akagintaras
-
Pranešimai
376 -
Užsiregistravo
-
Lankėsi
-
Laimėta dienų
4 -
Atsiliepimai
0%
Turinio tipas
Forumas
Kalendorius
Parduotuvė
Akademija
Skelbimai
akagintaras Pranešimai
-
-
Iš tiesų aš tikiu kad kiekvienas žmogus turi charizmos - yra nuostabus dėl savo asmeninių savybių, nors jos kiekvienam skirtingos.
O šita mintis man priminė šitą vaizdelį. Tai apie žvakės principą. Jeigu viena žvakė uždega kitą, ji nieko nepraranda. Ir tai nieko nekainuoja. O kokius duoda rezultatus, pažiūrėkite šitą video.
-
O charizmatikai tų baimių arba neturi, arba išmoksta jas nugalėti, supratę kad tai nepadeda, o kenkia, ir iš to reikia išsilaisvinti - tada būsi tikru savimi, galėsi atsiskleisti ir sužibėti. :)
Man patinka viena E.Hemingvėjaus mintis ta tema. Tas žmogus buvo laikomas labai drąsiu. Vieną kartą jis kažkaip prisipažino, kad visą gyvenimą buvo bailys. Ir didžiausia jo baimė buvo - pasirodyti bailiu :)
-
Niekas nediskutuoja apie svarbius dalykus. Klausimas buvo "kaip turėtų elgtis charizmatiška (ideali) asmenybė". Vienintelė asmenybė, kurios elgesį mes galime realiai įtakoti, tai mes patys. Net kalėjimas nepakeičia žmonių elgesio. Keičiasi tik tie, kurie patys nori pasikeisti. Mes gi galime kalbėti apie tai, ką mes PASTEBIME charizmatiškų asmenybių elgesyje.
Man atrodo, kad šitas aprašymas buvo tiksliausias:
Charizmatiškieji, mano galva, turi kažką "stebuklingo", kuo patraukia kitus - nežinau ar tai veido bruožai, poza, balso tembras, intonacija, kažkokios charakterio/temperamento savybės, ar viskas kartu - tačiau jie vis tiek - tokie patys žmonės, tiesiog labiau "išsišokantys" iš pilkos masės...Tai yra tai, kaip tai atrodo. Tačiau toks atrodymas yra tik rezultatas. Žmogus atrodo taip, kaip jaučiasi. Charizmatiškos asmenybės stiprybė eina iš vidaus.
Dabar du pavyzdžiai. Pirmasis yra tipiškas alfa patinas.
http://www.youtube.com/watch?v=qQ24jmIHIUk
Antrasis - protu nesuvokiamas. Gerai prisimenu laiką, kai ėjau į armiją. Man buvo 19 metų ir tada maniau, kad dabar iš mano gyvenimo bus išbraukti 2 geriausi metai. Iš Nelsono Mandelos buvo atimti 27 jo gyvenimo metai. Daugelis šio forumo dalyvių dar net negyvena tiek ant Žemės, o tas žmogus praleido visą šitą šitą laiką kameroje.
Kiek vidinės jėgos turi turėti žmogus, kad netaptų mirtinu baltosios rasės priešu tokiomis sąlygomis? Išėjęs į laisvę jis nepaskelbė "šventojo karo", o rūpinosi tuo, kaip padėti savo šaliai ir jos žmonėms.
http://www.youtube.com/watch?v=UqoYmx_L-Xs
Šitam žmogui Dievas jau atseikėjo 92 gyvenimo metus. Panašu, kad jis gauna "kompensaciją" už tai, KOKS jis yra.
Ekiskiui reikia mano nuomonės. Tai štai ji - mano nuomonė:
Teužsičiaupia kartą ir visiems laikams tie, kas dėl savo sušikto gyvenimo kaltina aplinkybes. Pažiūrėkite, kokiomis aplinkybėmis užaugo ir gyveno Nelsonas Mandela.
-
Kodėl daugelis žmonių pralaimi?
Taigi elementaru. Kalno viršūnėje vietos mažai. Papėdėje - pilna.
Pralaimi kovoje su kitais todėl, kad čempionas būna tiktai vienas. Visiems kitiems - tai, kas lieka. Pavėlavusiems - kaulai. The winner takes it all.
Pralaimi kovą su savo silpnumu todėl, kad netiki. Sakyčiau, kad tikėjimas arba netikėjimas ir yra pagrindas sėkmės arba nesėkmių. Rašau daugiskaita, nes bėda, kaip žinia viena nevaikšto - kai jau nesiseka, tai nesiseka visur.
Čempionai nesėkmes paverčia resursais. Kalba eina ne apie tai, kaip stipriai tu smūgiuoji, bet apie tai, kiek kartų tu gali pats gauti per galvą ir vis tiek eiti į priekį. What doesn't kill you, makes you stronger.
Gali būti, kad viena iš svarbiausių priežasčių yra ta, kad dauguma žmonių paprasčiausiai nežino žaidimo taisyklių. Tai yra nežino kiek reikia stengtis, kad pagaliau pavyktų, dėl to nuleidžia rankas per anksti, galvodami, kad jau padarė viską, kai tuo metu tai dar būna toli gražu ne viskas. Kita vertus dar yra nesąmoningi dalykai. Savisaugos instinktas saugo žmogų nuo skausmo. Šitoj vietoj daugelis ir finišuoja, taip nieko ir nepasiekę.
Va čia yra čempioniškos mąstysenos pavyzdys. Tas žmogus visas buvo sulaužytas daugybę kartų. Jo uždarbis keliavo ligoninių sąskaitoms apmokėti. Bet po 14 metų (!) jis vis tiek pasiekė savo. Dar vienas pavyzdys patvirtinantis auksinę 10000 valandų taisyklę.
-
Be komentarų.
