Blackbeard

Sveiki,
taigi žadu stoti i Policijos mokykla...
Tai gal kas jau baigėte ją ? Ar dar mokoties... Norėčiau sužinot daugiau apie ją...
Ar verta ten stoti ?
Kokias pamokas reikia rinktis einat 12 klasių?
Gal net neverta ten stoti, kodėl ?
Ir šiaip gal ką žinote daugiau...

Šiame savo straipsnelyje apžvelgsiu, apie kai kuriuos bendravimo būdus su artimaisiais (ar draugais) būnant užsienyje. Seniau išleisdavau daug pinigų būdamas užsienyje, galbūt tai ir privertė mane pamąstyti apie kažkokias alternatyvas ir kaip sutaupyti. :)
Bendravimas telefonu
 
Bendravimas telefonu užsienyje, yra skirtas žmoniems, kurie neturi skype, ar mikrafono (na, turbūt dauguma turite, bet turbūt bus ir tokių, kurių tėvai nemoka naudotis šia programa).
 
Kalbant apie bendravimą užsienyje telefonu, reikėtų pabrėžti, iš visų geriausių operatorių man labiausiai patiko labas. Pamėginsiu paaiškinti kodėl.
 
Pirmiausia, tai LABAS labai gerai veikia užsienyje, kaip ir Lietuvoje, kur benuvažiuosi, visada būsi pasiekiamas.
Kitas dalykas, tai yra tas, kad LABAS sąskaita pasipildyti galima mokant iki 60% pildymo sumos, taip, čia, uždarbis.lt forume, tik tam reikia būti pasitvirtinus tapatybę. Manau, kai kuriems tai jau galėtų būti priežastis ją pasitvirtinti, jai perkate papildimus parduotuvėje, praktiškai iškarto tapatybė atsiperka :)
 
SMS
 
SMS gauti užsienyje - nekainuoja. Paprastai išsiųsti Europoje - 50 ct. Tikslius tarifus užsienyje, galit gauti čia: http://www.labas.lt/akcijos-ir-tarifai/skambuciai-uzsienyje
 
Nemokami SMS užsienyje
 
Taip, tokia galimybė tikrai yra. Jeigu esate užsienyje, galite siųsti sms kaip į Lietuvą, tačiau reikės prisiregistruoti prie labas.lt (na, tikiu, kad ir kiti operatoriai tai siūlo, tačiau LABAS patogiausia).
 
Registracija labai paprasta, viską reikia vykdyti punktais, gausite sms į savo telefoną, su kodu, kurį reikės įvesti ir svetainėje.
 
Prisijungus, reikia eiti į mano labas / Siųsti sms

 
Kadangi siunčia ne iš telefono, o tiesiai iš serverio, sms kainuoja kaip ir įprastai, bet jūs galite būti užsisakes paslaugą Labas LAISVAI, tada gausite tūkstantį sms į visus tinklus per savaitę, rekomenduoju ją užsisakyti :)

 
Manau, kaip naudoti, bus aišku :)
 
Minusas tas - kad į galite siųsti tik po šimtą šešiasdešimt simbolių.
 
Jeigu nusprendėte užsienyje pakalbėti telefonu, prašykite, kad jums skambintų iš Lietuvos, tokiu atveju, jums skambutis Europoje kainuos 0.45 ct.
 
Jeigu netyčia užsienyje pritrūktų sąskaitos, turėdami savo internetinės bankininkystės prisijungimus, bet kada galėsite sąskaitą pasipildyti.
 
Dar vienas dalykas, kurį reikėtų paminėti - iš pradžių nusipirkus kortelę, jums bus neaktyvuotas roaming'as. Tai reiškia, kad bendrauti užsienyje negalėsite. Jums reikės tiesiog jį aktyvuoti.
 
Citata iš LABAS.lt
 
Internetas užsienyje telefonu - beprotiškai brangus. Išeina apie dvidešimt litų (vidurkis) už vieną megabataitą. Siūlau naudotis wifi, kurį galite pagauti bet kuriame didesniame mieste, o jei ne mieste, tada bus sunkiau su internetu.
 
 
 
Žinote kitų būdų? Rašykite temoje!
 
