Mas

Mielas, kolega,
prašau negaišti laiko rašant beverčius postus, o investuoti 30lt į lietuvių kalbos gramatikos knygą.
 
--------
Konkursas iš ties geras, nors šansų laimėti beveik nėra, bet kodėl gi nesudalyvavus? :)

Susirask kokios nors veiklos.. :huh: Viskas čia normaliai :)

Įdomios patirtys uždarbiečių tarpe :)
 
Aš pats pradėjau užsidirbti būnant apie 10 metų amžiaus. Tada atidariau parduotuvę namie, kur perparduodavau iš realios parduotuvės nusipirktus produktus, dažniausiai metais jaunesniam broliui. Dar turėjau atsidaręs loterijos punktą namie, kuris buvo lb panašus į Teleloto, tiesiog vietoj kamuoliukų ir jų aparato buvo lapeliai su numeriukais:) dalyvavo visa šeimyna, kažkada ir giminaičiai su kaimynais sudalyvavo. Kažkada panašaus metų leisdavau vasaras kaime, kur senelių kaimynas statė namą. Įsiprašiau būti pagalbiniu, dirbdavau kelias valandas (plytų nešiojimas ir pan) ir per dieną gaudavau po 5 Lt. Po poros savaičių tėvai sužinoję uždraudė kaimynui mane "išnaudot".
 
Vėliau būnant 14-15m prasidėjo internetiniai darbeliai, visokie spaudinėjimai už centus, registravimaisi į hyip (ar kaip jie vadinasi), netgi pats tokį vieną turėjau. Realiai nemokėjau daug ko daryti (nei programuoti normaliai, nei dizainus piešti ir pan.), tai galima sakyti tiesiog ėjau į minusą. Būnant 16 metų supratau, kad skiriu lb daug laiko sporto žiūrėjimui ir galėčiau tai panaudoti lažybose. Mamos vardu užsireginau kai kuriose bendrovėse, kitur melavau apie savo gimimo datą ir mėginau užsidirbti pritaikant tiek fundamentalias tiek technines žinias/analizes. Pavariau kelis šimtus į minusą ir supratau, kad lažybos į pliusą eina tik tada, kai į jas žiūriu kaip į hobį, o ne į uždarbio šaltinį. Su nauju požiūriu atsigriebiau su kaupu. Tada sekė pokeris, bet tik pora mėnesių. Rinkdavau bonusus su skirtingais vardais. Uždirbti galėjai apie 150Lt per dieną beveik, bet vienąkart prigavo, pagrasino Interpolu ir rišau :)
 
Mano realus CV. Dirbdavau tik vasaromis, nes mokslo metais buvau kelių non-profit organizacijų narys ir buvau užsivertęs darbais, na ir žinoma mokslai buvo. Vėliau pradėjau važinėti studijuoti į užsienį, tad vėl beliko tik vasara.
Pradėjau 17 metų, buvau vienos gydymo įstaigos pagalbinis darbininkas, bet realiai teko pavaduoti buhalterę iš dalies. Darbas prie pc suvesdinėjant duomenis. Kadangi buvau labiau susidraugavęs su pc nei buhalterė, tai dirbau pora kartų greičiau nei ji ir todėl leido man padirbėti pora mėn ilgiau nei planavau iš pradžių. Pliusai: išmokau suprasti daktarų raštą, išmokau ligų kodus :) ir žinoma darbas su Teritorinių kasų sistema.
 
18 metų po 12 klasės nuvariau padirbėti į statybas. Stačiau Panoramą. Tiksliau valiau statybų šiukšles. Pamačiau visą statybų "virtuvę" iš vidaus. Jau po savaitės "atkalėm sistemą" kaip dirbti tik po 4val per dieną, o gauti atlyginimą kaip už 12val. Per likusias valandas ieškodavom su draugais butų, kur gyvent studijų metais. Pamačiau kitokią kultūrą, supratau, kad mokytis verta, kad nebūti vienu iš statybininku. Po mėnesio išėjau iš darbo, vėl pora mėn pabuhalteriavau.
 
Sekančios dvi vasaros buvo aukštesniame levelyje. Vadovavau sandėliui vienai maisto produkcijos įmonei. Teko išmokti planuoti atsargas, bendrauti su klientais visom priemonėm, vadovavau 4 vairuotojams, darbas kasos aparatu ir pan. Teko ir po 13 valandų arti, teko patirti apgavysčių, teko susidurti su įvairiausiomis neplanuotomis situacijomis. Lb daug naudos davė. Apskritai bendravimas su nekvalifikuotais darbuotojais leidžia tolimesnėje karjeroje juos lengviau perprasti. Minusas: įmonė buvo "seno kirpimo", tad mano pasiūlymai kaip atsinaujinti nebuvo išgirsti ir įvertinti. Trečią vasarą nebėjau, nes nebeturėjau ką išmokti. Anyway, į CV galėjau daug ką įsirašyti.
 