Однажды два мудреца проходили мимо горы, к вершине которой тащил свой камень Сизиф. Один мудрец, глядя на Сизифа, заметил:— О, да, в жизни всегда есть место выбору: делать то, что хочешь, или то, что не хочешь. Этот человек выбрал второе.
— Его заставили заниматься этой работой обстоятельства, — ответил другой мудрец, — увы, выбора у него не было.
— Был! — воскликнул первый мудрец. — Он мог или подчиниться обстоятельствам, или нет!
— Но если бы он не подчинился, его бы за это жестоко наказали! — возразил другой мудрец.
— А разве, следуя чужой воле, он наказан не более ужасно, чем если бы он не подчинился? — спросил первый.
Этот разговор услыхал Сизиф.
— Эй, вы! — прокричал он мудрецам, — вы это о чём? И не стыдно вам, бездельникам, лицемерить? Да, жизнь моя тяжела. Однако я ею доволен. Ибо если не можешь изменить обстоятельства, измени к ним своё отношение и радуйся тому, что назначено тебе судьбой. Это и есть мой выбор.
Сказав это Сизиф дотащил глыбу до вершины, но она в очередной раз сорвалась и с грохотом полетела вниз.
— Ну и дурак же ты, Сизиф, — ответил ему первый мудрец, — наверное, твой отец слишком хорошо приучил тебя к труду. А к любому делу с умом подходить нужно. Что ты всё тащишь и тащишь наверх этот камень? Неужели ещё не понял, что не по силам тебе взгромоздить его на вершину?
— Это моя Судьба, — ответил Сизиф, спустился вниз, и снова покатил наверх камень.
— А хочешь я тебе расскажу что нужно сделать, чтобы камень сам на гору выпрыгнул? — сказал мудрец.
— Сам? Неужели это возможно? — почесал затылок Сизиф, и камень снова полетел вниз.
— Подойди ко мне, — позвал его мудрец.
Сизиф подошёл к мудрецу и тот что-то прошептал ему на ухо.
Сизиф задумался, глянул на камень, на вершину…
— Эврика! – подпрыгнул Сизиф.
Он побежал к верхушке горы, стал там на четвереньки, быстро-быстро заработал руками. Из-под его рук во все стороны разлетелась земля. Затем он вернулся к глыбе, покатил её наверх, докатил до вырытой им у самой вершины ямки, взгромоздил глыбу в ямку, и глыба остановилась. Затем Сизиф начал сбрасывать землю с вершины. Она сравнялась с уровнем камня и камень сам скатился на верхушку горы.
Сизиф стукнул себя кулаком в грудь:
— Я сделал это! У меня получилось! Спасибо тебе, мудрец, за совет. Теперь я знаю, как закатывать камень на вершину!
Сказав это, Сизиф сбросил глыбу вниз, спустился, и, как обычно, снова покатил её наверх.
Мудрецы посмотрели ему вслед.
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/0/0f/Sisyphus_by_von_Stuck.jpg
-
Kartais man susidaro nuomone, kad šitame subforume mes tik dviese esam. Kiti tik žiurį žodžių mūšį.
Geriau tegul kalba žodžiai: tai ar nepapraščiau būtų knygas siūlyt nemalant šudo ir nepučiant miglos į akis kokios super tavo knygos.
_
Jei jau apie knygas tai aš tiesiai šviesiai siūlau nusipirkt "Brian Tracy - Kritinis taškas". Kaina 9.99Lt. Lietuvių kalba. Ir pradžiai bus per akis. Rekomenduoju.
_
Taigi visiems būtų geriau gauti praktinių patirimų iš tavo gyvenimo, o netik užsimt begėdiška reklama.
Gerai sakai. Turint omeny, kad pagal vienos Lietuvos apklausos rezultatus tik 3% Lietuvos žmonių yra gerai įvaldę anglų kalbą, geriau šiuo atveju siūlyti lietuviškas knygas.
Problema ta, kad aš jau daugiau kaip 6 metus neskaitau lietuviškai, tai nelabai ką galiu pasiūlyti. Kol neskaičiau angliškai, pirkdavau knygas ozon.ru. Godino "Permission marketing" perskaičiau rusiškai, po to perklausiau angliškai. Problema ta, kad ta knyga Rusijoje išleista 3000 egz. tiražu. Tai šansai, kad tokia knyga kada nors pasirodytų lietuvių kalba, manau yra lygūs nuliui. Čia gi nėra skaitytojų! Lietuviams reikia muilo operas rodyti, o ne rimtas knygas leisti. Čia tik širpotriebui galima rasti pirkėjų.
Šiaip man nepatinka vertimai, nes ten iš autoriaus kalbos nelieka nieko. Vien tik vertėjų interpretacijos. Po to, kai perklausiau Godino originalą, galiu pasakyti, kad ir rusiškas vertimas man nepatiko. Kol neturi su kuo palyginti, tai praryji, ką tau įkiša į gerklę ir tiek. Bet kai pamatai originalą, vaizdas keičiasi.
Esu matęs gerų vertėjų, bet tai dažniausiai būna tie, kurie daro sinchroninius vertimus gyvai. Gi tie, kurie užsiima raštais, kiek pastebėjau, dažniausiai būna lūzeriai.
Turiu du faktus.
1. Patikrinau vieną aktyvią Lietuvos anglų kalbos mokytoją. Rezultatas - ji daro daugiau klaidų negu aš (faktiškai tiek pat, tik jos pagrindinės klaidos yra nenatūrali kalba, tuo metu kai mano pagrindinės klaidos yra artikeliai ir kableliai). Jau rašiau apie tai.
2. Turėjau reikalų su vieną vertimų firma, kai dariau šokių svetainę. Galiu pasakyti tik tiek, kad rezultate viską teko išmesti į šiukšlyną ir daryti pačiam nuo pat pradžių, nes taisymas būtų užėmęs daugiau laiko, negu perdarymas. Gerai sako amerikonai: "If you want things done right, do it yourself".
