Nevidonas

Sveiki,
pradėsiu nuo priešistorės, kai kažkada vyko Karklės festivalis, o ežys pasiūlė įsigyti bilietus pigiau, jei papildysi ežį 31 Lt ir daugiau...
Reikėjo 8 bilietų- tai pagalvojau- nuperku 8 ežius papildau- o pinigus kada nors išnaudosiu skelbiu kokiam ar panašiai.
 
na ką gi vieną dieną nusprendžiau išsitraukti ežiukus - pažiūrėti, kaip jie gyvena- gal reiks pratęst, kad pinigai nedingtų ar išnaudot juos ....
 
bet netikėtai prisijungusi prie savitarnos matau tokius dalykus 0.00 , o išklotines galima peržiūrėti tik nuo vasario mėn.
 
kažkaip pirma mintis aj galvoju nespėjau pratęst sąskaitos- tai ir likutį panaikino- tai kelis ežius(gražesnius nr) išsikėliau į kitą tinklą ir tik po to paskaičiau taisykles: kad likutis niekur nedingsta , sąskaita galioja 100+250 numeris- beveik visus metus.
 
A : pradėjau domėtis live chat ežyje- tai mane greitai pasiuntė- neva jie neturi galimybės ir teisės peržiūrėti išklotinių, sako kreipkis 1533- ten jie daugiau galimybių turi.
 
B: 1533- ne ežys naujas aktyvuotas tik vasarį- jei nori kažko daugiau- eik į saloną,
 
C: salone- akis išpūtė- ko čia nori- neva mes daugiau žinom už juos :D
 
žodžiu pasiutau- galvoju dar kartą parašysiu į live chat- tai finale po ilgų įrodinėjimų pateikė įdomų atsakymą:
 
Dėkoju, kad taip kantriai palaukėte. Situacija yra tokia, kad Jūsų numeris per klaidą buvo įtrauktas į
blokuojamų numerių sąrašą. Todėl Jūsų numeris buvo užblokuotas ir vėliau atblokuotas. Atsiprašome
Jūsų už susidariusius nepatogumus todėl Jums bus kompensuojama nuskaičiuota suma, kuomet buvo
atjungtas numeris."
 
išvada tik viena- kas nepastebėjo šios "klaidos" ir nesikreips raštiškai į omnitel pinigai nebus atsatomi-
 
o logiškai mastant- jei jau įvyko klaida- likučius turėjo atstatyti be kažkokių klientų pastangų- gal vienam tai tik 20 centų- o kitam ir 10 €.
 
kokia garantija, kad tai nepasikartos... kad nesudarinės kažkokių mistinių sąrašų...
 
o pabaigai užkliuvo, kad konsultantė dar drįso nustebti ir pradėjo pokalbį taip (vietoj to, kad pradėtų nagrinėt problemą) :
 
Sakykite, kodėl kreipiatės gegužę, kai tokia situacija buvo vasarį?

ataskaitos atskleidė, kad Jungtinė Karalystė (JK) gali labai greitai tapti šalimi, kurioje nebebus naudojami grynieji pinigai
 
 
Kam uždėjai tokį pavadinimą?

Pigu.lt jau susidomėjo konkurencijos taryba:
 
Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Pigu" (toliau – Bendrovė), užsiimanti elektronine prekyba internetu, nuo 2013 kovo mėn. iki 2014 rugpjūčio mėn. skleidė klaidinančią įvairių prekių reklamą, kurioje nurodė nepagrįstą naudą vartotojams. Konkurencijos tarybos vertinimu, tokios reklamos klaidino vartotojus, galėjo sudaryti įspūdį apie reikšmingai sumažintą kainą ir taip pažeidė LR Reklamos įstatymo 5 str. 1d.
 
 
 
http://topcom.lt/wp-content/uploads/2015/03/pigu.lt_.jpg Tyrimo metu buvo analizuojama atsitiktinai parinktų Bendrovės interneto parduotuvėje siūlomų prekių – kvapniojo vandens, miegamojo komplekto, sukimosi lėkštės, detoksikacinių pleistrų, arkinio šiltnamio, kabelio, kirvio, maršrutizatoriaus, sandėliavimo lentynos bei sodo žibinto reklama. Konkurencijos tarybos ekspertai nustatė, kad Bendrovė pateikė neteisingą informaciją apie pasiūlymų realią naudą pirkėjams, nes:
 
– Palyginimui naudojo pakankamai seniai, pavyzdžiui, prieš 1,5 metų ar net 3 metus taikytas reikšmingai didesnes prekių kainas;
 
– Prekių reklamoje naudotos palyginamosios kainos galiojo santykinai trumpai, kai kuriais atvejais vos kelias valandas, taip sukuriant vartotojui naudos iliuziją.
 
– Bendrovė nesugebėjo pagrįsti įrodymais sandėliavimo lentynos OBI reklamoje naudotos palyginamosios kainos.
 
Konkurencijos taryba, įvertinusi visas aplinkybes ir tai, kad Bendrovės elgesys dirbtinai padidino parduodamų prekių patrauklumą bei klaidino vartotojus apie gaunamą naudą, Bendrovei skyrė 7630 eurų baudą. Svarbu, kad nors Konkurencijos tarybos ekspertai nagrinėjo tik dešimt atsitiktinai parinktų prekių reklamą, tai nereiškia, kad likusių prekių reklama atitinka Reklamos įstatymo reikalavimus. Konkurencijos taryba tikisi, kad Bendrovė atsižvelgs į tyrimo išvadas ir įvertins kitų savo parduodamų prekių reklamą, o prireikus – atitinkamai ją pakeis.
 
Konkurencijos taryba nagrinėjo 4 reklamas per pastaruosius 4 metus, kuriose palyginimui buvo pateikta didesnė prekių kaina. Konkurencijos taryba pažymi, kad renkantis tokį reklamos būdą pardavėjai privalo kainas lyginti tokiu būdu, jog vartotojai galėtų suprasti tikrąją jiems pateikiamo pasiūlymo naudą.
 
Konkurencijos taryba itin didelį dėmesį skiria informacijos apie tai, kokia reklama yra leistina, sklaidai: nuolat organizuoja nemokamus seminarus asociacijoms, 2013 m. patvirtino Klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos vertinimo gaires (toliau – Reklamos vertinimo gairės arba Gairės). Kartu su Gairėmis, Konkurencijos tarybos ekspertai parengė ir trumpą atmintinę, kurioje itin koncentruotai yra pristatomi svarbiausi reklamos vertinimo kriterijai, leistini ir neleistini teiginiai bei kita svarbi informacija.
 