P.S Labas man nemokėjo už šį straipsnį :D

Manau dar reiktų papildymo vieno, kad nebūtų klausimų susijusių apie udžarbį. Maždaug: kaip jūs užsidirbat? atskleiskit viską... :D Tada, manau, sustotų žaidimas. :)

39 temperaturos gavau :rolleyes:

Pradėjau dirbti būdamas 17-os. Reklamos agentūroje, pagrinde prekybcentriuose siūlydamas žmonėms ką nors paragauti. Didžiausas privalumai tai, jog grafikas daugmaž laisvas ir dirbi tik savaitės gale, po kelias valandas. Alga nedidelė (dažniausiai nuo 6 iki 10lt už valandą), tačiau per ketvirtadienį-šeštadienį padirbęs po 3h gauni 50lt, o dirbti nesunku. Buvo, kad per 8h gavau 180lt. Taigi, patiko, tačiau pasikeitus vadybininkei ryšiai nutrūko.
 
Retkarčiais tenka dirbti kaip fotografu. Privalumas, jog per savaitgalį gali ir pusę tūkstančio litų uždirbti, tačiau technika daug kainuoja ir toks darbas manęs netraukia. Darbas vakarais-naktimis, o jei dar kokiam klube... tai saugokis, kad gyvas liktum, kad į nosį negautum ir objektyvo neužpiltų. :)
 
Pavasarį dirbau web programuotoju vienam žmogui. Įdomūs projektai, įgavau daug žinių, o ir uždirbti visai normaliai galima. Tačiau tekdavo aukoti visą laiką vien tam reikalui. Tekdavo vis mažiau miegoti, nes iš pradžių daug ko tekdavo tiesiog mokytis, ir tai atitolindavo rezultatą. Pasiimiau atostogų, taip ir nebegrįžau.
 
Dabar rašau įrašus vienai IT kompanijai. Smagiausias darbas, geras kolektyvas (kas tikrai svarbu!), daug galimybių, o dar ir šiaip galimybės atsivėrė imti interviu iš įvairių žmogelių. Gaunu pusšimtį už vieną įrašą, tačiau tai žymiai geriau nei rašyti tik savo tinklaraštį.
 
Pridursiu, kad dar mokausi gimnazijoje. Taigi, ir darbai atitinkami. :)

Forume esu naujokas. Apie savo uždarbį svajoju jau kuris laikas, bet niekaip nesugalvoju kažko ypatingo ko tikrai reiktų pirmiausia man pačiam ir kitiems žmonėms. Žinau tik tiek, kad Lietuvoje pinigų nėra, juos reikia "siurbti" iš turtingesnių šalių, nes lietuvis toks padaras, kuris daug ką pasidaro pats, o užsieniečiai (JAV, GB..) yra tinginiai ir reikia tuo naudotis... Ką manote apie tokį mano pasisakymą? Aš verslą planuoju pradėti IT srityje, bėda ta, kad turiu daugybę mėgiamų dalykų ir yra sunku nuspręsti kuria man linkme pasukti...

Visu pirma pradek nuo to, kur tu zadi pardavineti.
Online, turgus, parduotuve ar pan?
Online - reikes investiciju i reklama, be reklamos sunkiai kazka parduosi + dideles laiko sanaudos (jei pats viska darysi)
Turgus, parduotuve - islaidos vietai, turguj zmoniu su iphone praeina gal ir maziau, negu pro mieste esancias patalpas.
Manau neverta. Geriau pasieskok is "smulkmes" kitu prekiu, kurios butu kazkiek unikalesnes (tarkim kaledu lakotarpiu egliu virsunes ar zaisliukus, kuriu nera kiekviename prekybcentryje ir tt) Gerai, kad renkiesi viena sriti, taciau del paklausos kyla didelis klausimas.
 
Seip gali pasitikrinti ar yra susidomejimas siais daiktais. Sudek i skelbimu puslapius savo siulomas prekes, nors ju ir neturi. Ir matysi ar skambina/raso ar domisi, jei susidomejimas bus, gali bandyti kazka daryti :)

Pagailek savo laiko ir nevark su kiniska smulkme. Is to neuzdirbsi, tik laiko prarasi.

Viskas viename:
 
dinodirect.com
 
Pigūs tabletai:
 
wholesaleonepiece.com (TENQ)

Tai net nepirk sukurk koki skelbima pažiūrėk ar domėsis daug,tai ir parasyk visiems kad turėsi už tiek ir tiek laiko >
ir tada nusipirk. :)

Na pabandykim. Gal ką paskatins darbuotis.
Visą laiką mėgau internetinius krepšinio menedžerius. Viename netgi buvau moderatorius.. Deja visuose man kažko trūko arba kažkas nepatiko tad nutariau sukurti geresnį.
 