Man to pilnai pakanka, kad nustoti domėtis tokiais dalykais, kaip vertimai. Neturiu tiek laiko, kad spėlioti, kuris vienas tarp 100 lūzerių yra normalus vertėjas.
-
Pripažink kad šį straipsnį parašiai vedimas savanaudiškų tikslų visų pirma. O ne nuoširdaus noro padėt.
Tau tik svarbu, kad nupirku nors vieną knygą per ref nuorodą ir tu gautum pinigų. O paskui jau kaip dievas duos tam pirkėjui. Tas pats ir su lingp ar koks ten tas anglų kalbos pojektas.
Tegu kalba skaičiai.
Brangiausia iš mano pasiūlytų knygų kainuoja $17.65. Amazon moka 4%. Tai sudaro lygiai $0.71. Prisipažįstu, kad tikiu ir laukiu, kad visi lietuviai dabar puls pirkti angliškas knygas iš Amazon, jas skaityti ir sukraus man milijoną.
Paprasta aritmetika. 3 mln. lietuvių, įskaitant kūdikius, pensininkus ir bedarbius, dauginam iš $0.71 gaunasi $2130000. Pasiimsiu šitas babkes ir važiuosiu į Mayami Beach.
-
O dabar klausimas tau pasakyk 2-3 teigiamas charizmatiškas asmenybes kurios buvo paliko didelį pėdsaka istorijoje. O gal nežinai, ar blogi pavyzdžiai tau autoritetas?
1. Mohandas Gandi
2. Motina Tereza
3. Nelsonas Mandela
-
Šito sakyt nereikėjo nes kurstai įtampą
Aš nebijau kelti bangų. Manau, kad gražiais lia-lia čia nieko nenuveiksi. "Человеку нужен толчок", kaip mėgdavo sakyti gvardii praporščik Trulič. Daugelis žmonių bando spręsti problemas įkišdami galvas į smėlį. Ar nuo to problemų sumažėja? Ar nuo to amerikonai tolsta nuo mūsų lėčiau? Mes gyvenam gyvojoj gamtoj ir jos dėsnių dar niekas neatšaukė. Stirpieji padarys silpnuosius bet kuriuo atveju. Bet jeigu kažkas nenori būti padarytas, turi sustiprėti. Dabar gi Lietuvoj populiarios tendencijos eiti su dalgiais prieš tankus. Stebuklų nebūna. Arba mokaisi ir įgauni jėgos, arba "your competitor will eat your lunch"
Aš noriu gerai supurtyti skaitytoją ir parodyti, kad "mokydamiesi" spaudalioti nuorodas po 0,1 ct už paspaudimą, savo būsimų sąskaitų neapmokės. Arba važiuoji į užsienius ligoniams užpakalių šluostyti (rinkti uogų/grybų), arba dirbi Lietuvoj bele ką, arba MOKAISI daryti tai, ką TU nori daryti.
Beje, čia pats autorius apie pirmąją knygą:
-
Fidelis buvo politikos juokdarys ir tik pakenkė. Musolinis su Hitleriu savo isitikinimų aukos kurios irgi tik pakenkė savo tautoms. Vienintelis Leninas čia normalesnis, bet ir tas su nuodėmėm buvo. Tad jei tu gintarai juos laikai charizmos pavyzdžiais tai tu blogai suvoki šio žodžio prasmę.
Galimas daiktas. Tiesiog tie tipai buvo pirmieji, kurie šovė į galvą :)
Tai buvo žmonės, kurie vedė paskui save dideles minias ir mokėjo paveikti kitų žmonių elgesį. Tokių nėra daug. O prisiminiau dėl to, kad skaičiau, jog fiureris daug treniravosi, kol išsiugdė tokius sugebėjimus. Norėjau pajudinti iš vietos įsitikinimą, kad tai būtinai turi būti įgimta.
-
Aš ruošiuosi pradėti domėtis, bet vis dar nedaeina rankos. Bet žinau vieną tokį indų kilmės amerikietį Deepak Chopra. Jis turi tradicinį medicininį išsilavinimą, bet vėliau pasuko link Ajurvedos.
-
Pirmiausia galima pasižiūrėti, kur nueina daugiausia pinigų. Paprastai daugiausia suryja nuolatinės išlaidos, kurios kartojasi pastoviai. Jeigu kažką galima pakeisti pigesniais dalykais arba atsisakyti to, kas šiuo metu nebūtina, galima taip ir padaryti - jau ir liks kažkiek.
Kas liečia pramogavimą - tai manyčiau, kad tai turi būti iš to, kas lieka nuo mokslo. Viena iš pagrindinių preferanso taisyklių teigia: "pirmiau darbas, po to malonumas". Kuo pavirstų gyvenimas darant atvirkščiai, turbūt nereikia spėlioti.
-
Nesutinku. Charizma yra, arba nėra, ji neatsiranda įgijus kažkokį rangą. Jau vaikų darželyje matosi, kuris vaikas yra charizmatiškas. Visi nori su juo bendrauti, jis visada organizuoja žaidimus - iš pažiūros lygiai toks pats, kaip ir kiti, tačiau yra mėgstamas, populiarus, įdomus.
Norint turėti galią - reikia turėti rangą. Hitleris turėjo charizmą (sakyčiau nusususią charizmėlę) ir rangą, kas rezultate davė jam galią. Lietuvoj yra stiprių charizmų, ir lyginti jų su vyžotais būrais nereikėtų - jie tiesiog nevisi siekia aukštų rangų, todėl turi mažiau galių - bet dėl to jų charizma nėra silpnesnė, tiesiog apie ją žino gerokai mažesnis žmonių ratas. Nebūtinai charizmatikas turi trokšti tapti diktatorium, politiku, karvedžiu. Kiekvienam savas kelias.
