (ten buvo vaisių paruošimas - plovimas, lupimas, darinėjimas ir pan.) pildavo atliekas ir man tereikėdavo jas pagrūsti, kad nesikimštų. Laisvesniu laiku nusivalyti sienas ir aplinką, bei išvalyti šiukšles po vynuogių atrinkimo linija. Visiškai paprastas darbas, nebuvo tokios monotonijos kaip dėliojant vaisius į indelius ir nesijausdavo net kaip prabėga darbo valandos.
     
    „Tu rytoj dirbi. Ne.“
    Kiekvieną kartą, norint dirbti sekančią dieną, tekdavo skambintis į norimą fabriką (išskyrus vieną, bet apie jį paskui). Dirbant pirmajame fabrike dažnai būdavo taip - pasiskambini, susitari, kad rytoj dirbsi, tačiau ryte (o gal naktį? ~4val. ryto) nuėjus prie agentūros sužinai, kad tavęs nėra sąraše ir nė velnio tu šiandien nedirbsi. Taip buvo... emmm, net sunku suskaičiuoti kiek kartų. Tokia situacija būdavo vos ne kas antrą kartą, t.y. kartą sėkmingai pavyksta išvykti į darbą, kartą ne, ir vėl iš naujo. Taip pat, dirbant šiame fabrike tekdavo ateiti prie agentūros 4val., jeigu neateini iki 4:15 - tave braukia iš tos dienos sąrašo (jeigu jame išvis būni). Tačiau link darbo pajudėdavom geriausiu atveju 5val., o darbas prasidėdavo 6val. Nelabai kam rūpėjo laiko taupymas...
     
    Dirbant antrajame fabrike, panašių situacijų būdavo tik pradžioje. Tik jos žiauresnės. 3val. nakties išvykdavom nuo agentūros, maždaug 4val. būdavom fabrike, 4:15 ateidavo sutikrinti sąrašus ir paskirstyti kur kas dirbs tą dieną. Kartais tik atvykęs į fabriką sužinodavai, kad esi extrų sąraše (sąrašas, iš kurio žmonės imami darbui tik jeigu kas nors neateina iš normalaus sąrašo). Tuomet tekdavo laukti kartais ir iki 6val. ryto, kol ateidavo pasakyti "Sorry guys..." ir važiuodavom atgal namo. Naktiniai pasivažinėjimai, gal ir nieko. :) Taip pat visų šių extrų turėdavo laukti naktinė pamaina, kuri darbą baigia 5val. Įdomu ar smagu po 8valandų darbo dar laukti kitų, kartais vos ne 2val., kai jau žinai, kad galėtai būti sėkmingai grįžęs namo.
     
    Na, bet nesąmonės baigėsi kai antrajame fabrike gavau neoficialią pamainą, t.y. dirbau pagal tam tikrą grafiką ir nereikėdavo kasdien skambinėtis. Tačiau tai suteikė galimybę jiems sėkmingai mane bet kada išbraukti iš tos dienos darbuotojų sąrašo, arba perrašyti į extrų sąrašą.
     
    Tačiau viena iš agentūros taisyklių buvo - neateisi į darbą, nors būsi pranešęs, kad dirbsi - gali išvis nebegauti darbo. „Sąžininga“. Grubiai paėmus, pusę visos savo vasaros praleidau vėjais, o kitą pusę - dirbau. Darbo stoka stebėjosi ir jau senai ten gyvenantys lietuviai...
     
    Oficialumai
    Kaip turbūt daugumai žinoma, pradėjus dirbti UK, reikia susitvarkyti NIN'` (National Insurance Number). Pokalbiui dėl jo užsiregistravau pačiomis pirmomis dienomis, vos atvykęs į UK, tačiau susitikimo datą man rezervavo tik rugpjūčio 1d. Pokalbis buvo visiškai paprastas ir ne toks baisus kaip atrodė. Tik suglumino klausimas, kurį išgirdau viduryje pokalbio - "Who you are?". Bandžiau pasakyti savo vardą, lytį, kol pašnekovas nepradėjo juoktis ir nepatikslino klausimo - domėjosi mano pilietybe. Hmm.
     