Konkurencijos tarybos ekspertai 2014 m. išnagrinėjo 284 pranešimus dėl galimai klaidinančios reklamos ir išsiuntė reklaminės veiklos subjektams net 132 įspėjimus, siūlančius pakeisti reklamą arba nutraukti galimai klaidinančios reklamos sklaidą.
 
Konkurencijos tarybos nutarimas skelbiamas institucijos svetainės skiltyje Naujausi nutarimai.
 
Šaltinis:
 
http://topcom.lt/kon...rekiu-kainomis/

Sveiki,
 
Po truputį artėja vasara, atostogų bei kelionių metas. Beplanuodamas savo sekančią avantiurą bei skaitydamas kitų narių publikacijas apie išvykas, nutariau pasidalinti savo praeitais metais vykusių atostogų ispūdžiais. Teksto bus daug, tačiau tikiuosi, jog viskas susiskaitys labai lengvai ir įdomiai, kadangi kartu su raidėmis bus nemažai ir nuotraukų.
 
Prasidėjo viskas praeitų metų birželį, kai po mokslų baigimo bei metų kasdienio ofisinio darbo, “užrezervavau” dvi savaites atostogų rugpjūčio pabaigai. Tikslas buvo paprastas: nepraleisti tas dvi savaites Lietuvoje.
 
Tą pačią dieną prasitariau geram draugui, kuris studijuoja Londone, jog planuoju keliauti kur nors į vakarus ir iš karto gavau pasiūlymą prisijungti prie jo kelionės į Portugaliją. Užsidegėm noru nuvykti į banglenčių stovyklą (toliau “Surf camp”). Tačiau pradėjus domėtis plačiau kaip ten nuvykti, atmetėm šią kelionę. Draugui iš Londono lėktuvų bilietai kainavo nedaug, tačiau man, kadangi sezonas ir liko kelios savaitės iki skrydžio, kaina buvo arti tūkstančio litų į abi puses. Vėliau dar pati kelionė per visą Portugaliją kainuotu apie 150 eurų į vieną pusę.
 
Todėl sekantis pasiūlymas buvo jau iš mano pusės. Pasiūliau važiuoti į tą patį surf camp’ą, tačiau ne į Portugaliją, o Prancūziją (Moliets miestelis). Viską detaliai aptarėm ir apsisprendėm. 08-23 - 08-31 dienoms užrezervavom ir apmokėjom dvi vietas palapinėje. Viena vieta savaitei kainavo 300 eurų. Įskaičiuota vieta palapinėje, pusryčiai bei vakarienė. Draugas taip pat sumokėjo 100 eurų už 10 ar 15 (neatsimenu) banglentės treniruočių valandų.
 
Kadangi lėktuvai iš Lietuvos į patį Moliets neskrenda, nusipirkau bilietus į Paryžiaus Bovę. Į Prancūziją rugpjūčio 21-ai dienai, į Lietuvą - rugsėjo antrai. Kainavo apie 450 litų.
 
Štai ir atėjo ankstus 21-os dienos rytas, kai atsiduriau oro uoste. Belaukdamas skrydžio susipažinau su dviem merginom, kurios skirdo ten pat. Todėl lėktuvo laukimas neužtruko. Išlipus iš lėktuvo susiduriau su pirma problemėle. Norint nukeliauti autobusu iki pačio Paryžiaus (taip, nesitikėjau, kad nuo oro uosto iki pačio Paryžiaus dar neblogas atstumas), reikėjo nusipirkti bilietą, būtinai su kreditine kortele. Jos neturėjau, tik grynuosius. Todėl paprašiau jaunos lietuvių poros, kad sumokėtų už mane, jiems daviau grynųjų. Lietuviai, žinoma, paėmė poros eurų “komisinį” mokestį : )
 
Įsėdus į autobusą dar kartą sutikau vieną iš lietuvių, su kuria susipažinau dar oro uoste. Nuvažiavom kartu iki Paryžiaus. Ten ją pasitiko jos vaikinas. Kartu nuėjom iki arčiausios metro stotelės, kur naujas draugas man paaiškino kaip nukeliauti iki Paryžiaus centro. Grynųjų vis dar neturėjau, todėl gavau dovanų du eurus. Išsiskyrėm, likau vėl vienas. Ir štai, pirmą kartą gyvai matau traukinį po žeme. Wow. Triukšmas, skersvėjis, kažkuo dažnai smirda. Na tiek to, judam.
 
http://puu.sh/h5seF/4cf653c04c.png
 
Vos įlipus į traukinį ir atsisėdus, sutikau Valdą Adamkų. Pasisveikinti neišdrįsau.
 
http://puu.sh/h5sfA/185b07c16f.png
 
Vos keli sustojimai ir išlipu jau Paryžiaus centre. Nors gal nelabai taktiškai išsireiškiau. Paryžius neturi aiškaus centro. Sakykime, išlipau tarp daugybės žymių objektų ir pastatų.
 
http://puu.sh/h5tuJ/03da351087.png
 
Buvo jau 21-os dienos vidurdienis. Su draugu buvom susitarę, kad susitiksime miestelyje Dax, kuris yra apie 700km nuo Paryžiaus ir 30km nuo Moliets 22-os dienos vakare, kad 23-ią dienos ryte jau būti vietoje. Todėl žinojau, kad pasivaikščiojimui po Paryžių turiu parą (greičiau dieną). Pirmiausia bandžiau pranešti artimiesiems, kad esu jau vietoje. Tačiau ilgai neturėjau galimybės susisiekti su jais. Prancūziškos sim kortelės nemačiau prasmės pirkti, praeiviai kažkodėl labai nenorėjo duoti paskambinti į Lietuvą. Žinoma sakiau, kad sumokėsiu už skambutį. Po kurio laiko užsukau į McDonalds. Ten pagavau nemokamą wi-fi. Iš ten susisiekiau su artimaisiais, draugu bei žmonėmis, su kuriais turėjau susitikti Paryžiuje.
 
http://puu.sh/h5tw7/f36dd3c25c.png
 
Prieš kelionę pirmą kartą teko pasinaudoti portalo Couchsurfing paslaugomis. Ten radau vieną rusą, kuris sutiko man aprodyti Paryžių bei ukrainietį, kuris sutiko mane priimti nakčiai pernakvoti savo bute. Iki susitikimo su rusu liko kelios valandos (kol jis baigs darbą). Todėl kol turėjau nemokamą wi-fi, pasidomėjau ką netoliese galima apžiūrėti ir kur nueiti. Pirmiausia nuėjau prie Noterdamo, vėliau pajudėjau link “Operos” Apple Store, kadangi reikėjo pakrauti telefoną. Pakeliau “apžiūrėjau” Luvrą. Dėja nei Noterdame, nei Luvre viduje nebuvau. Gal laiko pritrūko…
 
http://puu.sh/h5tyI/35d12e3f1f.png
 
Pasikrovus mobilųjį, nuėjau į sutartą vietą, kur ir susitikau su rusu. Aprodė dar kai kurias įdomesnes vietas. Vėliau nuėjom į geležinkelio stotį (norėjom nusipirkti atsigerti). Išeinant iš stoties pasijutau kaip Lietuvoje. Artėjant prie išėjimo pastebėjau kairėje ir dešinėje pusėse stovinčius juodaodžius. Pro juos praėjom ramiai, tačiau jau lauke prie mūsų pribėgo vienas iš jų (jauniausias, kokių 16 metų, visas prasirūkęs) ir pradėjo man kažką piktai aiškinti. Rusas pradėjo jam kažką atsakinėti. Kaip man po to papasakojo, vaikis tiesiog norėjo, kad (ati-)duočiau pinigų.
 