Beje tas pats Hitleris turėjo specifinę charizmą - jo kalbos uždegdavo žmones, tačiau artimame rate jis buvo labai nemėgstamas, smirdintis kompleksuotas tipas, neturintis draugų. :) Man kaip autoritetas jis nulinis - be prievartos, žiaurumo, ir to netyčiom gauto posto, veikiausiai nebūtų pasiekęs absoliučiai nieko - tad tiek ir tos charizmos...
Faktinis rangas - tai nėra karinis laipsnis. Turiu omeny tikrąjį rangą, pagal kurį gyvojoje gamtoje patelės pasirašo tik stipriausiems patinams. Tai yra būtina, kad rūšis išliktų - genus leista perduoti tik stipriausiems. Žmonija jau nutolo nuo gamtos, dėl to ir yra tokia ligota - "rūšis" išsigimė.
Hitleris vokiečiams nebuvo blogas. Antraip ta minia jį būtų sutrypus ;)
Fidelis ir Leninas dar galėtų būti geri pavyzdžiai. Aš nesakau geri jie ar blogi, bet tai yra asmenybės, kurios matosi. Man labai gaila, bet šiuo metu Lietuvoje aš nieko nematau... tik švogerius :blink:
-
Būkite ypač išrankus rinkdamiesi saviugdos literatūra. Atsirinkite tik tas idėjas, kurios galėtų būti jums naudingos. NEPRIIMKITE VISŲ PASIŪLYMŲ UŽ GRYNĄ TIESĄ.
_
Niekada nepirkau ir nepirksiu daiktų per affiliate ref linkus.
Greit bus daugiau...
Gal ponas ekiskis žino, kaip atsirinkti knygas jų neperskaičius ar nepradėjus skaityti?
-
Vladimiras Iljičius Leninas dar prieš šimtą metų žinojo, kad visų knygų perskaityti neįmanoma. XXI amžius vadinamas informacijos amžiumi ir tos informacijos srautai per pastaruosius 100 metų, švelniai tariant, pasikeitė.
Kaip rasti kelią?
Kai kurie žmonės klausinėja forumuose.
Kas jiems atsako?
Tokie patys forumiečiai.
Ar tie žmonės naudojasi jų patarimais?
Nežinau...
O ką, jeigu tų patarimų buvo 10 arba 100... Kaip žinoti, kuriuo sekti?
Jeigu žmogus nori perskaityti knygą (čia kalbu ne apie grožinę literatūrą, bet apie tai, kas gali būti susiję su asmeniniu tobulėjimu), tai jis greičiausiai nori perskaityti vieną, o ne 10 ir ne 100 iš karto.
Tikriausiai visi žinome tokį ūkio subjektą vardu Google. Kaip jis atrenka, ką skaityti žmogui, ieškančiam informacijos paieškos sistemoje?
Ir čia mes matome genialiai paprastą ir seną kaip pasaulis idėją. Google remiasi autoritetais. Jeigu už straipsnį "balsuoja" daug autoritetingų interneto svetainių (įdeda nuorodas į jį), tai Google tokį straipsnį paieškos rezultatuose iškelia į viršų.
Kaip tai veikia realiame gyvenime (už interneto ribų)? Sakykim jūs norite gerai pasiruošti egzaminui. Ar jūs klausite patarimo pas tą kuris laikė jį 10 kartų ir nė karto neišlaikė, ar pas tą, kuris laikė 10 egzaminų ir visus išlaikė dešimtukais? Atsakymas turbūt akivaizdus.
Sprendimą galų gale nulemia autoritetai. Kiekvienas žmogus turi savus autoritetus. Jie nėra nei geri, nei blogi. Kiekvienam - savo. Pagal poreikius. Čia norėjau pasakyti, kaip aš pasirinkau savo autoritetus.
Šiuo metu mane labiausiai domina internetinis marketingas ir su tuo susijęs asmenybės keitimas. Aš ilgą laiką buvau lietuvis (ir dabar tebesu) ir aplink save regėjau tik lietuvius (ačiū Dievui dabar jau ne tik juos). Nėra ko stebėtis, kad užaugau toks, koks užaugau (žmonės, užaugę tarp beždžionių, ir elgiasi kaip beždžionės). Tačiau, kai išmokau suprasti angliškai, prieš mane atsivėrė kitas pasaulis.
Nesakau kad ten nėra tokių a la "naujųjų lietuvių", bet ten užaugo nauja verslininkų karta, iki kurios šiandieniniams lietuviams - kaip iki Mėnulio. Čia nėra nei vietos, nei laiko aprašinėti tai smulkiai, kam įdomu, gali paskaityti Seth Godin Permission Marketing. Ką norėjau pasakyti, tai kad supratau, jog būdamas toks, koks esu, toli nevažiuosiu. Taigi atėjo laikas pakeisti netinkamus idealus naujais.
Ką padariau?
Jau seniai žinojau tokį vaikiną Anthony Robbins. Žinojau, kad jis yra Richard Bandler (vienas iš NLP tėvų) mokinys ir bene garsiausias pasaulyje peak performance coach. Jo kalba yra pakankamai greita ir neaiški, taigi pradžioje ilgai negalėjau suprasti, ką jis kalba. Bet dabar jau suprantu. Todėl, kai man prireikė autoritetų, pirmiausia atsisukau į jį, kadangi trys aukščiausios prabos internetinio marketingo atstovai visi kaip vienas rodė į Robinsą. Pasirodo visi trys kajeros pradžioje mokėsi iš Tony Robbins, pradėjo nuo Personal Power II ir yra išėję visus jo kursus.
Tai jau autoritetinga nuomonė. Ką padariau toliau? Nusipirkau Tony Robbins interviu seriją su 12 geriausių pasaulio interneto marketerių.
Taigi Autoritetas #1 - Tony Robbins, toliau - jo rekomenduoti žmonės. Klausau po 1 interviu per mėnesį. Pokalbį su Frank Kern perklausiau 16 kartų. Šį mėnesį klausau Eben Pagan. Ir čia prasidėjo kalba apie tai, ką tie žmonės skaitė.