Pati pradžia buvo net prieš 6 metus! Šis projektas tai netik pirmas mano kurtas žaidimas bet ir apskritai pirmas kurtas internetinis puslapis. Tiesa programavimo iki tol jau buvau matęs - JPM (Jaunųjų programuotojų mokykla), informatikos olimpiados ir panašiai.
Apie internetinių puslapių kūrimą nežinojau nieko tad darbai judėjo labai iš lėto.
Be to tai buvo pirmieji metai universitete.. Naujas miestas, nauji draugai, bendrabutis, mokslai... Visa tai tik dar labiau apsunkino darbus, kurie kartais sustodavo net ištisoms savaitėms.
 
Praėjus maždaug pusmečiui turėjau mažytę žaidimo versiją ir žaidėm keletas draugų. Aš šiek tiek įgavau patirties apie internetinių puslapių kūrimą tad nusprendžiau susirasti darbą.
Pirmas bandymas nusiųsti CV buvo sėkmingas. Iš karto patekau į vieną geriausių įmonių dirbančią su įvairiais stambiais projektais.
Kadangi buvau dar tik antrame kurse grįžus iš darbo tekdavo studijuoti tai žaidimo kūrimas dar labiau sulėtėjo. Suspėti viską buvo labai sunku, tačiau žaidimo visiškai neapleidau - po truputį judėjo į priekį ir toliau.
 
Vieną svarbiausių postūmių padarė dalyvavimas Bitės laboratorija konkurse. Ruošiantis šiam konkursui prie žaidimo kūrimo prisijungė dar vienas žmogus. Žaidimo kūrimas gerokai pagreitėjo. Atidarėme pirmąją atvirą versiją. Dalyvavimas konkurse buvo sėkmingas ir pelnėme perspektyviausio projekto nominaciją. Tapę vienais iš prizininkų daug bendravome su Ilja Laurs. Kartu su juo vykome į Londoną kur turėjome pietus Lietuvos ambasadoje bei susitikome su investuotojais (tais pačiais kurie investavo į GetJar, Facebook ir daug kitų stambių įmonių)
Investuotojų nesudominam, bet patirtis buvo tikrai įdomi. O Ilja Laurs galėčiau įvardinti kaip vieną didžiausią įspūdį palikusių žmonių.
 
Po konkurso žaidimo kūrimas šiek tiek pagreitėjo, tačiau tai vis tiek buvo užsiėmimas "po mokslų ir darbo". O pats darbas davė daug patirties ir mano kurtame žaidime pamačiau daugybę klaidų. Tad didesnę žaidimo dalį po truputį teko perdaryti iš naujo. Šiek tiek pareklamavus ir įdiegę mokamas paslaugas žaidimas pradėjo nebeiti į minusą. Tad praėjus lygiai metams darbą mečiau ir likau dirbti tik su žaidimu + studijos.
 
Šis žaidimas taip pat tapo ir bakalauro darbu, o vėliau ir magistro. Apskritai tai gana daug modulių universitete vienaip ar kitaip susiedavau su žaidimu ir juos "prasmukdavau" su mažiau pastangų negu kiti kurso draugai, kurie darė viską nuo nulio.
 
Šiuo metu projektas jau pilnai išlaiko vieną žmogų. Alga nėra labai didelė - sėdėdamas office samdomu programuotoju ko gero uždirbčiau daugiau, bet galimybė būti nepriklausomam turi savų privalumų.
Prie žaidimo tobulinimo šiuo metu dirbam galima sakyti 1.5 žmogaus. T.y. aš dirbu visą darbo dieną, o kolega dirba laisvu laiku. Mūsų tikslas per ateinančius metus pasiekti jog žaidimas pilnai išlaikytų bent du žmones. Tikiu kad tai pavyks ;)
 
Žaidimą galima rasti adresu www.bballzone.net
Vienas iš prioritetinių darbų bus dizaino atnaujinimas, kurio eskizus jau turime labai ilgą laiką (konkursas vyko uzdarbis.lt) Tačiau niekaip nepavyksta rasti žmogaus kuris užtikrintai apsiimtų šį darbą ir užbaigti piešti kitus žaidimo langus..
 