Po trečio kurso atlikinėjau praktiką vienoje didžiausioje valstybinėje įmonėje. Jiems patikau ir pasikvietė padirbėti toliau. Tai jie padarė, net žinodami, jog po mėnesio išvažiuoju į užsienį mokytis. Davė ir projektą pakuruoti. Kasdien ėjau pas skirtingų sričių specialistus darbe ir domėjausi jų veikla. Stengiausi pasiimti viską ką galėjau. Dar per praktiką dirbau ilgiau nei visi kiti darbuotojai, bet toks jau aš esu, kad stengiuosi dirbti 110proc. Pliusas valstybinėje įmonėje: tavo sprendimai dažnai paliedavo visus Lietuvos gyventojus. Minusas: didelė biurokratija.
 
Teko trumpais laikotarpiais ir kitas įmones pamatyti iš vidaus su įvairiais projektais. Galbūt neparašiau visiškai į temą, bet norėjau pasakyti, kad verta atiduoti visą širdį į dirbamą bet kokį darbą ir tai darbdaviai įvertins. Dar dažnas sako, kad lb Lietuvoje svarbu kontaktai ir pan, bet dažnai nk dėl to nedaro (juk jie iš oro neatsiranda). Aš tuo tarpu stengdavausi kad ir pietauti su skirtingais asmenimis, ypač aukštesnio rango. Tad.. darykite daugiau nei prašo. Pasakykite vadovams jų pliusus minusus ir paklauskite apie savuosius - abu tobulėsite. Dažnai klauskite kodėl aš tą darau. Galbūt kai kuriuos darbus dirbate be reikalo. Mokykites nuolat, domėkites sritimi, kur dirbat. Susirasti darbą nėra sunku, kiek daugiau pastangų prireikia kilti aukštyn darbe. Ir meskite darbus, vos tik baigsite eiti į juos su šypsena :)

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

Teko man kurį laiką padirbėti vienoje pieno perdirbimo įmonėje, fasavimo/pakavimo ceche. Dirbdavom po dvylika valandų, už viršvalandžius mokėdavo kaip priklauso, alga niekada nevėlavo. Labai įdomus darbas - sužinojau viską apie sūrių gamybą, pakavimą, logistiką, teko net kelis konvejerius remontuoti ( pasirodo ten viskas ant dos'o paprasčiausio pastatyta, tai biški config, biški darbo su atsuktuvu ir padaryta). Tikrai įdomi patirtis. Pakavime - daug fizinio darbo, daug veiksmo, nors darbas ne iš lengvūjų. Fasavimo - gana lengva, tik tiek, kad gana monotoniška, todėl visur lydėjo darbinis humoras - kas kepurę iš dėžės pasidaręs, kas dar kokią nesąmonę. Kitaip neišgyventum. O šiaip dirbti galima, nors alga ir nedidžiausia (minimumas plius viršvalandžiai plius už kvalifikaciją). O jau darbuotojų kontingentas - darbe sužinodavau dienos naujienas, sporto aktualijas, buvo kas ir investavimu domėjosi. Dirbau tris mėnesius, po pirmo išmokau gyvent ( pertraukėles parūkyt išnaudodavom išeit į lauką, pasiorint, pavalgyt, etc), supratau kaip kas kur, o ir pamainos vadovai mane pamėgo, tai turėjau šiokią tokią protekciją, darbus lengvesnius gavau, kol galiausiai pasiūlė į logistikos skyrių. O ten... Amžinas šurmulys, vieni atvažiuoja, kiti išvažiuoja, vienžo, nepastebi kaip diena praeina (kas yra gerai). Taip padirbėjau dar kelis mėnesius, sutaupiau pinigų ir pradėjau verslą :)

Praeita vasara kaimynui nudaziau tvora. Dirbau 2 dienas, gavau 80Lt. Darbo salygos nezmoniskos, buvo karsta ir net nedave vandens atsigert.