Dabar jau tos knygos - naujo mąstymo pagrindai laukia savo eilės mano knygų lentynoje. Beje vienas iš mano autoritetų Brandon Burchard sakė, kad Robinso Personal Power II (tai yra 30 CD komplektas) klausė pakartotinai 2 metus iš eilės.
Jeigu aš noriu kažko pasiekti, tai natūralu, kad mane domina nuomonė tų, kurie jau yra kažko pasiekę ir pasiekę daug.
Taigi, ką naujo sužinojau šį mėnesį?
Skliaustuose yra žmonės, kuriems šios knygos padarė įtaką ir iš kurių aš apie jas sužinojau:
Timothy Ferriss - The 4-Hour Workweek (A.J. Hoge)
Pat O'Bryan - Your Portable Empire: How to Make Money Anywhere While Doing What You Love (A.J. Hoge)
Napoleon Hill - Think and Grow Rich (Eben Pagan)
Peter Drucker - The Effective Executive: The Definitive Guide to Getting the Right Things Done (Eben Pagan)
Brian Tracy - Crunch Point: The 21 Secrets to Succeeding When It Matters Most (ekiskis)
Tony Robbins ištraukė iš duobės buvusį Wimbledon čempioną Andre Agassi ir padėjo jam vėl užkopti ant pačios aukščiausios pakopos. Kitą kartą jis traukė iš duobės visą Edmonton Oilers ledo ritulio komandą su Wayne Gretzky priešaky. Tarp jo klientų ir buvęs JAV prezidentas Bill Clinton. Tarp kitko jis nėra nei teniso, nei ledo ritulio, nei juo labiau valstybės valdymo specialistas. Bet jis gali kažką, ko tikrieji specialistai be pagalbos negali padaryti.
"He knows what it takes to make people excel... and to win!" - sako Andre Agassi.
Čia kas domėsis Robinsu - 7 Amazing Lessons from Peak Performance Coach Tony Robbins.
Beje, ką tik sužinojau, kad jis yra ne R.Bandler, o John Grinder mokinys :) Grinderis kažkada buvo R.Bandler mokytojas universitete, o po to partneris ankstyvajame NLP vystymosi etape.
Beje, malonūs skaitytojai neprivalo manęs klausyti, kadangi aš jiems nesu joks autoritetas. Bet jie gali pasinaudoti mano autoritetų pasirinkimo modeliu ir pritaikyti ten, kur jiems tai yra aktualu.
Ką pastebėjau tarp tų žmonių bendra, tai kad jie yra peskaitę daug knygų ir sudalyvavę daugelyje seminarų. Tarp jų ir daugelyje tokių, kuriuos jie vadina lousy, bet net ir nieko naujo nesužinoję, jie dar kartą prisimena ir pasikartoja tai, ką jau žinojo ir sako, kad tai yra gerai. Repetitio est mater studiorum.
Nuorodos į Amazon yra mano affiliate nuorodos.
Papildymas 2011.05.22
(skliaustuose žmonės, iš kurių sužinojau apie šias knygas)
Stephen R. Covey - The 7 Habits of Highly Effective People (Brendon Burchard)
Daniel G. Amen - Change Your Brain, Change Your Life (Brendon Burchard)
Eckhart Tolle - The Power of Now: A Guide to Spiritual Enlightenment (Brendon Burchard)
Eckhart Tolle - New Earth: Awakening to Your Life's Purpose (Oprah's Book Club, Selection 61) (Brendon Burchard)
-
Manau reikėtų atskirti charizmatišką asmenybę nuo idealios. Tavo aprašymas galbūt labiau tiktų kalbant apie idealią asmenybę, nes charizmatiška asmenybe netapsi vien eldamasis pagal tam tikrą šabloną. Čia manyčiau labiau įgimtas dalykas negu įgijamas.
Adolf Schicklgruber (Hitler) buvo kuklus dailininkas, bet jis mokėsi oratorinio meno pas vieną iš geriausių anų laikų hipnotizuotojų ir vieną dieną tapo viena iš charizmatiškiausių asmenybių pasaulyje.
http://www.youtube.com/watch?v=eGhdX1SI3KY
Pradžią galima praleisti ir žiūrėti nuo 1:40.
Šalia jo charizmatiškiausios Lietuvos asmenybės atrodytų, kaip vyžoti būrai (mužikai su vailokais). O šiaip tai manau, kad tam, kad būti charizmatiška asmenybe, reikia turėti faktinį rangą. Kam ne visai aišku, apie ką kalba, siūlau paskaityti Anatolijų Protopopovą
-
Pratarmė
Apie savo darbą LingQ jau rašiau temoje Mano anglų kalbos mokymosi modelis - iš mokslų uždirbu daugiau negu išleidžiu ir įdėjau šitą rašinį į "Asmeninį tobulėjimą", kadangi pagrindinis akcentas ten - anglų kalbos mokymasis.
Tačiau po dalyvavimo programoje metus laiko, man pagaliau pagaliau praskaidrėjo protas. Aš ten padedu sulietuvinti tą sistemą ir vieną kartą vertimo programoje radau tokią frazę:
Yes, you can convert points into cash but you will need a minimum of 10000 points ($100) to do so.Tai reiškia, kad iš referalų uždirbtus taškus galima ne tik panaudoti mokslams, bet ir paversti pinigais.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tas uždarbis yra mizeris - $2 nuo vieno referalo, kuris perka bazinę paskyrą už $10 per mėnesį. Tačiau...
Tai yra vieno mėnesio uždarbis. Per vieną mėnesį kalbos niekas neišmoko ir neišmoks. Jeigu vienas pinigų mokėtojas ten išbus bent jau metus - tai jau $24 nuo vieno žmogaus. Mažai? O ką, jeigu surasti 50 aktyvių ir rimtai nusiteikusių žmonių? Tai bus lygiai $100 per mėnesį arba $1200 per metus. Dar mažai?