Nežinau ar tai verta "sėkmės istorijos", visgi milijonų nėra :) Tačiau iš esmės aš esu viskuo patenkintas ir tikiu kad ateityje žaidimas duos daug naudos. O jeigu ir neduos turiu daug kitų idėjų, o dabar dar ir žinių kaip jas reikia įgyvendinti.

Emancipuotam :) Civilinis kodeksas:
2.9 straipsnis. Nepilnamečių pripažinimas veiksniais (emancipacija)
 
1. Nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Visais atvejais, kad nepilnametis būtų pripažintas visiškai veiksniu, reikalingas paties nepilnamečio sutikimas.
 
2. Teismas gali nepilnamečio tėvų, rūpintojo ar globos (rūpybos) institucijų pareiškimu panaikinti tokį visiško veiksnumo pripažinimą, jeigu nepilnametis, savarankiškai įgyvendindamas savo teises ar vykdydamas pareigas, daro žalos savo ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
 
 
 
Arba verslo liudijimą gali išsiimti tėvai ir jų sutikimu gali į verslo liudijimą būti įrašytas nepilnametis nuo 14 m. amžiaus. Verslo liudijimų išdavimo guventojams taisyklės:
 
3. Gyventojų prašymu išduotame verslo liudijime gali būti įrašomi šie fiziniai asmenys: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas), tačiau iš veiklos, kuriai buvo išduotas verslo liudijimas, gautas pajamas turi deklaruoti verslo liudijimą įsigijęs gyventojas. Verslo liudijime nurodyti asmenys turi teisę dalyvauti gyventojo vykdomoje individualioje veikloje, kuriai išduotas verslo liudijimas.

Sveiki,
 
norėčiau sužinoti šiek tiek apie studijas UK koledže. Kiek žinau įstoti galima baigus 10 klasių? Kalba eina apie tikslų miestą (Norwich). Norėjau sužinoti ar ten tikrai baigus 10 klasių galima įstoti, ir į ką atsižvelgia priimant? į vidurkį?

Haha, juokėtės iš manęs - antrą vietą paėmiau!

Replay Media Catcher labai puiki programa :)
www.applian.com/download-videos/

Geras straipsnis, paimtas is http://www.skyrybucentras.lt/pasvarstykime.php?id=33 :)
Tik nelabai supratau tos dalies, kad sunui 10¬ metu, bet laiko egzaminus? :|