    Beje, laiško su savo NIN'u taip ir nesulaukiau net iki dabar, nors praėjo beveik trys mėnesiai po pokalbio. Ko pasekoje, negalėjau atsidaryti ir banko sąskaitos. Tad visą atlygį teko imti čekiais ir juos grynintis, kaskart sumokant 2,9% nuo gaunamos sumos.
     
    Visa kita, ką norėjau dar paminėti...


     
    nežinau kas tai lemia, tačiau dauguma sutiktų lietuvių buvo draugiški, su kuriais lengva bendrauti, kad ir apie orą. Gal kad jų ten mažiau, todėl taip tik atrodė?
    maistas. Vasaros dažniausiai vartojamas maistas buvo - picos, sausi pusryčiai, jogurtas, bananai. Nes kai tokios kainos, buvo sunku jų tiesiog nepirkti. :D Pvz. didelis pakas (nežinau svorio) sausų pusryčių - 0,37 svaro (~1.50lt), bananai po 0,67svaro (~2.68lt). Pirmą kartą teko paragauti traškučių su... actu. Taip pat atradau skanų jogurtą ir alaus kokteilį, kurių Lietuvoje anksčiau buvau nematęs. Tačiau grįžęs Maximoje viską radau! Ir kaina, bent jau alaus kokteilio, per pus mažesnė nei mokėdavau būdamas ten.
    parduotuvė be prekių. Nustebino apsilankymas parduotuvėje Argos, kurioje viešai išdėliota vos keletas prekių. Visa kita ateina tiesiai tau iš sandėlio. Salėje esančiuose kataloguose arba kompiuteriuose išsirenki norimas prekes, užrašai jų kodą ir kiekį ant specialaus lapuko, nueini prie kasos, susimoki ir lauki kol iš sandėlio parvažiuos tavo prekė. Geras būdas išvengti vagysčių. :)
    babajai, babajai everywhere. Vis gi gyvenau gatvėje, kuri yra pagrindinė jų vieta šiame mieste. Vieną rytą, ~3:40 žingsniuodamas link darbo sutikau mases einančias iš mečetės. Pasirodo, kaip tik vyko Ramadanas. O aš jau pradėjau galvoti kokiu būdu mane nukankins, nes nu tokiu metu sutikti mases neaiškių tipų tikrai nėra jauku. :D Bet patiko tai, kad jų parduotuvių buvo pilna. Vos ne kas 100 metrų. O vienoj vietoj, sankryžoje, net trys - vos vienas laisvas kampas. Pas juos galėdavai nusipirkti didžiulį arbūzą už 3svarus, arba 1kg vynuogių už 1svarą, arba 3 melionus už 1svarą.
    lenkai, galvojantys, kad jie yra Lenkijoje, o ne kažkur kitoj šalyje. Labiausiai nervuodavo kai kalbėdavo savo kalba, nors jiems aiškini, kad nieko nesupranti, o jie vis tiek nesustodami vapalioja kažką. Ir dar galiausiai nustemba, kai supranta, kad tu tikrai nekalbi lenkiškai. Per visą vasarą sutikau vos vieną normalų lenkiškos kilmės žmogų. Jokiu būdu nesupraskit šito kaip stūmimo ant jų, tiesiog pastebėjimas.
    vaisių niokojimas. BAISU. Dirbti tokiuose fabrikuose gali tik stiprios psichikos žmonės, nes kiti pamatę kiek niekais išmetama vaisių, gali susirgti depresija ir prarasti sveiką protą. Suprantama, kad kai dėlioji į indelius vaisius ir koks nukrenta ant žemės, jo nekelsi ir nedėsi prie gerų. Tačiau kuo kaltas dar nenuluptas ananasas, kuris nukrito ant žemės? Niekuo, tačiau toks keliauja tiesiai į atliekų malimo mašiną. Nulupo ananasą, pamatė, kad per šviesus/tamsus - taip pat lauk! Nejaugi tokie netinkami kam nors kitam gaminti? Darbo pabaigoje, apsivalant liniją būdavo prišluojama GAUSYBĖ vaisių, kurie išmetami... O žiauriausia buvo kai atnešė 10 dėžių su vaisių mixais ir reikėjo visus atidaryti ir išmesti lauk, nes... BUVO BLOGAS ETIKETES UŽKLIJAVĘ. :(
    dirbant pirmąjį mėnesį, viską gaminom „Marks&Spencer“ parduotuvej. Kartą apsilankiau, pasižiūrėti kokios mūsų gaminių kainos. O jos išties nemažos. Paprastas indukas, kur turbūt koks 100gr. vaisių, kainuoja 2svarus. 4 vienetai tų mažų, taip vadinamų tarts'ų (kur nuotrauką įdėjau) - 10svarų.