Tada pagalvokite apie tai, kad visa tai vyksta autopilotu. Žmonės prisiregistravo ir mokosi, o pinigai kapsi. Jums nereikia daugiau nieko daryti. Galite imtis kitų darbų. Surandate internete 10 tokių "smulkių" pinigų šaltinių ir jūsų maži $1200 pavirs $12000 per metus arba $1000 per mėnesį. Kaip dabar? Yra prasmė dirbti?
Reikia prisiminti, kad internetas dirba pats. Paleidžiate vieną sėkmingą projektą ir judate prie kito.
Kaip čia sekasi man?
http://www.anglukalbospamokosinternete.lt/wp-content/uploads/2011/02/referral_points.png
Taigi 6400 taškų arba $64 per mėnesį. Čia reikia prisiminti, kad lietuviai yra vieni iš blogiausių pinigų mokėtojų (dvigubai blogesni tiek už rusus, tiek ir už kiniečius). Tai rodo skaičiai (žr. šaltinius). O anglų kalbos mokosi visas pasaulis. Be to ten galima mokytis dar 10 kalbų. Taigi, neartų dirvonų yra daugiau negu pakankamai.
Retorinis klausimas
Jeigu galima tiek uždirbti iš lietuvių, tai ką kalbėti apie kitų šalių kalbų studentus?
Vėlgi. Jau rašiau tame pačiame Mano anglų kalbos mokymosi modelis - iš mokslų uždirbu daugiau negu išleidžiu, kad ketinu imtis Rusijos ir dar niekur nerašiau, bet jau nusipirkau ir ukrainietišką domeną, kadangi matau, kad į mano rusišką puslapį ateina pakankamai daug ukrainiečių. Jeigu jie suranda mano puslapį Rusijoje, tai manau, kad juo labiau suras ir Ukrainoje. O Ukrainos ir Rusijos rinkos, tai jums ne kažkokia ten Lietuva. Vien Kijeve gyvena tiek žmonių, kaip visoj Lietuvoj, o Maskvoj turbūt 3 kart tiek.
Be to, kaip jau minėjau, rusai yra dvigubai geresni pinigų mokėtojai. Anksčiau aš prisibijojau Rusijos, bet ir vėl - rezultatai rodo, kad ir ten galima konkuruoti. Čia mano situacija pagal ranktines frazes Google paieškos rezultatuose:
http://www.anglukalbospamokosinternete.lt/wp-content/uploads/2011/02/ranking_ru.png
Taigi, korta mesta. Žiūrėsim, kas bus.
Ką dabar daryti?
Visada buvo ir bus šviesių žmonių, kurie mokosi, taigi uždarbis vėliau ar anksčiau bus. Kiek reikia surasti žmonių, kad gauti vieną mokų klientą, jau rašiau čia.
Beje, kodėl aš pasirinkau būtent LingQ? Todėl, kad nesu jaunuolis ir neturiu laiko eksperimentams. Dėl to einu ir perku tai, kas yra garantuota. Perskaičiau porą gerų knygų apie kalbų mokymąsi, perklausiau virš 50 rimtų podsactų apie tai ir žinau, kaip tai vyksta. Mano nuomonę suformavo ne kažkokie ten mokytojai, o tie, kurie patys kalba daugeliu kalbų (LingQ įkūrėjas Steve Kaufmann laisvai kalba 11 kalbų), taigi žino, kaip mokytis efektyviai. Todėl manau, kad turiu pagrindą teigti, jog siūlau žmonėms tai, kas šiai dienai yra geriausia.
Taigi, maloniai kviečiu prisijungti. Tam, kad dalyvauti affiliate programoje, pakanka būti FREE nariu. Tereikia prisiregistruoti čia:
LingQ (čia mano ref. nuoroda).
Dar kartą primenu, kad normaliai pastačius reikalą, galima įjungti autopilotą. Jeigu nežinote, kaip daryti affiliate marketingą, tai tam yra sugalvotas nemokamas online kursas, kuris prasidės gegužės 1 d. Prisijungti galima čia:
-
Klausimas, gal turite kokių nuorodų, ir žinote knygų. Iš kurių galima būtų išmokti visiškai susikoncentruoti į vieną užduotį geriausia būtų LT
Ačiū
http://www.youtube.com/watch?v=wX3eJRwJqlc
Jeigu nori lietuviškai, gali paieškoti pagal autorius:
Timothy Ferriss (Tim Ferriss)
Peter Drucker
Tiesa, dar mažas papildymas. Tim Ferriss blogas:
-
Vienas studentas jau pakilo į Top 10 google.co.uk (9 vieta) ir turi 12 vietą google.com. Mano rezultatas kol kas - 110 vieta google.com. Nuo blogų padarymo jau praėjo 4 savaitės ir 4 dienos, žodžiu - mėnesis.
-
Dar vienas įdomus dalykas, kad kai pradedi siekt savo tikslų, dalis tų pasyvių aplinkinių, tave bando sumenkinti, pašiepti, kad pasijaustum daug prastesnis nei esi ištikro, kad ir toliau pasiliktum jų rate. Manau taip jie ieško patvirtinimo, kad pasiekti nieko neįmanoma ir taip pateisina savo pasyvumą.
Bet kurį, bandantį kažko pasiekti žmogų, aplinka (gal tiksliau jo buvusi aplinka) visada stengiasi nutempti atgal.
Yra net patarlė sugalvota - savam krašte pranašu nebūsi.