Kai tą vakarą grįžau namo, žmona jau ruošė vakarienę. Paėmiau ją už rankos ir ištariau: „noriu tau kai ką pasakyti“. Ji atsisėdo ir tyliai pradėjo valgyti. Jos akyse vėl pasirodė liūdesys.
Pajutau, kad man sunku praverti burną. Bet prisiverčiau pasakyti, apie ką tiek laiko galvojau. “Aš noriu skirtis”… - ramiu balsu pradėjau pokalbį.
Neatrodė, kad ją būtų suerzinę šie mano žodžiai. Ji tik švelniai paklausė: „Kodėl?“
Aš nieko neatsakiau. Ji įsiuto. Mesdama šakutę žemėn, sušuko man: “Tu ne vyras!“. Tą vakarą mes daugiau nesikalbėjom. Ji verkė, įsikniaubus į pagalvę. Žinau, ji bandė suprast, kas nutiko mūsų santuokai. Bet vargu ar aš galėjau rasti tinkamą atsakymą. Aš tiesiog pamilau Rasą. O jos nebemylėjau. Aš tejaučiau jai gailestį.
Slegiamas kaltės jausmo, paruošiau skyrybų dokumentus, kuriuose sutikau, kad jai liktų mūsų namas ir automobilis, bei 30% mano įmonės akcijų. Vos pažvelgus į popierius, ji suplėšė juos į skutelius. Moteris, kuri su manim praleido 10 savo gyvenimo metų, man tapo svetima. Man buvo gaila jos, jos išsvaistyto laiko su manimi, bet aš negalėjau atsisakyti to, ką taip nuoširdžiai pažadėjau Rasai. Galiausiai ji garsiai pravirko, kas man nebuvo netikėta. Buvau tam pasiruošęs. Tiesą sakant, jai pravirkus man net palengvėjo. Mintys apie skyrybas, jau kelias savaites apnikusios mane, pagaliau įgavo tvirtą ir aiškų pavidalą.
Sekančią dieną grįžau namo labai vėlai. Pasilenkusi prie stalo, ji kažką rašė. Net nevakarieniavęs kritau į lovą ir užmigau akimirksniu. Buvau maloniai pavargęs nuo pilnos įspūdžių dienos su Rasa.
Kai prabudau, ji teberašė. Man nerūpėjo, ką ji rašo, tad apsiverčiau ant kito šono ir vėl nugrimzdau į miegus.
Ryte ji pristatė savo skyrybų sąlygas: ji nenori nieko iš manęs, ji tenori apie skyrybas būti įspėta prieš mėnesį. Ji prašė tą mėnesį abiems kiek įmanoma pasistengti gyventi kaip anksčiau. Ji nurodė paprastutę priežastį, kodėl ji to prašo: mūsų sūnus laiko egzaminus, ir ji nenori, kad mūsų griūvanti santuoka paveiktų jo mokslus.
Aš su viskuo sutikau. Bet ji norėjo kai ko daugiau. Ji paprašė manęs priminti, kaip aš ją nešiau ant rankų mūsų vestuvių dieną.
Ji prašė, kad visą mėnesį kiekvieną dieną išneščiau ją ant rankų iš miegamojo iki lauko durų... Maniau ji eina iš proto. Tačiau, nenorėdamas bereikalingų pykčių, sutikau su jos keistu prašymu.
Kai papasakojau Rasai apie savo žmonos skyrybų sąlygas, ji garsiai nusijuokė. „Koks absurdas! Kokių triukų ji beprigalvotų, jai teks susitaikyti su skyrybomis“, - su neslepiama panieka balse pasakė ji.
Aš su žmona neturėjau jokio kūno kontakto nuo to laiko, kai supratau, jog noriu su ja skirtis. Taigi, kai pirmą dieną paėmiau ją ant rankų, abu jautėmės nepatogiai. Sūnus, kaip tik tuo metu išėjęs į koridorių, net suplojo rankomis: “tėvelis neša mamytę!” Jo žodžiai suspaudė man širdį. Nuo miegamojo iki svetainės, nuo svetainės iki lauko durų – visus 10 metrų - nešiau ją savo glėby. Ji užsimerkė ir švelniai paprašė “nesakyk sūnui apie skyrybas”. Aš linktelėjau galvą. Tie jos žodžiai mane kažkuo nuliūdino. Prie lauko durų pastačiau ją ant žemės. Ji nuėjo į autobusų stotelę, laukti autobuso į darbą. Aš sėdau į automobilį ir tylėdamas išvažiavau savo įmonės link.