http://puu.sh/h5tzF/a481a475e7.png
 
Po kelių valandų sutikau su ukrainiečiu ir iš karto pajudėjom link jo namų. Pakeliui užsukom į mažą parduotuvėle nusipirkti vakarienei ko nors. Mokėjau žinoma aš. Už arbatos pakelį, sultis, prancūzišką bagetę, mėsos gabalėlius prie jos ir sūrį sumokėjau 17 eurų. Apskritai viskas ten brangu. Tikėjausi kažko panašaus, bet vistiek…
 
http://puu.sh/h5tAH/72a2af3bd6.png
 
Ir štai mes namie. Pavakarieniavom, pabendravom. Kadangi sekančios dienos vakare jau turėjau būti Daxe, reikėjo galvoti kaip ten nukeliauti. Traukinis kainavo nuo šimto eurų. Brangu. Per portalą BlaBlaCar pradėjom ieškoti žmonių, kurie važiuoja pakeliui ir gali pavežti. Po kurio nervingo laiko, radom žmogų. Ukrainietis Prancūzijoje gyvena jau aštuntus metus, todėl vietinę kalbą moką tobulai. Paskambino ir susitarė su vairuotoju. Pastarasis važiavo į kažkokias futbolo varžybas, tiesa iš Versalio. Todėl pernakvojus atsikėlėm, ukrainietis palydėjo mane iki geležinkelio stoties, iš kur aš nukeliavau į Versalį.
 
http://puu.sh/h5tCP/b42dfd90e3.png
 
Ten aš buvau dvi valandos iki susitikimo su vairuotoju. Ant kojos vėl pradėjau jausti nuospaudą, kuri atsirado dar prieš porą savaičių. Vaikščioti vis sunkiau. Dešimt kartų pasitikslinau praeivių ar tinkamoje vietoje laukiu. Jaudinausi, kad niekas neatvažiuos. Neatsimenu, ar turėjau kokių vairuotojo kontaktų.
 
Ir valio, matau pravažiuojančią Audi, kuri sustoja reikiamoje stotelėje. Prieinu, susipažįstu ir pradedam judėti. Kelionė ilga (8val.) ir gana nuobodi, kadangi vaikinas (apie 22 m.) beveik nekalba angliškai.
 
http://puu.sh/h5sgv/5d02956981.png
 
Ir štai pagaliau mes “kažkur” Dax’e. Kelyje pradėjau tiksliau derinti su draugu, kur tinkames. Pranešė, kad lauks McDonaldse. Jis ten neva vienintelis. Bus lengva rasti. Nurodžiau vairuotojui adresą, kuri davė draugas ir nuvežė būtent ten. Atsisveikinom su juo. Beje kelionė kainavo apie 45 eurų.
 
Nuėjau į McDonalds’ą. Draugo žinoma neradau. Bet yra wi-fi. Paskambinau, dar kartą pasitikslinau kur jo ieškoti. Vietiniai pasakė, kad Dax’e McDonalds’ų yra bent trys. Dar po 45min nutarėm susitikti geležinkelio stotyje (ji čia vienintelė). Nuėjau į stotį, laukiu 5min, 10, 20… Pradedu jau nervintis. Miestelis nejaukus, aštunta vakaro, tuoj pradės temsti. Nutariau vėl nueiti iki McDonalds ir paklausti, kur jis. Nuėjus 100 metrų nuo stoties, matau, kad kažkas mojuoja. Draugas. Valio. Nuotaika ženkliai pagerėja. Nueinam užkasti į McDonald’ą, nes… pigu ir wi-fi. Iš ten paskambinam stovyklai. Susitariam, kad mus paims iš stoties ir nuveš iki vietos už 30 eurų. Tinka.
 
Sulaukėm automobilio, nuvažiuojam į mišką, išlipam. Ir… mums pasisekė. Buvo jau apie 10 val. vakaro (penktadienis). Būtent kas penktadienį vyksta didžiausi vakarėliai, kadangi “pamaina” keičiasi. Vieni turistai rytoj išvyksta, kiti atvyksta (čia mes kiek per anksti atvykom). Todėl vos išlipus iš automobilio pasijutom kaip “American Pie” filme. Aplink visur simpatiški žmonės (tiek merginos, tiek vaikinai), daug alaus, riedlentės, beer-pong, garsi muzika, minkštas smėlis. Visi be galo draugiški ir linksmi. Nuvedė mus iki mūsų palapinės, kur jau gulėjo mūsų kaimynas (palapinė trivietė būtent mūsų). Tai buvo šešiolikametis iš Vokietijos. Beje, vidutinis amžius daugmaž kaip mano, apie 22 metų. Jauniausias šešiolikos - vyriausias - keturiasdešimt trijų. Susipažinom ir pradėjom linksmintis. Gal geriausiai atmosferą perkels šie filmukai. Kai kur čia esu ir aš.
 
https://www.youtube.com/watch?v=ivCFb6DzYxg
 
https://www.youtube.com/watch?v=IMMh9ziarGk
 
http://puu.sh/h5shX/49c47dc1dd.png
 
Iš lietuvių buvome tik mes dviese. Visi kiti - ispanai, prancūzai, vokiečiai (jų daugiausia), čekai, lenkai, rusai… Kalbėjome žinoma visi anglų kalba. Kas kaip galėjo… Ir štai atsikėlus šeštadienio ryte nepastebėjome jau nieko iš tų, su kuo bendravom naktį. Vietoj jų matome daug nepažįstamų žmonių, kurie ką tik atvyko ir dar atvyksta. Kasdien turėjome surfinimo pamokų ir šiaip žaidimų. Kartu su mumis miške įsikūrusios ir kitos stovyklos. Kartais varžėmes ir prieš jas.
 