-
Ką gi, turime keletą skaičių. Visų pirma dėl išeinančio trafiko. Tas blogas iš kurio jį nukreipiau, turi 62% bounce rate. Taigi, beveik 8% šių "mirusių sielų" pavyko išgelbėti. Antrame etape pavyko sučiupti dar 5% bebandančių pasprukti. Taigi, iš viso sulaikiau 13% lankytojų, kurie net nepabandė suprasti, ką norėjau jiems pasakyti. Tai nėra pats perspektyviausias segmentas, bet aš gavau galimybę tarti jiems dar vieną žodį. Tai nėra taip jau blogai.
Dabar dėl apklausos
Gavome labai įdomių skaičių. Didžiausia dalis (32,43%) vis dėlto mano, kad kiti turėtų dirbti jų labui už dyką. Tai yra normalus lietuviškas mąstymas. Norėčiau ir aš rasti tokių žmonių, kadangi jie tikriausiai ir kitiems gali pasiūlyti savo paslaugas už dyką. Duočiau jiems darbo.
Bet iš kitos pusės, tai tėra trečdalis. Du trečdaliai mano, kad produktą galima pardavinėti. Aš pats nebalsavau, norėjau pirmiau pažiūrėti, ką tauta pasiūlys. Šiaip galvojau apie 37 Lt (tiek kainuoja bevertės "patarimų, kaip mokytis" knygos knygyne), kadangi manau, kad tai yra pakankamai maža kaina, turint omeny, kad pasiūlysiu žmonėms sutaupyti kelis tūkstančius. Manau, kad būtų visai padoru pasiūlyti tokį "biznį" iš pusės, t.y. pusė tau, pusė man, bet čia yra rinka ir reikia žiūrėti ne į tai, ko noriu aš ar kas man atrodo "padoru", bet ką apie tai mano žmonės, todėl -
Išvados
Tarkim, kad apklausos rezultatai atspindi realią situaciją. Tokiu atveju mes teoriškai turėtume tiek pirkėjų, kiek buvo balsavusių žmonių. Taigi, jeigu mes pardavinėtume kursą:
- po 1 Lt pirktų 25 žmonės = 25,00 Lt iš viso;
- po 2,97 pirktų 21 žmogus = 62,37 Lt iš viso;
- po 4,97 pirktų 20 žmonių = 99,40 Lt iš viso;
- po 9,97 pirktų 18 žmonių = 179,46 Lt iš viso;
- po 19 Lt pirktų 11 žmonių = 209,00 Lt iš viso;
- po 37 Lt pirktų 7 žmonės = 259 Lt Lt iš viso;
- po 67 Lt pirktų 5 žmonės = 335 Lt iš viso;
- po 97 Lt pirktų 4 žmonės = 388 Lt iš viso;
- po 197 Lt ir brangiau pirktų 2 žmonės = 394 Lt iš viso.
Atrodo, kad reikia siūlyti 97 Lt, nes atsakymų pernelyg mažai, kad patikėti, jog atsirastų norinčių sumokėti 197 Lt ir daugiau. Taigi siūlome 97 Lt, išeinantį trafiką gaudom ir pasiūlom 37 Lt.
Teoriškai turėtų gautis 4 x 97 Lt + dar 3 žmonės po 37 Lt (tie patys 7 žmonės iš viso, kurie pirktų po 37 Lt), viso 633 Lt.
Dabar belieka tai patikrinti praktikoje. Faktiškai mes grįžome prie tos kainos, apie kurią aš ir mąsčiau pradžioje - 37 Lt, bet prieš tai reikia pasiūlyti 97 Lt tiems, kas nori mokėti brangiau.
Tai padarysiu dar negreitai, duok Dieve, jei spėsiu per vasarą, o apie rezultatus parašysiu čia. Reikia tikėtis, kad pradžioje prekyba eis blogai, bet aš nemušiu kainos, o ieškosiu kokį žodį reikia pasakyti potencialiam pirkėjui, kad jis patikėtų, jos siūlomas sprendimas yra geras tiek finansine, tiek ir galutinio rezultato prasme.
Ačiū visiems balsavusiems.
- po 1 Lt pirktų 25 žmonės = 25,00 Lt iš viso;
-
O kodėl turėtu? Posovietinės valstybės nepasižymi turtingumu... Pirmasis pradėjai verkšlent apie tuos procentus, temos autorius, tačiau dabar jau jie nebesvarbūs?
Zyliau, temos idėja - žmonių pasyvumas ir prie ko tai veda. Procentus aš pasirinkau, kaip iliustraciją, kad geriau matytųsi, ką noriu pasakyti. Čia buvo daug lyrinių nukrypimų ir nors jie ir labai įdomūs, bet noriu grįžti prie temos. Pažiūrėk į grafiką. Kaip ir matosi kažkokios tendencijos ar ne?
http://www.stat.gov.lt/uploads/images/uzimtumas_110218_1.gif
Dabar. Žiūrint į šį grafiką, reikia prisiminti kad čia nėra įskaičiuoti tie 20%, kurie pabėgo per pastaruosius 20 metų. Jeigu jie būtų Lietuvoj - bedarbių būtų beveik 40%. Aš nežinau, kiek žmonių pabėgo iš Airijos ar iš Amerikos per paskutinius 20 metų. Ką aš matau, tai, kad Lietuvos emigracijos vidurkis 6 kartus viršija pasaulinį. Apie TAI aš kalbu. Situacija Lietuvoj yra ch***va. Tai net ežiukui aišku.
Todėl aš ir pilu alyvos ant šitos ugnies. Jeigu žmonės ir toliau bus pasyvūs, tai aktyvieji galų gale juos nupirks ne už grašius, o už dyką. Už tas kelias kalorijas, kaip rašo ekiskis, kurių pakanka, kad nenumirti badu. Kas link kūrybos, tai aš negaliu patvirtinti nei Markso, nei ekiskio. Manau, kad kūrybiškiausias yra subalansuotas žmogus t.y. ne persivalgęs, bet ir nebadmiriaujantis.