Antrą dieną viskas vyko sklandžiau. Ji prisiglaudė man prie krūtinės. Užuodžiau jos kvepalus, sklindančius nuo jos palaidinės. Staiga aš suvokiau, kad šia moterimi aš nesirūpinau ilgą laiką… Pastebėjau, kad ji nebėra jauna. Jos veide buvo atsiradę raukšlių, jos plaukai ėmę žilti! Ji atidavė visą save mūsų santuokai. Kokią minutę aš svarsčiau, ką aš padariau su ja.
Ketvirtą dieną, kai paėmiau ją į rankas, pajutau, kad grįžta artumo jausmas. Tai buvo moteris, kuri atidavė 10 gražiausių savo gyvenimo metų man.
Per sekančias dvi dienas pastebėjau, kad artumo jausmas auga. Nesakiau to Rasai. Į savaitės pabaigą pastebėjau, kad tapo lengviau ją nešti. Turbūt kasdieninės treniruotės nenuėjo perniek.
Vieną rytą ji niekaip negalėjo išsirinkti ką rengtis. Ji išsimatavo gana nemažai suknelių, bet niekaip nerado tinkamos. Ji atsiduso: “visos mano suknelės išaugo”. Aš staiga pastebėjau, kad ji tiek suplonėjo, jog tai ir buvo ta priežastis, dėl kurios tapo taip lengva ją nešti.
Ir staiga man toptelėjo galvon.... ji palaidojo tiek daug skausmo ir kartėlio savo širdyje. Nesąmoningai aš pasilenkiau ir paliečiau jos galvą.
Tuo metu į kambarį įėjo mūsų sūnus, tardamas: “tėveli, laikas nešti mamytę“. Matyti, kaip jo tėtis kas rytą neša mamą savo rankose, tapo svarbi jo gyvenimo dalis. Mano žmona pamojo jam ranka, kad šis prieitų arčiau, ir stipriai jį apsikabino. Aš nusisukau į šalį, nes bijojau persigalvoti paskutinę minutę. Tuomet paėmiau ją ant rankų, išeidamas iš miegamojo, pereidamas svetainę ir prieškambarį. Jos ranka apsivyjo mano kaklą švelniai ir paprastai. Aš tvirtai ją laikiau svao glėbyje – lygiai taip, kaip mūsų vestuvių dieną.
Mane liūdino tai, kad ji taip sulieknėjo. Paskutinę dieną, laikydamas ją savo rankose, sunkiai žengiau į priekį. Sūnus išėjo į mokyklą. Stipriai ją glausdamas, pasakiau: “aš nepastebėjau, kad mūsų gyvenime taip trūko artumo“.
Nuvažiavau į darbą... skubiai iššokau iš mašinos, palikdamas ją neužrakintą. Bijojau, kad bet koks delsimas nepriverstų manęs persigalvoti. Greitai užlipau laiptais į viršų, kur manęs jau laukė Rasa. “Atleisk Rasa, bet aš nebenoriu skirtis“ – ištariau jai.
Ji pažvelgė į mane su nuostaba. „Ar tu karščiuoji?“ – ištarė ji, bandydama paliesti mano kaktą. Aš patraukiau jos ranką. „Atleisk Rasa, bet aš nusprendžiau nesiskirt. Mano vedybinis gyvenimas buvo nuobodus greičiausiai todėl, kad mes su žmona nesugebėjome įvertinti mūsų kasdieninių gyvenimo detalių, bet ne todėl, kad mes nustojome vienas kitą mylėti. Regis tik dabar supratau, kad kai mūsų vedybų dieną įnešiau žmoną į mūsų namus, aš įsipareigojau ją saugoti, kol mirtis mus išskirs”.
Staiga Rasa tarum pabudo iš miego. Stipriai pliaukštelėjo man per veidą, trinktelėjo durimis ir pravirko. Aš jau leidausi laiptais žemyn ir skubėjau link automobilio.
Pakeliui sustojau prie gėlių parduotuvės. Užsakiau gražią gėlių puokštę savo žmonai. Pardavėja paklausė, ar nenorėčiau ko nors užrašyti ant atvirutės. Nusišypsojau ir užrašiau “aš nešiosiu tave ant rankų kiekvieną rytą, kol mirtis mus išskirs”.
Tą vakarą grįžau namo su gėlių puokšte rankose ir šypsena veide. Greitai užlipau laiptais į viršų… mano žmona gulėjo lovoje nebegyva.
Mano žmona kovojo su vėžiu mėnesių mėnesius, o aš buvau toks užsiėmęs su Rasa, kad to net nepastebėjau. Gydymas buvo neefektyvus, ir ji suprato, kad vilties išgyventi nebėra... Norėdama apsaugoti mūsų sūnų nuo neigiamų išgyvenimų dėl mūsų skyrybų, ji paprašė palaukti tą vieną mėnesį…
 