     
    Per visą vasarą uždirbau tiek kiek ir išleidau. Pliuso neparsivežiau beveik nieko, išskyrus keletą daiktų. Tačiau dėl nieko nesigailiu, nes tai buvo viena iš geriausių vasarų per pastaruosius metus. Ir kas čia žino, galbūt kitą vasarą vėl praleisiu ten pat, vėl keiksiu sužinojęs, kad nesu tos dienos darbuotojų sąraše ir širdis verks matant išmetamus vaisių kiekius... ( :( )
     
    Po šios vasaros, antrąją rudens dieną, sekė kelionė po Londoną, iš kurio vykau atgal namo, Lietuvon. Bet apie tai - atskirame straipsnyje, jeigu tik bus susidomėjusių.
  19. Patinka
    SLukas sureagavo į Meduti5 Žinutė pėstiesiams!   
    Aš už natūralią atranką!
  20. Patinka
    SLukas sureagavo į Vysnios;) Kaip patikti žmonėms: 6 moksliškai pagrįsti būdai   
    Man vakar girtas kaimynas laiptinėje pasakė:
    "Būk kuom nori būt" :)
  21. Patinka
    SLukas gavo reakciją nuo Sanomis kaip atkurt foto   
    tai neimanoma.
  22. Patinka
    SLukas gavo reakciją nuo Jonuxzas Kultūrizmas namie   
    sportas namuose vadinamas masturbacija, nori kazko pasiekti ir tureti visas salygas pilnavertiskai sportuoti keliauji i sale.
  23. Patinka
    SLukas gavo reakciją nuo Jonuxzas Kultūrizmas namie   
    sportas namuose vadinamas masturbacija, nori kazko pasiekti ir tureti visas salygas pilnavertiskai sportuoti keliauji i sale.
  24. Patinka
    SLukas sureagavo į bemokslis Koks jūsų gyvenimo tikslas?   
    Isesmes tai visas gyvenimas sueina i viena, seksa, dirbi ieskai geresnio darbo, kad nusipirktum grazesni nama, masina, gyventum komfortiskiau, kas leistu susirasti grazesne mergaite :))) Vedies mergaite pavalgyt, i kina ar dar balazino kur ir tikiesi vakare gaut - sekso :)) (ar bent jau galvojant i ateiti). Na isesmes vadinas mano visas gyvenimas sueina i viena skyle :)))
  25. Patinka
    SLukas sureagavo į InvestorLT Meet'as. Vilnius. #15   
    Grįžau 12h dienos, visiškai gatavas :D
    Jau 5h ryto, kišenei buvo 50lt :D Teko eiti į kazino :D
    Prabūdęs prieš valanda, radau kišenei 500LT kupiūra, plius 3 emeilus merginų :D
    Kodėl būtent ne numeriai :D
×
×
  • Sukurti naują...