topsas

Autorius, matau, išvis nieko nelietęs su normaliais framework'ais. Kaip įsivaizduoji neperkrovimą šiuose link'uose: https://example.com/foo ir http://example.com/goo ? Esmė tokia, kad būtent ant React dėl to ir varo daug kas, nes jis super lengvas ir galima rašyti pricrap'intą kodą su juo. Tu pažiūrėk bent vieną normalų React kursą ir tada dalinkis mintimis. O dar geriau - pasigilink į Software Engineering, Computer Science. Nes atrodo, kad nelabai supranti, kas yra toks dalykas kaip inkapsuliacija. Dalis tiesos čia yra. Dabar nebe XXI amžiaus pirmas dešimtmetis, taigi

Na aš tai tiesiog labai paprastai prekiauju. Perku, kai kaina būna dugne, o parduodu, kai ji būna aukštumose. Ir pasidarau procentus tai astronominius. Niekada nenusivyliau šia strategija.

O gal jie visgi spėja, kad tuo metu turėsime itin išvystytas ML sistemas, kurios skaičiavimo jėga prilygs žmogui ar jį pranoks? Jeigu kalbama apie skaičiavimo galimybes, tai kompiuteriai žmogų šioje srityje jau senokai pranoko. Pavyzdžiui, kompiuteriu dvejetą pakelti milijoniniu laipsniu tėra mažiau nei sekundės reikalas, o žmogui tas gali ilgokai užtrukti. Ką teigiu, tai tokių spėjimų pro šoną jau būta dar XX amžiaus 6-7 dešimtmečiuose, kai tie ML algoritmai pradėjo vystytis, pavyko šį bei tą praktiško jų taikyme padaryti. O galiausiai buvo imta suprasti, jog problemos mastas, gebėjimas ją su

Tiesiog nepaaiškinau, kodėl taip sakau. Dėl tūkstantmečių gal ir kliedesys, nes tikrai nežinome, kas bus per tiek laiko. Gali ir meteoritas tėkštis į Žemę, galime civilizaciją sunaikinti branduolinio karo metu. Bet iš esmės turėti tokį intelektą 2050-2070 yra itin mažai realu. Na bet jeigu sukursime tokį intelektą, milijonus kartų pranokstantį žmogų, turbūt jam nebus problemos pasinaudoti Saulės energija 100%, pastatyti Daisono sferą ar tiesiog sunaikinti/nukreipti meteoritus, keliančius grėsmę Žemės ir jų egzistencijai. :) Esminis argumentas tai yra būtent pati gamta - fizika šiuo atveju. T

Mano mintys dėl branduolinio ginklo buvo skirtos parodyti šios šaukimų sistemos beprasmiškumą ir sutrigger'inti visokius liguistus pacifistus. Kodėl būtent reikia tokio ginklo, manau paaiškinau. Bet pakartosiu tiems, kas nesugeba ar nenori suprasti daugiau nei vienos pastraipos. :D 1. Niekas su valstybe, tokį ginklą turinčia, niekada nepradeda ir nepradės karo, nes yra rizika "abipusiai užtikrintam sunaikinimui" (angl. Mutually Assured Destruction). 2. Čia ne mano teiginys iš "subinės trauktas", o istorinė ir netgi paskutinių įvykių realybė. Ar kada nors vyko per istoriją branduolinis karas? N

Yra krūvos ML algoritmų. Iš parašyto kodo pavyzdžio, manau, tai yra tiesiog paprasčiausias klasifikatorius. Bet yra ir pažangesnių, pavyzdžiui, galimų pritaikyti netgi ir biržose. Vienas iš jų galėtų būti sprendimų medžiai (angl. Decision Trees). Tačiau galiausiai viskas paremta ant matematinės statistikos, manau. O dėl dirbtinio intelekto. Bent jau, kaip aš suprantu* dirbtinį intelektą, tokių programų mes tikrai dar neturime ir greičiausiai neturėsime artimiausius kelis tūkstantmečius. Ką mes turime, tai programas, gebančias atlikti apibrėžtas programuotojo užduotis naudojantis ML algoritma

Jeigu Lietuvos valdžiašūdžiai nori išties apginti valstybę nuo galimų priešų, kodėl tuomet nesiekia vystyti branduolinio ginklo gamybos programos? Na taip, programa nebūtų pigi, bet tokiai šaliai kaip Lietuva ji jau yra įkandama, nes kariuomenei visgi skiriama 2% nuo BVP, žadama ir didinti finansavimą. Manau, didžiausia problema būtų čia diplomatiškai išsiderėti, jog branduolinės valstybės tą mums leistų (ir galbūt tai būtų itin paprasta net ir čia, nes ne kažkoks tai Iranas esame). Kita vertus, didžioji dalis jų priklauso NATO, o antra - nėra jokios tarptautinės sutarties, draudžiančios tokį