Akivaizdu, kad šita mano tema čia yra ne visai vietoj, kadangi uzdarbis.lt forumas automatiškai yra aktyvių žmonių susibūrimo vieta. Čia renkasi ne tie, kurie laukia, bet tie, kurie ieško. Bet kaip ten bebūtų, diskusija vyksta ir tai yra gerai.
Net ir patiems aktyviausiems retkarčiais sveika prisiminti link ko veda pasyvumas (žr. diagramą).
Kas liečia posovietines valstybes, tai jos neturi normalaus mokslo tradicijų anei specialistų. Kas tave gali išmokyti verslo pagrindų? Buvęs mokslinio komunizmo profesorius, kuris pasikeitus valdžiai pakeitė skūrą, kad neliktų be darbo? Bet jo smegenys tai nepasikeitė!
-
Čia tai pritaru, jei nesugebi prasisukt mažoj rinkoje, eik į didesnę. O jei ir ten nesiseka eik į dar didesnę.
Pvz: Lietuva -> Uk -> Jav. Bet tai tik parodo tavo silpnumą sukurt kažka ypatingo. Kuo didesnės darbo rinkos tau reikia kad isidarbintum tuo tu esi didesnė vidutinybė.
Dar Karlas Marksas yra pastebėjęs, kad alkanas žmogus simfonijos nesupras. Taigi ir nesukurs. Lietuvoj taip gerai, kad net vergauti nėra sąlygų.
@Zylius
Aš negirdėjau, kad airiai važiuotų į Lietuvą darbo ieškoti. Ir apskritai ši tema yra ne tiek apie procentus, kiek apie pasyvumą ir prikrautas kelnes ;) Pacituosiu savo mėgstamą blogą.
Tūkstantmečiais pagrindinis žemės gyventojas buvo valstietis. Kaip jis mąstė? Jis žinojo viena, kad atlyginimą (derlių) jis gaus jei investuos: suars, pasės, prižiūrės, nupjaus, iškuls, suveš į aruodus. Ir dar jis žinojo, kad atlyginimas-derlius ne visada gali būti didis (liūtys, sausros ir kt).O kaip jis mąstė apie pensiją (vartoju XX amžiaus terminologiją). O jis žinojo, kad norint turėti aprūpintą senatvę, jam reikia gimdyti vaikus, juos auklėti pagal Bibliją ir tik tuomet, jei gerai išauklės, jis turės gerą aprūpintą senatvę.
O kaip mąstė XX amžiaus vaikas? Priešingai. Jis galvojo, kad viskuo jį aprūpins valdžia, o jam pačiam nieko daryti nereikia: vaikų gimdyt nereikia, auklėti taip pat ir t.t.
XX amžius išaugino grynaveislį infantilą. Ir turim ką turim.
-
Aa.... Taigi reikia išvykt jog būtum aktyvus? Kas čia do čiūdai?
Tiems 17,8 procentų, kuriems po 20 nepriklausomybės metų svajonių Lietuva suteikė galimybę tik užsiregistruoti darbo biržoje ir laukti manos iš dangaus, aš nematau didelių galimybių. Pasyvūs laukia, aktyvūs veikia. Jeigu jie tik pakeis lokaciją ir toliau lauks, niekas nepasikeis.
Čia ne mano išmislas, o Lietuvos Statistikos Departamento skaičiai. Spauskit ant nuorodos ir skaitykit ir tatai skaitydami permanykit. Daugelis tikriausiai tik mato skaičių 17,8 ir net nesuvokia, kad už to skaičiaus stovi 291000 gyvų žmonių - lietuvių. Ar kada nors matėte tiek žmonių? Tai yra 29 pilnos Siemens arenos arba pusė Vilniaus jei norit.
Dar kartą priminsiu, kad ir Anglijoje, ir Airijoje darbo užtenka ne tik vietiniams, bet ir imigrantams, tame tarpe ir lietuviams. Pagalvokit apie paprastą dalyką. Kuo Airija geresnė? Kodėl ten yra darbo?
O gal ji geresnė tuo, kad ten daugiau aktyvių žmonių, kurie ir sukuria darbo vietas? Kaip jums toks raskladas? A?
Idealios, charizmatiškos asmenybės beieškant
Asmeninis tobulėjimas
Atrašyta
Dabar pažiūrėkim į kitokią charizmą. Charizmatiški vaikai.
Kai Nick Jonas buvo 13-os metų, per 2 savaites jis prarado 15 svarų (6,8 kg). Daktarai jam diagnozavo diabetą. Nick'as parašė dainą. Įsiklausykite gerai į žodžius. Tai 13 metų vaikiuko žodžiai. Dabar jis stovi ant scenos ir visam pasauliui rodo pavyzdį - su tokia problema galima gyventi.
O čia kaip tai atrodo vaizdžiai
http://www.youtube.com/watch?v=IqaXh1EZPxY
Iš kur to vaikiuko jėga? Nežinau, bet manau, kad iš tikėjimo (Jonas'ų šeima labai religinga, jo tėvas - buvęs pastorius).
Ir dar vienas niuansas. Jonas Brothers įsteigė paramos fondą "Change for the Children Foundation", į kurį perveda 10% nuo savo pelno. 2007 metais tai sudarė 1,2 mln. JAV dolerių. Parama tenka (cituoju Wikipediją) "Nothing But Nets", "American Diabetes Foundation", "St. Jude Children's Research Hospital", "Children's Hospital Los Angeles", and "Summer Stars: Camp for the Performing Arts". The band stated that: "We started The Change for the Children Foundation to support programs that motivate and inspire children to face adversity with confidence, determination and a will to succeed. And we think the best people to help children are their peers – kids helping other kids who are a little less fortunate.".
Nick Jonas yra a diabetes ambassador to promote the idea for young people to manage their diabetes.
Štai šitaip yra išauklėti tie vaikai. Jie yra ant scenos tam, kad pakeistų pasaulį. Mažieji Nelsonai Mandelos :)