Jau speju kad nariai "elitebetstar" ir "Normalus" bus paskutinese vietose :) sekmes zvaigzdes

pries perkant is "BUYUK" patariu paskaityti sia tema : http://uzdarbis.lt/t184284/rytmanmanrog-nepatikimas-neatsakingas-izeidinejantis-uzsakovus-narys/page__p__1717785__hl__RYTMAN__fromsearch__1#entry1717785
 
Ten kiek maciau labai daug atsiliepimu kaip jis "atvezdavo" prekes

vienareikšmiškai už litas, visiems kitiems, mano subjektyvia nuomone, dar toloka iki metų forumiečio vardo :huh:

Sutinku, tačiau aš ne tai turėjau omenyje.
 
Nesakau, kad bendravimas nėra reikalingas. Bendrauju, nes man patinka, tačiau tokie dalykai neturėtų įtakoti žmonių emocinės būsenos. Taip, yra daug dalykų, kurie man painka, tačiau as su jais nesusitapatinu. Jeigu šiandien šį forumą uždarytų, tikrai nesijausčiau nelaimingu, nes tokie dalykai sklinda iš vidaus, o ne aplinkos.
 
Žmonės gimsta ir jiems yra įperšama nuomonė, kurią kiti pasiryžę ginti iki pat mirties. Manau teroro aktai tą puikiai parodo.
 
Kas jiems sakė, kad norint būti laimingu, reikia pinigų, draugų ar garbės? Laimė yra natūrali žmogaus būsena. Pažiūrėk į vaikus, kurie dar nėra išplauti mūsų visuomenės. Jie yra laimingi ir jiems tokių dalykų nereikia.
 
Manai kad visi, kas šypsosi per TV ekraną, turi daug pinigų, šeimą ir draugų yra tikrai laimingi? O ne! Išsitepliojau lūpdažiu, ką apie mane dabar pagalvos visuomenė? Tai tu vadini laime?
 
Kažkas pavadino mane Forex profesionalu ir paklausė apie FX. O ne, jis galvoja, kad aš profesionalas, todėl dabar man reikia prisitaikyti prie šios etiketės ir protingai atrašyti. Tada aš jo galėsiu paklausti: ar vis dar manai, kad aš gerai prekiaujiu FX? O kas bus jeigu jis pagalvos, kad esu idiotas? Jausiuosi blogai, nes netekau savo iliuzijos.
 
Visi tokie dalykai yra etiketės, etiketės kurias žmonės klijuoja vieni ant kitų, su jomis susitapatina, o tada jaučiasi blogai, kai jų netenka.
 
Tokiais dalykais galima diskutuoti ir diskutuoti, tačiau kaip aklam žmogui nepaaiškinsi kaip atrodo dangus, taip ir kitiems nepaaiškinsi, kad laimė ateina iš vidaus.
 
Tą ir norėjau pasakyti.
 
Gerų švenčių. Diskusijas baigiau :)

Gera mintis, bet norim nenorim turim prigimtinius instinktus ir poreikius, kurie pasidarė rafinuotesni evoliucijos eigoje. Kiekvienos gyvos būtybės skiriamasis bruožas yra įgimtas tikslas palikti panašius po savęs. Žmogus nori nenori sociali būtybė, todėl jam būtinas socialinis gyvenimas. Visi homoseksualai, transvestitai yra sutrikimas, dažniausiai psichologinis, nes nustoja veikti esminis gyvybės principas - palikti panašius po savęs.
 
Čia kažkiek nukrypau nuo temos, bet mintis tokia, kad jeigu tau nereikėtų socialinio gyvenimo, tu čia nei vienos žinutės nebūtum parašęs.

Cituoju tave ne todėl, kad tai skirta tik tau, tačiau pagal tai ką parašei, susidariau tokią nuomonę, kad tau (kaip ir didelei daugumai žmonių), laimė yra šeima, draugai, draugė, pinigai ir kiti dalykai.
 
Nežinau ar esate ką skaitę iš Bhagavan Sri Ramana Maharshi ar Siddharameshwar Maharaj knygų, tačiau jos pateikia daug įdomių faktų.
 
Nuo vaikystės esame mokomi, kad turime būti priklausomi nuo kitų. Statybininkai mums stato namus, inžinieriai - kompiuterius, o ūkininkai mus maitina. Taip, tokia tvarka yra būtina mūsų pačių bei visos civilizacijos gerovei, tačiau ankščiau ar vėliau mūsų emocijos taipogi tampa priklausomos nuo kitų.
 
Pakartosiu: mūsų laimė priklauso nuo kitų. Ar gi tai ne kvaila? Mes pradedame reikalauti iš kitų žmonių, jog jie mums suteiktų laimę. Susirandame merginą, draugų, tada jų netenkame ir jaučiamės vieniši ar nelaimingi. Juk tai yra kvailystė.
 