Man kyla tik vienas klausimas. Kodėl lenkų tautybės žmonės nenorėjo savo vėliavos dienos paminėti kitame mieste? Pavyzdžiui, Kaune. Nuo seno juk Vilnius yra daugiatautis miestas, visi kartu gražiai sugyvena. Kitaip sakant, nereikia ir vėliavos, jog tas būtų parodyta. O va Kaune kaip tik tas daugiatautiškumas formuojasi dabar, o tokios dienos paminėjimas bent jau simboliškai prisidėtų prie viso šio integracinio reikalo. :)

Tikrai nesunku, bet ten gali šiek tiek nustebti dėl sintaksės ir tokio koncepto pavadinimu "associated types". O daugiau dar ir pats nepasakysiu, nes viso labo su Swift'u programinu turbūt mažiau nei mėnesį. Bet kol kas projektas veikia, veikia efektyviai, o vėliau bus matyti, kas yra ne taip. :D

Bet gal tos išlaidos bus mažesnės negu negautos pajamos tariant, jog eitum tarnauti devynis mėnesius? Jeigu mažesnės, tai manau, kad bylinėtis verta, jeigu tik nėra kitos išeities. O šiaip įdomu. Būtų gerai, jeigu koks nors teisininkas ar šiaip asmuo, žinantis situaciją, atsakytų. Kiek galėtų kainuoti visos bylinėjimosi išlaidos karo prievolininkui, padavusiam į teismą kariuomenę už tai, kad netenkino prašymo atidėti tarnybą? Laimėjimo ir pralaimėjimo atveju. Bent jau intervalas būtų įdomus (įskaičiavus advokatų paslaugas, įskaičiavus žyminius mokesčius, galimą kreipimąsi į aukštesnės instan

O nenori to paviešinti per kokį rimtesnį žiniasklaidos portalą? Iš to, ką čia susakei, tai atrodo, kad jie tau sudarė visiškai idiotišką aiškinamąjį raštą, nesusijusį konkrečiai su prašymu atidėti tarnybą. Kitaip sakant, absoliučiai nesvarbu, ar tu žinojai/nežinojai apie šaukimą. Dar daugiau, faktiškai to žinoti NET NEGALĖJAI, nes šaukimas vykdomas loterijos principu (jie taip teigia), taigi, arba tu būsi pašauktas arba nebūsi. Kitaip tariant, to žinoti yra neįmanoma. Taigi, faktiškai išeina, jog aiškinamasis raštas yra bevertis ir tavo prašymas turi būti nagrinėjamas iš naujo. Iš to seka, k

Pats Kaune dirbu. Tai mano kolegos, kurie buvo pašaukti ir ten ėjo, didelių nusiskundimų irgi neturėjo. Tik vienas užmetė, kad pajautė, jog personalas tikėjosi kyšio. Bet čia gal tik jo subjektyvus pajautimas ir nieko daugiau. Aišku, sutik, kalbėti apie apsimetinėjimą dėl regėjimo, kai rodo medicininė 0,9, o ne 1, yra kvailoka (tariant, jog čia taip ir buvo), žinant, jog tik nuo -6 prievolininkas nėra tinkamas.

Team lead'as esu antrus metus. O stack'as tai įvairus ir įvairėja sulig kiekviena diena - tiesiog viskas priklauso nuo produkto. Kai atėjau dirbti, tai mano stack'as buvo C++, Qt, šiek tiek JavaScript ir PHP. Prieš dirbant dabartinėje darbovietėje, buvo C#. O va dabar jau atsirado ir Swift, ir Java. :)

Šiuo konkrečiu atveju tas vektorius naudos turėtų minimalios arba greičiau jokios. Bet jeigu kalbant apie uždavinių klasę, skiriamą abiturientams, tai vektorių naudojimas leistų duoti sudėtingesnius uždavinius, kuriuose input'o dimensijos žinomos nebūtinai iš anksto. Kitaip sakant, galima tada kalbėti daugiau ne apie pačią technologiją, o apie programavimą kaip mąstymo procesą, kas, manau, ir turėtų būti labiau akcentuojama mokyklose ir netgi didesne dalimi universitete. Technologinius aspektus visada spės išnagrinėti programuotojas darbe, o iki to geriau jau išlavinti teisingą ir kryptingą mą

Neblogai. Ar teko Android'u dirbant naudoti Retrofit? Kokios mintys būtų apie tai? :)