http://puu.sh/h5slN/884cc8a34e.png
 
http://puu.sh/h5smO/f9cf1c3f99.png
 
http://puu.sh/h5snS/886be9636c.png
 
Per savaitę turėjom dvi ekskursijas. Vieną - į Prancūzijos gana prabangų miestelį Biarritz, kitą - į Ispaniją, San Sebastian’ą. Šiame mieste pasitikom labai gražų saulėlydį ir apie pirmą nakties pajudėjom atgal į Moliets. Buvo tikrai daug įspudžių, įvykių, ir pažinčių. Gaila tik dėl to, kad nemokėjau (iki šiol nemoku) plaukioti, todėl negalėjau pasimėgauti banglentėmis. Tik išbandžiau savo jėgas vieną kartą. Nelengva. Baisu.
 
http://puu.sh/h5tDS/bc2c7f850d.png
 
http://puu.sh/h5sjo/420863b54e.png
 
Ir štai atėjo sekantis savaitgalis, kai vėl keičiasi pamaina. Žinoma, kas nori, už papildomą mokestį, lieka. Turėjom išvykti šeštadienį, bet nepavyko. Penktadienio vakare per BlaBlaCar pradėjau ieškoti vairuotojų, kurie važiuoja link Paryžiaus sekančią dieną. Nieko neradau. Radau tik vieną moterį, kuri su vyru važiuoja sekmadienį po pietų. Tiek to, tinka. Kaina apie 50 eurų. Kaip susisiekti su vairuotoja? neaišku.
 
 
 
Iiiilgai ieškojau per visas stovyklas pracūzų, kurie galėtų padėti. Ir po geros valandos radau automobilį su prancūziškais numeriais. Prie jo ilsėjosi jaunuolių kompanija. Pavyko susitarti angliškai. Jie susisiekė su moteriške ir organizavo man vietą automobilyje. Už tai nuoširdžiai padėkojau ir įteikiau lietuvišką šokoladą. Vėliau teko prie jų trumpam grįžti. Klausė, ar neturiu dar šokolado, labai skanus.
 
Ir štai dar kartą pernakvojau palapinėje, papusryčiavau (beje pusryčiai ir dvi nakvynės mums gavosi nemokamai). Greičiausiai organizatoriai (visokie hipiai) nelabai pergyvena dėl to, o gal tiesiog pamiršo. Puiku, nes papildoma nakvynė, jei neklystu, 10-15 eurų.
 
Mane nuvežė reikiamu adresu ir viskas prasidėjo iš naujo. Dvi valandos laukimo, pergyvenimo ar laukiu tinkamoje vietoje, itt. Tik čia situaciją apsunkino tai, kad praeivių beveik nebuvo, o tie kas buvo, angliškai beveik nešnekėjo. Bet štai, atvažiavo reikiamas Renault. Kartu su manim ten pat įsėdo dvi merginos. Viena pusę kelio verkė, kita - juodaodė. Labai nemaloni. Kelionė trūko apie 9 val. Ir pagaliau aš vėl Paryžiaus centre.
 
http://puu.sh/h5t4z/0d4229ad83.png
 
Beveik kiekvieną naktį Moliets’e sėdėjom papludimy, kur vėsoka ir pučia vėjas. Todėl nenuostabu, kad peršalau. Paryžiuje atsiduriau apie 23:30. Nuėjau iki vienos iš kavinių, kad vėl pagauti wi-fi. Kur nakvoti neturėjau, todėl nutariau praleisti naktį gatvėje, vaikštant po naktinį Paryžių. Lyg ir romantiška.
 
Per Maps’us pastebėjau, kad randuosi visai arti Eifelio bokšto. Nutariau ten pirmiausia ir nueiti. Pakeliui teko sutikti nemažai jaunuolių, kuriuos stengdavau apeiti. Ir matyt neveltui. Tik vėliau sužinojau (jau Lietuvoje), kad vaikščiojau gana pavojingame rajone, kur “karaliauja” juodaodžiai. Esu pavargęs, su nuospauda, peršalęs, šiek tiek alkanas… Ir po 30 min. pagaliau matau danguje prožektorių ir už kelių minučių patį Eifelio bokštą. Mačiau jį iš tolo prieš savaitę, bet čia jis arti, naktį, apšviečiamas. Wow. Priėjau arčiau prie jo. Jis milžiniškas. Ten vėl kelis kartus prašė cigaretės. Išgirdus atsakymą “nerūkau”, manęs jau kurį kartą paklausdavo “o gal išgerti ko turi, alaus, ko nors stipresnio?”. Ir tokių “gaujų” buvo visai nemažai aplink bokštą, po juo. Padariau porą nuotraukų ir pajudėjau toliau.
 
http://puu.sh/h5t5F/cf312b1968.png
 
http://puu.sh/h5t6E/e9b5fabf10.png
 
Toliau, reiškia ten, kur kojos eina. Juk turiu dar visą naktį priešaky. Nuėjus 300 metrų nuo Eifelio bokšto prie šiukšliadėžių pastebėjau gaują žiurkių. Vėliau dar nekartą mačiau panašų rėginį. Dar už kelių šimtų metrų pastebėjau gulintį girtą benamį ir šalia stovintį vyriškį, kuris garsiai ant jo rėkė. Nuėjau iki Triumfo arkos, kur nutariau pailsėti.
 
http://puu.sh/h5tFX/b117c05d23.png
 
http://puu.sh/h5t7h/1bb7e8ccc1.png
 
Laikas ėjo labai lėtai. Nuėjau prie eliziejaus laukų. Buvau čia prieš savaitę, ne naktį. Ir dieną jie gražesni. Vaikščiojau kaip įmanoma lėčiau, todėl per visą “alėją” praeidavau per 30 min. Bevaikštant eilinį kartą, į kitą pusę, žmogus sėdintis ant suolelio, paprašė pagalbos. Priėjau. Paklausė kaip praeiti iki Eifelio bokšto. Kadangi pats ką tik ten buvau, paaiškinau, parodžiau telefone žemėlapį. Pabendravom. Tai buvo lenkas, kuris prieš pusmetį paliko šeimą ir turtą ir iškeliavo “bet kur”. Papasakojo kaip išgyvena, ką galvoja apie Prancūziją ir pačius Prancūzus. Palinkėjom vienas kitam gero kelio ir išsiskyrėm. Po keliolikos minučiu, tuose pačiuose eliziejaus laukuose mane pašaukė du jaunuoliai. Neskubant priėjau prie jų. Pokalbis buvo gana keistas ir įtartinas (kaip ir patys jaunuoliai).
 