Štai ką noriu pasakyti: didelė dauguma žmonių yra vieniši, tačiau jie to nežino ar nepripažįsta. Draugai, šeima ar tavo draugė tau tik padės tai pamiršti, tačiau kas bus, kai jų neliks? Žmonės bėgs įsijungti TV ar kompiuterį, kurie padės jiems užsimiršti apie tuštumą, turštumą, kurią jie jaučia savyje.
 
Kiti žmonės tampa laimingi turint daug pinigų, ar tą pačią sveikatą. Jie sau išsikelia kvailus tikslus: nebūsiu laimingas, kol neturėsiu automobilio ar daug pinigų, nebusiu laimingas, kol nepasveiksiu. Pasakysiu paslaptį: tu gali būti laimingas jau dabar ir šių dalykų tikrai nereikia.
 
Kai tu esi tikrai laimingas, tau nereikia kitų žmonių, tau nereikia kitų, jog tu pats jautsumeisi gerai.
 
Kadangi esame panašaus amžiaus, manau prisiminsi John Scatman, kuris savo dainoje „Take Your Time“ pasakė:
 
Listen my friend, you don't need any more
When you already got what you're looking for
When you're on the run, from emotions of the past
No relation you make can ever last
 
You're not ready for love, put it on the shelf
The relationship you need first, is with yourself
 
Look, and you'll see love is there in your hand
Just open your eyes, and you'll begin to understand
Wanna hear the secret? Let yourself be,
You'll inherit your life - it's ecstasy
 

 
Gerai slotas parašė:
 
Tai ir atsakyk sau žmogeli, kas tu esi? Ar tu esi kaulų, plėvių visokių, sausgyslių ir riebalų rinkinys odos maišelyje, ar tu esi kažkas daugiau? Kas tu esi, kaip tu jautiesi, taip tu ir gyveni. Mes visi gyvenam tame pačiame pasaulyje, vienas gyvena rojuje, kitas gyvena pragare arba kiaulidėje. Viskas yra galvoje. Kas esi – taip ir gyveni.
 
Taip ir bus, kol jūs nepabusite iš šios iliuzijos, kurią vadinate gyvenimu.

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

Pastumejot i prieki!Iseinu nuo siandien is darbo !Nes tikrai absurdas remonuot kompus uz toki atlyginima,cia jau tikrai saves negerbimas gaunas.
Na ka teks nupust dulkes nuosavo informatikos inzinieriaus diplomo,ir pradet naujo darbo paieskas.

Ateina vyriškis į tualetą. Atsistoja prie klozeto ir tyliai švilpauja Lietuvos himną.
Staiga išgirsta balsą iš kitos kabinos.:
- Zjbs, tai ką man dabar atsistojus šikt?

Kūno kultūros pamoka, mokytojas klausia mokinių:
 
- Vaikai kas iš jūsų rūko?
 
Petriukas pakelia ranką ir sako:
 
- Aš rūkau.
 
Mokytojas atsako:
 
- Gerai, Petriuk mes einam parukyt, o kiti bėgat aplink stadijoną.

Liaudes ismintis byloja: Jei vakare niezti uzpakali, ryte smirdes pirstai.

na kiek esu gaves siuntu, visos yra su svoriu, ypac tos, kurios registruotos, kaip siuo atveju. Argi preke, kainuojanti 200svaru neturi savo svorio, kad pasirasyti uz tuscia deze buvo gera mintis? (ka ten gavai, zieda su smaragdu DĖŽĖJ?) O kas gi kaltas... Visi: pastas, kad pavoge (jei pavoge) preke, selleris, kad siunte per nepatikima tarnyba, pirkejas, kad susigraibe tik kai saukstai i pietu gala, martynas, kad nepataria nieko gero, ipaul, kad slepia jau atsakytus postus :D :ph34r:

Gerai skambetu "uzdarbio" partija :D Ne seip gera mintis nes pastebejau forume kelis zmones kurie turi skirtyngas bet protyngas nuomones i politikos klausimus

Kol visi šneka, aš tau siūlau, kad ir minimaliai, bet užsidirbti. Reiktų padaryti vertimą sumokėsiu 200+ lt (asmeniškai susitarsime AŽ arba skype host321.ru)

Tu čia rimtai jam patarimus tokius dalini ir sprendi kas jam geriau būtų?
 
Gal sugrįžkim atgal į 2011-ųjų kovo 1-ąją?
 
 
P.S. Nemanau, kad kas per tą laiką pasikeitė...
 
 

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.