Dabar – bent jau sūnaus akyse – aš vis dar mylintis vyras…
_______________
 
Mažos smulkmenos mūsų gyvenimuose ir daro mus laimingus. Mes išeikvojame daug laiko siekdami didelių namų, gražių automobilių ir didelės sąskaitos banke. Šie dalykai sukuria sąlygas būti laimingiems, bet patys savaime neatneša mums laimės. Todėl raskime laiko būti savo sutuoktinio draugu, ir darykime tuos mažus malonius dalykus, kurie daro mus artimais vienas kitam. Būkit laimingi santuokoje!
 
Jeigu su niekuo nepasidalinsite šios istorijos, jums tikrai nieko nenutiks.
Tačiau jei pasidalinsit, galbūt kažkam išgelbėsit santuoką.
 
 
Taigi brangieji.. :) Didziausios gyvenimo krizes nutinka tiem zmonem, kurie pasiduoda, nesuprasdami, kaip arti sekmes jie buvo. Tegul si istorija mums primena, kad reikia vertinti tai ka turime, kol to nepraradome. Laimingos jums santuokos, melieji.

Juokingai man skamba, kai iškelia nesutarimus su tėvais kaip didžiausią nuodėmę, o jūs net neįsivaizduojat kas ir kaip yra, retai, bet tikrai geriau išvis nepalaikyti santykių

duok saskaitos duomenis, pervesiu kapeiku. jeigu rasyti moki uz tai galesi man parasyti pora tekstu tinklapiui, neilgu. Jeigu ne, tai dapizdi, reik juk geru darbu padaryt.

sveiki, nutariau pasiteirauti, nes tikrai nebežinau ką daryti!
dar kartą kartojo, ne išmaldos prašau, o patarimų/minčių.
Trumpai apie mane:
mokausi ištestinėse studijose. Antras kursas. Turėjau darbelį, gruodžio 1d. Dėl kivirčo su direktorium, kur mane apgaudinėdavo, buvo sukurtos tokios sąlygos, kad pats parašyčiau pareiškimą.
Taip...nuo to laiko nebedirbu. Laikas eina, santaupos mažėja, būkim realistai, vos užteks už butą sąskaitas apmokėti. Ir kila mintis, ką daryti?
Pinigų nėra, įsidarbinti sunku, ir alga geriausiu atvėju bus vasari, čia su optimizmu, kad rasčiau darbą nuo naujų. Sunku bus įsivaizduoti kaip ištemti iki tiek, o dar visos šventės, bet čia jau smulkmė, švenčių man nebus!
Žinoma, visi sakysite giminės, tėvai ir artimieji. Bet. Su tėvais ,giminėm jau senai nebepalaikau jokio ryšio. Šios temos negvildenkim. Skaudi.
 
Tad tęskim, kas lieka žmogui tokioje situacijoje?
Kiek supratau net pašalpos negaliu gaut jei neturiu 18men darbo stažo? Jei tiesa, tada Ačiū tau Lietuvėle mūsų.
Kas dar? Klupėt prie maximos?
Na jau ne. Geriau jau numirsiu šiam buteli, nei tą darysiu.
Eit apiplešinėt žmones? Ne. Sąžinė ir drąsos stygius to neleistu.
Gerai, kad bent vf mokausi. Bet tai neguodžia.
Manau retas įsivaizduojat ką reiskia iklimti taip gilai, kada vaikstai po kambari ir plaukus nuo galvos raunies, bet!
Gal kas turit kokiu patarimu ar naudingos info?

Niekas nevyksta be reikalo. Tau duoti tokie išbandymai, kad per juos susitaikytum su šeima ir artimaisiais. Eik link to. Ir nėra ir nebus mums duota tokių išbandymų, kurių negalėtume įveikti.
 
Blogiausiu atveju uždarbiečiai geri žmonės, manau kažką galėsim paskirti nuo savęs, kad neliktum alkanas per Kalėdas.
 
P.S. Uždarbiečiai, gal kas galite pasiūlyti kokio darbo žmogui? Girdėjau epsaitas kažkam yra padėjęs.

Sveiki, esu 15 metų klaipėdietis. :) Stengiuos būti modernus, linksmas žmogus, esu šokęs, dabar mėginu grįžt. Ilgiau dar ir karate esu lankęs. Domiuosi istorija, strategavimu. Nuo mažens mėgstu susirasti veiklos, kuri atneštų kokio pelno. Mėgstu pasižymėt išsiskiriant iš kitų, grupėje dažniausiai tenka lyderiauti. :D Visada stengiuos tobulėti, dažnai apgalvoju smulkmenas. Labiausiai man nepatinkantys mano trūkūmai - valios stoka, atkaklumas.
O šiaip visada esu draugiškas, atviras pasiūlymams. Šiuo metu bandau vystyti CD kodų perpardavinėjimą, plėstis eBay'juje.
Daug galėčiau čia maivytis, bet nemanau, kad susirasiu daug gerbėjų :D

1 būdas. Per eBay eik į My Summary, ten dešinėj bus 4 ženklai. Jei ten kur yra svaro ženklas (arba kitos valiutos) yra nuspalvinta, vadinasi pinigai pervesti.
2 būdas. Turėjai gauti laišką į el.paštą jei sumokėjo.
3. Per PayPal gali pažiūrėti, ten apačioj.

Sveiki, dovanoju 100$ facebook kuponą reklamai. Kuponas 2626-461Y-V7F4-1F0M Kas pirmas panaudos, to ir bus ;)
 
Neberašinėkite į PM su prašymais. Ačiū

Gal kas užsiima individualia veikla? Gal galit pasidalint patirtim. Labai domiuos tuo bet sausa teorija ne viską pasako.