Jie: Labas, atrodai išsiblaškęs, ar viskas gerai?
Aš: Taip, tiesiog vaikšioju, kvepuoju grynu oru
Jie: Iš kur esi?
Aš: Lietuva, Vilnius
Jie: O, ar gera ten?
Aš: Visai smagu
Jie: Ką gero galima pamatyti?
Aš: Daug ką. Geriau vieną kartą atvykti ir pamatyti. Rekomenduoju
 
Viso pokalbio metu mačiau, kaip bėgioja jų akys ir dažnai pažiūri vienas į kitą. Pajutau kažką nesmagaus ir pasakiau, jog skubu ir atsisveikinau.
 
http://puu.sh/h5tH3/a80b29f663.png
 
Buvo čia apie 3 nakties. Norėjau taip pat įgyvendinti savo “svajonėlę”. Papusryčiauti kaip tikras prancūzas. Paragauti kroasano.
Pajudėjau toliau nuo eliziejaus laukų. Tenka pripažįnti, jog naktinis Paryžius yra gana baugus ir nejaukus miestas. Žmonių (kaip nekeista) vienetai, gatvės tuščios, o seni pastatai yra neapšviečiami, todėl tamsoje atrodo kaip iš siaubo filmų.
 
http://puu.sh/h5t8v/4c59157fa5.png
 
Apie penktą valandą pradėjau domėtis, kur galima papusryčiauti kuo pigiau ir greičiau (buvau jau gerokai išalkęs). Po kurio laiko radau vieną kavinukę, kur labai mandagus ir linksmas vyrukas (greičiausiai savininkas) pasakė, jog atsidaro septintą. Nuėjau ant suolelio ir netyčia užmigau. Atsibudau penkias minutes iki septintos. Greitai nuėjau į tą pačią kavinukę. Buvau ten penkias minutes po septintos ir deja, jau buvo maža eilė. Nepavyko būti pirmu pirkėju. Tiek to, užsisakiau arbatos su bandele ir sultimis. Visiškai nesotu, bet užtat turiu nuotrauką instagramui.
 
http://puu.sh/h5t9x/36d3e715f0.png
 
Vėliau vėl pajudėjau link McDonalds’o, kur manęs laukė tualetas ir nemokamas wi-fi. Ant patogios kėdės užmigau. Atsibudęs vėl nuėjau į Apple Store pasikrauti telefoną. Sekantį rytą turėjau būti autobusų parkinge, iš kur mane nuveš į oro uostą. Galvojau kuo užsiimti. Vėl nuvykau prie Eifelio bokšto, papietavau sumuštiniu su sultimis, dar pasibasčiau po miestą.
 
http://puu.sh/h5tbt/d61f0f5733.png
 
Ir štai pagaliau vakaras. Kur nakvoti aš vis dar neturėjau. Miegojau per paskutines dvi paras porą valandų. Kažkodėl pradėjau nekęsti Paryžiaus. Tapau dar piktesnis ant visko. Nuėjau prie eliziejaus laukų, nes ten yra McDonalds, kuris veikia net iki trečios nakties. Nusipirkau šalia esančioje parduotuvėje keksiukų ir sulčiu. Nuėjau i McD antrą aukštą ir pradėjau vakarieniauti. Vėliau pabandžiau užmigti. Pusvalandžiui užmigti pavyko. Netoliese sėdėjo vyriškis, kuris taip pat kelias valandas sėdėjo, vėliau užmigo.
 
http://puu.sh/h5tco/5a64e33941.png
 
 
Trečią valandą, po uždarymo, nuvykau link parkingo. Ten jau buvo keli baltarusai, kurie keliavo pro Vilnių į Baltarusiją, lenkas, kuris keliavo pro Vilnių į Lenkiją ir benamiai. Dar pasivaikšiojus dvi valandas aplink parkingą grįžau, sulaukiau autobuso ir nuvykau link oro uosto. Skrydis buvo be nuotykių. Namo grįžau pavargęs, bet laimingas ir su kruva atsiminimų.
 
Atsiprašau už klaidas, jei tokias rasite. Nesitikėjau, kad užtruksiu tris valandas. Mielai atsakysiu į Jūsų užduotus klausimus.

Mintys geros. Tik antraštė apie Apple ir greičiausiai apie vakar eventą, o 80% straipsnio apie Jobs ir rinkos tyrimus. Norėjosi daugiau minčių apie tai kuo ir kodėl DABAR nustebino ir kokie iš vakar dienos produktų yra svarbiausi ir kuom.

Vakar vakare patogiai įsitaisiau priešais iPhone ekraną ir įsijungiau taip lauktą Apple Keynote pranešimą. Esu jau rašęs apie tai, ką dauguma žurnalistų praleido pro akis, kai Apple pristatė iPhone 6 ir iPhone 6 Plus. Tačiau ir šį kartą Apple visus nustebino. Vėl. Dar kartą. Ir tokių „kartų“, manau, bus dar ne vienas.
 
Jau pilnas internetas straipsnių apie tai, koks brangus naujasis Apple Watch Edition (pagamintas iš 18 karatų aukso), kainuosiantis 10,000 USD. Rašoma ir apie tai, kaip Apple vaikosi prabangos, kodėl tik viena USB-C (naujasis standartas, kurio dėka jungtis gali tiek atlikti įkrovimo fukciją, tiek USB, tiek video išėjimo funkciją ir taip toliau) jungtis naująjame MacBook ir panašiai. Ir vėl niekas nepastebi svarbiausio dalyko, kuris buvo pristatyme – žmonių galimybės kasdien dalyvauti medicininiuose tyrimuose ir tam reikalingos programinės įrangos kodo paskelbimo viešai (Open Source). Tikrai galėčiau parašyti straipsnį apie būtent šios technologijos naudą žmonijai, apie tai, kokį milžinišką žingsnį žengė Apple, tačiau straipsnis bus kiek apie kitką: kaip Apple sugeba mus nustebinti?
Verslo forumai ir diskusijos LinkedIn’e „sproginėja“ nuo komentarų ir pasisakymų Apple tema. Vienas dalykas, kuris tikrai man užkliūna, yra žmonių pasakymas, kad „Steve Jobs netikėjo rinkos tyrimais ir jam jų nereikėjo„. Tai, švelniai tariant, yra nesąmonė ir Jobs’o žodžių iškraipymas. Nejaugi tikrai manote, kad įmanoma sukurti pačią brangiausią (ir daugiausiai vertą; ir turinčią daugiausiai pinigų) kompaniją pasaulyje, netiriant ir/ar nesuprantant vartotojų bei jų elgsenos ar poreikių?
 
Didžioji dauguma „naujai iškeptų“ verslininkų mano, kad rinkos tyrimai (net ne produkto, o net pačios verslo idėjos) juos tik „sulėtins“, o gal net stipriai sukritikuos produktą, kad reikės jo atsisakyti „taip ir nepristačius jo plačiąjai visuomenei“. Pateiksiu Jums pavyzdį, kaip yra iš tikrųjų: visai nesenai, viename verslo forume, jo narė (kiek pamenu – tai buvo mergina) tiesiai-šviesiai paskelbė savo verslo idėją ir paprašė kitų narių tą idėją įvertinti. Tai, mielieji, ir yra savotiškas rinkos tyrimas. Labai didelė dauguma narių palaikė idėją puikia ir naudinga (tame tarpe ir aš), pateikė kelis patarimus, kaip pagerinti procesą, padaryti idėją efektyvesnia ir taip toliau. Mano subjektyvia nuomone – tai yra tikrai geriau, nei „slėpti idėją“, užsidaryti rūsyje, gaminti produktą, investuoti į sklaidos kanalus ir… Galų gale suprasti, kad niekam to produkto nereikia. Kuriuo atveju pralaimėsite labiau? Pasidalinę mintimi ir atlikę rinkos tyrimą, ar tyliai pagaminę niekam nereikalingą ir neįdomų produktą, į kurį būsite investavę ne tik laiką, tačiau ir pinigus? Pagalvokite apie tai. Ir skaitykite toliau.
 
Ką Steve Jobs iš tikrųjų sakė
 
Kai buvo planuojama kurti Apple Macintosh (oficialiai pristatytas 1984 m.), kažkas iš kūrėjų komandos pasiūlė atlikti rinkos tyrimus, „kad suprasti, ko nori klientai“. Steve Jobs atsakymas buvo kategoriškas: „Ne, nes klientai nežino, ko jie nori, kol mes jiems to neparodėme„. Tą dieną, kai Apple Macintosh buvo pristatytas visuomenei, „Popular Science“ žurnalo reporteris paklausė Jobs’o apie tai, kokius rinkos tyrimus Apple atliko. Steve Jobs atsakymas: „Kokius rinkos tyrimus atliko Alexander Graham Bell prieš tai, kai išrado telefoną?”.
 
Steve Jobs tikrai pasižymėjo labai dviprasmiškais išsireiškimais, kuriuos tikrai galima suprasti dvejopai. Vien pagal tai, kas yra pateikta aukščiau, galima lyg ir daryti išvadą, kad jis tikrai buvo nusistatęs „prieš“ rinkos tyrimus. Tačiau yra dar kai kas, ką Steve Jobs yra sakęs:
 
- Kai kurie žmonės sako: „Duokite klientams tai, ko jie nori“. Tačiau tai nėra tas būdas, kuriuo remiantis aš dirbu. Mūsų darbas yra suprasti, ko nori klientai, dar prieš tai, kaip jie patys tai supras. Berods, Henry Ford’as (pirmojo automobilio kūrėjas – aut. past.) yra pasakęs: „Jeigu aš būčiau paklausęs savo klientų, ko jie nori, jie būtų man atsakę, kad nori greitesnio žirgo“. Žmonės nežino, ko jie nori, kol jiems tai nėra parodoma. Todėl aš nepasitikiu įprastiniais rinkos tyrimais. Mūsų užduotis yra perskaityti tai, kas dar ant popieriaus nėra parašyta.
 
Ir belieka tik sutikti su šiais išsireiškimais. Tikrai negalima tirti rinkos ir klausinėti (potencialių) klientų „ko jie nori“. Tačiau ši klaida yra daroma vėl, ir vėl, ir vėl… Ši klaida kartojama praktiškai kiekvieną dieną ir tai daro tikrai nemažas kiekis verslo savininkų. Norite pavyzdžio? Prašom:
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/03/Fiat_Multipla_25-1024x682.jpg
 
Štai Jums automobilis, kuris buvo sukurtas remiantis tik tuo, „ko nori klientai“. Komentarų, manau, nereikia?
 
Rinkos tyrimai, kurie yra naudingi
 
Pirma – turite pilnai ištirti Jūsų (potencialių) klientų įpročius, įsitikinimus ir dar nepatenkintus poreikius. Negalima klausti žmonių „ką mes galime išrasti, kas padarytų Jūsų gyvenimą lengvesniu?“. Vietoje to – stebėkite savo klientus, nagrinėkite duomenis, srautus, interesus, užsiėmimus ir problemas. Esu jau ne kartą minėjęs, kad tam, jog suprasti savo klientus, Jūs turite galvoti kaip klientas. Neseniai viena įmonė paprašė nustatyti, kokių produktų nėra jų ir konkurentų parduotuvėse, pateikti tų produktų sąrašą ir pagrįsti, kodėl tie produktai turėtų atsirasti Lietuvos rinkoje. Tai atlikęs ir pateikęs sąrašą, gavau atsakymą:
 
- Mes dvi kategorijas produktų iš šio sąrašo turime.
- Ne, neturite.
- Kaip neturime, jeigu turime?
- Neturite, nes aš, kaip klientas, ieškojau būtent šių produktų ir neradau. Neradau ten, kur tikėjausi juos rasti, o ieškoti kažkur toliau – nesivarginau. Elgiausi taip, kaip būtų pasielgęs bet kuris klientas. Ir mano, kaip „kliento“ akimis – Jūs to produktų neturite.
Jeigu bandote būti inovatyvūs savo versle – Jūsų užduotis yra suprasti kliento požiūrį, elgseną, mąstymą. Turite „nuspėti“ sekančius kliento žingsnius ir norus. Ir kai sugebėsite tai padaryti, galėsite sukurti tikrą inovaciją – produktą (prekę/paslaugą), kuris maloniai nustebins Jūsų klientą.
 
Ir šioje vietoje, Steve Jobs buvo genialus. Jis puikiai nuspėdavo tai, ko gali užsimanyti klientas. Jis matė, kad žmonėms įdomu naudotis kompiuteriais, tačiau malonią naudojimosi patirtį užgožia naudojimosi komplikuotumas. Jis suprato, ko nori žmonės iš savo MP3 grotuvų, kas laukia telefonų ir taip toliau. Ir netgi mano aukščiau minėtas Apple Watch nėra naujiena rinkoje. Bill Gates ir Microsoft pristatė tokią „naujieną“ dar 2002 metais. Tai buvo SPOT (Smart Personal Object Technology) laikrodžiai. Tiesa, po 10-ies nesėkmingų metų, 2012-ųjų sausio 01 dieną, Microsoft laikrodžių veikimą palaikanti technologija buvo išjungta. Pačių laikrodžių pardavimai buvo sustabdyti dar 2008-aisiais, tačiau Jūs, manau, net nežinojote, kad toks produktas iš viso buvo rinkoje. Ir štai dabar, praėjus 7-eriems metams, Apple pristato „naują/nenaują“ produktą. Ir tai jie daro todėl, kad atliko pakankamai rinkos tyrimų, ko reikia žmonėms.
 
Kai Steve Jobs sakė, kad nepasitiki rinkos tyrimais – manau, jog jis turėjo omenyje tai, jog didžioji dauguma kompanijų rinkos tyrimus atlieka neteisingai. Visus Apple gaminamus produktų prototipus Steve Jobs’as testuodavo asmeniškai. Tačiau į tuos produktus jis mokėjo pažiūrėti ne kaip įmonės vadovas, o kaip paprastas klientas. Galbūt todėl Apple produktai vis dar „diktuoja madas“? Net kai nebėra įmonės įkūrėjo – yra likęs jo požiūris į teisingą rinkos tyrimą.
 
Svarbiausi yra žmonės, o ne skaičiai
 
Didžioji dauguma rinkos tyrimus atliekančių kompanijų (ar kompanijų padalinių) generuoja skaičius. Ir tai yra „sausi skaičiai“ – kiek žmonių patinka/nepatinka parodytas produktas, kiek iš jų jį pirktų ir panašiai. Šiose kompanijose/padaliniuose dažniausiai dirba žmonės, kurie įprastai dirba su skaičiais ir žiūri tik į skaičius, kad „nuspėti“ produkto sėkmę. Tai yra neteisingas požiūris. Vietoje to, kad klausti (potencialių) klientų „ar Jums patinka šis produktas?“, reikia klausti „kas Jums šiame produkte patinka ar nepatinka?“. Atsakymai į šį klausimą bus daug vertingesni tyrimo prasme, nei sausi skaičiai. Dėka atsakymų į tokį klausimą, galite sukurti tikrai išskirtinį ir reikalingą produktą.
 
Niekada neatlikinėkite tyrimo, kad kažką „patvirtinti“
 
Tikrai yra tekę girdėti tokius žodžius: „mums tikrai patinka ši mintis, tačiau reikia atlikti rinkos tyrimą, pažiūrėti, kaip į tai reaguoja (potencialūs) klientai“ arba „investuotojas nori nešališko patvirtinimo, kad šis produktas yra reikalingas/veikia“. Patikėkite – visada galima organizuoti tyrimą, kuris „patvirtintų“ arba „paneigtų“ praktiškai bet ką. Tyrimu galima „papasakoti“ bet kokią istoriją, kad gauti siekiamą rezultatą. Šioje vietoje pasiūlyčiau pažiūrėti, kaip tai daro politikai, tačiau Lietuvoje ši praktika politikams netaikoma. Kad ir ką jie darytų – jie daro tai neteisingai.
 
Rinkos tyrimai turi būti atliekami tik dėl dviejų priežasčių: idėjos testavimui arba siekiant pagerinti produktą (prekę/paslaugą). Kiti tyrimai yra bereikšmiai ir juos atlikdami, greičiausiai, gausite neteisingą rezultatą.
 
Tikrai galima sutikti nemažai verslininkų, kurie tiki savo idėja (kas yra sveikintina), tačiau netiki „rinka“. Ir nemaža jų dalis remiasi būtent Steve Jobs’o pasisakymais. Nors jo žodžiai yra teisingi – manau, neteisinga jų interpretacija. Nesuprasdami, ko reikia Jūsų (potencialiems) klientams – Jūs pasmerkiate savo verslą žlugti. Nebent esate tokie, kaip Fiat ir Jums priklauso Ferrari.
 
Gero verslo!
 
Straipsnis patalpintas iš portalo Verslo.Guru.

Mano manymu, temos kūrėjas nesupranta Ultrabook reikšmės.

as asmeniskai i Italija, konkreciau i http://en.wikipedia.org/wiki/Trentino-Alto_Adige/S%C3%BCdtirol
 
Nusiperki gyvenama plota, ir imkis verslo, jei gyvendamas LT sugebejai uzdirbti mljn euru, tai Europoj tuo labiau nenuskursi.(aisku jei pats uzdirbai,o ne palikima gavai :D )
Praleidau ten 4 menesius, labai patiko, Alpes, klimatas.
Kalba vokieciu arba italu, tikrai lengvos abi
vasara milijonas vokieciu turistu atvyksta,tikrai galima sugalvoti kazkokia verslo ideja turint sioki toki kapitala

o nemanai jog jei užsidarė tai nebuvo didelio verslo iš to? :)
koks miestas?

"40 tourist scams to avoid" (prisegu paveikslėlį, bet galima ir internete pažiūrėti)
 
yra naudingų patarimų, verta žinoti ^_^

:) geras straipsnis.. o tie vakuminiai masiai isties stebuklas :D

Patarimai keliautojams
Patarimai keliaujant lėktuvais, perkant bilietus...
 
Inkognito režimas Jūsų naršyklei
 
Perkant lėktuvų bilietus internetu rekomenduojama naudoti "Nežinomo lango" režimą (Inkognito). Daugelis bilietus pardavinėjančių svetainių "mato" Jūsų apsilankymus, todėl apsilankius po kurio laiko vėl, bilietų kaina gali būti pakilusi. Ir tai ne todėl, kad buvo nupirkta daug bilietų....
 
Paprasčiausias būdas atidaryti Inkognito režimą CHROME naršyklėje - naudojat klaviatūros kombinaciją CTLR+SHIFT+N
 
 
http://travel-inn.lt/images/stories/inkognito.jpg
 
 
Lėktuvo bilietus pasistenkite pirkti antradieniais po 15val (GMT).
Dažnausiai tokiu metu daugelis aviakompanijų pradeda konkuruoti tarpusavyje išparduodant artėjančio savaitgalio bilietus.
 
 
http://travel-inn.lt/images/stories/aviabilietas.jpg
 
Vietų lėktuve rezervacija skrendant dviese
 
Pasistenkite rezervuoti sau vietas tarp Jūsų paliekant laisvą vietą. Jei niekas šioje vietoje nerezervuos (kas yra mažai tikėtina) - turėsite daugiau laisvos vietos. Jei visgi keleivis atsiras - paprašysite jo pasikeisti vietomis...
 
http://travel-inn.lt/images/stories/pax.jpg
 
 
 
Pasistenkite viską sutalpinti į rankinio bagažo lagaminą
 
Sutaupyti lagamine vietos ženkliai padės vakuminiai maišeliai. Tūris sumažėja iki 1/3!
 
 
http://travel-inn.lt/images/stories/bagazaspriespo.jpg
 
 
Nenorite ilgai laukti atsiimant savo bagažą?
 
Užklijuokite keletą lipdukų su įspėjumu, kad lagamine yra stiklinių daiktų. Tai atkreips aptarnaujančio personalo dėmesį, ir Jūsų lagaminas lėktuve bus pakrautas aukščiau visų, todėl atiduodamas greičiau.
 
 
http://travel-inn.lt/images/stories/fragile.jpg
 
 
Būtinos higienos priemonės ar kiti skysčiai
 
Jei tikrai žinote, kad negalėsite apsieiti be savo asmens higienos priemonių, minimalų kiekį galite vežtis kokteilių šiaudeliuose.
 
 
http://travel-inn.lt/images/stories/muilas.jpg
 
 
Dokumentai
 
Būtinai turėkite pasų. vizų, draudimų, bilietų kopijas. Tai galima padaryti ir mobiliaisiais prietaisais. Tai bus palengvinimas dokumentų praradimo atveju.
 
http://travel-inn.lt/images/stories/pasokopija.jpg
 
 
 
Vietos lėktuve
 
Rezervuojant vietas lėktuve turėkite omenyje, kad pati stipriausia vieta lėktuve yra sparno tvirtinimo prie liemens vieta. Kitaip vadinama centroplanu. Sėdint šioje srityje mažiausiai jaučiamas supimas turbulencijos atveju.
 
http://travel-inn.lt/images/stories/lektuvo%20centroplanas.jpg
 
 
 
 
Telefono įkrovimas
 
Jei pamiršote įkrovėją - pasiteiraukite viešbučio registratūroje.Ten dažniausiai būna visa dėžutė įvairiausių įkrovėjų kuriuos pamiršo svečiai.
 
http://travel-inn.lt/images/stories/tv.jpg
 
 
 
Kelnių diržas įdėtas į marškinių apykaklę neleis kalnieriukui susilankstyti lagamine
 
http://travel-inn.lt/images/stories/dirzas-1.gif
 
 
Susuktos ritinėliu kelnės išliks ženkliai lygesnės nei sulankstytos tradiciniu būdu.
 
http://travel-inn.lt/images/stories/kelnes-1.gif
 
 
Nepalikite savo bagažo be priežiūros
 
Geriausiu atveju oro uosto saugumo darbuotojai netrukus Jūsų bagažą patikrins ir nugabens į savo saugyklas, iš kurios Jums bus atiduotas tik sumokėjus tam tikrą mokestį. Tai gali užtrukti, ir Jūs rizikuojate pavėluoti į lėktuvą. Blogesnis atvejis - ilgapirščiai gali būti greitesni už saugumo darbuotojus...
 
 
http://travel-inn.lt/images/stories/lost%20baggage.jpg
 
 
Paskutinė kelionės diena
 
Savo kelionę įprasminsite geru darbu, jei likusias monetas atiduosite tiems, kam jų labai trūksta....
http://travel-inn.lt/images/stories/auka.jpg

Butu smagu, jei butu jusu rasytas straipnis, o ne vertimas, kuris skirtas savireklamai ;)

Taip, nes tikras verslininkas turi dirbti ne 100%, o 120%.

o kaip ketini apsisaugoti nuo tokiu kur paskambina uzsisako 5dideles picas ir pasako belekoki adresa?

Ką tikiesi išgirsti? Kad programuotojo darbe tenka picas išvežiot, vakarines šukuosenas daryt, plytas nešiot, logistikos skyriui vadovauti ir panašiai?
 
Programuotojas yra žmogus, kuris programuoja. Aišku, nebūtina sėdėt prie kompo visą laiką, galima ir stovimą stalą įsigyt :)

Na pirma reiktu išmokti Lietuvių kalbos

Sveiki kolegos,
 
visai netyčia radau Jūsų forumą ir sudomino faktas, kad čia renkasi organizuoti ir perspektyvūs žmonės, manau, kad galiu būti naudingas savo patirtimi ir patarimais, taip pat, tikiuosi gauti pagalbos į man rūpimus klausimus. Žodžiu - tikiuosi įvyks įdomi ir prasminga informacijos mainų programa :rolleyes:
 
Man 31 metai, paskutinius 10 metų gyvenau Airijoje ir turėjau nuosavą verslą frančizės teisėmis. Sritis - benzino kolonėlių tinklas. Veikla susijusi su kuro, karšto maisto, rankinės plovyklos ir parduotuvės pardavimais. Žvėriškos metinės apyvartos ir didelis personalo skačius (~70 žmonių) - visi susiję verslo veiklos valdymo aspektai.
 
Šiuo metu esu gryžęs į LT, tikiuosi su visu :blink: Jau metai laiko dirbu aviacijos srityje Vilniuje, ir ieškau naujų įššūkių.
 
Šiuo metu labai intensyviai domiuosi naujo verslo steigimo galimybėmis ir ieškau bendraminčių / partnerių, kuriems gal būt reikalingas panašus asmuo, kad būtų galima pradėti kažką naujo ir produktyvaus. Atviras įvairiems pasiūlymams (intymaus nesiųlyti :P ), galiu patarti ir būti naudingas vykdant tarpautinį verslą, nes turiu KALNĄ tarptautinės patirties verslo klausimais :)
 
Tikiuosi įdomios įvykių eigos ir naujų perspektyvų, prisijungus prie jūsų būrio!

sveiki,
turiu keletą kortelių, kurios baigia galioti ir ten likę pildyk bonų
 
https://mano.pildyk.lt/parduotuve/pirkti.aspx?item=6811&grouping=1
 
taigi mielai pasidalinsiu kavos koduku su forumiečiais, vienintelis reikalavimas: parašyti temoje, kad norite kavos ir až, jei turite pildyk arba tele2 numerį - tai koduką eina išsiųsti tiesiai į telefoną.
 
kodukų turiu 10 kavos puodelių- bet gali būti, kad tele2 parduos mažiau kavų :) KAVA jau išdalinta!
 
laukiu pageidavimų!

http://www.part.lt/img/e026fec91c5b071ebf3f876477aff106996.jpg
 
Tarp kitko

Niekšai jūs, kam jaunuolį taip smarkiai įskaudinot?!

O ten tikrai bėgdamas vanduo (tarkim iš vonios, kriauklės) sukasi į kitą pusę ?

Nieko nuostabaus. Siulau naudotis pirkanglijoje.lt pas juos tokiu problemu per du metus bent jau man nepasitaike.

http://www.linkomanija.net/promo.php?key=Login2014

Perkant žaidimą diske, perėjęs jį gali parduoti, nes jo vistiek dažniausiai nebereikia, o Iš xbox live store perkant sumokėsi pinigus ir perėjęs niekaip neparduosi. Iš ten pirkimą suprantu nebent jei žaidimas tikrai nedaug kainuoja (esu pirkęs bully už 3gbp, tomb raider už 6.5gbp, the walking dead...) Žaidimus turbūt geriausia yra pirkti iš zavvi.com arba game.co.uk, zavvi nemokamai siunčia, o game.co.uk siunčia už 3 svarus.